611d5cae-e8d3-4bd9-acda-ee5d5fe44dc2 · Klaipėdos apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-202-963/2022 Proceso Nr. 1-01-1-36677-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2.; 2.1.15.3; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 25 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Ingai Sandu, dalyvaujant prokurorui K. V., kaltinamajam L. P., nukentėjusiajam D. M., jo atstovui advokatui R.

K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2020 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 259 straipsnio 2 dalį 700 Eur (14 MGL) dydžio bauda, bauda sumokėta, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teismas n u s t a t ė : L. P. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, t. y.: L. P. 2021 m. spalio 21 d. apie 13.24 val. vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, matant kitiems žmonėms, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė D. M. į nosį bei papurÅ¡kė jam į akis dujų, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimu ir nosikaulių lūžiu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Kaltinamasis L. P. teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad pripažįsta, kad trenkė, ir pripurškė dujų, , bet nesutinka, kad taip pasilegė iš chuliganiškų paskatų. Nurodo, kad tok jo elgesys buvo išprovokuotas nukentėjusiojo elgesio, kai šis , važiuodamas autobusiuku neleido jam jo aplenkti iš dešinės pusės, dėl ko jis vos nenukrito. Pripažįsta, kad įvykio metu buvo valdomas emocijų, jo veiksmai buvo išprovokuoti.

Niekas nepasisakė apie nukentėjusiojo iÅ¡sakytus necenzÅ«rinius žodžius, apie jo veiksmus, kai vos nesudarė avarijos, apie tai niekur neminama. Nepripažįsta, kad iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų elgėsi, viskas buvo daroma iÅ¡ pasekmės. Kaip su juo elgėsi, taip ir jis. Liudytojai papasakojo tik įvykių pabaigÄ , niekas nematė nuo ko viskas prasidėjo. D. M. jo vos nenumetė nuo paspirtuko, todėl jam sukilo emocijos ir jis trenkė nukentėjusiajam į nosį, o dujas purÅ¡kė, kai pamatė, kad D.

M. traukia kažkÄ iÅ¡ kiÅ¡enės. Važiavo su elektriniu paspirtuku pas gydytojÄ , (duomenys neskelbtini), žemÄ ja kelio dalimi. Parodymuose nukentėjusiojo nurodyta, kad jis važiavo prieÅ¡ jį, tačiau tai netiesa. Pagal D. M. sudarytÄ Ä¯vaizdį, visa kaltė perkelta jam. Jis važiavo pas dermatologÄ , jam prieÅ¡ais važiavo raudonas mikroautobusiukas, kurį vairavo D. Bevažiuojant, jis bandė lenkti D. M., nes Å¡is labai lėtai važiavo, 20-25 km/val., bandė lenkti per deÅ¡inę pusę, bet jo nepraleido.

D. sako, kad jis važiavo prieÅ¡ jį, tai melas. Bandė lenkti, buvo pasirinkimas lenkti jį pro kairę pusę, taip ir padarė. Lenkdamas pradėjo Å¡nekėtis, paprašė sustoti jį pasiÅ¡nekėti, dėl avarinės situacijos, ko pasėkoje, vos nenukrito. Apsikeitė necenzÅ«riniais žodžiais. Sustojo prie stotelės, kur prasidėjo kumščiai. IÅ¡lipus iÅ¡ maÅ¡inos, nukentėjusiojo parodymuose pasakyta, kad jis bandė pabėgti. Bet jis kaip tik elgėsi, kad iÅ¡aiÅ¡kinti situacijÄ .

Apsikeitė, lipant jam iÅ¡ maÅ¡inos necenzÅ«riniais žodžiais, ieÅ¡kojimai kaltų buvo. Pradėjo stumdytis, kažkurioje dalyje jis trenkė D. M. į nosį, 1 kartÄ , bet gali bÅ«ti ir 2 kartai. Neatsimena, dėl ko trenkė, ar dėl to, kad jį laikė prirėmęs, ar iÅ¡ gyvenimiÅ¡kos patirties, kad bus muÅ¡tynės, laimi tas kuris pirmas trenkia. Dėl to trenkė pirmas, labai gailisi, galima buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti civilizuotai. Po trenkimo, pradėjo stumdytis, D. jį sugriebė už striukės, o kai jis pastebėjo, kad D. kažkÄ traukia iÅ¡ kiÅ¡enės, gal peilį, maža kÄ , tada savigynos tikslais pripurÅ¡kė D. dujų į akis.

Tada atvyko policija. PolicijÄ iÅ¡kvietė liudytojai, kurie matė atomazgÄ , kai jis lenkė nukentėjusįjį, kas pasirodė kad buvo įžūlus vairavimas. Bet jis buvo priverstas jį stabdyti. Buvo sutarę sustoti stotelėje, nenorėjo bėgti, jeigu bÅ«tų norėjęs, bÅ«tų pabėgęs. Vairavo įžūliai, nes kitaip negalėjo priversti D. sustoti. D. vos nesukėlė avarinės situacijos. Kadangi jis važiavo už D., bandė lenkti, buvo 2 eismo juostos, po 1 eismo juostÄ . Bandė lenkti, jis neleido jo lenkti, reikėjo lenkti iÅ¡ kairės pusės, kas pasirodė chuliganiÅ¡kai.

Jis neturėjo teisės vairuoti paspirtuko, blogai pasielgė. Jo greitis buvo maksimumas 50 km/h, važiavo tuo metu apie 30–40 km/h, nes D. neleido greičiau važiuoti. Skubėjo pas gydytojÄ , buvo likę 10 minučių. Jeigu bÅ«tų su apsaugomis, su teisėmis, bÅ«tų galima važiuoti kelio danga, kelkraščiu 50 km/h. Jis neturėjo teisės vairuoti. Mano, kad visų pirma, yra netikslumai nuketėjusiojo parodymuose, mano, jau tai yra neteisinga, teismas turi atsižvelgti, norint iÅ¡peÅ¡ti naudos.

Nesutinka su nukentėjusiojo parodymais. PieÅ¡iamas vaizdas, kad jis važiavo ramiai, o jis užkirto keliÄ jam, nesutinka su tuo. Autobuso stotelėje, kiek žmonių buvo, tiksliai negali pasakyti 3-4 žmonės. Buvo gatvėje dar žmonių, jie nėra užfiksuoti. Žmonės reagavo normaliai, nebuvo bandymų stabdyti. Vienas žmogus iÅ¡ eismo iÅ¡lipo, atėjo, bandė samarietį vaidinti, raktas jo buvo iÅ¡trauktas, bet jis vienintelis liko kaltinamas. Norėjo kviesti policijÄ , bet kažkas kitas jau iÅ¡kvietė.

Vienas žmogus buvo, priėjo prie jo, jis bandė juos iÅ¡skirti, kai iÅ¡skyrė tada prie jo stovėjo, kaip sargas, kad nepasiÅ¡alintų iÅ¡ įvykio vietos. Bet jis nebandė Å¡alintis, paspirtukÄ bandė patraukti nuo kelio dalies, raktas buvo iÅ¡trauktas. Dujas papurÅ¡kė jau po, nes prieÅ¡ tai nebÅ«tų buvę pasekmių, neatsimena Å¡ito. Tas kuris bandė juos iÅ¡skirti buvo labai Å¡aliÅ¡kas nukentėjusiajam, nežino kodėl. Atėjo prie jo, gal, kad buvo su kauke, kitas žmogus buvo su akinukais, buvo elegantiÅ¡kas, o jis su kauke, apsirengęs Å¡iltai, gal pasirodė blogietis, gal, kad stabdė jį stotelėje, visi kiti liudytojai matė jau pabaigÄ , kai buvo emocijų virÅ¡Å«nėje.

Taip jis galėjo atrodyti, jis buvo pirmas kuris trenkė, pasirodė įžūlu, visiems taip ir atrodė, nematė, kaip viskas prasidėjo, ar tas kitas žmogus, ėjo prie jo, kai jis jį lenkė matė, pradėjo stabdyti. Nuo pradžių buvo pirmasis matymas, pusė atkarpos nematytas, ir jo chuliganiškas vairavimas ir jo. Nekvietė policijos, kai nulipo nuo paspirtuko, jis agresyviai pradėjo eiti link jo, pakeltu tonu, necenzūriniais žodžiais ėjo pas jį, jis jį pastūmė, prasidėjo apsistumdymai, nespėjo kviesti policijos.

Tada iÅ¡girdo, kad kažkas kitas pasakė, kviesti policijÄ . Jis norėjo praneÅ¡ti, kai sustojo stotelėje iÅ¡kviesti policijÄ , kad norėjo jį numesti. Jis skubėjo pas gydytojÄ , bet emocijų sÅ«kuryje kažkas kitas iÅ¡vietė policijÄ . Jį laikė nuketėjusysis už striukės, dėl ko, neįsivaizduoja, jis sako, kad norėjo bėgti. Jis buvo tas, kuris iniciavo procesÄ , kad jis sustotų stotelėje. Jis laikė, jam atrodo, kad galėtų trenkti. Paskui jam trenkė. Jis nelaukė, kada jis primas trenks.

Jis paskui jam trenkė į krÅ«tinę pilvÄ , jis buvo su stora stiuke, ir keliais megztiniais. jis trukdė jam lenkti. Vieta: yra furgonas, jis, kelkraÅ¡tyje taip užsisuko, jam užkirto keliÄ , to nesitikėjo, todėl turėjo greitai stabdyti. Jis (duomenys neskelbtini) yra pirmas kartingų vairuotojas, turi įgÅ«džių lenktynėse, vairavimo metodikose, sugebėjo iÅ¡vengti, jo priekinis ratas vos neatsitrenkė į galinį bamperį, bÅ«tų susitrenkęs galvÄ , greitis nedidelis buvo, bet bÅ«tų susižalojęs. Mano, kad nuketėjusysis jį matė, matėsi, kad specialiai darė.

Jis bandė pirmÄ kartÄ lenkti, jam nepavyko, paskui jau bandė tik per kairę pusę, jis nepraleido, tada prasidėjo necenzÅ«riniai žodžiai. Ten specialus buvo bandymas sutrukdyti lenkimÄ , gal matė, kad be Å¡almo važiuoja, gal norėjo parodyti jam jo vietÄ . Å iuo metu ieÅ¡kosi darbo, gauna nedarbingumo paÅ¡alpÄ , 550 eurų bus. Neturi nekilnojamojo turto, turi tik asmeninius daiktus, paspirtukÄ , pas tėvus gyvena. Turi paskolÄ bankui, likę apie 2000 eurų, periodinės 250 eurų įmokos į mėnesį.

Dėl tos nosies, vienuose dokumentuose sakoma, kad sulaužyta, kituose, kad nosis tik nubrozdinta, nėra tikras, kokia žala padaryta. Nosikaulio lūžis sakoma, bet yra dokumentas, kuris sukėlė abejonių, nes nebuvo nieko užsiminta dėl nosikaulio lūžio, jis negali įvertinti žalos dydžio.. Dėl 3000 eurų neturtinės ir 500 eurų turtinės žalos, - nesutinka, neadekvati suma, kadangi nebuvo padaryta didelė trauma. Advokato išlaidos, - logiška, sutiktų su šiomis išlaidomis. Nukentėjusysis D.

M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jam matytas, po įvykio nebuvo susitikę. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, L. važiavo su paspirtuku. Jis jį aplenkė prie perėjos, prilėtino ir važiavo toliau, jis vėl per perėjÄ aplenkė jį. Prie kitos perėjos sulėtino, nes vaikai eina, jis susinervino, jis jį lenkia iÅ¡ kairės pusės, vos po maÅ¡inos ratais nepalįsdamas. Lenkė jį, sustabdė jį viduryje kelio. Jis jį prie stotelės lėtai susistabdė, pradėjo aiÅ¡kintis.

Emocijos buvo didelės. Sakė kviečiame policijÄ . Merginos sako kvieskite policijÄ , ko jaunuolį muÅ¡ate, sakė niekas jo nemuÅ¡a, reikia aiÅ¡kintis, kodėl toks chuliganiÅ¡kas vairavimas. Jis iÅ¡traukė telefonÄ skambinti, jis nieko nelaukdamas į veidÄ dėjo, pasileido kraujas. PrieÅ¡ tai pasitraukė savo paspirtukÄ toliau, aiÅ¡kinosi, buvo keiksmažodžiai. Ir kai jis iÅ¡traukė telefonÄ , jis jam tiesiai į nosį. Jis jį pasigavo, nes galvojo, kad bėgs, jis jam dujų. Liudytojai paskui atėjo ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , policijÄ .

Kai dujų jam pripurÅ¡kė, pasileido kraujas, prašė kviesti policijÄ , nes negalėjo pats to daryti, nieko nematė. AtsidÅ«rė ligoninėje, nosies lūžis, prabuvo nedarbingume. Ko pasėkoje, atsirado nerimas, stresas. Jis net nepaskambino, nekontaktavo, jis porÄ mėnesių nedarbingume buvo. Buvo nurodytas tyrėjai telefono numeris, jokio skambučio nebuvo, iki teismo nebÅ«tų priėję, jis jo neieÅ¡kojo, ne jis pradėjo. Automobilis jo buvo „Volkswagen Transporter“ autobusiukas. Perėja nuo (duomenys neskelbtini) važiuojant link (duomenys neskelbtini), įvyko prie (duomenys neskelbtini).

Jis jį aplenkė, nes jis važiavo važiuojamojoje dalyje. Jis pradėjo judėti, jis jį aplenkė, jis iÅ¡ galo pastoviai. Buvo kalnelis, jis prilėtino, nes jis jo neperÅ¡oks. Jis iÅ¡ kairės pusės jį aplenkė. Jis aplenkė kaltinamÄ jį 2 kartus, tada jau jis jį prie kitos perėjos per sankryÅ¾Ä jį aplenkė ir stabdė. Jis jį visada važiuodamas matė. DeÅ¡ine puse, nematė, kad lenktų jį. Per deÅ¡inę pusę, nelenkė kaltinamasis, jis buvo prie jo galo visada. Jis veidrodyje jį matė.

Kaip jis gali atsakyti į tÄ klausimÄ , jis iÅ¡ galo važiavo. Manevro iÅ¡ deÅ¡inės pusės lenkimo nematė, - negali atsakyti ar buvo, jis iÅ¡ galo važiavo. Jis važiavo 50 km/val. Lėtino prie perėjų, ten yra pakilimas, vaikai eina. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį. Neturtinė žala 3000 eurų, - nerimas buvo, gydymas, daug klientų prarado, sutarčių nuplaukė, negalėjo važiuoti su mėlynėmis, jis dirba santechniku, negalėjo toks važiuoti, su žmonėmis kontaktuoja, nuvažiavo į parduotuvę juokėsi iÅ¡ jo visi.

Dirba pagal individualiÄ veiklÄ . Psichologinis nerimas. Prabuvo nedarbingume, kai vykdai individualiÄ veiklÄ , duoda nedarbingumÄ . Ligoninėje paleido tÄ pačiÄ dienÄ , mėnesį laiko gydėsi namuose. Kol praėjo mėlynės, kokį mėnesį laiko, kol buvo stresas dar. AiÅ¡kintis reikėjo, kodėl neatvykai, nevykdai sutarčių. Klientas nematęs jo, nauja įmonė, jeigu nori padaryti sutartį, jis nevažiuos toks, susiranda kitus žmones. Važiavo apie 50 km/h, leistinu greičiu važiavo.

Tiksliai neatsimena 40-45-50 km/val., ten neįsibėgėsi, nėra kur įsibėgėti. Lenkimo momentu jį lenkė kaire puse. Susidarė kliÅ«tis vairuotojams prieÅ¡ eismÄ . Paspirtukas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ , taip matė, jis sugalvojo jį aplenkti ir jį stabdyti. Jis taip suvokė, kad jis galvojo, kad jis specialiai, bet jis neturėjo laiko, skubėjo pas klientÄ . Ä® prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ kiek kartų iÅ¡važiavęs buvo, jis jį lenkė 2 kartus, prieÅ¡ iÅ¡važiuojant į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . 2 kartÄ ir sustabdė jį, antrÄ kartÄ jau piktai jį lenkė.

Stotelėje buvo daug žmonių. Žmonės iÅ¡ pradžių Å¡aukė, ko tu muÅ¡i tÄ berniukÄ . Jis sakė, nemuÅ¡a, o nori iÅ¡sikinti, kodėl jį sustabdė. Trukdė jis eismÄ viduryje gatvės. Sukilo aiÅ¡ku jų emocijos. Abu Å¡aukė kviečiame policijÄ , jis renka telefono numerį, jis jam į nosį. Žmonės Å¡aukė prie pat stovėjo, merginos prie stotelės, 2-3 metrai. Prie jų nepriėjo, jis pasiėmė telefonÄ . IÅ¡skyrė juos vienas liudytojas, grižo su automobiliu, ir pasakė, kad ne 91 metai, kad muÅ¡tis, pasakė, kad ne jis pradėjo.

Tas liudytojas nematė, kas pradėjo. Tas liudytojas grįžo, pasakė, kad po ratais vos paspirtukas nepalindo ir grįžo dėl to. Jis važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės (duomenys neskelbtini) gatve, jis važiavo prieÅ¡ais eismÄ , sutrukdė paspirtukas Å¡itam vairuotojui. Sutrukdė tam vairuotojui, nes iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , asmeniui kuris juos skyrė, o jo automobilį sustabdė. Kas policijÄ iÅ¡vietė nežino, jam buvo dujų pripurkÅ¡ta į akis, nieko negalėjo matyti.

Žmonių įvykio metu buvo daug, 6-8 gal, daugiau. Toje stotelėje buvo 4-6 žmonės, buvo vaikščiojančių, matė moteris dar vaikščiojanti. Vienas buvo maÅ¡inoje, registratoriaus nebuvo. Kaltinamasis aiÅ¡kino, kad jis jį provokavo, bet jis stabdė prie perėjų, nes buvo kalniukai, jis vyko pas klientę I. Fizinį skausmÄ jautė, visgi nosies lūžis. Vaistai buvo naudojami nuo skausmo. Å iandienai dar nosį skauda, yra nemiga, nerimas, netikėtai viskas buvo. Vasario 2 d buvo pas gydytojÄ , dar vienas vizitas numatytas dėl Å¡io įvykio pas gydytojÄ .

Kaltinamasis neskambino, apie susitaikymÄ kalbos nebuvo. Susitaikymo nebenori daugiau, kadangi jau priėjo iki teismo, žmogiÅ¡kumo faktas buvo, bet jis principus rodo, o ne jis. Sugriebė už striukės kaltinamÄ jį, kad jis nepabėgtų. Paspirtukas buvo paruoÅ¡tas ne į tÄ pusę, kur jis jį sustabdė, jis pasistatė taip, kad sėdai ir važiuoji, o jis pripurkÅ¡tas dujų. Dėl to sulaikė, bet jis tikrai nesmÅ«giavo. Dar sakė jam, kad tas dujas purÅ¡ki. Kai jis susmÅ«giavo, tada jis jį sulaikė.

Dujos buvo, kai susmūgiavo. Jie traukėsi, tada jis jam dujas papurškė. Liudytoja G. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jai matytas, buvo įvykis, žino kodėl iškviesta. Tiksliai nepasakys, daug laiko praėjo. Ėjo su drauge (duomenys neskelbtini) gatve. Matė kaip paspirtuko vairuotojas įdomiai važiuoja keliu, ne pagal taisykles. Mašinos vairuotojas, kai jį sustabdė prie stotelės, prasidėjo ginčas tarp jų. Buvo su G. L.. Ėjo link stotelės, nuo (duomenys neskelbtini) iki parduotuvės pusės. Kelio pusė kur „I“ parduotuvė.

Buvo prie „I“ parduotuvės. Matė kaip aplenkė, patį lenkimo faktÄ paspirtuko. Jis lenkė per vidurį juostos. Ä®domiai važiavo, ne pagal taisykles. Nevažiuoti per vidurio keliÄ , ar leistinu greičiu važiavo, nepasakys. Paspirtukas aplenkė autobusiukÄ , autobusiukÄ sustabdė paspirtuko vairuotojas. Tada jie sustojo. IÅ¡lipo vairuotojas, pradėjo abu pyktis. Mikroautobusiuko vairuotojas, paaiÅ¡kino, kad taip negalima vairuoti, dar kiti žmonės jam paaiÅ¡kino, kad negerai vairuoja. Paspirtuko vairuotojas prieÅ¡taravo jam.

Paskui buvo ir fizinis, pradžiai žodžiais. Fiziniai veiksmai, nepasakys, kuris pradėjo, bet tiesiog trenkė vienas kitam. Policijoje viskÄ teisingai pasakė. Mano, kad paspirtuko vairuotojas norėjo pabėgti, jos logika, vairuotojas mikroautobuso sustabdė jį. PolicijÄ iÅ¡kvietė jos draugė, kita liudytoja. Jai atrodo, jų prašė, kad iÅ¡kviesti policijÄ . Ten daug žmonių buvo, kokie 6-7, bet paskui iÅ¡siskirstė. Paspirtuko vairuotojo elgesys nebuvo normalus, grubiai, įžūliai bendravo.

Vairavimas kelyje pasirodė irgi toks pats, - įžūlus. Neigiamų emocijų, - nėra normalu, bet pati nenukentėjo, galėjo gražiau elgtis. JÄ tas įvykis tuo momentu paveikė, iÅ¡sigando, patyrė neigiamų emocijų, teorines teises laikė, suprato, kad ne taip vairuoja paspirtukas. Įžūlus vairavimas, - kai 2 maÅ¡inos Å¡alia važiuoja, jis lenkė, plius dar ne vienas vairuotojas sakė, kad negerai vairavo. Ten nėra jai atrodo atitvarų pėstiesiems ir dviratininkams. Liudytoja G. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis, buvo su akiniais, kepure, kauke, nukentėjusysis matytas.

Ėjo nuo „I“ parduotuvės, kaltinamasis važiavo su paspirtuku į gatvės vidurį. Nukentėjusysis važiavo su autobusu ir prieÅ¡ jį iÅ¡lindo. Nukentėjusysis susistabdė kaltinamÄ jį. Kaltinamasis norėjo pabėgti iÅ¡ įvykio vietos, nukentėjusysis jį bandė sulaikyti, paėmė už striukės, kaltinamasis pradėjo temptis laukan, norėjo pabėgti. Pradžiai nepastebėjo, kraujas kada pas nukentėjusįjį atsirado. Kaltinamasis mėgino pabėgti, sprendė dėl to, kad jis pradėjo draskytis.

Kiek atsimena pasakojo, seniai buvo viskas. Paties įvykio, prieÅ¡ pradedant paspirtukui lenkti autobusiukÄ , - neatsimena Å¡ito. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, nes buvo praėję mažai laiko, geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Manevringai paspirtukas važiavo po visÄ keliÄ . Buvo avarinės situacijos, važiavo viduriu keliu, tai į prieÅ¡prieÅ¡inę kelio pusę, tai atgal. IÅ¡ priekio nebuvo maÅ¡inų, iÅ¡ galo daug buvo maÅ¡inų, avarinės situacijos buvo. SmÅ«gio kumščiu į veidÄ momento nepamena, žiÅ«rėjo autobuso grafikÄ , atsisukus pamatė, žmogų sukruvintu veidu.

Vėliau matė, pirmo smÅ«gio nematė, paskui matė jau smÅ«gius. Stotelėje buvo žmonių, dar viena moteris, jÄ buvo įsidėmėjus, paskui sustojo autobusas, buvo vyras su moterimi. Jie priėjo, jie matė, kad paspirtukas taip pat važinėjosi neatsakingai gatvėje. Priėjo prie vietos kur vyko konfliktas. Jie bandė raminti konfliktÄ . Situacija, - buvo triukÅ¡mas. Agresyvus buvo paspirtukininkas, net neatsakingas už paties savo gyvybę. Nenormalus įvykis buvo, ne pirmas muÅ¡tynes matė, nelabai užfiksuoja.

Pati turi vairuotojo pažymėjimÄ , gali vertinti. Ji policijÄ iÅ¡kvietė. Policijai pasakė, kad prie „I“ parduotuvės, stotelėje įvykis. Informavo asmenis, kad suaugęs ir paauglys yra. PolicijÄ kvietė, nes aplinkiniai žmonės negalėjo nuraminti Å¡ių asmenų, kvietė, nes konfliktas tarp dviejų asmenų aÅ¡trus. Autobuso vairuotojas tuo metu nebuvo ramus visiÅ¡kai, nes iÅ¡provokavo tokį elgesį, kaltinamojo vairavimas. Kvietė policijÄ , kad 2 žmonės muÅ¡asi. Buvo žmonių, kad ir prašė iÅ¡kviesti policijÄ .

Liudytoja L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jis jai visiÅ¡kai paÅ¡alinis žmogus, yra mačiusi, kai buvo su jis kepure, taip pat yra mačiusi nukentėjusįjį, jis buvo su mikroautobusu. Žino dėl kokio įvykio yra iÅ¡kviesta liudyti. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) prospekto, „I“ parduotuvės pusėje, pasisukusi į Å¡onÄ pamatė, kad viduriu kelio važiuoja paspirtukininkas, o jam iÅ¡ galo važiavo mikroautobusiukas, atvirkÅ¡tinio varianto, kad pirmasis bÅ«tų važiavęs mikroautobusiukas, o po jo paspirtukininkas, nematė.

Paskui nusisuko ir toliau eidama, kai atsisuko pamatė, kad tas autobusiukas sustojo ir paskui sustojo tas paspirtukininkas. Ėjo toliau ir pamatė, kad prie stotelės jau žmogus buvo su kruvina nosimi, tai posėdžių salėje esantis nukentėjusysis. O kitas asmuo, tai kaltinamasis, ar buvo kruvinas, nematė, nes jis buvo kaukę užsidėjęs. Tuo metu stotelėje buvo ir daugiau žmonių, neatkreipė dėmesio į tai, kaip kiti žmonės reagavo. TriukÅ¡mo, sÄ myÅ¡io negirdėjo, kaip ir minėjo, kai atsisuko tada ir pamatė, kad jau žmogus yra kruvina nosimi, smÅ«gių kas kam sudavė ir kokiu bÅ«du ji nematė.

Jos manymu, paspirtukininkas važiavo netinkamai, kadangi jis trukdė eismui, jis turėjo važiuoti ne viduriu kelio, o Å¡alikeliu, kadangi eismas viena juosta ir jis trukdė kitiems. Greitai atvažiavo policija, tačiau, kas jÄ kvietė ji nematė. TÄ dienÄ ji ėjo pasivaikščioti, buvo viena, jokių reikalų neturėjo, dienotvarkės Å¡is įvykis nepaveikė. Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį mato pirmÄ kartÄ , jo nepažįsta, nukentėjusiojo taip pat nepažįsta.

Žino dėl ko yra iÅ¡kviesta liudyti. Ä®vykio dienÄ , ji važiavo nuo (duomenys neskelbtini) prospekto pusės link (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve ir ten gatvė Å¡iek tiek eina į kalniukÄ , pamatė iÅ¡ priekio, maždaug už sustojimo, ties „L“ parduotuve, kelio viduriu važiuoja paspirtukininkas ir labai neatsakingai važiuoja, kadangi ji, kaip vairuotoja, jai iÅ¡kart tokios mintys kilo. Jis važiavo viduriu gatvės prieÅ¡ automobilį, transporterį, vis užsukinėjo vairÄ , pakirtinėjo jam.

Tiek ir matė, jie važiavo prieÅ¡ jÄ , paskui prasilenkė ir ji nuvažiavo. Nuvažiavusi su reikalais, paskui atgal grįžinėjo ir tada pamatė policijos maÅ¡inÄ ir žmogų su nosyje tamponais ir sustojo, kadangi norėjo apginti automobilio vairuotojÄ , kadangi matė kaip paspirtukininkas netinkamai važiavo, galvojo, kad automobilis partrenkė paspirtukininkÄ . Sustojusi matė, kad buvo ir daugiau žmonių. Tame sustojime matė kruvinÄ Å¾mogų, policijos pareigÅ«nus, iÅ¡ to suprato, kad kažkas įvyko.

Girdėjo, kaip pareigÅ«nai sako, kad pakankamai yra liudytojų aplink. Neigiamų emocijų ar susijaudinimo visas Å¡is įvykis jai nesukėlė. Kadangi matė, kad nukentėjusiojo kruvina nosis, suprato, kad turėjo jie susimuÅ¡ti, tačiau Å¡io veiksmo ji nematė, logiÅ¡kai pagalvojo. Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, teismo posėdžio metu mato jį pirmÄ kartÄ , įvykio metu jo veido nesimatė, buvo su kauke, o nukentėjusįjį matė įvykio metu, jo veidas buvo kruvinas, žino dėl ko yra iÅ¡kviestas liudyti. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie „I“ parduotuvės pamatė, kaip iÅ¡ priekio parvažiuoja mikroautobusas, jis jam važiavo prieÅ¡prieÅ¡a.

Staiga iÅ¡ galo iÅ¡nyra paspirtukas, staiga Å¡oko beveik į prieÅ¡prieÅ¡Ä , kirto iÅ¡tisinę kelio juostÄ , kadangi jis turėjo važiuodamas savo juosta dar pasitraukti, kad paspirtukininkas pratilptų, nes už mikroautobusiuko nieko nesimatė, bÅ«tų tikrai kliudęs jį, jei nebÅ«tų greitai sureagavęs. Jam ar kitiems asmenims pavojaus nesukėlė, kadangi jis turi didelį vairavimo staÅ¾Ä , tačiau kitam asmeniui, kuris neturėtų stažo sukeltų pavojų. Pamanė, kad jau iki Å¡io lenkimo kažkas turėjo įvykti, kadangi toks „naglas“ užkiÅ¡imas sunkiasvorei transporto priemonei yra nesuvokiamas, vyko reali provokacija.

Atkreipė dėmesį į galinį vaizdo veidrodėlį pamatė, kad paspirtukininkas užlindęs mikroautobuso vairuotojui spaudė per stabdžius, tuomet mikroautobusas turėjo irgi stabdyti, Å¡i situacija pasirodė keista. Jis važiavo su žmona, jie sustojo prie „I“ parduotuvės, tuomet, kol žmona buvo nuėjusi pasiimti siuntos, jis žiÅ«rėjo, kas toliau vyksta tarp paspirtukininko ir mikroautobuso vairuotojo. Pamatė, kad jie abu sustoję ir tarp jų jau vyksta susistumdymas. Kas kurį pirmas pastÅ«mė, nežino, pasikvietė žmonÄ ir sakė važiuojam pažiÅ«rėti kas ten vyksta.

Atvykus į vietÄ , pamatė, kad abu jau susikibę, mikroautobuso vairuotojui iÅ¡ nosies kraujas bėga. Nereikėjo nei vieno stumdyti, užteko rankomis parodyti, kad skirstytųsi ir jie iÅ¡siskyrė, maždaug tuo ir pasibaigė. Jis paklausė, ar reikia iÅ¡kviesti policijÄ , mikroautobuso vairuotojas pasakė, kad reikia. Tačiau, kažkas jau buvo iÅ¡kvietęs, ten buvo dar 2-3 moterys, neskaitant jo žmonos, tačiau jo žmona nelabai kažkÄ matė. Žmona dar galvojo kviesti policijÄ , bet kažkuri iÅ¡ tų moterų pasakė, kad jau iÅ¡kvietė.

Jis atkreipė dėmesį į dviejų moterų rankas ir matė kaip jos dreba, buvo labai susijaudinusios ir stresuoja, visgi neeilinis įvykis. Toliau matė, kaip paspirtuko vairuotojas ėjo link paspirtuko, jam iÅ¡kart kilo tokios mintys, kad paspirtukininkas gal mėgins bėgti, todėl jam iÅ¡kart pasakė, kad nemėgink bėgti, jis atsakė, kad nežada bėgti, tik nori pasikelti. Tuomet, jis apsižergė tÄ paspirtukÄ , dėl visa ko. Jis man sakė: „kas tu toks, esi, kad man aiÅ¡kini?“.

Bandė jį raminti, kadangi įvykis jau įvyko ir reikia atsakyti už savo veiksmus. Tuomet jis dar kartÄ pakartojo tÄ patį. Tuomet jam atsakė, kad jei, jis bÅ«tų vietoj mikroautobuso vairuotojo, tarp jų santykis bÅ«tų kitoks. Tuomet paspirtuko vairuotojas atsakė: „ane, gal einam į Å¡onÄ ?“. Kaltinamojo elgesys buvo agresyvus, gal adrenalino pasikrovę buvo. IÅ¡girdęs kitas jaunuolis jų pokalbį, taip pat priėjo. Paspirtuko vairuotojas dar iÅ¡sireiÅ¡kė tokiu pasakymų, kad policijÄ kviečia tik „gaidžiai“, ir kažkÄ tokio, kaip reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti gatvės manieromis.

Toliau su paspirtuko vairuotoju į pokalbį nesileido, sulaukė policijos, davė parodymus ir iÅ¡siskirstė. Paspirtuko vairuotojo siÅ«lymÄ â€žeiti į Å¡onÄ â€œ suprato kaip kvietimÄ eiti muÅ¡tis. Mikroautobuso vairuotojo nosis atrodė, kad akivaizdus lūžimas. Ä®vykio vietoje buvo nemažai kraujo, nors jis nei vieno neprilietė, kai skyrė, tačiau įlipęs į automobilį pamatė, kad ant jo yra kraujo lašų. Vairuotojui dar siÅ«lė užsidengti nosį, nes labai baisiai atrodė, daug kraujo buvo.

Jo paties vairavimo stažas beveik 16 metų. Paspirtuko vairuotojo elgesys buvo labiau nei chuliganiÅ¡kai, automobilio vairuotojui už tokį važiavimÄ , važiavimÄ per iÅ¡tisinę jau bÅ«tų atimtos teisės. Jis ne tik tokiu važiavimu nesaugo savo gyvybės, bet ir sukelia pavojų kitoms transporto priemonėms. Jo elgesys kelyje, negali bÅ«ti traktuojamas kaip netyčinis, nes tai buvo akivaizdus specifinis specialus užlindimas mikroautobusiukui ir akivaizdus trukdymas. Mikroautobuso vairuotojas elgėsi tvarkingai, jis netgi staiga stabdė, kai paspirtuko vairuotojas jam užlindęs paspaudė stabdžius, taip sukeldamas pavojų.

Savo automobilyje vaizdo registratoriaus neturi, tačiau jo žodžius gali patvirtinti žmona, kuri matė paspirtuko vairuotojo važiavimÄ . MuÅ¡tynių fakto nematė. IÅ¡ 2021 m. spalio 21 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021 m. spalio 21 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal užregistruotÄ praneÅ¡imÄ , apie tai, kad (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro "I" pranešėja pranešė, jog mato, kaip muÅ¡asi 2 asmenys.

Reikia greitosios medicinos pagalbos. Atvykus nurodytu adresu nustatyta, kad 2021 m. spalio 21 d. apie 13:24 val. adresu (duomenys neskelbtini) L. P. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje - autobusų stotelėje, matant kitiems stotelėje buvusiems asmenims, konflikto metu, kuris įvyko dėl jo įžūlaus elektrinio paspirtuko vairavimo, vienÄ kartÄ rankos kumščiu trenkė jį sustabdžiusiam VW TRANSPORTER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui D. M. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Tokiais savo veiksmais L. P. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai dėl ko sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarkÄ . Dėl patirtų sužalojimų D. M. buvo greitosios medicinos darbuotojų iÅ¡vežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam diagnozavo: nosies kaulo lūžimÄ , iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai (b. l. 1-3). IÅ¡ 2021 m. spalio 21 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje, kur stovi automobilis VW TRANSPORTER valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektrinis paspirtukas „Beaster scooter“ (b. l. 9-15). IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl konflikto metu nukentėjusio asmens patvirtina, kad 2021 m. spalio 21 d. patruliuojant AP "(duomenys neskelbtini)", kartu su vyriausiÄ ja patrule G. J. apie 13:27 val. iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad adresu (duomenys neskelbtini) prie PC "I" pranešėja mato, kaip muÅ¡asi 2 asmenys. Reikia GMP vyrui. Atvykus nurodytu adresu autobuso stotelėje pastebėjo stovintį automobilį VW TRANSPORTER valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektrinį paspirtukÄ bei Å¡alia stovinčius asmenis. Priėjus prie minėto automobilio pastebėjo jame sėdintį vyriÅ¡kį, kuris servetėle laikėsi už nosies, jam iÅ¡lipus paaiÅ¡kėjo, kad tai D. M., asmuo paaiÅ¡kino, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), kai jam važiuojant važiuojamÄ ja kelio dalimi jį pavojingai per kairę pusę aplenkė elektriniu paspirtuku. Kaip jis teigė, asmuo važiuojantis elektriniu paspirtuku vėliau sulėtino, todėl jis savo automobiliu jį apvažiavo, tada elektriniu paspirtuku važiuojantis asmuo vėl jį pavojingai aplenkė, užblokuodamas jam keliÄ , todėl jis savo automobiliu taip pat užblokavo keliÄ elektrinio paspirtuko vairuotojui ir jie abu sustojo (duomenys neskelbtini) netoli PC "I" esančioje autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini).

Kaip D. M. teigė, jam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio jis priėjo prie elektrinio paspirtuko vairuotojo ir jam pakeltu tonu pradėjo sakyti "kÄ Äia darai", "kaip vairuoji", sugriebė jam už striukės ir tuo metu įvyko konfliktas, D. M., teigė, kad jau norėjo skambinti į policijÄ , tačiau staiga elektrinio paspirtuko vairuotojas rankos kumščiu vienÄ kartÄ trenkė jam į veido sritį ir pataikė į nosį, iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas, o iÅ¡ stotelėje buvusių asmenų kažkuris iÅ¡kvietė spec. tarnybas.

Bendraujant su minėto paspirtuko vairuotoju, kaip paaiÅ¡kėjo, tai L. P., Å¡is teigė, kad važiavo paspirtuku važiuojamÄ ja kelio dalimi, kadangi priekyje važiavęs automobilis VW TRANSPORTER lėtai važiavo, todėl jį aplenkė, o tada minėto automobilio vairuotojas aplenkė jį ir pradėjo blokuoti keliÄ , todėl jie sustojo (duomenys neskelbtini) esančioje autobuso stotelėje. Vėliau iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs vairuotojas pakeltu tonu kažkÄ sakė ir jam sugriebė už striukės ir pradėjo purtyti, kadangi, kaip L.

P. teigė, jis iÅ¡sigando, kad automobilio vairuotojas smÅ«giuos, todėl jis pirmas sudavė jam rankos kumščiu į veido sritį. L. P., teigimu suduotas smÅ«gis automobilio vairuotojui buvo gynybos pagrindu. Taip pat, minėtoje autobusų stotelėje stovėjo įvykį matę asmenys tai: L. M. L. V., A. A., G. J., G. L., kurie visi patvirtino, kad jaunuolis su paspirtuku pavojingai aplenkė minėtÄ automobilį, vos nekliudė automobilio priekio, vėliau jie sustojo autobuso stotelėje, kurioje tarp vairuotojų įvyko konfliktas, matė, kad įvyko apsistumdymas tarp asmenų, bet kas pirmas sudavė smÅ«gius nei vienas iÅ¡ liudytojų nurodyti negalėjo.

Alkotesteriu patikrinus asmenis jie buvo blaivūs. Filmuota nešiojamais vaizdo registratoriais Nr. B0F1EC6195C8 B0F1EC619750 (b. l. 74-76). Iš 2021 m. gruodžio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta dešimt įvykio metu darytų vaizdo ir garso įrašų, kurie daryti iš policijos pareigūnų „body“ kamerų. Apžiūros metu pareigūnai pasiteirauja D. M. su kuo susimušė. D. M. parodo į L. P.. D. M. pasakoja, kad paspirtuko vairuotojas važiavo pagrindiniu keliu ir jį pro šonus pralenkinėjo, pro dešinę pusę, jeigu jis būtų jį nukirtęs, jį lenkė iš galo.

Å alia stovintis vyriÅ¡kis, kuris tyrimo metu nustatyta yra A. A. nurodo, jog irgi matė. A. A. nurodo, kad autobusas važiavo viena kryptimi, o jis važiavo kita kryptimi, asmuo su motoroleriu taip tarp jų praslydo ir jam vos ne po ratu, jie sustojo čia ir prasidėjo pasistumdymai, kas pirmas trenkė nematė, tik spėjo dar apsisukti, kad iÅ¡skirti. Prie pareigÅ«nų prieina moteris, kuri nurodo, jog matė kaip važiavo. Minėta moteris nurodo, jog ji važiavo prieÅ¡ perėjimÄ ir matė kaip jisai užsuko už priekio ir taip sukinėjosi ir vis atsisuka ir stabdo prieÅ¡ maÅ¡inÄ .

Moteris nurodo, kad jeigu jai taip bÅ«tų darę jį bÅ«tų ar signalizavusi, nurodo, kad Å¡itaip negalima važiuoti. PareigÅ«nė užsiraÅ¡o moters duomenis. Moteris nurodo esanti L. M.. Kitas pareigÅ«nas pasiteirauja ar jis pirmas trenkė. L. P. nurodo, kad gynėsi. L. P. nurodo, kad jisai iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, jisai jį sustabdė čia. Nurodo, jog viskas prasidėjo nuo įvažiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), jisai vilkosi ant kelio 35 km/h specialiai neleisdamas jo lenkti, tada jį aplenkė, jisai pradėjo didinti greitį, tada jį vėl aplenkė, tada jie čia atvažiavo ir jį pradėjo stumti, jis pradėjo jį lenkti iÅ¡ deÅ¡inės ir jį įspaudė į kampÄ , tada jis iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir prie jo agresyviai pradėjo prieiti, galvojo, kad muÅ¡tis pradės, tada jį paėmė už čia.

PaÅ¡aliniai asmenys Å¡aukia, kad jis vairavo viduryje kelio. PareigÅ«nas pasiteirauja ar patį konfliktÄ matė kas nors. A. A. nurodo, kad iÅ¡ toli, kiek matė, jie iÅ¡ pradžių susistumdė, kaip ir atrodė toliau iÅ¡siaiÅ¡kino, tik susistumdė, minutė dvi jau žiÅ«ri vienas už nosies čia jau smÅ«giai pasipylė, kuris pirmas trenkė nematė. PareigÅ«nas L. P. papraÅ¡o asmens dokumento. PareigÅ«nas pasiteirauja L. P. kokiu greičiu važiuoja su paspirtuku, ar žino, kiek galima su paspirtuku važiuoti.

PareigÅ«nas nurodo, kad neregistruotas paspirtukas, numerių nėra, o jis keliu važiuoja ir lenkia. L. P. nurodo, kad jo nereikia registruoti. PareigÅ«nas nurodo, jog reikia jeigu griečiau nei 20 km/h važiuoja. Prie pareigÅ«no su minėtu asmeniu prieina D. M., kuris teiraujasi L. P. kodėl jam trenkė už tai, kad jis pasakė policijÄ kviesti. L. P. nurodo, kad jį pirmÄ pradėjo purtyti. D. M. nurodo, kad nepurtė, o jis kvietė telefonÄ pasiėmęs ir jam pirmas rovė. L. P. nurodo, kad darė savigynÄ , nes pastarasis prie jo ėjo agresyviai.

Minėti asmenys tarpusavyje aiÅ¡kinasi. PareigÅ«nas papraÅ¡o D. M. asmens dokumento. D. M. pateikia dokumentÄ . PareigÅ«nas užsiraÅ¡o duomenis. D. M. pasakoja, kad lenkė vienas kitÄ , po to jį pradėjo stabdyti, sustabdė maÅ¡inÄ , tada užvažiavo už priekio, kad apsiramintų, pasakė, kad kvies policijÄ . L. P. nurodo, kad jis taip ramiai neÅ¡nekėjo. D. M. nurodo, kad jo balso tembras yra didelis. L. P. nurodo, kad jį paėmė už striukės. D. M. sutinka, kad paėmė už striukės, tačiau nurodo, jog nesmÅ«giavo.

L. P. pritaria, kad Å¡is nesmÅ«giavo, bet paskui nurodo, kad smÅ«giavo ir jis gynėsi. D. M. nurodo, jog ne, nurodo, kad pirmÄ smÅ«gį jam sudavė tiesiai į nosį. L. P. nurodo, kad jis įlindo į jo asmeninę erdvę ir jis nežinojo ar jam netrenks. Minėti asmenys toliau tarpusavyje aiÅ¡kinasi. Tuo metu kita pareigÅ«nė užsiraÅ¡o kitų asmenų duomenis, t. y. G. J., G. L. ir L. V.. PareigÅ«nas su L. P. prieina prie tarnybinio automobilio. PareigÅ«nas L. P. alkotesteriu pamatuoja blaivumÄ , kur nustato 0,00 promilių blaivumÄ .

Po to pareigÅ«nas nueina prie greitosios automobilio, kuriame D. M. medikė suteikia pagalbÄ . PareigÅ«nas D. M. alkotesteriu pamatuoja blaivumÄ , kur nustato 0,00 prom. blaivumÄ . PareigÅ«nai D. M. po medikų apžiÅ«ros nurodo atvykti į policijos komisariatÄ . Po to, pareigÅ«nai L. P. įeikia Å¡aukimÄ atvykti į komisariatÄ kitÄ dienÄ . L. P. nurodo, kad jis irgi gavo porÄ smÅ«gių į pilvÄ . PareigÅ«nas nurodo, kad viskÄ galės nurodyti rytoj. Minėtas asmuo nueina. Tuo baigta apžiÅ«ra (b. l. 77-80).

Iš 2021 m. spalio 21 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas D. M.. Užfiksuota, jog apžiūrint nukentėjusiojo D. M., gim. (duomenys neskelbtini), išorinius matomus sužalojimus ant kūno, matoma sutvarstyta nosis, pleistras nenuklijuotas. Daugiau išorinių sužalojimų nestebima (b. l. 81-86). Iš 2021 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo, patvirtina, kad dalyvaujant specialistui atlikta D. M. medicininių dokumentų apžiūra ir pateikta išvada, kad D.

M. nustatytas nosies sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs odos nubrozdinimu ir nosikaulių lūžiu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2021 m. spalio 21 d. ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 90-99). Ä®rodymų vertinimas Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, tačiau teismo posėdžio metu savo pozicijÄ pakeitė, ir kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nurodydamas, kad pripažįsta tai, kad vienÄ kartÄ kumščiu smogė D.

M. į nosį bei papurÅ¡kė jam į akis dujų, tačiau nepripažįsta, jog jo nusikalstama veika buvo padaryta iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Teismas iÅ¡analizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumÄ , pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis L. P. 2021 m. spalio 21 d. apie 13.24 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, matant kitiems žmonėms, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė D.

M. į nosį bei papurÅ¡kė jam į akis dujų, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimu ir nosikaulių lūžiu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Pagal teismų praktikÄ visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo pozicijÄ pakeitė ir nurodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, nepripažįsta, kad nusikalstamus veiksmus darė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Parodė, kad jis įvykio dienÄ važiavo paspirtuku viduryje gatvės, važiavo iÅ¡ galo nukentėjusiojo vairuojamam mikroautobusiukui. Kadangi, anot jo, mikroautobusiuko važiavimo greitis buvo labai lėtas apie 20-25 km/h, o jis skubėjo į vizitÄ pas gydytojÄ , norėjo aplenkti nukentėjusiojo vairuojamÄ transporto priemonę, tačiau, kaip jam atrodė, nukentėjusysis specialiai to padaryti neleido.

Jis pripažįsta, kad jo vairavimas iÅ¡ Å¡alies galėjo pasirodyti įžūlus, kadangi jis norėjo aplenkti mikroautobusiukÄ , o Å¡is to padaryti neleido, teko vairuoti kitaip nei įprasta. Kelis kartus aplenkęs mikroautobusiukÄ , Å¡is vėl jį aplenkdavo, tokiais savo veiksmais lyg provokuodamas jį. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis iÅ¡ kairės pusės jį aplenkė, o jis aplenkė kaltinamÄ jį 2 kartus, tada jau kaltinamasis jį prie kitos perėjos aplenkė ir stabdė.

Nukentėjusysis jį visada važiuodamas matė. Tos aplinkybės, kad kaltinamasis lenktų jį per deÅ¡inę pusę, jis nematė, kaltinamasis buvo prie jo galo visada. Jis veidrodyje jį matė. Manevro iÅ¡ deÅ¡inės pusės lenkimo nematė. Kaltinamasis parodė, kad bÅ«damas nepatenkintas nukentėjusiojo vairavimu ir specialiu trukdymu jam važiuoti su paspirtuku, jis pats inicijavo, kad abu sustotų stotelėje, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius. Sustoję stotelėje, vienas kito atžvilgiu iÅ¡sakė daug necenzÅ«rinių žodžių, tuomet, kaip nurodė, pats kaltinamasis, tikėdamasis, kad įvyks muÅ¡tynės, pirmasis sudavė vienÄ ar du smÅ«gius, tiksliai neatsimena, nukentėjusiajam D.

M. į nosį. Po Å¡ių veiksmų, nukentėjusysis sugriebė jam už striukės, pradėjo stumdyti, pamatė, kaip nukentėjusysis įkiÅ¡o rankÄ Ä¯ kiÅ¡enę, mėgindamas kažkÄ iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukti. Jausdamas realų pavojų jo atžvilgiu, kad nukentėjusysis gali iÅ¡sitraukti peilį ar kažkÄ panaÅ¡aus, kaltinamasis nieko nelaukdamas papurÅ¡kė nukentėjusiajam į akis dujų. Kaip nurodė kaltinamasis, jo tokį elgesį iÅ¡provokavo pats nukentėjusysis, kadangi jis jautė baimę ir nesaugumo jausmÄ dėl jam gresiančio pavojaus.

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu, iÅ¡ dalies patvirtino kaltinamojo teiktus parodymus, patvirtindamas, kad kaltinamasis paspirtuku važiavo kelio viduriu, tačiau paneigė kaltinamojo nurodytÄ aplinkybę, jog Å¡is važiavo nukentėjusiajam iÅ¡ galo, nurodydamas, kad viskas buvo prieÅ¡ingai, kaltinamasis važiavo priekyje. Taip pat parodė, kad jokiais savo veiksmais nesistengė trukdyti paspirtuko vairuotojui, jis buvo susikoncentravęs į keliÄ , kadangi turėjo užsakymÄ , važiavo pas klientę, skubėjo, jo važiavimo greitis buvo apie 50 km/h, vis pristabdydavo, kadangi kelyje yra ne vienas kalniukas, pėsčiųjų perėja ties kuo tekdavo prilėtinti greitį, kas kaltinamajam galėjo atrodyti kaip trukdymas.

Taip pat, nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamojo iniciatyva jie sustojo iÅ¡siaiÅ¡kinti susiklosčiusios situacijos stotelėje ir patvirtino, kad kaltinamasis pirmasis jam kumščiu smogė į nosį, paskui, jam atrodė, kad kaltinamasis po smÅ«gio norėjo pabėgti, kadangi paspirtukas buvo pasuktas ne į tÄ pusę, kur jis jį sustabdė, jis pasistatė taip, kad sėdai ir važiuoji, todėl nukentėjusysis sugriebė kaltinamajam už striukės ir laikė. Nukentėjusysis norėjo iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukti telefonÄ , kad iÅ¡kviestų policijÄ , po smÅ«gių jo atžvilgiu jis norėjo atsitraukti, tačiau ties Å¡iuo veiksmu, kaltinamasis jam papurÅ¡kė dujų į akis ir policijos jam iÅ¡kviesti nepavyko, kiek žino, jÄ iÅ¡kvietė stotelėje buvusios moterys.

Viso Å¡io įvykio metu, kaltinamasis savo parodymuose pats patvirtino, kad jis Å¡aukė ant nukentėjusiojo, vadino jį necenzÅ«riniais žodžiais, nukentėjusysis iÅ¡provokuotas agresyvaus kaltinamojo bendravimo taip pat jam iÅ¡sakė necenzÅ«rinių žodžių, kÄ patvirtina ir pats nukentėjusysis. Tiek iÅ¡ kaltinamojo, tiek iÅ¡ nukentėjusiojo teiktų parodymų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiajam kumščiu sudavė į nosį pats pirmas, į šį smÅ«gį nukentėjusysis sureagavo adekvačiai, nesmÅ«giuodamas atgal, o sugriebdamas jį už striukės, kad nepabėgtų, kol atvyks policija, ko pasėkoje, nesant jokio realaus kaltinamajam pavojaus nei jo sveikatai, nei gyvybei, Å¡is papurÅ¡kė nukentėjusiajam į akis dujų.

Kaltinamasis taip pat teigė, kad Å¡is dujų papurÅ¡kimas nukentėjusiajam buvo grįžtamasis ryÅ¡ys į nukentėjusiojo nepagarbų elgesį, tačiau akivaizdu, kad nukentėjusysis jokio fizinio smurto kaltinamojo atžvilgiu nenaudojo ir neįžvelgiamas joks lygiavertis elgesys. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo iÅ¡sakyta pozicija, kad jis dujas papurÅ¡kė veikdamas savigynos tikslais, kadangi pagalvojo, kad nukentėjusysis iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitrauks peilį ar kažkÄ panaÅ¡aus yra nepagrįsta, jau vien dėl tos aplinkybės, kad kaltinamasis galėjo suvokti, kad jam negresia pavojus, kai jis pirmasis smÅ«giavo nukentėjusiajam, o Å¡is nesmÅ«giavo jam atgal, o tiesiog sugriebęs už striukės laikė, kad nepabėgtų, kol atvyks policija.

Kaltinamojo manymas, kad jam gresia pavojus visiÅ¡kai nepagrįstas jokiais nukentėjusiojo veiksmais. Kaltinamasis savo parodymuose taip pat parodė, kad nukentėjusysis irgi jam trenkė į krÅ«tinę ir į pilvÄ , jis buvo su stora stiuke, ir keliais megztiniais, tačiau nukentėjusysis Å¡iÄ kaltinamojo versijÄ paneigė, nurodydamas, kad tikrai kaltinamajam nesmÅ«giavo. Pažymėtina, kad jokių medicininių dokumentų, liudytojų parodymų patvirtinančių kaltinamojo sužalojimus taip pat nėra, todėl tokia kaltinamojo versija atmestina.

IÅ¡ kaltinamojo veiksmų įvykio metu, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad nukentėjusysis jautė realų pavojų savo atžvilgiu, todėl bÅ«tent nukentėjusiojo veiksmai Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti pripažinti gynybiniais, tačiau, nukentėjusysis elgėsi atitinkamai adekvačiai ir nesileido į tolimesnį konfliktÄ , ko pasėkoje nukentėjo. BK 28 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Å iuo atveju, kaltinamojo veiksmuose teismas neįžvelgia bÅ«tinosios ginties, kadangi jo atžvilgiu negrėsė realus pavojus.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodo, kad nepripažįsta, kad nusikalstamos veikos padarytos iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tačiau apklausos eigoje jau pats kaltinamasis nurodo, kad sužalojimÄ pripažįsta, sudavimas ir pripurÅ¡kimas buvo chuliganiÅ¡kas elgesys, bet iÅ¡provokuotas. Tuo metu taip elgėsi, nes jam taip atrodė, dabar atrodo, kad galėjo iÅ¡vengti Å¡ios situacijos. Pastebimas akivaizdus kaltinamojo vieningos pozicijos neiÅ¡laikymas, susidaro įspÅ«dis, kad kaltinamasis realiai nesuvokia Å¡ios situacijos kilimo priežasčių ir jos neigiamų pasekmių.

Nors kaltinamasis nurodė, kad gailisi dėl Å¡ios situacijos ir ateityje taip nesielgtų, toliau savo parodymuose vis tiek iÅ¡reiÅ¡kia pozicijÄ , jog nesuvokia kodėl jo elgesys ir vairavimas buvo netinkamas ir kokiais savo veiksmais jis kėlė grėsmę ne tik sau bet ir kitiems eismo dalyviams. Kaltinamojo netinkamÄ elgesį kelyje bei jo nepagarbų ir trikdantį visuomenės rimtį elgesį patvirtino ir apklausti liudytojai. Liudytoja Liudytoja G. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad matė kaip kaltinamasis su paspirtuko važiavo ne pagal kelių eismo taisykles, lenkė mikroautobusÄ per vidurį iÅ¡tisinės kelio juostos.

Paspirtuko vairuotojas aplenkė autobusiukÄ ir jį sustabdė. IÅ¡lipo vairuotojas, jie pradėjo pyktis. Mikroautobusiuko vairuotojas, paaiÅ¡kino kaltinamajam, kad taip negalima vairuoti, dar kiti žmonės jam paaiÅ¡kino, kad negerai vairuoja. Paspirtuko vairuotojas prieÅ¡taravo jam. Paskui buvo ir fizinis kontaktas, tačiau nematė, kuris pradėjo, matė jau nukentėjusįjį kruvinÄ , kaltinamasis elgėsi agresyviai, buvo didelis triukÅ¡mas. Jos manymu, paspirtuko vairuotojas norėjo pabėgti, o mikroautobuso vairuotojas sustabdė jį.

Stotelėje, kur vyko konfliktas buvo daug žmonių, kokie 6-7, bet paskui iÅ¡siskirstė. Paspirtuko vairuotojo elgesys nebuvo normalus, grubiai, įžūliai bendravo. Vairavimas kelyje pasirodė irgi toks pats, - įžūlus. Liudytoja G. L. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis važiavo su paspirtuku į gatvės vidurį ir užlindo prieÅ¡ mikroautobusiukÄ . Nukentėjusysis susistabdė kaltinamÄ jį. Kaltinamasis norėjo pabėgti iÅ¡ įvykio vietos, nukentėjusysis jį bandė sulaikyti, paėmė už striukės, kaltinamasis pradėjo temptis laukan, norėjo pabėgti, sprendė dėl to, kad jis pradėjo draskytis.

Matė, kaip paspirtukas manevringai važiavo po visÄ keliÄ , tokiu važiavimu sukeldamas avarinės situacijas, važiavo viduriu keliu, tai į prieÅ¡prieÅ¡inę kelio pusę, tai atgal. Liudytoja L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė viduriu kelio važiuoja paspirtukininkas, o jam iÅ¡ galo važiavo mikroautobusiukas, atvirkÅ¡tinio varianto, kad pirmasis bÅ«tų važiavęs mikroautobusiukas, o po jo paspirtukininkas, nematė, fizinio kontakto tarp jų nematė, matė jau kruvinÄ nukentėjusįjį.

Liudytoja L. M. parodė, kad matė kaip paspirtuko vairuotojas važiavo viduriu gatvės prieÅ¡ automobilį, transporterį, vis užsukinėjo vairÄ , pakirtinėjo jam. MuÅ¡tynių nematė, tik matė kruvinÄ nukentėjusiojo veidÄ . Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad matė kaip iÅ¡ priekio parvažiuoja mikroautobusas, jis jam važiavo prieÅ¡prieÅ¡a. Staiga iÅ¡ galo iÅ¡niro paspirtukas, staiga Å¡oko beveik į prieÅ¡prieÅ¡Ä , kirto iÅ¡tisinę kelio juostÄ , kadangi jis turėjo važiuodamas savo juosta dar pasitraukti, kad paspirtukininkas pratilptų, nes už mikroautobusiuko nieko nesimatė, bÅ«tų tikrai kliudęs jį, jei nebÅ«tų greitai sureagavęs. Pamanė, kad jau iki Å¡io lenkimo kažkas turėjo įvykti, kadangi toks „naglas“ užkiÅ¡imas sunkiasvorei transporto priemonei yra nesuvokiamas, vyko reali provokacija.

Atkreipė dėmesį į galinį vaizdo veidrodėlį pamatė, kad paspirtukininkas užlindęs mikroautobuso vairuotojui spaudė per stabdžius, tuomet mikroautobusas turėjo irgi stabdyti. Byloje iÅ¡ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad asmenys nebuvo pažįstami, kad nukentėjusysis niekaip neprovokavo kaltinamojo, atvirkščiai net po jam suduotų smÅ«gių elgėsi adekvačiai, stengdamasis iÅ¡laikyti atstumÄ ir nenaudodamas fizinio smurto kaltinamojo atžvilgiu, norėjo sulaukti policijos.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad vieÅ¡oje vietoje kaltinamasis elgėsi įžūliai (Å¡aukė ant nukentėjusiojo necenzÅ«riniais žodžiais, smÅ«giavo jam į nosį, purÅ¡kė dujas į akis), kÄ matė stotelėje buvę kiti asmenys ir tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, dėl Å¡ių veiksmų buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata, kaip nurodė liudytojas A. A., stotelėje buvo pilna kraujo, įvykį matę liudytojai buvo paveikti emociÅ¡kai, susijaudinę, moterims, kurios iÅ¡kvietė policijÄ buvo pastebimas akivaizdus rankų drebėjimas, buvo kviečiama policija, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai - ne tik buvo sužalota kito asmens sveikata, bet ir sutrikdytas kitų asmenų poilsis, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kaltinamasis L. P. teigė, kad nukentėjusysis savo nepagarbiu elgesiu jį provokavo, manė, kad jei jis pirmasis nesuduos smÅ«gio, jis pralaimės ir tuomet kils jam pavojus, ko pasėkoje, dar ir nukentėjusiajam purÅ¡kė jam į akis dujų, savo tokį elgesį įvardindamas gynybiniu. Mano, kad nukentėjusysis įvykdė provokacijÄ . Nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo jam nesilaikyti bendrų moralės normų ir žaloti kito asmens sveikatÄ , kelti pavojų jo gyvybei. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis buvo agresyvus, ir jį užsipuolė pirmas, Å¡aukdamas ant jo ir vadindamas necenzÅ«riniais žodžiais, taip pat pirmasis smÅ«giavo.

Kaltinamojo veiksmai įvyko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurioje įvykio metu buvo kitų asmenų, kurie matė įvykį. L. P. nusikalstamos veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik nesunkaus sveikatos sutrikdymo, bet ir viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymas. Be byloje esančių ir aukščiau aptartų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, L. P. kaltė yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais: 2021 m. spalio 21 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (b. l. 9-15); 2021 m. spalio 21 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl konflikto metu nukentėjusio asmens (b. l. 74-76); 2021 m. gruodžio 10 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolas (b. l. 77-80); 2021 m. spalio 21 d. asmens apžiÅ«ros protokolas (b. l. 81-86); 2021 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolas (b. l. 90-99). Nustatyta, kad L. P. vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), matant kitiems žmonėms, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė D.

M. į nosį bei papurÅ¡kė jam į akis dujų, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimu ir nosikaulių lūžiu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å iais savo veiksmais L. P. sukėlė pavojingas pasekmes – aplinkiniai asmenys buvo nustebinti ir Å¡okiruoti tokio jo elgesio, todėl neabejotinai buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir rimtis. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , ir sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį, nes kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais vieÅ¡oje vietoje demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, bei tuo sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ bei iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo asmens sveikatÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad esant viešosios tvarkos pažeidimui padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).

Nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, L. P. padarė tiesiogine tyčia: jis turėjo suprasti, kad įžūliais smurtiniais veiksmais – be jokios akivaizdžios priežasties, Å¡aukdamas ant nukentėjusiojo D. M. įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, panaudodamas fizinį smurtÄ , suduodamas kumščiu nukentėjusiajam į nosį, papurkÅ¡damas dujų į akis, – ne tik nesunkiai sužalojo nukentėjusiojo sveikatÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, bet ir demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, numatyti jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir Å¡ių padarinių norėjo.

Dėl bausmės skyrimo Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumÄ . L. P. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. P. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ ir vienÄ apysunkį tyčinį nusikaltimÄ .

Jis anksčiau teistas vienÄ kartÄ pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už baudžiamojo nusižengimo padarymo, todėl nėra laikomas teistu (b. l. 139-141), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 124, 125), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 126-138). Kaltinamasis L. P. prisipažino padaręs nusikaltimÄ tik iÅ¡ dalies, kritiÅ¡kai nevertina savo poelgių, nukentėjusiojo D. M. neatsiprašė, žalos neatlygino. Ä®vertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti L.

P. už kiekvienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymÄ jam paskyrus sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, jų dydį nustatant mažesnį nei straipsnių sankcijose nurodytas bausmės vidurkis. Bausmės, paskirtos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudarančių idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, padarymÄ , vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo bÅ«du.

L. P. nors teisiamas antrÄ kartÄ , bet tik pirmÄ kartÄ už nusikalstamų veikų padarymÄ , Å¡iuo metu naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Nurodytos aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė, jo jaunas amžius, leidžia pagrįstai manyti, kad L. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo L. P. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepaÅ¡alina padarytų veikų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir yra Å¡iuo atveju galimybė atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , o kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus.

Kita vertus, paskyrus jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę, L. P. prarastų galimybę socializuotis visuomenėje, neturėtų galimybės pradėti keisti savo gyvenimo teigiama linkme, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, jei turėtų galimybę atsukti laikÄ atgal, nekartotų savo elgesio. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai kaltinamojo L. P. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus gali bÅ«ti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymÄ , todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, L.

P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra dar jauno amžiaus, anksčiau jam bausmės vykdymo atidėjimas nėra taikytas, nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto sukėlimu kitam asmeniui bei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu padarė pirmÄ kartÄ , atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes jam skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, artimas minimaliam.

Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktais jam skirtini įpareigojimai - per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. L. P. paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymÄ . (b. l. 162-164).

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Byloje pareikÅ¡tas civilinio ieÅ¡kovo D. M. civilinis ieÅ¡kinys dėl 3000 Eur (trijų tÅ«kstančių) neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 191). Nurodė, kad L. P., 2021 m. spalio 21 d. apie 13:24 val. vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) stotelėje, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, matant kitiems žmonėms, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė D. M. į nosį bei papurÅ¡kė jam į akis dujų, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimu ir nosikaulių lūžiu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Nukentėjusysis D. M. nusikalstamais kaltinamojo L. P. veiksmais patyrė neturtinę žalÄ , kurios dydį įvertino 3000 eurų. IÅ¡ prie civilinio ieÅ¡kinio pridėtos 2021 m. spalio 21 d. pažymos matyti, kad D. M. dėl sumuÅ¡imo patyrė stiprų skausmÄ , kuris vertinamas 6-8 balais pagal skalę, reikėjo skubiai numalÅ¡inti skausmÄ . Dėl padarytų sužalojimų vienÄ mėnesį buvo nedarbingas, negalėjo vykdyti individualios veiklos, sudaryti sutarčių su klientais, patyrė nepatogumus bendraudamas su draugais, artimaisiais.

Iš 2022 m. vasario 22 d. prie civilinio ieškinio pateiktos pažymos matyti, kad ambulatorinėje apsilankymo pažymoje pažymima, kad D. M. apie du mėnesius jaučiasi įsitempęs, nerimauja, nakties metu nemiega, o priėmimo metu jaučiasi įsitempęs, susinervinęs. Iš medicininių dokumentų aprašo ir paties nukentėjusiojo paaiškinimo matyti, kad padarytos nusikalstamos veikos padaryti padariniai tokie kaip nerimas, nemiga, baimė nėra išnykusios iki šiol. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumÄ , veikos pobÅ«dį, eigÄ , patirtÄ sužalojimÄ , į praÅ¡omos priteisti sumos dydį, į kaltinamojo L. P. materialinę padėtį, t. y. nedirbantis, nevedęs, gyvena su tėvais, į sukeltÄ fizinį skausmÄ , patirtus iÅ¡gyvenimus, nukentėjusiajam paskirtÄ gydymÄ , dėl ko Å¡is negalėjo vykdyti individualios veiklos, atsižvelgtina į tai, kad daugiau nebuvo apribota nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, be to, nukentėjusiojo sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamÄ Ä¯takÄ jo sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje.

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamÄ teismų praktikÄ , siekiant protingos nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies - nukentėjusiojo D. M. naudai iÅ¡ kaltinamojo L. P. priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Byloje yra pareikÅ¡tas civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilis ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo L.

P. priteisti PSDF biudžetui padarytÄ 42,24 Eur (keturiasdeÅ¡imt dviejų eurų 24 ct) žalÄ dėl nukentėjusiojo gydymo, iÅ¡laidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡u (b. l. 108-109, 110). IeÅ¡kinyje KTLK nurodo, kad įtariamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas D. M., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų.

Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 42,24 Eur. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su Å¡iuo civiliniu ieÅ¡kiniu sutiko, todėl teismas sprendžia, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas ir visiÅ¡kai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalÄ nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, iÅ¡leistas nukentėjusiojo gydymui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Nukentėjusysis D.

M. praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo L. P. jo patirtas 1136,82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ , teikiant teisines konsultacijas, parengiant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje ir atstovaujant teisme (1 t., b. l. 191-194, ir kt.). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatui už teisinę pagalbÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje D. M. sumokėjo 1136,82 Eur. BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡laidos, kurias patyrė proceso dalyvis, savo nuožiÅ«ra pakvietęs dalyvauti byloje atstovÄ , gali bÅ«ti teismo pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo 1136,82 Eur iÅ¡laidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos (byloje ruošė civilinį ieÅ¡kinį, atstovavo nukentėjusiojo interesams bylos teisminio nagrinėjimo metu), todėl iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamojo L.

P.. Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡u, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : L. P. pripažinti kaltu: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; -pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir L. P. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi L. P. paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktais, per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį L.

P. įpareigoti: - dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, - dalyvauti elgesio pataisos programoje, - neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Nukentėjusiojo D. M. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo L. P. civilinio ieÅ¡kovo D. M. naudai 2000 Eur (du tÅ«kstančius eurų 00 centų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo L.

P. 1136,82 Eur Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 82 centus) nukentėjusiajam D. M. bylinėjimois iÅ¡laidoms atlyginti. Civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ L. P. 42,24 Eur (keturiasdeÅ¡imt du eurus 24 centus) turtinės žalos atlyginimo civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienÄ kompaktinį diskÄ su „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡u, pridėtÄ prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Rasa Stonkuvienė