610d6dfc-0ea7-413f-94cc-8a97c3ce0db3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-19-324/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20053-2013-6Procesinių sprendimų kategorijos: (S) 2.6.2.4.3; 2.6.2.7; 2.6.2.8; 2.6.5.2.1; 3.3.1.15 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei ir Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovei Ž.

V., jos atstovui advokatui E. S., atsakovui P. V., jo atstovei advokatei D. V., apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Ž. V., P. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1919-947/2015 pagal ieÅ¡kovės Ž. V. ieÅ¡kinį atsakovui P. V. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, atsakovo P. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Ž.

V. dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės, bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė bankas Snoras, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Moment Credit“, I. T., akcinė bendrovė „Kauno energija“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, iÅ¡vadÄ duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame prašė nutraukti jos santuokÄ su atsakovu dėl atsakovo kaltės; palikti jai santuokinę pavardę; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams M. V. ir K. V. iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 318,58 Eur (1100 Lt) kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieÅ¡kovę; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnamečiams vaikams po 10766,62 Eur (37175 Lt); nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisti ieÅ¡kovei santuokoje įgytÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo nustatyti Å¡alių solidariÄ prievolę AB SEB bankui pagal 2004 m. rugsėjo 21 d. kredito sutartį Nr. 035041801182216, 2006 m. birželio 6 d. susitarimÄ pakeisti sutarties sÄ lygas, 2008 m. vasario 21 d. susitarimÄ pakeisti sutarties sÄ lygas; pripažinti ieÅ¡kovės asmeninę prievolę AB SEB bankui pagal 2011 m. lapkričio 7 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 03A1118051226-64; pripažinti ieÅ¡kovės asmeninę prievolę AB bankui Snoras pagal 2008 m. balandžio 21 d. pirkimo iÅ¡simokėtinai kortelės sutartį Nr. SL080415K990005; priteisti iÅ¡ atsakovo kompensacijÄ už sumokėtÄ paskolÄ 4715,59 Eur (16282 Lt), už iÅ¡laidas bÅ«sto Å¡ildymui 1798,64 Eur (6210,35 Lt), už bÅ«sto administravimo mokesčius 206,32 Eur (712,39 Lt) laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 34,46 Eur (119 Lt) kompensacijÄ už bÅ«sto draudimo mokesčius.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas patikslino reikalavimus dėl piniginių kompensacijų ir prašė priteisti ½ nurodytų sumų; iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų ir teismo iniciatyva priteisti iÅ¡ atsakovo susidariusias įmokas ne iki patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo dienos, o iki teismo sprendimo priėmimo. Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu paaiÅ¡kėjus dar vienam Å¡alių kreditoriui AB „Kauno energija“, ieÅ¡kovė prašė Å¡iÄ prievolę pripažinti solidaria Å¡alių prievole.Nurodė, kad nuo 2009 m. birželio 13 d. atsakovas visiÅ¡kai nustojo rÅ«pintis sutuoktine ir nepilnamečiais vaikais, turėjo priklausomybę azartiniams žaidimams.

IeÅ¡kovė, padedama tėvų ir senelių, sÅ«naus poreikiams patenkinti per mėnesį iÅ¡leidžia 2261 Lt, dukros poreikiams – 2252,50 Lt. Atsakovo darbo užmokestis yra pakankamas prisidėti ½ dalimi patiriamų iÅ¡laidų. Prašė priteisti visÄ gyvenamÄ jį butÄ , nes po santuokos nutraukimo vaikai liktų gyventi su ieÅ¡kove, o santykiai su atsakovu yra itin konfliktiÅ¡ki.Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė nutraukti jo santuokÄ su ieÅ¡kove dėl ieÅ¡kovės kaltės;

Å¡alims palikti santuokines pavardes; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams M. V. ir K. V. iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 115,85 Eur (400 Lt) iki jų pilnametystės, iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieÅ¡kovę; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisti Å¡alims po ½ dalį santuokoje įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo nustatyti Å¡alių solidariÄ prievolę AB SEB bankui pagal 2004 m. rugsėjo 21 d. kredito sutartį Nr. 035041801182216, 2006 m. birželio 6 d. susitarimÄ pakeisti sutarties sÄ lygas, 2008 m. vasario 21 d. susitarimÄ pakeisti sutarties sÄ lygas; pripažinti ieÅ¡kovės asmeninę prievolę AB SEB bankui pagal 2011 m. lapkričio 7 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 03A1118051226-64; pripažinti ieÅ¡kovės asmeninę prievolę AB bankui Snoras pagal 2008 m. balandžio 21 d. pirkimo iÅ¡simokėtinai kortelės sutartį Nr. SL080415K990005; pripažinti atsakovo asmeninę prievolę UAB „Moment Credit“; pripažinti Å¡alių solidariÄ prievolę grÄ Å¾inti I.

T. 4923,54 Eur (17000 Lt) paskolÄ . Atsakovas prašė atmesti reikalavimus iÅ¡ jo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ vaikams po 10766,62 Eur (37175 Lt) ir priteisti piniginę kompensacijÄ už iÅ¡laidas bÅ«stui iÅ¡laikyti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ atsakovÄ naudojo psichologinį smurtÄ , neatsakingai elgėsi su Å¡eimos finansais. Å alys nesutarimus dėl azartinių žaidimų iÅ¡sprendė civilinėje byloje Nr. 2-475-775/2012, kurioje 2012 m. spalio 26 d. nutartimi teismas Å¡alių praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtÄ .

Å iuo metu gyvena Lietuvoje, yra registruotas darbo biržoje, todėl galėtų teikti 115,85 Eur iÅ¡laikymo dydį, kuris atitiktų vaikų poreikius pagal jų amžių. Prašė nenukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kadangi trijų kambarių butas yra vienintelis jo turtas, po santuokos nutraukimo galėtų gyventi viename iÅ¡ kambarių. I. T. Å¡io buto remontui 2007 m. paskolino pinigų, todėl negrÄ Å¾inta skolos dalis turi bÅ«ti pripažinta solidaria Å¡alių prievole. Nesutiko su reikalavimu prievolę kreditoriui AB „Kauno energija“ pripažinti abiejų sutuoktinių solidaria prievole.

Å alys bendrÄ Å«kį vedė iki 2013 m. kovo mėn., duodavo ieÅ¡kovei pinigų komunaliniams mokesčiams apmokėti, kurių dalį ieÅ¡kovė naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Nutraukė Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko santuokinę pavardę V., atsakovui – pavardę V.; priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui po 144,81 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymÄ mokant kiekvienÄ mėnesį nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdant skubiai; priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ kiekvienam vaikui po 600,96 Eur už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieÅ¡kovę; nustatė Å¡alių solidarias prievoles AB SEB bankui pagal 2004 m. rugsėjo 21 d. kredito sutartį Nr. 035041801182216, 2006 m. birželio 6 d. susitarimÄ , 2008 m. vasario 21 d. susitarimÄ , AB „Kauno energija“, I.

T. dėl 4923,54 Eur paskolos; pripažino asmeninėmis ieÅ¡kovės prievolėmis AB SEB bankui pagal 2011 m. lapkričio 7 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 03A1118051226-64 ir BAB bankui Snoras pagal 2008 m. balandžio 21 d. pirkimo iÅ¡simokėtinai kortelės sutartį Nr. SL080415K990005; pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis UAB „Moment Credit“, UAB „General Financing“, Å¡alims asmeninės nuosavybės teise priteisė po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo įmokas už bÅ«sto iÅ¡laikymÄ : 660,47 Eur už bendros prievolės vykdymÄ AB SEB bankui laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. sausio 28 d., 303,66 Eur už bendros prievolės vykdymÄ AB „Kauno energija“ laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. sausio 19 d., 81,09 Eur už bendros prievolės vykdymÄ AB „City service“ laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. spalio 22 d., 17,23 Eur už bendros prievolės vykdymÄ 2013 m. liepos 12 d.

AB „Lietuvos draudimas“; kitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmetė; atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 94,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteisė 197,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovo valstybei priteisė 252,34 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi skirtÄ baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu.Sprendė, kad Å¡alys neįrodė, jog santuoka iÅ¡iro dėl kitos Å¡alies kaltės. Nustatė, kad santuokos iÅ¡irimo priežastis netinkamas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba, nenoras stengtis iÅ¡saugoti Å¡eimÄ .

IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovas nuo 2009 m. birželio 13 d. paliko Å¡eimÄ ir ja visiÅ¡kai nesirÅ«pino. Iki 2013 m. pradžios, nors ir gyveno skirtingose valstybėse, Å¡alys palaikė santuokinius ryÅ¡ius, santuoka faktiÅ¡kai nebuvo nutrÅ«kusi, nepaisant tarp jų buvusių nesutarimų. Tai patvirtino civilinės bylos Nr. 2-475-775/2010 medžiaga, Å¡eimos nuotraukos, liudytojos ieÅ¡kovės motinos L. D. paaiÅ¡kinimai. 2013 m. tam tikrÄ laikÄ ieÅ¡kovė disponavo atsakovo mokėjimo kortele. IeÅ¡kovė neįrodė, kad sutuoktinis nuolat lošė azartinius žaidimus.

Šia aplinkybė ieškovė rėmėsi ir civilinėje byloje Nr. 2-475-775/2010, kurioje šalys susitaikė. Kitų duomenų, patvirtinančių atsakovo potraukį azartiniams žaidimams, nebuvo. Atsakovas neįrodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės būdo. Sprendė, kad pati ieškovė negalėtų teikti vaikams prašomo išlaikymo dydžio. Ieškovė nepagrindė daugumos išlaidų, vertino jas kaip prabangos prekes, kurios neatitiko protingumo kriterijų. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl nebuvo pagrindo iš atsakovo priteisti mažesnio išlaikymo.

IÅ¡laikymo įsiskolinimÄ priteisė po 289,62 Eur kas mėnesį, nes vaikų poreikiai nebuvo didesni ar mažesni. IÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ sumažino 4850 Lt suma, kuriÄ nurodytu laikotarpiu vaikams buvo pervedęs atsakovas. Nenukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių padalijimo principo. Priteisus ieÅ¡kovei vienintelį Å¡eimos turtÄ , nemodifikuojant solidarios prievolės kreditoriui, bÅ«tų Å¡iurkščiai pažeisti sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo, sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principai, tai pažeistų ir atsakovo kreditorių interesus.

Sprendė, kad I. T. paskolÄ atsakovas panaudojo Å¡eimos poreikiams tenkinti. Å alių komunalinių paslaugų mokesčiai yra solidari Å¡alių prievolė pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , todėl AB „Kauno energija“ prievolę pripažino solidaria Å¡alių prievole. Dėl kitų kreditorių prievolių ginčo nebuvo. Sprendė tuos ieÅ¡kovės reikalavimus dėl piniginės kompensacijos, už kuriuos buvo sumokėtas žyminis mokestis. Nesant įrodymų, kad gyvendamas skyrium atsakovas mokėjo AB SEB bankui pagal bendrÄ sutuoktinių prievolę, komunalinius mokesčius, bÅ«sto administravimÄ ir bÅ«sto draudimÄ , iÅ¡ jo priteisė ½ ieÅ¡kovės sumokėtų įmokų.

Ieškinio ir priešieškinio reikalavimus patenkinus 50 procentų, šalims priteisė pusę jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, teismas pažeidė procesines teisės normas, netinkamai pritaikė materialines teisės normas.Teismas vadovavosi prielaida, jog tikėtina, kad sutuoktinių ryšiai nutrūko nuo 2013 m. kovo mėn. Atmetant ieškovės ir tenkinant atsakovo reikalavimus, tas pačias aplinkybes vertino skirtingai.

Tenkinant atsakovo reikalavimÄ dėl solidarios Å¡alių prievolės I. T., pripažino, jog atsakovo kreipimasis į ieÅ¡kovę 2012 m. buvo netikėtas. Teismo procesas ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡kas ir neatitiko teisingos bylos nagrinėjimo reikalavimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio prasme, pažeidė CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir teismo proceso rungtyniÅ¡kumo principų turinį parodo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, nes Å¡iomis nacionalinėmis procesinėmis priemonėmis įgyvendintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , kai yra sprendžiamas asmens ar asmenų civilinio pobÅ«džio teisių ir pareigų klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2009). EŽTT yra nurodęs, kad proceso Å¡alių lygybės principas, bÅ«damas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena Å¡alis turėtų prieinamÄ galimybę pristatyti savo bylÄ tokiu bÅ«du, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (Kress v.

PrancÅ«zija [GC], Nr. 39594/98, § 72, ECHR 2001‑VI). Teismas neįvertino, jog atsakovas nuo 2009 m. birželio 13 d. paliko Å¡eimÄ ir ja nustojo rÅ«pintis, iÅ¡vyko į užsienį. IeÅ¡kovė nežinojo atsakovo gyvenamosios vietos, dėl ko buvo paskelbta jo paieÅ¡ka. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, atsakovui palikus Å¡eimÄ , preziumuojama, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Å alys nepalaikė santuokinių ryÅ¡ių 2010, 2011, 2012 metais. Tai, kad ieÅ¡kovė 2011 m. pabaigoje civilinėje byloje Nr. 2-475-775/2010 teismo prašė skirti terminÄ susitaikyti, neįrodo, jog ieÅ¡kovė su atsakovu gyveno santuokinį gyvenimÄ .

Å eimos nuotraukos rodo ieÅ¡kovės pastangas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Teikia pažymas iÅ¡ vaikų mokyklų, ieÅ¡kovės Sodros duomenis, kurios patvirtina, kad atsakovas gyveno atskirai nuo vaikų ir sutuoktinės. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo piktnaudžiavimo loÅ¡ti azartinius žaidimus. Atsakovo priklausomybę patvirtino liudytojai K. Å ., I. T., 2008 m. vasario 25 d. pažyma.Teismas nenurodė ir nemotyvavo, kurias iÅ¡laidas vaikų iÅ¡laikymui laikė prabangos preke.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad yra negalimas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktikÄ , jog teismas gali nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai Å¡alių santuokoje įgytÄ butÄ yra teisėtas ir pagrįstas. Kito gyvenamojo bÅ«sto neturi, o skirtingos lyties vaikams reikia gyventi atskiruose kambariuose.Teismas nepagrįstai I. T. skolÄ pripažino solidaria Å¡alių prievole. Atsakovas nepateikė paskolos sutarties, duomenų, kur panaudojo paskolintus pinigus.

Teismo iÅ¡dava grindžiama tik spėlionėmis, pažeidžiant CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas negalėjo pripažinti, kad ieÅ¡kovę, atsakovÄ ir trečiÄ jį asmenį sieja paskoliniai santykiai. Tai, kad ieÅ¡kovė persiuntė dalį skolos I. T., nereiÅ¡kia, kad pripažino Å¡iÄ skolÄ . Atsakovas vekselio neįvardino nei viename procesiniame dokumente, nekėlė iÅ¡ vekselio kylančių reikalavimų. Kelia abejones, ar vekselis apskirtai buvo pasiraÅ¡ytas nurodytu laiku, giminaičiai gali siekti pasipelnyti.

Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų. Vekselis nėra paskolos sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktikÄ , jog vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiÅ¡kia tai, kad Å¡i prievolė nėra susijusi teisiniu ryÅ¡iu su vekselio iÅ¡davimo pagrindu, tai yra tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas. Skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-216/2007).

Be to, I. T. nepagrįstai įgijo teisę prisiteisti skolÄ pagal vekselį ir pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Å¡ioje byloje. PraÅ¡o panaikinti sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ , tenkinti ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad su sprendimu nesutinka iÅ¡ dalies.Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuri nurodo, kad prioritetiniai vaiko interesai turi bÅ«ti derinami su tėvų galimybėmis teikti didesnį iÅ¡laikymo dydį. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaikui teiktino iÅ¡laikymo dydžio priteisimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Kasacinis teismas konstatavo, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-245/2002). Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalį tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų iÅ¡laikymui.

Priteistas iÅ¡laikymo dydis nepilnamečiams vaikams neatitinka realių atsakovo galimybių teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovė neįrodė patiriamų iÅ¡laidų dydžio. Pagal teismų praktikÄ minimalios mėnesinės algos dydis laikytinas orientaciniu dydžiu, jis nėra imperatyvus. Nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas nėra pajėgÅ«s teikti vaikams minimalios algos dydžio iÅ¡laikymo. Atsakovas Å¡iuo metu yra bedarbis, galimybė įsidarbinti yra nedidelė, neturi specialių žinių, gali dirbti tik nekvalifikuotÄ , mažai apmokamÄ darbÄ .

Gaunamų pajamų nepakanka turimiems įsipareigojimams padengti AB „Kauno energija“, BAB bankui Snoras, AB SEB bankui, UAB „General financing“, UAB „Moment Credit“ ir kitiems tretiesiems asmenims. Vienintelis turtas yra ½ dalies 3-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos tyrimus atsakovui diagnozuoti sveikatos sutrikimai. Ieškovės pajamos siekia 351,01 Eur (1212 Lt), papildomų pajamų neturi, tai patvirtino liudytojos A. D. V. ir L.

D.. Vaikai neturi specialiųjų poreikių. Daugiau nei minimaliems vaikų poreikiams patenkinti pakaktų 115,85 Eur iÅ¡laikymo dydžio, atitinkančio proporcingumo principÄ (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas neatsižvelgė, jog iÅ¡laikymas priteisiamas dviem nepilnamečiams vaikams, o ne vienam.Sumažinus priteistino iÅ¡laikymo dydį, turėtų bÅ«ti mažinamas ir priteistino iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos dydis, kuris lygus 521,32 Eur.Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo piniginę kompensacijÄ už AB „Kauno energija“, AB „City service“ suteiktas paslaugas.

Å alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro 2013 m. kovo 1 d., nuo tada Å¡alys bendro Å«kio nevedė, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), nelaikytinas Å¡eimos bÅ«stu. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato 2014 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 26-At-01958-14 nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra uždraudusi atsakovui naudotis Å¡iuo butu. PraÅ¡o pakeisti sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei iÅ¡laikymÄ po 115,85 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, kiekvienam vaikui po 521,32 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo, panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei priteista piniginė kompensacija už sumokėtas įmokas AB „Kauno energija“, AB „City service“.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu. Nurodo, kad sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas, todėl paliktinas galioti, palaiko savo apeliacinio skundo argumentus. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad ji nėra kalta dėl santuokos iÅ¡irimo. Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti Å¡iuos naujus įrodymus, nes nepagrindė, kodėl jų negalėjo pateikti anksčiau. Nauji įrodymai nepatvirtina fakto, kad Å¡eima nevedė bendro Å«kio ir negyveno santuokinio gyvenimo.

Atsakovas, bÅ«damas Norvegijoje, kiekvienÄ dienÄ stengėsi palaikyti ryšį su Å¡eima, skambino sutuoktinei, per Skype bendraudavo su vaikais, tai patvirtina ieÅ¡kovės žodiniai paaiÅ¡kinimai 2014 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu. IÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo bÅ«tų dengiami ieÅ¡kovės asmeniniai kreditoriniai įsipareigojimai. IeÅ¡kovė nenurodė, kodėl negalimas turto padalijimas natÅ«ra, kodėl teismas turėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (iÅ¡skyrus tai, kad su ieÅ¡kove lieka gyventi Å¡alių vaikai).

Nurodo, kad vekselio abstraktumas nepaneigia paskolinių santykių tarp Å¡alių egzistavimo. Vekseliai naudojami vietoj paskolos raÅ¡telio dėl paprastesnio skolos grÄ Å¾inimo ne ginčo tvarka reikalavimų. IeÅ¡kovė grÄ Å¾indama dalį skolos patvirtino Å¡alių solidarios prievolės trečiajam asmeniui egzistavimÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, palaiko savo apeliacinio skundo argumentus. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, jog jam bÅ«tų nustatytas neįgalumas ar ribotas darbingumas.

Pateiktame VÅ¡Ä® „Kauno Å ilainių poliklinikos“ tyrime neteigiama, kad atsakovas nėra pajėgus dirbti sunkų fizinį darbÄ . Atsakovas yra darbingas, o sveikatos problemų turi visi. Pirmosios instancijos teisme atsakovas teigė, kad mokėjo komunalinius mokesčius, o apeliaciniame skunde nurodo, kad neturi pareigos jų mokėti. Pateiktas atsakovo naujas įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kodėl jų negalėjo pateikti anksčiau.Trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodo, kad su sprendimu sutinka, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl abiejų Å¡alių kaltės dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, tinkamai nustatė nepilnamečiams vaikams priteistino iÅ¡laikymo dydį bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydį, lygiomis dalimis padalijo bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, skolÄ kreditorei I.

T. bei komunalinių mokesčių įsiskolinimÄ pripažino solidariomis Å¡alių prievolėmis. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl naujų įrodymų priėmimo Prie apeliacinių skundų Å¡alys pateikė naujus įrodymus: atsakovas – 2015 m. kovo 5 d. gydytojo radiologo konsultacijos apraÅ¡ymÄ , kuriuo įrodinėja nepajėgumÄ dirbti sunkų fizinį darbÄ ; darbo ieÅ¡kančio asmens atmintinę 2014 m. spalio 31 d.

– 2015 m. balandžio 1 d. laikotarpiu (bedarbystės ir pajamų negavimo įrodymui); Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK vieÅ¡osios policijos nuovados tyrėjos 2014 m. gruodžio 8 d. nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl atsakovo pareiÅ¡kimo, kuriame nurodoma apie tai, jog ieÅ¡kovė neįleidžia jo į butÄ (įrodinėja nesinaudojimÄ bÅ«sto komunalinėmis paslaugomis); ieÅ¡kovė – 2015 m. kovo 24 d. Kauno m. menų darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymÄ apie tai, kad Å¡alių dukra nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. lanko prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupę, ja rÅ«pinasi mama; 2015 m. kovo 24 d.

Kauno m. Dainavos pagrindinės mokyklos pažymÄ apie Å¡alių sÅ«naus mokymÄ si ir jo mamos pagalbÄ ; 2015 m. kovo 23 d. VSDFV Kauno skyriaus pažymÄ apie ieÅ¡kovės draudimo laikotarpius nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d.; UAB „Švaros misija“ pažymÄ apie ieÅ¡kovei priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 2014 m. spalio 15 d. – 2015 m. kovo 13 d. laikotarpiu (įrodinėja, jog Å¡alys kartu negyvena ne nuo 2013 m. kovo mėnesio, o nuo 2009 m. birželio 13 d.).Atsakovas apeliacinės instancijos teismo siÅ«lymu pateikė savo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä DNB banke 2012 m. vasario 27 d.– 2013 m. kovo 13 d. laikotarpiu.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį Å¡eimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais Å¡alys nesiremia, taip pat tuo, kad iÅ¡vardintų naujų įrodymų turinys žinomas abiems Å¡alims (jos pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus), tinkamam apeliacinių skundų iÅ¡nagrinėjimui minėti įrodymai priimtini ir įvertintini. Dėl sutuoktinių kaltės dėl Å¡eimos iÅ¡irimo Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės ieÅ¡kovės argumentus, kad Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės ir kad teismas neteisingai nustatė santuokinių ryÅ¡ių nutrÅ«kimo datÄ .

IÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė Å¡eiminių santykių nutrÅ«kimo 2009 metų birželio mėnesį, pirmosios instancijos teismas grindė jos gyvenimu pas atsakovÄ Anglijoje 2010 metais keletÄ mėnesių; Å¡alių susitaikymu po to, kai, 2009 m. birželio mėnesį iÅ¡ Lietuvos dingus atsakovui, 2009 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teisme ieÅ¡kovė iÅ¡kėlė civilinę bylÄ Nr. 2-475-775/2012 dėl santuokos nutraukimo; lankymusi pas atsakovÄ su vaikais, Å¡iam nuo 2011 m. sausio mėnesio iÅ¡vykus dirbti Ä® NorvegijÄ ;

Å¡eimos atostogavimu Nidoje 2011–2012 metais; nuolatiniu atsakovo bendravimu su vaikais; ieÅ¡kovės pripažinimu, jog 2013 metais ji turėjo atsakovo banko kortelę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Å¡alių Å¡eima bendrÄ Å«kį vedė iki 2013 m. kovo mėnesio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡eiminių santykių nutrÅ«kimo nuo 2009 m. birželio mėnesio ieÅ¡kovė neįrodė. Atsakovas neginčijo ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, jog, nežinant Å¡eimai, 2009 m. vasarÄ iÅ¡vyko į užsienį, ieÅ¡kovės iniciatyva buvo paskelbta jo tarptautinė paieÅ¡ka per policijÄ , nustatyta, kad atsakovas buvo Vokietijoje, tačiau atsisakė pateikti savo gyvenamosios vietos adresÄ (anot ieÅ¡kovės, jis buvo kalėjime). 2009 m. spalio 8 d. ieÅ¡kovė iÅ¡kėlė civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo (Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-475-775/2012 27 lapas). 2011 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-475-775/2012 ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog, kviečiama atsakovo, 2010 m. rudenį trims mėnesiams nuvyko pas jį dirbti į AnglijÄ , ten kartu gyveno.

IÅ¡ protokolinės nutarties matyti, kad teismas termino susitaikymui nepaskyrė, pasiÅ«lė Å¡alims nutraukti santuokÄ bendru sutarimu. Nėra ginčo dėl fakto, kad 2011 m. sausio 7 d. atsakovas iÅ¡vyko dirbti į NorvegijÄ . Å alys 2011 m. birželio mėnesį pateikė dvi santuokos nutraukimo bendru sutarimu sutartis (už atsakovÄ jas pasirašė advokatas). 2011 m. spalio 20 d. nutartimi teismas paskyrė Å¡alims 6 mėn. terminÄ susitaikymui. Joje nurodyta, kad pareiÅ¡kėja teismo posėdyje teigė apie pagerėjusius santykius su atsakovu ir atsiradusiÄ galimybę iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . 2012 m. vasario 21 d. ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti santuokos liudijimÄ , reikalingÄ atsakovui kreipiantis dėl socialinių iÅ¡mokų už vaikus Norvegijoje. 2012 m. spalio 26 d. nutartimi konstatuota, kad Å¡alys per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nepateikė praÅ¡ymo santuokÄ nutraukti, todėl teismas bylÄ atnaujino ir pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo paliko nenagrinėtÄ .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovė pripažino, jog atsakovo darbo Norvegijoje laikotarpiu tris kartus po savaitę laiko su vaikais buvo nuvykusi pas atsakovÄ . Nuotraukose 3 b.l. 150 Å¡alys nusifotografavę Norvegijoje, užfiksuotas jų poilsis su vaikais Å¡eimos atostogų Nidoje metu. Remiantis Å¡iais faktais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo vertinimÄ apie Å¡alių Å¡eiminių ryÅ¡ių palaikymÄ visÄ laikotarpį nuo 2009 m. rudens iki 2013 metų, kvestionuoja kitoje byloje nustatytÄ faktÄ apie Å¡alių susitaikymÄ ir tolesnį Å¡eiminį gyvenimÄ , ieÅ¡kovei dėl santuokos nutraukimo į teismÄ kreipusis 2009 m., t.y. neigia savo pačios pripažinimÄ , jog su atsakovu susitaikė jau 2009 m. rudenį.

Apeliantė ieÅ¡kovė neteisingai nurodo, kad nuotraukos liudija apie bendras Å¡eimos atostogas 2009 m. Tai prieÅ¡tarauja jos paaiÅ¡kinimams civilinėje byloje Nr. 2-475-775/2012 apie tai, kad 2009 m. vasarÄ atsakovas buvo Vokietijoje, o rudenį – Anglijoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog Å¡alių dukrai 2009 m. vasarÄ buvo vos vieneri metai, tuo tarpu nuotraukose užfiksuota aiÅ¡kiai vyresnė mergaitė (teisėjų kolegijos nuomone, mažiausiai 3-4 metų). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuotraukose užfiksuota Å¡alių kÅ«no kalba rodo bendrÄ gyvenimÄ gyvenančių sutuoktinių, o ne paÅ¡alinių asmenų ryÅ¡ius (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Atmestini ir apeliantės ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai apie vykimÄ Ä¯ NorvegijÄ tris kartus po savaitę tik dėl to, kad atsakovui norėta parodyti vaikus, bei kad ieÅ¡kovė vyko ne pas jį, o pas savo pusseserę, gyvenusiÄ viename bute su atsakovu. Tai paneigia ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje 2011 m. apie galimybę iÅ¡saugoti Å¡eimÄ (civilinė byla Nr. 2-475-775/2012), tarpininkavimas siekiant gauti socialines iÅ¡mokas vaikams. Tai, kad ieÅ¡kovė svečiavosi pas pusseserę, paneigia ieÅ¡kovės nuotraukos Norvegijoje su atsakovu (CPK 185 straipsnis).

Apie tai, jog vaikams skirtos išmokos jų nepasiekė, ieškovė VTAS nurodė tik praėjus metams po antrosios santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2014 m. spalio 9 d. (t. 3 b.l. 36)). Visi šie duomenys patvirtina, jog nuo 2009 m. rudens, 2010 m. ir atsakovo darbo Norvegijoje metu 2011–2012 metais šalių santuokinis gyvenimas ir bendro ūkio vedimas nebuvo nutrūkęs. Atsakovas 2014 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškove dėl šeimos ūkio tvarkymo galutinai susipyko 2013 m. sausio mėn. ir 2013 m. vasario mėn. šeiminiai ryšiai nutrūko.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tÄ aplinkybę, jog atsakovas neteisingai teigia apie tai, kad, parvykdamas iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ , grįždavo į Å¡eimos bÅ«stÄ . FaktÄ , kad jis grįždavo į tėvų namus, įrodo ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai ir liudytojo K. V. (atsakovo tėvo) parodymai (liudytojas parodė, jog sÅ«nus iÅ¡ Norvegijos grįžta pas juos, nes į butÄ ieÅ¡kovė jo neįleidžia), ieÅ¡kovės pripažinimas Kauno m. Dainavos policijos komisariato ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 26-At-01958-14 apie buto spynos pakeitimÄ (t. 4 b.l. 104), ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai apie tai, kad atsakovas į Å¡eimos bÅ«stÄ patenka tik įleidus ieÅ¡kovei (paaiÅ¡kinimas t. 3 b.l. 31; paaiÅ¡kinimas 2014 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje).

Ä®rodymui, jog ieÅ¡kovė naudojosi atsakovo banko kortele, kurias atsakovas turėjo dvi, atsakovas apeliacinės instancijos teismo siÅ«lymu pateikė savo sÄ skaitos DNB banke iÅ¡raÅ¡Ä 2012 m. vasario 24 d.– 2013 m. kovo 13 d. laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nesant banko patvirtinimo apie dviejų kortelių iÅ¡davimÄ , pinigų iÅ¡gryninimas Norvegijoje, o sekančiÄ arba tÄ pačiÄ dienÄ Lietuvoje, tiesiogiai nepatvirtina dviejų banko kortelių buvimo, tačiau atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pripažinimÄ atsakovo banko kortele naudojusis vienÄ kartÄ 2012 m. gruodžio mėn. atsakovo skolos jo seseriai grÄ Å¾inimui (t.y. naudojimosi fakto patvirtinimÄ ), taip pat į tai, kad atsakovo tėvas pinigines lėšas vaikų iÅ¡laikymui ieÅ¡kovei pervedė tik nuo 2013 m. kovo mėnesio, kai Å¡alys kartu nebegyveno, visas Å¡ias aplinkybes siejant su kitoje byloje nustatytu Å¡alių susitaikymu ir jau aptartais Å¡eiminių ryÅ¡ių palaikymÄ patvirtinančiais įrodymais iki 2013 metų, su aplinkybe, kad ieÅ¡kovė, 2012 m. spalio 1 d. gavusi teismo nutartį nutraukti santuokos nutraukimo bylÄ Nr. 2-475-775/2012, jos neapskundė, į tai, jog Å¡alių bendravimo pobÅ«dį apsprendė ir atsakovo darbinė emigracija, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo suformuotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, daro iÅ¡vadÄ apie labiau tikėtinÄ nei netikėtinÄ bendrÄ Å¡alių gyvenimÄ 2009-2012 metų laikotarpiu (CPK 182 straipsnio 2 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis G.

Å . v. Knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal Å . B. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). Remiantis ieÅ¡kovės pripažinimu atsakovo banko kortele naudojusis 2012 m. gruodžio mėn. ir nepaneigtu atsakovo paaiÅ¡kinimu, jog Å¡alys kartu nebegyvena nuo 2013 m. vasario 3 d., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡alių Å¡eiminio gyvenimo ir Å¡eimos turto teisinio režimo pabaiga yra 2012 m. vasario mėnuo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog nuo 2012 m. kovo mėn. jos gyvena skyrium.

Vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė, santuokos nutraukimo bylÄ iÅ¡kėlusi 2013 m. lapkričio 29 d., tokios iÅ¡tuokos priežasties neįrodė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu ieÅ¡kovė laikytina neįrodžiusia santuokos iÅ¡irimo dėl atsakovo priklausomybės nuo azartinių žaidimų (loÅ¡imo), todėl jų nekartoja.

IÅ¡klausius liudytojų parodymų garso įrašų matyti, jog K. Å . (ieÅ¡kovė tėvų Å¡eimos draugas) paliudijo apie atsakovo priklausomybę nuo loÅ¡imo 2009 metais, nurodė, jog po to jo daugiau nebuvo sutikęs. Liudytoja L. D. (ieÅ¡kovės motina) paliudijo apie atsakovo loÅ¡imÄ 2009 m., parodė, jog nuo Å¡ios priklausomybės jis užsikodavo. Apeliantės nurodoma kreditorė I. T. (atsakovo sesuo) Å¡ios aplinkybės nepatvirtino, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, nesant duomenų apie atsakovo priklausomybę nuo loÅ¡imo Å¡alių santuokinio gyvenimo eigoje po 2009 m., negalima remtis 2008 m. vasario 25 d. privataus juridinio asmens iÅ¡duota pažyma apie P. V. taikytus metodus, sprendžiant jo priklausomybės azartiniams žaidimams problemÄ (civilinės bylos Nr. 2-475-775/2010 t. 1, b. l. 2-5, 24).

IeÅ¡kovės atstovas, analizuodamas atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog Å¡iÄ priklausomybę atskleidžia pinigų mokėjimas baruose Norvegijoje kas keliolika minučių. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos paaiÅ¡kinimus atmeta. Atsakovas nurodė, kad Norvegijoje atsiskaitinėjama už kiekvienÄ alaus bokalÄ (teigia, jog ieÅ¡kovės nurodytais atvejais su draugais buvęs bare). Internetinio puslapio www.google.com duomenys apie sÄ skaitoje nurodytas vietas, kuriose atlikti mokėjimai (jos pažymėtos adresais http://www.bankenpub.no/; http://www.ophelia.no/; http://www.yelp.com/biz/caf%C3%A9-fiasco-oslo-3; http://www.johnsbar.no/; http://www.norwegian.com/magazine/city-guides/norway/oslo/nightlife/658/stargate; https://foursquare.com/v/treffen-caf%C3%A9/4ba61d9af964a520bb3439e3; http://www.yelp.com/biz/blue-diamond-oslo (sÄ skaitoje minimas „barca sport bar“ nerastas), nepatvirtina, kad ten yra žaidžiami azartiniai žaidimai.

PastarÄ jÄ aplinkybę įrodančių duomenų ieÅ¡kovė nepateikė. Remdamasi visomis Å¡iomis aplinkybėmis bei tuo, kad atsakovas nepateikė duomenų apie Å¡eimos iÅ¡irimÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės ir tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neginčija, kad 2009 m. buvo palikęs Å¡eimÄ nežinioje keletÄ mėnesių, į ieÅ¡kovės pripažinimÄ , jog ji pakeitė šeimos bÅ«sto spynÄ ir atsakovas į butÄ galėjo įeiti tik jai leidus, nors tuo metu Å¡alys nebuvo nutraukę santuokinių ryÅ¡ių, taip pat į tai, kad nebuvo nutrÅ«kę atsakovo ryÅ¡iai su vaikais jam dirbant užsienyje, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas nepateikė teismui pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog Å¡eima iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės (Civilinio kodekso 3.27 straipsnis).

Dėl iÅ¡laikymo dydžio Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, jog vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį, turi bÅ«ti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymÄ atitinkantį iÅ¡laikymÄ , toks pakankamas vaikų iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Å . v. L. Å ., bylos Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams iÅ¡laikyti vaikÄ suponuoja pareigÄ teikti įrodymus apie realiÄ jų turtinę padėtį.

Å ios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigÄ turi abu tėvai (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-79/2006). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).IeÅ¡kovė prašė priteisti vaikams iÅ¡laikymÄ po 318,85 Eur, atsakovas sutiko mokėti po 115,85 Eur, apeliacinės instancijos teisme nurodė sutinkantis mokėti po 100 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta iÅ¡laikymo suma po 144,81 Eur atitinka ir vaikų poreikius, ir atsakovo galimybes bei pareigÄ tokio dydžio iÅ¡laikymÄ teikti.

Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurios iÅ¡ vaikų poreikių lentelėje nurodytos iÅ¡laidos laikytinos prabangos iÅ¡laidomis, iÅ¡ ginčijamo sprendimo argumentų matyti, kad prabanga teismas laikė tokio dydžio vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, kokių ieÅ¡kovė, teigdama vaikus iÅ¡laikiusi viena, padedant tik tėvams, pagal gautas pajamas negalėjo leisti, ir nei tokių pajamų, nei iÅ¡laidų neįrodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis protingumo kriterijumi, Å¡alių vaikams, kuriems sprendimo priėmimo metu buvo 10 ir 6 metai, prabangos iÅ¡laidos bÅ«tų po 150 Lt kas mėnesį laisvalaikiui, po 2000 Lt kelionėms vasarÄ .

UžaukÅ¡tintos yra iÅ¡laidos maistui po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui plius po 120 Lt maistui mokykloje sÅ«nui ir po 500 Lt dukrai už darželį, kai į pastarÄ jÄ sumÄ Ä¯eina ir maitinimas. Nerealu, kad kiekvienÄ mėnesį vaikų vaistams, vitaminams ir medikų paslaugos iÅ¡leidžiama po 100 Lt (įrodymų apie tokio dydžio iÅ¡laidas nėra). Remiantis ieÅ¡kovės skaičiavimu, bÅ«sto komunalinės iÅ¡laidos vienam asmeniui yra 300 Lt (nerealu, kad keturių asmenų Å¡eima už komunalines paslaugas mokėtų 1200 Lt).

Akivaizdžiai užaukÅ¡tintos iÅ¡laidos ir drabužiams (nors vaikai augantys, mokykliniai Å¡varkai bei visų sezonų striukės įprastai kasmet neperkami). Pareiga mokėti bÅ«sto kreditÄ tenka ne vaikams, o Å¡alims. Remiantis ieÅ¡kovės skaičiavimais, vaikų poreikiams kas mėnesį reikia atitinkamai po 2261 Lt (654,83 Eur) ir 2252,5 Lt (652,37 Eur), tuo tarpu minimali alga sprendimo priėmimo metu sudarė 300 Eur (pusės sumos – 150 Eur), atitinkamai nuo 2015 m. liepos 325 Eur, nuo 2016 m. sausio – 350 Eur.

Pusė pastarosios sumos sudarytų 175 Eur, tačiau didinti pirmosios instancijos teismo priteistÄ sumÄ iki 175 Eur nėra pagrindo – minimali alga yra tik orientacinio pobÅ«džio, sprendžiant apie reikalingÄ vaiko iÅ¡laikymo dydį. Å alių vaikai neturi specialių poreikių, realiai pagal Å¡alių pajamas jie buvo iÅ¡laikomi už mažesnę sumÄ . Teisėjų kolegija atmeta apelianto atsakovo argumentus apie tai, kad jis nėra pajėgus priteisto dydžio iÅ¡laikymÄ teikti ir kad teismas neįvertino aplinkybės, jog iÅ¡laikymas priteisiamas dviems vaikams.

Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Tai, kad Å¡iuo metu atsakovas nedirba ir gyvena pas savo tėvus, neatleidžia jo nuo CK 3.192 straipsnyje numatytos pareigos teikti savo vaikams tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris jų bÅ«tinuosius poreikius maksimaliai patenkintų. Atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus. IÅ¡ atsakovo pateiktos radiologo konsultacijos t. 4 b.l. 102 negalima daryti iÅ¡vados apie jo nedarbingumÄ ar bent apsunkintÄ galimybę įsidarbinti. Ä®statymų leidėjas nėra įtvirtinęs galimybes iÅ¡laikymo dydį sumažinti atsižvelgiant į iÅ¡laikytinų vaikų skaičių.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne vaikų skaičiui, o jų poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog atsakovas nėra daugiavaikis tėvas, o priteista išlaikymo suma atitinka teismų praktikoje įprastai tokio amžiaus vaikams priteisiamo išlaikymo dydį (pvz., Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2A-142-264/2015 vaikui, gimusiam 2010 m., priteistas 130,33 Eur išlaikymas; byloje Nr.2A-441-324/2015 2005 m. gimusiam vaikui priteistas 150 Eur išlaikymas). Vadovaujantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo išvada dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo 2013 m. kovo – lapkričio mėn. laikotarpiu nekeistina. Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo Sutuoktinių bendro turto lygų dalių prezumpcija yra įtvirtinta CK 3.117 straipsnio pirmojoje dalyje.

Šio straipsnio antroji dalis nustato, kad nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Faktas, kad šalių vaikai yra skirtingų lyčių, teismų praktikoje nėra pripažįstamas tokios svarbos aplinkybe, dėl kurios tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaikų gyvenamoji vieta, galėtų būtų skiriama didesnė turto dalis.

Nors vaikai ir skirtingų lyčių, visų pirma jie yra brolis ir sesuo. Nesant ypatingų su vaikų sveikata ar kitokiais svarbiais faktoriais (pvz., vaikų skaičiumi) susijusių aplinkybių, dėl kurių jie objektyviai negalėtų išsitekti viename kambaryje, nėra pagrindo sumažinti kitam iš tėvų priklausančio bendro turto dalį. Netenkindamas šio ieškovės prašymo, pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nekartoja.

Dėl piniginės kompensacijos už komunalines paslaugas priteisimo Atmestini apelianto atsakovo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto vadovavimosi CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo piniginę kompensacijÄ už AB „Kauno energija“, AB „City service“ suteiktas paslaugas. Turto balanso sudarymÄ reglamentuojantis CK 3.118 straipsnis nustato, kad, dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktinių turtas bei vieno ir kito asmeninis turtas.

IÅ¡ bendro sutuoktinių turto pirmiausiai turi bÅ«ti sumokamos (priteisiamos) iÅ¡ Å¡io turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Jei iÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tai sutuoktinių dalytino turto visuma yra mažinama Å¡ių prievolių (skolų) suma (1,2 dalys). Nors byloje yra nustatyta, kad, pakeisdama buto užraktÄ , ieÅ¡kovė pažeidė atsakovo teises visavertiÅ¡kai naudotis jam priklausančia nuosavybe (bÅ«stu), tai nepaÅ¡alina jo kaip bendraturčio pareigos Å¡iÄ nuosavybę iÅ¡laikyti (CK 4.76 straipsnis) (pažymėtina, kad savo teisės nekliudomai naudotis bÅ«stu atsakovas teismine tvarka negynė, abi Å¡alis tenkino Å¡eiminių santykių pobÅ«dis, aptartas nutarties dalyje dėl sutuoktinių kaltės dėl Å¡eimos iÅ¡irimo).

Tuo vadovaujantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, pagrįsta sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika, kad prievolės, atsiradusios dėl buto, esančio bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, komunalinių paslaugų įsiskolinimo yra bendrosios sutuoktinių prievolės pagal Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog tai, kad sutuoktiniai, vedę bendrÄ Å«kį iki 2013 m. kovo mėn., turi vienas kitam turtinių pretenzijų dėl Å«kio tvarkymo, negali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis.

Dėl prievolės I. T. pripažinimo solidaria ir teismo šališkumo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-P-186/210 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui A.A. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių, išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių.

Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ â€“ reikalavimas reiÅ¡kiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiÅ¡kia reikalavimÄ abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginÄÄ dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobÅ«dį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 28 d. atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Jame nurodė, jog teismo posėdyje paaiÅ¡kėjo, kad Å¡alys nurodė ne visus kreditorius, t.y. nenurodė I. T., kuri Å¡alių Å¡eimos poreikiams buto remontui 2007 m. paskolino 28 000 Lt, iÅ¡ kurių yra grÄ Å¾inta 11 000 Lt. Kadangi skolinta pinigų suma buvo panaudota Å¡eimos poreikiams patenkinti, negrÄ Å¾intÄ 17 000 Lt įsipareigojimÄ prašė pripažinti solidaria Å¡alių prievole (t. 3 bl. 81). Trečiasis asmuo I. T. 2014 m. gruodžio 11 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, nurodė sutinkanti su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu pripažinti, kad Å¡alių prievolė grÄ Å¾inti jai 923,54 Eur (17000 Lt) paskolÄ yra solidari Ž.

V. ir P. V. prievolė (t. 3 b. l. 101-103). Teigė, jog paskola buvo suteikta Å¡eimos buto, įsigyto 2006 m. birželio 14 d., remontui. Kadangi Å¡alys skolÄ gražindavo tik mažomis dalimis, 2012 m. liepos 6 d. susitarė užfiksuoti negrÄ Å¾intÄ skolos likutį, atsakovas iÅ¡rašė neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, kuriuo įsipareigojo jai iki 2012 m liepos 19 d. sumokėti 23 100 Lt. Ä®sipareigojimo laiku neįvykdė, todėl 2012 m. liepos 19 d. Kauno m. 2-jo notarų biuro notarė iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 23 235,50 Lt ir 6 procentų palÅ«kanų nuo 2012 m. liepos 20 d. vekselio iki jo visiÅ¡ko apmokėjimo.

Vykdomasis įraÅ¡as buvo įteiktas ir ieÅ¡kovei, ir atsakovui. IÅ¡ skolos sumos ieÅ¡kovė sumokėjo 7000 Lt (2012 m. gruodžio 27 d. 4000 Lt, 2012 m. gruodžio 31 d.– 3000 Lt), 2013 m.sausio 1 d. atsakovas grÄ Å¾ino 898,25 Lt, 2014 m. sausio 1 d. atsakovas sumokėjo dalį palÅ«kanų (900 Lt) (t. 3 b.l. 101-106). Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Å¡ioje byloje kreditorė I. T. neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, kad vienam iÅ¡ sutuoktinių paskolinti pinigai buvo panaudoti Å¡eimos poreikiams tenkinti, tačiau iÅ¡ atsakovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų padarė iÅ¡vadÄ , kad paskola buvo panaudota ne atsakovo asmeniniams, bet Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡i iÅ¡vada yra nepagrįsta. Minima iÅ¡vada yra paremta tik ieÅ¡kovės pripažinimu, patvirtintu kreditorės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u t. 3 b.l. 133, jog atsakovo praÅ¡ymu ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino jo skolÄ seseriai, pinigus paėmusi iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos banko kortele. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad ieÅ¡kovė 2012 m. gruodžio mėn. bÅ«tų vykdžiusi netikėtai į jÄ pasikreipusio sutuoktinio praÅ¡ymÄ jai perduotus 7000 Lt persiųsti trečiajam asmeniui, turint omenyje pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad jos sutuoktinis nuo 2009 m. birželio 13 d. visiÅ¡kai neprisidėjo prie Å¡eimos gerovės, visiÅ¡kai nesirÅ«pino vaikais, neteikė jiems jokio iÅ¡laikymo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad 7000 Lt sumokėjimo kreditorei metu Å¡alių Å¡eiminiai ryÅ¡iai nebuvo nutrÅ«kę, minimas ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas reiÅ¡kia ne pripažinimÄ , kad ji žinojo apie paskolÄ , atsakovo pasiraÅ¡ytÄ vekselį ar kad kreditorės paskolinti pinigai buvo panaudoti buto remontui, o tiesiogiai tai, kÄ pasakė pati ieÅ¡kovė – atsakovo asmeninės skolos grÄ Å¾inimÄ , nes jam pačiam tai padaryti buvo gėda (anot ieÅ¡kovės ir jos liudytojų, taip pat atsakovo tėvo liudytojo K.

V., 2009 m. ieÅ¡kovas dėl priklausomybės nuo azartinių loÅ¡imų buvo prisiskolinęs pinigų iÅ¡ daugelio asmenų). IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog butas buvo suremontuotas bei baldai nusipirkti už banko paskolos pinigus butui įsigyti. Atsakovas jokiais duomenimis neįrodė nei to, kad pinigų suma, nurodyta jo pasiraÅ¡ytame vekselyje, 2007 m. buvo iÅ¡ kreditorės pasiskolinta, nei kad Å¡i suma buvo panaudota buto remontui. 2012 m. pasiraÅ¡ytas vekselis patvirtina tik atsakovo pareigÄ grÄ Å¾inti jame nurodytÄ sumÄ kreditorei, o ne pinigų pasiskolinimÄ 2007 metais (Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Vekselyje nurodytų pinigų panaudojimo buto remontui paskirtį atsakovas įvardijo tik tada, kai buvo gautas kreditorės atsiliepimas į prieÅ¡ieÅ¡kinį. Nei pirmoje byloje dėl santuokos nutraukimo, nei apeliacine tvarka vertinamos bylos atsiliepime į pirminį ieÅ¡kinį, nei atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovas nenurodė apie Å¡alių prievolę savo seseriai, prieÅ¡ingai, teigė kreditinių įsipareigojimų neturintis (t. 1 b.l. 118), o prieÅ¡ieÅ¡kinyje pinigų panaudojimas buvo nurodytas abstrakčiai („šeimos poreikiams“). 2014 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje liudytojas K.

V. (atsakovo tėvas) parodė, kad atsakovas iÅ¡ sesers skolinosi „pragyventi“, liudytoja K. V. (atsakovo motina) parodė, kad atsakovas skolinosi pinigus iÅ¡ I. T. uždarosios akcinės bendrovės įkÅ«rimui, iÅ¡ kurių 7000 Lt I. T. grÄ Å¾ino ieÅ¡kovė. Å i liudytoja patvirtino, jog atsakovas tuos pinigus atsiuntė ieÅ¡kovei, kad Å¡i grÄ Å¾intų I. T.. 2014 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje atsakovas paaiÅ¡kino, kad buvo įkÅ«ręs UAB „Litara“ (įmonės kodas 300651081).

IÅ¡ juridinių asmenų registro duomenų t. 4 b.l. 167 matyti, jog 2007 m. vasario 22 d. atsakovas tapo Å¡ios įmonės savininku. Tame posėdyje atsakovas aiÅ¡kiai nurodė, kad 20 000 Lt seseriai skolingas jis, kiek grÄ Å¾ino, neprisimena, 7000 Lt buvo perdavusi ieÅ¡kovė, likę grÄ Å¾inti 17 000 Lt. Ä®raÅ¡o 19.14 min. atsakovas nurodė, jog „tai nėra oficialiai ir mes patys susitvarkysim“. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų ir apie tai, kad vykdomasis įraÅ¡as bÅ«tų ieÅ¡kovei įteiktas. Atsakovo procesinės pozicijos neapibrėžtumas (paskolos nenurodymas; jos paskirties neįvardijimas; duomenų apie pinigų perdavimÄ 2007 m. nepateikimas; nenurodymas, jog pasirašė vekselį; paskolos paskirties konkretizavimas tik gavus kreditorės atsiliepimÄ ), prieÅ¡taringi artimų atsakovui liudytojų parodymai apie paskolos paskirtį, paties atsakovo pripažinimas, jog seseriai yra skolingas jis, nepateikimas jokių įrodymų apie buto remonto iÅ¡laidas ir apie tai, kad pinigus iÅ¡ sesers skolinosi 2007 metais, įgalina daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė, jog paskolos sandoris buvo sudarytas Å¡eimos interesais (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nevertinęs visų su ginčo aplinkybe susijusių įrodymų, netinkamai pritaikė materialinės teisės normÄ , todėl nepagrįstai nusprendė apie Å¡alių prievolės kreditorei I. T. bendrumÄ (CPK 185 straipsnis). Å i sprendimo dalis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prieÅ¡ingas Å¡alių prievolės Å¡iai kreditorei vertinimas nereiÅ¡kia, kad tuo pačiu yra pripažįstami pagrįstais apeliantės ieÅ¡kovės argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, kai, atmesdamas ieÅ¡kovės atsikirtimus ir tenkindamas atsakovo reikalavimÄ dėl prievolės kreditorei I.

T. pripažinimo solidaria, teismas pripažino, jog atsakovo kreipimasis dėl pinigų perdavimo kreditorei ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti netikėtas (tuo pačiu ir nevykdytinas), jei jie, anot ieÅ¡kovės, kartu negyveno nuo 2009 m. Kitoks bylos aplinkybių įvertinimas nėra teismo Å¡aliÅ¡kumas. Vienokia ar kitokia teismo iÅ¡vada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iÅ¡ bylos Å¡alių, pati savaime nepatvirtina teismo suinteresuotumo prieÅ¡ingos Å¡alies naudai, tuo labiau kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumÄ pagal savo vidinį įsitikinimÄ (CPK 185 straipsnis).

Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl Å¡alių bendro gyvenimo pabaigos, tai savaime neįrodo visų Å¡alių prievolių bendrumo. Pagal nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, kad vienam iÅ¡ sutuoktinių paskolinti pinigai buvo panaudoti Å¡eimos poreikiams tenkinti, tenka ir kreditoriui, ir sutuoktiniui. Å iuo atveju įrodinėjimo pareigos neįvykdė nei kreditorė, nei bylos Å¡alis, praÅ¡anti prievolę pripažinti solidaria. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (1,2 dalys). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai yra patenkinti apytiksliai 50 procentų.

Apeliacinės instancijos teisme nutarus netenkinti atsakovo prašymo dėl prievolės I. T. pripažinimo solidaria, laikytina, kad ieškovės reikalavimai yra patenkinti 60 procentų, todėl pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai perskirstytinos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, pateikdama ieškinį, ieškovė sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, ieškinys turėjo būti apmokėtas 3192 Lt žyminiu mokesčiu (3048 Lt už turtinius reikalavimus ir 144 Lt – už neturtinius reikalavimus). 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovė yra atleista nuo 3092 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo.

Patikslinus ieÅ¡kinį, 2014 m. kovo 21 d. nutartimi 567 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė buvo atleista nuo 86 procentų žyminio mokesčio valstybei mokėjimo (667x100/4759). Bendra už ieÅ¡kinį mokėtino žyminio mokesčio suma yra 3759 Lt (1088,68 Eur). 60 procentų patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 17,38 Eur (60 Lt) žyminio mokesčio, iÅ¡ atsakovo valstybei – 617,20 Eur (1028,68x60/100). 2014 m. vasario 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovas turėjo sumokėti 1511 Lt žyminio mokesčio (1367 Lt už turtinį ir 144 Lt už neturtinį reikalavimÄ ). 1511 Lt (437,62 Eur) žyminio mokesčio mokėjimÄ atidėjo iki sprendimo priėmimo.

Atsakovo reikalavimus patenkinus 40 procentų, valstybei priteistina 60 procentų (262,57 Eur) žyminio mokesčio, iÅ¡ kurio 14 procentų nuo patenkintos prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies (24,50 Eur) (437,62x40/100) (175,04x14/100) turi sumokėti ieÅ¡kovė, likusiÄ 238,07 Eur dalį – atsakovas (262,57-24,50) (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Bendra iÅ¡ atsakovo priteistina žyminio mokesčio suma valstybei sudaro 855,25 Eur (617,20+238,07). Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis ieÅ¡kovės turėtas 680,61 Eur (2350 Lt) advokato pagalbos iÅ¡laidas ir 868,86 Eur (3000 Lt) atsakovo turėtas advokato pagalbos iÅ¡laidas.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perskirsčius bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcijas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 408,36 Eur, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui – 347,54 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų.Pritaikius prieÅ¡prieÅ¡inių mokėjimų įskaitymo institutÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 77,38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (408,36-347,54)+17,38).Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme 67,08 Eur perskirstytinos santykiu 60/40 (iÅ¡ ieÅ¡kovės – 14 procentų nuo 26,84 Eur (3,75 Eur), iÅ¡ atsakovo– 40,24 Eur).

Bendra iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudaro 895,5 Eur (855,25 +40,24), iÅ¡ ieÅ¡kovės – 28,25 Eur (24,50+3,75). Apeliacijos metu patenkinus vienÄ iÅ¡ keturių ieÅ¡kovės reikalavimų ir atmetus visus atsakovo reikalavimus, Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme paskirstytinos 25/75 procentų santykiu. Apeliacinio proceso metu ieÅ¡kovės mokėtinas 882 Eur žyminis mokestis buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (t. 4 b.l. 122), todėl iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 220,5 Eur, iÅ¡ ieÅ¡kovės – 661,5 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 2,3 dalys).

 Atsakovas sumokėjo 37,17 Eur žyminio mokesčio, 434 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ , 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , 180 Eur dokumento vertimo iÅ¡laidų (t. 4 b.l. 101, 128, 159-161, t. 5 b.l. 5-6). Advokato pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. redakcija) patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui nepriteistinas žyminis mokestis ir advokato pagalbos iÅ¡laidos už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ , priteistinos iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir dokumento vertimÄ . 75 procentai Å¡ių iÅ¡laidų sudaro 360 Eur (480x75/100). Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ atsakovo nepraÅ¡o priteisti ieÅ¡kovė, Å¡i suma sumažintina iki 50 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apskundė abi Å¡alys, kad jų argumentų įvertinimui raÅ¡ytinis apeliacinis procesas buvo nepakankamas, procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos 8,54 Eur apeliacinės instancijos teisme Å¡alims paskirstytinos po lygiai (po 4,27 Eur) (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Kartu su priteistu 220,5 Eur žyminiu mokesčiu atsakovo valstybei mokėtinos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 224,77 Eur, kartu su priteistu 661,5 Eur žyminiu mokesčiu ieÅ¡kovės valstybei mokėtinos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 665,77 Eur.

 Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų su ginčo aplinkybe susijusių įrodymų, netinkamai pritaikė materialinės teisės normÄ , todėl nepagrįstai nusprendė apie Å¡alių prievolės kreditorei I. T. bendrumÄ (CPK 185 straipsnis). Dėl to Å¡i sprendimo dalis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Kita apeliacine tvarka patikrinto sprendimo dalis atitinka CPK 263 straipsnyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nutaria: Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimÄ . Nustatyti, kad prievolė grÄ Å¾inti kreditorei I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4923,54 Eur (17000,00 Lt) dydžio paskolÄ yra asmeninė atsakovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė. Sprendimo rezoliucinės dalies 25, 26 ir 27 pastraipas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo iÅ¡dėstyti taip:„Priteisti iÅ¡ atsakovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 77,38 (septyniasdeÅ¡imt septynis Eur 38 ct) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei Ž.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 895,5 (aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis Eur 50 ct) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, sumokant pastarÄ jÄ sumÄ valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,25 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis Eur 25 ct) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, sumokant pastarÄ jÄ sumÄ valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.“LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 224,77 (du Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis Eur 77 ct) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei apeliacinės instancijos teisme, sumokant pastarÄ jÄ sumÄ valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Ž.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 (penkiasdeÅ¡imt) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 665,77 (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis Eur 77 ct) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme valstybei, sumokant pastarÄ jÄ sumÄ valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.“ Teisėjai             Raimondas Buzelis              Virginija Gudynienė              Algimantas Kukalis                                                          Â