610bf643-3780-4b7e-ae6e-e4c1eb908854 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-408-910/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10794-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.3.1.20; 3.3.3.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų R.

A., G. A. ir L. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų Ž. J. ir L. J. ieÅ¡kinį atsakovams R. A., G. A. ir L. A. dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų jų be pagrindo sutaupytÄ 23 300 Eur sumÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovai 2018 m. liepos 9 d. įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 4 kambarių butÄ (duomenys neskelbtini), o 2018 m. liepos 9 d. įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) – 2/9 dalis automobilių aikÅ¡telės (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į šį turtÄ Ä¯registravo vieÅ¡ajame registre, tačiau nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. Å¡iuo turtu negali naudotis, nes bute, neturėdami jokio teisinio pagrindo, gyvena buvusi nekilnojamojo turto savininkė atsakovė R. A., jos sutuoktinis atsakovas G. A. ir pilnametis sÅ«nus atsakovas L. A..

3. IeÅ¡kovai pažymėjo, kad kilusį ginÄÄ siekė iÅ¡spręsti taikiai. Atsakovų iniciatyva buvo derinamos turto mainų arba pirkimo-pardavimo sutartys. Susitarti nepavyko. Pirmasis raginimas iÅ¡sikelti iÅ¡ buto atsakovams buvo pateiktas 2018 m. rugsėjo 26 d. Jiems geruoju neiÅ¡sikėlus, ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ dėl priverstinio atsakovų iÅ¡keldinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-287-433/2020, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkino – nuspręsta atsakovus iÅ¡keldinti.

Atsakovė buvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį dėl varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais, kuris Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2795-661/2019, atmestas kaip nepagrįstas. IÅ¡ ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančio buto atsakovai iÅ¡sikėlė 2020 m. liepos 12 d. IeÅ¡kovų nuomone, situacija atitinka visas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygas, nes tarp ginčo Å¡alių nėra jokio sandorio dėl turto naudojimo, ieÅ¡kovai nesutinka su naudojimu ir visomis priemonėmis siekia jį nutraukti, ieÅ¡kovai įsigijo butÄ teisėtai, nuosavybės faktas nenuginčytas, atsakovų neteisėto praturtėjimo (sutaupymo) bÅ«du gautų lėšų negalima iÅ¡reikalauti jokiais kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais, ieÅ¡kovai veikė ir veikia savo interesais ir rizika.

Dėl atsakovų neteisėto naudojimosi ieÅ¡kovų turtu nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. liepos 12 d. atsakovai yra nepagrįstai sutaupę 23 300 Eur, t. y. tai, kÄ atsakovai bÅ«tų iÅ¡leidę, jeigu naudotųsi ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiu daiktu teisiÅ¡kai pagrįstai, sudarę nuomos sutartį, pagal kuriÄ kiekvienÄ mėnesį mokėtų 1 000 Eur nuomos mokestį, su kuriuo atsakovai buvo sutikę. IeÅ¡kovai taip pat nurodė, kad rinkoje butų nuomos kainos (duomenys neskelbtini) rajone yra nuo 11,90 Eur/kv. m iki 20,24 Eur/kv. m, todėl ieÅ¡kovų butas galėtų bÅ«ti iÅ¡nuomotas už 1 451,80 – 2 469,28 Eur dydžio nuomos mokestį kas mėnesį.

Ieškovai nesutinka su atsakovų pozicija, kad teisę gyventi ieškovams nuosavybės teise priklausančiame bute jiems suteikia tai, jog daugiabutis namas yra atsakovei R. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ir kad taip konstatuota Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje byloje priimtuose teismo sprendimuose. Ieškovai yra pateikę Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl servitutų, suteikiančių teisę naudotis nurodytu sklypu, nustatymo (civilinė byla Nr. e2-10033-845/2020).

Ieškovai taip pat nesutinka su atsakovų argumentais, kad reikalavimas negali būti pareikštas atsakovui L. A., kaip negyvenančiam ginčo bute. Tai paneigia šalių susirašinėjimas, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. kovo 25 d. liudytojo apklausos protokolas, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-287-433/2020, kuriuo iškeldintas ir atsakovas.

4. Atsakovai prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas L. A. negyvena ginčo patalpose ir gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs kitu adresu, o atsakovai R. ir G. A. nesutinka su ieÅ¡kiniu, nes ieÅ¡kovai neįrodė visų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygų. Atsakovai pabrėžė, kad ieÅ¡kovai nėra įgiję teisės į žemės sklypÄ , kuris priklauso atsakovei ir kuris reikalingas butui eksploatuoti. IeÅ¡kovai atsisakė sudaryti susitarimÄ dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, reikalinga butui eksploatuoti, todėl, atsakovų nuomone, jie turi teisinį pagrindÄ gyventi bute.

Atsakovai patvirtino, kad 2018 metų rudenį vyko Å¡alių derybos, siekiant susitarti dėl ginčo buto mainų arba pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Sutartys nebuvo sudarytos, nes atsakovams netiko ieÅ¡kovų pasiÅ«lyta buto kaina. Atsakovai siÅ«lė susitarti dėl butui skirto žemės sklypo dalies naudojimo, tačiau ieÅ¡kovai nesutiko su atsakovų siÅ«lomomis sÄ lygomis, ir tik po pusantrų metų kreipėsi į teismÄ dėl servituto nustatymo. Dėl nurodytos priežasties, taip pat dėl to, kad teismuose buvo sprendžiami Å¡alių ginčai, atsakovų nuomone, ieÅ¡kovai prisidėjo prie savo galimybės naudotis butu praradimo.

IeÅ¡kovai nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp praradimų ir sutaupymo buvimo. IeÅ¡kovų nuosavybės teisės į butÄ yra ribotos, nes, neturėdami teisės naudotis žemės sklypu, ieÅ¡kovai negalėtų iÅ¡ Å¡io buto gauti pajamų, todėl, atsakovų nuomone, ir aplinkybė, kad atsakovai gyvena ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiame bute, nenulėmė ieÅ¡kovų praradimų. Be to, ieÅ¡kovų nurodoma vieno mėnesio nuomos kaina – 1 000 Eur – nėra pagrįsta, nes tokia nuomos kaina yra už visiÅ¡kai įrengtÄ butÄ , o ieÅ¡kovai varžytinėse baldų ir įrangos neįsigijo.

Atsakovų teigimu, su ieškovų nurodoma buto nuomos kaina atsakovai sutiko tik esant buto išsipirkimo alternatyvai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino.

6. Teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2795-661/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1280-798/2019, kuriais atmestas kaip nepagrįstas atsakovės R. A. ieÅ¡kinys dėl ginčo turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-287-433/2020, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atsakovams dėl iÅ¡keldinimo bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1401-340/2020, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimas paliktas nepakeistas, ir atmetė atsakovų atsikirtimus į ieÅ¡kinį kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, nurodydamas, kad įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatyta, jog atsakovai, pasilikę gyventi bute po jo pardavimo iÅ¡ varžytinių, butÄ valdo nesÄ Å¾iningai, pažeisdami buto savininkų teises; aplinkybė, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktuose, kurių pagrindų ieÅ¡kovai įgijo nuosavybės teises į butÄ ir automobilių aikÅ¡telės dalį, nebuvo aptartas teisių į žemės sklypo, kuriame yra daugiabutis pastatas ir perleistas butas, dalį perleidimo klausimas, nedaro turto perleidimo aktų negaliojančiais, taip pat neriboja perleisto turto savininkų teisių naudotis teisėtai įsigytu turtu, nes ginčas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi sprendžiamas arba savininkų susitarimu, arba teismo keliu, jeigu toks susitarimas pasiektas nebuvo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų pateiktas 2020 m. liepos 12 d. atsakovo G. A. elektroninis laiÅ¡kas, kuriame nurodyta, jog atsakovai informavo ieÅ¡kovus ir antstolį, kad atlaisvina ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantį butÄ , patvirtina, jog nuo ginčo turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto sudarymo dienos (2018 m. rugpjūčio 3 d.) iki atsakovų praneÅ¡imo apie buto atlaisvinimÄ dienos (2020 m. liepos 12 d.), t. y. 23 mėnesius ir 9 dienas, ieÅ¡kovai negalėjo naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu butu, nes jame gyveno atsakovai.

Byloje nėra įrodymų, kad ginčo Å¡alys bÅ«tų sudariusios sutartis, kurių pagrindu atsakovams bÅ«tų suteikta teisė teisėtai ir pagrįstai naudotis ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiu butu nuomos, panaudos, kitų sutarčių, įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu. Byloje nepateikta įrodymų, kad už naudojimÄ si ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiu butu atsakovai ieÅ¡kovams suteikė atlygį (sumokėjo pinigus, perdavė turtÄ , suteikė paslaugas ir kitaip atsiskaitė), todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, jog atsakovai, neatsiskaitę su ieÅ¡kovais už naudojimÄ si butu, nepagrįstai sutaupė pinigų sumÄ , kuriÄ jie ar kiti asmenys bÅ«tų sumokėję buto savininkams už naudojimÄ si butu.

Ieškinys atsakovams nagrinėjamoje byloje pareikštas 2020 m. balandžio 14 d., taigi nepagrįstas praturtėjimas egzistavo ieškinio pateikimo teismui metu.

8. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovų praÅ¡oma priteisti 23 300 Eur suma, kuria atsakovai praturtėjo, nemokėdami nuomos mokesčio, kurio minimalus dydis – 1 000 Eur kas mėnesį, pagrįsta byloje esančiais nekilnojamojo turto nuomos skelbimais bei Å¡alių elektroniniu susiraÅ¡inėjimu. Atsakovai, nesutikdami su ieÅ¡kovų nurodomu nuomos mokesčio dydžiu, nepateikė įrodymų, kad nuomos kaina turėtų bÅ«ti mažesnė, negu nurodyta ieÅ¡kovų, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovams su jiems priklausančiais daiktais iÅ¡sikėlus iÅ¡ buto, ieÅ¡kovai neturi galimybės buto apstatyti baldais bei buitine technika taip, jog Å¡is atitiktų tuos kriterijus, kurie nurodomi ieÅ¡kovų pateiktuose skelbimuose. Nustatęs, kad butas ieÅ¡kovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienam – po 1/2 dalį, teismas 23 300 Eur sumÄ ieÅ¡kovams priteisė lygiomis dalimis (CK 4.73 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis).

9. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys 2018 m. spalio 4 d. ir 2018 m. spalio 15 d. elektroniniai laiÅ¡kai, atsakovo G. A. parodymai, užfiksuoti 2019 m. kovo 25 d. liudytojo apklausos protokole, sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovas L. A. gyveno kartu su tėvais ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiame bute. Be to, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-287-433/2020, iÅ¡ ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančio buto buvo iÅ¡keldinti visi atsakovai. Kadangi atsakovai butÄ neteisėtai naudojo bendrai (visi gyveno bute, juo bendrai naudojosi, tuo pačiu teismo sprendimu iÅ¡keldinti visi atsakovai), todėl visi atsakovai nepagrįstai praturtėjo bendrais visų jų neteisėtais veiksmais, sukeldami bendrus padarinius, taigi yra solidariai atsakingi (CPK 3 straipsnio 6 dalis, CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

10. Nustatęs pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kinį, teismas, esant ieÅ¡kovų praÅ¡ymui, iÅ¡ atsakovų solidariai priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o bylinėjimosi iÅ¡laidas – lygiomis dalimis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 11. Atsakovai (apeliantai) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė nepagrįsto praturtėjimo instituto sÄ lygas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovai, įsigydami butÄ , neįgijo nuosavybės teisės į žemę, nesusitarė dėl žemės naudojimo, todėl patys kalti dėl nuostolių atsiradimo. 11.2. AnalogiÅ¡kose bylose reiÅ¡kiami reikalavimai ne dėl nepagrįsto praturtėjimo, o dėl nuostolių atlyginimo ir nustatinėjama reali negautų pajamų galimybė bei dydis. 11.3.

IeÅ¡kovai neįrodė dviejų nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygų: kad atsakovai (apeliantai) praturtėjo dėl ieÅ¡kovų veiksmų, taip pat priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovų praradimų ir atsakovų (apeliantų) sutaupymo. 11.4. Atsakovai (apeliantai) ir ieÅ¡kovai derėjosi dėl pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau atsakovams (apeliantams) netiko ieÅ¡kovų siÅ«loma kaina, nes ieÅ¡kovai laikėsi pozicijos, kad patekti į butÄ , parkavimo aikÅ¡telę jiems nereikalingas susitarimas dėl atsakovei (apeliantei) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo.

IeÅ¡kovai tik 2020 m. vasario 18 d., t. y. daugiau nei po pusantrų metų nuo buto įsigijimo, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl servituto nustatymo. Jeigu ieÅ¡kovai bÅ«tų kreipęsi dėl servituto nustatymo anksčiau, nebÅ«tų patyrę nuostolių. Toks ieÅ¡kovų neveikimas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kovų kaltė, todėl, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalimi, atsakovų (apeliantų) atsakomybė turėtų bÅ«ti mažinama arba jie turėtų bÅ«ti netgi atleisti nuo atsakomybės. 11.5.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nepagrįsto praturtėjimo dydį, nes neatsižvelgė į tai, kad atsakovų (apeliantų) butas apstatytas jiems priklausančiais kilnojamaisiais daiktais. Laisvoje rinkoje už neapstatytÄ butÄ ieÅ¡kovai nebÅ«tų gavę tokios nuomos kainos, be to, ieÅ¡kovai net nežino, kokia yra buto bÅ«klė. Taip pat teismas neteisingai vertino elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ . Atsakovai (apeliantai) sutiko mokėti nuomos mokestį tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų pasiektas susitarimas perpirkti iÅ¡ ieÅ¡kovų butÄ .

IeÅ¡kovai nebÅ«tų galėję iÅ¡nuomoti buto, neturėdami teisės naudotis žemės sklypu, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei (apeliantei). Teismas nepasisakė, kuo pagrįsta ieÅ¡kovų nurodyta 1 000 Eur nuomos mokesčio suma, nevertino atsakovų (apeliantų) argumentų. 11.6. Atsakovas (apeliantas) L. A. negyvena bute, jis gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs kitu adresu, todėl negali bÅ«ti atsakingas kartu su tėvais. IÅ¡ elektroninių susiraÅ¡inėjimų matyti, kad atsakovas (apeliantas) L.

A. ginčo bute buvo tik tėvams išvykus, tačiau tai nepatvirtina fakto, jog bute jis gyvena. Jis turi bute savo asmeninių daiktų, tačiau apklausos protokole įrašytų atsakovo (apelianto) G. A. žodžių negalima vertinti kaip patvirtinimo, kad sūnus gyveno kartu su atsakovais.

12. IeÅ¡kovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ apeliantų bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 12.1. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog nėra nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygų, t. y. nėra apeliantų veiksmų, lėmusių jų nepagrįstÄ sutaupymÄ , bei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovų praradimų ir apeliantų sutaupymo.

Å ie apeliantų argumentai yra nepagrįsti ir jų nepagrįstumÄ patvirtina skundžiamame teismo sprendime nurodyti įsiteisėję teismų sprendimai, kuriuose nustatytais prejudiciniais faktais rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Tai, kad apeliantai yra teisėti turto savininkai, patvirtina nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as. 12.2. AiÅ¡kindamas CK 6.242 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtÄ , bet ir tais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1318/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2003; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006).

Teismų praktika iÅ¡skiria, kad reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo tikslas yra ne priteisti kreditoriui iÅ¡ skolininko turėtÄ turto praradimÄ â€“ tai bÅ«tų nuostolio atlyginimo teisinis santykis, bet kreditoriui iÅ¡ skolininko priteisti pastarojo turėtÄ turtinę naudÄ , į kuriÄ teisę turi kreditorius. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai asmuo turtu, kuris priklauso kitam asmeniui, naudojasi be jokio teisinio pagrindo, yra taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017). 12.3. Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė atsakovams reikalavimÄ dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuris grindžiamas tuo, kad atsakovai, nemokėdami ieÅ¡kovams jokio naudojimosi jų turtu mokesčio, nepagrįstai sutaupė ieÅ¡kovų sÄ skaita. 12.4. IeÅ¡kovai, praÅ¡ydami priteisti atsakovų nepagrįstai sutaupytÄ sumÄ , rėmėsi atsakovų (apeliantų) siÅ«lyta nuomos kaina, kuri yra gerokai mažesnė nei rinkoje esanti butų (duomenys neskelbtini) mikrorajone vidutinė rinkos kaina.

IeÅ¡kovai, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ apeliantų nepagrįstai sutaupytÄ sumÄ , skaičiuojant po 1 000 Eur per mėnesį, siekė atstatyti bent dalį teisingumo ir sugrÄ Å¾inti Å¡alių santykiams bent minimaliÄ ekonominę logikÄ . Apeliantai, teigdami, kad nurodyta suma yra neva per didelė, nepateikė jokių jų teiginius patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi vien tik savo samprotavimais. 12.5. Apeliantų (atsakovų) ginčijamas faktas, kad apeliantas (atsakovas) L. A. gyveno ieÅ¡kovų bute, jau nustatytas kitoje civilinėje byloje.

Ä®siteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-287-433/2020, iÅ¡ ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančio buto iÅ¡keldinti visi atsakovai – R. A., G. A. ir L. A.. Å ias aplinkybes patvirtina elektroniniai susiraÅ¡inėjimai ir liudytojo apklausos protokolas, esantys byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovų paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų. Byloje nustatytos aplinkybės 15. IeÅ¡kovai L. P. (bylos nagrinėjimo metu – J.) ir Ž. J. 2018 m. liepos 9 d. įvykusiose varžytynėse nusipirko butÄ (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 3 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto Nr. S-18-179-9645 pagrindu ieÅ¡kovų nuosavybė į varžytynėse įgytÄ turtÄ Ä¯registruota Nekilnojamojo turto registre.

16. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame esančiame name yra ieškovų įsigytas butas, savininkė yra atsakovė (apeliantė) R. A. (2020 m. balandžio 3 d. Nekilnojamo turto registro išrašas).

17. Ieškovai 2018 m. rugsėjo 26 d. ir 2018 m. rugsėjo 29 d. raštais ragino atsakovus išsikraustyti iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto.

18. Iš 2018 m. spalio 4 d. atsakovų advokato L. J. elektroninio laiško ieškovui nustatyta, kad advokatas patvirtino, jog vaikas (apeliantas L. A.) buvo ieškovams nuosavybės teise priklausančiame bute, kol nebuvo jo tėvų (apeliantų) namuose.

19. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1 – ojo veiklos skyriaus 2019 m. kovo 25 d. liudytojo apklausos protokole liudytoju apklaustas apeliantas G. A. parodė, kad jis su žmona R. ir sūnumi L. gyvena (duomenys neskelbtini), nuo 2014 metų.

20. Apeliantas L. A. yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) (2020 m. balandžio 23 d. Lietuvos gyventojų registro pažyma).

21. IÅ¡ byloje esančių 2018 m. spalio 4 d. – 2018 m. spalio 10 d., 2018 m. spalio 26 d., 2018 m. spalio 27 d., 2019 m. sausio 21 d. – 2019 m. vasario 4 d. elektroninių laiÅ¡kų matyti, kad Å¡alys derėjosi dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos sÄ lygų ir mokesčio bei galimybės ateityje sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovams iÅ¡perkant butÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas ir įgyvendintas.

22. IeÅ¡kovai 2020 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami iÅ¡ atsakovų (apeliantų) solidariai priteisti 23 300 Eur (po 1 000 Eur už mėnesį) nepagrįstai sutaupytÄ pinigų sumÄ , kuriÄ atsakovai (apeliantai) sutaupė neteisėtai gyvendami ir geruoju neiÅ¡sikraustydami iÅ¡ ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančio buto bei nemokėdami jokio nuomos mokesčio.

23. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Atsakovai (apeliantai) praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo spendimÄ ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti. Dėl nepagrįsto praturtėjimo prielaidų 24. Nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje. Å io teisės instituto paskirtis – įgyvendinti bendrÄ jÄ taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sÄ skaita. Nepagrįstas praturtėjimas paprastai pasireiÅ¡kia nepagrįstu sutaupymu ar kitokiu naudos gavimu.

25. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. kreditoriui iÅ¡ skolininko priteisiama jo turėta turtinė nauda, į kuriÄ turi teisę kreditorius.

26. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo (lot. actio de in rem verso) tenkinti turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovo veiksmų. Antra, turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių.

Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, kt.).

27. AiÅ¡kindamas CK 6.242 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtÄ , bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2003; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006).

28. Apeliaciniame skunde apeliantai (atsakovai) teigia, kad nagrinėjamo ginčo atveju negalima taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, nes Å¡iam institutui taikyti nėra trijų nepagrįsto praturtėjimo prielaidų: pirma, nenustatyta, kad apeliantai (atsakovai) praturtėjo dėl ieÅ¡kovų veiksmų; antra, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovų praradimų ir apeliantų (atsakovų) sutaupymo; trečia, ieÅ¡kovai, įsigydami ginčo butÄ , neįsigijo nuosavybės teisės į žemę, nesusitarė dėl žemės naudojimo, todėl patys kalti dėl nuostolių atsiradimo, nes dėl savo pačių kaltės negali naudotis butu. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka.

29. IeÅ¡kovai 2018 m. rugpjūčio 3 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto Nr. S-18-179-9645 pagrindu įgijo nuosavybę į butÄ (duomenys neskelbtini), kuris iki varžytynių priklausė apeliantei (atsakovei) R. A.. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas žemės sklypo naudojimo butui poreikis (CK 6.394 straipsnio 1, 2 dalys). Nesant nustatytų pirkėjo teisių į žemės sklypÄ , kaip to reikalauja CK 6.394 straipsnio 2 dalis, Å¡alys gali sudaryti sutartį dėl pirkėjo teisių į žemės sklypÄ , jos taip pat gali kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamos apginti jų pažeistas teises pasirinktu bÅ«du (pvz., įpareigoti kitÄ Å¡alį sudaryti sutartį, pripažinti, kad Å¡alys susitarė dėl panaudos, ar nustatyti servitutÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017).

30. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės absoliutumas reiÅ¡kia, kad Å¡i teisė gali bÅ«ti varžoma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nėra įstatymo, suteikiančio teisę buvusiam buto savininkui varžyti naujojo savininko teisę naudotis parduotu butu, kol Å¡alys susitars dėl naujojo savininko (pirkėjo) teisių į žemės sklypÄ .

Taigi, ieÅ¡kovams varžytynėse teisėtai įsigijus ginčo butÄ , nepaisant to, kad nebuvo įgyta teisė į žemės sklypÄ , kuriame pastatyme name yra butas, atsakovai, neiÅ¡sikėlę iÅ¡ naujiesiems savininkams priklausančio buto, naudojosi Å¡iuo butu prieÅ¡ naujųjų savininkų valiÄ , t. y. neteisėtai, neturėdami tokiam naudojimuisi svetima nuosavybe jokio teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kada ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ dėl servituto atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatymo.

IeÅ¡kovai, tapę ginčo buto savininkais, įgijo teisę naudotis savo nuosavybe, o patekimo į šį butÄ per apeliantei (atsakovei) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ klausimas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas vėliau. Apeliantė (atsakovė), manydama, kad ieÅ¡kovai be teisėto pagrindo patenka į savo butÄ per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , turėjo teisę ginti savo pažeistas teises įstatymo nustatyta tvarka, o ne neteisėtai užimdama ieÅ¡kovų nuosavybe esantį butÄ ir naudodamasi Å¡iuo prieÅ¡ ieÅ¡kovų valiÄ , be to, neatlygintinai.

IeÅ¡kovų atsisakymas derėtis dėl teisių į žemės sklypÄ apeliantų (atsakovų) jų norimomis sÄ lygomis nesuteikė apeliantams (atsakovams) teisės naudotis ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiu butu prieÅ¡ jų valiÄ .

31. Pagal CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatas praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesÄ Å¾iningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės Å¡alis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios Å¡alies veiksmų, kuriuos Å¡i atliko iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika.

32. Nagrinėjamu atveju ginčo butas iÅ¡ varžytynių buvo parduotas neaptarus buto įgijėjų teisės į žemės sklypÄ , kuriame esančiame name yra įsigyjamas butas. Tačiau ieÅ¡kovų sutikimas įsigyti ginčo butÄ , kai Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoto žemės sklypo naudojimo butui poreikio pagrindo, nereiÅ¡kia teisės naudotis butu atsisakymo (teisės praradimo), kol Å¡is pagrindas bus įgytas, ir tuo pačiu nuostolių rizikos prisiėmimo.

33. IeÅ¡kovams įgijus nuosavybės teisę į butÄ ir nesutikus, kad apeliantai (atsakovai) Å¡iuo naudotųsi toliau, be to, neatlygintinai (2018 m. rugsėjo 26 d. ir 2018 m. rugsėjo 29 d. raÅ¡tai dėl iÅ¡sikraustymo), apeliantai (atsakovai) sutaupė lėšų ir nesÄ Å¾iningai praturtėjo ieÅ¡kovų sÄ skaita, nes, aiÅ¡kiai žinodami, kad gyvena ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiame bute, nemokėjo jiems jokios kompensacijos, net pačių atsakovų pasiÅ«lytos 1 000 Eur kas mėnesį sumos.

34. Ä®vertinusi nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų apie apeliantų (atsakovų) naudojimÄ si ieÅ¡kovų nuosavybe esančiu butu visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nustatyti ieÅ¡kovų veiksmai, dėl kurių praturtėjo apeliantai (atsakovai), priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovų praradimų, negalint naudotis savo nuosavybe, ir apeliantų (atsakovų) sutaupymo, neatlygintinai naudojantis ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiu butu, be to, tai, kad ieÅ¡kovai neprisiėmė nuostolių atsiradimo rizikos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Å iuo atveju yra visos bÅ«tinos prielaidos ieÅ¡kovų pažeistas teises ginti taikant nepagrįsto praturtėjimo institutÄ (CK 6.242 straipsnis).

35. Apeliantai (atsakovai) apeliaciniame skunde teigia, kad analogiškų ginčų atvejais reiškiami reikalavimai ne dėl nepagrįsto praturtėjimo, bet dėl nuostolių atlyginimo ir nustatinėjama reali negautų pajamų galimybė bei dydis.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010). Šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje ginčo situacijoje teisėjų kolegija pripažįsta, kad pažeistoms ieškovų teisėms ginti taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas.

Tokia iÅ¡vada atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ bylose, kai nepagrįstas praturtėjimas pasireiÅ¡kia lėšų sutaupymu, be teisėto pagrindo naudojantis svetimu turtu ir už tai savininkui neatlyginant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2017 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017).

37. Kartu nurodytina tai, kad pagal ieÅ¡kovų nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu iÅ¡dėstytas aplinkybes ir pateiktus jas patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), bÅ«tų pakankamas pagrindas atsakovams (apeliantams) taikyti ir deliktinę atsakomybę nuostolių atlyginimo forma, nes tam yra visos bÅ«tinos sÄ lygos: atsakovų (apeliantų) neteisėti veiksmai, prieÅ¡ ieÅ¡kovų valiÄ naudojantis jų nuosavybe esančiu butu neatlygintinai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); ieÅ¡kovų nuostoliai negautų pajamų forma – atsakovams naudojantis ginčo butu teisėtai, sudarius su ieÅ¡kovais nuomos sutartį, ieÅ¡kovai bÅ«tų gavę bent po 1 000 Eur kas mėnesį pajamų, nes bÅ«tent tokio dydžio nuomos mokestį buvo pasiÅ«lę mokėti patys atsakovai (apeliantai); be to, ieÅ¡kovai įrodė, jog pagal butų nuomos (duomenys neskelbtini) mikrorajone kainas jie už ginčo buto nuomÄ turėjo realiÄ galimybę gauti 1 000 Eur nuomos mokestį kas mėnesį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis); ieÅ¡kovų nuostoliais galėtų bÅ«ti pripažinta ir atsakovų (apeliantų) gauta nauda, sutaupius po 1 000 Eur kas mėnesį visu neteisėto naudojimosi butu laikotarpiu (CK 6.249 straipsnio 2 dalis); tarp atsakovų (apeliantų) neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovų negautų pajamų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis); atsakovai (apeliantai) nepaneigė savo kaltės dėl ieÅ¡kovams sukeltų nuostolių prezumpcijos (CK 6.246-6.249 straipsniai;

CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsniai). Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų 38. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovų nepagrįsto praturtėjimo dydį ieškovai pagrindė nekilnojamojo turto skelbimais, šalių elektroniniu susirašinėjimu, be to, pačių apeliantų (atsakovų) siūlyta ginčo buto nuomos kaina – 1 000 Eur per mėnesį (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tuo tarpu apeliantai (atsakovai) savo nesutikimo su nuomos mokesčio dydžiu, pagal kurį apskaičiuota jų nepagrįstai sutaupytų lėšų suma, nepagrindė (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1, 2 dalys).

39. Apeliantų (atsakovų) argumentai, kad 1 000 Eur dydžio nuomos mokestį jie siÅ«lė už jų pačių baldais apstatytÄ butÄ ir kad be tokio buto apstatymo ieÅ¡kovai nebÅ«tų galėję gauti tokio dydžio nuomos mokesčio, atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, pabrėžtina tai, kad apeliantai (atsakovai) faktiÅ¡kai gyveno ginčo bute, kuris yra ieÅ¡kovų nuosavybė, ir naudojosi Å¡iuo prieÅ¡ ieÅ¡kovų valiÄ neatlygintinai, nemokėdami net jų pačių nurodyto kaip tinkamo dydžio nuomos mokesčio.

Ta aplinkybė, kad patys apeliantai (atsakovai) nurodė ieÅ¡kovams 1 000 Eur dydžio nuomos mokestį už jų pačių baldais apstatytÄ butÄ , kaip tik patvirtina, jog nurodyto dydžio nuomos mokestį jie pripažino esant ne per didelį, nepaisant to, kad ginčo butas yra su jų pačių baldais. Kita vertus, nėra jokio pagrindo manyti, kad, apeliantams (atsakovams) iÅ¡sikrausčius iÅ¡ ginčo buto su savo kilnojamaisiais daiktais, ieÅ¡kovai nebÅ«tų turėję galimybės apstatyti butÄ savo baldais ir iÅ¡nuomoti šį butÄ už rinkoje galiojančias nuomos kainas, kurios, ieÅ¡kovų pateiktais duomenimis, už jų butÄ galėjo bÅ«ti nuo 1 451,80 iki 2 469,28 Eur (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Jau pasisakyta, kad ieÅ¡kovai turėjo teisę patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį butÄ bei juo naudotis ir iki susitarimo su apeliante (atsakove) dėl servituto į žemės sklypÄ nustatymo. Apeliantų (atsakovų) argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kuo pagrįsta ieÅ¡kovų praÅ¡oma priteisti suma, taip pat kad teismas nevertino apeliantų (atsakovų) argumentų, atmestini kaip nepagrįsti.

40. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo solidariu atsakovu pripažinti ir apeliantÄ (atsakovÄ ) L. A., kuris, pasak apeliantų (atsakovų) negyveno bute, jo gyvenamoji vieta deklaruota kitu adresu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovų advokatas 2018 m. spalio 4 d. elektroniniame laiÅ¡ke ieÅ¡kovo prašė negÄ sdinti vaiko (apelianto L. A.), kol jo tėvų nėra namuose; Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1 – ojo veiklos skyriaus 2019 m. kovo 25 d. liudytojo apklausos protokole liudytoju apklaustas apeliantas G.

A. parodė, kad jis su žmona R. ir sÅ«numi L. gyvena (duomenys neskelbtini), nuo 2014 metų; apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas L. A. turėjo ginčo bute asmeninių daiktų. Å ios aplinkybės teikia pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ir apeliantas (atsakovas) L. A. ginčui aktualiu laikotarpiu naudojosi ginčo butu, jame gyveno. Be kita ko, Å¡i aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-287-433-2020, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys dėl visų trijų atsakovų iÅ¡keldinimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

41. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties 42. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 43. Atmetus atsakovų apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovai turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų dėl atsakovų inicijuoto apeliacinio proceso, atlyginimÄ (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

IeÅ¡kovai pateikė įrodymus, kad turėjo 770 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

44. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

45. IeÅ¡kovų praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuoto dydžio (maksimalus atlygis už tokio procesinio dokumento parengimÄ â€“ 1 891,24 Eur). Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ yra iÅ¡samus, pagrįstas detalia Å¡alių ginčo faktinių aplinkybių analize, teisiniais argumentais. Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, ieÅ¡kovų iÅ¡laidos, patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , pripažintinos pagrįstomis ir atlygintinomis visa apimtimi.

46. Apibendrinant nurodytus motyvus, ieÅ¡kovams lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų priteistina 770 Eur iÅ¡laidoms už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys, Rekomendacijų 2 punktas).

47. Atsakovų apeliacinį skundÄ atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovų nepriteistinos.

48. Atsakovai, paduodami apeliacinį skundÄ , prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ (CPK 84 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsakovų (apeliantų) praÅ¡ymas patenkintas ir 524 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

49. Å ia nutartimi atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovų (apeliantų) lygiomis dalimis į valstybės biudžetÄ priteistina 524 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas(CPK 84 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: atmesti apeliacinį skundÄ . Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimÄ . Priteisti ieÅ¡kovei L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis 385 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų: iÅ¡ R.

A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 128,33 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 33 ct), iÅ¡ G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 128,33 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 33 ct), iÅ¡ L. A. (duomenys neskelbtini) – 128,33 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 33 ct). Priteisti ieÅ¡kovui Ž. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis 385 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų: iÅ¡ R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 128,33 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 33 ct), iÅ¡ G.

A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 128,33 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 33 ct), iÅ¡ L. A. (duomenys neskelbtini) – 128,33 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 33 ct). Priteisti iÅ¡ atsakovės R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 174,67 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt keturis eurus 67 ct), iÅ¡ atsakovo G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 174,67 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt keturis eurus 67 ct), iÅ¡ atsakovo L. A. (duomenys neskelbtini) – 174,66 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt keturis eurus 66 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ .

Nurodytos sumos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Teisėjos Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė