6108cfa6-0e1a-4c2d-bebe-b87bf949bca1 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-357-440/2020 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01320-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.;3.3.1.20. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 18 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M.

S. ir I. S. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-146-1117/2020 pagal ieÅ¡kovės L. B. ieÅ¡kinį atsakovams M. S., I. S. dėl servituto nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L. B. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti servitutÄ â€“ teisę patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, esančias gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantis daiktas), per atsakovams M.

S. ir I. S. priklausančiÄ patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-2 (plotas 6,60 m2), esančiÄ komercinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) ir iÅ¡ atsakovų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jai pagal 2017 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso 63/95 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4/6 dalys šiame žemės sklype esančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovai yra gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ten esančio komercinės paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkai pagal 2018 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

IeÅ¡kovei priklausantis pastatas yra pastatytas 1887 m., atsakovams – 1900 m., pastatai yra sublokuoti ir tarpusavyje susisiekiantys, todėl į jai priklausančias patalpas antrajame aukÅ¡te, galima patekti tik vieninteliu bÅ«du – per atsakovams priklausančiÄ iÅ¡ kiemo pusės esančiame priestate įrengtÄ laiptinės patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-2, palipant laiptais į viršų. Patekimas į minėtÄ atsakovų laiptinės (eksplikacijoje vadinamÄ koridoriumi) patalpÄ 1-2 yra galimas 3 bÅ«dais: per ieÅ¡kovei priklausančių patalpų pirmo aukÅ¡to II-5 patalpoje esančias duris; per atsakovų pirmo aukÅ¡to patalpas, pažymėtas indeksais 1-5 ir 1-4, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės; iÅ¡ kiemo pusės palipant mediniais laiptais tiesiai į atsakovų pusrÅ«sio patalpÄ 1-1 per faktiÅ¡kai esančias duris.

Pats ekonomiÅ¡kiausias bÅ«das patekti jai į savo antrojo aukÅ¡to patalpas yra bÅ«tent pirmasis variantas, t. y. per pirmo aukÅ¡to II-5 patalpoje esančias duris – praėjimÄ . Susipažinus su atsakovų namo archyviniais planais, matyti, kad numatytas naudoti ir naudotas patekimas į atsakovų laiptinės (koridoriaus) patalpÄ 1 -2 ir tolesnis palipimas laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ buvo per atsakovės pirmo aukÅ¡to patalpas, dabar pažymėtas indeksais 1 -5 ir 1-4, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės. Senesni atsakovų pirmo aukÅ¡to ir pastato planai liudija apie kitokius patekimo į laiptinę bÅ«dus, ir tai buvo bendrojo naudojimo praėjimas.

IeÅ¡kovė teigia, kad iÅ¡ jai priklausančios patalpos II-5 ji negali įsirengti laiptų į savo antro aukÅ¡to patalpas, nes perdangų bÅ«klė yra bloga, priestatas, kuriame yra minėtos patalpos, yra senas, medinis, todėl yra neprotinga ir nepraktiÅ¡ka įrenginėti naujus patekimo į antrÄ aukÅ¡tÄ bÅ«dus, kai yra galimybė patekti į antro aukÅ¡to patalpas per atsakovams priklausantį koridorių 1-2. Tai, jog atsakovai nugriovė laiptus, neužkerta kelio nustatyti servitutÄ . Laiptus ieÅ¡kovė galėtų atstatyti ir savo lėšomis.

3. Telšių apskrities viršininko 2005-09-30 įsakymo Nr. 1935 1.3. punktu šalims priklausantiems žemės sklypams buvo nustatytas statinių servitutas, plane pažymėtas indeksu „S1“ – tarnaujantis daiktas, o plane pažymėtas indeksu „S3“ – viešpataujantis daiktas. Iš plano matyti, kad jame „3S“ pažymėtas atsakovams priklausantis žemės sklypas, o „1S“ – ieškovei priklausantis sklypas. Ieškovei priklausančio daikto viešpataujantis servitutas įregistruotas viešame registre.

Beje, matyti, kad į ieÅ¡kovės žemės sklypo planÄ yra įtrauktas ne tik jai priklausantis pastatas, bet Å¡alia esantys su jos pastatu sublokuoti ir žemės servitutais susiję statiniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (atsakovų pastatas). TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 buvo atmestas ieÅ¡kovės posesorinis ieÅ¡kinys su reikalavimu atsakovams paÅ¡alinti kliÅ«tis ieÅ¡kovei patekti į jai priklausančias antrojo aukÅ¡to patalpas.

Kadangi vieÅ¡pataujančio daikto servitutas įregistruotas nedetalizuojant jo suteikiamų teisių, esant teismo nustatytam prejudiciniam faktui, kad ieÅ¡kovė kitaip negali patekti į savo patalpas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, t. y. jomis tinkamai naudotis, ir dėl to tarp Å¡alių kyla ginčas, tikslinga nustatyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ servitutÄ .

4. Atsakovai M. S. ir I. S. su ieškiniu nesutiko nurodydami, kad ieškovės pastatas pastatytas 1887 m., atsakovų pastatas pastatytas 1990 m, ir tai yra visiškai atskiri pastatai (su atskiromis sienomis, be bendrų perdangų), kurie ribojasi tik sienomis, bet niekada nebuvo įregistruoti kaip bendra nuosavybė, nė vienam iš pastatų niekada nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka. Atsakovams nuosavybės teise priklausančiam turtui, t. y. žemės sklypui bei komercinės paskirties pastatui, esantiems (duomenys neskelbtini), jokių servitutų, jų pastato naudojimosi tvarkos ar kitų apribojimų įregistruota niekada nebuvo.

Šalių pastatai yra ne tik įregistruoti kaip atskiri pastatai, tačiau jie yra pastatyti taip, kad kiekviena iš šalių galėtų naudotis savo pastatų patalpomis netrukdomai, t. y. abi šalys yra įsirengusios į savo pastatus atskirus įėjimus, be to, neturi jokių bendrai naudojamų patalpų, laiptinių, koridorių ar kitų patalpų. Tam, kad ieškovė patektų į savo antro aukšto patalpas, jai racionaliau ir logiškiau būtų įrengti laiptus iš bet kurios savo pirmojo aukšto patalpos.

IeÅ¡kovės pastato virÅ¡utiniame aukÅ¡te buvo įrengta anga, nulipti į ieÅ¡kovės antrÄ aukÅ¡tÄ , tačiau ji taip pat buvo užkalta bei užklijuota poliesteroliu. Dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovė nepanaudoja jau įrengtos angos ir neįrenginėja laiptų, atsakovams nežinoma. Nuėmus poliesterolį nuo angos virÅ¡utiniame aukÅ¡te, ieÅ¡kovė be jokių apribojimų bei didelių investicijų, į visas savo patalpas gali patekti tiesiog kopėčiomis. IeÅ¡kovės reikalavimas nustatyti servitutÄ bei per atsakovams priklausančio pastato patalpas naudotis Å¡iuo metu nesančiais laipteliais bei neegzistuojančia patalpa siekiant patekti į savo pastatÄ yra neproporcingas ir pažeistų atsakovų, kaip pastato teisėtų savininkų teises. ieÅ¡kovė į savo antro aukÅ¡to patalpas gali patekti per angÄ lubose patalpoje II-5 ir jokios bÅ«tinybės riboti atsakovų nuosavybės teisę vien dėl ieÅ¡kovės pageidavimo nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mai 2020 m. sausio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. IeÅ¡kovei L. B. nustatė neterminuotÄ servitutÄ â€“ teisę patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, esančias gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantis daiktas), per atsakovams M. S. ir I. S. priklausančiÄ patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-2 (plotas 6,60 m2), esančiÄ komercinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas).

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės L. B. atsakovams M. S. ir I. S. lygiomis dalimis 1500 Eur (kiekvienam po 750 Eur) vienkartinę kompensacijÄ už nustatytÄ servitutÄ .

6. Teismas nurodydamas, kad civilinė byla Nr. e2-1057-1037/2019 buvo nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl valdymo fakto pažeidimo, o šioje byloje ieškovė reiškia ieškinį dėl servituto nustatymo, akcentavo, jog valdymo fakto pažeidimo pašalinimas ir servituto, t. y. išvestinės daiktinės teisės nustatymas yra skirtingi ieškinio dalykai, todėl ieškinių tapatumo teismas neįžvelgė.

7. Teismas prejudiciniais faktais pripažino byloje Nr. e2-1057-1037/2019 įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovei priklausanti antrojo aukÅ¡to patalpa 1-6 ant atsakovų pastato įrengta servituto pagrindu ir kad kitokio bÅ«do tik kaip per atsakovams priklausančiÄ patalpÄ Ä¯ jÄ patekti nėra galimybės.

8. Esant nustatytiems prejudiciniams faktams, kad ieÅ¡kovei priklausanti antrojo aukÅ¡to patalpa 1- 6 ant atsakovų pastato įrengta servituto pagrindu ir kad kitokio bÅ«do tik kaip per atsakovams priklausančiÄ patalpÄ Ä¯ jÄ patekti nėra galimybės, įvertinęs kitas ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas neterminuotai nustatė servitutÄ atsakovams priklausančiai patalpai 1-2. Tai, jog Å¡iuo metu patalpoje nebėra laiptų, kurie galbÅ«t nugriuvo arba buvo nugriauti atsakovų, teismo vertinimu, nekliudo nustatyti servituto, kadangi laiptai vėl gali bÅ«ti įrengti.

9. Teismas pažymėjo, kad Å¡alys byloje nepateikė jokių įrodymų ar duomenų kompensacijos dydžiui už nustatomÄ servitutÄ apskaičiuoti. Vertindamas tokiÄ situacijÄ teismas dėl atsakovams mokėtinos kompensacijos dydžio sprendė atsižvelgdamas:

1) į atsakovams priklausančių patalpų kainÄ (nurodytÄ pirkimo pardavimo sutarties 4.1 punkte – 30000 Eur) (1 t., e. b. l. 120-125);

2) į tai, jog servitutas nustatomas neterminuotai;

3) servitutas nustatomas nedidelei atsakovų patalpų daliai (iÅ¡ viso atsakovo patalpų bendras plotas yra 133,37 m2, patalpos 1-2 plotas – 6,60 m2, t. y. sudaro 5 proc. bendro patalpų ploto, įvertinus pagal procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ patalpos vertė 1500 Eur);

4) į tai, jog nustatytas servitutas neturės jokios įtakos kitos dalies atsakovams priklausančių patalpų naudojimui;

5) į tai, kad nustačius servitutÄ atsakovams bus apribota galimybė įgyvendinti pastato kapitalinę rekonstrukcijÄ tokiu bÅ«du, koks Å¡iuo metu yra numatytas pagal 2008 m. balandžio 1 d. pradėtÄ rengti su TelÅ¡ių miesto architektu suderintÄ projektÄ (TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija 2017 m. birželio 8 d. iÅ¡davė leidimÄ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai);

6) į tai, jog Å¡iuo metu patalpoje 1-2 nebėra laiptų ir juos bus bÅ«tina atstatyti (galbÅ«t ieÅ¡kovės lėšomis, tai nurodė ieÅ¡kovės atstovas). Ä®vertinęs tai, kompensacijos nustatymo kriterijumi laikydamas patalpos, kuriai nustatomas servitutas, vertę, teismas sprendė, jog 1500 Eur vienkartinė kompensacija yra tinkama kompensacija atsakovams už ieÅ¡kovei nustatytÄ servitutÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovai M. S. ir I.

S. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. sausio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantai taip pat praÅ¡o prie bylos pridėti A. S. ekspertinio tyrimo aktÄ bei notaro pažymÄ ir bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl valdymo pažeidimų paÅ¡alinimo, ieÅ¡kovė L. B. vėl kreipėsi į teismÄ su tuo pačiu ieÅ¡kiniu, tik pakeisdama ieÅ¡kinio pavadinimÄ dėl servituto nustatymo, vėl pageidauja patekti į atsakovams nuosavybės teisę priklausančiÄ patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-2, esančiÄ pastate, (duomenys neskelbtini), ir per jÄ lipti į savo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukÅ¡to patalpas, pažymėtais indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6.

Todėl, apeliantų nuomone, teismas gavęs analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tarp tų pačių Å¡alių ir tuo pačiu pagrindu, turėjo jo nepriimti, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių Å¡alių ir dėl to paties dalyko. 10.2. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nustatė servitutÄ ieÅ¡kovei, kuris nėra bÅ«tinas ir reikalingas. Apeliantų teigimu, atsakovams priklausančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-2, nėra jokių laiptų, kuriais bÅ«tų galima patekti į ieÅ¡kovės pastato, esančio (duomenys neskelbtini) antrojo aukÅ¡to patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6.

IeÅ¡kovei L. B. nuosavybės teise priklausančio pastato pirmojo aukÅ¡to patalpoje, pažymėtoje indeksu II-5, lubose yra iÅ¡pjauta 2 ir 2 m pločio anga, pro kuriÄ patenkama į antrojo aukÅ¡to patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-3. IÅ¡ Å¡ios patalpos ieÅ¡kovė laisvai gali patekti ir į savo kitas antro aukÅ¡to patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6. Å iuo metu lubose esanti anga yra užkalta faneros plokÅ¡te, tačiau jÄ nuėmus galima kopėčiomis užlipti į antrojo aukÅ¡to patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-3.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovei visiÅ¡kai nereikalingas servitutas, kadangi įsirengusi savo pastato patalpoje, pažymėtoje indeksu II-5, laiptus, jais galės užlipti į savo pastato antrojo aukÅ¡to patalpas, kaip ir seniau buvusiais laiptais žmonės lipdavo į antrÄ jį aukÅ¡tÄ . 10.3. IeÅ¡kovės praÅ¡omas servitutas – teisė patekti į savo pastatÄ per atsakovų pastatÄ â€“ visiÅ¡kai neatitinka pastato kapitalinio remonto projekto, kuris dar 2008 metais buvo suderintas su TelÅ¡ių m. architektu bei TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija, be to, toks ieÅ¡kovės pageidavimas sugadintų atsakovų pastato estetinį vaizdÄ , nes tektų atsisakyti pagal kapitalinio remonto projektÄ numatytų panoraminių langų, iÅ¡ kurių atsiveria vaizdas į ežerÄ , be to, tai kainuotų neproporcingai brangiai bei neabejotinai sukeltų nepatogumų atsakovams, žymiai pablogintų jų padėtį, sumažėtų pastato naudingas plotas, tai neiÅ¡vengiamai sukeltų ginčų ir konfliktų ateityje.

Be to, apeliantų teigimu, teismas negalėjo nustatyti ieÅ¡kovės praÅ¡omo servituto, kadangi atsakovams priklausanti pastato dalis, pažymėta indeksu 1-2 (medinis priestatas), yra avarinės bÅ«klės. 10.4. Ekspertas A. S. ekspertinio tyrimo aktu patvirtino, kad ieÅ¡kovės pastato pirmame aukÅ¡te buvo įrengti laiptai į antrojo aukÅ¡to patalpas, kurie tarybiniais laikais dėl butų stokos buvo panaikinti. Å ia iÅ¡vada ekspertas patvirtina, kad nėra jokios bÅ«tinybės ieÅ¡kovei nustatyti servitutÄ , kadangi ieÅ¡kovė gali iÅ¡ savo pastato pirmojo aukÅ¡to patalpų įsirengti laiptus į savo pastato antrojo aukÅ¡to patalpas.

Taip pat ekspertas patvirtino ir nurodė, kad atsakovams priklausanti medinė priestato dalis yra avarinės bÅ«klės ir jÄ reikia kuo skubiau nugriauti, nes kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Akivaizdu, kad teismas negalėjo nustatyti servituto ant pastato dalies, kuri turi bÅ«ti nugriauta, kadangi kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. 10.5. Apeliantai, nesutikdami su teismo nustatytu servitutu, nesutinka ir su teismo priteista vienkartine pinigine kompensacija. Be to, teismas ne tik servitutu suvaržė, bei apribojo atsakovams priklausančiÄ nuosavybę, bet ir padarė didžiulę žalÄ , kadangi naujo kapitalinio rekonstrukcijos projekto ruoÅ¡imas, bei naujo statybos leidimo išėmimas bei suderinimas užtruktų ilgai, o atsakovai patirtų visiÅ¡kai nepagrįstas iÅ¡laidas.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė L. B. praÅ¡o apeliantų apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Tiek jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019, tiek Å¡ioje byloje yra tos pačios Å¡alys, tačiau ieÅ¡kinio dalykas ir pažeistų teisių gynimo bÅ«das yra skirtingas. 11.2. Apeliantų argumentai dėl neegzistuojančios servituto nustatymo sÄ lygos yra nepagrįsti.

Apeliantai patalpas įsigijo jau po to, kai savo patalpas įsigijo ieÅ¡kovė, patys apeliantai pripažino, kad po įsigijimo ieÅ¡kovei ir jos tėvui leido palipti laiptais į ieÅ¡kovės antrojo aukÅ¡to patalpas, t. y. tik po bylos iÅ¡kėlimo apeliantai nesÄ Å¾iningai laiptus nugriovė. Nesuprantama, kaip galėtų bÅ«ti griaunamas atsakovų priestatas, jeigu ant jo stogo yra ieÅ¡kovei priklausanti antro aukÅ¡to patalpa 1-6. Byloje konstatavus, kad servitutÄ nustatyti bÅ«tina, apeliantų argumentai dėl jų nuosavybės teisių pažeidimo yra nepagrįsti. 11.3.

Apeliantai pirmosios instancijos teisme nesirėmė aplinkybėmis, kad pastatas yra avarinės bÅ«klės ir todėl jį reikia griauti. Ekspertiniame akte padarytos prielaidos ir pasvarstymai, kaip galėjo bÅ«ti prieÅ¡ Å¡imtmetį, arba pastato bÅ«klės įvertinimas neturi jokios įtakos dabartinei objektyviai tikrovei ir, atitinkamai, servituto nustatymo galimybei. Notaro atsakymas, kad apeliantams įsigyjant žemę ir patalpas sutartyse nebuvo nustatyta servitutų ir naudojimosi tvarkos, neturi įtakos ieÅ¡kovės reikalavimui nustatyti servitutÄ teismo sprendimu.

Apeliantų pateikti nauji įrodymai neatitinka CPK 314 straipsnyje nustatytų priimtinumo sÄ lygų. 11.4. Apeliantai pirmosios instancijos teisme, sprendžiant servituto atlygintinumo klausimÄ , turėjo pareigÄ Ä¯rodinėti konkrečiÄ Å¾alÄ , nuostolius ir jais pagrįstos kompensacijos dydį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl servituto nustatymo. Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo 14. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus, eksperto A. S. atliktÄ ekspertinio tyrimo aktÄ Nr. 20-02/01, bei notaro G. P. iÅ¡duotÄ pažymÄ , kad atsakovams priklausančiame pastatę nebuvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos bei jokių servitutų, apribojimų ar suvaržymų.

15. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymo sÄ lygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

16. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

17. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai apeliaciniame skunde iÅ¡samiai iÅ¡dėstė naujų įrodymų pridėjimo prie bylos argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, jie susiję su nagrinėjama byla, o ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikė savo pozicijÄ dėl nurodytų apeliantų argumentų, apeliacinės instancijos teismas apeliantų praÅ¡omus pridėti prie įrodymus priima, juos prideda prie bylos ir vertina visų įrodymų kontekste. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 18.

Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). IÅ¡ paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimÄ savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos aplinkybės yra pakankamos, proceso dalyviai savo pozicijÄ dėl ginčo esmės, papildomai pateiktų dokumentų priėmimo ir jų vertinimo yra iÅ¡dėstę procesiniuose dokumentuose. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinėje instancijoje 19. Apeliaciniame procese tiek ieÅ¡kovė, tiek apeliantai yra pateikę praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai yra išspręsti Šiaulių apygardos teismo 2020 n. kovo 23 d. ir 2020 m. balandžio 8 d. nutartimis. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei L. B. pagal 2017 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso 63/95 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4/6 dalys šiame žemės sklype esančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 5–12, 23–25).

Atsakovams I. S., M. S. pagal 2018 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ant gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis komercinės paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 47–49, 120–126). Ieškovei priklausančių I ir II aukšto patalpų plane (1 t., e. b. l. 66), laiptai atvaizduoti tik antrame aukšte iš patalpos 1–6, taip pat laiptų fragmentai užfiksuoti atsakovų patalpų plane (1 t., e. b. l. 58).

IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (1 t., e. b. l. 26-40), taip pat 2020 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu atlikus vietos apžiÅ«rÄ nustatyta, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pirmo aukÅ¡to patalpų įėjimo į jos antro aukÅ¡to patalpas, planuose pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, nėra. Taip pat vietos apžiÅ«ros metu nustatyta ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo pateikto Teismo įpareigojimų (nutarties) įvykdymo / neįvykdymo akto (2 t., e. b. l. 44–59) matyti, kad iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančios pirmo aukÅ¡to patalpos, pažymėtos II-5, durys veda į nedidelio ploto patalpÄ (tambÅ«rÄ ), už kurio yra durys į atsakovams priklausančiÄ patalpÄ 1-6 (kuriai norima nustatyti servitutÄ ).

ApžiÅ«rėjus atsakovams priklausančiÄ patalpÄ 1-6 nustatyta, jog Å¡iuo metu joje yra vieni laiptai į apačiÄ (pusrÅ«sio patalpas), į viršų vedančių laiptų, pažymėtų planuose, nebėra; lubose buvusi anga laiptams yra užkalta medienos drožlių plokÅ¡te. Prie Å¡ios bylos pridėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 atliktos 2019 m. balandžio 1 d. vietos apžiÅ«ros metu nustatyta, kad ieÅ¡kovės antro aukÅ¡to patalpų plane atvaizduoti laiptai, esantys prie ieÅ¡kovei priklausančios patalpos 1–6, veda į atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažymėtas pirmo aukÅ¡to plane 1–2 (1 t., e. b. l. 42–44).

TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija 2017 m. birželio 8 d. iÅ¡davė leidimÄ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai (1 t., e. b. l. 98-99, 100–119). Dėl ginčo esmės 21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali bÅ«ti nustatytas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu ir administraciniais aktais. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sÄ lygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir bÅ«tinybė nustatyti servitutÄ tam, kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį.

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto bÅ«tinybei pagrįsti esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).

Taigi servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo bÅ«tinybę nustatyti ieÅ¡kovei servitutÄ tam, kad ji galėtų patekti į savo pastatÄ per atsakovų pastatÄ , tačiau atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas, konstatuodamas objektyviÄ bÅ«tinybę nustatyti servitutÄ , netinkamai vertino įrodymus, kadangi ieÅ¡kovė, įsirengusi savo pastato patalpoje, pažymėtoje indeksu II-5, laiptus, jais galėtų užlipti į savo pastato antrojo aukÅ¡to patalpas. Tokiai apeliantų dėstomai pozicijai teisėjų kolegija pritaria.

24. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas servitutÄ , rėmėsi ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybe, kad ieÅ¡kovė į jai nuosavybės teise priklausančias pastato (duomenys neskelbtini), antro aukÅ¡to patalpas galima patekti tik vieninteliu bÅ«du – per atsakovams priklausančiÄ iÅ¡ kiemo pusės esančiame priestate įrengtÄ laiptinės patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-2, palipant laiptais į viršų, kurie veda į jos patalpÄ 1-6 (koridorius). Patalpa 1-6 yra unikali tuo, kad ji yra suformuota ant atsakovams priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), stogo iÅ¡ kiemo pusės. BÅ«tent iÅ¡ patalpos 1-6 toliau galima patekti į kitas ieÅ¡kovės antro aukÅ¡to patalpas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5. Kitokio bÅ«do patekti į savo antro aukÅ¡to patalpas ieÅ¡kovė nurodė Å¡iuo metu neegzistuojant.

25. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje yra nurodžiusi 3 galimus patekimo į minėtÄ atsakovų laiptinės (eksplikacijoje vadinamÄ koridoriumi) patalpÄ 1-2 bÅ«dus: per ieÅ¡kovei priklausančių patalpų pirmo aukÅ¡to II-5 patalpoje esančias duris; per atsakovų pirmo aukÅ¡to patalpas, pažymėtas indeksais 1-5 ir 1-4, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės; iÅ¡ kiemo pusės palipant mediniais laiptais tiesiai į atsakovų pusrÅ«sio patalpÄ 1-1 per faktiÅ¡kai esančias duris. Pats ekonomiÅ¡kiausias bÅ«das patekti ieÅ¡kovei į savo antrojo aukÅ¡to patalpas yra bÅ«tent pirmasis variantas, t. y. per pirmo aukÅ¡to II-5 patalpoje esančias duris – praėjimÄ .

26. Å iuo atveju tokios pozicijos laikosi ir apeliantai, teigdami, kad ieÅ¡kovei visiÅ¡kai nereikalingas servitutas, nes įsirengusi savo pastato patalpoje, pažymėtoje indeksu II-5, laiptus jais galės užlipti į savo pastato antrojo aukÅ¡to patalpas, kaip ir seniau buvusiais laiptais žmonės lipdavo į antrÄ jį aukÅ¡tÄ .

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimu nustatant servitutÄ bÅ«tina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita. Taigi, nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 13, 15 ir 24 punktai).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali bÅ«ti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai bÅ«tinos vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. VieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui negali bÅ«ti suteikiamos teisės, neatitinkančios Å¡ių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymÄ . Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties bÅ«tina įvertinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas).

29. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas neverto pačios ieÅ¡kovės vienos iÅ¡ trijų nurodytos galimybės į antrÄ aukÅ¡tÄ patekti per ieÅ¡kovei priklausančių patalpų pirmo aukÅ¡to II-5 patalpoje esančias duris. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis); ir nors Å¡i teisė nėra absoliuti, gali bÅ«ti ribojama, jeigu to reikia užtikrinti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, tačiau, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , jos ribojimas gali bÅ«ti pateisinamas tik esant svarioms priežastims. Dėl to, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, negali bÅ«ti suvaržoma nuosavybės teisė ir vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sÄ skaita, prieÅ¡ingu atveju tai neatitiktų CK 4.126 straipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012).

30. Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad, pagal kasacinio teismo praktikÄ , pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieÅ¡kovo daikto naudojimo normaliomis sÄ lygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sÄ naudų, tenka servituto praÅ¡ančiam asmeniui (ieÅ¡kovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-94-248/2016). Taigi, Å¡iuo atveju nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡ydama nustatyti servitutÄ privalo įrodyti, kad ji per ieÅ¡kovei priklausančių patalpų pirmo aukÅ¡to II-5 patalpoje esančias duris negali patekti į antrÄ aukÅ¡tÄ .

Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl apeliantų pozicijos, jog ieÅ¡kovė įsirengusi savo pastato patalpoje, pažymėtoje indeksu II-5, laiptus jais galės užlipti į savo pastato antrojo aukÅ¡to patalpas, kaip ir seniau buvusiais laiptais žmonės lipdavo į antrÄ jį aukÅ¡tÄ .

31. Papildomai teismas atkreipia dėmesį, kad byloje liko neįvertintas apeliantų pateiktas 2020 m. vasario 19 d. ekspertinio tyrimo aktas Nr. 20-02/01, kuriame ekspertas patvirtina, kad nėra jokios bÅ«tinybės ieÅ¡kovei nustatyti servitutÄ , kadangi ieÅ¡kovė gali iÅ¡ savo pastato pirmojo aukÅ¡to patalpų įsirengti laiptus į savo pastato antrojo aukÅ¡to patalpas.

32. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sÄ lygos, kad bÅ«tent bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Tačiau vien Å¡ios sÄ lygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo – Å¡ios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių keliÄ pačiam apeliacinės instancijos teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 46 punktas).

33. Atsižvelgdama į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nebuvo vertintos ne tik Å¡ios nutarties 28 ir 29 punktuose nurodytos aplinkybės, bet ir aplinkybės, susijusios su atsakovų teiginiais, jog teismas negalėjo nustatyti ieÅ¡kovės praÅ¡omo servituto, kadangi atsakovams priklausanti pastato dalis, pažymėta indeksu 1-2 (medinis priestatas), yra avarinės bÅ«klės.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobÅ«dį, papildomai tirtinų Å¡ioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi naujais aspektais, konstatuoja, jog, esant tokioms aplinkybėms, byla dėl ginčijamų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ) bei apriboja Å¡alių teisę į apeliacijÄ . Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

35. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, nes anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ naikinti visÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ , ir tik iÅ¡tyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 36. GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimÄ spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimÄ Å¡ioje byloje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. sausio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims. Teisėjai Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė