611bd2ea-be6e-40ca-a306-78c39cda4aee · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Teikimas Nr. T-168-1123/2020 Teisminio proceso Nr. 1-13-1-04257-2008-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. vasario 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė, sekretoriaujant Agnei GrinkevičiÅ«tei, dalyvaujant nuteistajam A. J., prokurorui Armandui Vainauskui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo antstolio Dariaus StakeliÅ«no teikimÄ dėl nuteistajam A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, paskirtos bausmės – baudos, pakeitimo laisvės apribojimu.

Teismas n u s t a t ė : Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-217-655/2010 A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 MGL, t.y. 1300 Lt bauda, kas atitinka 376,51 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas antstolio Dariaus Stakeliūno 2019 m. gruodžio 19 d. prašymas dėl A. J. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu. Antstolis teikime nurodo, kad vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas A.

J. baudos nesumokėjo, piktybiÅ¡kai nevykdo paskirtos baudos ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai. Skolininkas į siunčiamus dokumentus ir telefonų skambučius visiÅ¡kai nereaguoja, akivaizdu, jog yra siekiama iÅ¡vengti esančios prievolės įvykdyti teismui paskirtÄ baudÄ . SODROS duomenimis skolininkas jokios darbovietės Å¡iuo metu neturi, VÄ® „Regitra“ ir VÄ® „Registrų centras“ duomenimis skolininko vardu nėra jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . 2019 m. gruodžio 18 d. suraÅ¡ytas iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas.

Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, antstolis nurodo, kad iÅ¡ieÅ¡koti paskirtos baudos iÅ¡ A. J. nėra jokių galimybių, todėl praÅ¡o spręsti klausimÄ dėl jam paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu. Teismo posėdžio metu A. J. paaiÅ¡kino, jog jis Å¡iuo metu atlieka bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose pagal 2019 metų kovo 4 d. nuosprendį, atlieka bausmę nuo 2019 m kovo 21 d., nuo 2012 m. iki 2016 m. buvo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje, po to laisvėje iki 2019 metų, Å¡iuo laikotarpiu yra dirbęs savarankiÅ¡kai bei (duomenys neskelbtini), kuri yra UAB (duomenys neskelbtini) įmonė, (duomenys neskelbtini) ir antstoliams mokėdavo darbdavys, su kitais antstoliais jam pavyko susitarti, antstolis Gaidelis buvo nustatęs sumÄ , kuri jam buvo paliekama laisvai disponuoti, tačiau visos baudos nesumokėjo, nes nepakako pinigų, nevengė, nesislapstė, pats buvo nuvykęs pas antstolį.

PravieniÅ¡kių pataisos namuose su darbais labai blogai, administracija neteikia pasiÅ«lymų dirbti, Å¡iuo metu baiginėja profesinę mokyklÄ , aktyviai ieÅ¡ko darbo, jei tik atsiras darbo vieta, tai dirbs. Patikino, kad skolÄ sumokės, tik nežino kada. Teismo posėdžio metu prokuroras siÅ«lė antstolio teikimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , nes aplinkybės yra tokios, kad Å¡iuo metu A. J. atlikinėja bausmę, tai tikrai Å¡iai dienai negalima sakyti, kad jis vengia mokėti. Mokosi, ieÅ¡ko darbo vietų, pačios baudos, bent kiek aiÅ¡kino, niekad nevengė mokėti, tai patvirtina, kad buvo nuvykęs pas antstolį D.

StakeliÅ«nÄ ir į klausimÄ , kur yra kontora, atsakė teisingai, o keisti, kaip praÅ¡o, antstolis į laisvės apribojimÄ , prokuroras nemato prasmės, nes gausis 7 dienos laisvės apribojimo, skirti vieÅ¡uosius darbus irgi nėra galimybės, nes nuteistasis atlieka bausmę, jeigu nuteistais tikrai vengs atlikinėti bausmę ar sumokėti baudÄ , tada antstolis galės pakartotinai kreiptis . Teikimas netenkintinas. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sÄ lygos nustatytos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) V skyriuje „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sÄ lygos“.

Vadovaujantis BPV 22 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriÅ¡kai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per du mėnesius ar kitÄ teismo nustatytÄ terminÄ savarankiÅ¡kai laiku nesumoka visos baudos, Å¡i bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ vykdoma priverstinai (BVK 22 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 24 straipsnio 2 dalis).

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais (BVK 25 straipsnio 1 dalis). Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu (BVK 25 straipsnio 2 dalis). Keisdamas baudÄ laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Å¡io kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019-07-06). Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir iÅ¡skiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali bÅ«ti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo bÅ«ti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudÄ , tačiau sutinka atlikti vieÅ¡uosius darbus; kitu atveju turi bÅ«ti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtÄ baudÄ , o galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys).

Tai turi nustatyti antstolis, kuriam pavesta vykdyti baudos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog baudos pakeitimas kita bausme – vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019-07-06) yra kraÅ¡tutinė priemonė, kuri turėtų bÅ«ti taikoma tik tais atvejais, kai iÅ¡naudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimÄ ir bausmė negali bÅ«ti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismÄ dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi bÅ«ti piktnaudžiaujama, tokia teisė negali bÅ«ti realizuojama, formaliai siekiant kuo greičiau užbaigti vykdymo procesÄ arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ .

Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali bÅ«ti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo bÅ«ti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimÄ , todėl antstolis iÅ¡ieÅ¡kojimo procese turi bÅ«ti pakankamai aktyvus (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. T-49-557/2019). Darytina iÅ¡vada, jog norint baudÄ pakeisti vieÅ¡aisiais darbais, bÅ«tina nustatyti, ar nuteistasis iÅ¡ tiesų neturi lėšų baudai sumokėti, o norint baudÄ pakeisti laisvės apribojimu, bÅ«tina nustatyti, ar nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai.

Tai, pagal BVK 24 straipsnio 2 dalį ir BPK 352 straipsnio 2 dalį, priverstinio baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimÄ , patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes. Nagrinėjamu atveju, teikime antstolis teigia, kad priverstinis baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ A. J. yra neįmanomas, be to antstolis nurodo, jog Å¡is asmuo siekia iÅ¡vengti esančios prievolės įvykdyti teismui paskirtÄ baudÄ ir nurodo faktines aplinkybes, kuriomis remiantis galima daryti tokias iÅ¡vadas: skolininkas į siunčiamus dokumentus ir telefonų skambučius visiÅ¡kai nereaguoja, SODROS duomenimis skolininkas jokios darbovietės Å¡iuo metu neturi, VÄ® „Regitra“ ir VÄ® „Registrų centras“ duomenimis skolininko vardu nėra jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , 2019 m. gruodžio 18 d. suraÅ¡ytas iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas.

Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudÄ laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atsisako mokėti teismo paskirtÄ baudÄ , arba turėdamas pajamų, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atsisako mokėti teismo paskirtÄ baudÄ ir neturi turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, arba slepia savo pajamas, turtÄ ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudÄ gali bÅ«ti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtÄ baudÄ , nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).

Pažymėtina, kad keičiant baudÄ Ä¯ laisvės apribojimÄ pagal BK 47 straipsnio 8 dalį reikia nustatyti ir valinį momentÄ â€“ nuteistojo sÄ moningÄ nenorÄ vykdyti jam teismo nustatytÄ pareigÄ . Nagrinėjamu atveju antstolis teikime teigia, kad nuteistasis piktybiÅ¡kai nevykdo paskirtos baudos, tačiau nepateikia jokių tokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžiančių argumentų. IÅ¡ teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. lapkričio 27 d. skolininkas kreipėsi į antstolį su praÅ¡ymu leisti mokėti įsiskolinimÄ dalimis ( vykdomosios bylos b.l. 33), tai patvirtino ir nuteistasis teisme, nurodydamas, jog siekė susitarti su antstoliu D.StakeliÅ«nu dėl skolos sumokėjimo dalimis, nurodė antstolio kontoros adresÄ , kad jis buvo ten nuvykęs. A.

J. teisme nurodė, jog skolos sumokėjimo nevengė, tačiau jos nesumokėjo dėl nepakankamų pajamų, taip pat dėl to, jog laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2016 metų jam buvo paskirta kardomoji priemonė — suėmimas ir jis buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime, nuo 2019 m. kovo 21 d. atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Šiuos duomenis patvirtina išrašas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ( b.l. 11-20). Tai, kad A.

J. nevengė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo patvirtina tai, kad jis SODROS duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vykdė individualiÄ veiklÄ , o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir gavo pastovias pajamas. Teismo vertinimu, Å¡iomis aplinkybėmis vykdymo proceso metu galėjo pasidomėti ir antstolis. Tokiu bÅ«du, teismo vertinimu, antstolis, iÅ¡samiai neiÅ¡siaiÅ¡kinęs, ar nuteistasis turėjo realiÄ galimybę sumokėti jam paskirtÄ baudÄ ir, ar nuteistasis sÄ moningai vengė jÄ mokėti, pateikė teismui nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ .

Nors A. J. nuo 2019 m. kovo 21 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo, kaip nuteistojo, atliekančio jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę realiai, galimybės turėti piniginių lėšų, reikalingų sumokėti baudai, iÅ¡ tikrųjų yra daugiau ribotos nei laisvėje esančių asmenų. Tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad realiai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo tokių galimybių iÅ¡ viso neturi. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 125 str. numato pareigÄ nuteistiesiems dirbti, jeigu jiems darbÄ siÅ«lo pataisos namų administracijÄ .

BVK 126 str. numato tokiems nuteistiesiems galimybę užsiimti ir individualia darbine veikla. Už darbÄ nuteistiesiems apmokama pagal jo kiekį bei kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 str. 1 d.). Taigi, nustatytas teisinis reguliavimas suteikia nuteistajam pakankamai galimybių dirbti ir gauti už tai darbo užmokestį, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti daromi atskaitymai pagal vykdomuosius raÅ¡tus ir kitus vykdomuosius dokumentus (BVK 132 str. 3 d.), kaip ir nagrinėjamu atveju dėl baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Kaip minėta, priverstinio baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo stadijoje teismas įstatymo leidėjo jam suteiktÄ diskrecijÄ pakeisti baudÄ kita bausmės rÅ«Å¡imi gali įgyvendinti tik esant imperatyviai baudžiamajame įstatyme numatytoms sÄ lygoms, t. y. skolininkui neturint lėšų ar vengiant mokėti baudÄ ir nesant galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti. Tačiau Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių duomenų antstolė, kreipdamasi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausmės rÅ«Å¡imi, nepateikė, t. y.

Å¡iuo atveju antstolė nepateikė teismui pakankamų duomenų, kurie sudarytų prielaidas, kad nuteistajam A. J. paskirta bauda bÅ«tų pakeista kita bausmės rÅ«Å¡imi. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad net jeigu bÅ«tų nustatytos sÄ lygos pakeisti A. J. skirtÄ baudÄ laisvės apribojimu (vengimas savu noru sumokėti baudÄ ir galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti nebuvimas), pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį (1 MGL dydžio bauda prilyginama 1 dienai laisvės apribojimo) jam skirta 376,51 Eur. bauda (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatyta, kad bausmių ir nuobaudų dydis lygus 50 Eur.

Taigi 376,51 Eur dydžio bauda atitinka 7,5 MGL) turėtų bÅ«ti keičiama į 7,5 laisvės apribojimo dienų, t. y. į itin trumpÄ laisvės apribojimo bausmės laikÄ , kurį ji turėtų bÅ«ti vykdoma. Teismo vertinimu, dėl laisvės apribojimo bausmės vykdymo ypatumų (nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo probacijos tarnyboje dienos) Å¡ios bausmės vykdymas nebÅ«tų efektyvus ir nepasiektų bausmės paskirties.

Nagrinėjamu atveju antstolio kreipimasis į teismÄ dėl baudos pakeitimo kita bausme, kol nėra iÅ¡naudotos visos galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ asmens baudÄ priverstinai, nėra proporcinga priemonė ir Å¡iuo aspektu, todėl antstolio praÅ¡ymas netenkintinas ir antstolis turėtų imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ nuteistojo jam paskirtÄ baudÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362 ir 364 straipsniais, n u t a r i a: Netenkinti antstolio Dariaus StakeliÅ«no teikimo dėl A.

J. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Ragelienė