6113b2d6-e0cd-442d-b06b-596fa8a4dfa0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4673-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00902-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8; 50.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. lapkričio 8 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir E. P., dėl sprendimų panaikinimo,  n u s t a t ė :

 PareiÅ¡kėjas R. P. kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydamas 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 19 d. sprendimÄ Nr. S-33 (7-276/2017), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ Nr. 68-188 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ dėl patikrinimo akto Nr. (7.46-4.7.2) FR-0682-345 patvirtinimo bei pareiÅ¡kėjo atžvilgiu papildomai suformuotÄ prievolę;

2) netenkinus nurodytų reikalavimų, pareiÅ¡kėjas prašė panaikinti Komisijos 2018 m. vasario 19 d. sprendimÄ Nr. S-33 (7-276/2017) ir iÅ¡ dalies atleisti jį nuo priskaičiuotų baudų bei delspinigių arba iÅ¡ esmės sumažinti jų dydį. Skunde nurodo, kad mokesčių administratorius nustatė, jog E. S. 2008 m. lapkričio 20 d. iÅ¡rašė neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, įsipareigodamas iki 2009 m. gegužės 30 d. sumokėti pareiÅ¡kėjui 174 000 Eur sumÄ . Atlikęs pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės E. P. 2010 m. sausio 1 d.

– 2013 m. gruodžio 31 d. tikrinamojo laikotarpio pajamų ir iÅ¡laidų analizę, mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , jog pagal 2008 m. lapkričio 20 d. neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį pareiÅ¡kėjas nesuteikė E. S. paskolos, nes iki tikrinamojo laikotarpio patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo R. P. ir E. P. (toliau kartu – sutuoktiniai) pajamas. Mokesčių administratorius analizės bÅ«du nustatė, kad sutuoktiniai 2008 m. neturėjo įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų pajamų suteikti paskolÄ pagal vekselį.

Pažymi, kad nei mokestinis patikrinimas, nei mokestinis tyrimas už 2008 m. nebuvo atliktas, mokestinio patikrinimo laikotarpis apėmė 2010–2013 m., o iÅ¡laidos, mokesčių administratoriaus vertinimu, virÅ¡ijo pajamas 2008 m., kai buvo suteikta paskola pagal vekselį. Pažeidimas nustatytas analizės bÅ«du neatlikus mokestinio patikrinimo ir nepagrįstai taikant specialų mokesčio apskaičiavimo bÅ«dÄ , įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 70 straipsnyje.

Nurodo, kad jo gauti pinigai yra paskolos grÄ Å¾inimas, nes visi sandorių dalyviai yra pateikę paaiÅ¡kinimus, patvirtinančius, kad E. S. skola pareiÅ¡kėjui yra reali, o ne apgaulės bÅ«du iÅ¡gautas neprotestuotinas vekselis, ir kad tai nėra įsipareigojimai bankui mokėti E. S. kreditÄ . Å is faktas teisme iÅ¡nagrinėtas ir patvirtintas tris kartus. Mokesčių administratorius turėjo galimybę įsitikinti, kad iÅ¡ neprotestuotino paprastojo vekselio pareiÅ¡kėjas naudos negavo, o tik nuostolius.

Be to, pareiÅ¡kėjas 2016 m. balandžio 2 d. gavo praneÅ¡imÄ , kad dėl neiÅ¡vengiamų finansinių sunkumų E. S. priverstas paskelbti bankrotÄ . Nepagrįsti mokesčių administratoriaus teiginiai, kad dalį piniginių lėšų E. S. grÄ Å¾ino 2009 m. gruodžio 15 d. Mokesčių administratorius byloje negalėjo rasti pakvitavimo apie pinigų grÄ Å¾inimÄ , nes antstolis jo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nepriėmė, antstolio pažymoje yra patvirtinta, jog 2010 m. sausio 28 d. iÅ¡ieÅ¡kotojas (pareiÅ¡kėjas) informavo jį apie paskolos likutį.

PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka su mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, kad mokestinio patikrinimo metu pagal surinktÄ informacijÄ atlikus pajamų-iÅ¡laidų analizę nustatyta, jog sutuoktiniai nėra teikę Vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos, dėl ko pripažinta, jog 2003 m. gruodžio 31 d. sutuoktiniai galimai galėjo turėti piniginių lėšų ne banke iki 100 000 Lt. Atlikus 2004–2009 m. pajamų-iÅ¡laidų analizę nepagrįstai įvertinta, kad sutuoktiniai neturėjo galimybės turėti E. P. paaiÅ¡kinime nurodytÄ ne banke turėtÄ piniginių lėšų likutį 2010 m. sausio 1 d.

– 55 000 Lt. PareiÅ¡kėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinę bylÄ Nr. A-2667-438/2015, teigė, kad mokesčių administratorius reikalauti pateikti dokumentus už ankstesnius nei einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus neturi teisės, dėl ko nepripažinti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinime nurodytų 55000 Lt, kurie 2009 m. gruodžio 31 d. turėti ne banke, nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjo manymu, mokesčių administratorius elgėsi nesÄ Å¾iningai 2015 m. lapkričio 19 d. iÅ¡raÅ¡ydamas pavedimÄ tikrinti už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Po pavedimo iÅ¡raÅ¡ymo praėjus 26 kalendorinėms dienoms, t. y., 2015 m. gruodžio 15 d., patikrinimas sustabdytas ir pratęstas ne vienÄ kartÄ , dėl ko mokestinis patikrinimas užtruko 151 kalendorinę dienÄ . Per 151 kalendorinę dienÄ mokesčių administratorius turėjo patikrinti 26 mažus neribotos atsakomybės juridinius asmenis, kurių metinė apyvarta yra iki 1 mln. Lt. Daugkartinių sustabdymų ir patikrinimo pratęsimų laikas yra vilkinamas mokesčių mokėtojo nenaudai, o tai sÄ lygoja, kad pareiÅ¡kėjui delspinigiai apskaičiuoti už 7 metus, nes patikrinimo aktas suraÅ¡ytas tik 2017 m. liepos 3 d.

Nors ir nėra nustatyti fizinių asmenų patikrinimo kriterijai, juos galima prilyginti prie neribotos atsakomybės juridinių asmenų, kurių metinė apyvarta yra iki 1 mln. Lt ir rekomenduotinas patikrinimo laikas yra 5 darbo dienos. Atsižvelgdamas į tai, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o delspinigius skaičiuoti ne už 7 m., o už 1 m. Teisme 2019 m. spalio 14 d. gauti raÅ¡ytiniai pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai, kurie iÅ¡ esmės atkartoja skunde iÅ¡dėstytus argumentus. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Kauno AVMI atlikto patikrinimo metu pareiÅ¡kėjo mokesčio bazę nustatė pagal atliktÄ Ä¯vertinimÄ , pritaikiusi ekonominių modelių metodÄ . Mokesčių administratorius negalėjo mokestinių prievolių dydžio nustatyti įprastine, t. y. atitinkamų mokesčių įstatyme nustatyta tvarka, nes sutuoktiniai nepateikė dokumentų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti 330 787 Lt pajamų gavimo datÄ pagal 2008 m. lapkričio 20 d. vekselį. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad pinigai, kurie buvo gauti pagal neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, yra paskolos grÄ Å¾inimas, o ne kitos pajamos.

Komisija pagrįstai sprendė, kad taikydamas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas pagal 2008 m. lapkričio 20 d. vekselį paskolos nesuteikė, o 2010–2013 m. iÅ¡ E. S. gautas lėšas pagal vekselį pripažino ne paskolos grÄ Å¾inimu pareiÅ¡kėjui, bet kitomis pajamomis. Pažymi, kad mokesčių administratorius neatliko pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės E. P. mokestinio patikrinimo už 2004–2009 m. laikotarpį, o tik įvertino, ar 2009 m. gruodžio 31 d. sutuoktiniai galėjo turėti grynųjų pinigų likučius, nurodytus jų paaiÅ¡kinimuose 2010 m. sausio 1 d., t. y. tikrinto laikotarpio pradžiai.

PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad mokestinis patikrinimas sÄ moningai buvo vilkinamas. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo įgalioto asmens sutuoktinės E. P. pateiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad atsakymai į mokesčių administratoriaus klausimus yra formalÅ«s, neinformatyvÅ«s, nurodyti atsakymai ,,nežinau“, neatsimenu“, ,,neturiu informacijos“. Pirminiame paaiÅ¡kinime E. P. nebuvo pateikusi informacijos apie E. S. 2008 m. lapkričio 20 d. sutuoktiniui R. P. iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselį, o informacijÄ apie šį dokumentÄ mokesčių administratorius gavo iÅ¡ antstolio.

Taip pat nustatyta, kad dėl 2008 m. lapkričio 20 d. vekselio gavimo aplinkybių ir dėl sandorių su kitais asmenimis, mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjo įgaliotam asmeniui E. P. 2016 m. vasario 22 d. įteikė klausimynÄ , į kurį, kaip pati nurodė, turėjo atsakyti iki 2016 m. kovo 20 d., tačiau atsakymas pateiktas tik 2016 m. birželio 16 d., įteikus mokesčių administratoriaus nurodymÄ . Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atsakovas teigė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus ir nepagrįstus mokesčių administratoriaus veiksmus, taikyti MAÄ® 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų principų bei atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo dalies delspinigių mokėjimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti. Nurodo, kad atsakovė neapklausė jos tėvų, neatliko jų tyrimo ar mokestinio patikrinimo, todėl nepagrįstai atsakovė nurodo, kad jos tėvai neturėjo finansinių galimybių 2006 m. suteikti dukrai 300 000 Lt paskolos grynais pinigais. Skundas netenkintinas Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl Kauno AVMI 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 7 153,90 Eur mokėtino GPM, 4 769,49 Eur GPM delspinigių ir skirta 715 Eur GPM bauda, bei dėl šį sprendimÄ patvirtinusio VMI 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo ir Komisijos 2018 m. vasario 19 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų nesutikimo su skundžiamais sprendimais argumentų ir faktinių aplinkybių ribose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾indamas 2019 m. liepos 31 d. nutartimi (apeliacinės bylos Nr. A-3251-968/2019) bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad kaip matyti iÅ¡ ginčijamų mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimų turinio, nustatant pareiÅ¡kėjo mokestinę prievolę, buvo atsižvelgta ir į jo sutuoktinės E. P. tikrinamuoju laikotarpiu gautas pajamas bei turėtas iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį mokestinį ginÄÄ , vertino bylos faktines aplinkybes, susijusias ne tik su pareiÅ¡kėjo, bet ir su jo sutuoktinės pajamomis ir iÅ¡laidomis. Vadinasi, teismo sprendimas Å¡ioje byloje turi įtakos pareiÅ¡kėjo sutuoktinės E. P. teisėms ir pareigoms. Nors pareiÅ¡kėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, jo sutuoktinė E. P. nenurodyta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau, atsižvelgiant į skundo dalykÄ bei faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas privalėjo jÄ Ä¯traukti į administracinės bylos procesÄ trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTÄ® 33 str. 5 d.).

Remiantis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno AVMI atliko pareiÅ¡kėjo GPM mokesčio patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (MGK byla, 1t., b. l. 76-96) ir 2017 m. liepos 3 d. patikrinimo akte Nr. (7.46) FR0680-310 (toliau – ir patikrinimo aktas) apskaičiavo pareiÅ¡kėjui papildomai 7153,90 Eur GPM. Kauno AVMI 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu patvirtino patikrinimo aktÄ (MGK byla, 1t., 46-63). PareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Kauno AVMI sprendimo iÅ¡nagrinėjusi VMI 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu patvirtino Kauno AVMI 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ (b. l. 7-14).

PareiÅ¡kėjas nesutiko su VMI sprendimu ir apskundė MGK, kuri 2018 m. vasario 19 d. sprendimu patvirtino VMI 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ (b. l. 15-29). Patikrinimo akte nustatyta, kad R. P. ir jo sutuoktinė pirminiame mokėtojui pateiktame klausimyne nenurodė, kad turi negrÄ Å¾intÄ paskolÄ iÅ¡ E. S.; 2008 m. neturėjo įstatymo nustatyta tvarka apmokestintų pajamų suteikti paskolos pagal vekselį; E. S. neigia gavęs pinigus pasiraÅ¡ant vekselį; vekselis buvo pasiraÅ¡ytas ne paskolos, o kitu tikslu; teisminio proceso metu nebuvo nagrinėtas iÅ¡duoto vekselio suraÅ¡ymo pagrindas; vadovaujantis MAÄ® straipsnio nuostatomis, kad mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai, nustatant sandorio esmę, atsižvelgiama ne į sandorio formÄ , o į jos turinį, mokestinio patikrinimo metu vertinama, kad R.

P. pagal 2008 m. lapkričio 20 d. vekselį nesuteikė paskolos ir neįvykdė kitų įsipareigojimų, o gautos lėšos pagal vekselį ne paskolos grÄ Å¾inimas, bet kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos. Mokesčių administratorius, vadovavosi MAÄ® 70 straipsniu ir 2004 m. gegužės 24 d. VMI virÅ¡ininko įsakymu Nr. VA-103 ,,Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių patvirtinimÄ â€œ patvirtintomis taisyklėmis, kadangi mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negalėjo nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir taikė ekonominių modelių metodÄ .

Mokestinio patikrinimo metu R. P. gautos pajamos (pareiÅ¡kėjo nurodomos kaip gautos pagal 2008 m. lapkričio 20 d. vekselį, o mokesčių administratoriaus įvertintos kaip kitos apmokestinamos pajamos) nustatomos pagal mokesčių administratoriaus surinktÄ informacijÄ : 2010 m. 330 787 Lt, 2011 m. 30 88,76 Lt, 2012 m. 25 72,95 Lt, 2013 m. 404,51 Lt, iÅ¡ viso 336 853,22 Lt (kas atitiktų 97 559,44 EUR). Mokestinio patikrinimo metu pagal surinktÄ informacijÄ atlikus pajamų – iÅ¡laidų analizę nustatyta, kad mokėtojai (sutuoktiniai) nėra teikę Vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593), todėl vertintina, kad 2003 m. gruodžio 31 d. mokėtojai galimai galėjo turėti piniginių lėšų ne banke iki 100 000 Lt.

Kauno AVMI atlikus 2004-2009 m. pajamų – iÅ¡laidų analizę įvertinant mokėtojų pateiktuose paaiÅ¡kinimuose ir dokumentų kopijose pateiktÄ , mokėtojų deklaracijose deklaruotÄ , ankstesnių kontrolės procedÅ«rų metu ir Å¡io mokestinio patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ (bendrovių, bankų, antstolių, susijusių fizinių asmenų prieÅ¡prieÅ¡inė informacija, civilinių bylų) nustatyta, kad 2007-2009 m. laikotarpiu sutuoktinių faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos ženkliai virÅ¡ijo gautas mokesčių administratoriui žinomas pajamas, todėl vertino, kad sutuoktiniai neturėjo galimybės turėti E. P. paaiÅ¡kinime nurodytÄ ne banke turėtÄ piniginių lėšų likutį 2010 m. sausio 1 d. 55 000 Lt.

Nustatyta, kad iÅ¡ viso patikrinimo metu papildomai apskaičiuota GPM 7 153,90 Eur (už 2010 m. – 7 052,83 Eur, už 2011 m. – 50,39 Eur, už 2012 m. – 41,99 Eur, už 2013 m. – 8,69 Eur). PareiÅ¡kėjas nesutiko su Kauno AVMI patikrinimo akte priimta iÅ¡vada ir pateikė pastabas. Kauno AVMI, iÅ¡nagrinėjusi patikrinimo aktÄ ir pareiÅ¡kėjo pateiktas pastabas, 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu patvirtino patikrinimo aktÄ ir nurodė sumokėti 7 153,90 Eur GPM, 4 769,49 Eur GPM delspinigių, 715 Eur GPM baudÄ .

PareiÅ¡kėjas Kauno AVMI sprendimÄ apskundė VMI. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo (MGK byla, 1 t., b. l. 31-40), kad praÅ¡o užskaityti 385 000 Lt (pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei po 192 500 Lt) grynųjų pinigų likutį tikrinamojo laikotarpio pradžiai (2010 m. sausio 1 d.), t. y. gautas pajamas iÅ¡ skolininko E. S. ir sukauptas 55 000 Lt iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad E. S. gavo vekselyje nurodytÄ 174 000 Eur (600 787,20 Lt) sumÄ grynaisiais pinigais ir pasirašė neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, kurį turėjo apmokėti iki 2009 m. gegužės 30 d.

Kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, kadangi pinigai numatytu terminu nebuvo grÄ Å¾inti, 2009 m. birželio 9 d. jis kreipėsi į Kauno m. 6-ojo Notarų biurÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. Dėl 174 522,59 Eur (602 591 Lt) skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko E. S. antstolio M. P. kontoroje 2009 m. birželio 10 d. buvo užvesta vykdomoji byla Kauno m. 6-ojo Notarų biuro vykdomojo įraÅ¡o pagrindu. Nurodo, kad pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ per antstolį, E. S. 2009 m. gruodžio 15 d. grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui dalį paskolos, t. y. 330 787 Lt, o pareiÅ¡kėjas iÅ¡davė jam tai sumai pakvitavimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o delspinigius skaičiuoti ne už septynerius, bet už vienerius metus. AiÅ¡kina, kad mokestinis patikrinimas dėl daugkartinių patikrinimo stabdymų ir pratęsimų buvo vilkinamas pareiÅ¡kėjo nenaudai. VMI iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundo motyvus, įvertinusi raÅ¡ytinius bylos įrodymus Kauno AVMI sprendimÄ patvirtino. PareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu (MGK byla, 1t., b. l. 1-12) į MGK, kuri patvirtino 2017 m. lapkričio 21 d. VMI sprendimÄ . Nesutikdamas su MGK priimtu sprendimu, pareiÅ¡kėjas 2018 m. gegužės 8 d. su skundu kreipėsi į teismÄ .

Mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ atliekamas vadovaujantis MAÄ® 70 straipsnyje nurodytais pagrindais, kurio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

DetaliÄ Å¡io straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ pagal savo kompetencijÄ nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru (2 dalis). VMI virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių 4 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais) (4.1. p.); bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi (nevykdo arba netinkamai vykdo mokesčių teisės aktuose nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas, trukdo mokesčių administratoriui įgyvendinti jam suteiktas teises, nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti apskaitos dokumentus, registrus, sutvarkyti buhalterinę apskaitÄ ir kitais atvejais) (4.2. p.); tvarkant apskaitÄ (apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų) (4.3. p.); saugant apskaitos ar kitus dokumentus (dokumentų neiÅ¡saugo arba iÅ¡saugo ne visus; dokumentus saugo neužtikrindamas jų įskaitomumo ir kitais atvejais) (4.4. p.).

Taisyklių 6.1 punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , mokesčių administratorius konstatuoja faktus, aplinkybes, kurioms esant gali bÅ«ti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimÄ mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte. Taigi MAÄ® nustatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, kurioms esant mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ :

1) mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčių įstatymo nustatyta tvarka;

2) mokesčio apskaičiuoti negalima, kadangi mokesčių mokėtojas netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius. Nei MAÄ® normos, nei kiti teisės aktai neatleidžia mokesčių mokėtojo nuo pareigos saugoti dokumentus, reikalingus mokesčių apskaičiavimui.??? Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pritarta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas (1) apskaičiuoti mokesčius, (2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, (3) tvarkyti apskaitÄ , (4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1542/2010; 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-146/2011; 2012 m. lapkričio 12 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012; 2013 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-27/2013; 2014 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. A602-409/2014; 2014 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1219/2014).

Pajamų gavimas iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių ir jų nedeklaravimas neabejotinai sudaro pagrindÄ mokesčių administratoriui konstatuoti, kad mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, kas pagal įstatymÄ sudaro pagrindÄ taikyti MAÄ® 70 straipsnį (žr., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-602/2018).??? Nagrinėjamu atveju taip pat reikÅ¡mingas MAÄ® 67 straipsnis.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal minėtame MAĮ straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo.

Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (LVAT 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1527/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1147/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-912/2011, 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-593-556/2018).

Remiantis byloje pateiktais duomenimis matyti, kad mokestinio patikrinimo metu pirminiame mokėtojui pateiktame klausimyne pareiÅ¡kėjas paklaustas, ar turėjo suteiktų paskolų, kurios jam nebuvo grÄ Å¾intos iki 2010 m. gruodžio 31 d., 2015 m. gruodžio 20 d. Kauno AVMI pateiktame paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėjo įgaliotas asmuo E. P. nenurodė jokių iki tikrinamojo laikotarpio suteiktų paskolų, t. y. nenurodė, kad 2008 m. buvo suteikta paskola E. S., kuri nebuvo pilnai grÄ Å¾inta 2010 m. gruodžio 31 d., nepaisant to, kad suteikta paskola kaip fiziniams asmenims laikytina pakankamai didele ir reikÅ¡minga.

Tuo tarpu vėliau, 2016 m. birželio 6 d. pateiktame paaiÅ¡kinime nurodė, kad E. S., iÅ¡ kurio gauti tikrinamuoju laikotarpiu pinigai kaip paskolos grÄ Å¾inimas, pinigai buvo perduoti pagal 2008 m. lapkričio 20 d. vekselį. Be to, E. P. nurodomi tokie atsakymai kaip ,,nežinau“, ,,nepamenu“, ,,neturiu informacijos“ laikytini formalÅ«s ir neinformatyvÅ«s. Atkreiptinas dėmesys, kad nei pareiÅ¡kėjas, nei E. S., nei antstolis nepateikė informacijos, kokiu bÅ«du ir pagal kokius dokumentus buvo atsiskaityta pagal 2008 m. lapkričio 20 d. vekselį iki 2010 m. sausio 28 d.

Vadovaujantis MAÄ® ir taikant Taisyklių 6.3.6 punkte numatytÄ ekonominių modelių metodÄ , gautos pajamos patikrinimo metu nustatytos pagal mokesčių administratoriaus surinktÄ informacijÄ : 2010 m. – 330 787 Lt, 2011 m. – 3088,76 Lt, 2012 m. – 2578,95 Lt, 2013 m. - 404,51 Lt. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius negalėjo mokestinių prievolių dydžio nustatyti įprastine, t. y. atitinkamų mokesčių įstatyme nustatyta tvarka, nes pareiÅ¡kėjas ir jo įgaliotas asmuo E. P. nepateikė dokumentų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti 330 787 Lt pajamų gavimo bÅ«tent pagal 2008 m. lapkričio 20 d. vekselį pagrindÄ , ypač, kai pirminėje patikrinimo stadijoje apie tokio dydžio paskolos suteikimÄ ir jos negrÄ Å¾inimÄ nebuvo nurodyta, o tai atitinka MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies sÄ lygas.

Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad mokesčių administratorius neleistinai taikė specialų mokesčio apskaičiavimo bÅ«dÄ , įtvirtintÄ MAÄ® 70 straipsnio 1 dalyje. IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad 2008 m. lapkričio 20 d. buvo įformintas vekselis, kuriuo E. S. įsipareigoja iki 2009 m. gegužės 30 d. sumokėti 174 000 Eur R. P.. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad E. S. pagal sutartÄ terminÄ paskolos laiku negrÄ Å¾ino, todėl pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ per antstolį E. S. 2009 m. gruodžio 15 d. grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui dalį paskolos, t. y. 330 787 Lt.

Teismas pirmiausia vertina, ar E. S. galėjo suteikti 174 000 Eur paskolÄ . LVAT ne kartÄ dėl įrodinėtinų aplinkybių visumos yra nurodęs, kad įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojo realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos. Å ios aplinkybės turėtų bÅ«ti įrodinėjamos tiesioginiais įrodinėjimais, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes. Be to, LVAT yra nurodęs, kad pareiga nurodyti pajamų Å¡altinius pirmiausia tenka mokesčių mokėtojui, kuris ir privalo užtikrinti, kad esant kompetentingų valstybės institucijų reikalavimui, galės pateikti Å¡iuos Å¡altinius pagrindžiančius dokumentus.

Pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais ir Å¡ių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijÄ , mokesčių mokėtojas prisiima visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos (2013 m. balandžio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A-602-27/2013). Taigi, Å¡ioje byloje vertinamas piniginių lėšų gavimo (perdavimo) realumas pagal įformintus 2009 m. gruodžio 15 d. pakvitavimÄ bei 2008 m. lapkričio 20 d. vekselį. IÅ¡ patikrinimo akto matyti, kad mokesčių administratorius atliko pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės E. P. pajamų – iÅ¡laidų analizę (įvertinus pateiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodytus teiginius, pateiktus dokumentus, deklaracijose deklaruotus duomenis, ankstesnių kontrolės procedÅ«rų metu bei Å¡io patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ iÅ¡ įvairių bendrovių, bankų, antstolių, prieÅ¡prieÅ¡inę informacijÄ , civilinių bylų medžiagÄ ., statistines vartojimo iÅ¡laidas), kurioje nustatyta, kad sutuoktinių iÅ¡laidos ženkliai virÅ¡ijo pajamas: 2007 m.

– 1 103 395 Lt, 2008 m. – 1 088 046 Lt. IÅ¡laidų suma, kuri virÅ¡ijo Å¡eimos pajamas yra didelė ir keliantį abejonių, ar pareiÅ¡kėjas galėjo pagal vekselį suteikti 174 000 Eur dydžio paskolÄ E. S.. Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo įgaliotas asmuo R. P. 2016 m. birželio 16 d. pateiktame paaiÅ¡kinime nurodė, kad pinigai pagal vekselį buvo perduoti jų namuose, dalyvavo žmona, perduota visa suma vienu metu litais grynais pinigais. Atkreiptinas dėmesys, kad E. S. teismui pateiktame 2012 m. liepos 5 d. atsiliepime į pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį nurodė, kad pagal 2008 m. lapkričio 20 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį E. S. niekada nesiskolino iÅ¡ R.

P., Å¡ių pinigų nėra gavęs ir aiÅ¡kina, kad vekselio iÅ¡raÅ¡ymo tikslas buvo – kredito dalies užtikrinimas. 2017 m. birželio 6 d. Kauno AVMI pateiktame paaiÅ¡kinime E. S. nurodė, kad vekselio sudarymo metu pinigai perduoti nebuvo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad tiesioginiai įrodymai yra surinkti, Å¡is faktas teisme iÅ¡nagrinėtas tris kartus ir patvirtinta, kad E. S. skola R. P. yra reali, o ne apgaulės bÅ«du iÅ¡gautas neprotestuotinas vekselis. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad tai, jog pareiÅ¡kėjas priverstinio vykdymo proceso nustatyta tvarka pradėjo piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ E. S. veiksmus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas realiai pinigines lėšas, kaip paskolÄ , buvo perdavęs E. S..

Pažymėtina ir tai, kad priverstinis vykdymas pradėtas ne pagal teisminio nagrinėjimo metu priimtÄ teismo procesinį dokumentÄ , o pagal notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä vekselio pagrindu. Vėlesni teisminiai ginčai dėl E. S. sudarytų kitų civilinių sandorių niekaip neduoda pagrindo iÅ¡vadai apie pareiÅ¡kėjo Å¡eimos finansines galimybes paskolinti pagal vekselį jame nurodyto dydžio pinigų sumas ir atitinkamai atgauti Å¡ias sumas kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ mokestinio patikrinimo laikotarpiu.

Teismų praktikoje vyrauja aiÅ¡kinimas, kad pareiga nurodyti pajamų Å¡altinius pirmiausia tenka mokesčių mokėtojui, kuris ir privalo užtikrinti, kad esant kompetentingų valstybės institucijų reikalavimui, galės pateikti Å¡iuos Å¡altinius pagrindžiančius dokumentus. PareiÅ¡kėjas nepaneigė E. S. teiginio, kad nėra gavęs grynųjų pinigų ir kad vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas siekiant kito tikslo. Teismo daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui nepateikus jokių objektyvių įrodymų apie piniginių lėšų perdavimÄ , atsižvelgiant į mokesčių administratoriaus iÅ¡laidų – pajamų analizę, E. S. prieÅ¡ingus pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinimus, 174 000 Eur sumos, kuriÄ bÅ«tų paskolinęs E. S., pareiÅ¡kėjas negalėjo apskritai turėti.

Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, kad E. S. jam grÄ Å¾ino paskolÄ ar jos dalį. IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ E. S. 330 787 Lt gavo 2010 metais. Teismui patvirtinus atsakovo pozicijÄ , kad pareiÅ¡kėjas neturėjo pinigų E. S. suteikti paskolÄ , todėl konstatuotina, kad paskola nebuvo suteikta. Todėl Å¡ias pinigines lėšas atsakovė pagrįstai pripažino pareiÅ¡kėjo gautomis kitomis pajamomis ir jas apmokestino GPM. Pažymėtina, kad vien toks atskirų formalių duomenų (pvz. neprotestuotino paprastojo vekselio) apie suteiktas paskolų formatu pinigų sumas pateikimas, nesant realaus pinigų sumų perdavimo (pagal neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį) fakto, patvirtinto visapusiÅ¡ka pajamų turėjimu ir perdavimo faktinių aplinkybių analize, paties atitinkamo dydžio piniginių lėšų perdavimo fakto nepagrindžia.

Todėl nagrinėjamu atveju (kilus mokestiniam ginčui) vien minėto vekselio nebepakanka tam, kad bÅ«tų įrodyta, jog pareiÅ¡kėjas pagal šį vekselį pinigus realiai perdavė E. S., t. y. suteikė paskolÄ , ir vėliau atitinkamai gavo jam sugrÄ Å¾intus paskolos pinigus. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad bÅ«tų neproporcinga priemonė, jeigu mokesčių administratoriui bÅ«tų suteikta teisė neribotÄ laikÄ tikrinti asmens (gyventojo) deklaracijos duomenų tikrumÄ , o asmenį (gyventojÄ ) neribotÄ laikÄ Ä¯pareigojant pagrįsti Å¡ios deklaracijos duomenis.

Taigi, mokesčių administratorius yra apribotas terminu, per kurį gali apskaičiuoti arba perskaičiuoti asmens mokesčius. Šį terminÄ nustato MAÄ® 68 straipsnio 1 dalis. Tačiau pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad buvo tikrintas ankstesnis laikotarpis nei duota nurodyme atlikti mokestį patikrinimÄ , kadangi mokesčių administratorius, atlikdamas mokesčių paskaičiavimo patikrinimÄ , turėjo nustatyti mokestinio laikotarpio pradžiai pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės pajamų ir iÅ¡laidų balansÄ .

Be to, pačiam pareiÅ¡kėjui teigiant neapmokestinamas pajamas gavus tikrinamu mokestiniu laikotarpiu iÅ¡ sandorių, vykusių iki tikrinamo laikotarpio, mokesčių administratorius privalėjo patikrinti ir paneigti mokesčių mokėtojo argumentus ir atsikirtimus, o tam bÅ«tina surinkti duomenis ir įvertinti tam tikrus reikÅ¡mingus aspektus, tačiau tai nereiÅ¡kia mokesčių apskaičiavimo už senesnį laikotarpį patikrinimo. Å iuo aspektu svarbu ir tai, kad aptariamas senaties terminas neriboja mokesčių administratoriaus teisės nustatyti ir vertinti į šį terminÄ nepatenkančias faktines aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos apskaičiuojamiems (perskaičiuojamiems) mokesčiams ir susijusioms sumoms tikrinamuoju laikotarpiu.

Tokiais atvejais, vertinant Å¡iÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ bei nustatant jos reikÅ¡mę, vadovaujamasi ne MAÄ® 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bet atsižvelgiama į bendrÄ sias įstatymuose įtvirtintas įrodinėjimo taisykles (vertinama, ar Å¡i medžiaga atitinka įrodymų sampratÄ , nustatomas įrodymų leistinumas, sÄ sajumas ir panaÅ¡ios aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-201/2011). Ä®statymai nedraudžia mokesčių administratoriui remtis papildoma įrodomÄ ja medžiaga, kurioje fiksuoti ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčių apskaičiavimui (perskaičiavimui).

Kitaip, mokesčių administratorius neturėtų galimybės patikrinti (ir paneigti) mokesčių mokėtojo atsikirtimų apie faktines aplinkybes (pvz., sudarytus sandorius), kurios išeina už tikrinamo laikotarpio. Kaip matyti iš ginčijamų sprendimų, mokesčių administratorius pareiškėjui mokesčių už 2004-2009 m. laikotarpį neapskaičiavo, o tik įvertino, ar 2009 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas ir jo sutuoktinė galėjo turėti grynųjų pinigų likučius, nurodytus jų paaiškinimuose tikrinamo laikotarpio pradžiai, t. y. 2010 m. sausio 1 d.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad mokesčių administratorius elgėsi nesÄ Å¾iningai dėl mokestinio patikrinimo sustabdymų. IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjo mokestinis patikrinimas pradėtas 2015 m. lapkričio 19 d., baigtas 2017 m. liepos 3 d. suraÅ¡ius patikrinimo aktÄ Nr. (7.46) FR0680-310). PareiÅ¡kėjo mokestinis patikrinimas dėl prieÅ¡prieÅ¡inės informacijos surinkimo, dėl susipažinimo su pareiÅ¡kėjo ir sutuoktinės atžvilgiu vykusių civilinių bylų teismuose medžiaga buvo stabdomas, taip pat ne kartÄ pratęstas dėl surinktos informacijos įvertinimo ir apibendrinimo, informacijos laiku negavimo, taip pat dėl pareiÅ¡kėjo sutuoktinės (trečiojo suinteresuoto asmens) veiksmų (trečiajam suinteresuotam asmeniui 2016 m. vasario 22 d.

įteiktas klausimynas, kuriame ji nurodė „atsakymus pateiksiu apie 2016 m. kovo 20 d., tačiau atsakymus pateikė tik 2016 m. birželio 16 d.). Todėl teismas iÅ¡ esmės pritaria Komisijai, kad patikrinimo sustabdymai ir pratęsimai, pačiÄ patikrinimo trukmę lėmė siekis surinkti patikrinimui reikalingÄ informacijÄ ir paties pareiÅ¡kėjo pasirinktas elgesio ir bendradarbiavimo modelis, todėl patikrinimas objektyviai buvo stabdomas ir pratęsiamas. Nepateisinamų delsimo laikotarpių nenustatyta.

MAÄ® 124 str. 1 d. nuostata, kad mokesčių administratoriaus pareigÅ«nas, kai patikrinimas atliekamas mokesčių administratoriaus buveinėje, turi teisę mokesčių mokėtojo apskaitos ar kitus dokumentus paimti ne ilgiau kaip 30 dienų, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad mokestinis patikrinimas turi bÅ«ti atliktas per šį terminÄ . Pats pareiÅ¡kėjas teisingai nurodo, kad mokestinis tyrimas turi bÅ«ti atliktas per objektyviai įmanomÄ trumpiausiÄ laikotarpį. Dėl to nėra teisinio pagrindo mažinti pareiÅ¡kėjui papildomai priskaičiuotų įmokų (delspinigių ir baudos), susijusių su gyventojų pajamų mokesčio priskaičiavimu, ar atleisti nuo jų mokėjimo.

Trečiojo suinteresuoto asmens nurodomos faktinės aplinkybės, neminėtos pareiÅ¡kėjo skunde ir skundžiamuose pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimtuose sprendimuose, kurios reikÅ¡mingos jos atžvilgiu vykstančiame mokestiniame ginče, nesudaro Å¡ios nagrinėjamos administracinės bylos dalyko. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡ esmės pritariant mokesčių administratoriaus ir Komisijos argumentams, nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,  n u s p r e n d ž i a:

 atmesti pareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .  Teisėja                                                                                                           Jovita Einikienė