6112501a-2a0b-44b2-9e89-dfd6483d467a · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. eS2-2248-912/2021 Teisminio proceso Nr. 2-2-52-3-02819-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. rugsėjo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų L. V. G. ir D. G. bei ieÅ¡kovės bankrutavusios UAB „Gaulesta“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje civilinėje pagal ieÅ¡kovės BUAB „Gaulesta“ ieÅ¡kinį atsakovams L. V. G. ir D. G. dėl įpareigojimo įregistruoti nekilnojamÄ jį turtÄ ir skolininko turto dalies, esančios bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo; trečiasis asmuo – antstolis Darius Bliznikas. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė teismo:

1) įpareigoti atsakovÄ L. V. G. įregistruoti vieÅ¡uose registruose 251,56 kv. m vienbutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Pagirių sen., Tarnėnų k., o, Å¡iam to nepadarius teismo nustatytu terminu, leisti ieÅ¡kovei už atsakovÄ atlikti nurodytus veiksmus;

2) nustatyti atsakovo L. V. G. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir visÄ turtÄ (1 600/77 100 dalį 7,71 ha ploto žemės Å«kio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).; sklype esantį 251,56 kv. m ploto namÄ ; automobilį „Mitsubishi Carisma (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirti atsakovui, o jo sutuoktinei – atsakovei D. G. – nustatyti teisę gauti kompensacijÄ , lygiÄ 1/2 daliai sutuoktinių turto vertės;

3) nustatyti atsakovo 1/2 turto dalį į sutuoktinės iÅ¡mokas, gaunamas iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, ir kitas pajamas, taip pat lėšas, esančias ir bÅ«simas sutuoktinės banko sÄ skaitose;

4) nustatyti, kad atsakovo prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo iÅ¡duotÄ 2014 m. rugpjūčio 25 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-559-585/2014 yra bendros jo ir sutuoktinės prievolės;

5) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi patenkino ieškinį iš dalies:

1) nustatė skolininko L. V. G. dalį į automobilį, jį paskyrė skolininkui, o jo sutuoktinei nustatė teisę į kompensacijÄ , lygiÄ 1/2 daliai automobilio įkainojimo sumos, nustatytos pagal CPK 681 straipsnį;

2) nustatė, kad skolininkui L. V. G. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gaunamų nuolatinių iÅ¡mokų ir kitų pajamų, taip pat lėšų, esančių ir bÅ«simų sutuoktinės banko sÄ skaitose;

3) priteisė ieškovei iš atsakovo 504 Eur bylinėjimosi išlaidų;

4) atmetė kitus ieškinio reikalavimus.

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį:

1) panaikino nutarties dalį, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl skolininko įpareigojimo įregistruoti gyvenamÄ jį namÄ , nustatyti skolininko dalį nurodytame turte ir sutuoktinių turimoje žemės sklypo dalyje, bei perdavė nurodytus reikalavimus iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui;

2) paliko nepakeistÄ kitÄ nutarties dalį.

4. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kinimuose raÅ¡tu prašė patenkinti jos reikalavimus, nurodė, kad skolininkas ir jo sutuoktinė nepateikė duomenų, kad jų turto dalys bÅ«tų pasikeitusios nuo 2012 m. liepos 17 d. Dėl to yra pagrindas nustatyti sutuoktinių dalis bendrojoje nuosavybėje (Å¡i nuosavybė yra 1 600/77 100 dalys žemės sklypo ir jame esantis namas) pagal Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartyje nurodytÄ bÅ«dÄ (civilinė byla Nr. 1-1569-845/12). Skolininkas ir jo sutuoktinė gali kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti įregistruoti namÄ .

Tai yra konstatavęs teismas (Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2779-886/2014). BÅ«tų neprotinga ir neekonomiÅ¡ka iÅ¡skirti į atskiras bylas reikalavimus dėl turto dalies nustatymo ir turto įregistravimo. Nurodyti reikalavimai tampriai susiję. Jeigu jie bÅ«tų iÅ¡skirti, tai bylos nagrinėjimas bÅ«tų užvilkintas, Å¡alys patirtų nereikalingų laiko ir lėšų sÄ naudų. Dėl to ieÅ¡kovė mano, kad visi reikalavimai turi bÅ«ti nagrinėjami vienoje byloje.

5. Atsakovas L. V. G. paaiÅ¡kinimuose raÅ¡tu prašė atmesti ieÅ¡kovės reikalavimus, nurodė, kad santuokos metu įgytas turtas priklauso abiem sutuoktiniams, todėl nei skolininkas, nei pareiÅ¡kėja neturi teisės visÄ namÄ Ä¯registruoti tik kaip skolininko nuosavybę. Skolininko sutuoktinė nėra skolininkė, todėl jai negali bÅ«ti adresuotas nurodymas įregistruoti savo nekilnojamojo turto – nebaigtos statybos namo dalį. Ä®statymuose nenustatytas neįpareigojimas įregistruoti nebaigtÄ statybÄ .

Skolininkas ir jo sutuoktinė neturi lėšų namui baigti statyti, nes vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas. IeÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino ir nepateikė įrodymų, kodėl skolininkui turi bÅ«ti paskirta visa sutuoktinių turima sklypo dalis ir nebaigtas statyti namas. Tai padarius, bÅ«tų nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių bendrojoje nuosavybėje principo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ :

1) nustatė skolininko L. V. G. dalį į 1 600/77 100 dalis 7,71 ha ploto žemės Å«kio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – skolininkui nustatė 100 proc. nurodyto turto dalį, o jo sutuoktinei D. G. – teisę į kompensacijÄ , lygiÄ 1/2 nurodyto turto vertės, kuri nustatyta Nekilnojamojo turto registre;

2) atmetė reikalavimus dėl įpareigojimo įregistruoti namÄ ir nustatyti skolininko dalį Å¡iame name;

3) priteisė ieškovei iš atsakovo L. V. G. 630 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad antstolis D. Bliznikas vykdo skolininko L. V. G. skolos, lygios 101 328,61 Eur ir 195 Eur, iÅ¡ viso – 101 523,61 Eur, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojos BUAB „Gaulesta“ naudai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. vykdomasis raÅ¡tas Nr. 2-559-585/2014 ir Vilniaus regiono apylinkės 2018 m. kovo 15 d. vykdomasis dokumentas Nr. 2YT-1241-647/2018) (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353). Skolininkas atsisakė įregistruoti pastatytÄ namÄ , todėl antstolis 2020 m. kovo 5 d. patvarkymu pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai kreiptis į teismÄ dėl turto įregistravimo.

Antstolis 2020 m. balandžio 23 d. patvarkymu pratęsė terminÄ turtui įregistruoti. Taip pat antstolis 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. gegužės 13 d., 2020 m. birželio 3 d. patvarkymais pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai kreiptis į teismÄ dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo. Antstolis nurodė, kad skolininkas ir jo sutuoktinė susituokė 1969 m. liepos 25 d. Jie nėra sudarė vedybų ar povedybinės sutarties. Sutuoktiniai 2006 m. vasario 21 d. įgijo 1 600/77 100 dalis žemės Å«kio paskirties sklypo.

Nurodyto sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas 7,71 ha. Jis yra (duomenys neskelbtini). Sklypas įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu. Sklype sutuoktiniai pastatė 251,56 kv. ploto namÄ . Jis neužbaigtas statyti ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Skolininko sutuoktinės vardu registruotas automobilis „Mitsubishi Carisma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutuoktinė gauna iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio iÅ¡mokų tarnybos nuolatinę iÅ¡mokÄ . Taip pat ji turi tris banko sÄ skaitas.

Antstolis 2020 m. gegužės 20 d. turto arešto aktu areštavo 1/2 dalį neidentifikuoto 251,56 kv. m ploto skolininko ir jo sutuoktinės namo.

8. SprendimÄ atmesti reikalavimus įpareigoti skolininkÄ Ä¯registruoti gyvenamÄ jį namÄ arba leisti iÅ¡ieÅ¡kotojai tai padaryti vietoj skolininko teismas argumentavo tuo, kad VÄ® Registrų centras 2020 m. spalio 7 d. sprendimu atmetė skolininko praÅ¡ymÄ ir atsisakė įregistruoti namÄ , nes skolininkas nepateikė Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymos apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Teismas konstatavo, kad namo statyba neužbaigta, į bylÄ nepateikti dokumentai, reikalingi statiniui įregistruoti.

Teismas pažymėjo, kad teisė įregistruoti nekilnojamuosius daiktus nustatyta tik savininkui. IÅ¡ieÅ¡kotojos reikalavimas leisti jai už skolininkÄ Ä¯registruoti pastarojo nuosavybės teisę yra perteklinis, nes teismo procesiniai sprendimai gali bÅ«ti vykdomi priverstine tvarka. Teismas nurodė, kad santuokoje įgytas turtas priklauso abiems sutuoktiniams, todėl nė vienas iÅ¡ sutuoktinių neturi teisės visÄ namÄ registruoti tik vieno iÅ¡ jų vardu. Suinteresuotas asmuo D. G. nėra skolininkė, todėl ji negali bÅ«ti įpareigota įregistruoti nebaigto statyti namo dalies.

Vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas skolos išieškojimas tik iš vieno sutuoktinio, nenagrinėtinas kitų asmenų, taip pat ir skolininko sutuoktinės atsakomybės klausimas.

9. SprendimÄ atmesti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl skolininko dalies į namÄ nustatymo teismas argumentavo tuo, kad atmestas kitas pareiÅ¡kėjos reikalavimas, t. y. reikalavimas dėl įpareigojimo įregistruoti namÄ . Teismas nurodė, kad, neįregistravus namo vieÅ¡ame registre, nėra galimybės nustatyti sutuoktinio dalies ir kompensacijos nuo vidutinės rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre. Teismas nurodė, kad 1 600/77 100 dalys žemės sklypo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, sutuoktinių bendro turto dalys lygios. Dėl to skolininkui priklauso 1/2 dalis sklypo 1 600/77 100 dalių. Atsižvelgęs į tai, kad į bylÄ nepateikta duomenų apie sklypo vertę, paskyrė skolininkui visÄ turtÄ , t. y. 16 000/77 100 dalis sklypo, o skolininko sutuoktinei nustatė teisę į kompensacijÄ , lygiÄ 1/2 daliai Å¡io turto vidutinės rinkos vertės, nustatytos Nekilnojamojo turto registre.

10. Teismas iš naujo paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad pareiškėja iki 2021 m. vasario 24 d. patyrė 1 680 Eur bylinėjimosi išlaidų, o 2021 m. gegužės 20 d. – dar 630 Eur. Pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų L. V. G. ir D. G. interesai priešingi, todėl teismas priteisė iš pastarųjų bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Teismas nurodė, kad pareiškėja iš viso patyrė 2 110 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas patenkino 30 proc. pareiÅ¡kėjos reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, teismas priteisė pareiÅ¡kėjai iÅ¡ suinteresuoto asmens L. G. 630 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 11. Atsakovai praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria nustatyta skolininko dalis į sklypÄ , ir atmesti visus pareiÅ¡kėjos reikalavimus, priteisti atsakovui L. V. G. iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad skolininkas turi teisę į 1 600/77 100 dalis sklypo, o skolininko sutuoktinė – į kompensacijÄ , lygiÄ 1/2 daliai Å¡io turto vertės. Teismas nemotyvavo, kodėl bÅ«tent skolininkui paskyrė visÄ sklypÄ (t. y. visÄ sutuoktinių turimÄ sklypo dalį), o jo sutuoktinei – kompensacijÄ . Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skolininkas ir jo sutuoktinė sklypo dalį turi bendrÄ ja jungtine sutuoktinių teise.

Sutuoktinių turto dalys nenustatytos, bet preziumuojama, kad jos lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, bet dėl to negalima nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. 11.2. Atsakovai skunde pažymėjo, kad, nustatant bendraturčio dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte, tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, bet neįvyksta transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę, t. y. turtas išlieka bendrosios nuosavybės teisės objektu.

CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrÄ ja nuosavybe esantį turtÄ , bet tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iÅ¡ jos bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti ir vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 667 straipsnį pareikÅ¡tam praÅ¡ymui tenkinti reikÅ¡minga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį, kurios vertė bÅ«tų pakankama iÅ¡ieÅ¡komai skolai padengti. 11.3. CPK 667 straipsnio 4 dalis negali bÅ«ti suprantama taip, kad pagal jÄ bÅ«tų galima supaprastinto proceso tvarka spręsti dėl bendrosios nuosavybės padalijimo.

Siekdamas iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ , kreditorius turi vadovautis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi ir gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir suformuoti atskirÄ daiktÄ (savarankiÅ¡kÄ objektÄ ), į kurį bus nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. IÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atidalyto turto paprastai yra operatyvesnis, toks turtas paklausesnis, jo vertė didesnė, todėl geriau užtikrinami kreditoriaus interesai. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės, kai iÅ¡ jo siekiama iÅ¡ieÅ¡koti, atliekamas ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normose nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015; 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). 11.4.

Vykdymo procese nustatoma areÅ¡tuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktinių bendras turtas padalijamas ginčo teisenos tvarka. Pagal vadovaujantis CPK 667 straipsniu paduotÄ pareiÅ¡kimÄ vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis, iÅ¡ kurios turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). 11.5.

Žemės sklypas gali bÅ«ti padalytas natÅ«ra, jis nėra nedalus. IÅ¡ skolininkui priklausančios 1/2 dalies gali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas. VisÄ turtÄ paskyrus tik skolininkui, pažeista jo sutuoktinės teisė į nuosavybę. 11.6. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi priteisė pareiÅ¡kėjai 504 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė dar 630 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas jas turėjo sumažinti.

12. IeÅ¡kovė atsiliepime į suinteresuotų asmenų atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o netenkinti Å¡io skundo ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Skolininkas ir jo sutuoktinė nepareiÅ¡kė reikalavimo atidalyti skolininko dalį iÅ¡ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Jie taip pat vykdymo procese antstoliui nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru sutarimu (CPK 667 straipsnis). Dėl to pareiÅ¡kėja pasinaudojo CPK 667 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise ir praÅ¡o teismo nustatyti skolininko dalį taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti. 12.2.

Skolininkas ir sutuoktinė nepateikė planų, projektų, kaip bÅ«tų galima atidalyti iÅ¡ bendro turto 1/2 skolininko dalį, todėl teismas pagrįstai žemės sklypÄ atidalijo pareiÅ¡kėjos praÅ¡omu bÅ«du. Atsiliepime remiamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2006). Skolininkai prieÅ¡taravo tam, kad bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ žemės sklypo, todėl, keldami argumentus dėl kitokio atidalijimo bÅ«do, siekia užvilkinti bylos nagrinėjimÄ . 12.3.

Atsakovų atskirojo skundo argumentas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo nepagrįstas, nes skundžiamoje nutartyje pripažinto skolininko sutuoktinės teisė gauti kompensacijÄ , lygiÄ 1/2 turto vertės daliai. 12.4. Nesvarbu tai, kad skolininko sutuoktinė neįtraukta į vykdomÄ jÄ bylÄ kaip skolininkė. Atsiliepime remiamasi kasacinio teismo praktika, kad tai, yra abu sutuoktiniai skolininkai ar ne, sprendžiama ne tik pagal vykdomuosiuose dokumentuose įraÅ¡ytus įraÅ¡us. Jeigu vykdomajame dokumente skolininku nurodytas tik vienas sutuoktinis, tai nėra pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad tik jis yra skolininkas, o kitas – ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Kilus ginčui, tik teismas gali išspręsti, ar vieno sutuoktinio vardu sudarytas sandoris buvo būtinas šeimos poreikiams, ir tik nuo šios išvados priklauso tai, kas atsakingas už prievoles kilusias iš tokio sandorio – jį sudaręs sutuoktinis ar abu sutuoktiniai solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2009). 12.5. Atsiliepime pažymėta, kad, kai suma priteista tik iš vieno sutuoktinio, bet išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, nereikia išduoti naujo vykdomojo dokumento, kuriame skolininku būtų nurodytas skolininko sutuoktinis, ir nereikia atlikti skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (nustatytos CPK 667 straipsnyje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2009; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2009; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009). 12.6.

Teismas neturi spręsti klausimo dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius taip pat ir byloje nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatęs sutuoktinių bendrininkavimÄ pagal įstatymÄ (materialųjį bendrininkavimÄ ), teismas turi pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui įtraukti į procesÄ kitÄ sutuoktinį bendraatsakiu. Pagal teisės į tinkamÄ procesÄ principÄ , asmenų procesinis statusas byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas;

CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Dėl to sutuoktinai į nagrinėjamÄ bylÄ pagrįstai įtraukti bendraatsakiais. 12.7. Suinteresuoti asmenys nepagrįstai praÅ¡o mažinti pareiÅ¡kėjai priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes nenurodė detalių paskaičiavimų, kaip turėtų bÅ«ti perskirstytos tos iÅ¡laidos. PareiÅ¡kėja nurodė, kad už atsiliepimo į suinteresuotų asmenų atskirÄ jį skundÄ parengimÄ advokatui sumokėjo 385 Eur.

Pareiškėja prašo juos priteisti solidariai iš suinteresuotų asmenų.

13. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria atmesti pareiškėjos reikalavimai, ir patenkinti visus reikalavimus:

1) įpareigoti skolininkÄ Ä¯registruoti 251,56 kv. m ploto gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini);

2) skolininkui neįregistravus namo per teismo nustatytÄ terminÄ , leisti pareiÅ¡kėjai vietoj skolininko atlikti nurodytus veiksmus;

3) nustatyti skolininko dalį į pirmiau nurodytÄ namÄ , jį visÄ paskirti skolininkui, o jo sutuoktinei nustatyti teisę į kompensacijÄ , lygiÄ 1/2 daliai namo vidutinės rinkos vertės, įraÅ¡ytos Nekilnojamojo turto registre;

4) priteisti pareiškėjai iš atsakovų L. V. G. ir D. G. solidariai bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai rinko, tyrė, vertino įrodymus, paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp šalių, skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, kad neįmanoma įregistruoti skolininkui priklausančio namo. Dėl to pažeisti CPK 225 straipsnio 1 punktas, 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178, 179 straipsniai, 182 straipsnio 4, 5 punktai, 185 straipsnio 1 dalis. 13.2.

Skunde pažymima, kad skolininkas nenori įregistruoti neužbaigto statyti namo. IeÅ¡kovė inicijavo Å¡iÄ bylÄ tam, kad priverstų skolininkÄ surinkti dokumentus, kurių reikia pastatytam namui įregistruoti. Skolininkas nesikreipė į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ (toliau – Statybos inspekcija) ir neprašė pažymos apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (Statybos inspekcijos atsakymas į pareiÅ¡kėjos atstovo 2021 m. sausio 15 d. praÅ¡ymÄ ).

Skolininkas, teigdamas, kad negali įregistruoti namo, nesÄ Å¾iningai iÅ¡sisukinėja. Tai nustatė Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartyje kitoje civilinėje byloje (t. y. byloje dėl skolininko bankroto bylos iÅ¡kėlimo) (civilinė byla Nr. 2S-1683-614/2019). 13.3. Skolininko advokatė 2020 m. lapkričio 6 d. raÅ¡te antstoliui patvirtino, kad įregistruoti namÄ skolininkui užtruktų vienerius metus, nes yra koronavirus, buvo paskelbtas karantinas, skolininko finansinės galimybės mažos, reikia kreiptis į daugelį institucijų.

Tai reiÅ¡kia, kad skolininkas pripažino aplinkybę, jog įmanoma namÄ Ä¯registruoti. Tokios aplinkybės nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Taigi yra prezumpcija, kad įmanoma namÄ Ä¯registruoti. 13.4. Teismas netinkamai paskirstė galimybės įregistruoti namÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ (nepagrįstai jÄ priskyrė pareiÅ¡kėjai), nepatikslino pareiÅ¡kėjos pareigos gauti iÅ¡ Statybos inspekcijos pažymÄ apie skolininko namo statybÄ . Teismui leidus ir suteikus teisę, pareiÅ¡kėja, bÅ«tų kreipusi į Statybos inspekcijÄ . 13.5.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad namÄ Ä¯manoma įregistruoti visais atvejais – jeigu statyba nebaigta, tai registruojant nurodoma, kokia statybos dalis baigta (t. y. nurodomas statybos baigtumas). Atsižvelgusi į namo nuotraukas, į matininkų parengtus namo apskaitos dokumentus, taip pat į tai, kad skolininkas ir sutuoktinė name gyvena daugiau negu 10 metų, teigia, kad namas baigtas statyti (T. 1, b. l. 80–87). 13.6. Ne ieÅ¡kovė, bet antstolis sprendė dėl skolininko sutuoktinės statuso vykdomojoje byloje, kurioje iÅ¡ieÅ¡koma skolininko skola.

Teismas turėjo nurodyti, kad antstolio pasiÅ«lymas pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ dėl namo įregistravimo neteisėtas, nes vykdymo procese bendraskole neįtraukta skolininko sutuoktinė. Tokiu atveju ieÅ¡kovė ir jos kreditoriai galėtų reikalauti žalos atlyginimo dėl neteisėtų antstolio veiksmų. Vis dėlto skundžiama teismo nutartis prieÅ¡taringa, nes teismas nurodė, kad, pagal CK 3.112 straipsnį, iÅ¡ieÅ¡koti galima iÅ¡ skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. 13.7.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima skolininko sutuoktinės įpareigoti įregistruoti jai priklausančios namo dalies. Å i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja teismo sprendimui nustatyti skolininkui nuosavybės teisę į visÄ Å¾emės sklypÄ , o jo sutuoktinei – teisę į kompensacijÄ , lygiÄ 1/2 sklypo daliai. 13.8. Teismas nepagrįstai nustatė kriterijų, pagal kurį negalima įpareigoti skolininko įregistruoti namÄ dėl to, kad namo bendraturtė (skolininko sutuoktinė) nėra skolininkė (CK 3.112 straipsnis).

Tai neatitinka pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo, kad Å¡ios bylos esmė – teismui nustatyti, praktiÅ¡kai įmanoma įregistruoti namÄ ar ne, taip pat ar įregistravimas turės skolininko turto visumai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis) (civilinė byla Nr. 2S-1683-614/2019). 13.9. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėja neprašė įregistruoti tik vieno skolininko nuosavybės teisės į namÄ . Dėl to nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad nei skolininkas, nei pareiÅ¡kėjas neturi teisės visÄ namÄ Ä¯registruoti tik skolininko vardu.

Aptariama iÅ¡vada prieÅ¡tarauja teismo sprendimui nustatyti skolininkui nuosavybės teisę į 100 proc. sklypo, o jo sutuoktinei priteisti kompensacijÄ . 13.10. Atmetęs ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯pareigoti skolininkÄ Ä¯registruoti nuosavybės teisę į namÄ arba leisti pareiÅ¡kėjai (pripažinti jos teisę) tai padaryti vietoj skolininko, jei iÅ¡ per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdytų įpareigojimo, teismas neatsižvelgė į suformuotÄ teismų praktikÄ , pagal kuriÄ galima priimti tokį procesinį sprendimÄ (Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2779-886/2014). 13.11.

Pagal skundžiamÄ teismo nutartį, nustačius skolininko dalį į sklypÄ , bet nenustačius dalies į namÄ , skolininko sutuoktinė nebebus sklypo savininkė, bet bus namo bendraturtė, todėl pažeista CK 6.395 straipsnio 2 dalis, pagal kuriÄ , pardavus žemės sklypÄ , kuriame yra pardavėjo pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų, pirkėjui neperduodant nuosavybės teisės į tuos daiktus, pardavėjui paliekama teisė naudotis ta sklypo dalimi, kuriÄ užima nekilnojamieji daiktai ir kuri bÅ«tina jiems naudoti. 13.12.

Teismas pažeidė taip pat ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes pareiÅ¡kėja yra bankrutuojanti įmonė, jos reikalavimas susijęs taip pat ir su kreditorių interesais. Ginčo namas pastatytas pasisavinus ieÅ¡kovės lėšas, kurias ji gavo iÅ¡ kreditorių.

14. Atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atsakovas L. V. G. praÅ¡o atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. SkolininkÄ Ä¯pareigoti atlikti tam tikrus veiksmus galima, jeigu tokia pareiga nustatyta įstatymuose. Nėra įstatymų, kuriuose asmuo bÅ«tų įpareigotas įregistruoti nebaigtÄ statybÄ , kai skolininkui trÅ«ksta lėšų ir vykdomas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas. 14.2. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad skolininkas pripažino, jog įmanoma įregistruoti namÄ .

Atsakyme antstoliui skolininko advokatė kalbėjo tik apie tai, kiek laiko užtruktų gauti reikiamus dokumentus, bet nepatvirtino, kad įmanoma namÄ Ä¯registruoti. Tai patvirtinti gali tik atitinkamos institucijos. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir įvertino įrodymus. 14.3. Skolininkas vykdomojoje byloje yra atsakovas L. V. G., todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė negali reikÅ¡ti reikalavimo skolininko sutuoktinei ir reikalauti įpareigoti jÄ atlikti kokius nors veiksmus. PirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad skolininkas yra tik L.

V. G., todėl CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka nenagrinėtinas kitų asmenų, taip pat ir skolininko sutuoktinės atsakomybės klausimas. 14.4. Namas nebaigtas statyti. Santuokos metu įgytas turtas priklauso abiems sutuoktiniams. Dėl to skolininkas neturi teisės įregistruoti namo viso namo. Skiriasi pareiÅ¡kėjos nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. IeÅ¡kovės nurodytoje byloje spręstas klausimas dėl užbaigto statyti namo įregistravimo. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o įpareigoti skolininkÄ Ä¯registruoti nebaigtos statybos namÄ .

Dėl to, kad namas nebaigtas statyti, neįmanoma nustatyti skolininko dalies. 14.5. Tol, kol apskųsta teismo nutartis neįsiteisėjo, negalima konstatuoti, kad skolininko sutuoktinė nebus žemės sklypo savininkė ir todėl pažeista CK 6.395 straipsnio 2 dalis. 14.6. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad namas, kuriame gyvena skolininkas ir jo sutuoktinė, pastatytas iÅ¡ pinigų, kuriuos skolininkas pasisavino iÅ¡ pareiÅ¡kėjos. Ji skolininkÄ ir sutuoktinę kaltina nebÅ«tais dalykais. 14.7. IeÅ¡kovę atstovaujantis bankroto administratorius pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes nesiekia kuo operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau užbaigti bankroto procedÅ«ras, bet reiÅ¡kia nepagrįstus ieÅ¡kinius (pareiÅ¡kimus) ir vilkina bankroto procesÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolininko dalies bendrame su sutuoktiniu turte (žemės sklype ir jame esančiame neįregistruotame name) nustatymo, taip pat iÅ¡ieÅ¡kotojo teisės reikalauti įpareigoti skolininkÄ Ä¯registruoti nebaigtÄ statyti, bet faktiÅ¡kai naudojamÄ namÄ Nekilnojamojo turto registre.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 15. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų ir vieningos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas L. V. G. ir jo sutuoktinė susituokė (duomenys neskelbtini). Jie nėra sudarę povedybinės sutarties ir pakeitę sutuoktinių turtui taikomo įstatyme nustatyto turto teisinio režimo.

16. Atsakovas 2005–2012 metais ėjo UAB „Gaulesta“ direktoriaus pareigas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi jai iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-80-603/2021). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi nurodyta įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

17. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. patenkino ieÅ¡kovės BUAB „Gaulesta“ ieÅ¡kinį ir priteisė jai iÅ¡ atsakovo L. V. G. 101 329 Eur (349 867,42 Lt) nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (civilinė byla Nr. 2-559-585/2014). Atsakovo sutuoktinė D. G. nedalyvavo įvardytoje byloje. Nurodytame teismo sprendime teismas nustatė, kad atsakovas L. V. G. buvo bendrovės direktoriumi, paėmė bendrovės lėšų, bet nepateikė buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių, kur panaudojo nurodytas lėšas. Pagal nurodytÄ sprendimÄ Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡davė iÅ¡ieÅ¡kotojai BUAB „Gaulesta“ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 101 329 Eur ir 5 proc. metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko L. V. G. (pareiÅ¡kimo 1 priedas).

18. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi paliko nenagrinėtÄ pareiÅ¡kėjų L. V. G. ir jo sutuoktinės D. G. pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, priteisė suinteresuotam asmeniui BUAB „Gaulesta“ iÅ¡ kiekvieno pareiÅ¡kėjo po 195 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat iki 100 Eur sumažino pareiÅ¡kėjams skirtas baudas (civilinė byla Nr. 2YT-1241-647/2018). Pagal nurodytÄ nutartį Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. iÅ¡davė iÅ¡ieÅ¡kotojai BUAB „Gaulesta“ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 195 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ skolininko L. V. G. priteisimo (pareiÅ¡kimo 2 priedas).

19. IÅ¡ieÅ¡kotoja BUAB „Gaulesta“ 2014 m. rugpjūčio 25 d. ir 2018 m. kovo 15 d. vykdomuosius raÅ¡tus pateikė vykdyti antstoliui Valdui Čeglikui. Pastarasis 2019 m. sausio 3 d. mirė, jo vykdomÄ sias bylas perėmė vykdyti antstolis D. Bliznikas (2019 m. kovo 7 d.) (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353; 9 t., b. l. 1). IÅ¡ieÅ¡kojimas pagal 2018 m. kovo 15 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Ä¯vykdytas, vykdomoji byla užbaigta ir antstolio 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymu Å¡is vykdomasis raÅ¡tas grÄ Å¾intas jį iÅ¡davusiam Vilniaus regiono apylinkės teismui (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353; 1 t., b. l. 123).

20. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso 1 600/ 77 100 dalių 7,71 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad nurodytame sklype yra skolininko ir jo sutuoktinės 251,56 kv. m ploto namas, bet jis neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Antstolis V. Čeglikas 2018 m. sausio 24 d. turto areÅ¡to aktu areÅ¡tavo neįregistruotÄ skolininko L. V. G. 251,56 kv. m ploto namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353; 4 t., b. l. 185).

Aptariamame akte nurodyta, kad namas pradėtas statyti pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2008 m. lapkričio 7 d. leidimÄ vykdyti statybos darbus, kuris galioja iki 2018 m. lapkričio 6 d. Pažymėtina, kad iÅ¡ Turto areÅ¡to aktų registro 2018 m. sausio 23 d. iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Å¡is neidentifikuotas turtas areÅ¡tuotas taip pat ir antstolio Rimanto VižainiÅ¡kio 2012 m. sausio 20 d. turto areÅ¡to aktu vykdant skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko L. V. G. kitų iÅ¡ieÅ¡kotojų J.

G., V. L. ir J. B. naudai (akto 2.4.1 punktas) (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353; 4 t., b. l. 276).

21. Iš Nekilnojamojo turto registro 2016 m. sausio 21 d. išrašo matyti, kad skolininkas L. V. G. ir jo sutuoktinė bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2005 m. spalio 4 d. ir 2006 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įgijo 1 600/ 77 100 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353; 5 t., b. l. 205, 206).

22. Iš vykdomojoje byloje esančio Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2008 m. lapkričio 7 d. statybos leidimo Nr. 1054 matyti, kad jis galioja iki 2018 m. lapkričio 6 d. (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353; 6 t., b. l. 134, 135; 7 t., b. l. 112, 113). Statybos leidimas išduotas ūkininko sodybai, vienbučiam gyvenamajam namui ir ūkio pastatams statyti (bendras plotas – 251,56 kv.

m) pagal UAB „Archiplanas“ 2008 metais parengtÄ projektÄ Nr. 200803 (projekto vadovas A. M., techninis prižiÅ«rėtojas A. K.).

23. Antstolis V. Čeglikas 2015 m. vasario 5 d. turto areÅ¡to aktu areÅ¡tavo skolininko L. V. G. ir jo sutuoktinės kilnojamuosius daiktus, esančius neįregistruotame name (duomenys neskelbtini) (Å¡aldytuvÄ , du muzikinius centrus, fotelį, odinį kampÄ , supamÄ krėslÄ ir kt.) (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353; 7 t.).

24. Iš vykdomojoje byloje esančios sklypo (duomenys neskelbtini) dalies, priklausančios skolininkui ir jo sutuoktinei, vertinimo dokumento ištraukos matyti nuotraukos, kuriose užfiksuotas sklype esantis pastatytas namas (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353; 9 t., b. l. 33). Iš nuotraukų matyti, kad namas yra gyvenamosios paskirties, individualus, mūrinis, dviejų aukštų, jo stogas šlaitinis, dalis namo nutinkuota glaistu, prie namo pastatytas šiltnamis, aplinka nebaigta tvarkyti.

25. IÅ¡ vykdomosios bylos duomenų, taip pat patikrinus teismų sistemÄ LITEKO, nustatyta, kad Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2012 m. liepos 17 d. nutartimi patenkino pareiÅ¡kėjų (iÅ¡ieÅ¡kotojų) J. B., J. G. ir V. L. pareiÅ¡kimÄ â€“ nustatė skolininko L. V. G. turto dalį bendrojoje junginėje nuosavybėje, kuriÄ skolininkas turi su savo sutuoktine D. G., t. y. nustatė, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis 251,56 kv. m ploto namo, esančio (duomenys neskelbtini) kuris skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (civilinė byla Nr. 2-1569-845/2012) (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353; 4 t., b. l. 278–280; 6 t., b. l. 183–185; 7t., b. l. 114–116).

26. Antstolis D. Bliznikas 2020 m. kovo 5 d. patvarkymu pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti įpareigoti skolininkÄ L. V. G. įregistruoti namÄ vieÅ¡uose registruose, o, skolininkui to nepadarius per nustatytÄ terminÄ , pripažinti iÅ¡ieÅ¡kotojo teisę atlikti nurodytus veiksmus vietoj skolininko (pareiÅ¡kimo 3 priedas).

27. Antstolis 2020 m. balandžio 23 d. patvarkymu pratęsė iÅ¡ieÅ¡kotojai BUAB „Gaulesta“ terminÄ kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto įregistravimo (pareiÅ¡kimo 4 priedas).

28. Antstolis 2020 m. gegužės 13 d. patvarkymu pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai ir skolininko sutuoktinei kreiptis į teismÄ dėl skolininko dalies jo ir sutuoktinės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (pareiÅ¡kimo 6 priedas). Antstolis 2020 m. gegužės 13 d. patvarkymu patikslino siÅ«lymÄ kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo, detalizavęs nustatytÄ skolininko ir jo sutuoktinės turtÄ .

29. IÅ¡ieÅ¡kotoja 2020 m. liepos 19 d. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ ir prašė:

1) įpareigoti skolininkÄ Ä¯registruoti namÄ registruose, o Å¡iam to nepadarius per teismo nustatytÄ terminÄ â€“ pripažinti iÅ¡ieÅ¡kotojos teisę vietoj skolininko atlikti nurodytus veiksmus; nustatyti skolininko 100 proc. dalį į su sutuoktine turimÄ bendrÄ turtÄ (sklypo dalį, namÄ , automobilį), o sutuoktinei pripažinti teisė į 1/2 turto vertės kompensacijÄ , taip pat nustatyti skolininko 1/2 dalį į sutuoktinės lėšas. PareiÅ¡kime nurodytas toks byloje dalyvaujančių asmenų procesinis statusas: pareiÅ¡kėja BUAB „Gaulesta“, suinteresuoti asmenys: skolininkas V. L. G., jo sutuoktinė D. G., antstolis D. Bliznikas, taip pat byloje dalyvaujančių atstovai: advokatai P. S. ir J. V..

30. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. priėmė nurodytÄ pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡siuntė suinteresuotiems asmenims, kad Å¡ie pateiktų atsiliepimus. Teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi paskyrė parengiamÄ jį teismo posėdį. Parengiamojo teismo posėdžio metu pereita į teismo posėdį. Jo metu BUAB „Gaulesta“ atstovas nurodė, kad patikslina Å¡alių procesinį statusÄ , t. y. BUAB „Gaulesta“ yra ieÅ¡kovė, skolininkas L. V. G. ir jo sutuoktinė D.

G. yra atsakovai, o antstolis – suinteresuotas asmuo, nes byloje pareikÅ¡ti reikalavimai miÅ¡rÅ«s (vieni nagrinėtini ginčo teisena, o kiti – kaip praÅ¡ymai vykdymo procese) (2020 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as; laikas nuo 2:59 iki 5:30, 7 min.). Å is atidėtas tam, kad atsakovė D. G. pateiktų atsiliepimÄ kaip atsakovė, bet ne kaip suinteresuotas asmuo. 2021 m. vasario 4 d. teismo posėdyje byla žodinio proceso tvarka byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. Nors teismo informacinėje pažymoje bylos Å¡alys įvardytos ieÅ¡kovu ir atsakovai, skliausteliuose nurodyta kita Å¡alių procesinė padėtis – pareiÅ¡kėja ir suinteresuoti asmenys.

IÅ¡klausius posėdžio garso įraÅ¡Ä , nustatyta, kad teisėjas bylos Å¡alis vadino pareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmenimis.

31. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi iÅ¡ dalies patenkino pareiÅ¡kimÄ :

1) nustatė, kad skolininkui priklauso visa transporto priemonė „Mitsubishi Carisma“, o jo sutuoktinė turi teisę gauti 1/2 Å¡ios priemonės įkainotos sumos dalies kompensacijÄ ;

2) nustatė, kad skolininkui priklauso 14/2 dalis jo sutuoktinės gaunamų ir banko sÄ skaitose esančių ir ateityje gautinų lėšų;

3) priteisė ieškovei BUAB „Gaulesta“ iš atsakovo L. V. G. 504 Eur bylinėjimosi išlaidų;

4) atmetė kitus pareiškime suformuluotus reikalavimus. Teismas taip pat nurodė, kad ši nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskiruoju skundu.

32. BUAB „Gaulesta“ pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 24 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs bylÄ 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį: panaikino nutarties dalį, kuria atmestas BUAB „Gaulesta“ reikalavimas dėl skolininko L. V. G. įpareigojimo įregistruoti namÄ registruose, nustatyti skolininko dalį į namÄ ir į skolininko bei jo sutuoktinės turimÄ sklypo dalį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas panaikino apskųstos nutarties dalį, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Nurodytus reikalavimus Vilniaus apygardos teismas perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistÄ kitÄ apskųstos nutarties dalį.

33. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodė, kad „[...] pareiÅ¡kėjas BUAB „Gaulesta“ pateikė ne vien reikalavimÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, tačiau ir reikalavimÄ dėl įpareigojimo įregistruoti turtÄ , kuris, jo vertinimu, taip pat yra bendroji skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybė, tačiau nėra teisiÅ¡kai įformintas įstatymo nustatyta tvarka, nes skolininkas atsisako tai padaryti. Taigi, nurodyti pareiÅ¡kėjo reikalavimai akivaizdžiai yra susiję ir yra reiÅ¡kiami dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese, t. y. tam, kad bÅ«tų galima nustatyti skolininko V.

L. G. nuosavybės dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, o bÅ«tent - nebaigtame statyti pastate, jis turi bÅ«ti tinkamai įregistruotas vieÅ¡uose registruose ir atitinkamai tapti skolininko ir/ar jo sutuoktinės nuosavybe. Tokiais atvejais skolininkui nenurodoma ir neįmanoma nurodyti visų teoriÅ¡kai galimų prireikti atlikti veiksmų, siekiant įregistruoti turtÄ , nepriklausomai nuo to, kokia teisena toks reikalavimas yra nagrinėjamas. Tokių veiksmų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ar iÅ¡samus ir priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo.

Esmė - teismui nustatyti, ar praktiškai yra įmanomas nekilnojamojo turto įregistravimas ar ne, taip pat, ar toks įregistravimas turės įtakos skolininko turto visumai“ (teismo nutarties 29 punktas).

34. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad „pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju nagrinėjamÄ pareiÅ¡kimo reikalavimÄ , atmesdamas ne dėl to, kad yra nepagrįstas, bet dėl to, kad, teismo nuomone, nagrinėtinas kitokia negu CPK 667 straipsnyje numatyta tvarka, iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė Å¡alių ginÄÄ ir užkirto galimybę kreiptis su tokiu pačiu reikalavimu į teismÄ ateityje, kas yra akivaizdus proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio klausimas buvo iÅ¡spręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismo nutartis Å¡ioje dalyje negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui“ (teismo nutarties 30 punktas).

35. BylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, pastarasis jÄ iÅ¡nagrinėjo raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas pasiÅ«lė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu. BUAB „Gaulesta“ 2021 m. gegužės 14 d. pateikė teismui paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu (jie užregistruoti 2021 m. gegužės 17 d.) ir Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2021 m. liepos 17 d. nutarties dėl skolininko L. V. G. dalies į tÄ patį neįregistruotÄ namÄ (turimÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe) nustatymo (civilinė byla Nr. 2-1569-845/2012).

36. IÅ¡ nagrinėjamos bylos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovų atstovė advokatė J. V. elektroniniu paÅ¡tui Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu, bet jie neįkelti į LITEKO elektroninės bylos procesÄ , nepateiktas taip pat ir elektroninės bylos popierinis priedas.

37. Iki teismo posėdžio antstolis nepateikė vykdomosios bylos, todėl teismas 2021 m. gegužės 20 d. atidėjo posėdį. Po to, t. y. 2021 m. gegužės 21 d., antstolis pateikė vykdomÄ jÄ bylÄ . Teismas 2021 m. birželio 15 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir 2021 m. birželio 18 d. priėmė nutartį, kuris atskiraisiais skundas apskųstas nagrinėjamoje byloje. Dėl nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų iÅ¡nagrinėjimo netinkama teisena 38.

IÅ¡ pirmiau aptartų aplinkybių nustatyta, kad pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime buvo suformulavusi kelis reikalavimus – dėl įpareigojimo įregistruoti namÄ , dėl deliktinės skolininko prievolės, pagal kuriÄ teismo sprendimu iÅ¡ieÅ¡kotojai priteistas nuostolių atlyginimas, pripažinimo bendra sutuoktinių prievole, taip pat dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. IÅ¡ nurodytų reikalavimų matyti, kad BUAB „Gaulesta“ pareikÅ¡ti reikalavimas dėl namo įregistravimo nagrinėtinas ginčo teisena, nustatyta CPK XIV skyriuje (CPK 225–258 straipsniai).

Reikalavimas nustatyti skolininko dalį bendrame turte nagrinėtinas pagal CPK 667 straipsnį kaip pareiÅ¡kimas, pareiÅ¡kiamas vykdymo proceso metu (CPK 593 straipsnis). Pagal CPK 136 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovas turi teisę sujungti į vienÄ ieÅ¡kinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Pagal CPK 136 straipsnio 2 dalį, teismas, priimantis ieÅ¡kinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę iÅ¡skirti vienÄ ar kelis iÅ¡ jų į atskirÄ bylÄ , jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.

Atsižvelgiant į nurodytas proceso teisės normas, darytina iÅ¡vada, kad BUAB „Gaulesta“ turėjo teisę viename procesiniame dokumente suformuluoti kelis skirtingomis teisenomis nagrinėtinus reikalavimus ir juos pareikÅ¡ti kartu vienoje byloje kaip sujungtus reikalavimus. Gavęs pareiÅ¡kimÄ , kuriame sujungti vieni ginčo teisena nagrinėjami reikalavimai ir kiti pareiÅ¡kimams vykdymo proceso metu nagrinėti nustatyta tvarka nagrinėjami reikalavimai (pareiÅ¡kimai vykdymo proceso stadijoje), teismas tokį procesinį dokumentÄ turėjo kvalifikuoti kaip ieÅ¡kinį su sujungtais keliais tarpusavyje susijusiais reikalavimais ir jį nagrinėti ginčo teisenos tvarka.

39. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartį priėmė iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pareiÅ¡kimams vykdymo proceso metu nagrinėti nustatyta tvarka (CPK 593, 667 straipsniai). Kartu nurodyta tvarka iÅ¡nagrinėtas taip pat ir reikalavimas dėl namo įregistravimo, kuris turėjo bÅ«ti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka (civilinio proceso teisės doktrinoje vadinama ieÅ¡kinio teisenos tvarka) (CPK 225–258 straipsniai). Pažymėtina, kad pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismas parengiamajame teismo posėdyje iÅ¡siaiÅ¡kino BUAB „Gaulesta“ atstovo pozicijÄ , pagal kuriÄ atstovas prašė BUAB „Gasulesta“ laikyti ieÅ¡kovei, o skolininkÄ ir jo sutuoktinę – bendraatsakiais.

Nepaisant to, kad Å¡i byla pirmÄ kartÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėta ginčo teisenos tvarka, antrÄ kartÄ Vilniaus regiono apylinkės teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo pagal CPK 593 ir 667 straipsniuose nustatytÄ tvarkÄ raÅ¡ytiniame posėdyje, ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusį asmenį įvardijo pareiÅ¡kėju, kitus byloje dalyvaujančius asmenis suinteresuotais asmenimis, nors pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį BUAB „Gaulesta“ yra ieÅ¡kovė, skolininkas ir jo sutuoktinė, kuriems pareikÅ¡ti reikalavimai, yra atsakovai, o antstolis, prašęs tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus – trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje (CPK 37, 41, 47 straipsniai).

Tai proceso teisės normų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso teisės principÄ , pagal kurį draudžiama naikinti sprendimÄ ar nutartį formaliais pagrindais, nagrinėjamoje byloje patikrina, ar dėl nurodyto proceso teisės pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo įpareigoti atsakovÄ (kuris yra skolininkas vykdymo procese) įregistruoti nebaigtÄ statyti namÄ ir iÅ¡vestinio reikalavimo kvalifikavimo ir vertinimo 40.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė yra kreditorė, kurios reikalavimo patenkintas teismo sprendimu, ir jai iÅ¡ atsakovo priteistas nuostolių atlyginimas. Å is teismo sprendimas vykdomas priverstine tvarka. Antstolis vykdomojoje byloje atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus areÅ¡tavo skolininko (atsakovo) ir jo sutuoktinės bendrÄ santuokoje įgytÄ turtÄ â€“ be kita ko žemės sklypo dalį ir neįregistruotÄ namÄ . IeÅ¡kovė, kaip iÅ¡ieÅ¡kotoja vykdymo procese, siekia, kad skola bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ kuo didesnės vertės turto.

Atsakovas, bÅ«damas skolininku vykdymo procese, atsisako atlikti veiksmus, reikalingus namo duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir namui, kai statybos bÅ«du suformuotam nekilnojamojo turto objektui bei nuosavybės teisei į jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Jau kartÄ Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas, grÄ Å¾indamas bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovÄ Ä¯registruoti namÄ , nurodė teismui nustatyti, ar praktiÅ¡kai yra įmanomas nekilnojamojo turto įregistravimas ar ne, taip pat, ar toks įregistravimas turės įtakos skolininko turto visumai.

41. Kasacinis teismas yra nagrinėjęs bylÄ , kurios fabula iÅ¡ esmės atitinka nagrinėjamoje byloje susidariusiÄ situacijÄ , kai reikia spręsti dėl galimybės gyvenamÄ jį namÄ , kurio statyba neįteisinta teisės aktų nustatyta tvarka, pripažinti statytojo ir jo sutuoktinės bendrÄ ja jungtine nuosavybe bei įpareigoti gyvenamojo namo statytojÄ ir jo sutuoktinę atlikti veiksmus, bÅ«tinus šį namÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre, siekiant į jį nukreipti statytojo skolos ieÅ¡kovui iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016).

Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kreditorių interesų gynimo bÅ«dai nustatyti CK Å¡eÅ¡tosios knygos IV skyriuje, vienas jų – netiesioginis ieÅ¡kinys. Netiesioginį ieÅ¡kinį kreditorius gali pareikÅ¡ti tik tais atvejais, kai yra bÅ«tina apsaugoti kreditoriaus neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi bÅ«ti galiojanti, jos vykdymo terminas – suėjęs, o skolininkas turi tam tikrÄ turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako jÄ Ä¯gyvendinti, taip pažeisdamas kreditoriaus interesus (CK 6.68 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016; 10 punktas).

Taigi ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad teismas įpareigotų atsakovÄ Ä¯registruoti pastatytÄ namÄ .

42. Nurodytoje byloje kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačiu statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais vieÅ¡aisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais, todėl statybos bÅ«du sukurtų nekilnojamųjų daiktų buvimÄ civilinėje apyvartoje lemia tinkamas vieÅ¡osios teisės normų (Statybos įstatymo ir kitų statybÄ reglamentuojančių teisės normų) įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016; 13 punktas).

43. Taip pat nurodytoje kasacinėje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas nekilnojamųjų daiktų suformavimo, statinių projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto sÄ lygas ir tvarkÄ , be kito, siekia, kad pastatytos statybinės konstrukcijos nekeltų pavojaus juose ar arti jų gyvenančių, dirbančių ir kitais tikslais bÅ«nančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, tokių sÄ lygų neatitinkančios neteisėtai pastatytos konstrukcijos į civilinę apyvartÄ , kaip nekilnojamieji daiktai, nepatektų, o neteisėtų statybos padarinių klausimas bÅ«tų kuo greičiau iÅ¡spręstas, neteisėtus statinius nugriaunant arba jų trÅ«kumus iÅ¡taisant pagal įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016; 17 punktas).

44. Be to, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija vykdo statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , turi teisę teikti privalomuosius nurodymus, o ieÅ¡kovas, siekdamas apginti pripažintas, bet neįgyvendinamas savo teises, reiÅ¡kė reikalavimus, kuriais iÅ¡ esmės siekė savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, nors Å¡i funkcija priskirta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016; 17, 19, 21 punktus).

45. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo ir vėliau Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka peržiÅ«rėtoje civilinėje byloje, kurioje priimtu teismo sprendimu remiasi ieÅ¡kovė, buvo atlikti Nekilnojamojo turto registre skolininkų nuosavybės teise neįregistruoto namo kadastriniai matavimai, nenustatyta neteisėtos statybos požymių (Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2779-886/2014; Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2105-480/2014). Aptariamoje byloje, pagal kadastrinių matavimų duomenis, nustatyta neįregistruoto namo baigtumas – 100 proc. Dėl to ieÅ¡kinio reikalavimas dėl įpareigojimo įregistruoti namÄ ir Å«kinį pastatÄ patenkintas.

46. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau cituotos tiek kasacinio teismo, tiek Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismų nagrinėtos bylos išnagrinėtos ginčo teisenos tvarka. Jose trečiuoju asmeniniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvavo taip pat ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Aptariamose bylose vertinti kadastrinių matavimų duomenys, statybos leidimai, projektai, faktiškai pastatytų statinių atitiktis statybas leidžiantiems dokumentams.

Nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai, Vilniaus regiono apylinkės teismas įvertino tik atsakovo apteiktÄ VÄ® Registrų centro 2020 m. spalio 7 d. sprendimÄ â€“ atsisakymÄ Ä¯registruoti nebaigtÄ statyti namÄ , nesiaiÅ¡kino namo kadastrinių duomenų, projekto, pagal kurį pastatytas Å¡is namas, nevertino statybos leidimo, nors jis pateiktas kartu su vykdomÄ ja byla, nereikalavo ir netyrė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos turimų duomenų apie ginčo namo statybÄ . Vilniaus regiono apylinkės teismas apskųstoje nutartyje, nors bylÄ iÅ¡nagrinėjus ginčo teisena turėjo bÅ«ti priimtas teismo sprendimas, ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl įpareigojimo įregistruoti atmetė remdamasis vienintele aplinkybe, kad namo statyba neužbaigta, į bylÄ nepateikti visi dokumentai, reikalingi statiniui įregistruoti.

Pažymėtina, kad atsakovų namas statytas pagal 2008 m. lapkričio 7 d. statybos leidimÄ , kuris galiojo iki 2018 m. lapkričio 6 d., t. y. dabar jis yra nebegaliojantis. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs neginčo teisenos tvarka, į bylÄ trečiuoju asmeniu neįtraukęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, neiÅ¡tyręs su namo statybomis susijusių aplinkybių, pažeidė pirmiau aptartas proceso teisės normas, todėl dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Dėl nurodyto procesinio pažeidimo neatskleista bylos esmė, neiÅ¡nagrinėtos esminės su galimybe įregistruoti namÄ susijusios aplinkybės. Ä® bylÄ Ä¯traukus Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ , nurodytas aplinkybes iÅ¡nagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, Å¡is teismas bylÄ iÅ¡nagrinėtų naujais aspektais, kurie nenagrinėti pirmosios instancijos teisme. Tai padarius, bÅ«tų atimta byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliacijÄ . Dėl to apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti pirmiau aptartų proceso teisės pažeidimų.

Taigi bylos dalis dėl reikalavimo dėl įpareigojimo įregistruoti namÄ grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Akcentuotina, kad iÅ¡ naujo byla pirmosios instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama ginčo teisenos tvarka. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo nustatyti atsakovo (skolininko vykdymo procese) dalį sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (t. y. į neįregistruotÄ namÄ ir sutuoktiniams priklausančiÄ sklypo dalį) 47. Dėl atsakovo dalies į neįregistruotÄ namÄ .

Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ nustatyti atsakovo L. V. G. dalį į neįregistruotÄ namÄ , nes sprendė, jog Å¡io reikalavimo negalima patenkinti dėl pirmesnio atmesto reikalavimo įpareigoti įregistruoti neidentifikuotÄ namÄ (apskųstos teismo nutarties 20 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl namo įregistravimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atmesti reikalavimo dėl atsakovo dalies į namÄ nustatymo.

48. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡ nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog atsakovo, kaip skolininko vykdymo procese, idealioji 1/2 dalis į tÄ patį neįregistruotÄ namÄ jau nustatyta Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1569-845/2012) (žr. Å¡ios teismo nutarties 25 punktÄ ). Å i teismo nutartis yra įsiteisėjusi (CPK 279 straipsnis). Nurodytas Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo procesinis sprendimas yra teismo sprendimas dėl pripažinimo, kuriuo pripažinta atsakovo (skolininko vykdymo procese) nuosavybės teisė į 1/2 dalį bendro sutuoktinių turto (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Nuosavybės teisė yra daiktinė teisė, kurios požymis – absoliutumas (DK 4.20 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad daiktine teise galima remtis prieÅ¡ neapibrėžtÄ subjektų ratÄ . Dėl to Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartimi nustatyta atsakovo 1/2 dalis į neįregistruotÄ namÄ yra prejudicinis faktas, sukeliantis teisinius padarinius taip pat toje byloje nedalyvavusiems asmenims (t. y. kitiems iÅ¡ieÅ¡kotojams, siekiantiems nukreipti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tÄ patį to paties skolininko nuosavybės teisės objektÄ ) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Atsižvelgdamas į aptariamÄ prejudicinį faktÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad taip pat ir nagrinėjamoje byloje galima nustatyti atsakovo L. V. G. 1/2 idealiÄ jÄ dalį į neregistruotÄ namÄ , kuris jam ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje nepaneigta atsakovų bendro turto lygių dalių prezumpcija (CPK 3.117 straipsnio 1 dalis).

49. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytas namas yra neidentifikuotas, neatlikti jo kadastriniai matavimai, jis nesuformuotas kaip nekilnojamojo objektas įstatymuose nustatyta tvarka. Dėl to teismas šį atsakovų turtÄ kvalifikuoja ne kaip nekilnojamÄ jį turtÄ , bet kaip statybines medžiagas. Jos atsakovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir iÅ¡ atsakovui priklausančios 1/2 idealiosios Å¡ių statybinių medžiagų dalies yra galimybė iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ vykdymo procese.

Nei ieÅ¡kovė, nei atsakovai pagal CPK 667 straipsnį nereikalavo nustatyti naudojimosi tvarkos ar atidalyti atsakovo 1/2 dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės. Dėl to nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje nustatoma atsakovo 1/2 idealioji dalis į ginčo namÄ (t. y. kaip statybinių medžiagų visumÄ ). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovams, kaip skolininkams, neįregistruojantiems ginčo namo ir nuosavybės teisių į jį vieÅ¡uose registruose, tenka neigiama rizika, jog iÅ¡ieÅ¡kojus iÅ¡ Å¡io turto, kaip statybinių medžiagų, liks neiÅ¡ieÅ¡kotas didesnis skolos likutis, kuris priverstinai bus iÅ¡ieÅ¡komas ateityje.

IeÅ¡kovės reikalavimas nustatyti atsakovo L. V. G. 100 proc. dalį į visÄ jo ir sutuoktinės bendrÄ turtÄ , tai papt ir į namÄ , iÅ¡ esmės reiÅ¡kia reikalavimÄ padalyti visÄ atsakovų turtÄ , kuris yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas atkreipia dėmesį tai, kad atsakovai pateiktame skunde pagrįstai remiasi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, pagal kurį, vykdymo procese nustatoma areÅ¡tuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Sutuoktinių bendras turtas padalijamas ginčo teisenos tvarka. Pagal vadovaujantis CPK 667 straipsniu paduotÄ pareiÅ¡kimÄ vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis, iÅ¡ kurios turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiÄ sias ir (ar) realiÄ sias dalis.

Å ios dalys turi bÅ«ti nustatytos taip, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Pabrėžtina, kad pagal CPK 667 straipsnio paduotÄ pareiÅ¡kimÄ vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iÅ¡ kurios gali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas esant asmeninei sutuoktinio prievolei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015;

CK 3.115 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , varžytynių dalykas gali bÅ«ti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (Å¡iuo atveju - žemės sklypo dalis), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-448/2006; 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-542/2007). IeÅ¡kovė nepateikė argumentų, kodėl atsakovui turi bÅ«ti paskirtas visos statybinės medžiagos (neregistruotas namas), o atsakovei pripažinta teisė gauti 1/2 Å¡io turto vertės dalies kompensacijÄ .

50. Dėl atsakovo dalies į sklypo dalį. Vadovaudamasis prieÅ¡ tai cituotu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas turi teisę į visas 1 600/77 100 dalis sklypo, o jo sutuoktinė – į kompensacijÄ , lygiÄ 1/2 daliai Å¡io turto vertės. Atsakovai atskirajame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl bÅ«tent skolininkui paskyrė visÄ sklypÄ (t. y. visÄ sutuoktinių bendrai turimÄ sklypo dalį).

Paskirdamas visÄ aptariamÄ turtÄ atsakovui, pirmosios instancijos teismas, vėlgi iÅ¡ esmės padaliji bendrÄ jÄ jungtinę atsakovų nuosavybę. Tai neatitinka pirmiau nurodyto kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo, kad pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendro turto padalijimas. Pažymėtina, kad, atsakovams nesutinkant su ieÅ¡kovės reikalavimu paskirti visÄ sklypÄ atsakovui (tik vienam bendraturčiui), ieÅ¡kovė neteikė argumentų ir įrodymų, jog negalima nustatyti 1/2 idealiųjų dalių į sklypÄ , todėl bÅ«tina visÄ sklypÄ paskirtį atsakovui.

Ne skolininko ar jo turto bendraturtis, nesutinkantis su iÅ¡ieÅ¡kotojo siÅ«lomu atidalijimo bÅ«du (viso bendro turto paskyrimu skolininkui), bet iÅ¡ieÅ¡kotojas, siÅ«lantis tokį visiÅ¡ko atidalijimo bÅ«dÄ , turi įrodyti tokio atidalijimo pagrįstumÄ , kaip Å¡iÄ aplinkybę įrodinėjanti bylos Å¡alis. Dėl to nagrinėjamoje byloje teismas atmeta kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės atsiliepimo į atsakovų atskirojo skundo argumentus dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovui nustatyta 100 proc. dalis į bendrai sutuoktinių turimÄ sklypo dalį, o atsakovei pripažinta teisė gauti 1/2 Å¡io turto vertės dalies kompensacijÄ , pakeistina ir atsakovui nustatytina 1/2 idealioji 1 600/77 100 sklypo dalių, t. y. 800/77 100 sklypo dalys (1 600/77 100 : 2 = 800/77 100).

51. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako.

52. Dėl visų pirmiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų priežasčių konstatuotina, kad atskirieji skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Apskųstos teismo nutarties dalis dėl atsakovo dalies į neregistruotÄ namÄ ir žemę nustatymo pakeistina, nustatant atsakovo 800/77 100 dalis į sklypÄ ir 1/2 dalį į Å¡iame sklype esančias statybines medžiagas (neįregistruotÄ namÄ ). Apskųstos nutarties dalis dėl reikalavimo dėl namo įregistravimo naikintina ir Å¡i bylos dalis grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Taip pat naikintina nutarties dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 339 straipsniu, teismas nutaria: IÅ¡ dalies patenkinti atskiruosius skundus. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria atmesti ieÅ¡kovės BUAB „Gaulesta“ reikalavimai įpareigoti atsakovÄ L. V. G. įregistruoti namÄ registruose ir nustatyti atsakovo L. V. G. dalį į neregistruotÄ namÄ , taip pat kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria nustatyta atsakovo L. V. G. 100 proc. turto dalis į 1 600/77 100 dalių 7,71 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei D. G. nustatyta 1/2 dalies dydžio kompensacija, paskaičiuota nuo šio turto vidutinės rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre. Nustatyti atsakovo L. V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800/77 100 dalis į 7,71 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš 1 600/77 100 sklypo dalių, turimų bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove D.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini) Nustatyti, kad atsakovo L. V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį į statybines medžiagas (neįregistruotÄ namÄ ), esančias žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams L. V. G. ir D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) GrÄ Å¾inti bylos dalį dėl namo įregistravimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Å is ieÅ¡kinio reikalavimas turi bÅ«ti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka.

Teisėjas Tomas Venckus