60fe0dec-7def-4964-a69e-f623fdffb505 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-26-594/2021 Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00404-2011-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės, nerengiant teismo posėdžio, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo L. B. (toliau – L. B.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. L. B. nuteistas Vilniaus teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. balandžio 2 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 2 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2020 m. lapkričio 16 d.) – 3 metai 4 mėnesiai 9 dienos. 3. 2020 m. lapkričio 16 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam L. B. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.

4. Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui nuteistasis L. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ - taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos bei skirti Å¡ias pareigas: per visÄ likusį lygtinio paleidimo laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. 4.1. Nuteistasis pabrėžia, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neįvertinus nuteistojo progresinių pasiekimų atliekant laisvės atėmimo bausmę bei neatsižvelgus į tai, kad nuteistasis vykdo visas Komisijos ir teismo rekomendacijas.

Teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimÄ , apsiribojo tik formaliu pateiktų duomenų įvertinimu. Nebuvo atsižvelgta nei į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec (2003) nuostatas, nei į Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo tikslus (4 straipsnio 1 dalis). Lygtinis paleidimas yra progresyvi ir pozityvi priemonė reintegruoti asmenį į visuomenę bei stebėti jo elgesį. 4.2. Skunde pabrėžiama, kad sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant, kuri turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Remiantis įstatymo nuostatomis Komisija vertina visas reikÅ¡mingas lygtinio paleidimo taikymui aplinkybes ir priima sprendimÄ tenkinti arba netenkinti asmens praÅ¡ymÄ , tuo tarpu teismas tik procedÅ«riÅ¡kai turi įvertinti įstatyme numatytas aplinkybes ir to pakanka probacijos paskyrimui. Tuo tarpu iÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ motyvuodamas tuo, kad nuteistasis per visÄ bausmės atlikimo laikÄ buvo du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, iÅ¡lieka aktualus jo nusikalstamÄ elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, o daroma pažanga nėra akivaizdi ir įtikinama.

Tačiau taip ir liko tinkamai neįvertintos aplinkybės, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau beveik 10 metų, į pataisos įstaigÄ pateko bÅ«damas brandaus mažiaus, todėl per ilgÄ bausmės atlikimo laikÄ jo požiÅ«ris į gyvenimÄ pasikeitė kardinaliai. Jis nebevartoja alkoholio, pakeitė savo gyvenimo stilių ir prioritetus teikia grįžimui į Å¡eimÄ ir norui atlikti tėvo ir vyro pareigas bei funkcijas. Å iuo metu drausminių nuobaudų neturi, 2020 m. spalio 20 d. buvo skatintas už pavyzdingÄ elgesį ir gerÄ darbÄ , o prieÅ¡ pusę metų įvykdė visas Komisijos rekomendacijas, be to, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomÄ bausmės dalį, todėl visiÅ¡kai atitinka BVK 157 straipsnyje numatytÄ formalųjį lygtinio paleidimo pagrindÄ . 4.3.

Skunde nurodoma, kad nors teismas ypatingai sureikÅ¡mino aplinkybę dėl nuteistajam paskirtų dviejų drausminių nuobaudų, tačiau minėtos nuobaudos jau nebegalioja, o ir baustas nuteistasis per 10 metų tik 2 kartus, kai tuo tarpu skatintas net 19 kartų, per paskutinius bausmės atlikimo metus skatintas net 4 kartus. Atkreipiamas dėmesys, kad viena iÅ¡ nuobaudų buvo paskirta dar 2012 m. rugsėjo 25 d., tik atvykus nuteistajam į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių – kalėjimÄ , kai nuteistasis iÅ¡ esmės turėjo priprasti ir prisiderinti prie režimo reikalavimų.

Kita nuobauda buvo paskirta 2018 m. lapkričio 9 d., tačiau buvo panaikinta prieÅ¡ terminÄ ir iÅ¡ karto po jos panaikinimo nuteistasis buvo perkeltas bausmės atlikimui lengvojoje grupėje. Šį pažeidimÄ jis taip pat pripažino ir iÅ¡klausė narkotikų prevencijos užsiėmimų ciklÄ . Visos Å¡ios aplinkybės leidžia teigti, kad skundžiamos nutarties motyvai yra neobjektyvÅ«s ir be teisėto pagrindo. 4.4. Nuteistasis nesutinka su jam nustatytu kriminogeninės rizikos veiksniu – gyvenimo stilius ir draugai.

Teismas, akcentuodamas minėtÄ veiksnį, tinkamai neįvertino, kad iki įkalinimo nuteistasis turėjo Å¡eimÄ ir kartu su jais gyveno. Toliau palaiko artimus ryÅ¡ius su artimaisiais, yra vedęs, turi tris jau pilnamečius vaikus, du brolius ir seseris, nėra socialiai atsiskyręs, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamÄ elgesį, vengia situacijų, kurios gali paskatinti jį nusikalsti, draugų turi tiek laisvėje, tiek pataisos namuose, subkultÅ«ros tradicijų nepripažįsta.

Be to, anksčiau apeliantas nėra teistas, jokių turtinių nusikaltimų nėra padaręs, todėl nesuprantama kaip gyvenimo stilius ir draugai galėtų didinti jo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Pažymima, kad nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, todėl apylinkės teismui nenustačius neigiamai jį charakterizuojančių duomenų, Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimÄ turėjo bÅ«ti patvirtintas. 4.5. Skunde taip pat teigiama, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos priemones, mokosi, įgijo specialybę, yra motyvuotas dirbti, nuo 2014 m. kovo 24 d. dirba VÄ® „duomenys neskelbtini“ cecho siuvimo bare.

Lygtinio paleidimo atveju taip pat turės galimybę dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jokių įsiskolinimų neturi. Visos Å¡ios aplinkybės teigiamai charakterizuoja apeliantÄ , tačiau apylinkės teismo nebuvo tinkamai įvertintos, kaip ir kiti Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti teigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinantys duomenys. Taigi egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. 4.6. Skunde pabrėžiama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis neatitinka ir teismų praktikos bei cituojamos teismų nutartys, kuriomis buvo taikytas lygtinis paleidimas nuteistiesiems net su žymiai didesniais rizikos balais bei neįvykdžiusiems socializacijos planų, praeityje teistiems net po kelis kartus.

Teismas visiÅ¡kai neakcentuoja nuteistojo daromos pažangos, kÄ patvirtina ir sumažėję rizikos balai pagal OASys, kurie atitinka 25 balus. Tuo tarpu pagal teismų praktikÄ lygtinis paleidimas kartais taikomas ir asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas yra dvigubai didesnis. Nuteistasis savo elgesį pakeitė iÅ¡ esmės, jo pakartotinio elgesio rizika yra žema, todėl nėra prasmės laikyti jį izoliuotÄ nuo visuomenės. Juolab, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, nes asmuo ir toliau yra prižiÅ«rimas, o pažeidęs nustatytus įpareigojimus gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į pataisos namus.

5. Nuteistojo L. B. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). IÅ¡ aptarto straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis L. B. jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , ir įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. B. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ jam taikyti lygtinį paleidimÄ , todėl prieÅ¡ingai nei nurodo apylinkės teismas, teigti, kad nuteistojo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra, tačiau nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai. Ä®vertinus L. B. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, 19 kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, pataisos namuose įgijo specialybę, dirba, lygtinio paleidimo atveju turėtų galimybę įsidarbinti, vedęs, turi 3 pilnamečius vaikus, palaiko socialinius ryÅ¡ius ne tik su žmona ir vaikais, bet ir su broliais bei seserimis, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , gyvens pas vienÄ iÅ¡ brolių, nuteistųjų subkultÅ«ros nuostatų nepalaiko.

Visos Å¡ios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu bÅ«du koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik Å¡ių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis.

IÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, L. B. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

9. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados, nuteistajam L. B. nustatyta žema (25 balų pagal „OASys“) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iÅ¡ kurių 8 balai yra dinaminiai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme vis dar galima. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai.

10. Pritariant apylinkės teismo skundžiamos nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors praeityje L. B. yra neteistas, tačiau bausmę atlieka už kelių apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymÄ organizuotoje grupėje, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, dėl ko, jos negali bÅ«ti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia L.

B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytų duomenų, nuteistasis nesugeba atskirti sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų, kur problemos yra gana pavirÅ¡utiniÅ¡kos. SusidÅ«rus su kliÅ«timis, lengvai įtikinamas atsisakyti konstruktyvios veiksmų krypties, neapgalvoja visų veiksmų pasekmių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesį apibÅ«dinančios aplinkybės vertintinos itin kritiÅ¡kai nusikaltimų, už kurių padarymÄ L. B. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumÄ bÅ«nant laisvėje. Juo labiau, kad, kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė siekdamas finansinės naudos. Nors Å¡iuo metu nuteistasis dirba bei turi lėšų bÅ«tiniausiems poreikiams patenkinti, tačiau įvertinus tai, kad jis neturi santaupų didesnėms iÅ¡laidoms, negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad išėjęs į laisvę L.

B. savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. TokiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina tai, kad nuteistajam atliekant bausmę buvo nustatytas ne vienas atvejis kuomet L. B. neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, t. y. nuteistasis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus pažeidė 2 kartus ir jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Nors Å¡ios nuobaudos nebegalioja, tačiau jų skyrimas neleidžia vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaiÅ¡tingo ir neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei rodo, kad net ir bÅ«nant įkalinimo įstaigoje teigiamo elgesio jam nepavyksta iÅ¡laikyti, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pastangų koreguoti savo elgesį iÅ¡imtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių.

11. Nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad nuteistajam jau ilgÄ laikÄ atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (nuo 2011 m. balandžio 2 d.) vis dar nustatomas kriminogeninis rizikos veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, kuris neabejotinai yra reikÅ¡mingas bei svarbus tolimesnei resocializacijai. Minėtas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik L. B. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡io kriminogeninio veiksnio egzistavimu, prieÅ¡ingai nei tai pabrėžia savo skunde nuteistasis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

12. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo menka darbinė patirtis bei iÅ¡silavinimas. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenų, jis tėra įgijęs 3 klasių iÅ¡silavinimÄ . Nuteistasis pataisos namuose dirba, jo paties teigimu iki įkalinimo oficialaus darbo stažo turi apie metus, niekur nedirbo, pajamas gaudavo iÅ¡ prekybos turgavietėse, nėra jokių duomenų, kad nuteistasis turi santaupų bet kokioms didesnėms iÅ¡laidoms padengti. Taigi, menka nuteistojo darbinė patirtis, specialybių neturėjimas bei lėšų trÅ«kumas, visa tai vertinant nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, turinčių finansinės naudos siekimo motyvÄ , kontekste, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad menka darbinė patirtis ir iÅ¡silavinimas gali bÅ«ti rimta kliÅ«tis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju L. B. bus įdarbintas (yra pateikta tai patvirtinanti pažyma), kadangi tokio pobÅ«džio pažymos pateikimas savaime neužtikrina, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimÄ .

13. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad likusioji L. B. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotÄ labai sunkų nusikaltimÄ , vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti iÅ¡vados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali bÅ«ti ir visiÅ¡kai sumenkinama.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra bÅ«tina įvertinti Å¡iuos duomenis visų nuteistÄ jį L.

B. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamÄ Ä¯takÄ ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

14. Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su darbu pataisos namuose, galimybe įsidarbinti išėjus į laisvę, gauti paskatinimai, tamprÅ«s ryÅ¡iai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, nebejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su Å¡eima ir gyvenamÄ ja vieta bei pajamų gavimu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės yra tokios reikÅ¡mingos, kad gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir nesudaro pagrindo spręsti, jog laisvėje L. B. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

15. Vertinant nuteistojo skundo argumentÄ , kad kitų nuteistųjų atžvilgiu lygtinis paleidimas taikomas net ir esant didesnei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ar kurių rizikos vertinimo pokyčiai buvo mažesni nei nuteistojo, pažymėtina, kad teismas kiekvienu atveju dėl aptariamo instituto taikymo sprendžia iÅ¡skirtinai individualiai, todėl nagrinėjamu atveju L. B. cituojama teismų praktika nesudaro imperatyvaus pagrindo ir jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus L. B. elgesio pokyčius, dar nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo skunde paminėtos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec(2003)22 ir jose nurodyti principai.

Teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu. Be to, kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinamos individualios aplinkybės, susijusios tik su tam tikru nuteistuoju, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

16. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ L. B. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, jog probacija gali bÅ«ti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaiÅ¡tingas, o kitos nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad Å¡velnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. BÅ«tent Å¡iems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lÅ«kesčiams kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę.

Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo L. B. skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo L. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė