61174a93-e6aa-4202-9e83-00badf4e9693 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1483-881/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28590-2013-9   Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1611-819/2014 pagal ieÅ¡kovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ ieÅ¡kinį atsakovui Danske Bank A/S dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“, I.

R., kuria atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                         I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti vienaÅ¡alį 2008-08-18 kredito sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo Danske Bank A/S, nutraukimÄ neteisėtu.           IeÅ¡kovas taip pat pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – stabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto nekilnojamojo turto, kurio unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei įkeistų 1775 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolio V.

M. vykdomose bylose Nr. 0240/14/00910, Nr. 0240/14/00909.           Nurodė, kad ginčo 2008 m. rugpjūčio 18 d. refinansavimo sutartis Nr. K200808-0402 buvo skirta UAB „Senamiesčio svečių namai“, UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ bei UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ esamiems įsipareigojimams bankui pagal kredito sutartis Nr. K200705-0562, KL200508-0852, KL200707-0818, K200605-0996, KV303085V, K200609-1589, K200606-1251 dengti. Šių kredito sutarčių terminai buvo pratęsti refinansavimo sutarties galiojimo laikotarpiui.

Bankas, neteisėtai nutraukęs refinansavimo sutartį, pradėjo priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus ne tik iÅ¡ parduoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), už kurio pardavimÄ lėšos buvo pervestos į tranzitinę sÄ skaitÄ , bet ir pradėjo priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus pagal visas minėtas sudarytas kredito sutartis. Pripažinus refinansavimo sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ pagal Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2009 m. rugsėjo 4 d. praneÅ¡imÄ Nr. dnk0912496 negaliojančiu, ginčo sutartis liktų galioti ir Danske Bank A/S privalėtų įvykdyti ja prisiimtus įsipareigojimus dėl parduoto nekilnojamojo turto hipotekos atsisakymo.

Tokiu būdu priverstinio išieškojimo veiksmai pagal minėtas kredito sutartis iš įkeisto turto nebetektų pagrindo. Kadangi priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto vykdymo veiksmai atliekami kredito sutarčių Nr. KV303085V, K200605-0996, K200609-1589, K200606-1251 nutraukimo pagrindu, nepaisant to, kad dėl jų vykdymo buvo sudaryta nauja (refinansavimo) sutartis, ieškovo manymu, yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas stabdyti atskirų sutarčių nutraukimo pagrindu vykdomus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebus išspręstas refinansavimo sutarties nutraukimo klausimas.           Ieškovas taip pat nurodė sužinojęs, jog antstolis V.

M. priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-3727-881/2012 dėl                 6 491 231,60 Lt, 10 440 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „Senamiesčio svečių namai“. Å is vykdomasis raÅ¡tas iÅ¡duotas įsiteisėjus teismo sprendimui pagal Danske Bank A/S pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl 795 489,23 EUR, 3 744 566,39 Lt skolos priteisimo solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir UAB „Patria Domi“, kaip laiduotojų už UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ neįvykdytas prievoles ieÅ¡kovui pagal kredito sutartis Nr. KL200707-0818, Nr. KL200508-0852, Nr. K200705-0562.

IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ioje byloje bus nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės dėl pastarųjų kredito sutarčių Nr. KL200707-0818, Nr. KL200508-0852, Nr. K200705-0562 vykdymo, modifikavimo refinansavimo sutartimi aplinkybių. Todėl tik iÅ¡sprendus ginÄÄ dėl refinansavimo sutarties nutraukimo teisėtumo Å¡ioje byloje bus galima nustatyti tikrÄ jį UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ prievolių, už kurias laidavo UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir UAB „Patria Domi“ Danske Bankui A/S, mastÄ bei pagrįstumÄ pagal minėtas kredito sutartis, kas sudarys pagrindÄ Ä¯siteisėjusį teismo sprendimÄ peržiÅ«rėti kasacine tvarka arba atnaujinti bylos nagrinėjimÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių.

Dėl Å¡ios priežasties, ieÅ¡kovo manymu, antstolio V. M. vykdomas skolų, kurių pagrįstumas galimai bus nuginčytas Å¡ioje byloje, iÅ¡ieÅ¡kojimas neatitinka teisėtumo ir teisingumo principų, nes Å¡ioje byloje priėmus ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ priverstiniai vykdymo veiksmai nebetektų pagrindo, o antstoliui ėmusis priverstinių iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonių, realizuojant įmonei priklausantį turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kant priteistÄ skolÄ iÅ¡ bendrovės lėšų, įmonei ne tik bÅ«tų padaryta didelė turtinė žala, tačiau jos veikla bÅ«tų iÅ¡ esmės apsunkinta, kas sudarytų realiÄ grėsmę privesti įmonę prie bankroto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas, susipažinęs su ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, įrodymais, kuriais jos grindžiamos, preliminariai įvertinęs, ar ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje civilinio proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo imtis laikinųjų apsaugos priemonių dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto sustabdymo.

Teismas sprendė, kad nors atsižvelgiant į ieÅ¡kovo praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl ginčo 2008-08-18 kredito sutarties Nr. K200808-0402 reikÅ¡mės sprendžiant dėl ieÅ¡kovo ar kitų byloje nedalyvaujančių asmenų įsipareigojimų pagal kredito sutartis Nr. KV303085V, K200605-0996, K200609-159889, K200606-1251 dydžio, kurios aptariamos ieÅ¡kovo nurodomose teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1987/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1797-656/2014, kt.), apeliuojant ne į jų konstatavimÄ , o į bÅ«tinybę Å¡ias aplinkybes papildomai tirti, sprendžiant dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo bankroto bylose, bankroto bylos kėlimo (CPK 179 str. 3 d.), pačios 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties Nr. K200808-0402 turinį, kurioje nurodyta, kad pagal Å¡iÄ sutartį iÅ¡mokamo kredito paskirtis yra refinansuoti UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ esamiems įsipareigojimams, sutiktina, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartis Nr. K200808-0402 turi tam tikrÄ sÄ sajÄ su antstolių vykdomais iÅ¡ieÅ¡kojimais iÅ¡ nekilnojamojo turto, akcijų pagal kredito sutartis Nr. KV303085V, K200605-0996, K200609-159889, K200606-1251, tačiau vien Å¡i sÄ saja negali bÅ«ti pagrindu, nevertinant ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo pobÅ«džio, jo preliminaraus pagrįstumo, grėsmės ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymo galimumui, taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teismas nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartis Nr. K200808-0402, kurios vienintelės nutraukimÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti neteisėtu Å¡ioje byloje, buvo nutraukta atsakovo dar 2009 m. rugsėjo 4 d., iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodomo nekilnojamojo turto pagal minėtas kredito sutartis Nr. KV303085V, K200605-0996, K200609-1589, K200606-1251 yra pradėti dar 2010 m. pagal įsiteisėjusias teismo nutartis. Tarp Å¡alių nekyla ginčo dėl aplinkybės, kad faktiÅ¡kai kreditas pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartį Nr. K200808-0402 nebuvo iÅ¡mokėtas, nors galutinis jo iÅ¡mokėjimo terminas pagal sutartį buvo 2008 m. spalio 31 d., o pagal kredito sutartis Nr. KV303085V, K200605-0996, K200609-159889, K200606-1251 įkeistas turtas ieÅ¡kovo nebuvo įkeistas atsakovui pagal ginčo 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartį Nr. K200808-0402, kuri buvo bÅ«tina sÄ lyga kredito iÅ¡mokėjimui.

IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties Nr. K200808-0402 nutraukimo pripažinimo neteisėtu, apskritai net neneigia, kad jis neįvykdė atsakovo 2009-09-04 raÅ¡te Nr. dnk0912496 nurodomo Å¡io ir kitų įsipareigojimų pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartį Nr. K200808-0402, o teigia, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų, numatytų Å¡ios 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties Nr. K200808-0402 39, 40 punktuose, pažeidė ieÅ¡kovo teisėtus lÅ«kesčius, kas ir sudaro ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrindÄ .

Ä®vertinęs šį reiÅ¡kiamo reikalavimo pobÅ«dį – pripažinti tik ginčo kredito sutarties nutraukimÄ neteisėtu, neteikiant jokio reikalavimo taikyti restitucijÄ , įpareigoti atsakovÄ vykdyti tam tikrÄ prievolę ar prievoles pagal ginčo sutartį ar kita, preliminarų tokio reikalavimo pagrįstumÄ , atsižvelgęs į tai, kad tokį ieÅ¡kinį teismui ieÅ¡kovas pateikė tik 2013 m. rugpjūčio 29 d., t. y. praėjus beveik ketveriems metams po ginčo kredito sutarties nutraukimo, apie kurį ieÅ¡kovui buvo žinoma, į laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmę ir paskirtį, teismas nurodė Å¡ioje civilinio proceso stadijoje nematantis nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Tuo labiau, kad iÅ¡ teikiamo ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto sustabdymo, anot teismo, taip ir lieka neaiÅ¡ku, kokia Å¡iai dienai egzistuoja reali grėsmė, jog ieÅ¡kovui galimai palankus teismo sprendimas Å¡ioje byloje pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ pripažinti 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties Nr. K200808-0402 nutraukimÄ neteisėtu negalės bÅ«ti įvykdytas. Nors ieÅ¡kovas nenurodo daugiau jokių reikalavimų byloje, pagal ieÅ¡kovo suformuluotÄ ieÅ¡kinį, taip pat ir teikiamÄ pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad ieÅ¡kovas siekia pripažinti 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties Nr. K200808-0402 nutraukimÄ neteisėtu tikslu ateityje įpareigoti atsakovÄ ne apskritai vykdyti kredito sutartį (pvz., įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti kreditÄ , ieÅ¡kovui įkeitus sutartyje nurodytÄ turtÄ atsakovui, iÅ¡ kurio Å¡iuo metu vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas priverstine tvarka), o įpareigoti atsakovÄ ateityje vykdyti tik kelias iÅ¡ sutarties nuostatų, bÅ«tent, 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties Nr. K200808-0402 39, 40 punktus, kuriuos ieÅ¡kovas teismo praÅ¡o aiÅ¡kinti kaip atsakovo įsipareigojimÄ atsisakyti turto įkeitimo nustatytais atvejais ir pagal atskiras kredito sutartis, kurioms refinansuoti Å¡i sutartis buvo sudaryta.

Kadangi Å¡ioje byloje jokie reikalavimai, betarpiÅ¡kai susiję su atskiromis kredito sutartimis, jų pagrindu vykdomais iÅ¡ieÅ¡kojimais iÅ¡ įkeisto nekilnojamojo turto priverstine tvarka, nėra pareikÅ¡ti, teismas nurodė sutinkantis su atsakovu, kad teikiamas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto sustabdymo negali bÅ«ti siejamas su ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymo negalimumo grėsme. Teismas sprendė, kad kitos ieÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (iÅ¡ieÅ¡kojimo antstolio V.

M. vykdomosiose bylose Nr. 0240/14/00910, 0240/14/00909 sustabdymas), viena vertus, nėra pagrįstos jokia grėsme, jog ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo pagal jo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl 2008-08-18 kredito sutarties Nr. K200808-0402 nutraukimo pripažinimo neteisėtu Å¡ioje byloje įvykdymas bus negalimas ar kažkokiu bÅ«du apsunktinas; kita vertus, byloje nėra duomenų, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų pradėtas pažeidžiant norminius teisės aktus ar bÅ«tų vykdomas neteisėtai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pridedamų įrodymų matyti, kad antstoliui V.

M. yra pateiktas vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdomasis raÅ¡tas. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. IeÅ¡kovo siekis naujoje byloje nuginčyti tam tikrÄ teisinį santykį, kuris galimai priėmus ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ turėtų įtakos antstolio V. M. vykdomo teismo priimto sprendimo kitoje byloje pagrįstumui, tikslu vėliau atnaujinti procesÄ ar teikti kasacijÄ pastarojoje byloje, savaime negali bÅ«ti pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių pagalba varžyti atsakovui galimybės įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka jau apgintos jo teisės į priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, nes tai neproporcingai pažeistų atsakovo kaip iÅ¡ieÅ¡kotojo teisę, Å¡i jo teisė atgauti skolÄ bÅ«tų atidėta neribotam laikui be objektyvios priežasties.

Todėl ir Å¡is ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmestinas kaip nepagrįstas.  III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai          IeÅ¡kovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ypatingai aktualus konkrečios bylos aplinkybių vertinimas, t. y. sutarties, dėl kurios nutraukimo teisėtumo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, specifika.

Teisė pasirinkti, kokiu bÅ«du ginti savo teises, priklauso ieÅ¡kovui. Reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimÄ neteisėtu nėra turtinis ir nelemia restitucijos taikymo, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nepraÅ¡oma taikyti restitucijÄ , nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais. IeÅ¡kovas visuose savo praÅ¡ymuose taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nuosekliai laikėsi pozicijos, kad kredito (refinansavimo) sutarties nutraukimas bei reikalavimas sumokėti visÄ kredito sumÄ gali sukelti ieÅ¡kovui didelius nuostolius ir netgi bankrotÄ .

Be to, atsakovas gali imtis veiksmų, sunkinančių ar darančių neįmanomÄ realų jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , t. y. priverstine tvarka ir/ar vienaÅ¡aliÅ¡kai nuraÅ¡ant pinigines lėšas nuo ieÅ¡kovo bankų sÄ skaitų susigrÄ Å¾inti visÄ kredito sumÄ iki teismo sprendimo priėmimo. Todėl teismo argumentai, kad jokios grėsmės, jog bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar negalimas, nėra, visiÅ¡kai nepagrįsti. Jau minėta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimais, kuriuos praÅ¡oma sustabdyti, bÅ«tų patenkinti atsakovo reikalavimai, atsiradę kaip sutarties nutraukimo padarinys.

Pripažinus ginčo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai pagal kitas kredito sutartis nebetektų teisinio pagrindo. Atmesdamas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas ignoravo jau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas faktines aplinkybes dėl ginčo sutarties įtakos atsakovo reikalavimų pagal atskiras kredito sutartis pagrįstumui. Antstolio V. M. vykdomas skolų, kurių pagrįstumas galimai bus nuginčytas Å¡ioje byloje, iÅ¡ieÅ¡kojimas neatitinka teisėtumo ir teisingumo principų.

Å ioje byloje priėmus ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ , priverstiniai vykdymo veiksmai nebetektų pagrindo, todėl praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užkirsti žalos ieÅ¡kovui padarymÄ .          Atsiliepimu į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atsakovas Danske Bank A/S ginčija atskirojo skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, iÅ¡siaiÅ¡kino ir iÅ¡dėstė visas faktines ir teisines aplinkybes, konstatavo reikÅ¡mingus faktus ir tuo pagrindu priėmė motyvuotÄ ir teisės normomis pagrįstÄ nutartį.

PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nepraÅ¡o atstatyti sutartį ar vykdyti jÄ toliau, taip pat neginčija ankstesnių sutarčių, kurias buvo siekta refinansuoti, nutraukimo, nepraÅ¡o panaikinti pagal ankstesnes sutartis iÅ¡duotų vykdomųjų dokumentų, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali užtikrinti ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo. Be to, iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio ir atsakovo atsiliepimo į jį yra akivaizdu, kad preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumas nėra įrodytas.

IeÅ¡kovo praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iÅ¡ esmės pažeistų teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principus, taip pat banko teises ir interesus. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados           Atskirasis skundas atmetamas.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymÄ .Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ ir esminį apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismas gali taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikÅ¡tais ieÅ¡kinio reikalavimais ir gali užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-475/2010).PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties Nr. K200808-0402, sudarytos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, vienaÅ¡alis nutraukimas yra neteisėtas. Tuo tarpu praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieÅ¡kovas praÅ¡o sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto nekilnojamojo turto ir akcijų, vykdomÄ pagal kitas ieÅ¡kovo iÅ¡vardytas kredito sutartis, kurių nutraukimo teisėtumo Å¡ioje byloje neginčija.

Taigi akivaizdu, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimais ir todėl negali užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo.2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties specifika, kuriÄ atskirajame skunde akcentuoja ieÅ¡kovas (sutartis sudaryta kitų kredito sutarčių, pagal kurias vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, refinansavimui), neturi jokios įtakos ieÅ¡kovo praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir Å¡ioje byloje pareikÅ¡tų (-o) reikalavimų (-o) ryÅ¡iui (jo nebuvimui), nes galimas ginčo sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu Å¡ioje byloje savaime (nesant dėl to pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl jų priimto teismo sprendimo) nelemtų pagal kitas kredito sutartis vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo neteisėtumo ir ieÅ¡kovui palankaus nagrinėjamoje byloje teismo sprendimo įvykdymo negalimumo.Dėl tų pačių priežasčių konstatuotina, kad su Å¡ioje byloje pareikÅ¡tais (-u) reikalavimais (-u) nėra susijęs ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymas sustabdyti antstolio V.

M. atliekamus vykdymo veiksmus – pastarieji yra atliekami vykdant teismo sprendimÄ , priimtÄ taip pat dėl kitos, nei Å¡ios bylos dalykas, sutarties (-ių).Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį.

Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

         Teisėja                                                                                                           Vilija Mikuckienė