61104429-a10e-4ae2-be32-7772ffb554ca · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1004-945/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01708-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), RÅ«tos Palubinskaitės ir Jurgitos Sujetienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. U. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. U. ieÅ¡kinį atsakovams I.

L., A. P., R. P., A. R., N. B., N. B. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. U. (toliau – ieÅ¡kovas) prašė teismo nustatyti ir leisti be atsakovų I. L., A. P., R. P., A. R., N. B., N. B. (toliau kartu – atsakovai) sutikimo pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Topoprojektas“ 2020 m. sausio 21 d. parengtÄ servituto nustatymo planÄ tarnaujančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), vieÅ¡pataujančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai nekilnojamojo turto registre įregistruoti kelio servitutÄ (S1) – kodas 114, teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, 5 240 kv. m ploto, servitutÄ (S2) – kodas 218, teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, 5 240 kv. m ploto, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2019 m. kovo 28 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu įsigijo 0,089 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atsakovei I. L. inicijavus 2,9334 ha ploto žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedÅ«rÄ . Detalusis planas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymu ir įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – detalusis planas).

Pagal detalųjį planÄ 25-as sklypas – 0,6867 ha ploto žemės sklypas, kurio paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – tarnaujantis sklypas), yra suformuotas ir skirtas tarnauti 1-24 sklypams servituto teisės pagrindu. Tarnaujantis sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. IeÅ¡kovas, matydamas, kad yra suplanuoti servitutai, tarp jų ir į jo vieÅ¡pataujantį sklypÄ , 2019 m. liepos 22 d. praÅ¡ymu paprašė įregistruoti servitutus nekilnojamojo turto registre, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė tai padaryti, kadangi nėra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 4.124 straipsnyje numatytų teisinių pagrindų. 2020 m. sausio 15 d. pasiÅ«lymu ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovus dėl servitutų nustatymo sutarties sudarymo, tačiau atsakovai nesutiko jos sudaryti. 2020 m. sausio 21 d.

UAB „Topoprojektas“ parengė servituto nustatymo planÄ (toliau – ir servituto planas), pagal kurį vieÅ¡pataujančio sklypo naudai tarnaujančiam sklypui nustatomos dvi servitutų rÅ«Å¡ys. IeÅ¡kovo teigimu, servituto planas atitinka teritorijų planavimo dokumentais suplanuotus servitutus, tai vienintelis proporcingas ir protingas bÅ«das ieÅ¡kovui užtikrinti teisę naudotis savo nuosavybe, praÅ¡omi nustatyti servitutai buvo suplanuoti atsakovės I. L., jai žinant ir suvokiant, kad tarnaujantis sklypas skirtas servitutams, kiti atsakovai, prieÅ¡ įsigydami tarnaujantį sklypÄ , žinojo ir suvokė, jog tarnaujančiame sklype yra suplanuoti servitutai, atsakovai negali nežinoti, kad vienintelis Å¡io sklypo tikslas – tarnauti kitiems kvartalo sklypams, pagal servituto planÄ servitutų nustatymas atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo reikalavimus, yra proporcingas ir minimaliai suvaržo tarnaujančio sklypo savininkų teises.

3. Atsakovė A. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atmesti ieÅ¡kinį jos atžvilgiu. Atsakovė A. R. nurodė, kad sutinka su detaliojo plano sprendiniais dėl servitutų ir gali tai savo paraÅ¡u patvirtinti sutikime dėl servitutų, kiekvienas iÅ¡ detaliajame plane nurodytų žemės sklypų privalo turėti vieÅ¡pataujančius servitutus ir dėl kelio, ir dėl komunikacijų. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovų 70 Eur servituto plano parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ yra perteklinis, nes toks planas jau buvo padarytas su detaliuoju planu.

4. Atsakovai A. P. ir R. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad sutinka, jog bÅ«tų nustatytas servitutas, tačiau nesutinka, kad jis bÅ«tų nustatytas neatlygintinai. Atsakovai pažymėjo, kad 2020 m. sausio 15 d. pasiÅ«lymo nėra gavę.

5. Tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į ieškinį prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

6. Kitų atsiliepimų į ieÅ¡kinį nebuvo gauta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei I. L. 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 29,08 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimÄ .

8. Teismas konstatavo, kad detaliajame plane pateikiami projektiniai sprendiniai yra vienas iÅ¡ įrodymų, neturintys prejudicinės galios, ir vertintini kartu su kitomis bylos aplinkybėmis. Teismas nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieÅ¡kovui ir atsakovams priklausantiems žemės sklypams nėra nustatytų ir teisės aktų numatyta tvarka įregistruotų servitutų. Dėl to ieÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas atitinka bÅ«tinumo sÄ lygÄ , kurios iÅ¡ esmės neginčija ir bylos Å¡alys.

9. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti kelio servitutÄ pagal UAB ,,Topoprojektas“ planÄ , kuriame konkrečiai nenurodomas praÅ¡omas nustatyti servitutinis kelias, praÅ¡oma nustatyti 5 240 kv. m ploto kelio servitutÄ (įskaitant pėsčiųjų takÄ ). Teismo vertinimu, ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti tokio dydžio servitutÄ , konkrečiai nenurodant kelio servituto ribų, prieÅ¡tarauja numatytam minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principui, o taip pat ir detaliojo plano sprendiniams, nes jame nurodytas konkretus kelio iÅ¡dėstymas, ne per visÄ atsakovams priklausantį žemės sklypÄ .

Teismas nusprendė, kad nėra objektyvių priežasčių, kodėl nagrinėjamu atveju bÅ«tų reikalingas kelio servitutas per visÄ atsakovams priklausantį sklypÄ , nepaisant to, kad jo naudojimo bÅ«das susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Padaręs iÅ¡vadÄ , kad kelio servituto nustatymas per visÄ atsakovams priklausantį žemės sklypÄ neproporcingai pažeistų atsakovų teises, teismas kaip nepagrįstÄ atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kelio servituto nustatymo.

10. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateiktoje servituto schemoje konkrečiai nenurodomos komunikacijų techninės specifikacijos, komunikacijoms taip pat praÅ¡oma nustatyti 5 240 kv. m ploto servitutÄ . Teismas pažymėjo, kad yra įregistruotos atsakovės I. L. nuosavybės teisės į vandentiekio, nuotekų (buitinių ir lietaus) Å¡alinimo tinklus, siekiant nustatyti servitutus, turi bÅ«ti konkrečiai nurodytos jų ribos ir tik tokios, kurios pagrįstai bÅ«tinos. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad, nustačius servitutÄ (S2), toks teismo sprendimas pirmiausia prieÅ¡tarautų detaliojo plano sprendiniams, kuriuose aiÅ¡kiai nurodyta inžinerinių tinklų tiesimo vieta, kuri niekaip nesutampa su visu žemės sklypo pločiu, kuriame ieÅ¡kovas siekia nustatyti servitutÄ (S2), be to, bÅ«tų pažeidžiamas ir proporcingumo principas, kadangi nustatytu servitutu bÅ«tų nepagrįstai ribojama atsakovų teisė netrukdomai ir nevaržomai naudotis jiems priklausančiu sklypu, atsakovai ne tik praras galimybę naudotis nuosavybės teise valdomu žemės sklypo plotu, bet galimai patirs ir papildomų ribojimų dėl nustatytų servitutų įgyvendinimo (gali atsirasti apsaugos zonos dėl ieÅ¡kovo įvedamų komunikacijų).

Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, jog galimai ateityje tokie centralizuoti tinklai bus ginčo teritorijoje įrengti, Å¡iuo metu neturint techninių sprendinių, nežinant, kurioje vietoje jie gali bÅ«ti įrenginėjami ir ar bus iÅ¡ viso įrengti, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad servituto plane konkrečiai nenurodomas praÅ¡omas nustatyti servitutinis kelias. Sprendime nepateikiamas aiÅ¡kus ir suprantamas vertinimas, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti, kokių konkrečių servitutinį keliÄ identifikuojančių duomenų trÅ«ko teismui. Servituto plane nurodytos aiÅ¡kios praÅ¡omo nustatyti kelio servituto ribos su koordinuotais posÅ«kių taÅ¡kais, plotu, vieta ir konfigÅ«racija. IÅ¡ ieÅ¡kovo, praÅ¡ančio nustatyti kelio servitutÄ , negali bÅ«ti reikalaujama parengti kelio (gatvės) techninį projektÄ atitinkantį dokumentÄ , kuriame bÅ«tų suplanuota kelio danga, iÅ¡planuoti pėsčiųjų takai ir nurodyti kiti techninio projekto sudėtį atitinkantys duomenys. 1.2.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašomas nustatyti kelio servitutas prieštarauja minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principui. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai, faktinei situacijai, racionalumo ir išsamumo principams. Teismas nenurodė, kaip prašomo nustatyti dydžio servitutas pažeistų atsakovų teises. Teismo teiginys, kad prašomas nustatyti kelio servitutas prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, yra nepagrįstas ir prieštarauja detaliojo plano brėžiniui, tarnaujančio sklypo planui, ieškovo sklypo planui ir servituto planui.

IeÅ¡kovas nepraÅ¡o nustatyti kelio servituto per visÄ 6 867 kv. m ploto atsakovams priklausantį tarnaujantį sklypÄ . Servituto plane praÅ¡omo nustatyti kelio servituto plotas – 5 240 kv. m. Nepagrįstai ignoruojamas faktas, kad tarnaujančio sklypo naudojimo bÅ«das – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, todėl tarnaujančio sklypo savininkams netektų papildomų ar didesnių suvaržymų, kurie buvo iki kelio servituto nustatymo. Tarnaujančiame sklype numatyta gatvė yra įtraukta į Kauno miesto gatvių sÄ raÅ¡Ä , o aplinkybė, kad gatvė yra privačiame sklype ir neperduota savivaldybei, nekeičia jos reikÅ¡mės ir teisinio vertinimo. 1.3.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad servituto plane turi būti nurodomos konkrečios komunikacijų techninės specifikacijos. Tokia teismo išvada yra nelogiška, prieštarauja teisingumo ir racionalumo principams. Inžineriniai tinklai tarnaujančiame sklype gali būti įrengti tik teisės aktų nustatyta tvarka, laikantis būtinų atstumų ir kitų techninių reikalavimų. Aplinkybę, kad tam tikrų inžinerinių tinklų vieta gali koreguotis, patvirtina atsakovės I. L. įrengti tinklai.

Bet kuris iÅ¡ atsakovų gali pasielgti taip pat, kaip atsakovė I. L., todėl konkrečių techninių specifikacijų rengimas, kai situacija gali bet kada pakisti, bÅ«tų beprasmis. Be to, detaliajame plane servitutas, skirtas inžineriniams tinklams, sutampa su kelio servitutu ir yra didesnis nei praÅ¡omas nustatyti servituto planu. Servituto S2, numatančio teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, nustatymas žemės sklype, kuris yra skirtas inžinerinių tinklų koridoriams, nesudarytų papildomų ribojimų tarnaujančio sklypo savininkams, nes žemės sklypas bÅ«tų naudojamas pagal paskirtį ir jame nustatytÄ naudojimo bÅ«dÄ . 1.4.

Teismas netinkamai įvertino detaliojo plano sprendinius ir jų reikÅ¡mę nustatant praÅ¡omus servitutus. Nėra aiÅ¡ku, kaip teismas vertino detaliojo plano sprendinius – kaip privalomus ar kaip rekomendacinius. Ä®važiavimai į žemės sklypus ir inžinerinių komunikacijų koridoriai, jų iÅ¡dėstymas, pajungimo bÅ«dai yra privalomi detaliojo plano sprendiniai. IeÅ¡kovas, įsigijęs detaliuoju planu suplanuotÄ Å¾emės sklypÄ , turi pagrįstÄ lÅ«kestį, kad turės įvažiavimÄ ir galės naudotis tarnaujančiame sklype nustatytais servitutais.

12. Atsakovė I. L. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Teismas pagrįstai nusprendė, jog detaliajame plane pateikiami projektiniai sprendiniai yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, neturintys prejudicinės galios, ir vertintini kartu su kitomis bylos aplinkybėmis. 2.2. IeÅ¡kovas neįrodė bÅ«tinų sÄ lygų servitutui nustatyti. 2.3. IeÅ¡kiniu praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas yra per didelės apimties, nepagrįstai apsunkinantis atsakovams priklausantį žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovas nepagrįstai siekia apriboti atsakovų teisę naudotis žemės sklypu, numatant sau patogesnį bÅ«dÄ pasiekti sklypÄ , t. y. nusimatant privažiavimÄ Ä¯ sklypÄ keliomis kryptimis / bÅ«dais per atsakovų sklypÄ . 2.4. Pagrindiniai duomenys, reikalingi kelio servitutui nustatyti, yra kelio plotis ir iÅ¡sidėstymas. Å ie elementai turi bÅ«ti nurodyti teismui pateikiamame praÅ¡omo nustatyti servituto plane. 2.5. IeÅ¡kovas pateiktu planu per visÄ Å¾emės sklypo teritorijÄ , kurioje numatytas pėsčiųjų takas, kelias, žalioji zona, siekia nustatyti kelio servitutÄ , todėl toks kelio servitutas prieÅ¡tarauja detaliojo plano sprendiniams. 2.6.

Byloje nėra faktinių duomenų, liudijančių, kad ieÅ¡kovas netolimoje ateityje ketina žemės sklypÄ naudoti pagal paskirtį, taip pat įrodymų, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl sÄ lygų gavimo įsivesti kokias nors komunikacijas į žemės sklypÄ ar ketintų įvesti inžinerinius tinklus ateityje. 2.7. IeÅ¡kovas nesidomėjo kitais bÅ«dais įgyvendinti savo teises, t. y. galimybe prisijungti prie jau įrengtų komunikacijų. Jei ieÅ¡kovas siektų identiÅ¡kų inžinerinių tinklų įvedimo savo lėšomis, jų įvedimas dubliuotųsi su esamais tinklais, todėl nėra žinoma, ar ieÅ¡kovui institucijos inžinerinių tinklų įvedimui iÅ¡duos sÄ lygas bÅ«tent toje vietoje, kurioje ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti servitutÄ (S2). 2.8.

Jei bÅ«tų nustatyti ieÅ¡kovo praÅ¡omi servitutai, už šį praradimÄ bÅ«tina kompensuoti.

13. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl servituto nustatymo sÄ lygų 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl servitutų nustatymo atsakovams priklausančiame žemės sklype.

16. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali bÅ«ti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ . Vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

17. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) kai savininkai nesutaria;

2) kai, nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas; servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

18. Kaip matyti iÅ¡ bylos proceso, nagrinėjamoje byloje Å¡alims nepavyko susitarti dėl servitutų nustatymo, todėl ieÅ¡kovas pasirinko savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ kreipėsi dėl servitutų nustatymo teismo sprendimu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios sÄ lygos servitutui nustatyti buvimu.

19. Vertindama antrosios sÄ lygos servitutui nustatyti buvimÄ , teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovas 2019 m. kovo 28 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu įsigijo 0,089 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Å is žemės sklypas buvo suformuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A-4731 patvirtinto detaliojo plano pagrindu. Detaliuoju planu atsakovei I. L. priklausęs 2,9334 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypas buvo padalintas į 25 žemės sklypus.

Detaliojo plano sprendiniais buvo numatyta pakeisti visų suplanuotų žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į kitÄ paskirtį ir nustatytas žemės sklypų Nr. 1–24 naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos, pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, žemės sklypo Nr. 25 naudojimo bÅ«das – inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos, pobÅ«dis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. IeÅ¡kovo įsigytas žemės sklypas yra vieÅ¡pataujantysis daiktas paminėto žemės sklypo Nr. 25 atžvilgiu.

Å is žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas neturi galimybės kitaip naudoti savo nuosavybės – žemės sklypo, kaip tik nustačius servitutus atsakovams priklausančiame žemės sklype. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir į bylÄ pateiktas detalusis planas, kuriame visas žemės sklypas Nr. 25, kurio plotas apytiksliai 6 867 kv. m, pažymėtas kaip projektuojamas servitutas, kurio naudojimo bÅ«das – inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos, pobÅ«dis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams.

20. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad siÅ«lymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sÄ lygų teritorinio planavimo dokumentuose nėra kokiu nors bÅ«du privalomi Å¡alims ar teismui, nors juose gali bÅ«ti tam tikrų duomenų apie servituto bÅ«tinumÄ ar jo dydį. Viena vertus, tai reiÅ¡kia, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys gali bÅ«ti teikiami kaip vienas iÅ¡ įrodymų, iÅ¡ kurių teismas sprendžia dėl servituto bÅ«tinumo, dydžio ir kitų reikÅ¡mingų servituto nustatymui aplinkybių (CPK 177 straipsnis).

Kita vertus, jie neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (CPK 182, 197 straipsniai), todėl servitutui ir jo dydžio nustatymui teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys su siÅ«lymais gali bÅ«ti vertinami kaip vienas iÅ¡ įrodymų (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021). Nepaisant to, kad detalusis planas yra tik vienas iÅ¡ įrodymų sprendžiant dėl servitutų bÅ«tinumo, byloje nesant jį paneigiančių duomenų, teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent Å¡is dokumentas leidžia spręsti apie objektyvų servitutų nustatymo bÅ«tinumÄ .

Vienintelė servitutų nustatymui prieÅ¡taraujanti atsakovė I. L. dalyvavo rengiant teritorijų planavimo dokumentus, kuriais buvo planuojami žemės sklypai ir numatomas jų naudojimo bÅ«das, leistinas maksimalus užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, todėl jai neabejotinai yra žinoma, kokios apimties ar dydžio suvaržymai yra bÅ«tini siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ pagal paskirtį. Pažymėtina, kad atsakovė I. L. neteigė, jog ieÅ¡kovas turi galimybę į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ patekti alternatyviu keliu, o jos nurodytos aplinkybės apie ieÅ¡kovo galimybę prisijungti prie atsakovės I.

L. įrengtų komunikacijų, nesant duomenų apie tokio prisijungimo sÄ lygas ir kainÄ , negali bÅ«ti vertinamos kaip alternatyvių galimybių patenkinti ieÅ¡kovo daikto naudojimo normaliomis sÄ lygomis poreikius neiÅ¡naudojimÄ . Dėl to deklaratyvÅ«s atsakovės I. L. teiginiai apie neįrodytÄ ieÅ¡kovo praÅ¡omų nustatyti servitutų objektyvų bÅ«tinumÄ atmestini kaip nepagrįsti.

21. Teisėjų kolegija, nusprendusi, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje įrodė objektyvų praÅ¡omų nustatyti servitutų bÅ«tinumÄ , įvertina servitutų turinį, apimtį ir proporcingumÄ , nes ieÅ¡kovo ir didžiausiÄ Å¾emės sklypo (tarnaujančiojo daikto) dalį valdančios atsakovės I. L. pagrindinis nesutarimas kilo bÅ«tent dėl Å¡ių servitutų aspektų.

22. Pažymėtina, kad jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai bÅ«tina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritorijÄ , kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi bÅ«ti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame bÅ«tų duomenys apie apribojimų iÅ¡sidėstymÄ sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutÄ daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylÄ turi bÅ«ti pateiktas planas (schema) su Å¡iais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodyta, kad Å¡is servitutas nustatytas pagal konkretų planÄ (schemÄ ), įraÅ¡ant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti Å¡io dokumento identifikavimo duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021).

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio dėl servituto nustatymo pagrindÄ sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigÅ«racija, iÅ¡sidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra bÅ«tinoji ieÅ¡kinio dalis (priedas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017).

23. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas prie ieÅ¡kinio pridėjo servituto nustatymo planÄ . Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Å¡iame plane konkrečiai nenurodytos kelio servituto ribos, kelio servituto nustatymas per visÄ atsakovams priklausantį žemės sklypÄ neproporcingai pažeistų atsakovų teises, taip pat konkrečiai nenurodytos komunikacijų techninės specifikacijos, servitutų nustatymas prieÅ¡tarautų detaliojo plano sprendiniams, bÅ«tų pažeistas proporcingumo principas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu.

24. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad žemės sklypo, kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, plotas – 6 867 kv. m. Ieškovo prašomų nustatyti servitutų plotas – 5 240 kv. m. UAB „Topoprojektas“ 2020 m. sausio 21 d. parengtame servituto nustatymo plane yra aiškiai pažymėti prašomų nustatyti servitutų ribų taškai koordinačių sistemoje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad servituto plane nėra nurodytos servitutų ribos.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl kelio servituto nustatymo per visÄ atsakovams priklausantį žemės sklypÄ , kadangi, kaip minėta, praÅ¡omo nustatyti kelio servituto plotas yra mažesnis už tarnaujančio daikto plotÄ . Pirmosios instancijos teismo konstatuotas neproporcingas atsakovų teisių pažeidimas niekaip nedetalizuotas, todėl nėra galimybės įvertinti, kuo remiantis buvo padaryta Å¡i iÅ¡vada. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsti, kad kelio servituto nustatymas žemės sklype, kurio naudojimo bÅ«das – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nėra pagrindo.

Kaip minėta, pati atsakovė I. L. buvo detaliojo plano iniciatorė ir užsakovė, todėl servitutai, atitinkantys detaliojo plano, parengto jos pačios iniciatyva, sprendinius, negali bÅ«ti vertinami kaip neproporcingai pažeidžiantys tarnaujančio daikto savininkų, tarp jų ir pačios atsakovės I. L., teises ir teisėtus interesus. Tuo labiau, kad apie neproporcingus teisių suvaržymus teigia tik atsakovė I. L., abstrakčiai nurodydama, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omi nustatyti servitutai nepagrįstai pažeistų tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumÄ , kiti atsakovai tokių aplinkybių nenurodo ir jų neįrodinėja.

Paminėtina ir tai, kad suformuodama žemės sklypus atsakovė I. L. siekė juos parduoti kitiems asmenims ir iÅ¡ to užsidirbti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo, kuris yra vieno iÅ¡ atsakovės I. L. suformuotų žemės sklypų pirkėjas, praÅ¡omų servitutų nustatymas netrukdo atsakovei I. L. parduoti kitus žemės sklypus ir gauti iÅ¡ to pelnÄ . Dėl to teisėjų kolegija negali spręsti apie neproporcingai pažeidžiamas atsakovų teises, kadangi tokie pažeidimai byloje nėra nustatyti, o deklaratyvÅ«s atsakovės I.

L. teiginiai nesudaro pagrindo spręsti prieÅ¡ingai. Pažymėtina ir tai, kad nors įstatymas neiÅ¡skiria žemės servituto nustatymo visam žemės sklypui, tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tokios apimties servitutas tam tikrais atvejais gali bÅ«ti nustatomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti servitutus ne visam žemės sklypui, bet didesnei jo daliai. Visgi, įvertinus, kad vieÅ¡pataujantysis daiktas pagal savo paskirtį normaliai gali bÅ«ti naudojamas tik nustačius tam tikro dydžio servitutÄ , o tarnaujantis daiktas iÅ¡ esmės ir yra suformuotas su naudojimusi kitais sklypais susijusių interesų užtikrinimui, teisėjų kolegija praÅ¡omų nustatyti servitutų nevertina kaip neproporcingų.

25. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl praÅ¡omų nustatyti servitutų neatitikimo detaliojo plano sprendiniams yra nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, praÅ¡omi nustatyti servitutai atitinka detalųjį planÄ , o konkrečių komunikacijų techninių specifikacijų nenurodymas servituto plane nepaneigia ieÅ¡kovo pareigos komunikacijas, reikalingas tam, kad ieÅ¡kovas žemės sklypÄ galėtų naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, įrengti laikantis teisės aktų, tarp jų ir individualaus teisės akto – detaliojo plano, reikalavimų.

26. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė servituto nustatymÄ reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl servitutų nustatymo sÄ lygų, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja objektyvi bÅ«tinybė nustatyti servitutus, kurių turinį, apimtį ir proporcingumÄ pagrindė ieÅ¡kovas. Dėl servitutų atlygintinumo 27. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė nustatyti neatlygintinus servitutus, su servitutų neatlygintinumu nesutiko atsakovai A. P., R. P., I. L.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad Å¡iems teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumo principas. Tai reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitÄ Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Ä®statyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu.

CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011).

Nors servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau, priklausomai nuo civilinio santykio Å¡alių valios, jis gali bÅ«ti ir neatlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Taigi pagal teismų formuojamÄ praktikÄ servitutas atlygintinas, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alys susitaria kitaip.

29. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovai A. P., R. P., I. L. nesutiko su servitutų neatlygintinumu, atsakovai A. P., R. P. pageidaujamos kompensacijos dydžio nenurodė, o atsakovė I. L. įvardijo konkretų reikalaujamos kompensacijos dydį – 13 203,54 Eur, kiti atsakovai su tuo susijusios nuomonės neiÅ¡reiÅ¡kė. IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo nustatyti neatlygintinius servitutus, teigdamas, kad tarnaujantis sklypas ir jo naudojimo bÅ«das lemia, jog jis gali bÅ«ti panaudotas tik kitų vieÅ¡pataujančių sklypų naudai, todėl praÅ¡omi nustatyti servitutai neapsunkins ir nesuvaržys jo iÅ¡ esmės daugiau nei to savininkai galėtų tikėtis, nustačius atlyginimÄ už servitutus, atsakovai nepagrįstai praturtėtų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ieškovo pozicija prieštarauja išdėstytam įstatyme nustatytam reglamentavimui ir teismų praktikai, kadangi, esant atsakovų A. P., R. P., I. L. išreikštai valiai dėl atlygintinio servituto, neatlygintinis servitutas šiuo atveju negali būti nustatytas.

30. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad servituto atlygintinumo klausimÄ racionalu iÅ¡spręsti nustatant servitutÄ , taip užtikrinamas bendrųjų civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ principų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Tai gali turėti reikÅ¡mės sprendžiant ir dėl servituto bÅ«tinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali bÅ«ti tokie, kad verstų ieÅ¡koti kitų naudojimosi svetimu daiktu bÅ«dų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiÅ¡kai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto iÅ¡pirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės poreikiams teisingai atlyginant), jog iÅ¡ anksto bÅ«tų pasirÅ«pinta galimų savininko nuostolių atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013).

31. Å ioje byloje servituto atlygintinumo klausimas liko neiÅ¡spręstas, nes pirmosios instancijos teismas, nenustatęs sÄ lygų servitutų nustatymui, nesprendė klausimo dėl atlyginimo už juos nustatymo. Dėl to bylos dalis dėl atlyginimo už servitutus nustatymo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija nurodo, kad, nustatydamas kompensacijos dydį, teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar vieÅ¡pataujančio daikto savininko pasiÅ«lymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiÅ«ros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai atsižvelgia į tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

Dėl procesinės bylos baigties 32. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymÄ , nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė nepagrįstÄ teismo sprendimÄ , kuris yra panaikinamas ir ieÅ¡kinio reikalavimo nustatyti servitutus tenkinamas. Kartu pabrėžtina, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė leisti be atsakovų sutikimo servitutus įregistruoti.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatomas servitutas, pats savaime yra teisinis pagrindas servitutui įregistruoti, papildomai gauti tarnaujančio daikto savininkų sutikimo nereikia, todėl aptariama ieÅ¡kinio reikalavimo formuluotės dalis vertintina kaip perteklinė. Dėl atlyginimo už nustatytus servitutus nustatymo byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 33. Bylos dalį dėl atlyginimo už servitutus nustatymo grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, n u t a r i a : panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimÄ . Priimti naujÄ sprendimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimo nustatyti servitutus ir patenkinti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ : nustatyti kelio servitutÄ (S1) – kodas 114, teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, 5 240 kv. m ploto, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Topoprojektas“ 2020 m. sausio 21 d. parengtÄ servituto nustatymo planÄ , tarnaujančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), vieÅ¡pataujančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai; nustatyti servitutÄ (S2) – kodas 218, teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, 5 240 kv. m ploto, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Topoprojektas“ 2020 m. sausio 21 d. parengtÄ servituto nustatymo planÄ , tarnaujančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), vieÅ¡pataujančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai.

Bylos dalį dėl atlyginimo už servitutus nustatymo grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas RÅ«ta Palubinskaitė Jurgita Sujetienė