2025-01-21 Nr. AB-1010-3-64-3-01354-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-245-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01354-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskrities VPK) viršininko 2023 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 86-TE-71 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. G.“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė jam iš atsakovo priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

2. Savo poziciją R. G. grindė šiais argumentais:

2.1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) Imuniteto valdyba (toliau – ir Imuniteto valdyba), atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2023 m. gegužės 10 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-67 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko R. G. veiksmų įvertinimo“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada), kuria Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Kelių policijos skyrius) viršininkui R. G. už padarytą tarnybinį nusižengimą, netinkamai vykdant pavestas funkcijas, nurodytas Telšių apskrities VPK viršininko 2022 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 86-V-33 patvirtinto Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 6.2, 6.4 ir 6.7 punktuose, Telšių apskrities VPK viršininko 2022 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 86-V-31 patvirtintų Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus nuostatų (toliau – Kelių policijos skyriaus nuostatai) 18.5 punkte, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-431 patvirtinto Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, tyrimo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo organizavimo policijos įstaigose tvarkos aprašo (toliau – Administracinių nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo aprašas) 40 punkte ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 5-V-263 patvirtinto Kelių policijos veiklos organizavimo aprašo (toliau – Veiklos organizavimo aprašas) 8.4 punkte, ir taip pažeidus Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 6 punkto reikalavimus, skirti tarnybinę nuobaudą. Telšių apskrities VPK viršininko 2023 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 86-TE-71 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2.2. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyta, kad R. G., būdamas Kelių policijos skyriaus viršininku, turėjo imtis veiksmų, t. y. organizuoti, kontroliuoti ir užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi jo vadovaujamame padalinyje. Tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis buvo įrodyta, kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių pareigūnui minėtų veiksmų neatlikti. Be to, pareiškėjas tam turėjo visas reikalingas priemones ir pakankamai laiko, kad galėtų tinkamai atlikti jam pavestas funkcijas. Imuniteto valdyba priėjo prie išvados, kad toks R. G. neveikimas ir konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms jį veikti atitinkamu būdu, ir parodė pareiškėjo aplaidumą bei neatsakingumą, atsainų požiūrį į atliekamas pareigas ir vykdomas funkcijas. Dėl tokio R. G. elgesio atsiradusios neigiamos pasekmės – padidėjęs kitų policijos įstaigų pareigūnų darbo krūvis, teisės aktuose, nustatytos vidaus tvarkos pažeidimai – buvo priežastis suabejoti pareiškėjo kompetencija. Tarnybinio patikrinimo išvada taip pat patvirtina, kad R. G. atitinka kvalifikacinius reikalavimus, keliamus jo einamoms pareigoms ir turi pakankamai darbo patirties; pareigūno 2022 m. veikla buvo įvertinta gerai. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas moka ir sugeba tinkamai atlikti jam pavestas funkcijas bei vykdyti pareigas.

2.3. Tarnybinio patikrinimo išvada yra neobjektyvi, tendencinga, paremta selektyviai atrinktais įrodymais ir už nustatytus veiklos organizavimo nesklandumus, atsirandančius įprastai Kelių policijos skyriaus veiklą vykdant ir ją organizuojant, buvo taikyta išimtinai tik Kelių policijos skyriaus viršininkui R. G..

2.4. Lietuvos kelių policijos tarnyba patikrino visų apskričių Kelių policijos padalinių registruotus administracinius nusižengimus ir nustatytus trūkumus užfiksavo 2023 m. sausio 11 d. Nr. 39-PR2-14 „Dėl Kelių policijos padalinių pajėgų vienetų, dirbusių su nežymėtais tarnybiniais tarnybiniame pranešime automobiliais, darbo rezultatų rugpjūčio mėnesį“. Analogiški procedūriniai pažeidimai buvo nustatyti ir kitų apskričių skyriuose, taip pat kitų apskričių skyriuose buvo nustatyti darbo organizavimo trūkumai. Lietuvos kelių policijos tarnyba patikrino ir visose apskrityse nustatė darbo organizavimo neatitikimus nustatytiems reikalavimams, kuriuos visų apskričių Kelių policijos skyrius įpareigojo ištaisyti, be to, patikrinimas buvo organizuotas, siekiant išsiaiškinti darbo organizavimo trūkumus ir juos ištaisyti, o ne bausti, taikant tarnybines nuobaudas, tačiau, nors darbo organizavimo nesklandumai buvo nustatyti visų apskričių Kelių policijos skyriuose, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išskirtinai dėl Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko R. G.. Toks išskirtinis atsakomybės ir tarnybinės nuobaudos pareiškėjui taikymas aiškintinas tuo, jog tarnybinį patikrinimą inicijavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau -Šiaulių apskrities VPK) viršininko pavaduotojas M. J., laikinai einantis Telšių apskrities VPK viršininko pavaduotojo pareigas, o Įsakymą priėmė Šiaulių apskrities VPK viršininkas R. S., laikinai einantis Telšių apskrities VPK viršininko pareigas, dėl kurių veiksmų tarnybos metu R. G., t. y. taikyto mobingo – spaudimo palikti tarnybą, pagal pareiškėjo tarnybinį pranešimą buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas.

2.5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-5245-621/2023 pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl Telšių apskrities VPK viršininko 2023 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 86-TE-23 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. G.“ panaikinimo. Praėjus dviem savaitėm po minėtos nuobaudos paskyrimo, M. J. tarnybiniu pranešimu buvo inicijuotas dar vienas tarnybinis patikrinimas. Dar po kelių savaičių, 2023 m. kovo 29 d., Šiaulių ir Telšių apskrities VPK viršininko R. S. įsakymu sudaryta Etikos komisija priėmė sprendimą, kad R. G. pažeidė Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso nuostatas. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-7189-1064/2023 pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl Policijos departamento Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisijos 2023 m. vasario 21 d. sprendimo panaikinimo. Visi pareiškėjo tarnybos tyrimai prasidėjo po to, kai dėl R. S., M. J. ir A. K. veiksmų bei daromo poveikio tarnyboje į Imuniteto valdybą R. G. kreipėsi su tarnybiniu pranešimu.

2.6. Įsakymas yra pasekmė to, jog R. G. vadovaujamo skyriaus darbuotoja į e-policija.lt įkėlė filmuotą medžiagą apie Telšių apskrities VPK Telšių rajono policijos komisariato viršininkės A. K. padarytą šiurkštų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės) pažeidimą. Dėl šio įvykio M. J. ir R. S. pareiškėjui darė spaudimą palikti tarnybą.

2.7. Dokumentų, kuriuos atsakovas laikė pagrindu pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, siūlomose dalyse nė vienai policijos įstaigai nebuvo nurodyta atlikti tarnybinių patikrinimų. Be to, tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas ir dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus, nors jame taip pat buvo nustatyti trūkumai (Šiaulių apskrities VPK ir Telšių apskrities VPK vadovai yra tie patys).

2.8. 2023 m. kovo 30 d. R. G. Imuniteto valdybai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo 5-V-722 (su pakeitimais) ir Šiaulių apskrities VPK viršininko 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 40-V-220 (su pakeitimais) nuostatomis, už veiklos kontrolę ir organizavimą Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriuje eksperimento metu yra atsakingas Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas R. R., tačiau jo atsakomybės klausimas nebuvo nagrinėtas, dėl jo išvadoje buvo parinktas trafaretinis sakinys, jog R. G. teiginiai dėl R. R. atsakomybės ir kontrolės yra tik pareiškėjo gynybinė pozicija. Minėtais aktais Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas R. R. buvo paskirtas atsakingu už veiklos kontrolę bei organizavimą Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriuje nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. ir būtent jo priimtu sprendimu administracinių nusižengimų medžiagos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė vairuotojai, vairuodami juridiniams asmenims priklausančias transporto priemones, būdavo perduodamos rajonų policijos komisariatams pagal pažeidimų padarymo vietą tolesniems tyrimams atlikti. Šis jo sprendimas nebuvo atšauktas nuo 2020 m. rugsėjo 7 d., nuo pat eksperimento pradžios. Per beveik trejus metus R. R. nė karto neužsiminė ir nekontroliavo medžiagų perdavimo tvarkos, nors kontrolės funkcija ir atsakomybė buvo pavesta jam. Tik gavęs pavedimą iš R. S., pagal surašytą M. J. tarnybinį pranešimą atliko patikrinimą ir 2023 m. kovo 6 d. surašė tarnybinį pranešimą, jame įvardindamas R. G. kontrolės trūkumo dėl pavaldžių darbuotojų faktą. Be to, ir pats R. R. savo paaiškinime teigė, kad jis neįžvelgė, jog būtų buvęs reikalingas šio skyriaus bei R. G. veiklos organizavimas ir planavimas bei veiklos kontrolė, vykdant teisės aktų reikalavimus.

2.9. Pareiškėjas, gavęs Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriuje 2023 m. sausio 11 d. surašytą tarnybinį pranešimą Nr. 39-PR2-14, ėmėsi iniciatyvos šalinti nustatytus trūkumus dėl R. R. suformuotos praktikos ir 2023 m. kovo 13 d. asmeniškai išsiuntė elektroninį pranešimą rajonų policijos komisariatų viršininkams dėl elektroninio pašto dėžučių sukūrimo rajonų policijos komisariatuose, kad būtų užtikrintos pranešimų transporto priemonių savininkams formavimo galimybės ir taip būtų laikomasi Administracinių nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo aprašo 11 punkto nuostatos. Visi trūkumai buvo pašalinti.

2.10. Teiginiai, kad nesklandumai turėjo didelės įtakos administracinių nusižengimų tyrimo terminui bei pareigūnų darbo krūviui ir dėl to pareigūnai, atlikdami šiuos veiksmus, esą negalėdavo skirti laiko kitoms funkcijoms vykdyti, yra visiškai neparemti tikrove, kadangi minėti tyrimo veiksmai nereikalauja didelių žmogiškųjų išteklių, jų formavimas trunka 2–3 minutes. Atitinkamų dokumentų formavimas, šiuo atveju – pranešimų transporto priemonių savininkams, vyksta automatiniu būdu, pareigūnui pasirinkus atitinkamą funkcionalumą registre.

2.11. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Imuniteto valdybos pareigūnė nurodė, kad Telšių apskrities VPK buvo nustatyti atvejai, kai buvo netinkamai sukonfigūruojami matavimo vietos koordinačių ir adreso duomenys. Pareigūnė nenurodo, kad be Telšių apskrities VPK identiški trūkumai buvo nustatyti dar šešiose apskrityse (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Tauragės ir Utenos apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose), tačiau vėliau teigė, kad šio dokumento vykdymas ir pavestos užduotys buvo įvykdytos tinkamai, užduočių rezultatai buvo pažymėti tiksliai ir aiškiai. Pagal pavestą M. J. užduotį pareiškėjas Kelių policijos skyriaus vyriausiajai specialistei M. J. pavedė išsiaiškinti tarnybinio automobilio mažo naudojimo priežastis. 2022 m. lapkričio 25 d. M. J. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 86-PR2-4321, kuriame nurodė priežastis dėl mažų naudojimo apimčių bei minėto tarnybinio automobilio intensyvesnio panaudojimo galimybių, išsamias trūkumų atsiradimo priežastis bei būdus, kaip juos pašalinti, taip pat atliko kitus būtinus veiksmus trūkumams pašalinti. Be Telšių apskrities VPK ataskaitoje identiški pastebėjimai buvo pateikti Klaipėdos ir Panevėžio apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams, tačiau nė vienam kitam pareigūnui tarnybinės atsakomybės klausimas nebuvo keliamas.

2.12. Ataskaitoje yra pažymėta, kad iš visų Lietuvos kelių policijos padalinių (taip pat ir Šiaulių apskrities VPK) mažiausiai trūkumų buvo nustatyta Telšių apskrities VPK kelių policijos padalinyje – 1 atvejis iš 63 (2 proc.). Ataskaitoje teigiama, kad, atlikus pakartotinį patikrinimą, esminių trūkumų nebuvo nustatyta, visi procesiniai veiksmai buvo atlikti tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodo, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo išsiaiškinta, jog 2023 m. sausio 12 d. R. G. per Duomenų valdymo sistemą (toliau – DVS) gavo Policijos departamento Viešosios policijos valdybos parengtą ataskaitą Nr. 5-IL-741 „Dėl nuotoliniu būdu atlikto administracinių nusižengimų teisenų ir administracinių nusižengimų registre tvarkomų duomenų kokybės vertinimo“ su įrašyta pastaba „vykdyti ataskaitoje nurodytus reikalavimus“.

2.13. Pagal pavestą užduotį R. G. pats asmeniškai iš ataskaitos nustatė, kad keturiose administracinių nusižengimų medžiagose, kuriuose buvo nustatyti trūkumai, pažeidimus užfiksavo Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai, todėl Kelių policijos skyriaus vyresniajam specialistui D. R. pavedė išsiaiškinti, ar medžiagose nustatyti trūkumai buvo padaryti būtent pažeidimus užfiksavusių Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų, ar jie buvo padaryti kitų padalinių pareigūnų. D. R., Administracinių nusižengimų registre patikslinęs minėtų administracinių teisenų nustatytus trūkumus, 2023 m. sausio 13 d. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 86-PR2-119, kuriame nurodė išsamias trūkumų atsiradimo priežastis bei perdavė kitų padalinių vadovams (Akmenės ir Mažeikių rajonų policijos komisariatams bei Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui) susipažinti, kadangi trūkumai atsirado dėl minėtų padalinių pareigūnų kaltės, o ne dėl Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų. Minimoje ataskaitoje buvo nustatyta ir pateikta daug trūkumų dėl Telšių rajono policijos komisariato (vadovė A. K.), Mažeikių rajono policijos komisariato (vadovas A. M.) bei Joniškio rajono policijos komisariato, tačiau minėtiems vadovams dėl netinkamos pavaldžių darbuotojų kontrolės jokie tyrimai ar tarnybiniai patikrinimai nebuvo pradėti.

2.14. Tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė, kad patikrinus atitinkamas užduotis DVS, buvo nustatyta, jog šios užduotys minėtame registre buvo pažymėtos kaip nekontroliuojamos. Taip pat patikrinus keletą kitų, su tarnybinio patikrinimo atlikimu nesusijusių, tačiau padedančių išsiaiškinti, ar R. G. vykdė Kelių policijos skyriaus pareigūnų kontrolę, užduočių, buvo nustatyta, kad pareigūnas DVS užduočių kontrolės funkcija nesinaudojo, t. y. užduotys buvo žymimos kaip nekontroliuojamos, nors DVS yra numatytas užduoties autoriaus galimos vykdyti kontrolės funkcionalumas. Tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė šiuo atveju formaliai vertino pareiškėjo, kaip vadovo, veiksmus ir išvadas dėl pavestų užduočių kontrolės ir įvykdymo pateikė, neįvertinusi, jog bendravimas ir diskusijos su pavaldžiais darbuotojais vyksta ne tik DVS; užduočių įvykdymo klausimai yra nuolat aptariami susirinkimuose ir pasitarimuose, tai buvo daroma ir aptariamais klausimais. Be to, tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė nevertino ir to, jog M. J. bei R. R. R. G. deleguotos užduotys taip pat buvo žymimos kaip nekontroliuojamos.

2.15. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyta, kad pareiškėjas pats neorganizavo ataskaitoje išvardintų Kelių policijos skyriaus nustatytų trūkumų pašalinimo, nesugriežtino pavaldžių pareigūnų paskirtų užduočių tikslios įvykdymo kontrolės bei neužtikrino, jog nustatyti teisės aktų nesilaikymo atvejai ateityje nepasikartotų, o dėl nuolatinės administracinių nusižengimų bylų kontrolės vykdymo užduotis perdavė atlikti pavaldiems pareigūnams M. J. ir D. R., kai pareigybių aprašymuose minėtiems pareigūnams tokios kontrolės funkcijos nėra nustatytos. Tarnybinį patikrinimą atlikusios pareigūnės teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi minėtų pareigūnų pareigybių aprašymuose atitinkamų funkcijų vykdymas yra numatytas. Tarnybinio patikrinimo medžiagą sudaro 1 333 lapai, tai rodo, kokio masto patikrinimas buvo organizuotas ir kokie žmogiškieji bei materialiniai resursai buvo skirti tam, kad pareiškėjui būtų skirta tarnybinė nuobauda už veiklos organizavimo nesklandumus, nesukėlusius jokių neigiamų pasekmių ir nustatytus ne tik jo vadovaujamo, bet ir visų apskričių Kelių policijos skyriuose. Iš medžiagos kiekio matosi, kad tyrimas buvo atliekamas ne pagal tarnybinio pranešimo turinį, o išeinant už jo ribų, tyrimas buvo pradėtas, siekiant rasti R. G. tarnybos veiklos trūkumų, taip išplečiant tyrimo ribas griežtesnei tarnybinei atsakomybei taikyti, tačiau be smulkių organizacinių netikslumų, kurie jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, jokių kitų pažeidimų pareiškėjui, vykdant tarnybą, nebuvo rasta.

2.16. R. G. kreipėsi į atsakovą, kad jam elektroniniu variantu būtų pateikta visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, tačiau buvo informuotas, kad už pateikiamą tarnybinio patikrinimo medžiagą reikia mokėti, jam buvo pateikti du mokėjimo lapeliai su skirtingomis apmokėjimo sumomis – 79,89 Eur ir 12,59 Eur. Atsisakymas nemokamai pateikti elektroninių (ne popierinių) dokumentų nuorašus pareiškėjui, kaip tos pačios sistemos darbuotojui, kurie iki tol būdavo pateikiami neatlygintinai ir kurie yra tiesiogiai susiję su tarnybinių santykių procesu, dar kartą patvirtina, kad R. G. visomis įmanomomis priemonėmis yra daromas poveikis.

2.17. Tarnybinio patikrinimo išvada, kuria buvo pasiremta Įsakymui priimti, yra paviršutiniška, neobjektyvi, joje nėra surinkta jokių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima konstatuoti aplinkybes, institucijai lėmusias neigiamų padarinių atsiradimą ar kilusią žalą. Pareiškėjo padaryti tarnybinės veiklos trūkumai nesukėlė jokių neigiamų padarinių ir tai turėtų būti vertinama kaip įprastas veiklos nesklandumas ar mažareikšmis tarnybinis nusižengimas.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas R. G. bei jo atstovė palaikė skunde išdėstytą poziciją ir prašė šį skundą tenkinti.

4. Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:

5.1. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas R. G., Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas, elgdamasis aplaidžiai ir neatsakingai, nevykdydamas bei netinkamai vykdydamas pavestas funkcijas, nurodytas Pareigybės aprašymo 6.2, 6.4 ir 6.7 papunkčiuose, Kelių policijos skyriaus nuostatų 18.5 punkte, Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo aprašo 40 punkte bei Veiklos organizavimo aprašo 8.4 punkte, pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalį ir Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus bei padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo veiksmuose buvo nustatyta netiesioginė tyčia, t. y. jis, nevykdydamas funkcijų, suvokė savo veikos neteisėtumą, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti neigiamos pasekmės ir, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Toks aplaidus ir nekokybiškas darbų atlikimas daro įtaką vidaus tarnybos sistemos autoritetui, sukelia nepasitenkinimą ir sumaištį tarp policijos darbuotojų.

5.2. 2023 m. kovo 3 d. buvo gautas Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotojo M. J. tarnybinis pranešimas Nr. 40-PR2-2822 dėl jame išvardytų įvykių aplinkybių patikslinimo ir R. G. galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. Įvertinus ir patikslinus informaciją, 2023 m. kovo 14 d. Policijos departamento Policijos generalinio komisaro pavaduotojo S. T. pavedimu Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų. R. G. argumentai, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas išskirtinai tik dėl jo veiklos ir yra tendencingas, siekiant pareiškėją pašalinti iš tarnybos, yra tik deklaratyvūs teiginiai, neparemti jokiais įrodymais.

5.3. R. G. dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos nustatytų trūkumų nurodo, jog Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas R. R. buvo įpareigotas ir paskirtas atsakingu už veiklos kontrolę bei organizavimą Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriuje nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. ir būtent jo priimtu sprendimu administracinių nusižengimų medžiagos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė vairuotojai, vairuodami juridiniams asmenims priklausančias transporto priemones, būdavo perduodamos rajonų policijos komisariatams pagal pažeidimų padarymo vietą tolesniems tyrimams atlikti.

Be to, R. G. teigia, kad Telšių apskrities VPK Rajonų policijos komisariatų pareigūnai, tiriantys minėtas medžiagas, asmeniškai su jais diskutuojant, neprieštaravo ir pritarė pareiškėjo nuomonei, kad jie patys, gavę medžiagas, formuotų pranešimus transporto priemonių savininkams. Su šiais R. G. argumentais atsakovas nesutinka, kadangi jo nurodytas aplinkybes paneigia tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. 2020 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-722 „Dėl eksperimento Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate vykdymo aprašo ir pasirengimo vykdyti eksperimentą Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate plano patvirtinimo“ nuo 2020 m. rugsėjo 7 d.

Šiaulių apskrities VPK ir Telšių apskrities VPK yra vykdomas eksperimentas, organizuojant bendrą veiklą bei šiuo įsakymu patvirtintas Eksperimento vykdymo aprašas (toliau – ir Eksperimento vykdymo aprašas). Šiame apraše yra nustatyta Šiaulių ir Telšių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų darbo organizavimo tvarka, o jo 7 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad eksperimento metu Šiaulių ir Telšių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai vykdo jiems pagal pareigybių aprašymus priskirtas funkcijas, jeigu šiame apraše nenumatyta kitaip, pagal priskirtą veiklos teritoriją.

Eksperimento vykdymo aprašo 28 punkte yra nustatytas Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų, vykdančių neviešą patruliavimą, organizuojančių eismo saugumo priemones, pavaldumas Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybai, šio punkto papunkčiuose, 29 punkte yra reglamentuota Šiaulių ir Telšių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų Kelių policijos skyriaus viršininkų atsakomybė bei 30 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog Kelių policijos skyriaus pareigūnai atlieka pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas.

Šiaulių ir Telšių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viršininko 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 40-V-220 (Nr. 86-V-241) „Dėl įgaliojimų suteikimo vykdant eksperimentą Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate“ 1.1.3. punktu R. R. buvo įgaliotas organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus veiklą. R. R. yra atsakingas už Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus veiklą, jos tikslų pasiekimą, rezultatus, tačiau pareiškėjui niekur nedingsta atsakomybė už jo padalinio darbuotojų veiklą, jų darbo funkcijų įgyvendinimą ir kontrolę bei Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymą.

Veiklos organizavimo aprašas reglamentuoja Kelių policijos skyrių veiklos planavimą ir organizavimą, administracinių nusižengimų tyrimo tvarką. Administracinių nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo apraše yra nustatyta administracinių nusižengimų, užfiksuotų ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, tyrimo ir šių bylų nagrinėjimo organizavimo policijos įstaigose tvarka. Remiantis šių teisės aktų reglamentacija, yra paneigiamas pareiškėjo teiginys dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko R.

R. nustatytos tvarkos dėl administracinių nusižengimų bylų perdavimo kitiems policijos komisariatams. Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. M. 2023 m. balandžio 7 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-2271 „Dėl pateiktos informacijos“ bei Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko R. P. 2023 m. balandžio 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. 86-PR2-1185 „Dėl administracinių nusižengimų bylų tyrimo“ ir Telšių apskrities VPK Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko M.

T. 2023 m. gegužės 4 d. tarnybinis pranešimas Nr. 86-PR2-1306 „Dėl gautų AN teisenų“ paneigia R. G. teiginius dėl kitų policijos pareigūnų pritarimo jo nuomonei dėl Administracinių nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo aprašo įgyvendinimo bei neatsiradusios neigiamos pasekmės, kadangi šiuose tarnybiniuose pranešimuose yra užfiksuota, jog Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų nustatytų teisės aktų reikalavimų nesilaikymas padidino kitų padalinių pareigūnų darbo krūvį bei turėjo įtakos administracinių nusižengimų bylų tyrimo terminui.

5.4. Tarnybinio patikrinimo metu buvo išsamiai išanalizuoti pareigūno veiklą reglamentuojantys teisės norminiai aktai, institucijos vidaus teisės aktai ir nustatyta, kokios Pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos pareiškėjas neatliko, t. y. buvo konkretizuotas pareigūnui nustatytos veikti atitinkamu būdu pareigos pobūdis ir jis buvo įvertintas su tais pareigūno faktiškai atliktais / neatliktais veiksmais, kurių neatlikimu jis kaltinamas. R. G., būdamas Kelių policijos skyriaus viršininku, kuriam Pareigybės aprašymu yra pavestos pavaldžių pareigūnų veiklos, užduočių vykdymo, administracinių nusižengimų bylų, pradėtų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, organizavimo ir kontrolės, užtikrinimo, kad Kelių policijos skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, funkcijos, ilgą laiko tarpą (apie 1 metus) nevykdė pareigos veikti atitinkamu būdu. Be to, minėto skyriaus pareigūnams buvo sudarytos sąlygos teisės aktų nuostatas vykdyti iš dalies arba taip, kaip jiems patogu, t. y. atliekant tik dalį funkcijų. Esant tokiam Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimui, nevykdant tinkamos pavaldžių pareigūnų kontrolės arba ją vykdant tik formaliai, nesidomint, ar pareigūnai tinkamai laikosi vidaus teisės aktais nustatytos tvarkos, kontrolės vykdymas tampa tik simboliniu veiksmu, turinčiu įtakos gaunamų rezultatų kiekiui, bet ne jų kokybei ir siekimo efektyvumui. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurios galėjo lemti tokį pareiškėjo neveikimą. R. G. turėjo visas reikalingas priemones, leidžiančias tinkamai organizuoti padalinio veiklą ir padedančias vykdyti efektyvią pavaldžių pareigūnų veiklos kontrolę. Jis atitinka einamoms pareigoms keliamus kvalifikacinius reikalavimus, turi pakankamai darbo patirties, 2022 m. pareigūnų metinio vertinimo metu pareiškėjo veikla buvo įvertinta gerai, o tai rodo, kad R. G. moka ir sugeba tinkamai atlikti pavestas funkcijas, vykdyti pareigas.

5.5. Pareiškėjui elektroniniu paštu buvo siųsti dokumentai, atsisiuntus jų nuorašus elektroninių ryšių priemonėmis, o šių dokumentų kopijos buvo pateiktos kai kurių jų registracijos metaduomenis kopijuojant ne visus, o tik išimtinai susijusius su Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus darbuotojais.

6. Teismo posėdyje atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo R. G. skundą atmesti.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą tenkino: Įsakymą panaikino ir pareiškėjui iš atsakovo Telšių apskrities VPK priteisė 4 000 Eur teismo išlaidų.

8. Teismas nustatė tokias aplinkybes:

8.1. Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotojas M. J. 2023 m. kovo 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-2822 „Dėl aplinkybių patikslinimo“ nurodė, jog 2023 m. vasario 28 d. Šiaulių apskrities VPK buvo gautas Lietuvos kelių policijos tarnybos raštas Nr. 40-G-6230 „Dėl Kelių policijos padalinių pajėgų vienetų, dirbusių su nežymėtomis tarnybiniais automobiliais, darbo rezultatų“, kuriame nurodyta, jog daugiausia trūkumų dėl Administracinių nusižengimų registre užregistruotų pažeidimų buvo rasta Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriuje. Tokiais veiksmais Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai nevykdo Administracinių nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo aprašo reikalavimų, o skyriaus viršininkas R. G. galbūt nevykdo pavaldžių pareigūnų įregistruotų pažeidimų kontrolės. R. G. darbo trūkumai buvo nustatyti ir 2022 m. lapkričio 23 d. pažymoje Nr. 40-G-32827, 2022 m. gruodžio 19 d. pažymoje, 2023 m. sausio 27 d. ataskaitoje Nr. 40-G-2965. Tarnybiniame pranešime buvo prašoma Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyriui pavesti patikslinti įvykių aplinkybes ir įvertinti, ar R. G. darbo veikloje nėra tarnybinio nusižengimo požymių.

8.2. Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyrius 2023 m. kovo 24 d. pranešime „Dėl tarnybinio nusižengimo“ nurodė, jog yra duomenų, kad galbūt R. G. padarė tarnybinį nusižengimą, būdamas Kelių policijos skyriaus viršininku:

1) nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2023 m. kovo 1 d. sistemingai atlikdamas administracinių nusižengimų bylų, pradėtų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų Administracinių nusižengimų registre teisenos vykdymo kontrolę ir tarnybinės veiklos 2022 m. užduotyse suformuotą užduotį – padalinio pareigūnų duomenų apie Kelių eismo taisyklių nusižengimus korektiškas ir laiku atliktas suvedimas Administracinių nusižengimų registre bei DVS paskirtą užduotį Nr. 111460257 (tarnybiniai pranešimai Nr. 86-PR2-2992 (2022 m. rugpjūčio 9 d.), Nr. 86-PR2- 3716 (2022 m. spalio 3 d.), Nr. 86-PR2-34 (2023 m. sausio 4 d.)) ir, turėdamas duomenų, kad pavaldūs Kelių policijos skyriaus pareigūnai, atlikdami veiksmus užfiksuotuose Kelių eismo taisyklių pažeidimuose, netinkamai vykdo Administracinių nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo aprašo 11 punkte įtvirtintų nuostatų reikalavimus, neorganizavo ir nevykdė rastų trūkumų ištaisymo, neteikė darbuotojams metodinės bei praktinės pagalbos dėl netinkamai vykdomų funkcijų ir neužtikrino, kad skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų; 2) 2023 m. sausio 12 d. gavęs ataskaitą dėl nuotoliniu būdu atlikto administracinių nusižengimų teisenų ir administracinių nusižengimų registre tvarkomų duomenų kokybės vertinimo su surašyta pastaba „vykdyti ataskaitoje nurodytus reikalavimus“, perdavęs šią ataskaitą susipažinti Kelių policijos skyriaus pareigūnams bei suformavęs užduotį Nr. 142052873 vykdyti šio skyriaus vyresniajam specialistui D.

R., nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2023 m. kovo 13 d. pats neorganizavo ataskaitoje išvardintų Kelių policijos skyriuje nustatytų trūkumų pašalinimo, nesugriežtino pavaldžių pareigūnų paskirtų užduočių tikslaus įvykdymo kontrolės bei neužtikrino, kad nustatyti teisės aktų nesilaikymo atvejai ateityje nepasikartotų;

3) paskirtą vykdyti užduotį Nr. 144510573 dėl nuolatinės administracinių nusižengimų bylų kontrolės vykdymo perdavė atlikti pavaldiems pareigūnams M. J. ir D. R., kai pareigybių aprašymuose minėtiems pareigūnams tokios kontrolės funkcijos nėra nustatytos. Be to, D. R. parengus tarnybinį pranešimą apie jam suformuotos užduoties Nr. 144569119 įvykdymą ir pateikus informaciją, jog administracinių nusižengimų bylose pranešimai transporto priemonių savininkams ar valdytojams nebuvo išsiųsti dėl vieningos ar bendros elektroninio pašto dėžutės nebuvimo bei bendru skyriaus ir Telšių apskrities VPK policijos komisariatų sutarimu, kad minėtus pranešimus suformuos ir išsiųs policijos komisariato pareigūnai, tinkamai neįvertino šios informacijos, jos nepatikrino bei nekontroliavo vykdomos užduoties rezultatų, o apsiribojo tik teigiamu parengto dokumento derinimu;

4) nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2023 m. kovo 1 d. nekontroliavo pavaldiems pareigūnams pavestų užduočių įvykdymo kokybės, pateiktų rezultatų patikimumo ir išsamumo bei visiško užduotyje pateiktų darbų atlikimo (pvz., DVS užduotys Nr. 142052873, Nr. 144569152, Nr. 139356079, Nr. 142930187 ir kt.).

8.3. Pranešime dėl galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo yra nurodyta, jog šiais savo veiksmais, būdamas atsakingu už Kelių policijos skyriaus veiklos tinkamą organizavimą bei veiklos tikslo pasiekimą, R. G. nevykdė tinkamo veiklos organizavimo bei kontrolės ir nesiėmė priemonių, jog pavaldūs pareigūnai tinkamai laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Pranešime pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2023 m. kovo 31 d. pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo.

8.4. Imuniteto valdyba 2023 m. gegužės 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-67 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Viršininko R. G. veiksmų įvertinimo“ Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkui pasiūlė už padarytą tarnybinį nusižengimą, netinkamai vykdant pavestas funkcijas, nurodytas Pareigybės aprašymo 6.2, 6.4 ir 6.7 papunkčiuose, Kelių policijos skyriaus nuostatų 18.5 punkte, Administracinių nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo aprašo 40 punkte bei Veiklos organizavimo aprašo 8.4 punkte ir taip pažeidus Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies bei Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 6 punkto reikalavimus, R. G. skirti tarnybinę nuobaudą.

8.5. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu ir atsižvelgiant į Imuniteto valdybos 2023 m. gegužės 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-67 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko R. G. veiksmų įvertinimo“.

9. Pacitavęs Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas pažymėjo, kad tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam yra būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę.

10. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, jog įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas tarnautojui taikyti drausminę atsakomybę.

11. Teismas pažymėjo, kad R. G. yra Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas, jaunesnysis komisaras – statutinis valstybės tarnautojas. Minėto valstybės tarnautojo tarnybinio patikrinimo tvarka yra reglamentuota vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – Tarnybinių patikrinimų aprašas). Pacitavęs šio aprašo 6 punkto nuostatas, teismas nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasi Tarnybinių patikrinimų aprašo 21 punkto reikalavimu, 2023 m. kovo 24 d. įteikė pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriame yra nurodyta, kad pareiškėjas, nesilaikydamas Veiklos organizavimo aprašo 8.4 punkto, Administracinių nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo aprašo 40 punkto, Kelių policijos skyriaus nuostatų 18.2 ir 18.5 papunkčių reikalavimų, netinkamai vykdydamas Pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.4 bei 6.7 papunkčių nuostatas, pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies ir Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 6 punkto reikalavimus.

12. Teismas pažymėjo, kad dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, išskiriamos atskiros grupės įvykių, tačiau įvertinus visų jų turinį spręstina, jog R. G. buvo kaltintas tuo, kad netinkamai organizavo ir kontroliavo Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus darbą.

13. Teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 30 d. teikdamas paaiškinimą dėl tarnybinio patikrinimo, pareiškėjas nurodė, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas nesant tam pagrindo, kadangi 2020 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-722 (su pakeitimais), taip pat 2020 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 4-V-220 (su pakeitimais) nuostatomis už veiklos kontrolę ir organizavimą Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriuje yra atsakingas Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas R. R.. R. R. 2023 m. balandžio 12 d. paaiškinime nurodė, jog nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. prasidėjus eksperimentui Šiaulių ir Telšių apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose, jis buvo įgaliotas organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šių apskričių Kelių policijos skyrių veiklą; tikėjosi, kad R. G. suprato jo pastabą apie įstatymo nuostatų vykdymą, todėl nebekontroliavo, ar teisės aktų nuostatos yra vykdamos tinkamai. Be to, jis neįžvelgė, kad būtų buvęs reikalingas ypatingas šio skyriaus bei pareiškėjo veiklos organizavimas ir planavimas bei veiklos kontrolė vykdant teisės aktų reikalavimus.

14. Teismas pažymėjo, kad Pareigybės aprašymo 7 punkte yra nustatyta, jog šias pareigas einantis pareigūnas yra tiesiogiai pavaldus Telšių apskrities VPK viršininko pavaduotojui, atsakingam už policijos veiklos organizavimą. Nors R. R. eina Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko pareigas, tačiau iš 2023 m. vasario 27 d. atlikto tarnybinės veiklos vertinimo matosi, jog jis yra tiesioginis R. G. vadovas.

15. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir Tarnybinio patikrinimo išvados turinį, teismas pabrėžė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra aptarta, kodėl tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas būtent R. G., nors yra surinkta duomenų (R. R. paaiškinimas), kad Kelių policijos skyriaus kontrolė buvo priskirta ir R. R.. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, nevertino visų duomenų, nenurodė motyvų, neanalizavo ir nepateikė argumentų, kodėl tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas tik dėl R. G. veiksmų, nors pagrindinis ir vienintelis pareiškėjo paaiškinimo argumentas buvo tas, jog tarnybinis patikrinimas dėl netinkamos kontrolės buvo pradėtas nepagrįstai, kadangi yra kitų asmenų, kurie taip pat atsakingi už įstatymų vykdymą ir Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus tikslų įgyvendinimą.

16. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę. Skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti ne tik konstatuojama veika, kuria padaromas tarnybinis nusižengimas, tačiau turi būti vertinami ir nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės, kurių numatymas ir sunkumas galėtų turėti įtakos valstybės tarnautojo atsakomybės laipsniui. Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo buvo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) – turinį.

17. Teismas akcentavo, kad pranešime dėl tarnybinio patikrinimo yra nurodyta, jog R. G. galbūt nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2023 m. kovo 1 d. atlikdamas Kelių eismo taisyklių teisenos vykdymo kontrolę ir tarnybinės veiklos 2022 m. užduotyse suformuotą užduotį – padalinio pareigūnų duomenų apie Kelių eismo taisyklių nusižengimus korektiškas ir laiku atliktas suvedimas į Administracinių nusižengimų registrą, neorganizavo ir nevykdė rastų trūkumų ištaisymo. Teismas pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo apsiribota tik konstatuojamojo pobūdžio teiginiu, jog pareiškėjas tarnybiniuose pranešimuose apie atliktų tikrinimų rezultatus nepadarė įrašų (nenurodė, ar buvo rasti trūkumai, neteikė pasiūlymų dėl medžiagų kokybės ir pan.). Tarnybinio tyrimo išvadą surašęs pareigūnas neanalizavo duomenų, ar minėtose administracinių nusižengimų bylose buvo nustatyta trūkumų, kiek trūkumų buvo nustatyta, ar minėti trūkumai buvo tokio svarbumo, dėl kurio pareigūnui galėtų kilti tarnybinė atsakomybė.

18. Teismas nurodė, kad R. G. 2023 m. vasario 27 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-7720 nėra duomenų, jog pareiškėjas 2022 m. paskirtas užduotis būtų vykdęs netinkamai. Išvados skilties „Tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai“ 5 punkte prie užduoties „Padalinio pareigūnų duomenų apie Kelių eismo taisyklių nusižengimus korektiškas ir savalaikis suvedimas Administracinių nusižengimų registre“ yra nurodyta, jog buvo atlikta administracinių nusižengimų bylų kontrolė kas ketvirtį, atsitiktiniu būdu pasirenkant ne mažiau kaip 50 administracinių nusižengimų teisenų ir surašant tarnybinį pranešimą. 2022 m. I ketvirtį patikrinta – 66, II ketvirtį – 182, III ketvirtį – 178, IV ketvirtį – 197.

19. Teismas pažymėjo, kad vertinant tarnybinės veiklos rezultatus už 2022 m., buvo pažymėta, jog pareigūnas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius arba pareigūnas vykdė ne visas Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, todėl jo tarnybinė veikla per metus buvo įvertinta gerai. Tarnybinę veiklą įvertinęs tiesioginis vadovas nurodė, jog R. G. turėtų savarankiškai susipažinti ir analizuoti naujus teisės aktus, susijusius su darbo veikla. Pastabų, kurios būtų susijusios būtent su administracinių nusižengimų bylų kontrole ar viso Kelių policijos skyriaus kontrole, nebuvo nustatyta. Pareiškėjo tiesioginis vadovas, įvertinęs savo pavaldinio darbą, kurį privalo kontroliuoti, nusprendė, kad kontrolės problemų nėra.

20. Teismas nurodė, kad byloje esanti Policijos departamento Viešosios policijos valdybos 2023 m. sausio 11 d. ataskaita Nr. 5-IL-741 „Dėl nuotoliniu būdu atlikto administracinių nusižengimų registre tvarkomų duomenų kokybės vertinimo“ patvirtina, jog trūkumų pasitaikė visuose tikrintuose Kelių policijos skyriuose. Minėtoje ataskaitoje taip pat buvo nurodyta, kad daugiausia trūkumų buvo nustatyta Telšių apskrities VPK Mažeikių policijos komisariate bei Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariate (vidutiniškai po 1,3 trūkumo byloje), o Telšių apskrities VPK skyriuose buvo registruota vidutiniškai po 0,7 trūkumo byloje.

21. Teismas pažymėjo, kad pranešime taip pat buvo nurodyta, jog pareiškėjas, 2023 m. sausio 12 d. gavęs ataskaitą dėl nuotoliniu būdu atlikto administracinių nusižengimų teisenų ir administracinių nusižengimų registre tvarkomų duomenų kokybės vertinimo, šią ataskaitą perdavė susipažinti skyriaus pareigūnams, pats neorganizavo ataskaitoje išvardintų skyriuje nustatytų trūkumų pašalinimo, nesugriežtino pavaldžių pareigūnų paskirtų užduočių tikslaus įvykdymo kontrolės bei neužtikrino, kad nustatyti teisės aktų nesilaikymo atvejai ateityje nesikartotų. Teismas pabrėžė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra aptartas šis konkretus galbūt padarytas tarnybinis pažeidimas, nėra aišku, kokiais duomenimis remdamasis ir kokią išvadą padarė tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo dėl nurodyto ir R. G. suformuluoto galimo tarnybinio pažeidimo padarymo. Teismas pažymėjo, kad papildomų duomenų rinkimas iki tarnybinio tyrimo atlikimo bei pranešimo suformulavimo nėra dokumentai, pagrindžiantys, jog buvo padarytas tarnybinis pažeidimas. Tarnybinio pažeidimo tyrimas yra skirtas tam, jog asmuo, atliekantis tarnybinį patikrinimą, išsamiai išanalizuotų visus surinktus duomenis, juos įvertintų ir, remdamasis tyrimo metu surinktais duomenimis, padarytų išvadą, ar iš tiesų pareigūno darbo veikloje buvo tarnybinio nusižengimo sudėtis. Atskirų epizodų, tarnybinių pranešimų perkėlimas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, neatlikus minėtų duomenų analizės ir nepatikrinus jų atitikties tikrovei, negali būti laikomas pakankamu konstatuoti apie tarnybinio pažeidimo buvimą.

22. Teismas pažymėjo, kad pranešime taip pat buvo nurodyta, jog nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2023 m. kovo 1 d. R. G. nekontroliavo pavaldiems pareigūnams pavestų užduočių įvykdymo, pateiktų rezultatų patikrinimo ir išsamumo bei visiško užduotyje pateiktų darbų atlikimo (pvz., DVS užduotys Nr. 142052873, Nr. 144569152, Nr. 139356079, Nr. 142930187 ir kt.). Teismas pabrėžė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra aptarta tvarka ir įstaigos vidinis reguliavimas, kuriame būtų aiškiai nurodyta pareiga pareigūnui, pavedančiam užduotį pavaldžiam darbuotojui, pažymėti užduoties kontrolę, todėl nėra aišku, kokią nustatytą tvarką pareiškėjas galbūt pažeidė. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nepaneigė, jog ir kiti institucijos darbuotojai, turintys teisę pavesti užduotis atlikti kitiems, sistemoje taip pat nepažymėdavo užduoties kontrolės. Be to, iš Tarnybinio patikrinimo išvados nėra aišku, kaip užduoties įvykdymo kontrolės nepažymėjimas DVS sistemoje yra susijęs su Pareigybės aprašyme nustatyta kontrolės funkciją, kokios objektyvios aplinkybės ar įvykių pasekmės leistų spręsti, jog R. G. jam pavestos kontrolės funkcijos nevykdė.

23. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matosi, jog pareiškėjas 2023 m. kovo 13 d. kreipėsi į rajonų policijos komisariatų viršininkus dėl elektroninio pašto dėžučių sukūrimo tam, jog būtų užtikrintos pranešimų transporto priemonių savininkams formavimo galimybės. Teismas sutiko su R. G. argumentu, kad tokios iniciatyvos ėmimasis nėra nustatytas jo Pareigybės aprašyme. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, siekdamas ataskaitoje nurodytus trūkumus ištaisyti, kreipėsi į kitus rajonų komisariatus dar prieš tarnybinio patikrinimo atlikimą (pranešimas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą buvo įteiktas tik 2023 m. kovo 30 d.), tačiau tarnybinį patikrinimą atlikęs ir tarnybinio patikrinimo išvadą surašęs asmuo šių duomenų nevertino.

24. Aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tarnybinių ginčų administracinėse bylose, teismas akcentavo, kad iš Tarnybinio patikrinimo išvados turinio matosi, jog pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, turintis pareigą atlikti išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą, t. y. surinkti visus įrodymus, kurie ne tik patvirtina, bet ir paneigia tiriamo valstybės tarnautojo (pareigūno) nusižengimo faktą, bei juos įvertinti, to nepadarė. Tarnybinio patikrinimo metu iš viso nebuvo vertintas R. G. pateiktas paaiškinimas, kuriame buvo nurodyta, jog dėl galbūt atlikto tarnybinio nusižengimo galbūt atsakingas turėtų būti kitas asmuo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje šis pareiškėjo argumentas buvo ignoruotas, nėra nurodyti jokie su tuo susiję motyvai, nėra aišku, ar toks R. G. paaiškinimas buvo atmestas ir taip toliau.

25. Teismas pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nebuvo vertinta aplinkybė, jog pareiškėjo iniciatyva buvo sukurta elektroninio pašto dėžutė, kuri visai ar iš dalies pašalino Lietuvos kelių tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriuje 2023 m. sausio 11 d. surašytame tarnybiniame pranešime Nr. 39-PR2-14 nurodytus pažeidimus.

26. Teismas padarė išvadą, kad įvertinus byloje surinktą medžiagą matosi, jog į Tarnybinio patikrinimo išvadą buvo perkelti kitų asmenų paaiškinimai, aplinkybės bei duomenys, tačiau jie visiškai nebuvo analizuoti. Nebuvo aiškintasi, ar iš tiesų R. G. galbūt tinkamai nevykdė Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, tačiau buvo apsiribota pažeidimų konstatavimu.

27. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarnybinei atsakomybei kilti yra būtina įvertinti tarnybinio nusižengimo padarinius. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyta, jog dėl R. G. netinkamai vykdytų Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų padidėjo kitų padalinių pareigūnų darbo krūvis bei tai turėjo įtakos administracinių nusižengimų bylų tyrimo terminui, tačiau byloje nėra surinkta duomenų, nebuvo atlikta analizė, nebuvo pateikti jokie skaičiavimai ar kiti objektyvūs duomenys, kurie pagrįstai leistų teigti, jog dėl tariamai netinkamai atliktų pareigų padidėjo kitų padalinių pareigūnų darbo krūvis, pailgėjo bylų tyrimo terminai.

28. Teismas sutiko su R. G. argumentu, kad byloje nėra duomenų, to teismo posėdyje nenurodė ir atsakovo atstovė, jog tarnybiniai patikrinimai dėl ataskaitose neįvykdytų užduočių būtų buvę pradėti kitiems Kelių eismo priežiūros skyrių viršininkams, nors analogiško pobūdžio pažeidimai buvo nustatyti tiek Mažeikių, tiek Joniškio policijos komisariatuose. Be to, iš pateiktų ataskaitų turinio matosi, kad jos yra prevencinio-organizacinio pobūdžio, siekiant gerinti darbo kokybę, atkreipiant dėmesį į taisytinas vietas, vertinant tikrinamų laikotarpių pozityvius ar negatyvius pokyčius, tačiau ne priemonė atitinkamus pareigūnus patraukti tarnybinėn atsakomybėn.

29. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad tarnybinis patikrinimas dėl jo buvo selektyvus. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad tokio tarnybinio patikrinimo pradėjimas, vieną asmenį išskiriant iš kitų, turi diskriminacijos požymių.

30. Teismas pažymėjo, kad asmeniui negali būti ribojama teisė susipažinti su atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga, todėl atsakovo teiginį, jog pareiškėjui buvo pateikta tik susijusi informacija, atmetė kaip nepagrįstą, kadangi visa tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga turi ir privalo būti susijusi išimtinai tik su tarnybinio patikrinimo atlikimu.

31. Teismas sprendė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas bei Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta neišsamiai, joje trūksta pagrindinių motyvų ir argumentų, kurie pagrįstų arba paneigtų, jog R. G. padarė tarnybinį nusižengimą, apie kurį jam buvo pranešta. Netinkamai atliktus tarnybinio patikrinimo tyrimą, Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas.

32. Likusius tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentus teismas manė esant pertekliniais ir neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jų neanalizavo.

33. Patenkinęs R. G. skundą, teismas jam iš atsakovo priteisė 4 000 Eur teismo išlaidų, kurias sudaro skundo surašymo ir pareiškėjo atstovavimo teismo posėdyje išlaidos. Teismas sprendė, kad šios R. G. patirtos teismo išlaidos yra pagrįstos ir būtinos pagal bylos apimtį bei sudėtingumą.

III. 34. Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo R. G. skundą dėl visų jo reikalavimų atmesti kaip nepagrįstą.

35. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino bylai reikšmingas nustatytas faktines aplinkybes, neištyrė visų byloje surinktų įrodymų, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir tai turėjo įtakos nepagrįstam ir neteisėtam sprendimui priimti. Be to, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę bei 80 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisėjų pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes; konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Savo poziciją Telšių apskrities VPK grindžia šiais argumentais:

35.1. Nesutiktina su teismo argumentacija, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas bei Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta neišsamiai, joje trūksta pagrindinių motyvų ir argumentų, kurie pagrįstų arba paneigtų, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, apie kurį jam buvo pranešta, o tai sudaro pagrindą Įsakymą panaikinti.

35.2. Teismas sprendime nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvados dalyje dėl administracinių nusižengimų bylų, pradėtų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teisenos vykdymo kontrolės buvo apsiribota tik konstatuojamojo pobūdžio teiginiu, jog R. G. tarnybiniuose pranešimuose apie atliktų tikrinimų rezultatus nepadarė įrašų; tarnybinio tyrimo išvadą surašęs pareigūnas neanalizavo duomenų, ar minėtose administracinio nusižengimo bylose buvo nustatyta trūkumų, kiek trūkumų buvo nustatyta, ar minėti trūkumai buvo tokio svarbumo, dėl kurio pareigūnui galėtų kilti tarnybinė atsakomybė, tačiau su tokia išvada negalima sutikti. Vykdyti Administracinių nusižengimų registro bylų analizės nebuvo galimybės, kadangi šiose bylose nebuvo jokių duomenų, išskyrus tarnybinį pranešimą ir administracinio nusižengimo įregistravimą. Be to, tarnybiniam patikrinimui buvo aktualu tai, kad Kelių policijos skyriaus pareigūnai nesilaiko Administracinių nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo aprašo 11 punkto nuostatų ir jų viršininkas R. G., tai žinodamas, neorganizavo ir nevykdė rastų trūkumų ištaisymo, darbuotojams neteikė metodinės bei praktinės pagalbos dėl netinkamai vykdomų funkcijų ir neužtikrino, kad Kelių policijos skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Tarnybinio patikrinimo išvados 9–10 lapuose yra nurodyta, kiek buvo patikrinta bylų, kokiose buvo nustatyta trūkumų, ir pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino, o tiesiog formaliai konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo metu neatlikta jokia analizė.

35.3. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2023 m. vasario 27 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-7720 nėra pastabų, kurios būtų susijusios būtent su administracinių nusižengimų bylų kontrole ar viso Kelių policijos skyriaus kontrole, ir konstatavo, kad R. G. tiesioginis vadovas, įvertinęs savo pavaldinio darbą, kurį privalo kontroliuoti, nusprendė, jog kontrolės problemų nėra, tačiau šie teismo teiginiai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Pareigūno kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas susideda ne tik iš šios veiklos vertinimo anketos užpildymo, bet ir iš pokalbio, kurio metu yra aptariamas pareigūno tinkamumas einamoms pareigoms, pasiekti rezultatai. Teismas nenagrinėjo ir teismo posėdyje nesiaiškino, apie ką buvo kalbama pareiškėjo su tiesioginiu vadovu pokalbio metu, neapklausė tiesioginio vadovo, todėl teigti, kad tiesioginis vadovas nusprendė, jog kontrolės problemų nėra, yra nepagrįsta ir neatitinka sąžiningumo bei teisingumo principų.

35.4. Dėl pažeidimo, susijusio su 2023 m. sausio 12 d. ataskaita, teismas nurodė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra aptartas šis konkretus galbūt padarytas tarnybinis pažeidimas, nėra aišku, kokių duomenų pagrindu ir kokią išvadą padarė tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo dėl nurodyto ir pareiškėjui suformuluoto galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo, tačiau su tokia teismo išvada atsakovas nesutinka. Tarnybinio patikrinimo išvadoje šį patikrinimą atlikęs asmuo analizavo visus duomenis, tarnybinius pranešimus ir jie leido nustatyti, kad R. G., net ir po 2023 m. sausio 12 d. ataskaitos gavimo su nurodymu vykdyti ataskaitoje nustatytus reikalavimus, toliau nustatytų trūkumų šalinimo neužtikrino ir nekontroliavo, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir tie patys pažeidimai nebepasikartotų.

35.5. Teismas pateikė argumentus dėl DVS, nors teismo posėdyje net nenagrinėjo, kaip ši sistema veikia ir koks yra jos funkcionalumas. Pareiškėjui įteiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nebuvo pareikštas kaltinimas dėl užduoties įvykdymo kontrolės nepažymėjimo DVS, tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo konstatavo, kad R. G. nesinaudoja DVS funcionalumais, kurios vienas iš tikslų yra DVS išteklių pagalba policijos įstaigos darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimui numatytų užduočių apskaita, jų vykdymo kontrolė. Šioje sistemoje yra numatytas vykdomų užduočių kontrolės funkcionalumas, padalinio vadovui padedantis laiku ir tiksliai vykdyti pavaldžių pareigūnų atliekamų užduočių ir jų rezultatų, R. G. jas buvo pažymėjęs kaip nekontroliuojamas.

35.6. Pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės apie jo iniciatyva sukurtą elektroninio pašto dėžutę tam, jog būtų užtikrintos pranešimų transporto priemonių savininkams formavimo galimybės, kai jam tokios iniciatyvos ėmimasis nėra nustatytas Pareigybės aprašyme, nebuvo vertintos, kadangi, kaip matyti ir iš Tarnybinio patikrinimo išvadoje atliktos analizės, policijos komisariatų viršininkai nenurodė, jog tokia elektroninio pašto dėžutė yra ar R. G. būtų pateikęs tokį pasiūlymą. Be to, tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinamas laikotarpis nuo 2022 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. kovo 1 d., o pareiškėjo pasiūlymas dėl elektroninio pašto dėžutės sukūrimo policijos komisariatų viršininkams buvo pateiktas tik 2023 m. kovo 13 d.

35.7. Tarnybinio patikrinimo išvada patvirtina, kad tyrimą atlikęs pareigūnas aptarė visas Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotojo M. J. tarnybiniame pranešime Nr. 40- PR2-2822 nurodytas ataskaitas ir pateikė argumentus, kur vykdymas buvo atliktas tinkamai bei nenustatyta jokių pažeidimų, todėl su teismo išvada, jog R. G. galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas išsamaus tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimo neatliko, negalima sutikti.

35.8. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo analizuoti visi teisės aktai, susiję su atliekamu tarnybiniu patikrinimu, buvo pateikti argumentai ir dėl R. R. galimo neveikimo. Teismas neanalizavo ir nevertino materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atliekamo eksperimento Šiaulių apskrities VPK ir Telšių apskrities VPK, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas. Eksperimento tikslas yra pasirengti policijos teritorinių padalinių veiklą organizuoti apygardos principu, išlyginti tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų darbo krūvius, ieškoti efektyvesnių veiklos organizavimo būdų, tačiau, pagal teisės aktų reglamentaciją, eksperimento metu Šiaulių apskrities VPK ir Telšių apskrities VPK pareigūnai vykdo jiems pagal pareigybių aprašymus priskirtas funkcijas. R. R. yra atsakingas už Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus veiklą, jos tikslų pasiekimą, rezultatus, tačiau niekur nedingsta R. G. atsakomybė už jo padalinio darbuotojų veiklą, jų darbo funkcijų įgyvendinimą ir kontrolę bei Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymą.

35.9. Teismo išvados, kad į Tarnybinio patikrinimo išvadą perkelti kitų asmenų paaiškinimai, aplinkybės bei duomenys, visiškai nebuvo analizuoti ir buvo apsiribota tik pažeidimų konstatavimu; nebuvo tinkamai pagrįstos dėl padarytų pažeidimų galbūt kilusios neigiamos pasekmės, yra nemotyvuotos ir nepagrįstos. Pagal teismų praktiką, išvadoje ar kitame teisės akte, kuriame reiškiamas kaltinimas, turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti tinkamas, aiškus ir pakankamas. Tai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas Tarnybinio patikrinimo išvadoje aptarė visus teisės aktus, susijusius su atliktu tarnybiniu patikrinimu, išanalizavo visus duomenis ir atliko išsamų įrodymų vertinimą.

35.10. Vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 6 punkte yra įtvirtinti atvejai kai pavedama atlikti tarnybinius patikrinimus ir vienas iš jų yra tarnybinio pranešimo apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą gavimas. Gavus M. J. tarnybinį pranešimą, atlikus informacijos patikslinimą ir buvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas. Ataskaitose nurodytas neįvykdytas užduotis turėjo atlikti išskirtinai tik Kelių policijos skyriaus pareigūnai, o ne policijos komisariatų darbuotojai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išimtinai tik įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai. Priimdama sprendimą atlikti tarnybinį patikrinimą ar jo neatlikti bei paskirti tarnybinę nuobaudą ar jos nepaskirti, įstaiga įgyvendina savo turimą diskrecijos teisę. Teismas, konstatuodamas diskriminacijos požymius dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl draudimo peržengti pateikto skundo dalyko ribas.

35.11. Pareiškėjui iš atsakovo priteistos teismo išlaidos yra nepagrįstos ir nerealios. R. G. atstovė teismui pateikė formalų prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo, jo nedetalizuodama ir pridėjo sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 886 bei patvirtinimą apie lėšų įskaitymą. Sąskaitoje taip pat nėra detalizuotas išlaidų pobūdis, yra tik nurodyta bendra suma už skundo surašymą ir atstovavimą viename teismo posėdyje. Toks subendrintas skirtingų su atstovavimu susijusių išlaidų abstraktus išvardijimas neleidžia įvertinti jų individualaus turinio ir apimties, būtinumo bei pagrįstumo, kadangi kiekvienos šalies turėtų teismo išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai. Nors pareiškėjo patirtos teismo išlaidos neviršija rekomenduotino dydžio, tačiau vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi ši byla nėra išskirtinė iš kitų tarnybinių nuobaudų skyrimą nagrinėjamų bylų, ji nereikalauja specialių žinių, nėra didelės apimties ir sudėtingumo. Be to, pagal R. G. skundus 2023 m. buvo nagrinėjamos dar dvi bylos (dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo bei smurto ir priekabiavimo darbe) ir šiose bylose pareiškėją taip pat atstovavo ta pati atstovė, jo sesuo advokatė S. G., šiose bylose buvo prašoma priteisti analogišką teismo išlaidų sumą, o tai rimtai kelia pagrįstų abejonių dėl patirtų išlaidų teisingumo ir realumo. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovo apeliacinio skundo dalies dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo R. G., apeliantas prašo pirmosios instancijos teismo priteistas teismo išlaidas sumažinti.

36. Pareiškėjas R. G. prašo atsakovo Telšių apskrities VPK apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo jam iš atsakovo priteisti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jo patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

37. R. G. nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Aptaręs pagrindinius atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, R. G. savo poziciją iš esmės grindžia šiais argumentais:

37.1. Kaip teisingai nustatė teismas, atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje pasirėmė tik Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriuje 2023 m. sausio 11 d. surašytu tarnybiniu pranešimu Nr. 39-PR2-14, kuriame buvo fiksuoti visoje Lietuvos Respublikoje esančių Kelių policijos skyrių darbo organizavimo netikslumai, tačiau pats atsakovas išsamaus ir objektyvaus tyrimo neatliko. Minėtas 2023 m. sausio 11 d. surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 39-PR2-14 dėl nustatytų darbo organizavimo nesklandumų buvo surašytas ne siekiant nubausti visų Lietuvoje esančių Kelių policijos skyrių viršininkus, o siekiant gerinti darbo kokybę bei šalinti kylančius nesklandumus. Nors lyginant su kitais Kelių policijos skyriais R. G. vadovaujamo skyriaus veiklos rezultatai buvo vieni geriausių, už Lietuvos kelių policijos tarnybos minimuose tarnybiniuose pranešimuose nustatytus darbo organizavimo nesklandumus tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir tarnybinė atsakomybė taikyta išskirtinai vieninteliam Lietuvoje Kelių policijos skyriaus viršininkui R. G.. Tai, kad atsakovas nesiekė atlikti objektyvaus visapusiško tyrimo, o tik iš minėto tarnybinio pranešimo Nr. 39-PR2-14 perrašė nustatytus darbo organizavimo nesklandumus, siekdamas pareiškėjui taikyti tarnybinę atsakomybę, patvirtina ir aplinkybės, jog Telšių apskrities VPK pradėjus dėl to tarnybinį patikrinimą ir Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyriui 2023 m. kovo 24 d. R. G. išsiuntus pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo“ pateikti pasiaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo iki 2023 m. kovo 31 d., 2023 m. sausio 11 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriuje surašytame tarnybiniame pranešime Nr. 39-PR2-14 nurodyti darbo organizavimo nesklandumai, dėl kurių buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, jau buvo pašalinti.

37.2. Gavęs Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriuje 2023 m. sausio 11 d. surašytą tarnybinį pranešimą Nr. 39-PR2-14, kuriame nurodyta, jog Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriuje Administracinių nusižengimų registre užregistruoti administraciniai nusižengimai tvarkomi nevykdant Administracinių nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo aprašo 11 punkto nuostatų, pareiškėjas 2023 m. kovo 8 d. kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybą ir prašė tobulinti šį teisės aktą, kadangi nebuvo nustatyta tiksli šio aprašo įgyvendinimo tvarka, o medžiagos, užregistruotos Administracinių nusižengimų registre, buvo siunčiamos tolesniam tyrimui per DVS, nusižengimą tiriančiam pareigūnui susiformuojant medžiagą pačiam automatiniu būdu, tai užtrunka apie 2–3 minutes.

Be to, siekdamas ištaisyti nurodytus trūkumus, R. G. pats 2023 m. kovo 13 d. elektroniniu pranešimu kreipėsi į rajonų policijos komisariatų viršininkus dėl elektroninio pašto dėžučių sukūrimo rajonų policijos komisariatuose, kad būtų užtikrintos pranešimų transporto priemonių savininkams formavimo galimybės ir taip visiškai būtų laikomasi Administracinių nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo aprašo nuostatų. Pareiškėjo prašymu rajonų policijos komisariatai sukūrė bendras elektroninio pašto dėžutes, į kurias buvo siunčiama medžiaga, fiksavus administracinį nusižengimą, užfiksuotą ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje.

Tai, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos tarnybiniame pranešime nustatyti darbo organizavimo nesklandumai nebeegzistuoja, patvirtino ir atsakovo atstovė teismo posėdyje, tačiau, jie nebeegzistavo ir tada, kai tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas. Atsakovas ne tik pats išsamiai netyrė ir neanalizavo duomenų, ar minėtose administracinių nusižengimų bylose buvo nustatyta trūkumų, kiek trūkumų buvo nustatyta, ar minėti trūkumai buvo tokio svarbumo, dėl kurio pareigūnui galėtų kilti tarnybinė atsakomybė, tačiau ir nesiėmė jokių priemonių šiems veiklos nesklandumams pašalinti, o rajonų policijos komisariatuose prašyti sukurti bendras pašto dėžutes nėra R.

G. priskirta funkcija. Atsižvelgus į tai, kad Telšių apskrities VPK pats duomenų išsamiai neanalizavo, o tik juos perrašė į Tarnybinio patikrinimo išvadą, išskirtinai siekdamas pareiškėjui skirti dar vieną tarnybinę nuobaudą, surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada negali būti pripažinta išsamia, o tyrimas atliktas objektyviai ir siekiant išsiaiškinti to priežastis, pasekmes ir kaip šiuos nesklandumus šalinti. Teismo išvada, kad R. G. galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, turintis pareigą atlikti išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą, to nepadarė, yra pagrįsta ir teisinga.

37.3. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Telšių apskrities VPK veiklos nekontroliavo, R. G. pastabų dėl to nereiškė, darbo organizavimo nesklandumų nenustatė ir priemonių jiems šalinti nesiėmė, tik Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavo, jog pažeidimai buvo nustatyti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriuje 2023 m. sausio 11 d. surašytame tarnybiniame pranešime Nr. 39-PR2-14.

37.4. Pareiškėjas pritaria teismo sprendimo išvadai, kad tarnybinio tyrimo išvadą surašęs pareigūnas neanalizavo duomenų, ar minėtose administracinio nusižengimo bylose buvo nustatyta trūkumų, kiek trūkumų buvo nustatyta, ar minėti trūkumai buvo tokio svarbumo, dėl kurio pareigūnui galėtų kilti tarnybinė atsakomybė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatytos aplinkybės ir surinkta įrodymų, pagal kuriuos būtų galima konstatuoti aplinkybes, lėmusias institucijai sukeltus neigiamus padarinius ar žalą, kadangi tokių ir nekilo. Atsakovo į Tarnybinio patikrinimo išvadą iš Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus 2023 m. sausio 11 d. tarnybinio pranešimo Nr. 39-PR2-14 perrašytas darbo organizavimo nesklandumas Telšių apskritoes VPK jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, o kaip pažeidimas minimi tyrimo veiksmai reikalavo ne daugiau kaip 2–3 minučių tarnautojo, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, darbo laiko, kadangi atitinkamų dokumentų formavimas vyksta automatiniu būdu, pareigūnui pasirinkus atitinkamą funkcionalumą registre. Tarnybinio patikrinimo išvada, yra paviršutiniška, neobjektyvi, nebuvo surinkta jokių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima konstatuoti aplinkybes, institucijai lėmusias neigiamų padarinių atsiradimą ar kilusią žalą. Nagrinėjami tarnybinės veiklos trūkumai atsakovui jokių neigiamų padarinių nesukėlė, nė vienas administracinį nusižengimą padaręs asmuo dėl to atsakomybės neišvengė, nė vienoje administracinio nusižengimo medžiagoje dėl to nebuvo praleistas įstatymo nustatytas terminas protokolui ir nutarimui surašyti. Sutiktina su teismo sprendimo išvada, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo aiškintasi, ar iš tiesų pareiškėjas galbūt tinkamai nevykdė Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, tačiau buvo apsiribota pažeidimų konstatavimu. Byloje nėra surinkta duomenų, nebuvo atlikta analizė, nebuvo pateikti jokie skaičiavimai ar kiti objektyvūs duomenys, kurie pagrįstai leistų teigti, jog dėl tariamai netinkamai atliktų pareigų padidėjo kitų padalinių pareigūnų darbo krūvis, pailgėjo bylų tyrimo terminai.

37.5. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad apie pažeidimus sužinojo iš Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus 2023 m. sausio 11 d. tarnybinio pranešimo Nr. 39-PR2-14, kadangi vykdyti Administracinių nusižengimų registro bylų analizės esą Telšių apskrities VPK nebuvo galimybės, kadangi šiose bylose nebuvo jokių duomenų, išskyrus tarnybinius pranešimus ir paties administracinio nusižengimo įregistravimą. Telšių apskrities VPK patvirtino, jog aprašo nuostatų laikymosi netikrino, nekontroliavo, tačiau to net ir nepastebėjo iki apie pažeidimus 2023 m. sausio 11 d. pranešimu informavo Lietuvos kelių policijos tarnyba, todėl apelianto teiginiai, kad teismo išvada, jog jis R. G. nekontroliavo ir jokių pastabų jam dėl tiriamo pažeidimo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu neteikė, yra pagrįsta bylos medžiaga ir teisinga. R. R. 2023 m. balandžio 12 d. paaiškinime nurodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. prasidėjus eksperimentui Šiaulių ir Telšių apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose, jis buvo įgaliotas organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šių apskričių Kelių policijos skyrių veiklą; tikėjosi, jog pareiškėjas suprato jo pastabą apie įstatymo nuostatų vykdymą, todėl, ar teisės aktų nuostatos vykdamos tinkamai, nebekontroliavo. Be to, neįžvelgė, kad būtų buvęs reikalingas ypatingas šio skyriaus ir R. G. veiklos organizavimas bei planavimas ir veiklos kontrolė vykdant teisės aktų reikalavimus. Teismo teiginiai, kad pareiškėjo 2023 m. vasario 27 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-7720 nėra pastabų, kurios būtų susijusios būtent su administracinių nusižengimų bylų kontrole ar viso Kelių policijos skyriaus kontrole, ir pareiškėjo tiesioginis vadovas, įvertinęs savo pavaldinio darbą, kurį privalo kontroliuoti, nusprendė, jog kontrolės problemų nėra, nėra deklaratyvūs, o yra paremti bylos medžiaga. Teismui įstatymu nėra numatyta pareiga už atsakovą rinkti įrodymus, už jį atlikti tarnybinį patikrinimą ir surašyti tarnybinio patikrinimo išvadą, todėl teismas neprivalėjo savo iniciatyva aiškintis, apie ką buvo kalbama tiesioginio vadovo su R. G. jo kasmetinio tarnybinio patikrinimo pokalbio metu, o tuo labiau apklausti tiesioginį pareiškėjo vadovą R. R., kai atsakovas tokio prašymo teisminio bylos nagrinėjimo metu net nereiškė.

37.6. Teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs administracinę bylą, nenustatė, kad R. G. tarnybinį nusižengimą būtų padaręs ar atsakovo įvardinamu tarnybiniu nusižengimu buvo sukelta bent kokia žala Telšių apskrities VPK ar tretiesiems asmenims. Jeigu apeliantas, kaip ir pats nurodo, metais skaičiuojamu laikotarpiu net nepastebėjo, kad DVS pareiškėjo užduotys yra pažymėtos kaip nekontroliuojamos, reiškia, jog nepaisant to, kad DVS sistemoje užduotys nebuvo nurodytos kaip kontroliuojamos, jos visos buvo tinkamai įvykdytos, taigi formalus kontrolės DVS nenurodymas užduoties įvykdymui nagrinėjamu atveju jokios įtakos neturėjo. Turinio ir rezultato prasme įrašas DVS apie kontroliuojamą užduotį pačios užduoties nei padeda įvykdyti, nei atvirkščiai. Jeigu atsakovas negali nurodyti, kad konkreti užduotis nebuvo įvykdyta, o tik nurodo, jog užduotis nebuvo pažymėta, kaip kontroliuojama, tačiau tai jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, teismui nereikėjo aiškintis apie tai, kaip veikia DVS, kadangi aplinkybių apie DVS funkcionalumą aiškinimąsis teisingam bylos išsprendimui jokios įtakos šiuo atveju neturi. Be to, kaip nurodyta pareiškėjo skunde, bendravimas su pavaldžiais darbuotojais ir užduočių vykdymo kontrolė vyksta ne tik DVS, užduočių įvykdymo klausimai nuolat yra aptariami susirinkimuose bei pasitarimuose, tai ir buvo daroma atsakovo nurodytais atvejais. Formalus DVS žymos apie kontrolę neįrašymas nereiškia, kad užduoties vykdymas nebuvo kontroliuojamas. Bet kokiu atveju, užduotys buvo įvykdytos.

37.7. Teigdamas, jog dėl to, kad R. R. yra atsakingas už Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus veiklą, jos tikslų pasiekimą, rezultatus, tai R. G. atsakomybės nepanaikina, atsakovas nepagrindė, kodėl, taikant atsakomybę pareiškėjui, R. R. atsakomybė nebuvo taikyta ir atvirkščiai, jeigu buvo nuspręsta R. R. atsakomybės netaikyti, kodėl atsakomybė buvo taikyta tik R. G., nors pagal 2020 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymą Nr. 4-V-220 (su pakeitimais) už veiklos kontrolę ir organizavimą Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriuje yra atsakingas Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas R. R.. Įvertinęs Tarnybinio patikrinimo išvados turinį, teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad šioje išvadoje nėra aptarta, kodėl tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas būtent dėl R. G. veiksmų, nors yra surinkta duomenų (R. R. paaiškinimas), kad Kelių policijos skyriaus kontrolė buvo priskirta ir R. R.. Atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, nevertino visų duomenų, nenurodė motyvų, neanalizavo ir nepateikė argumentų, kodėl tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas tik pareiškėjui, nors pagrindinis ir vienintelis jo paaiškinimo argumentas buvo tas, kad tarnybinis patikrinimas dėl netinkamos kontrolės buvo pradėtas nepagrįstai, kadangi yra kitų asmenų, kurie taip pat yra atsakingi už įstatymų vykdymą ir Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus tikslų įgyvendinimą. Atsakovas ir apeliaciniame skunde negali pagrįsti, kodėl atsakomybė buvo pasirinktinai taikyta tik R. G., o ne už jo veiklos kontrolę atsakingam asmeniui. Telšių apskrities VPK tarnybinį patikrinimą atliko nesiekdamas išanalizuoti turimų duomenų, nesiekė jų teisingai įvertinti bei, remdamasis tyrimo metu surinktais duomenimis, padaryti pagrįstą išvadą, ar iš tiesų pareiškėjo darbo veikloje buvo tarnybinio nusižengimo sudėtis. Tarnybinis patikrinimas buvo atlikta bei Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta paviršutiniškai, nesiekiant objektyviai išsiaiškinti visų reikšmingų aplinkybių, o turint vienintelį tikslą pareiškėjui bet kokiu atveju taikyti tarnybinę atsakomybę.

37.8. Telšių apskrities VPK neteisingai interpretuoja institucijos apeliaciniame skunde nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nepagrįstai įstaigos diskrecijos teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar jos neskirti sutapatina su esą pripažinta teise selektyviu pasirinkimu, išskiriant vieną asmenį iš kitų, dėl galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo pradėti tarnybinį patikrinimą ir tarnybinę nuobaudą skirti vieninteliam iš daugelio padariusių analogišką veiksmą. Kaip nustatė teismas, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos 2023 m. sausio 11 d. ataskaitoje Nr. 5-IL-741 „Dėl nuotoliniu būdu atlikto administracinių nusižengimų registre tvarkomų duomenų kokybės vertinimo“ buvo nustatyta, kad trūkumų pasitaikė visuose tikrintuose Kelių policijos skyriuose. Minėtoje ataskaitoje taip pat buvo nurodyta, jog daugiausia trūkumų buvo nustatyta Telšių apskrities VPK Mažeikių policijos komisariate bei Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariate (vidutiniškai po 1,3 trūkumo byloje), o Telšių apskrities VPK skyriuose buvo registruota vidutiniškai po 0,7 trūkumo byloje, tačiau tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir tarnybinė nuobauda buvo paskirta išimtinai R. G.. Byloje nėra duomenų, to teismo posėdyje nenurodė ir atsakovo atstovė, jog tarnybiniai patikrinimai dėl ataskaitose neįvykdytų užduočių būtų buvę pradėti kitiems Kelių eismo priežiūros skyrių viršininkams, nors analogiško pobūdžio pažeidimai buvo nustatyti tiek Mažeikių policijos komisariate, tiek Joniškio policijos komisariate. Be to, ataskaitos, kurios buvo parengtos atlikus visos Lietuvos Kelių policijos skyrių veiklos analizę, yra prevencinio-organizacinio pobūdžio, siekiant gerinti darbo kokybę, atkreipiant dėmesį į taisytinas vietas, vertinant tikrinamų laikotarpių pozityvius ar negatyvius pokyčius, tačiau ne priemonė atitinkamus pareigūnus patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Nepaisant to, ataskaitos darbo kokybei gerinti buvo panaudotos vienintelio R. G. tarnybiniam patikrinimui pradėti ir jam tarnybinei nuobaudai skirti, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog Įsakymas turi diskriminacijos požymių.

37.9. Skunde pareiškėjas nurodė, kad atliktas tarnybinis patikrinimas yra selektyvus ir paaiškino, kodėl. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino, kad tarnybinis R. G. patikrinimas buvo selektyvus, tokio tarnybinio patikrinimo pradėjimas, išskiriant vieną asmenį iš kitų, turi diskriminacijos požymių ir tokia teismo išvada pareiškėjo skundo ribų neperžengia, kad šias aplinkybes pareiškėjas pateiktame skunde nurodė bei Įsakymo neteisėtumą grindė taip pat ir aplinkybėmis, jog jam taikyta tarnybinė atsakomybė yra selektyvi, išskiriant jį vienintelį iš visų Kelių policijos skyrių viršininkų.

37.10. Jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymo reikalavimus, jam iš viso netektų atlyginti priešingos šalies patirtų teismo išlaidų, tačiau Telšių apskrities VPK elgiantis neteisėtai ir tą pripažinus teismo sprendimu, minėta institucija, kaip pralaimėjusi šalis, privalo atlyginti priešingos šalies patirtas teismo išlaidas. R. G. atstovė pateikė teismo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, iš kurių aiškiai matosi, jog pareiškėjas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti už skundo surašymą ir už jo atstovavimą viename pirmosios instancijos teismo posėdyje, taigi sąskaitoje už teisines paslaugas yra aiškiai ir detaliai nurodyta, kokios teisinės paslaugos R. G. buvo suteiktos bei jų kaina. Tai, kad pareiškėjo atstovė nurodytas paslaugas suteikė, yra akivaizdu iš bylos medžiagos. R. G. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ne tik neviršija teisė aktuose nurodytų, tačiau yra daug mažesnės, nei galėtų būti. Iš viso už pareiškėjo atstovės suteiktas teisines paslaugas maksimali priteistina suma yra 5 142,73 Eur (4 750,75 + 391,98), tačiau advokatė sąskaitą išrašė ir teismas už suteiktas teisines paslaugas R. G. priteisė tik 4 000 Eur. Atsižvelgiant į administracinės bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, tam skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, į tai, kad pareiškėjo patirtos teismo išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, atitinka protingumo bei sąžiningumo principus, R. G. dėl jo atstovavimo patirtos teismo išlaidos yra pagrįstos, teisėtos ir jam privalo būti atlygintos visiškai. Nors, kaip nurodo atsakovas, pagal pareiškėjo skundus 2023 m. buvo nagrinėjamos dar dvi bylos (dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo bei smurto ir priekabiavimo darbe) ir šiose bylose R. G. taip pat atstovavo ta pati atstovė, tačiau Telšių apskrities VPK nurodytos bylos nėra tapačios, skiriasi tiek skundų pagrindas, tiek dalykas, o tai, jog kitose administracinėse bylose pareiškėjas atstovei sumokėjo taip pat po 4 000 Eur už bylą, t. y. daug mažiau, nei galėtų būti priteista, ir yra būtent dėl to, jog R. G. ir atstovę sieja artimi giminystės ryšiai. Nėra jokio teisėto pagrindo mažinti protingo dydžio ir pagrįstų pareiškėjo patirtų teismo išlaidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Telšių apskrities VPK viršininko 2023 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 86-TE-71 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. G.“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Telšių apskrities VPK viršininko Įsakymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, konstatuodamas, kad atsakovas išsamaus tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimo neatliko, visų įrodymų nesurinko, nepašalino tyrimo metu atsiradusių prieštaravimų, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, nenustatė, kad R. G. tarnybinį nusižengimą būtų padaręs ar atsakovo įvardinamu tarnybiniu nusižengimu buvo sukelta bent kokia žala Telšių apskrities VPK ar tretiesiems asmenims. Išvadoje nėra neabejotinai įrodyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, o visos abejonės aiškintinos pareiškėjo naudai.

40. Atsakovas Telšių apskrities VPK, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas laikosi pozicijos, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus visas su tarnybiniu nusižengimu susijusias aplinkybes.

41. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdamas Telšių apskrities VPK apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tai nėra naujas bylos nagrinėjimas.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai bei išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami.

43. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų. Apelianto teigimas, kad jis kitaip supranta aplinkybes bei kitaip jas vertina, nėra pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nemotyvuotu, nepagrįstu ar neteisėtu. Apeliantas, skųsdamas priimtą teismo sprendimą, iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių ar teisiškai pagrįstų argumentų. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.

44. Vidaus tarnybos statutas nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Vidaus tarnybos statuto 39 str. 1 d.). Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.

45. Byloje ginčijamas paskirtos lengviausios galimos skirti už tarnybinius pažeidimus nuobaudos – pastabos, pagrįstumas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas bei pritaikė įstatymo nuostatas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

46. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

47. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020 ir kt.). Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, kaip ir minėt, teisingai vadovavosi šiomis nuostatomis.

48. Administracinėje byloje ginčijamas Įsakymas, kurio sudėtinė dalis yra Išvada. Būtent Išvadoje apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio asmuo turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Nagrinėjamoje byloje Įsakyme nurodyta, kad pastaba skiriama atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, taip pat vadovaujamasi Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo bei Išvada, o Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, eidamas Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko pareigas, netinkamai vykdė pavestas funkcijas, nustatytas Pareigybės aprašymo 6.2, 6.4 ir 6.7 punktuose, Kelių policijos skyriaus nuostatų 18.5 punkte, Administracinių nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo aprašo 40 punkte, Veiklos organizavimo aprašo 8.4 punkte ir taip pažeidė Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies bei Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 6 punktą.

49. Apeliacinės instancijos kolegijos vertinimu, atsakovas Išvadoje tik pasirėmė Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriuje 2023 m. sausio 11 d. surašytu tarnybiniu pranešimu Nr. 39-PR2-14, kuriame buvo fiksuoti visoje Lietuvos Respublikoje esančių Kelių policijos skyrių darbo organizavimo netikslumai, tačiau pats atsakovas išsamaus ir objektyvaus tyrimo neatliko. Kita vertus, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriuje 2023 m. sausio 11 d. surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 39-PR2-14 dėl nustatytų darbo organizavimo nesklandumų buvo ne siekiant nubausti visų Lietuvoje esančių Kelių policijos skyrių viršininkus, o siekiant gerinti darbo kokybę bei šalinti kylančius nesklandumus. Vieninteliam iš visų Kelių policijos skyrių viršininkų, nors lyginant su kitais Kelių policijos skyriais R. G. vadovaujamo skyrio veiklos rezultatai yra vieni geriausių, už Lietuvos kelių policijos tarnybos minimuose tarnybiniuose pranešimuose nustatytus darbo organizavimo nesklandumus tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir tarnybinė atsakomybė taikyta išskirtinai vieninteliam Lietuvoje Kelių policijos skyriaus viršininkui R. G..

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad atsakovas nesiekė atlikti objektyvaus visapusiško tyrimo, o tik perrašė nustatytus darbo organizavimo nesklandumus iš Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriuje 2023 m. sausio 11 d. surašyto tarnybinio pranešimo Nr. 39-PR2-14, siekdamas pareiškėjui taikyti tarnybinę atsakomybę, patvirtina aplinkybės, jog atsakovui pradėjus dėl to tarnybinį patikrinimą ir 2023 m. kovo 24 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyriui išsiuntus pranešimą R. G. „Dėl tarnybinio nusižengimo“ pateikti pasiaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo iki 2023 m. kovo 31 d., 2023 m. sausio 11 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriuje surašytame tarnybiniame pranešime Nr. 39-PR2-14 nurodyti darbo organizavimo nesklandumai, dėl kurių buvo pradėtas R. G. tarnybinis patikrinimas, jau buvo pašalinti.

51. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriuje 2023 m. sausio 11 d. surašytą tarnybinį pranešimą Nr. 39-PR2-14 (Šiaulių apskrities VPK buvo gautas 2023 m. vasario 28 d. Nr. 40-G-6230), kuriame nurodyta, jog Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Administracinių nusižengimų registre (ANR) užregistruoti administraciniai nusižengimai tvarkomi nevykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-431 „Dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, tyrimo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo organizavimo policijos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, tyrimo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo organizavimo policijos įstaigose tvarkos aprašo 11 punkto nuostatų, 2023 m. kovo 8 d. kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybą, prašydamas tobulinti šį teisės aktą, kadangi nebuvo numatyta šio aprašo tiksli įgyvendinimo tvarka, t. y. nebuvo numatyta rajonų policijos komisariatams sukurti elektroninio pašto dėžutes, į kurias medžiaga būtų siunčiama rajonų policijos komisariatams pagal pažeidimų padarymo vietą tolesniems tyrimams atlikti, o medžiagos, užregistruotos Administracinių nusižengimų registre, buvo siunčiamos tolimesniam tyrimui per DVS, nusižengimą tiriančiam pareigūnui susiformuojant medžiagą pačiam automatiniu būdu. Atsakovas šios faktinės aplinkybės nepaneigė.

52. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nesiaiškinta, ar iš tiesų pareiškėjas galbūt tinkamai nevykdė Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, tačiau apsiribota pažeidimų konstatavimu. Byloje nėra surinkta duomenų, neatlikta analizė, nepateikti jokie skaičiavimai ar kiti objektyvūs duomenys, kurie pagrįstai leistų teigti, jog dėl tariamai netinkamai atliktų pareigų padidėjo kitų padalinių pareigūnų darbo krūvis, pailgėjo bylų tyrimo terminai.

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta neatlikus objektyvaus ir visapusiško tarnybinio nusižengimo aplinkybių nustatymo, nesurinkus įrodymų ir neatlikus tinkamo jų vertinimo.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra įrodymų apie sudėtingą tarnyboje susiklosčiusią situaciją, atsižvelgiant į pareiškėjo teisminius ginčus su atsakovu dėl jam skiriamų tarnybinių nuobaudų. Todėl apeliacinės instancijos kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino, jog tarnybinis patikrinimas R. G. atžvilgiu yra selektyvus, tokio tarnybinio patikrinimo pradėjimas, išskiriant vieną asmenį iš kitų, turi diskriminacijos požymių ir tokia teismo išvada neperžengia pareiškėjo skundo ribų, nes šias aplinkybes pareiškėjas pateiktame skunde nurodė bei skundžiamo įsakymo neteisėtumą grindė įskaitant ir aplinkybėmis, kad pareiškėjui taikyta tarnybinė atsakomybė yra selektyvi, išskiriant jį vienintelį iš visų Kelių policijos skyrių viršininkų. Atsakovo 2023 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 86-TE-71 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. G.“, kaip teisingai sprendė teismas, turi diskriminacijos požymių.

55. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas neatlieka savarankiško tarnybinio nusižengimo tyrimo, jis remiasi Išvada ir tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą. Pažymėtina, kad galutinis bylos aplinkybių vertinimas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai susiformavo įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, o ne pavienius įrodymus atsietai. Atsakovas apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

56. Likę šalių pateikti procesiniuose dokumentuose argumentai laikytini pertekliniais ir neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisų Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/9 0 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. V Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

57. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pirmosios instancijos teismas priteisė jam 4 000 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas apeliaciniame skunde abstrakčiai nesutinka su tokia suma, nurodo, kad byla nėra sudėtinga, skundas yra tik 11 lapų, šabloniškas, jame perteklinai dėstomos faktinės aplinkybės ir kita, pažymi, kad teismo posėdyje buvo galima dalyvauti nuotoliniu būdu, vykti į kitą vietovę nebuvo būtina, advokatės prašymo pridėti dokumentus teismas netenkino. Atsakovas prašo vadovautis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktu.

58. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).

59. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijose. Rekomendacijų 2 punkte yra nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

60. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi aiškinimo, kad sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015). Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

61. Įvertinusi bylos sudėtingumą (nėra sudėtinga), sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (nėra nauji), teisėjų kolegija sprendžia, kad nors prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių sumų (yra joms artima), vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, pareiškėjui priteistina suma yra mažintina iki 2 500 Eur (už skundo parengimą, atstovavimą 2 teismo posėdžiuose ir pasirengimą jiems). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir yra proporcinga. Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą proporcingai netenkintų reikalavimų daliai. Pareiškėjas prašė atlyginti 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nors prašoma suma neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, tačiau įvertinusi bylos sudėtingumą (nėra sudėtinga), sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (nėra nauji), faktą, kad bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme vedė ta pati advokatė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui priteistina suma yra mažintina iki 1 500 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir yra proporcinga Tokią taisyklę suformulavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarp tų pačių šalių administracinėje byloje Nr. eA-803-1047/2024. Taigi, šioje byloje teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti nuo minėtoje byloje nurodytų kriterijų.

62. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl bylos esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės priimtas tinkamai įvertinus visas nagrinėjamoje byloje svarbias faktines aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikius ginčui spręsti aktualias teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keičiama ir pareiškėjui R. G. iš atsakovo Telšių apskrities VPK priteisiama 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies trečią pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti pareiškėjui R. G. iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme“.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui R. G. iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Ernestas Spruogis