60f80893-cf3d-435a-94e4-cdbcb647b0a2 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-858-428/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02469-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 24 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1600 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–3). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje kamerų tipo patalpose atliko nuo 2019-10-07 iki 2019-11-06. Kameroje nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis plotas, dalį ploto užėmė ir joje esantis inventorius bei sanitarinis mazgas.

Patalpose yra netinkama vėdinimo sistema, langai neatsidaro, todėl sunku iÅ¡vėdinti patalpas. Dėl tokių sÄ lygų labai blogai miegojo, vartojo migdomuosius ir stresÄ mažinančius vaistus. KiekvienÄ rytÄ bÅ«davo paimamas čiužinys, patalynė ir grÄ Å¾indavo tik vakare. VisÄ tÄ laikÄ turėdavo sėdėti, nes nebuvo jokių užsiėmimų, tik vienÄ valandÄ iÅ¡eidavo pasivaikščioti, o pasivaikščiojimo kiemelyje nebÅ«davo jokio inventoriaus sportui. Patalynė bei čiužiniai buvo laikomi sandėlyje su kitų nuteistųjų patalyne, nedezinfekuojami.

Drabužiai buvo paimami skalbti tik kartÄ Ä¯ mėnesį, o pačiam savarankiÅ¡kai nebuvo sÄ lygų iÅ¡siskalbti, iÅ¡sidžiovinti drabužius. Kirpdavo ne kirpykloje, nes kamerų tipo patalpose jos nėra. DuÅ¡o patalpose nėra užtikrintas privatumas, nėra pertvarų, taip pat nebuvo ir persirengimo kambario. Patyrė psichologinį smurtÄ , nes virÅ¡ kamerų tipo patalpų yra įrengti ilgalaikio pasimatymo kambariai, kurie nėra tinkamai izoliuoti ir kentė sklindančius garsus. Taipogi iÅ¡ darbo zonos sklido triukÅ¡mas nuo ryto iki vakaro, kas taipogi trikdydavo bei netoli kamerų langų esanti katilinė iÅ¡ kurios sklido dÅ«mai ir pareiÅ¡kėjas dusdavo.

Dėl to pareiÅ¡kėjas jautė dvasinius iÅ¡gyvenimus, tapo irzlus, nuolat skaudėjo galvÄ , jautė fizinius skausmus nugaros srityje, rankose, sutriko miegas. Atsakovės atstovė teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose, kuriose jam buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Kamerų tipo patalpose yra įrengta Å¡achtinė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, o taip pat galima ventiliacija per langus. Kamerų langai įrengti vadovaujantis teisės aktais.

Duomenų, jog ginčo laikotarpiu būtų netvarkingos būklės langai nėra. Atsakovė nurodo, jog Kybartų pataisos namai pradėti eksploatuoti 2006-06-15, po to, kai buvo priimti ir pripažinti naudoti 2005-12-15 pripažinimo tinkamais naudoti aktu ir 2006-06-14 pripažinimo tinkamais naudoti aktu laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų. Patalynė paimama vadovaujantis teisės aktais ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Patalynę patys nuteistieji atneša ir padeda į tam skirtas patalpas ir pasiima patys.

Patalynė sudedama į tam skirtas lentynas, ji yra atskiriama viena nuo kitos, patalpa yra vėdinama. Nuteistieji, kurie atlieka nuobaudas kamerų tipo patalpose vadovaujantis patvirtinta dienotvarke bei grafiku yra iÅ¡vedami pasivaikščioti, drausmės grupėje yra įrengtas poilsio kambarys ir nuteistieji pagal grafikÄ iÅ¡vedami žaisti stalo žaidimus, jei neturi nuobaudų. Drabužiai yra skalbiami vadovaujantis patvirtinta tvarka. Teisės aktai nenumato, kad duÅ¡o patalpose bÅ«tų įrengtos pertvaros bei persirengimo kabinos.

Pažymėjo, jog kerpant nuteistuosius yra vadovaujamasi teisės aktais bei patikrinimo aktai patvirtina, jog kamerų tipo patalpose yra įrengta kirpykla. PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje laikotarpiu nuo 2019-10-07 iki 2019-11-06. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu, toliau – ir Taisyklės) 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę 10 ir 7 kamerų tipo patalpose, kuriose jam teko nuo 3,88 iki 16,84 kv. m gyvenamojo ploto. Šioje administracinėje byloje konstatuotina, kad minimali gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog iÅ¡ kameros ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas. Å iuo aspektu pažymėtina, jog apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , teisės aktai nenumato reikalavimo, eliminuoti kameroje laikomo baldų, inventoriaus, sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ . Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo patalpose nebuvo ventiliacijos, patalpose buvo drėgna. Ginčo laikotarpiu galiojo Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtina Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 17 punkte nustatyta, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktÄ , gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatÅ«ra 18-28 °C. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16.9 punktÄ gyvenamųjų patalų langai gali bÅ«ti uždengiami apsauginėmis grotomis, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl ant langų pritvirtintų perteklinių grotų atmetami kaip nepagrįsti.

Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerų tipo patalpose yra įrengta Å¡achtinė iÅ¡traukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas kameroje su neatidaromais langais. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo gyvenamÄ sias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės. Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios.

Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, drėgmės iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai, Å¡io skyriaus 220 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis).

Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ . Greitai gendantys maisto produktai įdedami į Å¡aldytuvÄ . Ilgai saugoti ir dėl natÅ«ralių sÄ lygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai suraÅ¡omas aktas, kuris, nuteistajam pasiraÅ¡ius, įsiuvamas į jo asmens bylÄ .

Jokių iÅ¡imčių, draudimų paimti patalynę iÅ¡ kamerų tipo patalpose kalinčių asmenų, atsižvelgiant į nuobaudos rūšį, nuteistojo sveikatos bÅ«klę ir pan., Å¡ioje teisės normoje nėra įtvirtinta. Taigi, pagal aukščiau nurodytÄ jį teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡ nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, patalynė galėjo bÅ«ti surenkama ir iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė ginčo laikotarpiu paimdama iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patalynę ir jÄ iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui skunde nurodytu laikotarpiu veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumo.

Be to, atsakovė nurodė, jog čiužinius ir patalynę nuneÅ¡a ir paima patys nuteistieji. Tai patvirtina ir Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018-11-30 įsakymas Nr. 1/10-407 (b. l. 20–21). Patalpa, kurioje paliekami čiužiniai ir patalynė yra gerai vėdinama bei kiekvieno nuteistojo patalynė dedama į atskiras lentynas, todėl nėra jokio sÄ lyčio su kito asmens patalyne. Be to, kaip matyti iÅ¡ pateiktos dienotvarkės yra numatytas ir laisvas laikas, pasivaikščiojimas gryname ore, socialinės reabilitacijos priemonės bei psichologinė terapija (nuo 8.30 val. iki 11.00 val., nuo 13.00 val. iki 17 val., nuo 18.00 val. iki 20.00 val.).

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog nebuvo jokių užsiėmimų atmestini. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl kirpyklos nebuvimo atmestini, kadangi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2017-04-19 patikrinimo aktas patvirtina, jog kamerų tipo patalpose kirpyklos patalpa įrengta atskiroje patalpoje, kurioje buvo praustuvė, rankų higienos priemonės, atliekų surinkimo talpykla (b. l. 29–31). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad rÅ«bai buvo priimami skalbti tik vienÄ kartÄ per mėnesį, o pačiam nebuvo galimybės skalbti ir džiovinti drabužius.

Higienos normos HN 134:2015 40 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais. Atsakovės atstovas nurodė, jog Kybartų PN sektoriaus kamerose gyvenančių nuteistųjų patalynė ir drabužiai yra skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje pataisos namų direktoriaus patvirtinta tvarka ( b. l. 40–41).

TÄ dienÄ , kai nuteistiesiems suteikiamas duÅ¡as, pagal patvirtintÄ grafikÄ , tÄ dienÄ skalbiama ir patalynė bei drabužiai. PareiÅ¡kėjo argumentai, jog kamerų tipo patalpose nebuvo sudaryta sÄ lygų skalbti ir džiovinti drabužius vertintini kritiÅ¡kai, kadangi Kybartų PN iÅ¡skalbia centralizuotai ir iÅ¡skalbti drabužiai iÅ¡ skalbyklos yra grÄ Å¾inami sausi. Patvirtintoje tvarkoje numatyta, jog esant bÅ«tinybei, gydytojo nurodymu ar bÅ«rio virÅ¡ininko praÅ¡ymu, patalynė ir apatiniai drabužiai gali bÅ«ti skalbiami ir nesilaikant nustatyto grafiko.

Duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjas kreiptųsi dėl drabužių iÅ¡skalbimo nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiÅ¡kėjas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas aplinkybės, jog jam buvo suteikta teisė pasinaudojus skalbimo paslauga iÅ¡ skalbyklos gauti sausus drabužius, nepaneigia, todėl atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, jog Å¡iuo aspektu nenustatyta neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų. PareiÅ¡kėjas teigia, jog duÅ¡o patalpose nebuvo užtikrintas privatumas, nebuvo pertvarų, nebuvo duÅ¡uose persirengimo kambario.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duÅ¡e nebuvimas neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo, todėl nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas turi bÅ«ti vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, spręstina, kad nėra sÄ lygų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ bei neturtinės žalos padarymo faktÄ . Teisės aktai nenumato, jog duÅ¡e turi bÅ«ti persirengimo kambarys. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemelyje nebuvo įrengtas sporto inventorius. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), reglamentuoja ir pasivaikščiojimo kiemų įrengimÄ pataisos įstaigose.

Pagal Taisyklių nuostatas pasivaikščiojo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Taisyklių 20 p.). Pabrėžtina, jog Higienos normoje HN 134:2015 reikalavimai pasivaikščiojimo kiemelių įrengimui nereglamentuoti. Teismas pažymi, teisės aktai neįpareigoja atsakovo įrengti pasivaikščiojimo kiemelyje sporto įrangos.

PareiÅ¡kėjo argumentai dėl nesandarių ar neizoliuotų patalpų atmestini, kadangi kaip nurodė atsakovė pastatas yra įrengtas ir priduotas vadovaujantis teisės aktais, duomenų, jog jis neatitinka galiojančių teisės aktų nėra (pripažintas avarinės bÅ«klės ar kt.), todėl ir pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, jog iÅ¡ dirbtuvės sklido triukÅ¡mas bei iÅ¡ katilinės veržėsi dÅ«mai į kamerÄ pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių pažeidimų atvejų, jų datų.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl keliamo triukÅ¡mo ar skleidžiamų dÅ«mų pareiÅ¡kėjas kreipėsi į administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas, todėl jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstų pareiÅ¡kėjo argumentų dėl ginčo laikotarpiu veikusios katilinės bei dirbtuvės keliamų nepatogumų pagrindu atsakovės atstovės atsakomybė negalima. Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų Marijampolės PN Kybartų sektoriuje poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė Marijampolės PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Marijampolės PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 88 str. 1 p.) Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. J. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė