2017-07-05 Nr. AB-13349-3-62-3-00409-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-567-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00409-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. M. (toliau – ir pareiškėja) Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos(toliau – ir NŽT, atsakovas) Kauno miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 8SK-(14.8.100)-726 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 3–4).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos G. M. skundą (b. l. 27–28).

Pareiškėja į teismą kreipėsi 2017 m. kovo 20 d. Kadangi jos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2017 m. balandžio 12 d. Patikslintas pareiškėjos skundas buvo gautas teisme 2017 m. balandžio 13 d. Patikslintas skundas vis tiek neatitiko ABTĮ 25 straipsnio reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2017 m. gegužės 9 d. skundo trūkumams pašalinti, pasiūlęs pareiškėjai nurodyti, kokiu būdu (paštu, atsiimant institucijoje ar pan.) pareiškėja gavo skundžiamą sprendimą bei pateikti Sprendimo gavimo datą patvirtinančius įrodymus arba nurodyti, jog Sprendimo įteikimo datą patvirtinančių įrodymų pareiškėja neturi. 2017 m. gegužės 8 d. pareiškėja pateikė patikslintą skundą, tačiau nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y. nenurodė kokiu būdu (paštu, atsiimant institucijoje ar pan.) pareiškėja gavo Sprendimą, nepateikė Sprendimo gavimo datą patvirtinančių įrodymų, nenurodė jokių aplinkybių apie tai, ar pareiškėja turi įrodymus, patvirtinančius Sprendimo gavimo datą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja 2017 m. gegužės 8 d. pateikė identiško turinio skundą kaip ir 2017 m. balandžio 12 d., todėl toks patikslintas skundas negali būti laikomas tinkamu teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimu. Teismas pažymėjo, kad nenustačius teisiškai reikšmingų, įrodymais pagrįstų aplinkybių, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data), teismas neturi galimybės išspręsti termino atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimo.

Pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėja tinkamai neįvykdė jai keliamos pareigos, nepašalino 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjai (ABTĮ 33 str. 1 d.)

III. Pareiškėja G. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį ir ginčą spręsti iš esmės (b. l. 30).

Pareiškėja nurodo, kad minėta nutartis yra visiškai nepagrįsta, neteisėta ir naikintina. Tvirtina, jog vykdydama 2017 m. balandžio 25 d. nutarties reikalavimus papildė ir patikslino savo pareiškimą. Atskirajame skunde pažymi, jog iš skundžiamo NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo Sprendimo, įteikto jai 2017 m. sausio 25 d., pareiškėja sužinojo, kad juo buvo patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – ir Sklypo), kurio bendrasavininkė yra pareiškėja, kadastro duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žemėtvarkos darbai“ 2014 m. balandžio 24 d. parengtą žemės sklypo duomenų bylą. Pareiškėjai susipažinus su matininko A. Ž. 2014 m. balandžio 24 d. parengta žemės sklypo duomenų byla, paaiškėjo, kad pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka nebuvo informuota apie Sklypo kadastrinių duomenų nustatymą bei Sklypo žemės sklypo duomenų bylos rengimą. Iš prie Sprendimo pridėtų UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2013 m. kovo 29 d. „Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo“ akto bei Sklypo plano paaiškėjo, kad prie kitų Sklypo bendrasavininkų ir gretimų sklypų naudotojų parašų, ant minėtų dokumentų nėra pareiškėjos parašo. Nurodo, jog apie UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko A. Ž. atliekamus Sklypo duomenų bylos rengimo darbus nieko nežinojo.

Pareiškėja nurodo, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyti teiginiai, jog pareiškėja papildytame ir patikslintame skunde nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje skundo trūkumų, neatitinka tikrovės. Pažymi, kad papildytame ir patikslintame skunde aiškiai nurodyta, jog skundžiamas sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2017 m. sausio 25 d. Taip pat akcentuoja, jog prie skundo buvo pridėta skundžiamo sprendimo kopija, kurioje yra žyma apie jo gavimo datą. Atitinkamus dokumentus gali pateikti tik skundžiama institucija. Nurodo, kad papildytame ir patikslintame skunde pareiškėja išdėstė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi jis buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių – ilgalaikio nedarbingumo. Minėto prašymo teismas net nenagrinėjo, nors jis pagrįstas pažyma apie ilgalaikį nedarbingumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria teismas nutarė laikyti pareiškėjos G. M. skundą nepaduotu, kadangi ji nepašalino visų teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 24, 25, 29, 35 straipsniuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis LITEKO duomenimis, nustatyta, jog pareiškėja į Kauno apygardos administracinį teismą pirmą kartą kreipėsi dar 2017 m. vasario 27 d., tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1255-414/2017 nurodė trūkumus, trukdančius priimti skundą ir įpareigojo pareiškėją juos pašalinti. Toje pačioje administracinėje byloje 2017 m. kovo 16 d. nutartimi teismas nutarė pareiškėjos G. M. skundą laikyti nepaduotu. Savo ruožtu, pareiškėja pakartotinai 2017 m. kovo 20 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kaip skunde nurodyta, pašalinusi Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartyje nustatytus trūkumus, tačiau pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 29 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartimis vėl nustatė G. M. terminus trūkumams pašalinti: nurodyti kokiu būdu pareiškėja gavo skundžiamą NŽT sprendimą bei pateikti skundžiamo sprendimo datą patvirtinančius įrodymus arba nurodyti, jog skundžiamo sprendimo įteikimo datą patvirtinančių įrodymų pareiškėja neturi, o pareiškėjai nepašalinus trūkumų – 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Nagrinėjamu atveju aktuali ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus.

Iš pirmosios instancijos teismui pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų, t. y. 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. gegužės 8 d. skundų (b. l. 3–4, 16–17, 23–24), matyti, kad pareiškėja skundžia NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 8SK-(14.8.100)-726 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, tačiau teismui pateikusi pačią skundžiamo Sprendimo kopiją, nenurodo tikslią Sprendimo gavimo datą pagrindžiančių įrodymų. Todėl vertinant minėtas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai pareiškėjai pritaikė trūkumų šalinimo institutą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies atžvilgiu.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi nurodo, kad nustatytus trūkumus pašalino per nustatytą terminą, taip pat pažymi, kad viename iš patikslintų skundų prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo nenagrinėjo. Dėl šių priežasčių pareiškėja G. M. teigia, kad minima Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Iš byloje esančių pareiškėjos pirmosios instancijos teismui teiktų skundų matyti, kad pareiškėja mėgindama pagrįsti aplinkybę, kada tiksliai buvo gautas skundžiamas Sprendimas, tik apsiriboja lakonišku teiginiu, kada sužinojo apie skundo gavimą, tačiau šio teiginio nepagrindžia kitais objektyviais duomenimis. Iš pareiškėjos pateikto Sprendimo kopijos, taip pat negalima nustatyti, kada būtent pareiškėjai jis buvo įteiktas, kadangi jame yra tik kopijos patvirtinimo žymos (b. l. 6). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomos Sprendimo gavimo datos yra skirtingos t. y. 2017 m. kovo 20 d. skunde pareiškėja nurodo, kad NŽT Sprendimą gavo 2017 m. vasario 7 d. (b. l. 3–4), o vėlesniuose skunduose nurodoma 2017 m. sausio 25 d. data (b. l. 16–17, 23–24).

Atsižvelgdama į pareiškėjos atskirajame skunde dėstomus argumentus, jog Kauno apygardos administracinis teismas nenagrinėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą klausimo, teisėjų kolegija pabrėžia, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-555-492/2017). Šiuo atveju, dėl pareiškėjos nustatytų skundo trūkumų, neįmanoma nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžios, todėl iš esmės nėra galima nustatyti, ar terminas buvo praleistas – atitinkamai nėra galimas ir termino atnaujinimo klausimo sprendimas.

Nurodytų trūkumų šalinimui esminės įtakos negalėjo turėti pareiškėjos ilgalaikis nedarbingumas, nes jos sveikatos būklė netrukdė jai 2017 m. sausio - balandžio mėnesiais kreiptis į atsakovą bei kelis kartus teikti procesinius dokumentus teismui.

Įvertinus tai, kad pareiškėja, teikdama patikslintus skundus Kauno apygardos administraciniam teismui vis tiek nepateikė duomenų, kurie objektyviai atspindėtų, kada pareiškėja su skundžiamu Sprendimu susipažino, į tai, kad pareiškėja turėjo visas galimybes kreiptis į instituciją, kuri būtų nurodžiusi, kada ir kokiu būdu skundžiamą aktą pareiškėjai išsiuntė, konstatuotina, kad pareiškėja teismo nustatytu terminu nepašalino nurodytų skundo trūkumų. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Papildomai pažymėtina, kad teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu, neužkerta kelio pareiškėjai ABTĮ nustatyta tvarka kreiptis į teismą, pateikiant ABTĮ numatytus reikalavimus atitinkantį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. M. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė