60ff52c0-a4ab-4476-aba9-4e62d9c4deaa · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-825-241/2015Proceso Nr. 2-55-3-01363-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 126.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senasis akvedukas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senasis akvedukas“ bankroto byloje, ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovui UAB „Senasis akvedukas“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Banca rupta“. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Senasis akvedukas“ kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų finansiniai reikalavimai. Atsakovo kreditorius ASIO spol. s.r.o. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas atsakovo bankrotÄ pripažinti tyčiniu. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad atsakovas, kuriam vadovavo direktorius A.

P., be teisinio pagrindo pervedė susijusiai bendrovei VI VOX LLP (VI VOX LLP steigėjas yra A. I., kuris taip pat buvo ir UAB „Senasis akvedukas“ akcininkas), 19 860 Eur. A. P. atsakovo vardu iÅ¡nuomojo negyvenamÄ sias patalpas iÅ¡ kitos jo paties vadovaujamos įmonės UAB „Vildeta“ už akivaizdžiai realios rinkos kainÄ neatitinkantį nuomos mokestį, t. y. iÅ¡Å¡vaistė ir/ar pasisavino ne mažiau kaip 283 140 Lt atsakovo turto. Atsakovas sudarė su bendrovės akcininku A. I. patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu A.

I. iÅ¡nuomojo atsakovui jam nuosavybės teise priklausantį namÄ Palangoje. Atsakovas niekada realiai nesinaudojo Å¡iuo namu, kadangi jis buvo nereikalingas įmonės veiklos vykdymui (UAB „Senasis akvedukas“ nevykdė projektų Palangoje, neaiÅ¡ku, kokiam tikslui juridiniam asmeniui buvo reikalingas gyvenamasis namas), t. y. atsakovo 25 000 Lt be pagrindo buvo perduoti įmonės akcininkui A. I.. Å ios faktinės aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo direktoriaus A. P. ir akcininko A. I. sudaryti sandoriai ir atliktos Å«kinės operacijos prieÅ¡tarauja atsakovo interesams bei Å¡ių sandorių vykdymas nepagrįstai sukėlė įmonei finansinę naÅ¡tÄ , todėl įmonė tapo nemoki.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovo UAB „Senasis akvedukas“ bankrotÄ pripažino tyčiniu. Teismas nustatė, kad atsakovo 2011 m. liepos 18 d. su Didžiosios Britanijos įmone VI VOX LLP sudaryta konsultavimo paslaugų teikimo sutartimi, kurios pagrindu atsakovas sumokėjo 19 860 Eur, konsultacijos realiai nebuvo teikiamos. Atsakovo akcininkas A. I. yra glaudžiai susijęs su Å¡ia įmone. Nustatytos aplinkybės leido teismui spręsti, jog konsultavimo paslaugų teikimo sutartimi buvo siekiama ne realaus konsultavimo paslaugų pirkimo, o iÅ¡Å¡vaistyti įmonės turtÄ bendrovės akcininko A.

I. naudai. Teismas sprendė, kad šis sandoris prieštarauja atsakovo veiklos tikslams, yra akivaizdžiai nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams.Teismas nustatė, kad atsakovas ir UAB „Vildeta“ 2011 m. sausio 3 d. sudarė gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutartį 13 mėnesių laikotarpiui, kuria atsakovas išsinuomojo iš UAB „Vildeta“ 100 m2 gamybinių patalpų su gamybine įranga ir kas mėnesį įsipareigojo mokėti   18 000 Lt nuomos mokestį.

Per nuomos laikotarpį atsakovas sumokėjo UAB „Vildeta“ ne mažiau kaip 283 140 Lt. Teismas pažymėjo, jog nuomos sutartis buvo sudaryta tarp įmonių, kurioms sutarties sudarymo metu vadovavo tas pats asmuo – A. P.. Aplinkybė, jog iÅ¡ sutarties nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečiai ir kokiu adresu esančios patalpos iÅ¡nuomojamos, teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , jog gamybinės patapos su gamybine įranga realiai nebuvo nuomojamos, o piniginės lėšos UAB „Vildeta“ buvo perduotos nepagrįstai, t. y.

Å¡iuo sandoriu buvo siekiama ne realios gamybinių patalpų nuomos, o iÅ¡Å¡vaistyti įmonės turtÄ su A. P. susijusios bendrovės naudai. Teismas taip pat pažymėjo, kad nuomos sutartyje numatytas itin didelis nuomos mokestis, neatitinkantis realios rinkos kainos, kadangi vidutinė gamybinių patalpų nuomos kaina Vilniuje yra 12 Lt už 1 m2. A. P. atsiliepime nurodytus argumentus, kad pagal nuomos sutartį buvo iÅ¡nuomotos ne tik gamybinės patalpos, bet ir brangi gamybinė įranga su UAB „Vildeta“ darbuotojais, teismas pripažino nepagrįstais.

Teismas pažymėjo, jog nuomos sutartyje darbuotojų nuoma nėra numatyta, o pats suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, pagrindžiančių kartu su gamybinėmis patalpomis nuomojamos gamybinės įrangos nuomos rinkos kainÄ , todėl darė iÅ¡vadÄ , jog suinteresuotas asmuo neįrodė, kad sumokėto nuomos mokesčio dydis buvo pagrįstas, realus, atitinkantis rinkos kainas. Suinteresuoto asmens argumentus, kad atsakovas įgyvendino projektÄ ir pateikė galutinę projekto ataskaitÄ , o panaudotos lėšos, tarp jų ir patalpų nuomai, buvo pripažintos tinkamomis ir apmokėtos, teismas pripažino neįrodytais.

Teismas gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutartį vertino kaip atsakovo nenaudingÄ ir ekonomiÅ¡kai nuostolingÄ sandorį, nes juo A. P., bÅ«damas atsakovo direktoriumi, Å¡ios bendrovės vardu iÅ¡nuomojo gamybines patalpas iÅ¡ kitos jo paties vadovaujamos įmonės UAB „Vildeta“, už realios rinkos kainų neatitinkantį nuomos mokestį.Teismas atsakovo ir A. I. 2011 m. kovo 15 d. sudarytos komercinės paskirties patalpų nuomos sutarties, kurios pagrindu A. I. laikotarpiui nuo 2011 m. kovo 15 d. iki 2011 m. birželio 1 d. iÅ¡nuomojo atsakovui namÄ , esantį (duomenys nesklebtini), nepripažino neatitinkančia įmonės veiklos tikslų ir interesų.

Teismas nustatė, kad atsakovas rangos sutarties pagrindu vykdė inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo ir statybos darbus netoli Palangos esančiuose Salantuose ir Vydmantuose (Kretingos rajone). Rangos sutartyje numatytas sutarties galiojimo terminas – dvideÅ¡imt penki mėnesiai. Namo nuomos laikotarpis patenka į rangos sutarties galiojimo laikotarpį, todėl suinteresuoto asmens A. P. argumentus, kad namas buvo reikalingas darbuotojams apgyvendinti rangos sutarties vykdymo metu, pripažino nepaneigtais.  Nustatytos aplinkybės leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovo direktoriaus A.

P. bendrovės vardu sudaryti sandoriai, t. y. 2011 m. liepos 18 d. su VI VOX LLP sudaryta konsultavimo paslaugų teikimo sutartis bei 2011 m. sausio 3 d. su UAB „Vildeta“ sudaryta gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutartis, yra fiktyvÅ«s, įmonei nuostolingi bei ekonomiÅ¡kai nenaudingi, o tai, vadovaujantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, yra tyčinio bankroto požymiai, todėl atsakovo bankrotÄ pripažino tyčiniu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Buvęs BUAB „Senasis akvedukas“ vadovas A.

P. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti arba perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, jų tinkamai neįvertino bei padarė nepagrįstas, prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta.2.

Neteisinga teismo išvada, kad pagal konsultavimo paslaugų teikimo sutartį atsakovui realiai nebuvo suteiktos konsultavimo paslaugos. Iš projekto konsultacinės medžiagos I ir II dalių santraukų matyti, kad projekto aprašyme numatytos konsultacinės paslaugos buvo realiai suteiktos. Šių suteiktų paslaugų nepaneigia byloje esantis VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau –LPVA) darbuotojos G. C. 2013 m. sausio 15 d. elektroninis laiškas, nes šiame laiške yra išreikšta ne LPVA, kaip viešosios įstaigos, o tik šios darbuotojos nuomonė.

Teismas elektroninį laiÅ¡kÄ nepagrįstai vertino kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad jame iÅ¡dėstyta nuomonė iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog konsultacijos realiai nebuvo teikiamos.

3. Teismo iÅ¡vada, jog konsultavimo paslaugų teikimo sutartimi buvo siekiama ne realaus konsultavimo paslaugų pirkimo, o iÅ¡Å¡vaistyti įmonės turtÄ bendrovės akcininko A. I. naudai, yra tik teismo prielaidos, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Teismas nepagrindė, kad A. I. buvo ar yra Didžiosios Britanijos įmonės VI VOX LLP akcininkas ar kitaip su Å¡ia įmone susijęs asmuo, iÅ¡ kurios galėtų gauti naudÄ .

4. Teismo iÅ¡vados, kad gamybinės patalpos su įranga nebuvo nuomojamos yra nepagrįstos įrodymais ir yra tik prielaidos. Å alys pasirašė 2011 m. sausio 3 d. perdavimo – priėmimo aktÄ , pagal kurį UAB „Vildeta“ perdavė naudotis 100 kv. m gamybines patalpas, esančias JustiniÅ¡kių g. 16, Vilniuje, atsakovo projektui įgyvendinti su gamybine įranga. 2011 m. sausio 3 d. perdavimo –priėmimo akto apeliantas negalėjo pateikti su atsiliepimu, nes bankroto administratorius tuo metu jo neiÅ¡davė.

Beje, šis perdavimo–priėmimo aktas projekto vykdymo metu buvo pateiktas ir LPVA.5. Teismas neatsižvelgė, kad pagal finansavimo ir administravimo sutartį atsakovas privalėjo atlikus tyrimus pagaminti ir išbandyti tris bandomuosius 1 kub. m darbinio tūrio bioreaktoriaus prototipus su skirtingais technologiniais–inžineriniais sprendimais. Bioreaktoriams pagaminti ir išbandyti buvo reikalingos gamybinės patalpos ir speciali itin brangi įranga, kurių atsakovas neturėjo. Projekto biudžete buvo numatytos 319 940 Lt išlaidos turto nuomai, t. y.

Å¡ios iÅ¡laidos buvo numatytos kaip tinkamos finansuoti.6. Teismas nevertino LPVA atliktos patikros lapo, kuris yra labai svarbus įrodymas vertinant nuomos sutarties teisėtumÄ . LPVA patikros vietoje metu nepareiÅ¡kė pastabų dėl nuomos sutartyje nustatytos nuomos kainos, mokėjimų ar kitų sÄ lygų, t. y. nerado pagrindo laikyti nuomos sutartį fiktyvia.

7. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nuomos sutartyje buvo nustatytas itin didelis nuomos mokestis, kadangi neįvertino aplinkybės, jog buvo iÅ¡nuomotos ne tik gamybinės patalpos, bet ir itin brangi gamybinė įranga, todėl atsižvelgti tik į vidutinę gamybinių patalpų Vilniuje nuomos kainÄ , neįvertinant iÅ¡nuomotos gamybinės įrangos vertės, yra neteisinga, neprotinga ir nesÄ Å¾ininga. Atsižvelgiant į iÅ¡nuomotos įrangos vertę, nėra pagrindo laikyti nuomos mokestį per dideliu ir neatitinkančiu rinkos kainų.8. LVPA atliko projekto vykdymo patikrÄ vietoje ir nustatė, kad atsakovas įgyvendino projektÄ ir pateikė galutinę projekto ataskaitÄ , o panaudotos lėšos, tarp jų patalpų ir gamybinės įrangos nuomai, buvo pripažintos tinkamomis ir apmokėtos, t. y. nenustatyta pažeidimų panaudojant projektui skirtas lėšas. Patikros lape konstatuota, kad projekto tikslas pasiektas, tačiau teismas nepagrįstai nevertino minėtų įrodymų.

9. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų akivaizdžiai matyti, kad bÅ«tent gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos tinkamomis ir apmokėtos. Apeliantas jokių atsakovo veiklos dokumentų neturi, nes iÅ¡kėlus bankroto bylÄ perdavė juos bankroto administratoriui. Teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar įmonė tyčia buvo privesta prie bankroto, turi bÅ«ti aktyvus, rinkti ir tirti įrodymus, tačiau įrodymų, susijusių su neva fiktyviais sandoriais, iÅ¡ bankroto administratoriaus neiÅ¡reikalavo, nors duomenis apie LPVA atliktus mokėjimus administratorius turi.10.

Teismas nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos teisminės praktikos sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu bylas, nenagrinėjo kasacinio teismo praktikoje akcentuojamų klausimų.11. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas prie bankroto buvo privestas tyčia. Atsakovas ir buvusi jo vadovė A. P. 2009–2011 metais buvo teisiami, jų atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, atsakovas dėl to patyrė didelę materialinę žalÄ , turėdama teistumÄ negalėjo dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose, todėl įmonė negalėjo uždirbti pajamų.

Nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡ioje civilinėje byloje teismo nepagrįstai pripažinti fiktyviais sandoriai turėjo esminės įtakos atsakovo nemokumui susidaryti.12. Pagal teisės doktrinÄ ir teisminę praktikÄ dėl vieÅ¡ojo intereso, teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar įmonė tyčia buvo privesta prie bankroto, turi bÅ«ti aktyvus, rinkti ir tirti įrodymus, tam jis turėtų iÅ¡klausyti kreditorių nuomonę ir argumentus Å¡iuo klausimu bei paaiÅ¡kinimus dėl svarbių su bankrotu susijusių aplinkybių, tačiau teismas nebuvo aktyvus, visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė apeliantui, nors jis po bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovo veiklos dokumentų neturi ir jo galimybės teikti kokius nors įrodymus yra suvaržytos.

PareiÅ¡kėjas ASIO, spol. s.r.o. praÅ¡o A. P. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo Å¡iuos argumentus:1. Atsakovo argumentai, kad konsultacinės paslaugos buvo bÅ«tinos, nes be jų nebÅ«tų buvęs sėkmingai įgyvendintas projektas, o pagal finansavimo ir administravimo sutartį nebuvo numatyta, kad reikalingas LVPA sutikimas konsultacinėms paslaugoms pirkti, neatitinka tikrovės. LVPA 2011 m. kovo 2 d. praneÅ¡imas bei 2013 m. sausio 15 d. elektroninio laiÅ¡kas paneigia atsakovo argumentus dėl neva egzistavusios bÅ«tinybės pirkti konsultavimo paslaugas iÅ¡ VI VOX LLP.

Visas reikalingas konsultacijas atsakovas galėjo neatlygintinai gauti iš projekto partnerio Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Iš LVPA atsakymo matyti, kad klausimai, kuriais neva buvo būtina konsultuotis su VI VOX LLP yra fundamentiniai ir aprašyti mokslinėje literatūroje, t. y. jau ištirti bei nereikalaujantys jokių papildomų tyrimų, atsakovo A. P. argumentai dėl neva egzistavusios būtinybės pirkti konsultavimo paslaugas iš VI VOX LLP vertintini, kaip neatitinkantys net minimalių logikos ir protingumo reikalavimų.2.

A. P. nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtame elektroniniame laiÅ¡ke konstatuotų faktinių aplinkybių dėl realiai nesuteiktų konsultavimo paslaugų ir tiesiog perkopijuotos informacijos iÅ¡ internetinių puslapių. LVPA elektroninis laiÅ¡kas yra objektyvus raÅ¡ytinis įrodymas, pagrindžiantis, kad VI VOX LLP nesukÅ«rė produkto ir neatliko realių tyrimų, o vieÅ¡oje erdvėje (internetiniuose portaluose) paskelbtÄ informacijÄ pateikė, kaip jos atliktų tyrimų rezultatus. Ginčydamas Å¡io el. laiÅ¡ko įrodomÄ jÄ galiÄ , apeliantas įrodymų, iÅ¡skyrus savo subjektyvius, nieko nepagrįstus samprotavimus, nepateikė.3.

Vertinant pareiÅ¡kėjo pateiktus įrodymus dėl VI VOX LLP steigimo (įsteigta iÅ¡ karto po to, kai atsakovas buvo paskelbtas projekto vykdytoju), įrodymus apie tai, kad A. P. teikė melagingÄ informacijÄ apie VI VOX LLP (teigė, kad Å¡ios įmonės patirtis ir kompetencija yra itin didelė (neva 10 metų), nors įmonės realiai veiklÄ vykdė vos porÄ mėnesių) bei tai, kad VI VOX LLP steigėjas yra A. I. (atsakovo akcininkas) yra akivaizdu kad A. P., veikdamas kartu su bendrovės akcininku A. I., siekė pasisavinti Europos SÄ jungos paramos lėšas atsiskaitant su VI VOX LLP už paslaugas, kurios realiai nesuteiktos buvo, o nepavykus to padaryti, iÅ¡Å¡vaistė atsakovo lėšas VI VOX LLP / A.

I. naudai.4. Pas atsakovÄ nuomos sutarties sudarymo ir galiojimo laikotarpiu nebuvo kvalifikuotų darbuotojų ir specialistų, galinčių dirbti su iÅ¡nuomota gamybine įranga, todėl neaiÅ¡ku, kokiu tikslu buvo iÅ¡nuomota itin brangi gamybinė įranga, jeigu ja nebuvo galimybių naudotis. Aplinkybė, kad atsakovas neturėjo kvalifikuotų darbuotojų, galinčių dirbti su iÅ¡nuomota gamybine įranga, neabejotinai pagrindžia teismo iÅ¡vados dėl minėtos nuomos sutarties fiktyvumo pagrįstumÄ .5.

A. P. pateiktoje kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje iÅ¡vardinto kilnojamojo turto (gamybinės įrangos) pavadinimai skiriasi nuo gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutarties Priede Nr. 1 perduotos, gamybinės įrangos pavadinimų. Å i aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti A. P. pateiktos kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kaip raÅ¡ytinio įrodymo, sÄ sajumu su Å¡ios bylos ginčo dalyku.6. A. P. atskirajame skunde iÅ¡ esmės pakeitė savo gynybinę pozicijÄ dėl nuomos sutarties kainos pagrįstumo.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, pastarasis teigė, kad didelį nuomos mokestį sÄ lygojo tai, kad atsakovui buvo iÅ¡nuomota UAB „Vildeta“ gamybinė įranga su Å¡ios bendrovės darbuotojais, tačiau kreditoriui ASIO spol. s.r.o. paneigus Å¡ių argumentų pagrįstumÄ , A. P. atskirajame skunde nuomos mokesčio dydžio pagrįstumÄ grindžia iÅ¡imtinai iÅ¡nuomotos gamybinės įrangos didele verte. Nenuosekli apelianto pozicija pagrindžia nuomos sutarties fiktyvumÄ bei leidžia daryti pagrįstas iÅ¡vadas, kad Å¡iuo metu A.

P. visais įmanomais bÅ«dais siekia iÅ¡vengti atsakomybės dėl netinkamo atsakovo valdymo.7. Gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomai projekto iÅ¡laidoms biudžete buvo numatyti 36 000 Lt. Atsakovas už gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomÄ sumokėjo ne mažiau kaip 283 140 Lt (18 000 Lt x 13 mėnesių), t. y. iÅ¡laidos už gamybinių patalpų su gamybine įranga virÅ¡ija projekto biudžete numatytÄ sumÄ beveik aÅ¡tuonis kartus.8. A. P. argumentus, kad projektas buvo sėkmingai įgyvendintas ir kad lėšos, gautos projekto finansavimui buvo tinkamai naudojamos, paneigia faktas, jog Ūkio ministerija buvo įtraukta į atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡Ä su didžiausiu kreditoriniu reikalavimu, kuris siekia 586 946,13 Lt.

Visuma byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindžia, kad gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutartis prieÅ¡taravo atsakovo veiklos tikslams bei buvo sudaryta dėl akių, siekiant iÅ¡Å¡vaistyti atsakovo pinigines lėšas susijusios bendrovės naudai.9. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovo finansinius sunkumus ir įmonės bankrotÄ Ä¯takojo buvusios vadovės A. P. nusikalstami veiksmai. Visi pareiÅ¡kėjo ASIO spol. s.r.o. ginčijami sandoriai buvo sudaryti ne A. P. vadovavimo laikotarpiu, o tuo metu, kai atsakovo direktoriaus pareigas ėjo A.

P.. BÅ«tent A. P. vadovavimo laikotarpiu atsakovas sudarinėjo akivaizdžiai nenaudingus sandorius, kurių pagrindu bendrovės piniginės lėšos buvo iÅ¡Å¡vaistomos kitų susijusių juridinių ir fizinių asmenų naudai. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2011 m. sausio 3 d. perdavimo– priėmimo aktÄ prie gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutarties, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo ASIO spol.s.r.o. skundas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis, UAB „Adnotam“ atliktas iÅ¡nuomotos įrangos turto vertinimas (4 t., 71, 72-74,76-81,82 b. l.).

Nors CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateikti įrodymai susiję su teismo padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsakovo bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, o Å¡io straipsnio 3 dalyje įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos.

Teismas atsakovo bankrotÄ pripažino tyčiniu, konstatavęs Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintÄ tyčinio bankroto požymį – sudarytus atsakovui ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius.Apeliantas su teismo iÅ¡vadomis nesutinka. Jo nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias tiek materialiosios teisės, tiek procesinės teisės normas, padarė įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo sudaryti sandoriai buvo nenaudingi bendrovei.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iÅ¡Å¡vaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiÅ¡kia nepagrįstai didelę finansinę naÅ¡tÄ Ä¯monei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklÄ Ä¯ kitÄ tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtÄ Ä¯monę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali bÅ«ti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

Kad bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).Teismas atsakovo su Didžiosios Britanijos VIVOX LLP 2011 m. liepos 18 d. sudarytÄ konsultavimo paslaugų sutartį pripažino prieÅ¡taraujančia įmonės veiklos tikslams, akivaizdžiai nuostolingÄ ir ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ tiek įmonei, tiek jos kreditoriams.

Apeliantas teigia, kad projekto biudžete buvo numatyta skirti 448 500 Lt (129 894,58 Eur) konsultavimo paslaugoms, atsakovas už konsultavimo paslaugas VIVOX LLP sumokėjęs 19 860 Eur, sutartyje nustatyto savo iÅ¡laidų dalies dydžio nevirÅ¡ijo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2011 m. vasario 9 d. kreipėsi į LVPA praÅ¡ydamas leisti pirkti konsultavimo paslaugas pagal projektÄ â€žOrganinių atliekų perdirbimo įrenginio (bioreaktoriaus), skirto mažiems Å«kiams ir maisto pramonės įmonėms, prototipo kÅ«rimo moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ iÅ¡ Didžiosios Britanijos įmonės VIVOX LLP (2 t., 141-142 b. l.).

LVPA nurodžius, jog pirkti konsultavimo paslaugas iš Didžiosios Britanijos įmonės VIVOX LLP yra netikslinga, kadangi atsakovas turi galimybę konsultuotis su projekto partneriu Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir šias paslaugas gauti neatlygintinai. Nepaisydamas LVPA nuomonės dėl paslaugų pirkimo netikslingumo, atsakovas sudarė konsultavimo paslaugų sutartį su Didžiosios Britanijos įmone, kuriai sumokėjo 19 860 Eur (2 t., 146-148, 149, 150, 151 b. l.). Teismas nustatė, kad Didžiosios Britanijos bendrovė VIVOX LLP buvo įsteigta tik 2010 m. lapkričio 26 d. (2 t., 154 b. l.), nors LVPA skirtame prašyme dėl konsultavimo paslaugų finansavimo atsakovas nurodė, kad ši bendrovė turi dešimties metų patirtį (2 t., 141 b. l.).

Be to, byloje nustatyta, kad atsakovo akcininkas A. I., pasiraÅ¡ydamas 2011 m. kovo 15 d. komercinės paskirties patalpų nuomos sutartį, savo paraÅ¡Ä patvirtino bÅ«tent Didžiosios Britanijos bendrovės VIVOX LLP antspaudu. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės – LVPA teikta atsakovo neteisinga informacija apie užsienio įmonės patirtį bei atsakovo akcininko ryÅ¡iai su nurodyta bendrove – sudarė teismui pagrįstÄ pagrindÄ abejoti sudaryto sandorio sÄ Å¾iningumu ir jo realumu. Apelianto argumentas, kad teismas A.

I. sÄ sajas su Didžiosios Britanijos bendrove konstatavo neturėdamas tai patvirtinančių įrodymų, nėra pagrįstas. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba, kad jų nėra. Aplinkybė, kad A. I. savo kaip fizinio asmens sudarytÄ sutartį, patvirtino Didžiosios Britanijos bendrovės antspaudu, kad jis turėjo kitos bendrovės antspaudÄ , kuris įprastai yra vadovo ar jo įgalioto asmens dispozicijoje, kad atsakovas negalėjo pateikti paaiÅ¡kinimų, kokiu bÅ«du jo akcininkas, pasiraÅ¡ydamas nuomos sutartį, panaudojo Didžiosios Britanijos bendrovės antspaudÄ , suteikia realų pagrindÄ pripažinti Å¡io asmens sÄ sajas su nurodyta bendrove bei konstatuoti, kad atsakovas per savo akcininkÄ su Å¡ia bendrove buvo susijęs.Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad byloje pateiktos projekto konsultacinės medžiagos I ir II dalių santraukos patvirtina Didžiosios Britanijos bendrovės suteiktų paslaugų faktÄ .

Apeliantas nepagrįstai kvestionuoja LVPA darbuotojos G. C. 2013 m. sausio 15 d. elektroninio laiÅ¡ko kaip įrodymo tinkamumÄ (2 t., 153 b. l.). Aplinkybė, kad elektroninis laiÅ¡kas raÅ¡ytas ne LVPA vardu, o projektų valdymo skyriaus projektų vadovės vardu, nepaneigia, jame nustatytų faktų – atsakovas nepateikė duomenų, kad konsultacijas neva teikusi bendrovė turėjo realios patirties bioreaktorių gamybos/prekybos srityje, kad pateiktose ataskaitose perkopijuota informacija iÅ¡ internetinių puslapių, nenurodant Å¡altinių.

Aplinkybė, kad projekte konsultavimo paslaugoms buvo skirta 448 500 Lt, ar kad atsakovas už konsultavimo paslaugas nustatyto savo iÅ¡laidų dalies dydžio nevirÅ¡ijo, nepagrindžia aplinkybės, kad Å¡ios konsultavimo paslaugos buvo bÅ«tinos ar, kad jos buvo realiai suteiktos.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konsultavimo sutarties sudarymo aplinkybės – projekto koordinatoriaus LVPA iÅ¡reikÅ¡ta pozicija dėl nurodytos sutarties sudarymo poreikio, atsakovo akcininko sÄ sajos su Didžiosios Britanijos bendrove, atsakovo veikimas sudarant konsultavimo sutartį, kurios sudarymui projekto koordinatorius nepritarė, leido pirmosios instancijos teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog konsultavimo paslaugos realiai nebuvo suteiktos, todėl sudarytas sandoris buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingas ir akivaizdžiai nuostolingas.

Teismo konstatuotų aplinkybių atskirojo skundo argumentai nepaneigia.Apeliantas taip pat kvestionuoja teismo iÅ¡vadÄ dėl 2011 m. sausio 3 d. gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutarties nenaudingumo ir ekonomiÅ¡ko nuostolingumo. Byloje nustatyta, kad atsakovas ir UAB „Vildeta“ 2011 m. sausio 3 d. sudarė gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutartį, kuria atsakovas iÅ¡sinuomojo 100 kv. m gamybines patalpas su gamybine įranga už 18 000 Lt per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog gamybinės patalpos ir įrenginiai realiai nebuvo nuomojami.

Aplinkybė, kad nuomos sutartyje nenurodytas nuomojamų patalpų adresas, nesudaro pagrindo spręsti apie patalpų neiÅ¡nuomojimÄ . Sutarties 4.1. punkte numatyta, kad gamybinių patalpų su gamybine įranga priėmimas ir perdavimas nuomos laikotarpio pradžioje bei pabaigoje įforminamas suraÅ¡ant bei pasiraÅ¡ant gamybinių patalpų su gamybine įranga priėmimo–perdavimo aktÄ (2 t., 160-163 b. l.). Apelianto su skundu pateiktame perdavimo–priėmimo akte nurodytas gamybinių patalpų ir įrangos adresas – JustiniÅ¡kių g. 16, Vilnius (4 t., 71 b. l.).

Be to, projekto patikros vietoje nurodyta, kad patikros vieta – Justiniškių g. 16, Vilniuje (3 t., 40 b. l.). Taigi teismo argumentas, kad patalpos ir įranga nebuvo nuomojamos yra nepagrįstas. Tačiau šios neteisingos teismo išvados nepaneigia teisingai nustatyto fakto, jog sudaryta sutartis atsakovui buvo ekonomiškai nenaudinga ir nuostolinga. Apelianto pateiktas įrangos įvertinimo aktas, kuriame nurodyta atkuriamojo išnuomos įrangos vertė – 2 535 692 Lt (4 t., 77, 78 b. l.), nepaneigia abejonių dėl sutartyje nustatytos nuomos kainos, atsižvelgiant į tai, kad sutartis sudaryta su bendrove, kuriai vadovauja atsakovo direktorius.

Byloje nustatyta, kad iÅ¡ projekto atsakovas pajamų negavo, projekto biudžete buvo numatyta 36 000 Lt patalpų ir gamybinės įrangos nuomai (3 t., 54 b. l.), todėl atsakovo veiksmai Å¡ias patalpas ir įranga iÅ¡sinuomojus už beveik 300 000 Lt, žinant, jog tokia iÅ¡laidų suma nebus finansuota iÅ¡ projekto, pripažintini ekonomiÅ¡kai nenaudingais ir bendrovei nuostolingais. Nurodytos aplinkybės sudarė teismui pagrindÄ atsakovo sudarytÄ gamybinių patalpų ir nuomos sutartį pripažinti ekonomiÅ¡kai nenaudingu ir nuostolingu sandoriu.

Be to, atsakovo bankroto byloje į kreditorių sÄ raÅ¡us įtraukta Ūkio ministerija su 586 946,13 Lt reikalavimu, tai reiÅ¡kia, jog atsakovas projekto tinkamai neįgyvendino. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Ä®vertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog konsultavimo paslaugų sutartis ir gamybinių patalpų su įranga nuomos sutartis atitiko Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte apibrėžtus sandorius, kurie prisidėjo prie atsakovo nemokumo bÅ«senos, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl atsakovo tyčinio bankroto.Nėra pagrindo pritarti apelianto argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tyčinio bankroto klausimais.

Kasacinis teismas, formuodamas praktikÄ tyčinio bankroto bylose, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagrindas įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu yra ir tuomet, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sÄ moningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, Å«kinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias bÅ«tina atlikti konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014).

Teismas nustatė nenaudingų įmonei sandorių sudarymo faktÄ , kuriais beveik 400 000 Lt be pagrindo buvo sumažintas bendrovės turtas ir tai turėjo įtakos atsakovo nemokumo bÅ«klei susidaryti, todėl nenukrypo nuo aptartos ginčo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovo kreditoriams nebuvo praneÅ¡ta apie pareiÅ¡kimÄ dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bankroto administratorius informavo atsakovo kreditorius apie teisme gautÄ kreditoriaus ASIO, spol. s.r.o pareiÅ¡kimÄ dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu (2 t., 186-196 b. l.).Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas iÅ¡vadas dėl atsakovo sudarytų sandorių atitikimo Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintiems sandoriams, pagrįstai sprendė, jog Å¡ie sandoriai buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingi ir nuostolingi atsakovui, todėl pagrįstai atsakovo bankroto pripažino tyčiniu.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                  Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                                                                                                                                            Â