2022-01-19 Nr. AB-1796-3-61-3-03123-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-246-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03123-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Dirvono, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 3R-722(2.14.) „Dėl administracinės baudos skyrimo V. P.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad yra nepriklausomos interneto žiniasklaidos priemonės svetainės „on.lt“ įkūrėjas ir valdytojas. Svetainė „on.lt“ yra nekomercinė, joje yra pateikiama visuomenei informuoti skirta vieša informacija ir hiperteksto saitai (nuorodos) į kitus viešus interneto resursus. Viena iš svetainės „on.lt“ skilčių (įkurta ir plėtota nuo 1995 metų) yra asmenų rodyklė – lietuviško interneto visuomenininkų viešų asmeninių tinklalapių indeksas, pateikiant asmenvardžius ir hiperteksto nuorodas į atitinkamus tinklalapius (toliau – ir Asmenų rodyklė). Pareiškėjo teigimu, Inspekcija 2019 m. spalio 11 d. gavo nežinomo asmens skundą dėl interneto svetainėje „on.lt“ skelbiamo asmenų sąrašo, tačiau šio skundo pareiškėjui nepateikė, jis neturėjo galimybės su juo susipažinti. Inspekcija 2019 m. spalio 29 d. raštu Nr. 2R-5050(2.14.), neatlikusi tyrimo, nesudariusi galimybės pareiškėjui pateikti paaiškinimus, nesurinkusi ir neištyrusi esminių įrodymų (nebuvo apklaustas nė vienas asmuo, kurio duomenys tariamai neteisėtai skelbti svetainėje „on.lt“) kreipėsi į pareiškėją, nurodė nedelsiant nutraukti viešą asmens duomenų skelbimą ir informuoti Inspekciją apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 6 d. Pareiškėjas 2019 m. spalio 31 d. ir 2020 m. balandžio 3 d. raštais pateikė Inspekcijai argumentus dėl situacijos ir nesutikimo su Inspekcijos pozicija, tačiau Inspekcija į pareiškėjo argumentus nereagavo. Tęsiantis neteisėtam atsakovo persekiojimui, pareiškėjas 2020 m. liepos 22 d. buvo priverstas panaikinti Asmenų rodyklę ir raštu apie tai informavo Inspekciją, tačiau pastaroji vis tiek priėmė ginčo Sprendimą ir skyrė pareiškėjui administracinę baudą.

3. Pasak pareiškėjo, Sprendimas grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė prašomos informacijos, nereagavo į pakartotinius Inspekcijos prašymus, nepateikė argumentų, kodėl nebuvo atsakyta į Inspekcijos raštus, todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant pareiškėjo teises ir teisės aktus. Pareiškėjas pabrėžė, jog svetainė „on.lt“ yra nepriklausoma žiniasklaidos priemonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą bei Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymą. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, svetainei „on.lt“ 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR), yra taikomas ribotai, atsižvelgiant į BDAR 2 straipsnio 4 dalį bei 85 straipsnio 1 dalį ir į atitinkamas nacionalinių įstatymų normas. Pareiškėjas jau pirmajame paaiškinime Inspekcijai nurodė, kad svetainė „on.lt“ yra nepriklausoma interneto žiniasklaidos priemonė, leidžiama pareiškėjo, turinti ISSN numerį ir registruota kaip leidėjas asociacijoje LATGA. Dalis svetainės skelbia originalų turinį, o kita dalis, įskaitant Asmenų rodyklę, faktiškai teikia tik informacijos perdavimo paslaugą – saugo ir perduoda elektroninių ryšių tinklu neapibrėžtam asmenų ratui pačių asmeninių svetainių valdytojų pateiktą viešą informaciją.

4. Pareiškėjo teigimu, viešo administravimo subjekto, atsakingo už BDAR įgyvendinimą, pareiga yra išsamiai įvertinti ir atsižvelgti į svetainės „on.lt“ statusą. Nagrinėjamu atveju Inspekcija nereagavo ir neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad jis nevykdo įprastinio asmens duomenų tvarkymo, o veikia kaip interneto žiniasklaidos priemonė. Pareiškėjas nėra duomenų apsaugos ekspertas, todėl jį suklaidino ir išgąsdino Inspekcijos kaltinimai apie tariamą asmens duomenų viešinimą ir be jokio tyrimo, nesudarius galimybės pareiškėjui reaguoti, pateikti neteisėti nurodymai nedelsiant nutraukti viešą asmens duomenų skelbimą. Tolimesnis pareiškėjo bendravimas su Inspekcija (2020 m. balandžio 3 d.) yra nulemtas Inspekcijos neteisėtų kaltinimų, kuriuos Inspekcija neteisėtai plėtojo ignoruodama pareiškėjo pateiktus paaiškinimus. Inspekcijos veiksmai yra nesuderinami su BDAR 85 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 4 straipsnio nuostatomis. Inspekcijos veiksmais buvo grubiai pažeista visuomenės informavimo laisvė ir visuomenės informavimo principinės normos, faktiškai paneigta Asmenų rodyklėje tinklintų asmenų visuomenės informavimo laisvė – apribota jų pačių pateiktos asmeninių svetainių viešos informacijos sklaida ir autorystės teisės. Tokiais veiksmais Inspekcija pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir ADTAĮ nustatytas priežiūros institucijos pareigas bei veiklos principus.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl Inspekcijos tikrinimo metu vykdytų veiksmų ir reikalavimų pagrįstumo nėra susiję su skundžiamu Sprendimu, kurio dalykas yra pareiškėjui paskirta bauda dėl Inspekcijos reikalavimų nevykdymo. Inspekcija pažymėjo, jog asmens duomenų paskelbimas internete savaime negali būti laikomas asmens duomenų tvarkymu žurnalistikos tikslais. Aplinkybė, kad asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais, gali būti pripažįstama tik tuomet, kai duomenų paskelbimas skatina viešojo intereso diskusiją.

Inspekcijos įsitikinimu, interneto savininkų duomenų paskelbimas tokios diskusijos neskatina. Pareiškėjas galėjo kreiptis į Inspekciją su prašymu susipažinti su atliekamo tikrinimo medžiaga, gautu pranešimu, tačiau tokios savo teisės neįgyvendino. Pareiškėjo teisės dėl nepateikto skundo nebuvo pažeistos, nes skunde nebuvo pateikta daugiau informacijos nei pareiškėjui yra žinoma. Gavusi asmens pranešimą, Inspekcija patikrino interneto svetainės www.on.lt turinį ir nustatė, kad joje yra skelbiami asmens duomenys – interneto svetainės turinčių asmenų vardai ir pavardės. Remiantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Inspekcijos direktoriaus 2019 m. liepos 17 d.

įsakymu Nr. 1T-92 (toliau – ir Taisyklės), 25 punktu, duomenų tvarkymo laikinas ar galutinis apribojimas nustatomas tuo pačiu raštu, kuriuo prašoma pateikti detalią informaciją dėl skundžiamų asmens duomenų tvarkymo veiksmų arba pradedamas tikrinimas savo iniciatyva. Inspekcija kreipėsi į interneto svetainės valdytoją, reikalaudama nedelsiant nutraukti asmens duomenų viešą skelbimą, o pareiškėjui nesutikus to padaryti, pradėjo tikrinimą savo iniciatyva. Siunčiant 2019 m. spalio 28 d. raštą, pareiškėjas buvo įspėtas, kad nevykdant reikalavimų, gali būti pradėtas tikrinimas Inspekcijos iniciatyva.

Pareiškėjui 2019 m. spalio 31 d. elektroniniame laiške atsisakius vykdyti Inspekcijos reikalavimus, buvo pradėtas tikrinimas Inspekcijos iniciatyva, pareiškėjui išsiųstas 2020 m. kovo 30 d. raštas su klausimais, tačiau pareiškėjas 2020 m. balandžio 3 d. elektroniniu laišku atsisakė atsakyti į klausimus. Inspekcija 2020 m. balandžio 8 d. raštu pakartotinai paprašė atsakyti į 2020 m. kovo 30 d. rašte išdėstytus klausimus ir įspėjo, kad Inspekcijos reikalavimų nevykdymas užtraukia atsakomybę. Būtent 2020 m. kovo 30 d. rašte išdėstytais klausimais buvo siekiama ištirti susidariusią situaciją, sudarant galimybę pareiškėjui pagrįsti jo vykdomą asmens duomenų viešinimą, tačiau pareiškėjas tokia galimybe nepasinaudojo ir piktybiškai nevykdė Inspekcijos reikalavimų – nors pareiškėjas panaikino Asmenų rodyklę, jis neįvykdė Inspekcijos reikalavimo pateikti informaciją, reikalingą tikrinimui atlikti.

Pareiškėjui nepateikus prašomos informacijos, Inspekcija negalėjo atlikti tikrinimo savo iniciatyva ir įvertinti pareiškėjo vykdomo asmens duomenų viešinimo pagrįstumo. Pareiškėjas sąmoningai vengė bendradarbiauti su Inspekcija, todėl jam pagrįstai buvo paskirta administracinė bauda.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. P. skundą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Inspekcijoje 2019 m. spalio 11 d. gautas fizinio asmens elektroninis pranešimas Nr. 1R-6243(2.14.), kuriame nurodyta, kad interneto svetainėje www.on.lt yra skelbiamas asmenų, susikūrusių interneto svetaines, sąrašas; Inspekcija 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. 2R-5050(2.14.) kreipėsi į svetainę „on.lt“, nurodė nutraukti asmens duomenų viešą skelbimą ir informuoti Inspekciją apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 6 d.; Inspekcija 2019 m. spalio 31 d. gavo pareiškėjo atsakymą Nr. 1R-6724(2.14.), kuriame jis atsisakė vykdyti Inspekcijos nurodymus; vadovaudamasi Inspekcijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 1T-174(1.12) „Dėl tikrinimo Inspekcijos iniciatyva atlikimo dėl www.on.lt asmens duomenų skelbimo“, Inspekcija pradėjo tikrinimą dėl BDAR pažeidimo, skelbiant asmens duomenis interneto svetainėje; Inspekcija 2020 m. kovo 30 d. raštu Nr. 2R-1658(2.14.) pareiškėjo prašė iki 2020 m. balandžio 27 d. pateikti atsakymus į pateiktus klausimus; pareiškėjas 2020 m. balandžio 3 d. pateikė Inspekcijai atsakymą Nr. 1R-2387(2.14.), kuriame nurodė, kad svetainė neskelbia asmens duomenų; Inspekcija 2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 2R-1801(2.14.) pateikė pareiškėjui atsakymą dėl asmens duomenų viešinimo, pareikalavo atsakyti į 2020 m. kovo 30 d. rašte išdėstytus klausimus bei įspėjo, kad nevykdant Inspekcijos nurodymo bus pradėta administracinės baudos skyrimo procedūra; Inspekcijoje 2020 m. liepos 22 d. gautas pareiškėjo atsakymas, kuriame nurodyta, kad jis panaikino asmeninių svetainių rodyklę žinyne „Lietuva internete“; Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 21 d., atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas nepateikė prašomos informacijos, priėmė ginčijamą Sprendimą.

9. Remdamasis ADTAĮ 7 straipsniu, 32 straipsnio 1 dalimi, BDAR 4 straipsnio 7 punktu, 5 straipsnio 1–2 dalimis, 57 straipsnio 1 dalies a ir h punktais, 58 straipsnio 1 dalies a punktu, 83 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Inspekcija siekė atlikti prevencinį tikrinimą, kaip jai BDAR nustatytą užduotį, kreipėsi į duomenų valdytoją (pareiškėją) su nurodymu pateikti patikrinimui reikalingą informaciją, tačiau pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos nepateikė, į pakartotinius Inspekcijos prašymus nereagavo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nevykdė Inspekcijos nurodymo, Inspekcija, spręsdama dėl administracinės baudos dydžio, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas prašomos informacijos nepateikė dėl savo tyčinių veiksmų, o Inspekcijos 2019 m. spalio 28 d. nurodymą įgyvendino tik gavęs Inspekcijos raštą dėl siūlymo skirti baudą; šią aplinkybę Inspekcija pagrįstai vertino kaip atsakomybę sunkinančią ir pareiškėjui skyrė pusę vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio baudą – 300 Eur, pareiškėjas baudos dydžio neginčija.

10. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad žiniasklaidos priemonėms BDAR yra taikomas ribotai, tačiau pažymėjo, jog Žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ bei užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais; Žurnalistų etikos inspektorius atlieka BDAR nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir turi BDAR nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus, tačiau Žurnalistų etikos inspektoriui netaikomi BDAR 57 straipsnio 1 dalies j–l ir n–t punktai, 58 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, 2 dalies e, g, h ir j punktai, 3 dalies a, c ir e–j punktai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė pareigos, įtvirtintos BDAR 58 straipsnio 1 dalies a punkte, todėl, net ir esant interneto žiniasklaidos priemonei, pareiškėjas turi pareigą pateikti Inspekcijai jos užduotims atlikti reikalingą informaciją. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjas turėjo netgi tris galimybes (2019 m. spalio 31 d., 2020 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. liepos 22 d.) pasiaiškinti dėl Inspekcijos nurodymo įvykdymo.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimo dalykas yra administracinės baudos skyrimas už Inspekcijos teisėtų nurodymų nevykdymą, o ne Inspekcijos veiksmai, netiriant pareiškėjo teiginių dėl jo statuso (kaip viešosios informacijos rengėjo ir platintojo) bei www.on.lt statuso (kaip interneto žiniasklaidos priemonės).

III. 12. Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą ir atšaukti Inspekcijos nuobaudą.

13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą atmetė nenagrinėjęs, neminėdamas pareiškėjo nurodytų faktų, argumentų ir svarbiausių teisinio pagrindo nuorodų, nepagrįstai remdamasis Inspekcijos teiginiu, kad pareiškėjas nevykdė nurodymo pateikti reikalaujamą informaciją. Pareiškėjo teigimu, jis Inspekcijai atsakė laiku ir, kiek įmanoma išsamiai, jo atsakymus nesunku patikrinti, nes visi duomenys žinyne „Lietuva internete“ yra atviri, nėra jokios atskiros duomenų bazės, nėra uždarų duomenų, nėra automatinio indeksavimo, paieška pagal ištraukų užklausas vyksta tiesiai tuose pačiuose viešuose HTML tinklalapiuose. Pasak pareiškėjo, neįmanoma parodyti, ko nėra, atsakyti į klausimus, kuriems nėra atsakymų. Pirmosios instancijos teismas privalėjo patikslinti pernelyg bendro, todėl beprasmio Inspekcijos vartojamo žodžio „informacija“ turinį, t. y. ko konkrečiai pasigedo, ko nerado arba kokius ADTAĮ ir BDAR pažeidimus Inspekcija rado žinyne. Pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar toks Inspekcijos reikalavimas atitinka tikrovę, ar jį įmanoma suprasti ir įgyvendinti. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog nuobauda jam paskirta nesant kaltinimo dalyko – laiku atsakius į Inspekcijos klausimus ir gerokai vėliau, netgi po teisėtos Asmenų rodyklės panaikinimo. Be to, pirmosios instancijos teismas esą pirmiausia turėjo patikrinti, ar skundžiamas atsakovo veiksmas nėra jam suteiktų administracinių įgaliojimų viršijimas. Pareiškėjas pabrėžia nesantis inspekcijos pareigūnas, todėl neturi būti teisiamas pagal jų vidaus darbo tvarkos taisykles. Pareiškėjo teigimu, jis nerenka privačių asmens duomenų, todėl Inspekcija neturi teisės jam nurodinėti be pagrįsto įtarimo. Inspekcijos kompetencija apibrėžta Europos Komisijos išaiškinimuose, kuriuose nurodyta, kas yra / nėra neskelbtini asmens duomenys. Šiuo atveju užtenka BDAR 9 straipsnio 2 e dalies, kad BDAR nereglamentuoja apsaugos net ir privačių asmens duomenų, kuriuos pats asmuo yra akivaizdžiai paskelbęs viešai.

14. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Inspekcija palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad jis laiku ir kiek galima išsamiai teikė atsakymus Inspekcijai, pažymi, kad pareiškėjas atsisakė teikti prašomą informaciją (atsakyti į klausimus). Inspekcijos manymu, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą pagrindė nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas buvo duomenų valdytojas, dėl to turėjo pareigą priežiūros institucijai (Inspekcijai) pateikti visą jos užduotims įvykdyti reikalingą informaciją, tačiau šios pareigos neįvykdė. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti bei įvertinti ne tik Inspekcijos atsiliepime, bet ir pareiškėjo skunde nurodyti argumentai ir faktai, t. y. įvertinta abiejų ginčo šalių pozicija. Inspekcija taip pat nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatyti pagrindai nutraukti pradėtą tikrinimą tais atvejais, kai tikrinamas subjektas pašalina asmens duomenų tvarkymo pažeidimą. Todėl tai, kad pareiškėjas panaikino Asmenų rodyklę, neatleido jo nuo pareigos pateikti Inspekcijai informaciją. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas įvertino Inspekcijos reikalavimų pagrįstumą ir privalomumą. Inspekcija taip pat atkreipia dėmesį, kad BDAR 9 straipsnio 2 dalies e punkte įtvirtinta išimtis, suteikianti teisę tvarkyti specialiųjų kategorijų asmens duomenis, nereiškia, kad tokiems duomenims nėra taikomas BDAR. Be to, šioje byloje BDAR 9 straipsnio nuostatos nėra taikomos, nes nagrinėjamu atveju nebuvo tvarkomi BDAR 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. 3R-722(2.14.) „Dėl administracinės baudos skyrimo V. P.“ teisėtumo bei pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami, tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Šios Nutarties 8–10 punktuose nurodytos visos svarbios šiam ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ir aktuali teisė, taikytina ginčo teisiniams santykiams. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija jų papildomai nekartoja, o tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydama į esminius apeliacinio skundo motyvus.

20. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, BDAR), taip pat Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (ADTAĮ).

21. Vadovaujantis ADTAĮ 7 straipsniu, Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

22. BDAR 57 straipsnio, reglamentuojančio priežiūros institucijos užduotis, 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad priežiūros institucija stebi, kaip taikomas šis reglamentas ir užtikrina, kad jis būtų taikomas (a punktas); atlieka tyrimus šio reglamento taikymo srityje (h punktas).

23. Vadovaujantis BDAR 58 straipsnio 1 dalimi, kiekviena priežiūros institucija turi įgaliojimus nurodyti duomenų valdytojui ir duomenų tvarkytojui ir, kai taikoma, duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo atstovui pateikti visą jos užduotims reikalingą informaciją (a punktas), o remiantis aptariamo straipsnio 2 dalimi, skirti administracinę baudą pagal 83 straipsnį, kartu taikydama šioje dalyje nurodytas priemones arba vietoj jų, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes (i punktas).

24. BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punkte nustatyta, jog jei nesilaikoma priežiūros institucijos nurodymo arba laikino ar nuolatinio duomenų tvarkymo apribojimo arba duomenų srautų sustabdymo pagal 58 straipsnio 2 dalį arba nesuteikiama prieigos galimybė pažeidžiant 58 straipsnio 1 dalį, skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 Eur arba, įmonės atveju, iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.

25. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad Inspekcija, siekdama atlikti prevencinį tikrinimą, kaip jai BDAR nustatytą užduotį, kreipėsi į duomenų valdytoją (pareiškėją) su nurodymu pateikti patikrinimui reikalingą informaciją, tačiau pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos nepateikė, į pakartotinius Inspekcijos prašymus nereagavo. Tokiu būdu pareiškėjas nevykdė Inspekcijos nurodymo, nors turėjo pareigą pateikti Inspekcijai visą jos prašomą informaciją. Teisėjų kolegija vertina, kad Inspekcija, spręsdama dėl administracinės baudos paskyrimo, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas Inspekcijos 2019 m. spalio 28 d. nurodymą įgyvendino tik gavęs Inspekcijos raštą dėl siūlymo skirti baudą, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo veiksmus neteikti prašomos tyrimui atlikti reikalingos informacijos pripažino tyčiniais.

26. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad „<...> neįmanoma parodyti, ko nėra, atsakyti į klausimus, kuriems nėra atsakymų. Pirmosios instancijos teismas privalėjo patikslinti pernelyg bendro, todėl beprasmio Inspekcijos vartojamo žodžio „informacija“ turinį, t. y. ko konkrečiai pasigedo, ko nerado arba kokius ADTAĮ ir BDAR pažeidimus Inspekcija rado žinyne <...>“ ne tik, kad nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog pareiškėjas nesilaikė Institucijos nurodymų pateikti reikalaujamą informaciją, nors tokią pareigą pagal BDAR turėjo, tačiau priešingai – jas patvirtina.

27. Pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimo dalykas yra administracinės baudos skyrimas pareiškėjui už Inspekcijos teisėtų nurodymų nevykdymą, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo statuso (kaip viešosios informacijos rengėjo ir platintojo) bei www.on.lt statuso (kaip interneto žiniasklaidos priemonės) tinkamo Inspekcijos neįvertinimo nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

28. Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

29. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Milda Vainienė