2020-07-01 Nr. AB-12994-3-61-3-00793-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1504-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00793-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija), 1 250 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2017 m. spalio 11 d. pareiškėja kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – Departamentas), prašydama nutraukti administracinę procedūrą prieš ją, tačiau 2017 m. spalio 12 d. Departamentas nepagrįstai surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSIANP-122618376-1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylą Nr. A14.-5381-891/2017 nesant pareiškėjos veikoje administracinio nusižengimo sudėties. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AN2-18-195/2018 Departamento apeliacinį skundą atmetė ir nutarimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjos teigimu, neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 punkte įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai, pareiškėjos kaltės), buvo surašytas protokolas ir pradėta administracinio nusižengimo byla.

4. Dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų minėtoje byloje pareiškėjai reikėjo advokato pagalbos, buvo rengti procesiniai dokumentai ir teiktos teisinės konsultacijos, atstovauta teismo posėdyje (iš viso 3,7 val.). Taigi, pareiškėja patyrė 1 250 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurios yra Inspekcijos neteisėtais veiksmais jos patirta turtinė žala.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime į pareiškėjos skundą su prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja viešosios atsakomybės sąlygų visuma, būtina Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, viešajai atsakomybei kilti. Pareiškėja tik deklaratyviai nurodė neteisėtus Inspekcijos veiksmus, nenurodydama, kokiems jos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ir kokia apimtimi šie veiksmai prieštarauja ir kurias konkrečiai normas pažeidžia. Pažymėjo, kad Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, nustačiusi savavališką gyvenamojo namo rekonstrukciją, pagrįstai teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjai surašė savavališkos statybos aktą bei protokolą. Tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja vykdė gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus neturėdama statybą leidžiančio dokumento. Be to, teismai nekonstatavo jokių Inspekcijos neteisėtų veiksmų. Atsakovo teigimu, būtent pačios pareiškėjos priešingas teisei elgesys – savavališkas gyvenamojo namo rekonstravimas – lėmė Inspekcijos veiksmus. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja vykdydama gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus be statybą leidžiančio dokumento, veikė savo rizika, todėl tik pati pareiškėja ir yra atsakinga už atsiradusias pasekmes bei kilusią žalą.

7. Inspekcijos nuomone, pareiškėjos prašymas kaip turtinę žalą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas įrodymais. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas atvejis nebuvo sudėtingas, nereikėjo specialių žinių, o sprendžiami klausimai nebuvo nauji, prašoma priteisti turtinė žala vertintina kritiškai. Jeigu pati pareiškėja būtų buvusi apdairi, rūpestinga ir sąžininga bei vykdžiusi gyvenamojo namo rekonstravimo darbus turėdama statybą leidžiantį dokumentą, bylinėjimosi išlaidų nebūtų buvę.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 775,48 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovo prašymą atlyginti patirtas transporto išlaidas atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 12 d. Inspekcija surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VRPSIANP-122618376-17, kuriame nurodė, kad sklype (duomenys neskelbtini), pastatytas priestatas (stoginė) ant gyvenamojo namo rūsio pamatų ir šalia jų, t. y. ant stulpų sumontuotas stogas, kurio laikančios konstrukcijos yra medis, danga – skarda. Stoginės trys sienos atviros, viena siena ribojasi su gyvenamojo namo siena. Konstatuota, kad pareiškėja atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją neturėdama statybą leidžiančio dokumento. Taigi, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 27 straipsnio 22 dalis. Atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ANK 352 straipsnio 5 dalyje. 2017 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A14-5381-891/2017 pareiškėjos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį nutraukė, nurodydamas, kad pareiškėjos veikoje nėra visų administracinio nusižengimo požymių. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti subjektyviąją inkriminuojamo nusižengimo pusę, t. y. kaltę. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AN2-18-195/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimą paliko nepakeistą.

10. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A14-5381-891/2017 nutraukęs pareiškėjos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį, konstatavo, kad nagrinėjamojoje situacijoje nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjos kaltę, kadangi stoginės statybas ji vykdė remdamasi pirminiu Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu (2016 m. spalio 6 d.) bei 2016 m. spalio 7 d. atsakymu į G. N. skundą. Inspekcija, tik pareiškėjai pradėjus stoginės statybas, atliko faktinių duomenų patikrinimą ir konstatavo, kad nurodytas statinys priskiriamas 1-os grupės nesudėtingiems statiniams, jo statybai nereikia rengti projekto, o statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi. Teismas nutarime nurodė, kadangi Inspekcija konstatavo, kad joks leidimas stoginės statybai nereikalingas, todėl pareiškėja turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad vykdo stoginės statybas teisėtai, be jokių pažeidimų. Be to, po vėliau, t. y. 2017 m. birželio 19 d. atlikto pakartotinio patikrinimo, kurio metu Inspekcija jau nustatė kitokias aplinkybes ir konstatavo savavališkos statybos faktą, pareiškėja iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, kad pašalintų pažeidimą, t. y. dar tą pačią dieną, 2017 m. birželio 28 d., kai buvo surašytas savavališkos statybos aktas, iš karto išardė (nugriovė) be leidimo pastatytą stoginę. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja neturėjo jokios tyčios pažeisti Statybos įstatymo nuostatas ir negalėjo numatyti, kad rekonstruojant pastatą, t. y. statant stoginę, ši statyba vėliau gali būti pripažinta kaip savavališka.

11. Teismas darė išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjai buvo surašytas iš esmės pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. nenustačius visų administracinio nusižengimo sudėties požymių, kurie sudarytų pagrindą administracinio nusižengimo teisenai pradėti, todėl Inspekcijos veiksmai pripažinti neteisėtais.

12. Iš skunde nurodytų aplinkybių bei teismui pateiktų Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo nutarties akivaizdu, kad pareiškėja dėl to, kad Inspekcija neteisėtai inicijavo administracinio nusižengimo bylą, kuri buvo nagrinėjama tiek pirmojoje tiek apeliacinėje instancijoje, patyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su jai teikiama teisine pagalba. Viso administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo proceso metu pareiškėjai teisinę pagalbą teikė advokatė T. K.

13. Teismas pažymėjo, kad specialaus įstatymo, reglamentuojančio išlaidų advokatui atlyginimą, nėra. Tai nėra reguliuojama nei ANK nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis. Įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo išlaidų atlyginimas, o administracinėse ir civilinėse bylose tokios išlaidos atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos), šioje byloje taikytos šių Rekomendacijų nuostatos.

14. Pareiškėja prašė priteisti 1 250 Eur turtinę žalą, t. y. bylinėjimosi išlaidas, patirtas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo proceso metu. Prašomą priteisti sumą sudaro: konsultacijos (1,5 val.), konsultacijos, pasirengimas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui, atstovavimas posėdyje (2,2 val.), apeliacinio skundo analizė, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (5,1 val.), rašto Inspekcijai parengimas (3,7 val.). Patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėja grindė teismui pateiktomis 2017 m. spalio 24 d., 2017 m. gruodžio 6 d. ir 2018 m. sausio 16 d. sąskaitomis už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymais Nr. 319, 269, 299 ir pinigų priėmimo kvitais.

15. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. teismo posėdis Vilniaus miesto apylinkės teisme truko 43 min. Kaip nurodė pareiškėja, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje truko iš viso 3,7 val. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį ir 9 punktą pareiškėjai už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teisme maksimaliai gali būti priteista 335,48 Eur ((838,7 Eur x 0,1) x 4).

16. Iš 2017 m. gruodžio 6 d. sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad pareiškėjos patirtos išlaidos už atsiliepimo į Inspekcijos apeliacinį skundą parengimą yra 440 Eur, o Inspekcijos apeliacinio skundo analizė įvertinta 70 Eur suma. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad nagrinėjamu atveju 2017 m. gruodžio 6 d. sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta Inspekcijos apeliacinio skundo analizė, už kurią prašo priteisti 70 Eur sumą, yra tiesiogiai susijusi su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu ir vertintina kaip atsiliepimo parengimo sudėtine dalimi. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį pareiškėjai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimaliai gali būti priteista 2 096,75 Eur (838,7 Eur x 2,5).

17. Pareiškėja prašė priteisti 370 Eur sumą už rašto Inspekcijai parengimą. Konstatuota, kad šios prašomos priteisti pareiškėjos išlaidos nepriteistinos, kadangi, kaip pareiškėjos atstovė teismo posėdyje nurodė, jos įskaičiuotos į atsiliepimo į Inspekcijos apeliacinį skundą kainą.

18. Teismas nurodė, pareiškėjai už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teisme, atsiliepimo į Inspekcijos apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą, maksimaliai gali būti priteisiama 2 432,23 Eur (335,48 Eur + 2 096,75 Eur). Pareiškėjos prašoma suma (1 250 Eur) neviršija maksimaliai priteistinos sumos.

19. Atsižvelgiant į tai, kad minėta administracinio nusižengimo byla nesudėtinga ir nedidelės apimties, įvertinus pareiškėjos realiai patirtas išlaidais už atstovavimą administracinio nusižengimo byloje, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daryta išvada, kad 775,48 Eur suma už pasirengimą teismo posėdžiui, atstovavimą jame Vilniaus miesto apylinkės teisme ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui, kuri laikytina pareiškėjos realiai patirta turtine žala, yra pakankama.

20. Atsakovo atstovė Inspekcija prieš teismo posėdį pateikė prašymą atlyginti 18,46 Eur patirtų transporto išlaidų. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas iš esmės pareiškėjos naudai, todėl, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostata, atsakovui teismo išlaidų atlyginimas nepriklauso, todėl jo prašymas atmestas.

III. 21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

22. Inspekcijos nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygų visuma, būtina Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, viešajai atsakomybei kilti, t. y. teismas nepagrįstai konstatavo, jog Inspekcija atliko neteisėtus veiksmus. Priešingai, Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektas, atliko teisėtus ir pagrįstus veiksmus, kurie jai numatyti teisės aktuose ir kuriuos ji privalo atlikti tuo atveju, kai užfiksuojama savavališka statyba.

23. Inspekcija, remdamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir Reglamentas 1.05.07:2017), 130.2 punktu, pareiškėjai surašė savavališkos statybos aktą už savavališką gyvenamojo namo rekonstrukciją. Tuo metu galiojusio Reglamento 1.05.07:2017 130.3 punkte buvo imperatyviai įtvirtinta, kad tuo atveju, jei patikrinus statybą pasitvirtina, kad ji yra savavališka, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas privalo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Statybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka surašyti atsakingiems asmenims administracinio nusižengimo protokolą.

24. Atsakovas pažymi, kad nei vienas iš teismų, nagrinėjusių administracinio nusižengimo bylą, nepripažino jokių Inspekcijos veiksmų neteisėtais, taip pat nei vienas iš teismų nepanaikino Inspekcijos surašyto protokolo kaip neteisėtai surašyto. Priešingai, Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad pareiškėja vis dėl to vykdė gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus neturėdama statybą leidžiančio dokumento. Todėl ta aplinkybė, jog pareiškėjos atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį buvo nutraukta, jokiu būdu nereiškia, jog Inspekcija, surašydama protokolą už savavališką gyvenamojo namo rekonstrukciją, atliko neteisėtus veiksmus.

25. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, nustatė, jog pareiškėja, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, vykdė gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus. Tačiau teismas skundžiamu sprendimu pirmiau paminėtų aplinkybių net nevertino ir neanalizavo, o rėmėsi vien tik šių teismų išvada, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukiama nenustačius pareiškėjos kaltės.

26. Atsakovo teigimu, pati pareiškėja, savavališkai vykdžiusi gyvenamojo namo rekonstrukciją, lėmė savavališkos statybos akto ir protokolo surašymą.

27. Inspekcija mano, kad skundžiamas sprendimas naikintinas dar ir dėl to, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018; 2018 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018; 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).

28. Pareiškėja L. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydama iš atsakovo priteisti 1 400 Eur.

29. Pareiškėja nurodo, kad bylą nagrinėję bendrosios kompetencijos teismai administracinio nusižengimo bylą nutraukė nesant L. Z. veikoje visų administracinio nusižengimo požymių, t. y. kaltės, kas reiškia, kad protokolas buvo surašytas nesant pagrindo ir neatlikus visapusiško bei objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo (ANK 567 str.). Protokolas surašytas pažeidžiant ANK 567 straipsnį, kurio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, be kita ko, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo.

30. Pareiškėjos teigimu, protokolą surašiusi pareigūnė, turėdama informaciją, kad vėliau savavališkomis pripažintų statybų rezultatas buvo sukurtas vadovaujantis oficialiu Inspekcijos nurodymu, tinkamai atlikusi tyrimą, nebūtų pradėjusi administracinio nusižengimo tyrimo.

31. Pareiškėja pažymi, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. L. Z. nuomone, procesas buvo sudėtingas, jai laiku nebuvo teikiami dokumentai ir informacija, viešojo administravimo subjektas keitė savo oficialią poziciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią sudaro atstovavimo išlaidos Inspekcijos pareigūnų pradėtoje administracinio nusižengimo byloje, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A14-5381-891/2017 nutraukta nesant pagrindo konstatuoti pareiškėjos kaltę, atlyginimo.

33. Apeliaciniu skundu atsakovo atstovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti, motyvuodamas, visų pirma, vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – Inspekcijos neteisėtų veiksmų – nebuvimo.

34. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma, primena, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išplėstinės kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos, kurią sudarė atstovavimo išlaidos, patirtos nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinį santykį, taikymo, be kita ko, pažymėjo: „<...> kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį.

Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.<...> Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėja, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas netenkintinas, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose. <…>”.

36. Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės visiškai analogiška minėtai šios nutarties 35 punkte, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, jį tenkinęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisę, skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą teismo sprendimą, priima naują sprendimą pareiškėjos skundą atmesti.

38. Tenkinus apeliacinį skundą, nėra pagrindo priteisti pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą.

Pareiškėjos L. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan