60fbb192-ea02-406e-9161-b493e9ef5d09 · Vilniaus apygardos teismas

Nuorašas                                                                                               1S-350/2011                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.12.4;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS   2011 m. birželio 22 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Laureta Ulbiene, sekretoriaujant Linai Butkuvienei,             teismo posedyje išnagrinejusi pareiškejo A. P. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. gegužes10 d. nutarties, n u s t a t e:              2010-05-20 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-0445-10 pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. del to, kad UAB „Syland" direktorius V.

G. konsignacijos pagrindais iš UAB „Z. O." priemes priekaba „Bazaltas 1" 4410 Lt vertes, ja pardave UAB „(duomenys neskelbtini)", taciau su UAB „Z. O." neatsiskaite.2011-02-14 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos penktojo Nusikalstamu veiku skyriaus prokurores R. N. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymiu.Pareiškejas A. P. skunde ikiteisminio tyrimo nutraukima, taciau 2011-03-23 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo E. P. nutarimu, 2011-05-10 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutartimi jo skundai del ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo atmesti.             Pareiškejas A.

P. Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-05-10 nutarti ir atnaujinti ikiteismini tyrima. Nurodo, kad teismo argumentas, kad gincas yra civilinis ir nagrinetinas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nepagristas. Aplinkybe, kad šalys buvo sudariusios civilines teises normu reglamentuojama sutarti, nereiškia, kad tarp ju kile santykiai reglamentuojami vien tik civilines teises normu ir sprestini tik LR CPK nustatyta tvarka. LR BK 183 str., tiek 184 str. nustatytu nusikalstamu veiku dalykas yra kaltininkui patiketas ar jo žinioje buves turtas.

Patiketas turtas - tai užimamu pareigu specialiu pavedimu bei sutarciu pagrindu teisetame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrežtus igalinimus, o esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas del savo užimamu pareigu turi teise pavaldiniams, kuriems patiketas turtas, duoti nurodymus del šio turto panaudojimo. Prie tokiu asmenu priskirtini imoniu, istaigu organizaciju vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras ju veiklos sritis, taciau nesantys materialiai atsakingi už ta turta.

Negalima teigti, kad sutarciu pagrindu atsirade teisiniai santykiai gali buti ginami tik civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad pareiškejas, siekdamas ginti galimai pažeistas savo teises, turejo visas galimybes inicijuoti civiline byla, taciau medžiagoje duomenu apie tai nera. Taip pat nurodoma, kad pareiškejas yra juridinis asmuo, todel nera pagrindo manyti, jog jo galimybes ginti savo galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka butu kaip nors apsunkintos ar neimanomos. Su tokia teismo išvada nesutinka.

Viešuose šaltiniuose nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini) šiuo metu dirba tik vienas darbuotojas, imone patraukta atsakovu civilinese bylose del skolos priteisimo, registruota viešai skelbiama informacija apie netinkama piniginiu prievoliu vykdyma, iskaitant 6581.17 Lt isiskolinima VSDFV. Be to, kaip matyti iš pridedamos UAB (duomenys neskelbtini) - nuostolio ataskaitos (pateiktas VI „Registru centras"), jau sandorio sudarymo metu UAB (duomenys neskelbtini) veike nuostolingai. Minetos imones finansines atskaitomybes dokumentu už 2009 m., 2010 m.

VI „Registru centras" pateikta nera. Esant tokiai imones finansinei padeciai, pareiškejo galimybes išieškoti padaryta žala CPK nustatyta tvarka yra tik teorines. Nesutinka su teismo nuomone, kad baudžiamoji atsakomybe turetu atsirasti tuo atveju, kai nukentejes asmuo negali apginti savo pažeistu teisiu civilinemis teisinemis priemonemis. Daugelis turtiniu nusikalstamu veiku (mokejimu vengimas apgaule, turto pasisavinimas, turto išvaistymas ir pan.) yra padaromos tam tikru civiliniu teisiniu santykiu pagrindu, taciau tai nereiškia, kad asmuo savo teises pirmiausia privalo ginti CPK nustatyta tvarka ir tik tada kreiptis del ikiteisminio tyrimo inicijavimo.

Tokio reikalavimo nenumato nei teises aktai, nei teismu praktika. Teismas nepagristai konstatavo, kad nera nustatyta faktiniu aplinkybiu, irodanciu dideli pažeidimo pavojingumo laipsni (piktybiškumas, padaryta žala, pažeidimo mastas). Priimant tokia išvada buvo visiškai neatsižvelgta i tai, kad V. G. neinformavo pareiškejo nei apie transporto priemones registravima UAB (duomenys neskelbtini) vardu, nei apie jos perleidima tretiesiems asmenims. Nors V. G. apklausu metu teige, kad pareiškejui yra atlikes avansini mokejima, ipareigotas pateikti tai pagrindžiancius dokumentus minetas asmuo nebuvo ir savo noru tyrimui tokiu duomenu nepateike.

Nors V. G. teige, kad iš pareiškejo negavo nei vieno rašto del priekabos, neatsižvelgta i tai, kad 2010-04-26 siustas raštas grižo su žyma „atsisake priimti", o 2010-04-30 - su žyma „adresatas persikrauste". Mineti dokumentai i byla buvo pateikti, taciau V. G. parodymu prieštaravimas minetiems rašytiniams irodymams vertintas nebuvo. Pareiškejo nuomone, toks V. G. elgesys parodo akivaizdu piktybiškuma, kadangi tyrimui buvo teikiami tikroves neatitinkantys parodymai, nebandoma spresti susidariusios situacijos nei po pretenziju pateikimo, nei inicijavus ikiteismini tyrima.             Pareiškejo A.

P. skundas atmestinas.             Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2011-02-14 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr.10-2-0445-10, nes nepadaryta veika turinti Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. nusikalstamos veikos požymiu.             Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista.

Kita vertus, pradedant procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu procesas negali buti vykdomas (nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes). Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.             Pareiškejas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo santykius ir palaike juos kylancius iš civilines teises.

Taip pat nurodo, jog vien ta aplinkybe, kad šalys buvo sudariusios civilines teises normu reglamentuojama sutarti, nereiškia, kad tarp ju kile santykiai reglamentuojami vien tik civilines teises normu ir sprestini tik LR CPK nutatyta tvarka. Teismasa pažymi, jog Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Nustacius, jog veikoje nera objektyviosios ir subjektyviosios puses požymiu viseto baudžiamoji atsakomybe negalima.

Šiuo atveju pareiškejas skunde aptaria tik objektyviosios puses požymius, veika, padarinius ir priežastini ryši. Taciau lygiai taip pat svarbu nustatyti ir subjektyviuosius požymius, t.y. asmens psichini santyki su daroma veika. Baudžiamoji atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str., 184 str. asmeniui gali kilti tada, jeigu numatyta veika padare tycia. Taigi, butina nustatyti, kad asmuo suprato, jog elgiasi baudžiamaje istatyme uždraustu budu, numate, jog del jo veikimo ar neveikimo gali kilti baudžiamajame istatyme itvirtinti padariniai, ju norejo ir sieke arba nors ir nenorejo, taciau samoningai leido jiems atsirasti.

Skunda nagrinejantis teismas , kaip ir pirmosios instancijos teismas, išnagrinejes byloje surinktus duomenis pažymi, jog byloje nera jokiu objektyviu duomenu, kurie pagristu, jog V. G. tyciniais veiksmais kokiu nors budu butu pasisavines šiuos pinigus, taip pat nera duomenu, kad jis neteisetai ir neatlygintinai savinosi jam patiketa turta – priekaba Bazaltas 1, ar ji išvaiste. Taip pat teismas pažymi, jog nusikalstamos veikos sudetis numatyta Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1d. yra materiali. Tai reiškia, jog baudžiamoji atsakomybe už šios veikos padaryma gali kilti tik tada kai atsiranda padariniai numatyti baudžiamajame istatyme, t.y. kai neteisetai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybe ji valdyti, juo naudotis ir disponuoti arba pasisavinama turtine teise, suteikianti kaltininkui galimybe gauti svetima turta arba turtine nauda tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu.

Taciau byloje nera surinkta jokiu objektyviu duomenu, kurie patvirtintu V. G. kaltuma pasisavinus svetima turta ar ji iššvaišcius. Vadovaujantis išdestytu, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkes prokuratura, Vilniau miesto 1 apylinkes teismas ištyres su skundais susijusia medžiaga padare tinkama išvada, kad buvusio UAB U(duomenys neskelbtini) direktoriaus V. G. veiksmuose nera požymiu nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d.Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai nurode, jog pareiškejas turejo visas galimybes ginti pažeistas teises inicijuojant civiline byla, jog pareiškejas yra juridinis asmuo, todel nera pagrindo manyti, jog jo galimybes ginti savo galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka butu kaip nors apsunkintos ar neimanomos.

Pareiškejo nuomone, šia teismo išvada paneigia aplinkybe, jog UAB (duomenys neskelbtini)|šiuo metu dirba tik vienas darbuotojas, imone patraukta atsakovu civilinese bylose del skolu priteisimo, o minetos imones finansines atskaitomybes dokumentu už 2009 m., 2010 m. apskritai nera. Kolegija pažymi, jog pareiškejo galimybe tinkamai igyvendinti teises negali buti tapatinama su UAB „Syland“ finansine padetimi. Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansine padetis yra bloga, neužkerta kelio pareiškejui ginti teises civilinio proceso tvarka.

Kolegija kaip ir pirmosios instancijos teismas pažymi, jog pareiškejas yra juridinis asmuo, turintis juridini teisnuma ir veiksnuma, todel nera pagrindo manyti, jog jo galimybes ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka butu kaip nors apsunkintos ar neimanomos ir kad pažeistu teisiu gynimas butu galimas tik baudžiamojo proceso tvarka.  Skunda nagrinejantis teismas pažymi, kad  pažeistos teises  baudžiamojo proceso tvarka ginamos tik tada, kai jos pažeistos nusikalstamais veiksmais. Iš byloje surinktu duomenu matyti, jog abi šalys yra verslo subjektai sudare konsignacijos sutarti.

Šia sutartimi abi šalys sieke igyti naudos, tiekejas tiekdamas priekabas pardavejui, o pardavejas parduodamas jas didesne kaina. Lietuvos Aukšciausias teismas yra ne karta pasakes, jog verslo subjektams sudarantiems sutarti taikytini didesni apdairumo, atidumo, rupestingumo kriterijai, abi šalys yra patyrusios verslo srityje, todel turi tinkamai ivertinti prisiimama rizika. V. G. veiksmai iregistruojant priekaba VI „Regitra“ negali buti laikomi nusikalstamais, nes šiais veiksmais V. G. sieke igyvendinti sutarties salygas, t.y. parduoti priekaba.

Civilineje teiseje galioja principas, jog galima viskas kas neuždrausta. Šiuo atveju, sutartyje nera numatyta tokios salygos, kuri draustu registruoti priekaba tiekejui prieš ja parduodant. O bet koks nukrypimas nuo sutarties salygu negali buti laikomas nusikalstama veika. Todel tiek Vilniaus miesto apylinkes prokuratura 2011-02-14, 2011-03-23 nutarimuose, tiek Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011-05-10 nutartyje pagristai nurode, kad pareiškejo A. P. pretenzijos yra iš esmes susijusios su tarp šaliu susiklosciusiais civiliniais sutartiniais prekiu konsignacijos teisiniais santykiais, todel turi buti sprendžiamos civilinio proceso tvarka.             Skunde apygardos teismui pareiškejas nurodo analogiškus argumentus, kuriuos buvo pateikes skunde Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui.

Apylinkes teismas nutartyje išsamiai atsake i visus pareiškejo skundo argumentus. Tai, kad pareiškejas A. P. nesutinka su prokuraturos bei apylinkes teismo išvadomis, yra tik subjektyvi pareiškejo nuomone, neparemta jokiais objektyviais duomenimis.              Pareiškejas A. P. nepateike apygardos teismui jokiu nauju duomenu del V. G. galimai padarytu nusikalstamu veiku. Del visu skunde apygardos teismui išdestytu argumentu motyvuotai pasisake Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011-05-10 nutartyje.

Tai, jog pareiškejas A. P. nesutinka su teismo motyvais, nereiškia, jog teismo nutartis yra neteiseta ir nepagrista.             Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes teismas daro išvada, kad 2011-05-10 Vilniaus rajono apylinkes teismo nutartis teiseta ir pagrista, pareiškejos skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiama apylinkes teismo nutarti.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., n u t a r e:              Pareiškejo A.

P. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-05-10 nutarti .             Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama. Teiseja                          (parašas)                                                                               Laureta Ulbiene Nuorašas tikras :

Teiseja                                                                                                                          Laureta Ulbiene                                                                Â