N-575-1317-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-1317/2012

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00065-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjui O. G. (O. G.),

pareiškėjo atstovui advokatui Stasiui Lileikiui,

vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo O. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimo O. G. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 2008 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) pilietis O. G. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) teisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, turėdamas iki 2016 m. vasario 16 d. galiojantį kelionės dokumentą – (duomenys neskelbtini) pasą ir Šengeno daugkartinę trumpalaikę vizą (b. l. 53-54).

2011 m. kovo 25 d. pareiškėjas buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos (VSATIS) duomenimis, jis 2011 m. kovo 27 d. išvyko į (duomenys neskelbtini). 2011 m. kovo 29 d. užsienietis teisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, jam buvo išduota nacionalinė (D) viza, kuri galiojo nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2011 m. birželio 26 d., ir 2011 m. kovo 30 d. pateikė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 2).

2011 m. gegužės 5 d. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), atsakydamas į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paklausimą, pateikė išvadą dėl O. G. grėsmės viešąją tvarkai (b. l. 5). Išvadoje, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 5-V-290 patvirtinto „Duomenų apie užsienietį, pateikusį prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje ar suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tikrinimo ir išvados dėl užsieniečio galimos grėsmės viešajai tvarkai rengimo tvarkos aprašo“ 6.4 punktu, nurodė, kad O. G. gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes 2009 m. liepos 24 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuras pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, o 2012 m. rugpjūčio 12 d. užsienietis pripažintas įtariamuoju, jam paskirta kardomoji priemonė, t. y. užsienietis pagrįstai įtariamas padaręs sunkią nusikalstamą veiką, kas atitinka Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 99 straipsnio 2 dalį, leidžiančią motyvuoti sprendimus grėsme viešajai tvarkai.

2011 m. liepos 29 d. O. G. Kauno miesto apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 266 straipsnį ir 199 straipsnį, jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmės pradžia – 2012 m. gegužės 10 d., pabaiga – 2013 m. vasario 10 d.). Šis nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu buvo pakeistas, O. G. buvo paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2012 m. spalio 3 d. pareiškėjas buvo lygtinai prieš laiką paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (b. l. 2, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

2011 m. gruodžio 29 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė atsisakyti išduoti O. G. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pagal 2011 m. gegužės 5 d. Policijos departamento išvadą, jo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (b. l. 2). Šį sprendimą 2012 m. sausio 16 d. užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2012 m. kovo 26 d. sprendimu, remdamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsniu, O. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas taip pat buvo apskųstas, Lietuvos vyriausias administracinis teismas priėmė jį nagrinėjimui (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

2012 m. rugsėjo 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius (toliau – Kaišiadorių PK) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) piliečio O. G. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (b. l. 6). Teikimu, vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 128 straipsnio 1 dalimi, prašė priimti sprendimą dėl O. G. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. spalio 1 d. teikimas buvo priimtas, byla dar nėra išnagrinėta Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

2012 m. spalio 2 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme buvo gautas Kaišiadorių PK teikimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečio O. G. sulaikymo (b. l. 2). Teikime, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113-116 straipsniais ir 128 straipsniu, Kaišiadorių PK prašė O. G. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nuo 2012 m. spalio 3 d. iki 2012 m. sausio 3 d., nustatytu laiku periodiškai atvykti į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą arba sulaikyti jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – Užsieniečių registracijos centras), kol bus išspręstas leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo arba išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimai. Teikime nurodė, kad pareiškėjui nėra suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; nors užsienietis turi kelionės dokumentą, tačiau Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai – be vizos ir be leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje; užsienietis pageidauja likti Lietuvoje, yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete; dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dar nėra priimtas galutinis sprendimas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu (b. l. 17-18), remdamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 116 straipsnio 1 dalimi, nusprendė Kaišiadorių PK teikimą patenkinti ir sulaikyti O. G. Užsieniečių registracijos centre nuo 2012 m. spalio 3 d. iki 2013 m. sausio 3 d., kol bus išspręstas leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo arba išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra lygtinai prieš laiką paleidžiamas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos; Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje apskųstas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir dėl jo dar nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas; 2010 m. rugsėjo 24 d. O. G. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete N. G., kuri garantuoja apgyvendinimą sutuoktiniui O. G.. Sprendime teismas nurodė, kad užsienietis neturi Lietuvos Respublikos vizos ar leidimo gyventi Lietuvoje, todėl paleidimo iš įkalinio įstaigos dieną jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas. Pažymėjo, kad O. G. netaikytinos Įstatymo 115 straipsnio nuostatos, nes, remiantis Policijos departamento išvada, jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir kad atsižvelgiant į tai, pareiškėjui taikytinas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

II. Apeliaciniu skundu (b. l. 33-34) O. G. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jam būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

Nurodo, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas negali būti pagrindu sulaikyti pareiškėją, nes atsižvelgiant į tai, kad į Lietuvos Respubliką 2011 m. kovo 29 d. jis atvyko teisėtai bei į tai, kad šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sprendžiamas klausimas dėl leidimo O. G. gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo, vien galiojančios Lietuvos Respublikos vizos neturėjimas ir negalėjimas jos gauti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo, nereiškia, kad jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Nesutinka su teismo išvada, jog jo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai, kadangi nors ir buvo teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu įvykdžius dalį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau paskirtą bausmę jau yra atlikęs. Maža to, bausmę vykdančios institucijos teikimu pareiškėjas buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, taigi darytina išvada, kad jis yra visiškai pasitaisęs ir nekelia jokios grėsmės visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Pažymi, jog pareiškėjo vaidmuo jam inkriminuotuose nusikaltimuose buvo antraeilis, kitų teisės pažeidimų gyvenimo Lietuvos Respublikoje metu jis nėra padaręs, taigi, jis yra lojalus Lietuvos Respublikoje galiojančiai tvarkai, o nuteisimas buvo atsitiktinis ir susijęs su buvusiomis sunkiomis materialinėmis sąlygomis.

Atkreipia dėmesį, kad net ir tuo atveju, jei egzistuotų teismo nurodyti sulaikymo pagrindai, nebuvo pagrindo taikyti kraštutinį judėjimo laisvės apribojimą, nes egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytos apribojimo taikymo išimtys, t. y. sulaikymas pareiškėjui negali būti taikomas, nes nėra nė menkiausių įrodymų, jog jis siektų apsunkinti ar trukdytų vykdyti sprendimą, kuriuo galimai bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad asmens laisvė yra neliečiama ir niekas negali būti sulaikytas ar laikomas suimtas, niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Nurodo, jog asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymų. Mano, kad jo sulaikymas nebuvo būtinas ir neišvengiamas, atsižvelgiant į tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 24 d. yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir legalų pragyvenimo šaltinį, bankuose laiko pinigines lėšas ir panašiai, t .y. yra sukūręs tvirtus socialinius – ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, todėl kraštutinis jo judėjimo laisvės apribojimas yra nepateisinamas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas prašo atmesti pareiškėjo skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą.

Nurodo, kad gyventojų registre duomenų apie užsieniečio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir apie jam išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus nėra. Taip pat ir užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąraše nėra duomenų apie pareiškėją. Remiasi Įstatymo 39 straipsnio 1 punktu ir pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi galiojančios nacionalinės ar Šengeno vizos, jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas.

Nurodo, kad į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su teikimu sulaikyti užsienietį buvo kreiptasi ir teikimas teisme nagrinėtas Įstatymo nustatyta tvarka. Pažymi, kad Įstatymas nenumato kitų aplinkybių nei sulaikymo pagrindas, į kurias reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo.

Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad nebuvo vertinami užsieniečio ryšiai ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir nurodo, jog vertimasis autotransporto priemonių pardavimu neturint tam leidimo yra laikomas neteisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Taip pat nurodo, kad užsieniečio šeiminiai ryšiai neturi įtakos užsieniečio sulaikymui, nes remiantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, teismas turi atsižvelgti į kitas aplinkybes, t. y. užsieniečio grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Byloje kilo ginčas dėl užsieniečio sulaikymo pagrįstumo ir alternatyvių sulaikymui priemonių jam taikymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje kilusio ginčo išsprendimui reikšmingos, inter alia, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose nustatyta, jog užsienietis gali būti sulaikytas tokiais pagrindais:

1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką;

2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, išskyrus atvejus, kai jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje;

3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko;

4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais;

5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo;

6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti;

7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime iš esmės konstatavo, jog pareiškėjo atžvilgiu Įstatymo 115 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, atsižvelgiant į Policijos departamento 2011 m. gegužės 5 d. išvadą, kad O. G. gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai bei kad pareiškėjui neturint Lietuvos Respublikos vizos ar leidimo gyventi Lietuvoje, jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos dieną, jo buvimas Lietuvos Respublikoje tampa neteisėtu, todėl jam taikytinas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Nagrinėjamoje situacijoje, būtina atsižvelgti į tai, kad Policijos departamento išvada dėl O. G. grėsmės viešajai tvarkai buvo pateikta 2011 m. gegužės 5 d., t. y. daugiau nei prieš metus laiko. Tai reiškia, jog teismas, vertindamas minėtą išvadą, turėjo atsižvelgti į galimai įvykusius situacijos pasikeitimus, kuriuos patvirtina ir 2012 m. rugsėjo 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis administracinėje byloje Nr. T-830-359/2012, kurioje teismas, spręsdamas dėl O. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavo, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Iš to, kas paminėta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, neatsižvelgė į nuo Policijos departamento išvados priėmimo įvykusį aplinkybių pasikeitimą, todėl netinkamai įvertino esamą situaciją.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš pareiškėjo elgesio, jo šeiminės padėties – 2010 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas susituokė su Lietuvos Respublikos piliete N. G. (b. l. 8) bei kitų aplinkybių – pareiškėjo sutuoktinės garantijos apgyvendinti O. G. jai nuosavybės teise priklausančiame bute (b. l. 9), pareiškėjo išreikšto nenoro grįžti į kilmės šalį (b. l. 3), taip pat to, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų bandęs slėptis nuo teisėsaugos ar trukdęs kompetentingoms institucijoms priimti dėl jo sprendimus, darytina išvada, kad pareiškėjas siekia įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir nėra pagrindo manyti, jog jis gali slėptis nuo kompetentingų institucijų arba bandyti bėgti iš Lietuvos Respublikos, nesulaukęs galutinio sprendimo jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimu. Atkreiptinas dėmesys, jog 2012 m. spalio 2 d. teikime, Kaišiadorių PK prašė arba sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre, arba pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 punkte – įpareigoti užsienietį nustatytu laiku periodiškai atvykti į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą (b. l. 2), t. y. valstybės institucija nenurodė, kad užsieniečio sulaikymas yra būtina ir vienintelė priemonė, siekiant įgyvendinti įstatymų numatytus tikslus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog alternatyvių priemonių taikymas O. G. yra pakankamas tam, kad būtų pasiekti įstatymų numatyti tikslai – greitai ir tinkamai išspręstas pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas ir priimtas bei įvykdytas atitinkamas sprendimas.

Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pasikeitusias faktines aplinkybes, dėl to netinkamai taikė teisės aktus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

O. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: O. G. (O. G.) taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti jį nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. sausio 3 d. kiekvieną savaitę, antradieniais ir ketvirtadieniais, atvykti registruotis į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

Sprendimo kopiją nusiųsti į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas