611d7579-8cd9-4e43-8ee2-d15090c165ee · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                            Administracinė byla Nr. ATP-384-519/2013                          Teisminio proceso Nr. 4-07-3-02217-2012-1                          Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 45.4.4.; 45.4.5.; 54.; 62.; 79.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 23 d.   Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas PoÅ¡kus,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal nukentėjusiojo V.

G. apeliacinį skundÄ dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla G. B. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėties. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : (duomenys neskelbtini) apskr. VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo bÅ«rio patrulis 2012 m. lapkričio 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Â Nr. 40P-2094733-12 G.

B. už tai, kad jis 2012 m. spalio 30 d. apie 17.48 val. (duomenys neskelbtini) ties 6 namu, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga neįsitikinęs eismo saugumu ir kliudė stovintį automobilį bei iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas kelių eismo taisykles ir taip padarydamas ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylÄ G.

B. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėties. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teisino 2013 m. birželio 12 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ G. B. atžvilgiu grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo.Nurodo, kad neįvertinti pirminiai G. B. parodymai, kuriuos paskui pakeitė, mano, kad todėl teismas nutarimo apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, jog protokole nurodyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), kÄ laikė technine klaida, nes iÅ¡ bylos medžiagos ir bylos nagrinėjimo metu matyti, jog įvykis buvo ties (duomenys neskelbtini) namu.Skunde teigia, kad administracinės teisės pažeidimo byloje pagrįstai nurodyta, kad G.

B. su automobiliu „Renault Laguna“ į (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ atvažiavo apie 17.48 val., jo automobilis stovėjo prie 4-tos laiptinės, G. B. iÅ¡važiavo tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo kiemo, važiuodamas atbuline eiga kliudė „Mersedes Benz“ markės automobilį, stovėjusį kieme, kÄ patikimai ir nuosekliai patvirtino liudytojai P. B. ir M. L.. Mano, kad nepagrįstai atmesti Å¡ių liudytojų parodymai. Teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad G. B. siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, klaidino teismÄ ir davė melagingus parodymus, jo siekį iÅ¡vengti atsakomybės parodo ir jo netinkamas elgesys eismo įvykio metu.

Pažymėjo, jog tik jis nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) namo kieme vairavo automobilį „Renault Laguna“ atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį „Mersedes Benz“. Nurodo, kad nėra ginčo, jog minimu laiku buvo kieme automobilis „Renault Laguna“ ir automobilis „Mersedes Benz“, kitas aplinkybes patvirtina liudytojai. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas paskyręs transporto trasologinę ekspertizę ekspertui pateikė neiÅ¡samias ir klaidingas automobilių susidÅ«rimo aplinkybes ir iÅ¡eities duomenis, kadangi ekspertui pavedė atsakyti tik į klausimÄ dėl automobilio „Renault Laguna“ galinio bamperio kairiojo kampo bei kairiojo sparno ir apie sužalojimus atsitrenkiant į automobilio „Mersedes Benz“ priekinį bamperį, tačiau kitų padarytų sugadinimų netyrė.Teigia, kad ekspertas nesugebėjo tinkamai įvertinti ir visapusiÅ¡kai bei objektyviai vietoje patikrinti automobilių „Renault Laguna“ ir „Mersedes Benz“ priekinės dalies padarytus sugadinimus, sulyginti Å¡iuose abiejuose automobiliuose padarytus sugadinimus ir jų atsiradimo pobÅ«dį ir priežastį, nes jo nuomone reikia atlikti abiejų automobilių paimtų dažų palyginamÄ jÄ ekspertizę, kai kitokios ekspertizės skyrimo klausimas visiÅ¡kai nesvarstytas.

Nurodo, kad teismas buvo susikoncentravęs ir suformulavęs klausimus tik į tas aplinkybes, kurias nurodė G. B., tačiau netyrė kitų aplinkybių dėl susidÅ«rimo. (duomenys neskelbtini) apskr. VPK Kelių policijos biuras atsiliepime dėl apeliacinio skundo praÅ¡o nukentėjusiojo V. G. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamÄ nutarimÄ nepakeistÄ . V. G. skundas atmestinas. ATPK 30211 str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 2 d., Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ bÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (Å¡iuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.).ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ paminėtos teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1.

P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259). ATPK 284 str. nurodytos aplinkybės, kurios turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintos bei turės reikÅ¡mę bylai teisingai iÅ¡spręsti, t. y. organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiÅ¡kinimų ir ekspertų iÅ¡vadų, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus.K.E.T. 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant K.E.T. Kaltė dėl Å¡io administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu – tyčia; sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iÅ¡ įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų Å¡ios rÅ«Å¡ies teisinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas, su įvykiu susijusias aplinkybes bei iÅ¡vadas, laiko jas paties nukentėjusiojo subjektyviu vertinimu bei atsižvelgia į tai, jog jis Å¡iuo konkrečiu atveju turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi. SkundžiamÄ nutarimÄ priėmęs teismas įvertino teisme teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo, asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, liudytojų bei eksperto parodymus, eismo įvykio vietos schemÄ (5-6 b. l.), transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktÄ (9 b. l.), pirminius P. B. (10 b. l.), V.

G. (11 b. l.), G. B. (12 b. l.) paaiÅ¡kinimus, tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl eismo įvykio (13 b. l.), nuotraukas (14 b. l.), transporto trasologinės ekspertizės aktÄ (60-65 b. l.). Kaip matyti iÅ¡ visos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, nukentėjusysis nurodė negirdėjęs jokio susidÅ«rimo, nesuveikus automobilio signalizacijai, nors ji buvo įrengta, praneÅ¡imo aplinkybes ir perpasakoja tiesioginio vieno liudytojo paaiÅ¡kinimus, t. y. kaimynÄ sakius, kad kažkas atsitrenkė (11 b. l.), nurodo, jog kaimynas kÄ tik buvo grįžęs ir besiparkuojant iÅ¡girdo garsÄ , pamatė automobilio sujudėjimÄ , nematė vairuotojo, tik užsirašė automobilio valstybinį numerį (29 b. l.).

   G. B., asmuo, kurio atžvilgiu suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neneigė 2012 spalio 30 d. apie 18.45 val. buvęs minimu adresu, daręs manevrÄ atbuline eiga, tačiau neigė padaręs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alinęs. Parodė, kad sustojo ties kairės pusės vairuotojo durelėmis (12 b. l.) Å ie jo parodymai nuoseklÅ«s, nekintantys. Nuo pat įvykio tyrimo pradžios vienintelis tiesioginis liudytojas P. B. pirminiuose parodymuose nurodė, kad „Renault Laguna“ pavažiavo atgal, o po to iÅ¡važiavo, matė kaip atbulas važiuodamas automobilis kliudė stovintį „Mersedes Benz“ (10 b. l.).

Apklausiamas teisme nurodė, kad jis lipo iÅ¡ automobilio ir girdėjo garsÄ , patikslino, kad jis prisiparkavo automobilį, atsidaręs dureles lipo iÅ¡ automobilio ir iÅ¡girdo smÅ«gį, pamatė automobilį važiuojantį atbuline eiga kieme, kuris kliudė „Mersedes Benz“. Atsakydamas į klausimus taip pat nurodė, kad jis pirma iÅ¡girdo smÅ«gį, paties kliudymo nematė, iÅ¡girdęs garsÄ atsisuko, nes tuo metu lipo iÅ¡ automobilio. Atstumas buvo gal 10 metrų. PaaiÅ¡kino, kad „Renault Laguna“ važiavo atbuline eiga, todėl turėjo atsitrenkti su vairuotojo durelėmis į „Mersedes Benz“.

Smūgis turėjo būti stiprus, nes jis atsisuko. Kai „Renault Laguna“ atsitrenkė, pavažiavo pirmyn, atgal, ir išvažiavo iš kiemo. Arčiausia „Renault Laguna“ dalis prie automobilio „Mersedes Benz“ buvo vairuotojo durelės. Pažeidimus galėjo padaryti su vairuotojo pusės šonu, nes buvo sukimo manevras. Manė, kad su galiniu bamperiu kliudyti negalėjo, nes automobilis stovėjo šonu, durelėmis (29-30 b. l.). Vėliau apklausiamas liudytojas dar papildomai nurodė, kad „Renault Laguna“ važiavo atbuline eiga, du ratai ant šaligatvio, „Renault Laguna“ sukosi ir atsitrenkė priekine dalimi, kokia tiksliai negali pasakyti, gal sparnu, gal bamperiu, bet priekine dalimi, su galu jokio kontakto (96-100 b. l.).

Paties V. G. surastas ir nurodomas galimai antras tiesioginis liudytojas M. L. parodė, matęs kaip automobilis „Renault Laguna“ važiavo atbulas ir sukdamasis priekine dalimi atsitrenkė į pilkos spalvos Mercedes Benz markės automobilį. SmÅ«gis buvo nestiprus. BarkÅ¡telėjimo metu buvo kliudomas automobilio kairės pusės priekis. Nurodė manevravus „Renault Laguna“ pirmyn – atgal keletÄ kartų. Nematė, ar buvo užvažiavęs ant bortelio. Buvo tamsu. (89-90 b. l.). Kiti du teismo posėdyje apklausti liudytojai yra netiesioginiai įvykio liudytojai R.

B. ir E. J., kurie pateikė tiesioginio liudytojo nurodytas aplinkybes bei iÅ¡sakė savo subjektyviÄ nuomonę dėl galimo pažeidimo mechanizmo ir aplinkybių, t. y. galimai tikėtinÄ Ä¯vykio versijÄ . Liudytojas nurodė, kad dažų ar Å¡ukių įvykio vietoje nepastebėjo. Å ioje byloje tik G. B. atstovas prašė atlikti trasologinę ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyrius atliko trasologinę ekspertizę ir pateikė 2013 m. kovo 26 d. ekspertizės aktÄ Nr. 11Å -24(13) (60-65 b. l.), kuriame iÅ¡dėstytos iÅ¡vados, kad esantys „Renault Laguna“ galinio bamperio kairėje pusėje nubraukimai buvo padaryti ne kontakto su automobilio „Mersedes Benz“ priekinio bamperio deÅ¡iniuoju Å¡onu metu.

Esantys „Renault Laguna“ galinio bamperio kairiajame Å¡one nubraukimai buvo padaryti ne kontakto su automobilio „Mersedes Benz“ priekinio bamperio deÅ¡ine puse ar Å¡io bamperio deÅ¡iniuoju Å¡onu metu. Taip pat teisme teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas E. G. nurodė, kad tokį „Mersedes Benz“ pažeidimÄ galima padaryti tik „smailiu kampu“. Pažymėtina, kad trasologinė ekspertizė atlikta pagal teisme apklaustų liudytojų policijos pareigÅ«nų R. B., E. J., G.

J. parodymus, jog V. G. automobilis galėjo bÅ«ti apgadintas atsitrenkiant į jį G. B. automobilio galinio bamperio kampu, todėl tiriamas tik toks sužalojimo padarymo mechanizmas. Taigi, įvertinus vien tik liudytojo P. B. parodymus, pastebėtina tai, jog paties dviejų maÅ¡inų kontakto, tiesioginis liudytojas nematė, tik girdėjo garsÄ , kas atkreipė jo dėmesį, be to, parodymai dėl aplinkybių po įvykio, yra kintantys ir neatitinkantys byloje nustatytiems duomenims bei pirminėse apklausose duotiems paaiÅ¡kinimams, t. y. keičiasi dalyje dėl nuvažiavimo po eismo įvykio, atlikto manevro mechanizmo ir skaičiaus, atsitrenkimo mechanizmo bei pamatyto „Renault Laguna“ sustojimo po manevro padėties.

Įvertinus dviejų liudytojų P. B. ir M. L. paaiškinimus, jie atitiktų tik dalyje dėl „Renault Laguna“ manevravimo pirmyn atgal išvažiuojant iš kiemo po galimai įvykusio susidūrimo su automobiliu „Mersedes Benz“. Teismas vertindamas duotus liudytojų parodymus atsižvelgia ir į tai, jog automobilyje „Mersedes Benz“ įrengta signalizacija, kuri pasak liudytojų įvykus eismo įvykiui, nesuveikė. Taigi, arba automobilis „Renault Laguna“ nekontaktavo su automobiliu „Mersedes Benz“, arba smūgis galimai buvo labai silpnas, kas prieštarautų liudytojo P. B. parodymams.

Taip pat nurodomas sugadinimas, pagal liudytojo P. B. parodymus pamačius automobilį po kontakto, neįmanomas, kadangi automobilį „Renault Laguna“ užfiksavo iÅ¡ karto stovintį, be to, artimiausia „Renault Laguna“ dalis prie automobilio „Mersedes Benz“ buvo vairuotojo durelės, todėl pažeidimus galėjo padaryti su vairuotojo pusės Å¡onu. Tačiau automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo pusės Å¡one tokių sugadinimų, kurios atitiktų nurodytas aplinkybes bei galimybę padaryti tokį automobilio „Mersedes Benz“ sugadinimÄ , nėra, kas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja parodymams.

Darytina iÅ¡vada, kad pagrįstai besÄ lygiÅ¡kai vadovautis Å¡ių asmenų parodymais nėra pakankamų galimybių. Pažymėtina, kad ekspertas E. G. yra asmuo, turintis eksperto laipsnį, turintis specialių mokslo žinių ir galintis atlikti ekspertizes, duoti iÅ¡vadas. Eksperto parodymais bei atliktoje ekspertizėje padarytomis iÅ¡vadomis abejoti nėra jokio pagrindo. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas skirdamas trasologinę ekspertizę nesiaiÅ¡kino kitų klausimų, t. y. kaip nurodė ekspertas, reikia imti mikropluoÅ¡tų ar dažų tyrimus nuo automobilio kontaktavusių pavirÅ¡ių ir juos siųsti tirti į Vilnių, susidÅ«rimo mechanizmo nustatymui reikia sulyginti susidÅ«rimo vietas ir atlikti abiejų automobilių paimtų dažų palyginamÄ jÄ ekspertizę.

Pastebėtina, kad tokio praÅ¡ymo nei nukentėjusysis V. G., nei jo atstovas Å¡ioje byloje nepateikė, o teismas priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , konstatavo, jog pakanka jau surinktų duomenų tam, kad byla bÅ«tų iÅ¡spręsta.Teismas priimdamas sprendimÄ negali remtis prielaidomis, abejonėmis, tikimybėmis, ir konstatuoti buvus padarytÄ pažeidimÄ pagal nukentėjusiojo V. G. skunde nurodytÄ Ä¯vykio mechanizmÄ , „G. B. vairuodamas automobilį „Renault Laguna“ (duomenys neskelbtini) namo kieme atbuline eiga ir bandydamas iÅ¡sukti iÅ¡ automobilio stovėjimo aikÅ¡telės priekine dalimi kliudė bÅ«tent automobilio Mersedez Benz keleivio pusės priekinį bamperį, įskėlė plastmasę, nudrėskė nuo Å¡io automobilio pavirÅ¡iaus dažus“, kadangi to netvirtina sutrinkta bylos medžiaga bei liudytojų parodymai.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : V. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                               Gražvydas PoÅ¡kus