60faabaa-29bb-4f55-ba32-2592fe3a4bfd · Vilniaus apygardos teismas

  Civilinė byla Nr. e2S-1355-803/2018                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24838-2017-4   Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.11.5.; 3.4.5.2.; 3.3.2.3; 3.3.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 29 d.        Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (pareiÅ¡kėjos) S. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties, kuria nuspręsta pareiÅ¡kėjos S. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Apeliacijos objektas yra teisės kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tinkamas įgyvendinimas.PareiÅ¡kėja pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime padarytos raÅ¡ybos (techninės) klaidos iÅ¡taisymo, praÅ¡ydama pripažinti, kad Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarės T. N. 2000 m. sausio 6 d. iÅ¡duotame paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime yra padaryta raÅ¡ybos (techninė) klaida nurodant mirusiojo dukters (įpėdinės) S. M. pavardę ir kad 2000 m. sausio 6 d. paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymÄ vietoje „S. M.“ turi bÅ«ti nurodyta „S. M.“.

Nurodė, jog ieÅ¡kovės paveldėtas nekilnojamasis turtas taip pat buvo registruotas ne ieÅ¡kovės S. M., bet S. M. vardu. Nurodė, jog Å¡io dokumento daugiau neginčija jokie įpėdiniai.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi pareiÅ¡kėjai buvo nustatytas 14 dienų terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kiniu siekiama iÅ¡taisyti techninę raÅ¡ybos klaidÄ ieÅ¡kovės pavardėje ir toks ginčas nenagrinėtinas ieÅ¡kinio teisena. Teismas nurodė, jog notarės iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra dokumentas, kurio pagrindu asmuo įgyja tam tikras asmenines ar turtines teises.

Jeigu teisę nustatantys dokumentai priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde, ar tėvo vardu, asmuo savo pažeistÄ subjektyvinę teisę gali ginti kreipdamasis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis palikta galioti nepakeista.PareiÅ¡kėja, Å¡alindama pirmos instancijos teismo nurodytus trÅ«kumus, pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarės T.

N. 2000 m. sausio 6 d. iÅ¡duotame paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra padaryta raÅ¡ybos (techninė) klaida nurodant mirusiojo T. B. dukters (įpėdinės) S. M. pavardę - 2000 m. sausio 6 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) vietoje „S. M.“ turi bÅ«ti nurodyta „S. M.“. Teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo yra analogiÅ¡kas pirminiam ieÅ¡kiniui, todėl pareiÅ¡kimÄ laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį pareiÅ¡kėjai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. pareiÅ¡kėjos S. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.Teismas nurodė, kad byla turi bÅ«ti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas turi atitikti nurodyto CPK straipsnio formuluotę, kad paveldėjimo teisės liudijimas, kaip teisę nustatantis dokumentas, priklauso pareiÅ¡kėjai, kurios pavardė, nurodyta dokumente, nesutampa su jos pavarde, nurodyta jos tapatybę patvirtinančiame dokumente.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos atstovas, jos vardu teikdamas patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, neatsižvelgdamas į teismo nurodytus trÅ«kumus savo reikalavimÄ formuluoja analogiÅ¡kai pirminiam ieÅ¡kiniui, grįsdama jį ta pačia kasacinio teismo praktika, kuri, kaip nurodė apeliacinis teismas, Å¡iuo atveju netaikytina. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotumÄ bylos baigtimi turi ne notarų biuras, o kiti palikėjo įpėdiniai, jų nesant VÄ® „Turto bankas“.

Teismas nurodė, jog 2017 m. birželio 27 nutartyje nurodyti trÅ«kumai nebuvo paÅ¡alinti, civilinis procesas nenumato pakartotinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto, todėl pareiÅ¡kimas laikytinas nepaduotu ir grÄ Å¾intinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėja S. M. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties, kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo svarstyti pirmos instancijos teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartyje nebuvo nustatyta, kokį konkrečiai juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pareiÅ¡kėja privalo praÅ¡yti nustatyti, kokia privalo bÅ«ti tokio praÅ¡ymo formuluotė. Nurodo, kad pati pareiÅ¡kėja turi teisę pasirinkti, kokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ji praÅ¡o nustatyti ir praÅ¡omo nustatyti juridinio reikÅ¡mę turinčio fakto formuluotė negali bÅ«ti laikoma pareiÅ¡kimo trÅ«kumu.

Ar toks juridinę reikÅ¡mę turintis faktas egzistuoja ar ne, teismas gali nustatyti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, o ne pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje;Å¡ioje byloje spręstinas ne paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo priklausymo ieÅ¡kovei S. M., o paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime padarytos raÅ¡ybos (techninės) klaidos, susijusios su viena raide ieÅ¡kovės pavardėje, iÅ¡taisymo klausimas. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime buvo padaryta raÅ¡ybos (techninė) klaida: ieÅ¡kovės pavardėje vietoj raidės „i“ įraÅ¡yta raidė „j“ – vietoje „S. M.“ nurodyta „S. M.“;Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nustatė tokius pareiÅ¡kimo trÅ«kumus, kurių nebuvo nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartyje, tai yra dėl asmenų turinčių suinteresuotumÄ bylos baigtimi, teismas nurodė, kad suinteresuotumÄ bylos baigtimi turi ne notarų biuras, o kiti palikėjo įpėdiniai, jų nesant VÄ® „Turto bankas“.

Teigia, kad net tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėja bÅ«tų nurodžiusi CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ kaip teisinį pareiÅ¡kimo pagrindÄ (nors pareiÅ¡kėja privalo nurodyti tik faktinį, o ne juridinį pareiÅ¡kimo pagrindÄ ) ir atitinkamÄ praÅ¡ymo formuluotę, remiantis skundžiama nutartimi, pareiÅ¡kimas vis tiek bÅ«tų laikomas paduotas su trÅ«kumais ir grÄ Å¾intas pareiÅ¡kėjai, nes teismo nustatyti trÅ«kumai dėl suinteresuotų asmenų iki skundžiamos nutarties priėmimo pareiÅ¡kėjai nebuvo nurodyti;nurodo, jog vadovaujantis 2012 m. gruodžio 14 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2012, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl notaro iÅ¡duotame paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime padarytos raÅ¡ybos klaidos iÅ¡taisymo, kai paveldėjimo liudijimÄ iÅ¡davusio notaro įgaliojimai yra pasibaigę, pareiÅ¡kėja turi teisę kreiptis į teismÄ dėl padarytos raÅ¡ybos (techninės) klaidos paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime iÅ¡taisymo. Nurodo, jog Å¡ioje byloje notaro iÅ¡duotame paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime taip pat padaryta raÅ¡ybos (techninė) klaida, paveldėjimo liudijimÄ iÅ¡davusio notaro įgaliojimai taip pat yra pasibaigę.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444-448 straipsniuose.

PareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiÅ¡kimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai) ar už pareiÅ¡kimÄ yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis. PareiÅ¡kime turi bÅ«ti nurodyta kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , ar nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , taip pat ar pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis).

Teismui nustačius, jog pareiÅ¡kimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114 straipsniuose ir 447 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trÅ«kumai yra Å¡alinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. PareiÅ¡kimo priėmimo metu teismas privalo patikrinti, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas turi juridinę reikÅ¡mę pareiÅ¡kėjui. Teismas, nustatęs, jog teikiamas pareiÅ¡kimas turi trÅ«kumų, privalo nurodyti pareiÅ¡kėjui konkrečius trÅ«kumus, kurie, teismo įsitikinimu trukdo pradėti procesÄ .Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas ieÅ¡kinio (tai aktualu ir dėl pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo) trÅ«kumų instituto taikymÄ , yra nurodęs, kad teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo pareiga apima ir pareigÄ , nustatant terminÄ procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti, nutarties rezoliucinėje dalyje aiÅ¡kiai ir suprantamai nurodyti, kokius konkrečius trÅ«kumus ir kokiu bÅ«du privalo paÅ¡alinti asmuo, pateikęs trÅ«kumų turintį procesinį dokumentÄ , ir, esant reikalui, nutarties motyvuojamojoje dalyje iÅ¡aiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du galima trÅ«kumus paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo nustatyti, juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarės T.

N. 2000 m. sausio 6 d. iÅ¡duotame paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra padaryta raÅ¡ybos (techninė) klaida nurodant mirusiojo T. B. dukters (įpėdinės) S. M. pavardę – 2000 m. sausio 6 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) vietoje „S. M.“ turi bÅ«ti nurodyta „S. M.“ (e.b. T.I. b.l. 1-3; 16-18). IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog kartu su pirminiu ieÅ¡kiniu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pareiÅ¡kėja teismui pateikė 2000 m. sausio 6 d.

Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kurio matyti, jog T. B. duktė S. M. paveldėjo 1/2 dalį dviejų kambarių buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (e.b. T.I. b.l. 8). IÅ¡ kartu su pareiÅ¡kimu pateiktos pareiÅ¡kėjos paso kopijos matyti, jog pareiÅ¡kėjos vardas nurodytas ,,S.“, pavardė ,,M.“ (e.b. T.I. b.l. 6). PareiÅ¡kėja kartu su pareiÅ¡kimu taip pat pateikė 2000 m. vasario 9 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Vilniaus filialo PažymėjimÄ apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos Reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog 1/6 dalis gyvenamojo buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. M., nuosavybės juridinis pagrindas 2000 m. sausio 6 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b. T.I. b.l. 5). PareiÅ¡kėja taip pat pateikė žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ (e.b. T.I. b.l. 4)Pirmos instancijos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi, kuria pareiÅ¡kėjai pirmÄ kartÄ nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, nurodyta, jog ieÅ¡kovė neturi subjektyvinės teisės ginčyti notarės iÅ¡duotÄ Paveldėjimo teisės liudijimÄ , o siekia iÅ¡taisyti techninę raÅ¡ybos klaidÄ jos pavardėje.

Å io dokumento neginčija, kaip nurodo ieÅ¡kovė, ir jokie įpėdiniai. IÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio matyti, kad Å¡ioje byloje atsakovei nėra reiÅ¡kiami jokie reikalavimai, taigi, nebus sprendžiama dėl notarės teisių ir pareigų. Dėl nurodytų priežasčių toks ginčas nenagrinėtinas ieÅ¡kinio teisena. Teismas pareiÅ¡kėjai nurodė, jog notarės iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra dokumentas, kurio pagrindu asmuo įgyja tam tikras asmenines ar turtines teises. Jeigu teisę nustatantys dokumentai priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde, ar tėvo vardu, asmuo savo pažeistÄ subjektyvinę teisę gali ginti kreipdamasis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (e.b.

T.I. b.l. 9-10). Daugiau jokių trÅ«kumų pirmos instancijos teismas pareiÅ¡kėjai nenurodė. Å alindama 2017 m. birželio 27 d. nutartyje nurodytus trÅ«kumus, pareiÅ¡kėja pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo, kuriame suinteresuotu asmeniu nurodyta Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarė N. J.. PareiÅ¡kėja nurodė, jog mirus pareiÅ¡kėjos tėvui T. B., pareiÅ¡kėja S. M. kreipėsi į Vilniaus miesto 19-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kėjai S. M. 2000 m. sausio 6 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime buvo padaryta raÅ¡ybos (techninė) klaida: pareiÅ¡kėjos pavardėje vietoj raidės „i“ įraÅ¡yta raidė „j“ - vietoje „S. M.“ nurodyta „S. M.“. Vadovaujantis iÅ¡duotu paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu, nuosavybės teisė į pareiÅ¡kėjai paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota ne S. M. bet S. M. vardu. PareiÅ¡kėja nurodė, jog Å¡iais metais pastebėjusi tokiÄ klaidÄ , ji kreipėsi į notarÄ dėl klaidos paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime iÅ¡taisymo.

Nurodė, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ iÅ¡davusi Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarė T. N. notare nebedirba, jos kaip notarės įgaliojimai yra pasibaigę. Taip pat, kad yra perskirstytos su paveldėjimu susijusių klausimų priskyrimo notarams teritorijos ir Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini) yra priskirta kitam notarui – Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarei N. J.. PareiÅ¡kėja nurodė, jog Vilniaus miesto 42-ojo notaro biure pareiÅ¡kėjai buvo paaiÅ¡kinta, kad notaro padarytos klaidos neturi teisės iÅ¡taisyti kitas notaras ir pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime padarytos raÅ¡ybos (techninės) klaidos iÅ¡taisymo.

PareiÅ¡kėja nurodo, pasibaigus paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ iÅ¡davusios Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarės T. N. įgaliojimams, kitokios galimybės iÅ¡taisyti padarytÄ raÅ¡ybos (techninę) klaidÄ neturi, ir tai įmanoma padaryti tik teisminiu bÅ«du. Nurodė, jog nenustačius juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto dėl padarytos raÅ¡ybos (techninės) klaidos, pareiÅ¡kėja S. M. neturi galimybės disponuoti paveldėtu turtu – paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime nurodyta „M.“ pavarde (CPK 447 straipsnis) (e.b.

T.I. b.l. 16-18).Pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas pareiÅ¡kėjai. Teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėja nepaÅ¡alino teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartyje nurodytų trÅ«kumų ir teismui pateikė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ kaip ir pirminiame ieÅ¡kinyje. Pirmosios instancijos teismas papildomai nurodė, jog nagrinėjamu atveju suinteresuotumÄ bylos baigtimi turi ne notarų biuras, o kiti palikėjo įpėdiniai, jų nesant VÄ® ,,Turto bankas“ (e.b.

T.I. b.l. 24-25). Dalyvaujančiais ypatingos teisenos bylose asmenimis yra pareiÅ¡kėjas ir suinteresuotieji asmenys. Suinteresuotu asmeniu laikytinas kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Teismų praktikoje ginčo teisenos bylose apie ieÅ¡kovo pareigÄ ieÅ¡kinyje nurodyti trečiuosius asmenis yra nurodyta, kad ieÅ¡kovo pareiga nurodyti jam žinomus trečiuosius asmenis kildinama iÅ¡ CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Å i pareiga paaiÅ¡kinama bÅ«tinumu užtikrinti kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, kai Å¡ie teiks savo procesinius dokumentus, galimybę nurodyti tokius, tuos ir taip dalyvaujančių byloje asmenų duomenis, rekvizitus, procesinę padėtį, jog jie atitiktų nurodytus ieÅ¡kinyje.

Minėtos pareigos nesilaikymas negali sukelti tokių padarinių, kaip įpareigojimÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, juo labiau, jų nepaÅ¡alinus, - atsisakymÄ priimti ieÅ¡kinį, nes teismui yra suteikta diskrecijos teisė įtraukti dalyvauti byloje trečiuosius asmenis be savarankiÅ¡kų reikalavimų ex officio (CPK 47 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002, 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2009).

Nurodyta teismų praktika taip pat taikytina ypatingos teisenos bylose suinteresuotų asmenų atveju, kadangi CPK 443 straipsnio 3 dalyje yra numatyta teismo teisė savo iniciatyva suinteresuotu asmeniu įtraukti į bylos nagrinėjimÄ bet kurį asmenį, paaiÅ¡kėjus, jog nagrinėjama byla yra susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėja tiek pirminiame ieÅ¡kinyje, tiek Å¡alindama pirmos instancijos teismo nustatytus trÅ«kumus ir pateikdama pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nurodė teismui, jog paveldėjimo liudijimas nėra ginčijamas, o praÅ¡oma iÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimo klaida.

PareiÅ¡kėja taip pat nurodė teismui, jog kitokios galimybės iÅ¡taisyti padarytÄ raÅ¡ybos (techninę) klaidÄ neturi, nes tai įmanoma padaryti tik teisminiu bÅ«du. Nurodė, jog nenustačius juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto dėl padarytos raÅ¡ybos (techninės) klaidos, pareiÅ¡kėja S. M. neturi galimybės disponuoti paveldėtu turtu – paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime nurodyta „M.“ pavarde (CPK 447 straipsnis).Kaip minėta, ypatingosios teisenos bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus ir imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

Pirmos instancijos teismas, nustatęs pareiškimo trūkumus, visus juos turėjo aiškiai išdėstyti pirminėje nutartyje. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skundžiamoje nutartyje reikalauti iš pareiškėjos pareiškime nurodyti suinteresuotus asmenis, be to šis trūkumas nebuvo nurodytas 2017 m. birželio 27 d. nutartyje. Pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, kuris turi patikrinti pareiškimo atitikimo CPK bendrosiose normose įtvirtintiems procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus su CPK 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais.

Nustačius pareiÅ¡kimo trÅ«kumus teismas turi aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai juos iÅ¡dėstyti pareiÅ¡kėjai. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę negalimos tokios situacijos, kai teismas ne iÅ¡ karto nustato visus procesinio dokumento trÅ«kumus, kurių buvimas esmingai kliudo priimti ir nagrinėti pateiktÄ procesinį dokumentÄ . Tokia teismų praktika, kai pareiÅ¡kėjai pirmÄ kartÄ paÅ¡alinus teismo nustatytus trÅ«kumus, teismas priima nutartį, kuria nurodo naujus trÅ«kumus ir procesinį dokumentÄ laiko nepaduotu bei grÄ Å¾ina jį padavusiam asmeniui, vertintina neigiamai, nes naujų (papildomų) to paties procesinio dokumento trÅ«kumų nurodymas vėlesnėse nutartyse neatitinka trÅ«kumų Å¡alinimo instituto tikslo.Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo instituto nuostatas, nepagrįstai suvaržė pareiÅ¡kėjos teises ginti savo interesus teisme.

TrÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui, tačiau Å¡is institutas negali bÅ«ti formalia kliÅ«timi, užkertančia keliÄ proceso dalyviams kreiptis į teismÄ , todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl pareiÅ¡kimo laikymo nepaduotu ir grÄ Å¾inimo jį padavusiam asmeniui naikintina, perduodant pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo spręsti pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

             Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a: apeliantės S. M. atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ pirmos instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                                                    RÅ«ta Petkuvienė                                                                Â