A-502-2641-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2641/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02273-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 76

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Astai Jakutytei-Sungailienei,

atsakovo atstovei Agnei Vaivadaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dilidus“ prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2641/2012 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dilidus“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dilidus“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 2-8 (toliau – ir Sprendimas, Sprendimas Nr. 2), kuriuo nuspręsta nepritarti sprendimo projektui „Dėl Tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 1-1526 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir paliktas galioti 2010 m. balandžio 28 d. priimtas sprendimas Nr. 1-1526, ir įpareigoti Tarybą artimiausiame posėdyje ištaisyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendime Nr. 1-1526 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ esančius neatitikimus patvirtintam sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano brėžiniui, t. y. pakeisti šio sprendimo 1.5.2 punktą ir jį išdėstyti taip: „dalies 1b – iki 9 aukštų“; pakeisti šio sprendimo 1.6.2 punktą ir jį išdėstyti taip: „dalies 1b – iki 35 m“, pakeisti šio sprendimo 1.7.2 punktą ir jį išdėstyti taip: „dalies 1b – iki 179,15 metrų“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Dilidus“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi UAB „Dilidus“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą pakeitė – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 2-8 ir įpareigojo Tarybą artimiausiame posėdyje panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 1-1526 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ 1.5.2., 1.6.2. ir 1.7.2 punktus.

II. Pareiškėjas UAB „Dilidus“ padavė prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties išaiškinimo.

Atsižvelgdamas į teismo išvadą, kad Sprendimo 1.5.2, 1.6.2 ir 1.7.2 punktai yra neteisėti, pareiškėjas prašo išaiškinti, ar nutartyje nurodytos aplinkybės: „atsakovas įpareigojamas panaikinti neteisėtą sprendimo dalį, dėl kurios aktas tapo ydingu“ ir „panaikinus Sprendimo 1.5.2, 1.6.2 ir 1.7.2 punktus, likę (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai taps aiškūs ir neprieštaringi“, inter alia reiškia, jog detaliojo plano brėžinys yra teisėtas ir galioja visa apimtimi, ir kad visi detaliojo plano 1b dalies sprendiniai, įskaitant aukštingumą – 9 aukštai, statinių aukštį – 35 metrai ir absoliutinę altitudę – 179,15 metrai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo suderinti su visuomene ir kompetentingomis institucijomis, gali būti įgyvendinami visa apimtimi pagal suderintą ir Sprendimu patvirtintą brėžinį.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prieštarauja pareiškėjo prašymo tenkinimui. Paaiškina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški, nedviprasmiška ir nekelia abejonių dėl jos suvokimo bei vykdymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Prašymas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalimi kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. administracinės bylos Nr. AS62-341/2011, AS525-459/2009, N444-2663/2009), pagal šios proceso teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu.

Taigi iš administracinių teismų praktikos matyti, jog tuo atveju, jeigu prašoma, kad būtų išaiškinti klausimai, susiję su teismo sprendimo vykdymu, tačiau toks prašymas siejamas ne su nepakankamu teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumu, o su siekiu, kad būtų išaiškinta tolimesnė situacija teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, teismo sprendimo išaiškinimas ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies pagrindu negalimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties kontekste, daro išvadą, kad minėta nutartis yra motyvuota, jos rezoliucinė dalis vykdymo požiūriu yra suprantama, nedviprasmiška. UAB „Dilidus“ prašymo tenkinimas jame nurodytose ribose lemtų ne klausimų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu dėl nepakankamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo, pašalinimą, o argumentacijos, t. y. teismo sprendimo turinio, modifikavimą, kas prieštarautų ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies tikslams, todėl prašymas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dilidus“ prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A502-2641/2012 išaiškinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė