60f8daa8-836b-4c6a-babb-91ffda119cf2 · Alytaus apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A18.-2-878/2020

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00332-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.4.4; 19.10; 19.11; 21.9.10

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. gegužės 8 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,

sekretoriaujant J. R., I. B., R. K.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. G., jo įgaliotam atstovui advokatui   V. T.,

institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ , atstovams J. P., M. S.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje jis kaltinamas padaręs nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

R. G., bÅ«damas neblaivus (jam nustatytas 1,81 promilių girtumas), 2019 m. rugsėjo 4 d. 16.08 val. (duomenys neskelbtini) uniformas vilkinčių policijos pareigÅ«nų T. M. ir M. R. atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius ir įžeidžiančius žodžius bei nevykdė Å¡ių policijos pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų, kai jie, vykdydami jiems pavestas funkcijas bei vadovaudamiesi 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sulaikydami asmenį pareikalavo sustoti, kadangi jis bėgo nuo policijos pareigÅ«nų, taip pat nevykdė jų teisėtų reikalavimų gulti ant žemės, duoti rankÄ , kadangi buvo sulaikomas, jas stangrindamas vengė sulaikymo, todėl policijos pareigÅ«nai, vadovaudamiesi to paties įstatymo   22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, panaudojo specialiÄ jÄ priemonę - dujas ir taip sulaikė asmenį. Tokiais veiksmais R. G. nevykdė policijos pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų bei pažemino jų garbę ir orumÄ .

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G. teismo posėdyje savo kaltę dėl nusižengimų padarymo neigė. PaaiÅ¡kino, kad jis rugsėjo 4 d. buvo namuose kambaryje, kai sesers vaikas A. K. pasakė, kad atvažiavo policija. Kitame kambaryje tuo metu buvo motina S. G., A. K. ir jai pasakė, kad atvyko policija. R. G. pats per langÄ pamatė, kad ant kelio yra pareigÅ«nų maÅ¡ina. Jis atsidarė lauko duris, matė, kad už kokių 3 metrų lauke stovėjo du policijos pareigÅ«nai ir A. K., jie Å¡nekėjosi.

R. G. uždarė duris ir vėl ėjo į kambarį, nuėjo iki koridoriaus. R. G. atsipeikėjo jau lauke, jam tuo metu dėjo antrankius, purÅ¡kė dujas. Jis gulėjo ant žemės, nesiprieÅ¡ino, nebandė iÅ¡trÅ«kti. Nežino, kas atsitiko iki to, neatsimena, kas vyko namo viduje. Neatsimena, kad pareigÅ«nai įėjo į vidų ir kÄ jie dar darė. Jis pareigÅ«nų niekaip nevadino, namo viduje su jais nesigrÅ«mė ir niekur nebėgo. Buvo blaivus. Mama tada buvo išėjusi, kur ji ėjo, nematė.

Jų namas yra vieno aukÅ¡to, lauko durys yra į kiemo pusę. Įėjus į namus, yra mažas koridoriukas, tada yra durys, už jų vėl koridorius, vienoje pusėje kambarys, kitoje virtuvė ir dar vienas kambarys. Koridoriaus gale, Å¡one yra laiptai užlipti į palėpę, jie be turėklų. Negali nurodyti, ar namo viduje jam buvo suduoti smÅ«giai. PareigÅ«nai įsibrovė per lauko duris, pats tÄ matė. R. G. tuo metu nieko nedarė, buvo antrame koridoriuje, ėjo nuo pareigÅ«nų į savo kambarį, jam reikėjo praeiti laiptus, kad pateiktų į savo kambarį.

PareigÅ«nai buvo priėję, jie R. G. nieko nesakė. Tada pareigÅ«nai tempė jį per du koridorius į laukÄ . Nežino, kodėl jie jį griebė. Jis buvo be sÄ monės, nes krito ir kakta atsitrenkė į laiptus. Du pareigÅ«nai jį griebė iÅ¡ nugaros pusės už pečių, nežino, kÄ jie tada jam sakė. Jis pats jiems jokių įžeidžiančių žodžių nesakė. Jam du pareigÅ«nai sudavė smÅ«gius į Å¡onÄ , parsigriovę ant žemės, gulinčiam ant pilvo spyrė du kartus.

R. G. elgėsi ramiai. Jis, eidamas į kambarį pro laiptus, jų nematė, nes buvo pakabinta pala, todėl atsitrenkė į laiptus ir prarado sÄ monę. Nežino, kodėl ėjo ir atsitrenkė į laiptus. Tada pareigÅ«nai jį iÅ¡tempė, jis nebuvo atsistojęs. Nežino, ko pareigÅ«nai buvo pas jį į namus atvykę, jų to neklausė, klausė mama. Mama buvo išėjusi, kai pareigÅ«nai įėjo. A. K. viduje nematė. Atsimena, kad policininkai lauke jam spyrė į krÅ«tinės deÅ¡inę pusę.

PareigÅ«nai nuvežė jį į komisariatÄ . Kai grįžo namo, jam mama pasakė, kad jį pareigÅ«nai iÅ¡tempė. A. K. irgi pasakė, jis matė, kas vyko namo viduje, papasakojo mamai, kÄ pareigÅ«nai darė R. G., o mama perpasakojo R. G..

Tai, kad R. G. padarė jam inkriminuotus nusižengimus, įrodyta liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis.

Administracinio nusižengimo protokole, surašytame 2019 m. rugsėjo 4 d. 17.10 val., užfiksuotas nusižengimų padarymo faktas ir aplinkybės bei R. G. kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl nusižengimų, taip pat užfiksuotas R. G. nustatytas 1,81 promilės neblaivumas   (b. l. 1-2).

Liudytojas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nas T. M. parodė, kad policijos pareigÅ«nai pagal nustatytÄ tvarkÄ vykdo prevencinius pokalbius su asmenimis, kurie įtraukti į rizikos asmenų sÄ raÅ¡Ä . Liudytojas su M. R. Å¡viesiu paros metu uniformuoti vyko pas   R. G. prevencinio pokalbio dėl smurto artimoje aplinkoje. Apie Å¡io asmens psichinę bÅ«klę jokių duomenų neturėjo, jį T. M. matė pirmÄ kartÄ . Turėjo asmeninius vaizdo registratorius, bet Å¡ie nebuvo įjungti, nes pareigÅ«nai negalėjo žinoti, kas atsitiks.

Paliko tarnybinį policijos ženklais pažymėtÄ automobilį ant kelio, įėjimas į namÄ buvo iÅ¡ kiemo vidinės pusės. PareigÅ«nus kieme pasitiko R. G. motina, ėmė Å¡aukti pakeltu tonu, ko jie čia važinėja. S. G. buvo ant laiptų, paskui nulipo, lauke buvo ir vaikinukas. PareigÅ«nai pasakė, kad ieÅ¡ko R. G. ir nori su juo pabendrauti.  S. G. sakė, kad jie neturi teisės čia važinėti, buvo piktai nusiteikusi. PareigÅ«nai su vaikinuku nebendravo, gal jo tik paklausė, kur yra R.

G.. Šis kaip tik tuo metu pravėrė duris, išlindo savo korpusu ir pareigūnus įžeidinėjo žodžiais „gaidžiai“, „pyderastai“. Po šių žodžių R. G. iš karto nubėgo į vidų. Abu pareigūnai jį nusivijo, o R. G. motina ir tas vaikinukas tuo metu buvo kieme. Pareigūnai įbėgo per duris, viduje prie laiptų pasakė, kad asmuo sudėtų rankas už nugaros, perspėjo, kad dės antrankius, bet jis neklausė. T. M. sučiupo R. G. už kairės rankos, kolega - už dešinės, bet R.

G. muistėsi, prieÅ¡inosi. PareigÅ«nai naudojo prevencinę prievartÄ - fizinę jėgÄ . Suėmė R. G. rankas už nugaros, bet, kadangi viskas vyko mažoje patalpoje, prie laiptų, jie nesugebėjo uždėti antrankių. Naudodami fizinę prievartÄ , spaudė R. G. žemyn, paguldė jį ant grindų. Toje patalpoje kabėjo palų. R. G. prieÅ¡inosi, muistėsi, nedavė suimti rankų. Mano, kad jis besiprieÅ¡indamas atsitrenkė į kitus patalpoje buvusius daiktus. PareigÅ«nai jį paguldė jį ant pilvo, bet R.

G. niekaip nedavė rankų, todėl koridoriuje jie antrankių nesugebėjo uždėti. T. M. jį perspėjo, kad panaudos dujas. Dujas panaudojo patalpoje. Gražiuoju su pareigÅ«nais R. G. nėjo, buvo labai agresyvus, bandė iÅ¡traukti rankas, dujos jį nelabai paveikė, jis nebuvo adekvatus. R. G. nebuvo sÄ monės praradęs. PareigÅ«nai jį tempė laukan. Tuo metu namo viduje ties įėjimo iÅ¡ lauko durimis buvo S. G., ji nebuvo įėjusi į vidų, vaikinukas buvo lauke. Motina irgi elgėsi agresyviai, buvo blogai nusiteikusi pareigÅ«nų atžvilgiu, visÄ laikÄ rėkė.

PareigÅ«nai R. G. iÅ¡sitempė į laukÄ .  R. G. stipriai prieÅ¡inosi, todėl jį guldė ir gulinčiam ant pilvo uždėjo antrankius. T. M. R. G. buvo prirėmęs keliais, o kolega padavė antrankius. Spyrių suduota nebuvo, kitų fizinių veiksmų ir dujų lauke nenaudojo. Kiek pamena, matomų smurto žymių ant R. G. nebuvo. R. G. įsodino į automobilį, jis muistėsi, bet kai jau įsėdo, visiÅ¡kai nurimo. R. G. komisariate nustatė neblaivumÄ , buvo virÅ¡ promilės. Komisariate R.

G. prisipažino nusižengęs, gailėjosi, atsiprašė, ten pareigÅ«nų nekeikė, nesiprieÅ¡ino. Pas R. G. pareigÅ«nai buvo apie 3 min. Jie R. G. vijosi į namÄ , nes Å¡is pareigÅ«nus iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais ir galėjo dingti, todėl pareigÅ«nai skubėjo paskui jį, reagavo į įvykį. Jie nežinojo, kad tas asmuo, kuris iÅ¡lindo per duris, yra bÅ«tent R. G., tapatybę nustatė automobilyje ar komisariate. Asmuo buvo agresyvus pareigÅ«nų atžvilgiu, Å¡ie jautė nesaugumÄ , todėl ir dėjo asmeniui antrankius.

Liudytojas M. R. parodė, kad su T. M. patruliuodami tikrino rizikos asmenis pagal sÄ raÅ¡Ä . Dienos metu, atvykę tarnybiniu automobiliu į (duomenys neskelbtini), automobilį paliko ant kelio ir užėję į namo kiemÄ , ieÅ¡kojo R. G., norėjo pravesti prevencinį pokalbį. Pas jį vyko pirmÄ kartÄ . Buvo uniformuoti. IÅ¡ namo išėjo nepatenkinta moteris, klausinėjo, ko jie čia atvažiavo, buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi. Lauke dar buvo nepilnametis vaikinas. PareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad atvažiavo patikrinti R.

G.. Atėjo R. G. ir juos iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, „gaidžiais“ ir puolė bėgti į namo vidų. PareigÅ«nai norėjo už įžeidimus jam suraÅ¡yti protokolÄ , todėl bėgo iÅ¡ paskos, sakė jam stoti, policija. R. G. nesustojo, nubėgo iki koridoriaus galo, kur buvo laiptai, ten sustojo, nes nebuvo kur toliau trauktis. Å velnios rankos kontrole bandė R. G. iÅ¡vesti į laukÄ , bet Å¡is tvirtai įsikibo į laiptus. PareigÅ«nai ne kartÄ pareikalavo, kad jis iÅ¡eitų į laukÄ , duotų rankas.

R. G. Å¡ių reikalavimų nevykdė. PareigÅ«nai jį perspėjo, kad a, jeigu nevykdys jų teisėtų reikalavimų, bus panaudota jėga. Tačiau R. G. laikėsi įsitvėręs į laiptus. Bandant paimti rankas, jų nedavė, muistėsi, aktyviai prieÅ¡inosi, darė viskÄ , kad neduotų rankų. PareigÅ«nams buvo sunku jį iÅ¡tempti iÅ¡ namo, nes asmuo aktyviai prieÅ¡inosi. Todėl jie panaudojo specialias priemones, kad jį sulaikytų – dujas ir antrankius. Namo viduje koridoriuje panaudojo fizinę prievartÄ , kovinius veiksmus ir R.

G. paguldė ant grindų, ant pilvo, panaudojo dujas, nes jis įnirtingai prieÅ¡inosi, jo kitaip sukontroliuoti nepavyko. Su kolega suėmę už alkÅ«nių, R. G. iÅ¡tempė į laukÄ , ten jis elgėsi irgi agresyviai, prieÅ¡inosi. Nepamena, ar antrankius gulinčiam R. G. uždėjo namo viduje, ar jau lauke. Jokių smÅ«gių nei viduje, nei lauke R. G. nesudavė, sužalojimų ant jo nematė. Kai R. G. įsodino į automobilį, jis jau tiesiog sėdėjo. Ä®vykio metu vaikinukas ir S. G. buvo lauke, bet kur jie stovėjo, liudytojas nestebėjo, viskas vyko greitai.

R. G. buvo neblaivus, girtumÄ jam nustatė policijos komisariate. Vejantis R. gegužį ir sulaikant, nebuvo laiko įsijungti asmeninį vaizdo registratorių, nes nesitikėjo tokios situacijos, tuo metu dar nebuvo privaloma visada laikyti įjungtus vaizdo registratorius. Taip pat nebuvo kada ir spėti R. G. paaiÅ¡kinti, ko pareigÅ«nai pas jį atvyko, nes R. G. iÅ¡kart padarė administracinį nusižengimÄ ir pareigÅ«nai ėjo paskui jį į namÄ . Liudytojas elektros Å¡oko nenaudojo, o ar jį panaudojo kolega, neprisimena.

Ginklo nenaudojo, nes nebuvo grėsmės pareigūnų gyvybėms. Į Alytų R. G. gabeno protokolo surašymui. metai praėję.

Liudytojas A. K. parodė, kad apie 15-16 val. į namus (duomenys neskelbtini) atvažiavo du policininkai. Liudytojas pasakė močiutei ir nuėjęs atidarė jiems duris, išėjo paklausti, ko jiems reikia. Jis su pareigÅ«nais kalbėjo lauke prie laiptų. PareigÅ«nai paklausė, ar čia gyvena A. K. mama. Jis atsakė, kad retkarčiais ji grįžta. Tada gal po minutės į laukÄ išėjo močiutė, paklausė pareigÅ«nų, ko jie čia važinėja, kai jų niekas nekvietė. PareigÅ«nai nieko neatsakė.

Močiutė nuėjo užsiraÅ¡yti pareigÅ«nų automobilio valstybinio numerio. Ji ten užtruko, kol užsirašė, 3-4 min. Per tÄ laikÄ â€ƒâ€ƒ R. G. atsidarė lauko duris, jas vėl uždarė ir nuėjo į vidų, gal iÅ¡sigando pareigÅ«nų. R. G. ramiai ėjo į savo kambarį. PareigÅ«nai, nieko nesakydami, bėgo link jo, jį čiupo, namo viduje po laiptais jie pagavo R. G. ir ėmė jį muÅ¡ti, paskui iÅ¡tempė koridoriumi. A. K. truputį matė, kas vyko namo viduje, jis stovėjo ant lauko laiptų.

Matė, kad pareigÅ«nai po laiptais pagavo R. G., paėmė jį už pakarpos, paguldė prie laiptų, gal bandė uždėti antrankius. Viduje už rankų jį ėmė, tampė, daugiau nelabai kÄ darė. Ar R. G. kažkur trenkėsi, nematė, bet mano, kad galėjo. Jis buvo pargriautas ant po laiptais buvusių daiktų - skalbimo maÅ¡inos, plastmasinės pintinės. PareigÅ«nai purÅ¡kė dujas. Negirdėjo, kÄ sakė pareigÅ«nai ir kÄ sakė R. G.. Gal R. G. viduje nepavyko uždėti antrankių, todėl policininkai jį tempėsi.

Matė, kad pareigÅ«nai koviniais veiksmais suėmė R. G. rankas, pareigÅ«nai jo nespardė. Kai pareigÅ«nai bandė paimti rankas, R. G. jų nedavė, jis gal prieÅ¡inosi. Jie bandė   R. G. į laukÄ iÅ¡sitempti, bet R. G. neleido paimti rankų. Matė, kad pareigÅ«nai R. G. tempė už rankų, suėmę vienas už vienos alkÅ«nės, kitas už kitos, jie nenešė jo, gal pakelti negalėjo. Atrodo, kad R. G. buvo sÄ monę praradęs, jis buvo iÅ¡balęs, o lauke ėmė atsigaudinėti.

Lauke pareigÅ«nai užsidėjo pirÅ¡tines, papurÅ¡kė dujų ir uždėjo gulinčiam R. G. antrankius. R. G. jau leidosi, kad jam uždėtų antrankius, nes buvo gavęs dujų. Lauke uždėjo R. G. antrankius per prievartÄ , nematė, ar R. G. buvo suduotas smÅ«gis. Močiutė tuo metu pareidinėjo, pamatė, kas čia darosi, iÅ¡sigando. Močiutei A. K. nesakė, kad R. G. muÅ¡a, jai jis tik kitÄ dienÄ papasakojo, kÄ matė vykstant namo viduje. Kas vyko viduje, močiutė nematė, tik tai, kas vyko lauke, galėjo matyti, kaip R.

G. tempė per lauko laiptus. Močiutė paskambino policijai ir pranešė, kad taip atsitiko. Viskas vyko apie  10 min. R. G. rėkė, kad skauda, jis buvo apsibrozdinęs pilvÄ , kitų sužalojimų liudytojas nematė, Rolando marÅ¡kinėliai buvo suplyšę. NecenzÅ«rinių žodžių niekas nesakė. PareigÅ«nai R. G. iÅ¡sivežė, o kai Å¡is vėliau su taksi grįžo namo, ant jo Å¡onų matė mėlynes. Lauke gal jam į kairį Å¡onÄ sudavė kumščiu, negali tiksliai pasakyti.

Liudytoja S. G. parodė, kad su sÅ«numi R. G. ir anÅ«ku A. K. buvo namuose. A. K. pasakė, kad atvažiavo policija, ir išėjo į laukÄ . Liudytoja irgi išėjo, matė, kad A. K. ir du pareigÅ«nai stovėjo lauke ant pievutės ir Å¡nekėjo. S. G. paklausė, ko atvažiavo, o pareigÅ«nai nieko neatsakė. Jis savo automobilį buvo pastatę ant kelio, todėl liudytoja nuėjo pažiÅ«rėti automobilio numerių, nuėjusi juos užsirašė. Tuo metu atlėkė anÅ«kas, pasakė, kad pareigÅ«nai įsiveržė į namÄ ir daužo  R. G.. Liudytoja įėjo į namo vidų, nuėjo iki koridoriaus, kur už laiptų kaip numiręs gulėjo R. G.. Liudytoja buvo Å¡alia sÅ«naus, Å¡is gulėjo ant Å¡ono, buvo be sÄ monės. AukÅ¡tesnio pareigÅ«no buvo viena ranka kruvina, nubrozdinta oda, krumpliai buvo kruvini. S. G. pasakė, kad R. G. nedaužytų ir „nelamdytų“. PareigÅ«nų veiduose buvo Å¡ypsenos, kai jie mušė R. G.. PareigÅ«nai jį talžė, vienÄ kartÄ spyrė, pataikė į Å¡onÄ , dėjo ranka. Nežino, kuris pareigÅ«nas kÄ darė. Po laiptais buvę bulvių dėžutė, krepÅ¡ys buvo iÅ¡vartyti. Kraujo žymių namuose nepastebėjo. PareigÅ«nai suspardė R. G., mėlynės buvo ant jo kÅ«no, gal jis krisdamas susimušė. Jį tampė už rankų, gal norėjo iÅ¡tempti.   S. G. tada išėjo į laukÄ , matė, kai jį tempė koridoriumi, vilko žeme. Ji tuo metu stovėjo lauke ir skambino pagalbai. Policininkas, kurio buvo kruvinos rankos, užsidėjo pirÅ¡tines, kad neliktų žymių. Lauke gal kartÄ kur ir stuktelėjo R. G.. Matė, kad ir lauke mušė R. G., kažkur jam trenkė kumščiu. Nematė, kad lauke R. G. spirtų. SÅ«nus buvo be sÄ monės, jis lauke tik truputį atsigavo. PareigÅ«nai, atsinešę dujų balionėlį, purÅ¡kė R. G. dujas, uždėjo antrankius. R. G. nesiprieÅ¡ino. Ligoninėje R. G. nustatė nesunkius sužalojimus, jam buvo sutrenkta galva, bet žymių nebuvo, ant deÅ¡inės rankos buvo didelė mėlynė.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis T. M. 2019 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad rugsėjo 4 d. kartu su vyriausiuoju patruliu M. R. patruliavo tarnybiniu automobiliu, kurio atpažinimo numeris yra A1702. Apie 16.08 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pabendrauti su rizikos asmeniu R. G. ir pravesti prevencinį pokalbį. Atėjus iki šios sodybos, iš namo išėjo S. G. ir jiems pakeltu balso tonu pasakė: „ko čia važinėjat, jūs neturit teisės čia važinėti“.

Moteriai pasakė, kad ieÅ¡ko R. G., nes nori su juo pabendrauti. Tuo momentu iÅ¡ namo išėjo R. G. ir, tik pamatęs policijos pareigÅ«nus, pasakė: „gaidžiai, p..., eikit n...“. Pasakęs tokius žodžius, R. G. pradėjo bėgti į name esantį kambarį, o jie su kolega pasakė: ,,stok, policija“ ir pradėjo bėgti paskui. Asmuo nereagavo ir bėgo toliau. T. M., jį prisivijęs, su kolega sugriebė jam už rankų ir liepė sudėti rankas už nugaros, nes yra sulaikomas už policijos pareigÅ«nų garbės ir orumo įžeidimÄ .

R. G. kategoriÅ¡kai atsisakė sudėti rankas už nugaros, vietoje to jis pradėjo jas stangrinti ir bandė iÅ¡traukti. Tada T. M. su kolega liepė asmeniui gultis ant žemės ir sudėti rankas už nugaros arba bus panaudota fizinė prievarta. Asmuo į jų reikalavimus nereagavo ir toliau stangrindamas rankas bandė jas iÅ¡traukti. Tada prieÅ¡ R. G. panaudojo fizinę prievartÄ ir pargriovė ant žemės. Liepė sudėti rankas už nugaros, bet asmuo nereagavo ir toliau stangrindamas rankas bandė jas iÅ¡traukti.

Po to T. M. jam davė komandÄ sudėti rankas už nugaros arba bus panaudota spec. priemonė dujos. Asmeniui nereagavus ir nesudėjus rankų, prieÅ¡ jį buvo panaudotos dujos. Tada pavyko naudojant fizinę prievartÄ sudėti asmens rankas už nugaros ir dėl jų bei pačio asmens saugumo uždėti antrankiai. Vedant į tarnybinį automobilį R. G., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, nors ir buvo surakintas antrankiais, jis vis tiek rankas stangrino ir bandė iÅ¡trÅ«kti. R. G. buvo pristatytas į Alytaus AVPK, kur buvo nustatytas jo neblaivumas - 1,81 promilės. R.

G. tarnybiniame automobilyje pripažino savo kaltę ir labai gailėjosi (b. l. 3).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis M. R. 2019 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. kartu su T. M. patruliavo tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, apie 16.08 val., patruliuodami (duomenys neskelbtini), atvyko patikrinti rizikos asmenį, gyvenantį (duomenys neskelbtini), pravesti prevencinį pokalbį. Atvykę nuėjo prie namo durų, esančių sodybos kiemo pusėje. Juos pasitiko name gyvenanti S. G. ir iÅ¡kart paklausė, ko jie čia atvažiavo, ko nori, teigė, kad jie neturi teisės eiti pas jÄ Ä¯ kiemÄ , neturi teisės čia važinėti. PareigÅ«nai jai paaiÅ¡kino, kad atvyko pas R. G. ir nori su juo pasikalbėti. Po kelių minučių pro duris išėjo ir asmuo – R. G., kuris, pamatęs pareigÅ«nus, iÅ¡kart įžeidė juos, sakydamas „gaidžiai, piderastai, eikit nachui“, po Å¡ių žodžių asmuo staigiai pradėjo bėgti į name esantį kambarį. Policijos pareigÅ«nai garsiai iÅ¡sakė reikalavimÄ â€žstok, policija“, bet asmuo reikalavimų nevykdė, atsisukęs į juos pažiÅ«rėjo ir toliau nubėgo namo vidun. PareigÅ«nai nusivijos asmenį į vidų, norėdami jį sulaikyti už policijos pareigÅ«nų garbės ir orumo įžeidimÄ . Jį pagavo koridoriuje tarp kambarių, M. R. garsiai ir aiÅ¡kiai jam iÅ¡sakė reikalavimus nesiprieÅ¡inti, sudėti rankas už nugaros, bet asmuo įsikibo į namo viduje esančius laiptus ir nejudėjo. M. R. dar kartÄ garsiai jam liepė nesiprieÅ¡inti, duoti rankas už nugaros, bet asmuo Å¡ių reikalavimų vis tiek nevykdė, įtempinėjo rankas, kiÅ¡o jas po savimi, muistėsi, vartėsi. Su T. M. asmenį iÅ¡sinešė pro duris į laukÄ , nes namo viduje nebuvo pakankamai vietos sulaikymui. Lauke asmuo toliau prieÅ¡inosi, todėl prieÅ¡ jį panaudojo dujas, dar kartÄ iÅ¡sakė reikalavimus nesiprieÅ¡inti ir atpalaiduoti rankas, bet asmuo nereagavo. Lauke panaudojus kovinių imtynių veiksmus, asmuo buvo paguldytas ant žemės, jam uždėti antrankiai, jis pristatytas į policijos komisariatÄ protokolui suraÅ¡yti. R. G. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK – 0065, patikros Nr. 0968359, nustatytas 1,82 promilės girtumas (b. l. 4).

Alkoholio kiekio matavimo pritaiso „Alcotest 7510“ Nr. 0065 ARJK panaudojimo registracijos žurnalo kopija ir Å¡io prietaiso atminties iÅ¡klotinės nuoraÅ¡as patvirtina, kad M. R. 2019 m. rugsėjo 4 d. 16.40 val. R. G. nustatė 1,81 promilės girtumÄ (b. l. 140-141, 142-143).

Administracinėn atsakomybės traukiamo asmens R. G. įgalioto atstovo advokato V. T. praÅ¡ymu buvo iÅ¡reikalauta ir prie bylos prijungta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-59530-19. Joje esančiame Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. K. 2019 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 19.30 val. į Operatyvaus valdymo skyrių gautas greitosios medicinos pagalbos medikės telefoninis praneÅ¡imas, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 18.00 val. pagal iÅ¡kvietimÄ nuvykus į (duomenys neskelbtini), R.

G. paaiÅ¡kino, kad jį namuose sumušė policijos pareigÅ«nai. Nustatyta    diagnozė – galvos svaigimas, nugaros nubrozdinimas, asmuo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių (b. l. 86). Liudytoju apklaustas R. G. 2019 m. rugsėjo 4 d. parodė, kad jis 2019 m. rugsėjo  4 d. apie 16.00 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini) ir pas jį atvažiavo policijos pareigÅ«nai, jie paliko automobilį ant kelio. R. G. buvo kambaryje, o mama nuėjo pabendrauti su pareigÅ«nais. Kai R. G. pamatė, kad mama kažkur nuėjo, jis iÅ¡kiÅ¡o galvÄ pro duris pasižiÅ«rėti, ir tuo metu jį pastebėjo pareigÅ«nai, todėl jis ėjo atgal į kambarį.

Jam nuėjus į koridorių, iÅ¡ paskos atbėgo pareigÅ«nai, kurie iÅ¡kart jį paguldė ant žemės ir tempė per koridorių. Jiems tempiant, R. G. trenkėsi galva į laiptų turėklus ir pačius laiptus. Po to jį iÅ¡vilko į laukÄ ir pievoje užlaužė rankas, dar vienas pareigÅ«nas jam pievoje papurÅ¡kė dujų, tada jam uždėjo antrankius ir atvežė į policijos komisariatÄ . Surašę protokolÄ , iÅ¡leido. Nurodė, kad policijos pareigÅ«nų neįžeidinėjo, vykdė visus jų reikalavimus (b. l. 94-96).

Liudytoja apklausta S. G. 2019 m. rugsėjo 4 d. parodė, kad ji 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 16.00 val., pamačiusi, kad į jos namus (duomenys neskelbtini), atvažiavo policijos pareigÅ«nai, išėjo į laukÄ , paklausė, ko jie atvyko, nurodė, kad jokia pagalba nereikalinga, pasakė, kad eina užsiraÅ¡yti policijos automobilio valstybinio numerio, pareigÅ«nai tuo metu liko kieme. Kai ji grįžo į kiemÄ ir priėjo prie namo durų, pamatė, kad koridoriuje pareigÅ«nai grumiasi su jos sÅ«numi R. G..

Konflikto pradžios ir dėl ko jie pradėjo grumtis, ji nematė. Matė, kaip pareigÅ«nai jos sÅ«nų tempė iÅ¡ vieno koridoriaus į kitÄ , paskui nutempė į pievÄ . Ten pareigÅ«nai toliau grÅ«mėsi su jos sÅ«numi, paskui jie R. G. nusivedė į tarnybinį automobilį ir iÅ¡sivežė. Maždaug po valandos su taksi grįžęs namo R. G. skundėsi įvairiais skausmais, todėl ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ (b. l. 99-102). SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R.

G. 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikė Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o kopijÄ (b. l. 110-111, 112), kur nurodyta, kad R. G. objektyviai nustatyta deÅ¡inio spenelio srityje nedidelė poodinė kraujosruva, nubrozdinimas nugaroje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje     Nr. G 793/2019 (06) užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. atlikus R. G. tyrimÄ , krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje pagal priekinę pažastinę linijÄ V-VI Å¡onkaulių projekcijoje yra 4,5x4 cm, pilvo deÅ¡inėje 1,5x1 cm, juosmens kairėje 2x1 cm, 1,5x5 cm poodinės kraujosruvos melsvai violetinės spalvos su neryÅ¡kiu gelsvu atspalviu.

Specialistas konstatavo, kad poodinės kraujosruvos krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje, pilvo deÅ¡inėje, juosmens kairėje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padaryti paveikus kietu buku daiktu galimai 2019 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 117). Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmestas pareiÅ¡kėjo R. G. skundas dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjo R. G. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo D.

B. 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimo ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės N. U. 2019 m. spalio 7 d. nutarimo buvo atmestas    (b. l. 151-155). Nutartyje konstatuota, kad policijos pareigÅ«nai T. M. ir M. R. nevirÅ¡ijo jiems suteiktų įgaliojimų ir specialiÄ sias priemones bei kovinius imtynių veiksmus R. G. atžvilgiu panaudojo teisėtai ir pagrįstai, R. G. nepaklÅ«stant teisėtiems pareigÅ«nų reikalavimams bei prieÅ¡inantis sulaikomam.

ANK 508 straipsnis nustato, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigÅ«no garbės ir orumo pažeminimas, reiÅ¡kiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudÄ nuo devyniasdeÅ¡imt iki vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt eurų.

Liudytojai M. R. ir T. M. teismo posėdyje nuosekliai ir iÅ¡ esmės vienodai nurodė, kad jiems atvykus prevencinio pokalbio su R. G., Å¡is, pravėręs namo duris, juos iÅ¡kart iÅ¡vadino įžeidžiančiais ir necenzÅ«riniais žodžiais. Tokias aplinkybes abu policijos pareigÅ«nai nurodė ir savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose. Jokio pagrindo manyti, kad policijos pareigÅ«nai turėjo pagrindÄ tyčia melagingai apkalbėti R. G. nėra – šį asmenį abu policijos pareigÅ«nai matė pirmÄ kartÄ , atvyko pas jį tik dėl tarnybinių pareigų vykdymo, jokių konfliktų anksčiau tarp jų nenustatyta.

Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais ir dėl to, kad yra nuoseklūs, detalūs, iš esmės sutampantys, analogiškas aplinkybes šie liudytojai nurodė ir iškart po įvykio savo tarnybiniuose pranešimuose. Tuo tarpu paties R. G. parodymai buvo visiškai nenuoseklūs, nelogiški ir prieštaringi dėl įvykių namo viduje, kai jis bėgo nuo policijos pareigūnų, dėl visų jo sulaikymo aplinkybių, dėl jo blaivumo tikrinimo, dėl paties girtumo, jis aiškino tai nieko neprisimenantis, kas vyko viduje, tai vėlgi nurodė įvairias prieštaringas aplinkybes.

Nors liudytojas A. K. teisme teigė, kad R. G. pradaręs duris nieko pareigÅ«nams nesakė, uždarė duris ir ramiai ėjo į savo kambarį, teismas Å¡io su R. G. giminyste susijusio ir vienuose namuose gyvenančio liudytojo parodymus vertina itin kritiÅ¡kai dėl galimo jo siekio padėti R. G. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, be to, Å¡io liudytojo parodymai nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, jis prieÅ¡taringai pasakojo apie R. G. sulaikymo aplinkybes – tai teigė, kad R. G. su pareigÅ«nas į laukÄ ramiai ėjo, tai vėlgi sakė, kad R.

G. nėjo, todėl pareigÅ«nai jį tempė, tai teigė, kad ir lauke R. G. buvo suduotas smÅ«gis, bet vėlgi pats sau prieÅ¡taravo, sakydamas, kad nematė, ar buvo smÅ«gis, jis negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kodėl pareigÅ«nai iÅ¡kart puolė paskui R. G., jei Å¡is nieko jiems nesakė, jo teiginiai, kad pareigÅ«nai klausė, ar namuose bÅ«na A. K. motina, visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki, vertinant policijos pareigÅ«nų atvykimo tikslÄ pravesti prevencinį pokalbį su bÅ«tent R. G.. A. K. parodymai akivaizdžiai derinti prie R.

G. ir jo motinos S. G. versijos, esÄ R. G. nieko nesakė pareigÅ«nams ir jiems nesiprieÅ¡ino, nes A. K. tvirtino, jog R. G., pravėręs duris ir pamatęs policijos pareigÅ«nus, jas uždarė ir ramiai ėjo į savo kambarį. Neįtikima, kad A. K., kuris tuo metu buvo lauke, bÅ«tų per uždarytas duris galėjęs matyti, kaip ir kur eina R. G., be to, visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, kad be jokios priežasties policijos pareigÅ«nai, iki to niekad nematę paties R. G., bÅ«tų puolę į namo vidų jį vytis.

Todėl teismas Å¡io liudytojo parodymais, kad R. G. nieko nesakė policijos pareigÅ«nams, netiki kaip subjektyviais ir prieÅ¡taringais, duotais siekiant padėti iÅ¡vengti administracinės atsakomybės savo dėdei, ir remiasi bÅ«tent policijos pareigÅ«nų T. M. ir M. R. parodymais. Kaip parodė ir pats R. G., ir A. K., R. G., prieÅ¡ praverdamas namo duris, žinojo, kad atvyko policija, nes tÄ jam dar namo kambaryje, pastebėjęs atvažiavusį tarnybinį policijos automobilį, pasakė A. K., o ir pats R.

G. parodė ant kelio matęs policijos automobilį. Abu policijos pareigÅ«nai buvo uniformuoti, todėl nėra jokių abejonių, kad R. G. suvokė, jog įžeidžia bÅ«tent policijos pareigÅ«nų garbę ir orumÄ . Remdamasis liudytojų M. R. ir T. M. parodymais teisme bei jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose iÅ¡kart po įvykio užfiksuotomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad R. G. įžeidžiančiais ir necenzÅ«riniais žodžiais pažemino statutinių valstybės tarnautojų – policijos pareigÅ«nų T.

M. ir  M. R. garbę ir orumÄ .

ANK 506 straipsnio 4 dalis nustato, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudÄ nuo devyniasdeÅ¡imt iki vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt eurų.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnyje yra numatyti policijos uždaviniai, tarp kurių yra vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimas, administracinių teisės nusižengimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas. Policijos įstatymo 21 straipsnyje yra numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigÅ«nas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar prieÅ¡inasi, panaudoti prievartÄ . PareigÅ«no reikalavimai ir nurodymai turi bÅ«ti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigÅ«nų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams asmenims. Už Å¡ių reikalavimų ar nurodymų nevykdymÄ asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Policijos pareigÅ«nų reikalavimai Å¡iuo konkrečiu atveju buvo teisėti, jie veikė jiems suteiktų įgalinimų ribose.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad pareigÅ«nas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) ar nusikalstamÄ veikÄ , įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiÅ«rai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, praneÅ¡imams suraÅ¡yti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti bei Å¡io įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartÄ .

Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje nurodyta, kad R. G. pareiÅ¡kimo patikslinimo metu nustatyta, jog R. G. yra įtrauktas į didžiausiÄ rizikos laipsnį turinčių asmenų, kuriems taikytinos individualios prevencijos priemonės, sÄ raÅ¡Ä , o, vadovaujantis Policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareigÅ«nas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencijÄ , turi teisę lankytis gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena rizikos grupės asmenys, kviesti ir (ar) pristatyti juos į policijÄ prevencinio pokalbio, kviesti ir (ar) pristatyti į policijÄ , taip pat oficialiai įspėti rizikos grupės ir kitus asmenis dėl neleistino prieÅ¡ingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio.

BÅ«tent Å¡iuo tikslu policijos pareigÅ«nai T. M. ir M. R. atvyko pas R. G.. Kaip jau minėta, abu policijos pareigÅ«nai buvo uniformuoti, atvyko specialiai pažymėtu policijos tarnybiniu automobiliu, taigi, nei R. G., nei kitiems tuo metu kartu su juo namuose buvusiems asmenims – S. G. ir A. K. nekilo abejonės, kad atvyko policijos pareigÅ«nai. V. P. įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus.

Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigÅ«nas, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartÄ , policijos pareigÅ«nai privalo stengtis iÅ¡vengti sunkių pasekmių. IÅ¡ namo išėjus R. G., kurio, kaip parodė patys policijos pareigÅ«nai, jie nepažino, nes lankėsi pas jį pirmÄ kartÄ , ir iÅ¡kart policijos pareigÅ«nus įžeidus necenzÅ«riniais ir įžeidžiančiais žodžiais, taigi, padarius administracinį nusižengimÄ , policijos pareigÅ«nai turėjo teisę šį asmenį sulaikyti.

Nėra pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigÅ«nų nurodytomis aplinkybėmis, kad policijos pareigÅ«nai bėgo paskui R. G. dėl to, kad Å¡is negalėtų pasislėpti – kaip jau minėta, R. G. tapatybė tuo metu policijos pareigÅ«nams nebuvo žinoma, jie nežinojo, koks bÅ«tent asmuo padarė administracinį nusižengimÄ , be to, R. G. iÅ¡ tiesų turėjo galimybę pasislėpti name arba pabėgti iÅ¡ jo, vengdamas sulaikymo. Tiek T. M., tiek M. R. vienodai nuosekliai tvirtino, kad jie liepė R.

G. sustoti, duodami nurodymÄ â€žstok, policija“, bet Å¡is teisėto reikalavimo nevykdė, nesustojo, bėgo į namo vidų, pareigÅ«nams jį pasivijus koridoriaus gale prie laiptų, jis vėl nevykdė policijos pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų gulti, duoti rankas, eiti į laukÄ . Pats R. G. ir liudytojai A. K., T. M. ir M. R. parodė, kad koridoriuje prie laiptų buvo labai mažai vietos, policijos pareigÅ«nai parodė, kad jie iÅ¡ pradžių bandė R. G. iÅ¡vesti gražiuoju, davė nurodymÄ duoti rankas, bet Å¡is nurodymo nevykdė, sučiuptas už rankų, jas iÅ¡traukė, muistėsi, prieÅ¡inosi, elgėsi agresyviai, įsikibo į laiptus, stangrino rankų raumenis, kad policijos pareigÅ«nai negalėtų jam uždėti antrankių ir negalėtų jo iÅ¡vesti.

Liudytojas A. K. taip pat parodė, kad pareigÅ«nai bandė paimti R. G. rankas, bet Å¡is rankų nedavė, „jis gal prieÅ¡inosi“. Kaip parodė liudytojai policijos pareigÅ«nai, bÅ«tent dėl to, kad R. G. jiems prieÅ¡inosi sulaikomas, buvo panaudotos dujos, tik tada jie R. G. sugebėjo iÅ¡tempti, suėmę už rankų, iÅ¡ ankÅ¡tos koridoriaus patalpos į laukÄ ir ten uždėti jam antrankius. Pažymėtina, kad liudytojas M. R. nurodė, jog įvykio vietoje nebuvo galimybės suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ R.

G., nes pagal ANK 508 straipsnį administracinio nusižengimo protokolus suraÅ¡o tyrėjas, o ne patys patruliai, todėl buvo bÅ«tina R. G. pristatyti į policijos komisariatÄ . Taigi, yra pakankamas pagrindas teismo iÅ¡vadai, kad R. G. nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų sustoti, duoti rankas, eiti kartu su jais, jis aktyviais bei agresyviais veiksmais Å¡iems pareigÅ«nų nurodymams prieÅ¡inosi. BÅ«tent dėl to policijos pareigÅ«nai panaudojo kovinius imtynių veiksmus, paguldydami R.

G. ant grindų, vėliau lauke – ant žemės, kad galėtų uždėti specialias prievartos priemones – antrankius, taip pat bÅ«tent dėl R. G. agresyvaus prieÅ¡inimosi jie panaudojo ir dujas. Policijos pareigÅ«nai, veikdami Policijos įstatymo ribose, atsižvelgdami į agresyvų ir neadekvatų nuo alkoholio pasvaigusio pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situacijÄ pristatė R. G. į Alytaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ asmens tapatybei ir blaivumui nustatyti bei administraciniam protokolui suraÅ¡yti.

Kaip jau nustatyta, atliekant R. G. pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių patikslinimÄ ir atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nėra pagrindo teigti, kad policijos pareigÅ«nai virÅ¡ijo jiems suteiktus įgaliojimus ir fizinę prievartÄ R. G. atžvilgiu panaudojo nepagrįstai. Jokių duomenų, kad policijos pareigÅ«nai mušė rankomis ar spardė R. G., kaip teigė Å¡is pats ir jo motina S. G., nėra.  A. K. parodė, kad policijos pareigÅ«nai koridoriuje pačiupę R. G. paguldė po laiptais ir bandė dėti antrankius, o kai nepavyko, jį iÅ¡tempė į laukÄ , Å¡is liudytojas parodė matęs, kad R.

G. rankas pareigÅ«nai suėmė koviniais veiksmais, jo nespardė. R. G. motinos S. G. parodymais teismas neturi jokio pagrindo tikėti, nes S. G. viso tyrimo metu davė prieÅ¡taringus parodymus, be to, jos parodymai neatitinka nei liudytojų T. M. ir M. R., nei A. K. parodymų. S. G. teisme teigė, kad jÄ atbėgęs anÅ«kas A. K. paÅ¡aukė, pasakydamas, kad name pareigÅ«nai muÅ¡a R. G., tada ji atėjo į namo vidų, stovėjo Å¡alia ant grindų gulinčio R. G. ir matė, kad pareigÅ«nai Å¡ypsodamiesi mušė R.

G., talžė, spyrė koja, dėjo ranka. Tačiau Å¡i liudytoja nesugebėjo patikslinti, kÄ kuris pareigÅ«nas konkrečiai darė, tokie jos parodymai esmingai prieÅ¡tarauja liudytojų A. K., T. M. ir M. R. parodymams. Be to, liudytojas A. K. teisme parodė, kad jis S. G. nekvietė, jai nesakė, kad pareigÅ«nai muÅ¡a R. G., o S. G. grįžo tada, kai R. G. pareigÅ«nai tempė per lauko laiptus į kiemÄ , ji galėjo matyti tik tai, kas vyko lauke. A. K. parodė, kad jis S. G. kitÄ dienÄ papasakojo, kas vyko namo viduje.

A. K. parodė, kad policijos pareigÅ«nai namo viduje nemušė R. G., tik bandė jį sulaikyti, paimti už rankų ir iÅ¡vesti iÅ¡ namo, o Å¡is jiems prieÅ¡inosi, nedavė rankų. Apie jokius smÅ«gius R. G. Å¡is liudytojas neparodė, liudytojai T. M. ir M. R. taip pat nuosekliai teigė, kad jokių smÅ«gių R. G. jie nesudavė. Pastebėtina ir tai, kad, apklausiama įvykio dienÄ , S. G. parodė, kad ji, grįžusi į kiemÄ nuo gatvės, kur buvo nuėjusi užsiraÅ¡yti policijos automobilio valstybinio numerio ženklo, priėjusi prie namo durų, pamatė, kad koridoriuje pareigÅ«nai grumiasi su jos sÅ«numi, matė, kaip pareigÅ«nai R.

G. tempė iÅ¡ vieno koridoriaus į kitÄ ir nutempė į pievÄ , ten toliau grÅ«mėsi su juo. Ji Å¡ios apklausos metu nenurodė mačiusi kokius nors smÅ«gius ranka ar spyrius R. G.. Taigi, teismas S. G. parodymus dėl smÅ«gių R. G. sudavimo atmeta kaip visiÅ¡kai paneigtus kitų liudytojų parodymais bei pačios liudytojos 2019 m. rugsėjo 4 d. duotais parodymais. Pastebėtina ir tai, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 793/2019 (06) objektyviai 2019 m. rugsėjo 9 d. užfiksuotos, kad R.

G. krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje pagal priekinę pažastinę linijÄ V-VI Å¡onkaulių projekcijoje yra 4,5x4 cm, pilvo deÅ¡inėje 1,5x1 cm, juosmens kairėje 2x1 cm, 1,5x5 cm esančios poodinės kraujosruvos melsvai violetinės spalvos su neryÅ¡kiu gelsvu atspalviu atitinka liudytojų M. R., T. M. ir A. K. nurodytas aplinkybes dėl to, kad R. G. sulaikomas koridoriuje griuvo priekiu ant po laiptais sudėtų įvairių buities rakandų ir vėliau ant grindų, bÅ«tent sulaikymo metu galėjo bÅ«ti padaryti Å¡ie objektyviai nustatyti sužalojimai.

Nors  R. G. įgaliotas atstovas kėlė versijÄ , kad buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“, ir bÅ«tent juo nubrozdinta nugara R. G., to nenurodė nei pats R. G., nei liudytojai, byloje nėra ir Å¡io prietaiso panaudojimo ataskaitos. Pažymėtina, kad nugaros nubrozdinimas netgi nebuvo užfiksuotas teismo medicinos specialisto, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad policijos pareigÅ«nų veiksmais R. G. buvo padarytas toks sužalojimas.

Paties pažeidėjo parodymai iÅ¡vis buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, jis teigė įvykio metu buvęs blaivus, tačiau policijos pareigÅ«nų parodymai ir duomenys apie R. G. nustatytÄ 1,81 promilės girtumÄ tÄ visiÅ¡kai paneigia. Neatmetama galimybė, kad dėl įvykio metu buvusio didelio girtumo R. G. visų faktinių aplinkybių gerai ir nepamena. Pažeidėjas teisme aiÅ¡kino, kad jis neatsimena, kaip policijos pareigÅ«nai įėjo į vidų, kÄ jie ten darė, parodė, kad eidamas koridoriuje nepastebėjo laiptų, nes Å¡ie buvo uždengti pala, atsitrenkė į juos kakta ir neteko sÄ monės, tačiau vėlgi teigė, kad jis pats namo viduje pareigÅ«nams nesiprieÅ¡ino, su jais nesigrÅ«mė, bet parodė, kad policijos pareigÅ«nai jį koridoriuje griebė iÅ¡ nugaros pusės už pečių, po to jam, pargriautam ant žemės, jie spyrė du kartus, sudavė smÅ«gius į Å¡onus, o lauke policijos pareigÅ«nai jam spyrė į krÅ«tinės deÅ¡inę pusę. IÅ¡kart po įvykio policijoje R. G. paaiÅ¡kino, kad jam nuėjus į koridorių, iÅ¡ paskos atbėgę pareigÅ«nai iÅ¡kart jį paguldė ant žemės ir tempė per koridorių, o tempiamas R. G. trenkėsi galva į laiptų turėklus ir pačius laiptus. Po to jį iÅ¡vilko į laukÄ ir pievoje užlaužė rankas, dar vienas pareigÅ«nas jam pievoje papurÅ¡kė dujų, tada jam uždėjo antrankius ir atvežė į policijos komisariatÄ . Akivaizdu, kad R. G. teisme nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo jo paties įvykio dienÄ nurodytų aplinkybių, nuo liudytojų A. K., T. M. ir M. R. ir netgi S. G. nurodytų aplinkybių, todėl teismui nėra pagrindo jais tikėti. Vertinant teisme duotus R. G. bei jo motinos S. G. parodymus, galima spręsti, jog jie akivaizdžiai buvo derinami tarpusavyje, siekiant, kad R. G. iÅ¡vengtų administracinės atsakomybės.

Pažeidėjo įgaliotas atstovas teigė, kad policijos pareigÅ«nai nebuvo įsijungę turėtų asmeninių vaizdo registratorių, nors privalėjo tÄ padaryti, todėl, įgalioto atstovo nuomone, jie tyčia nefiksavo savo veiksmų R. G. atžvilgiu, o jų parodymais tikėti nėra pagrindo. Pastebėtina, kad 2019 m. rugsėjo 4 d., t. y. įvykio metu galiojusios redakcijos Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklės, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963, nenumatė pareigos policijos pareigÅ«nams viskÄ fiksuoti mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis, todėl policijos pareigÅ«nai, neįjungę asmeninių vaizdo registratorių, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, o dėl jų parodymų patikimumo jau yra pasisakyta tiek Å¡iame nutarime, tiek Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje.

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog R. G. 2019 m. rugsėjo 4 d. necenzÅ«riniais bei įžeidžiančiais žodžiais pažemino policijos pareigÅ«nų garbę bei orumÄ , taip pat nevykdė statutinių valstybės tarnautojų – policijos pareigÅ«nų teisėtų nurodymų bei reikalavimų ir tuo padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje bei 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus.

ANK 635 straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole iÅ¡dėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitÄ administracinę atsakomybę už padarytÄ nusižengimÄ nustatantį teisės aktÄ , teismas pakeičia nuorodÄ Ä¯ nusižengimÄ kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudÄ . Nagrinėjamu atveju iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog vienas iÅ¡ R. G. inkriminuotų administracinių nusižengimų kvalifikuotas pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 508 straipsnis nėra suskirstytas į dalis, todėl R. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 508 straipsnį, o ne pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudÄ atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobÅ«dį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formÄ ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Abu nusižengimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia.  R. G. atsakomybę lengvina tai, kad jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusižengė bÅ«damas neblaivus. Jis yra tris kartus nubaustas administracinėmis nuobaudomis už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus, nuobaudos galioja. Jis anksčiau teismo neteistas, nedirba. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. sausio 20 d. – sausio 28 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-43/2019 konstatuota, kad R. G. 2019 m. rugsėjo 4d. galimai darant ANK uždraustas veikas, diagnozuota Lengvas protinis atsilikimas reikÅ¡mingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; Organinis asmenybės sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, R. G. galimų veikų padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo   (b. l. 69). Ä®vertinus visas bylos aplinkybes R. G. skirtinos baudos, lygios sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkiui. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 636 ir 646 straipsniais,

n u t a r i a :

R. G. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje ir nubausti:

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį - 115 Eur bauda;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį - 115 Eur bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 140 (vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imties) eurų baudÄ .

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant Alytaus apylinkės teisme.

Teisėja Inga Liubinienė

Papildoma informacija: baudÄ administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant identifikacinį nusižengimo kodÄ â€“ ROIK 19105307334, įmokos kodÄ â€“ 1001.

Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.