2017-11-21 Nr. AB-21705-3-61-3-00456-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2278-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00456-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną konvojavimą netinkamomis sąlygomis nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2016 m. sausio 26 d.

2. Nurodė, kad nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2016 m. sausio 26 d. jis buvo konvojuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę kartą per mėnesį netinkamomis, žiauriomis, nežmoniškomis sąlygomis: automobiliuose trūko oro, buvo tamsu, trūko vietos, nebuvo saugos diržų, rankenų, langų, nebuvo leidžiama naudotis tualetu, pareigūnai nuolat žemindavo, įžeidinėdavo, pro grotas filmuodavo nuosavais mobiliaisiais telefonais. Pasak pareiškėjo, konvojavimo metu jis patyrė nepatogumus, psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, emocinę depresiją, stresą, pažeminimą, pablogėjo jo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, kilo pasišlykštėjimas, pareiškėjas negali ramiai miegoti, yra dirglus, nervingas, o sužinojęs, kad teks vykti konvojumi, nuolat jaučia baimę, taip pat geria antidepresantus ir raminamuosius vaistus, t. y. pareiškėjui dėl atsakovės neteisėtų veiksmų padaryta moralinė žala.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Pažymėjo, kad tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio prasme. Nurodė, kad pareiškėjo konvojavimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas skundų dėl netinkamų sąlygų ar pareigūnų elgesio nepareiškė.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo D. T. skundą atmetė.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 109, 142 punktais.

7. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas šiuo specialiuoju transportu: „Iveco Eurocargo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes-Benz 918“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes-Benz Atego“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo registruotas teisės aktuose nustatyta tvarka bei atitiko techninius reikalavimus.

8. Vadovaudamasis byloje esančiais dokumentais, pažymėjo, kad automobiliuose yra tinkama ventiliacija, dirbtinė apšvieta. Teismo vertinimu, su pareiškėju važiavusių asmenų skaičius įrodo, jog Konvojavimo taisyklių nuostatos nebuvo pažeistos.

9. Teismas pabrėžė, kad pagal Kelių eismo taisyklių 244 punktą kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. Kadangi visos transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato gamintojas, tai, teismo įsitikinimu, konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės negalima.

10. Pažymėjo, kad pareiškėjas įrodinėja, jog jis negalėjo tinkamai vežtis daiktų, tačiau teismas akcentavo, kad Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kiek asmuo su savimi gali vežtis daiktų, o Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, nėra skirtos Tarnybai. Taigi, teismas sprendė, kad Tarnyba negalėjo pažeisti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkto nuostatų.

11. Nors pareiškėjas nurodė, kad su juo netinkamai elgėsi Tarnybos pareigūnai, esą, jį fotografavo mobiliaisiais telefonais, tačiau tokių faktų administracinėje byloje teismas nenustatė. Teismas akcentavo, jog 2013 m. birželio 19 d. vykstant planiniu maršrutu Vilnius–Zarasai–Vilnius, išvykus iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino areštinės, apie 11.50 val. konvojuojamasis D. T. pažeidė režimo reikalavimą, buvo perspėtas, tačiau į įspėjimus nereagavo, toliau rūkė; 2013 m. liepos 15 d. vykstant planiniu maršrutu Vilnius–Rokiškis–Vilnius, konvojuojamasis D. T. pažeidė režimo reikalavimą (nuo lango nuplėšė matinę plėvelę), nors prieš tai buvo įspėtas dėl režimo reikalavimų laikymosi.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Tarnybos konvojaus pareigūnams. Dokumentacijoje konvojuojamojo D. T. nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas privalėjo pretenzijas reikšti, nes šiuo atveju jis nepateikė ne tik Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų. Teismo vertinimu, vėliau reikštas bendro pobūdžio nusiskundimas neįrodo Tarnybos neteisėtų veiksmų, ypač atsižvelgiant į išsamiai ištirtus kitus, šiai bylai reikšmingus, įrodymus.

13. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad Tarnyba neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų atsakovui, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus, teismo vertinimu, nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Teismo įsitikinimu, medicininėje kortelėje pateikti duomenys neįrodo, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai nulemti Tarnybos, jos pareigūnų veiksmų. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 14. Pareiškėjas D. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, nurodo, kad 2013 metas buvo konvojuojamos senais VAZ ir MAZ automobiliais, kuriuos nebuvo įrengtos sėdimos vietos, nebuvo langų, vietos daiktams, o pareigūnai skundų nepriėmė.

16. Tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai ir objektyviai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui D. T., jo teigimu, padarytos jį konvojuojant netinkamomis sąlygomis nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2016 m. sausio 26 d., atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas neteisėtų Tarnybos veiksmų nenustatė.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad buvo konvojuojamas kitais (senesniais) automobiliais nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

21. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

22. Pagal Konvojavimo taisyklių 109 punktą, specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

23. Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiai tam pritaikytais automobiliais, konvojuojamų asmenų sąrašai patvirtina, kad asmenų kiekis automobiliuose atitiko automobilių kėbulų schemas (I t., b. l. 16–200; II t., 1–136).

24. Dėl saugos diržų automobiliuose, kuriais asmenys konvojuojami, atkreiptinas dėmesys, jog Konvojavimo taisyklės (146 p.) reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus nenustato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-770-556/2017, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-619-552/2017, 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016, 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016, 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015), todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti neteisėtų Tarnybos veiksmų.

25. Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas nenurodė, jog dėl saugos diržų nebuvimo jis buvo nukritęs, susižalojo ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-556/2017).

26. Tarnybos pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina visų naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, t. y. kurių techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta (I t., b. l. 16–200; II t., 1–136). Į patikros turinį pateko ir pareiškėjo nurodomi reikalavimai dėl kondicionavimo ir šildymo sistemų bei apšvietimo.

27. Be to, byloje yra duomenų, kad pareiškėjas 2013 metais buvo konvojuojamas automobiliais MAZ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tačiau šie automobiliai buvo techniškai tvarkingi, pritaikyti asmenims vežti, buvo atliktos patikros dėl ventiliacijos ir dirbtinės apšvietos (I t., b. l. 24, 26, 60; II t., b. l. 20–25, 26–30).

28. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kuris pažeidimų, susijusių su pareiškėjo konvojavimo sąlygomis, nenustatė. Pareiškėjo argumentai, susiję su automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.

29. Dėl vedimo į tualetą, pažymėtina, jog Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, jog konvojuojamieji į tualetą vedami tik pačių prašymu ir tik po vieną. Konvojaus žurnaluose žymimi įrašai apie tai, ar konvojuojamieji yra išvedami į tualetą.

30. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad konvojavimo metu asmenys tam tikrais atvejais buvo vedami į tualetą (I t., b. l. 57, 61, 65 ir kt.), todėl pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo pasinaudoti tualetu yra nepagrįsti.

31. Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Kelionės žiniaraščiuose yra grafos, kuriose pažymimi tikrinančių konvojaus tarnybą asmenų įrašai bei įvykiai konvojavimo metu ir priimti sprendimai. Šiuo atveju kelionės dokumentuose nėra įrašų apie pareiškėjo teiktus skundus ar prašymus ir nėra duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybių tokių prašymų pateikti. Tokiu atveju, jei, kaip teigia pareiškėjas, pareigūnai prašymų sustoti į tualetą netenkino sąmoningai, pareiškėjas turėjo galimybių savo teises ginti atvykęs į paskirties vietą bei kreipdamasis į teismą, tačiau skundą teismui pateikė tik 2016 m. sausio 29 d. (I t., b. l. 9).

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Tarnybos veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo konvojavimo sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl senesnių automobilių, kuriais buvo 2013 metais vežamas pareiškėjas, paneigia byloje surinkti duomenys apie kiekvienam konvojavimui naudotas specialias transporto priemones, be kita ko, ir MAZ tipo automobiliais, kurie buvo techniškai tvarkingi ir pritaikyti žmonėms vežti. Priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra duomenų apie tai, kad galėjo būti naudoti VAZ tipo automobiliai.

33. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan