Legislator Case Law & Legislation
60f58d88-86b2-4e62-aa56-3bb04d25d145 AI generated

60f58d88-86b2-4e62-aa56-3bb04d25d145 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 60f58d88-86b2-4e62-aa56-3bb04d25d145
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

santuokÄ , sudarytÄ tarp R. J. ir R. J. (duomenys neskelbtini) , įregistruotÄ Å iaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) , nutraukti dėl atsakovo R. J. kaltės; nustatyti nepilnametės dukters A. J., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

Legislator headnote

AI generated

60f58d88-86b2-4e62-aa56-3bb04d25d145 · Å iaulių apygardos teismas: priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. II t., 167–171 b. l.). 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžių metu ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl dalintino nekilnojamojo turto, praÅ¡ydama turtÄ priteisti ieÅ¡kovei, o atsakovui priteisti kompensacijÄ už dalintinÄ turtÄ (atsakovo dalį). 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė taip pat patikslino reikalavimÄ dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, praÅ¡ydama nustatyti bendro pobÅ«džio tvarkÄ , įvertinant vaiko norus dėl bendravimo su atsakovu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-271-856/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01633-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.4.2; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 22 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieÅ¡kovės R. J. ieÅ¡kinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. Ieškovė R. J. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismo prašė:

1) santuokÄ , sudarytÄ tarp R. J. ir R. J. (duomenys neskelbtini) , įregistruotÄ Å iaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) , nutraukti dėl atsakovo R. J. kaltės;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

3) nustatyti nepilnametės dukters A. J., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

4) nustatyti, kad atsakovas R. J. bendrauja su nepilnamete dukterimi A. J. kas antrÄ mėnesio savaitgalį bei rotacijos principu tarp tėvų praleidžia su vienu iÅ¡ tėvų Å v. Kalėdas - 2018 su mama, 2019 su tėčiu ir t. t., Naujuosius Metus - 2018-2019 m. su tėčiu, 2019-2020 m. su mama ir t. t., Å v. Velykas - 2019 m. su mama, 2020 m. su tėčiu ir t. t. Taip pat atsakovas R. J. su dukra gali bendrauti bet kuriuo su dukra ir ieÅ¡kove suderintu laiku, jei tai netrukdo vaiko mokslams, sveikatai;

5) nustatyti, kad ieškovė nepilnametės dukters pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise;

6) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters A. J. išlaikymui po 50 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės;

7) priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters A. J. iÅ¡laikymÄ turtu, priteisiant atsakovui priklausančiÄ turto dalį: ½ dalį iÅ¡ 700/1578 dalies 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su statiniais, ½ dalį 43/100 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 43/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini);

8) priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters A. J. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ po 200 Eur nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. kovo mėnesio, iÅ¡ viso už 5 mėnesius, t. y. 1000 Eur;

9) padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ : ieÅ¡kovei R. J. priteisti ½ dalį santuokoje įgyto turto natÅ«roje: ½ dalį iÅ¡ 700/1578 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su statiniais, ½ dalį 43/100 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 43/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui R. J. priteisti ½ dalį santuokoje įgyto turto: ½ dalį iÅ¡ 700/1578 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su statiniais, ½ dalį 43/100 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 43/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini);

9) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. II t., 167–171 b. l.). 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžių metu ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl dalintino nekilnojamojo turto, praÅ¡ydama turtÄ priteisti ieÅ¡kovei, o atsakovui priteisti kompensacijÄ už dalintinÄ turtÄ (atsakovo dalį). 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė taip pat patikslino reikalavimÄ dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, praÅ¡ydama nustatyti bendro pobÅ«džio tvarkÄ , įvertinant vaiko norus dėl bendravimo su atsakovu.

2. Atsakovas R. J. su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies, prašydamas:

1) nutraukti santuokÄ , sudarytÄ tarp R. J. ir R. J., įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) nustatyti nepilnametės dukters A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina R. J.;

3) priteisti iÅ¡ R. J. nepilnametės dukters iÅ¡laikymui 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, pinigus iki einamojo mėnesio 25 dienos pervedant į nepilnametės dukters sÄ skaitÄ AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2018 m. kovo mėnesio 6 d.;

4) paskirti vaiko motinÄ R. J. nepilnametės dukters iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

5) nustatyti bendravimo tvarkÄ taip: kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalį tėvas R. J. praleidžia su nepilnamete dukra A. J., pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį 12 valandÄ , ir gražindamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį iki 21 val.. DidžiÄ sias metų Å¡ventes tėvas praleidžia su dukterimi rotacijos tarp tėvų principu: Å v. Kalėdas 2018 m. - su mama, 2019 m. - su tėvu; Naujuosius metus 2018-2019 m. - su mama, 2019-2020 m. - su tėvu; Å v. Velykas 2019 m. - su mama, 2020 m. - su tėvu. Tėvas R. J. su dukra A. J. gali bendrauti bet kuriuo suderintu su dukterimi ir dukters motina laiku, jei tai netrukdo vaiko mokslams, visuomeninei veiklai. Užtikrinant vaiko interesus, Å¡alys privalo, pasikeitus jų gyvenamųjų vietų adresams ir/ar mobiliųjų telefonų numeriams, nedelsiant praneÅ¡ti viena kitai apie pasikeitimus mobiliÄ ja SMS žinute, nurodant naujus duomenis;

6) padalinti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ : 700/1578 dalis 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43/100 dalis kitų statinių – kiemo statinių (Å¡ulinys, tvora, tualetas, rÅ«kykla, kiemo aikÅ¡telė) tarp Å¡alių lygiomis dalimis, tai yra po ½ kiekvienai Å¡aliai;

7) tarpusavio sutuoktinių išlaikymo po santuokos nutraukimo nepriteisti nei vienam iš sutuoktinių;

8) kilnojamÄ jį turtÄ Å¡alys pasidalijo bendru susitarimu ir dėl pasidalinto turto verčių pretenzijų vienas kitam neturi ir ateityje neturės;

9) po santuokos nutraukimo palikti R. J. pavardę „J.“, R. J. pavardę „J.“;

10) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi ir teismo iÅ¡laidas (e. b. II t., 65–71 b. l.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nutraukė ieÅ¡kovės R. J. ir atsakovo R. J. santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei R. J. paliko pavardę „J.“, atsakovui R. J. paliko pavardę „J.“; nustatė nepilnametės dukters A.

J. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina R. J.; nustatė atsakovo R. J. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnametę dukterį A. J. tvarkÄ taip: atsakovas R. J. bendrauja su nepilnamete dukterimi A. J. bet kada, netrikdydamas vaiko dienos režimo, dienotvarkės, esant paties vaiko pageidavimui, iÅ¡ anksto dėl bendravimo susitaręs su ieÅ¡kove ir suderinęs tinkamÄ laikÄ ir vietÄ ; priteisė iÅ¡ atsakovo R. J. materialinį iÅ¡laikymÄ A. J. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos, t. y. 2018-03-14, iki A.

J. pilnametystės, iÅ¡laikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės A. J. atstovei pagal įstatymÄ â€“ motinai R. J.; padalijo santuokos metu įgytÄ turtÄ taip: priteisė ieÅ¡kovei R. J. asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį 45/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

½ dalį 700/1578 žemės sklypo, 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 43/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui R. J. asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį 45/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 700/1578 žemės sklypo, 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

½ dalį 43/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovės R. J. 405,50 Eur žyminio mokesčio dalį valstybei; priteisė atsakovui R. J. iš ieškovės R. J. 622,70 Eur advokatės pagalbos išlaidas; priteisė iš atsakovo R. J. 298,23 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas; priteisė iš atsakovo R. J. 141,93 Eur žyminį mokestį valstybei.

4. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių vien sutuoktinio kaltės dėl iÅ¡irusios santuokos prezumpcijÄ . Vertino, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro ne dėl vieno sutuoktinio kaltės ir nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir iÅ¡saugoti Å¡eimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Todėl pripažino, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnyje ir santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

5. Teismas konstatavo, kad nepilnametis vaikas (Å¡alių duktė) Å¡iuo metu gyvena su ieÅ¡kove ir nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė vaikui sudaro netinkamas sÄ lygas augti ir vystytis. Byloje nesant duomenų, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove prieÅ¡tarautų vaiko interesams, atsakovas neprieÅ¡taravo tokiam ieÅ¡kovės reikalavimui, todėl nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina R. J..

6. Teismas byloje nustatė, jog Å¡iuo metu mergaitė nenori bendrauti su tėvu ir byloje nustatyta konkreti laikina bendravimo tvarka nebuvo realizuojama. Teismas sprendė, jog atsakovo ir dukters bendravimo nutrÅ«kimÄ lėmė Å¡alių nesutarimai dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tėvo bendravimas su vaiku yra ne tik teisė, bet ir pareiga, sprendė, jog nėra pagrindo nustatyti minimalios atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkos. Atsižvelgęs į tai, kad pati ieÅ¡kovė prašė nustatyti bendro pobÅ«džio atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkÄ , įvertinant vaiko norus, nustatė lankstesnę atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkÄ , nurodant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi bet kada, netrikdydamas vaiko dienos režimo, dienotvarkės, esant paties vaiko pageidavimui, iÅ¡ anksto dėl bendravimo susitaręs su ieÅ¡kove ir suderinęs tinkamÄ laikÄ ir vietÄ .

7. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė tik iÅ¡ dalies įrodymais pagrindė vaiko poreikių detalizacijÄ . Byloje teismas nustatė, kad atsakovas iÅ¡ dalies prisideda prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo, moka tam tikrus komunalinius mokesčius. Nustatė, kad atsakovas teikia materialinę paramÄ pilnamečiam sÅ«nui N. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 170 Eur, atsakovo pajamos per mėnesį yra 600 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam teikti dukteriai ieÅ¡kovės praÅ¡omo iÅ¡laikymo. Teismas sprendė, kad minimali 150 Eur suma užtikrintų, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovė nedirba, todėl sprendė, kad nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus Å¡iuo metu labiau užtikrins atsakovo teikiamas iÅ¡laikymas lėšomis, o ne turtu.

8. Teismas byloje nustatė, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio prisidėjo prie dukters iÅ¡laikymo (pirko maisto produktus, rÅ«pinosi kietu kuru, mokėjo komunalinius mokesčiu ir t. t.), pati ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas iÅ¡ dalies teikė iÅ¡laikymÄ dukteriai. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė, teigdama, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio netinkamai vykdė nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo pareigÄ , turėjo nurodyti ne tik tai, nuo kada, jos manymu, atsakovas nebeprisidėjo prie dukters iÅ¡laikymo, bet ir kokie nepilnametės dukters poreikiai nebuvo patenkinti, ir įrodyti, kad ji tuos poreikius tenkino tik iÅ¡ savo lėšų, tačiau ieÅ¡kovė tokių duomenų teismui nepateikė ir nepatenkintų vaiko poreikių nenurodė, todėl reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė.

9. Teismas byloje nustatė, kad Å¡alys ginčo name gyvena daug metų ir vertino, jog nepaisant laikinų nesutarimų, Å¡alys sugebėjo bendrai gyventi ir naudotis turtu. Teismas vertino, jog teismo proceso metu paaÅ¡trėję tarpusavio santykiai negali nulemti prioritetinio turto padalijimo natÅ«ra principo. Teismas sprendė, kad toks ginčo turto padalijimo bÅ«das užtikrintų Å¡alių nepilnamečio vaiko teises ir interesus į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

10. Kadangi byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl dalintino turto vertės, teismo vertinimu, bÅ«tent turto padalijimas lygiomis dalimis užtikrintų Å¡alims galimybę, esant reikalui, realizuoti turtÄ (jo dalį) tarpusavio sutarimu, nustatant tikrÄ jÄ turto rinkos vertę. Bendrai valdydamos turtÄ , Å¡alys neturėtų subjektyvių priežasčių formaliai mažinti nekilnojamojo turto vertę ir jį valdydami bendrai bÅ«tų suinteresuotos turto vertę ir padalijimo bÅ«dÄ , esant poreikiui, nustatyti sÄ Å¾iningai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė R. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Dėl santuokos iÅ¡irimo dėl atsakovo kaltės. Teismas neteisingai įvertino 2018-11-08 dienos nutarimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrodomÄ jÄ galiÄ ir nepagrįstai juo vadovavosi, kaip įrodymu, paneigiančiu atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Nepagrįstai teismas vertino aplinkybes, kad atsakovui yra suteikta mokytojo metodininko kvalifikacija, jis teigiamai charakterizuojamas darbe, todėl, teismo manymu, jis nėra kaltas dėl Å¡eimos iÅ¡irimo. Teismas nepagrįstai nevertino sutuoktinių pilnamečio sÅ«naus paaiÅ¡kinimų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo elgesiu Å¡eimoje. Teismas nepagrįstai neįvertino raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad sutuoktinių nepilnametė dukra dėl netinkamo psichologinio klimato Å¡eimoje, dėl netinkamo atsakovo elgesio, atsisako bendrauti su tėvu, tai ne kartÄ buvo konstatuota ir vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, byloje pateiktos medicininės pažymos.

Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl sutuoktinių abipusės kaltės, nepagrįstai vadovavosi atsakovo liudininkų nuomone, kurie iÅ¡reiÅ¡kė tik savo subjektyvius pasvarstymus, nepateikdami objektyvių įrodymų, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, priimdamas sprendimÄ , neiÅ¡nagrinėjo byloje surinktų įrodymų, atmesdamas kitus įrodymus, nemotyvavo savo sprendimo, todėl nemotyvuotas ir nepagrįstas teismo sprendimas naikintinas, priimant naujÄ sprendimÄ nutraukti santuokÄ tarp R.

J. ir R. J. dėl atsakovo R. J. kaltės, priteisiant 10 000 Eur patirtÄ neturtinę žalÄ dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo. 11.2. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Teismas iÅ¡ esmės nenagrinėjo ir neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas. Viso proceso metu atsakovo interesas buvo laikomas prioritetiniu nepilnamečio vaiko interesų atžvilgiu. Teismas iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo ir neatsižvelgė į tai, kad CK ir CPK normos užtikrina galimybę vaikui nepriklausomai nuo jo amžiaus teisme iÅ¡dėstyti savo nuomonę.

Teismas neiÅ¡klausė nepilnametės A. J. nuomonės. 11.3. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio. Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio, netinkamai taikė materialines teisės normas ir nepagrįstai nevertino prioritetinių vaiko teisių į vaiko poreikių užtikrinimÄ , iÅ¡keldamas atsakovo - tėvo, turtinę padėti prieÅ¡ nepilnamečio vaiko interesus. Teismas nepagrįstai vertino, jog nepilnametės dukters poreikiams patenkinti pakanka priteisti iÅ¡ atsakovo 150 Eur. 11.4.

Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters iÅ¡laikymui nuo 2017 metų spalio mėnesio iki 2018 kovo mėnesio po 200 Eur, viso 1000 Eur. Savo sprendimÄ teismas grindė aplinkybėmis, nesudarančiomis pagrindo atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ kaip neįrodytÄ . 11.5. Dėl turto padalijimo. Teismas neteisingai parinko turto padalijimo bÅ«dÄ , visÄ turtÄ padalindamas natÅ«ra, o ne spręsdamas klausimÄ dėl kompensacijos priteisimo atsakovui už jam tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį. 11.6.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, neišnagrinėjo ir neatskleidė ryšio su kitais byloje esančiais įrodymais atsakovo liudytojų paaiškinimų, kurie yra šališki ir neobjektyvūs, nepagrįsti jokiais kitais įrodymais.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas R. J. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Teismas priėmė pagrįstÄ sprendimÄ . Tik todėl, kad teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimÄ , nereiÅ¡kia, kad Å¡is sprendimas turi bÅ«ti panaikintas. 12.2. Apeliantė byloje sprendė, jog nereikalinga vaiko apklausti, nes vaiko pozicija byloje yra iÅ¡dėstyta, dabar jau apeliaciniame skunde teigia prieÅ¡ingai. 12.3.

Atsakovas visada iÅ¡laikė Å¡eimÄ , dirba kelis darbus, ir tÄ patvirtina tiek raÅ¡ytiniai bylos įrodymai, tiek liudytojų parodymai. Atsakovas pateikė byloje asmeninės savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, kurie akivaizdžiai įrodo, kad visi Å¡eimos mokesčiai už komunalinius patarnavimus sumokėti iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos lėšų. 12.4. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad Å¡ioje situacijoje nėra pagrindo nustatyti minimaliÄ bendravimo tvarkÄ .

Byloje daug įrodymų, kiek pastangų atsakovas dėjo siekdamas bendrauti su dukra. 12.5. Teismas iÅ¡samiai pagrindė priteisiamo nepilnametei dukrai iÅ¡laikymo dydį, įvertinęs visus pateiktus įrodymus, proporcingai tėvo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Atsakovas teikia materialinę paramÄ pilnamečiam sÅ«nui po 170 eurų per mėnesį ir iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai po 150 eurų per mėnesį, tai yra 320 eurų. Pagal bylos duomenis, pragyvenimui atsakovui, kaip pedagoginį darbÄ dirbančiam žmogui, lieka apie du Å¡imtus eurų.

Apeliantė visiÅ¡kai neįrodinėjo ir neįrodė konkrečios pinigų sumos – 600 eurų, kuriÄ ji neva iÅ¡leidžia dukters poreikiams per mėnesį. 12.6. Teismas, tenkindamas atsakovo reikalavimÄ ir padalindamas santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«rÄ , tai yra po ½ kiekvienai Å¡aliai, priėmė teisingÄ ir visiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė jokio turto vertinimo. 12.7. Atsakovo artimųjų liudijimas apie jiems žinomas Å¡alių gyvenimo aplinkybes, atsakovo pasidalijimas su jais savo iÅ¡gyvenimais ir bendro gyvenimo ypatumais, nelaikytini melagingais parodymais.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliantės R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo bei santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo. Dėl naujų įrodymų prijungimo 15. Å alys apeliacinės instancijos teismui teikia naujus įrodymus. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui teikia: iÅ¡raÅ¡Ä , medicininę pažymÄ , 2018-12-14 prokuratÅ«ros lydraÅ¡tį su nutarimu, 2018-11-20 pažymÄ , charakteristikÄ , susiraÅ¡inėjimų kopijas, „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, pagalbos planus.

Apeliantės teigimu, Å¡ių įrodymų apeliantė neturėjo galimybės pateikti pirmos instancijos teismui. Ä®vertinus apeliantės pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad beveik visus minėtus įrodymus (pažymos, sutartis, susiraÅ¡inėjimai, planai, charakteristika) apeliantė galėjo pateikti nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, kadangi dauguma jų jau turėjo arba galėjo juos gauti anksčiau. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog kai kurių įrodymų pirmosios instancijos teisme nenorėjo teikti, nėra pagrindas Å¡iuos įrodymus priimti apeliacinės instancijos teisme.

Pažymėtina, kad Å¡alys privalo sÄ Å¾iningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir įrodymus teikti laiku. Taip pat pažymėtina, jog kai kurie pateikti įrodymai nėra tikslÅ«s ir neturi įrodomosios galios. IÅ¡ apeliantės pateiktų susiraÅ¡inėjimų nėra aiÅ¡ku ir negalima tiksliai nustatyti, kokiu metu Å¡ie susiraÅ¡inėjimai vyko, su kuo tiksliai jie vyko ir pan. Teikiamas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas priimtas 2018-12-14. IÅ¡ pateikto lydraščio matyti, kad Å¡is nutarimas ieÅ¡kovei (apeliantei) iÅ¡siųstas 2018-12-14, tačiau tiksliai nėra žinoma, kada apeliantė jį gavo, todėl gali bÅ«ti, kad apeliantė jo galėjo ir nespėti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Atsižvelgiant į tai, šis įrodymas priimamas ir vertinamas su kitais byloje esančiais įrodymais, kitus apeliantės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

16. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ taip pat pateikė papildomus įrodymus – 2019-01-23 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-01-02 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros kaltinamÄ jį aktÄ baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad Å¡iuos įrodymus teikia, nes jie yra susiję su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, o teikiamų įrodymų bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme jis dar neturėjo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi atsakovo teikiami įrodymai yra susiję su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, kuriuos teisėjų kolegija priima, priimami ir Å¡ie atsakovo pateikti nauji įrodymai. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 17. Apeliantė praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas santuokos nutraukimo byloje, yra daug aplinkybių, susijusių su procesiniais sprendimais, įrodymų rinkimu, ekspertizės paskyrimu, todėl pageidauja, kad apeliacinis skundas bÅ«tų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo bÅ«tinumo.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡iuo konkrečiu atveju apeliantės R. J. skundui iÅ¡spręsti pakanka byloje esančios medžiagos, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos visos aplinkybės ir argumentai, todėl asmeniÅ¡kai iÅ¡klausyti Å¡alis nėra bÅ«tinybės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotiniai Å¡alių paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės pakeistų teismo iÅ¡vadas dėl sprendimo, todėl Å¡is apeliantės praÅ¡ymas netenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 20. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje buvo padarytas įraÅ¡as dėl Å¡alių santuokos sudarymo, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Å alims gyvenant santuokoje gimė vaikai N. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. J. yra vaikų N. J. ir A. J. tėvas, o ieÅ¡kovė R. J. – Å¡ių vaikų motina. N. J. jau yra pilnametis. Gyvenant santuokoje Å¡alys įgijo šį turtÄ : 45/100 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 700/1578 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei 21. IeÅ¡kovė prašė santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad jis netinkamai vykdė savo pareigas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro ne dėl vieno sutuoktinio kaltės ir nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, ir Å¡alių santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada, nurodo, kad teismas neteisingai įvertino 2018-11-08 dienos nutarimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrodomÄ jÄ galiÄ ir nepagrįstai juo vadovavosi kaip įrodymu, paneigiančiu atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, nepagrįstai nevertino sutuoktinių pilnamečio sÅ«naus paaiÅ¡kinimų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo elgesiu Å¡eimoje, nepagrįstai vadovavosi atsakovo liudininkų nuomone.

22. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

23. Santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

24. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

25. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

26. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes jis grįžta naktimis, triukÅ¡mauja, neleidžia ieÅ¡kovei ir dukrai ilsėtis namie, ieÅ¡kovę ir dukrÄ vadina necenzÅ«riniais žodžiais, atsakovas niekada nepadeda, netvarko namų, dukra dėl atsakovo elgesio patiria psichologinį spaudimÄ , atsakovas buvo neiÅ¡tikimas, kartÄ smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Atsakovas prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes, jo teigimu, Å¡alys nesutarė nuo santuokos pradžios, ieÅ¡kovė nelojali Å¡eimai, negerbė atsakovo, nuolat kėlė konfliktines situacijas namuose, ieÅ¡kovė paskutiniu metu nuolat kviečia policijos pareigÅ«nus be priežasties, ieÅ¡kovė manipuliuoja nepilnamete dukra, Å¡alys jau du metus gyvena atskiruose kambariuose.

27. IÅ¡ į bylÄ pateiktų Å¡alių įrodymų nustatyta, jog pagal ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ 2018-09-26 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl to, kad atsakovas sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo Å¡eimos nariui – sutuoktinei. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros 2018-11-08 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika ar baudžiamasis nusižengimas.

IeÅ¡kovė šį nutarimÄ apskundė ir 2018-12-14 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros 2018-11-08 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas, nutarta ikiteisminį tyrimÄ tęsti. 2019-01-23 priimtas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nes nepadaryta nusikalstama veika ar baudžiamasis nusižengimas. Kad minėtas nutarimas bÅ«tų apskųstas, byloje įrodymų nėra.

IÅ¡ 2019-01-23 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros nutarimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje nustatyta, jog 2018-09-26 nustatytas kÅ«no sužalojimas negalėjo bÅ«ti padarytas ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai nenurodė, kad atsakovas kada smurtavo prieÅ¡ atsakovę. Ä® bylÄ pateiktas 2019-01-02 kaltinamasis aktas, kuriuo ieÅ¡kovė kaltinama smurtaudama sukėlusi nežymų sveikatos sutrikdymÄ sutuoktiniui – atsakovui, byla perduota teismui, Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtas teisiamasis posėdis.

28. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovas buvo neiÅ¡tikimas, tačiau į bylÄ jokių pagrįstų įrodymų neteikė. Byloje esantys įrodymai tokių ieÅ¡kovės teiginių nepatvirtina. Vien liudytojo Å¡alių sÅ«naus parodymai nėra pakankamas pagrindas santuokinei neiÅ¡tikimybei patvirtinti.

29. Nagrinėjamoje civilinėje byloje apklausti tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo kviesti liudytojai nurodė, kad Å¡alių santykiai skirtingi, tarp Å¡alių jausmų nebuvo. Liudytojas Å¡alių sÅ«nus nurodė, kad tarp tėvų kildavo konfliktai, mano, kad konfliktus dažniausiai kėlė tėvas. Dauguma apklaustų liudytojų manė, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad komunalinius mokesčius mokėjo ieÅ¡kovė ir atsakovas. Liudytojai Å¡ias aplinkybes taip pat patvirtino, nurodydami, kad Å¡alys tarpusavio sutarimu buvo pasidaliję mokesčių mokėjimo pareigas (liudytoja I. S.), 2017 m. – 2018 m. atsakovas mokėjo tik dalį mokesčių už nekilnojamÄ jį turtÄ (liudytojas N. J.). Nepilnametės dukros iÅ¡laikymu rÅ«pinosi abi Å¡alys.

30. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, bylos įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo padarytų esminių sutuoktinio pareigų pažeidimų, dėl kurių Å¡eiminis gyvenimas tapo negalimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iÅ¡ esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos pareigas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir iÅ¡saugoti Å¡eimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam, ir pagrįstai pripažino, kad abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

31. Kadangi santuoka pagrįstai pripažinta iÅ¡irusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai CK 3.70 straipsnio 2 dalis netaikytina, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo 32. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nenagrinėjo ir neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas. Viso proceso metu atsakovo interesas buvo laikomas prioritetiniu nepilnamečio vaiko interesų atžvilgiu. Teismas neiÅ¡klausė nepilnametės A. J. nuomonės.

33. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose.

34. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaikÄ yra asmeninio pobÅ«džio teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima kai kitas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡iuo metu mergaitė nenori bendrauti su tėvu. Ä®vertinęs 2018-07-09 psichologės V. Å . iÅ¡vadÄ dėl A. J. nuomonės iÅ¡klausymo vertino, kad atsakovo ir dukters bendravimo nutrÅ«kimÄ lėmė Å¡alių nesutarimai dėl nekilnojamojo turto padalijimo, sprendė, jog nėra pagrindo nustatyti minimalios atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkos.

39. Kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas teisme, o jei Å¡itai neįmanoma – per atstovÄ (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Vaiko nuomonė gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu arba kitais vaiko pasirinktais bÅ«dais (CPK 380 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimÄ , į vaiko pažiÅ«ras, norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko pažiÅ«ros ar noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju Å¡alių nepilnametė dukra yra (duomenys neskelbtini) metų.

40. Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog Å¡eimos bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja ne tik aktyvaus teismo, bet ir tiesioginio bei aktyvaus valstybinių įstaigų ir institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugÄ , vaidmens (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011).

41. Nagrinėjamu atveju Å¡alių nepilnametė dukra yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Byloje pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi pavedė atlikti nepilnametės A. J. apklausÄ siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko nuomonę dėl gyvenimo ir bendravimo su motina ir tėvu. Psichologė nepilnamečio vaiko apklausos metu nustatė, kad mergina, kalbėdama apie tėvÄ , demonstruoja pyktį. Jos pasakojime vyrauja dichotominis mÄ stymas, kada vienam iÅ¡ tėvų priskiriamos tik teigiamos, o kitam - neigiamos savybės. Psichologė pastebėjo, kad mergina nepateikia informacijos apie realiÄ fizinę grėsmę namų aplinkoje (dėl tėvo elgesio), tačiau, psichologės vertinimu, mergaitė jaučiasi emociÅ¡kai nesaugi dėl užsitęsusių konfliktų tarp tėčio ir mamos.

Pastebėta, kad mergaitės pasakojime dominuoja turto tema, mergaitės pyktis orientuotas į tėvo nenorÄ atiduoti dalį namo. Mergaitė pokalbio su psichologe metu nurodė, kad „nenoriu jokios bendravimo tvarkos su juo, ypatingai todėl, kad jis nori atimti namus iÅ¡ manęs“, „jei jis iÅ¡sikraustytų iÅ¡ namų, paliktų mane ramybėje, gal tada su juo susitikčiau“. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡alių nepilnametė dukra byloje buvo iÅ¡klausyta ir iÅ¡siaiÅ¡kinta jos nuomonė dėl bendravimo su tėvu.

Apklausti mergaitę teismo posėdyje nebuvo būtina.

42. Pažymėtina, jog jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų bÅ«ti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieÅ¡taravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančiÄ bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

43. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo ir dukters bendravimo nutrÅ«kimÄ lėmė Å¡alių nesutarimai dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Byloje nenustatyta, kad atsakovo elgesys yra žalingas nepilnametės dukros atžvilgiu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti minimalios atsakovo bendravimo su dukra tvarkos.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra atitinka tiek sÄ Å¾iningo proceso principus, tiek teismo siekį pirmiausia užtikrinti ir apsaugoti vaiko interesus (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio 45. Apeliantė byloje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters A. J. iÅ¡laikymui po 200 Eur kas mėnesį: po 50 Eur mokant kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, ir priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters A.

J. iÅ¡laikymÄ turtu, priteisiant atsakovui priklausančiÄ turto dalį: ½ dalį iÅ¡ 700/1578 dalies 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su statiniais, ½ dalį 45/100 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 43/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo R. J. materialinį iÅ¡laikymÄ A. J. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos iki A.

J. pilnametystės.

46. Apeliantės teigimu, teismas, priimdamas sprendimÄ dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio, netinkamai taikė materialines teisės normas ir nepagrįstai nevertino prioritetinių vaiko teisių į vaiko poreikių užtikrinimÄ , iÅ¡keldamas atsakovo turtinę padėti prieÅ¡ nepilnamečio vaiko interesus, bei nepagrįstai vertino, jog nepilnametės dukters poreikiams patenkinti pakanka priteisti iÅ¡ atsakovo 150 Eur.

47. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. IÅ¡laikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Å ie kriterijai nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje.

48. IÅ¡laikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

49. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

50. Nepagrįstai apeliantė teigia, jog sprendimo priėmimo dienÄ minimali mėnesinė alga buvo 400 Eur ir teismui turėjo bÅ«ti žinoma, kad iki sprendimo įsiteisėjimo Å¡i minimali alga bus didinama, todėl ieÅ¡kovė net neturėjo įrodinėti, kad pusę Å¡ios sumos, t. y. 200 Eur, vaiko minimaliems poreikiams patenkinti yra bÅ«tina suma.

51. Teisėjų kolegija pažymi, jog minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti. Tačiau teismas turi ne pareigÄ , o teisę vadovautis Å¡iuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).

52. Byloje nustatyta, kad Å¡alių nepilnametei dukrai A. J. yra (duomenys neskelbtini) metų. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) menų gimnazijos 6 klasėje. Duomenų apie A. J. lankomus bÅ«relius, kitÄ popamokinę veiklÄ byloje nėra. Ä® bylÄ pateikti medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai, kuriuose nurodyta Å¡alių nepilnametės dukros sveikatos bÅ«klė, nurodyta, kad mergaitei nustatytas gastroezofaginis refliuksas, kairio inksto cista, kÅ«no masės trÅ«kumas, kad nuo 2018-04-05 iki 2018-08-12 mergaitei teiktos psichologo konsultacijos, nes mergaitė patiria stresÄ . Rimtų susirgimų nenurodyta, specialiųjų poreikių nėra. Ä®vertinus aptartus duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡alių nepilnametės dukros sveikata yra normali.

53. VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡o duomenimis, Å¡alims priklauso 45/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Apeliantė nurodo, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu perleido savo motinai butÄ su rÅ«siu, tačiau Å¡ios aplinkybės neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Å alys Å¡iuo metu neturi kito nekilnojamojo turto.

Atsakovas R. J. dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamos yra apie 600 Eur per mėnesį. IeÅ¡kovė Å¡iuo metu nedirba. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas vieno vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , vertina (turi įvertinti) tÄ aplinkybę, jog atsakovas turi daugiau iÅ¡laikytinių. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtina ieÅ¡kovo N. J. (Å¡alių pilnamečio sÅ«naus) ir atsakovo R.

J. taikos sutartis, pagal kuriÄ R. J. nuo 2018 m. spalio 15 d. įsipareigojo teikti materialinę paramÄ pilnamečiam sÅ«nui N. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 170 Eur.

54. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šiuo metu ieškovė nedirba, sprendė, kad nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus šiuo metu labiau užtikrins atsakovo teikiamas išlaikymas lėšomis, o ne turtu.

55. Apeliantė byloje nurodė, kad dukters A. J. minimaliam iÅ¡laikymui kas mėnesį reikalinga 400 Eur suma. IÅ¡leidžiamÄ sumÄ pagrįsti į bylÄ pateikė iÅ¡laidų lentelę bei kvitų kopijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime teismas tinkamai individualizavo situacijÄ , įvertino ir nustatė vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniÅ¡kai reikalingas sumas, dalį ieÅ¡kovės įrodinėjamų sumų pagrįstai sumažindamas. Byloje nustatyta, kad atsakovas iÅ¡ dalies prisideda prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo.

56. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymu visi tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, turi teisę gauti vaiko pinigus (nuo 2019 m. sausio mėn. po 50 Eur kiekvienÄ mėnesį). Apeliantė nepilnametės dukters iÅ¡laikymui taip pat gali pridėti kas mėnesį po 50 Eur.

57. Teisėjų kolegija, nustačiusi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes (ieÅ¡kovės ir atsakovo gaunamas pajamas; turtinę padėtį; Å¡alių nepilnametės dukros sveikatÄ , tai, kad atsakovas dar turi kitÄ iÅ¡laikytinį) sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ iÅ¡laikymo dydį, tačiau nepagrįstai vertino, kad Å¡alių dukrai iÅ¡ atsakovo yra pakankamas iÅ¡laikymo dydis 150 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėto dydžio iÅ¡laikymas negali patenkinti bÅ«tinų (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sÄ lygų jai augti ir vystytis, todėl sprendžia, jog yra pagrindas padidinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡ atsakovo Å¡alių dukrai A.

J. priteistÄ 150 Eur iÅ¡laikymÄ iki 170 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas yra pajėgus daugiau prisidėti prie dukters iÅ¡laikymo, t. y. mokėti po 170 Eur per mėnesį. Toks iÅ¡laikymo dydis kas mėnesį atsakovui nebus nepakeliama finansinė naÅ¡ta.

58. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad šalys negauna pakankamai darbinių pajamų, neatleidžia bet kurio iš tėvų nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaikus. Ieškovė taip pat turi dėti pastangas gauti darbines pajamas. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas paprastai tenka didesnė naÅ¡tos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų iÅ¡laidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina paprastai neprisideda. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, yra pagrindas pakeisti Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir padidinti priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo 59. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters iÅ¡laikymui nuo 2017 metų spalio mėnesio iki 2018 kovo mėnesio, po 200 Eur, viso 1000 Eur.

60. Pagal CK 3.200 straipsnį, iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

61. IÅ¡laikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad iÅ¡laikymas neteikiamas iÅ¡ viso ar jeigu jis neteikiamas iÅ¡ dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprÅ«pinimas, kuris nepatenkina vaiko visų bÅ«tinų poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Taigi, byloje turi bÅ«ti nustatomos aplinkybės, reikÅ¡mingos klausimui dėl iÅ¡laikymo įskolinimo priteisimo iÅ¡spręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti iÅ¡laikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, įtvirtintÄ CPK 178 straipsnyje, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

62. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog atsakovas minėtu laikotarpiu prisidėjo prie dukters iÅ¡laikymo (pirko maisto produktus, rÅ«pinosi kietu kuru, mokėjo komunalinius mokesčius). IeÅ¡kovė byloje taip pat nurodė, kad atsakovas iÅ¡ dalies teikė iÅ¡laikymÄ dukteriai (2018-10-23 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 48 min. 5 sek. – 48 min. 15 sek.). IeÅ¡kovei vengiant priimti iÅ¡ atsakovo dukters iÅ¡laikymui skirtas lėšas, atsakovas dukters vardu atidarė sÄ skaitÄ banke, į kuriÄ kas mėnesį pervesdavo dukters iÅ¡laikymui po 150 Eur, ir apie tai buvo informuota ieÅ¡kovė ir jos atstovė (e. b. I t., 60–66 b. l.) (2018-05-03 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 16 min. 35 sek. – 19 min. 50 sek.).

63. Ä®vertinusi aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad ieÅ¡kovė byloje nenurodė, kokie nepilnametės dukters poreikiai nebuvo patenkinti ir kad ji tuos poreikius tenkino tik iÅ¡ savo lėšų. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovas aptariamu laikotarpiu prisidėjo prie dukters iÅ¡laikymo. Kad atsakovo teiktas iÅ¡laikymas buvo nepakankamas, byloje nėra pagrįstų duomenų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė. Dėl turto padalijimo 64. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai parinko turto padalijimo bÅ«dÄ , visÄ turtÄ padalindamas natÅ«ra, o ne spręsdamas klausimÄ dėl kompensacijos priteisimo atsakovui už jam tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus.

65. Byloje nustatyta, kad šalims priklauso 45/100, pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

66. Nagrinėjamoje byloje Å¡alys nesutarė dėl nekilnojamojo turto padalijimo, ieÅ¡kovė pageidavo visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ gauti natÅ«ra ir priteisti atsakovui kompensacijÄ už jam tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį. Atsakovas prašė turtÄ padalinti lygiomis dalimis.

67. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-430/2011).

68. Å is prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natÅ«ra) turto padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ . Negalimumas yra objektyvus – techniÅ¡kai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sÄ lygų jas atskirti, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų apsaugÄ ).

Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektÄ bendrai valdyti ir naudoti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobÅ«džio, yra pažymėjęs, jog vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai neturėtų nulemti Å¡io turto padalijimo bÅ«do. Å eimos santykių esmė ir kuriamo turto Å¡eimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifikÄ , kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neiÅ¡vengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus Å¡eimos teisinių santykių nutraukimo atvejais.

Dėl to, santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiÅ¡kumų nulemtÄ valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naÅ¡tÄ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

69. Taigi, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių, arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų nepilnamečių vaikų interesų apsaugÄ . Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, parinkdamas turto padalijimo bÅ«dÄ , nagrinėjo ir vertino pirmiau nurodytas teismų praktikoje suformuluotas reikÅ¡mingas aplinkybes.

70. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl dalintino turto vertės. Byloje atsakovas siÅ«lė apeliantei piniginę 23 000 eurų kompensacijÄ už jam atitenkantį nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau ieÅ¡kovė su tokiu atsakovo pasiÅ«lymu nesutiko, nurodydama, jog nesutiktų su jokia atsakovo siÅ«loma suma (2018-10-23 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 24 min. 10 sek. – 1 val. 27 min. 55 sek.). Atsakovas ginčo nekilnojamojo turto vertei pagrįsti pateikė 2018 m. gegužės mėnesio UAB „Ober-haus“ nekilnojamojo turto vertinimÄ ir VÄ® Registrų centras 2018-06-21 iÅ¡raÅ¡Ä , ieÅ¡kovė su nurodyta verte nesutiko. Teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pasiÅ«lė Å¡alims per 14 dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos pateikti teismui duomenis, parodančius nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę. Papildomų duomenų apie ginčo nekilnojamojo turto vertę teismui pateikta nebuvo.

71. Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalys ginčo name gyvena daug metų. Net ir prasidėjus konfliktams tarp šalių, taip pat prasidėjus teisminiam procesui, šalys ir toliau gyveno ginčo name. Atsakovas byloje nurodė, kad šiuo metu gyvena ginčo name atskirai nuo ieškovės (įrengtoje palėpėje). Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kad šalys bendrai tvarkė ūkio ir turto išlaikymo klausimus.

72. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginys, kad Å¡alių santykiai itin konfliktiÅ¡ki, nesudaro pagrindo subjektyviai iÅ¡vadai, kad viename name buvę sutuoktiniai negali gyventi, ir lemti sprendimÄ turtÄ dalinti kitu bÅ«du, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas. Å is bÅ«das, kaip prioritetinis, yra įtvirtintas įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) ir suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjamu atveju jis nepažeidžia Å¡alių teisių ir turtinių interesų. Toks ginčo turto padalijimo bÅ«das užtikrina ir Å¡alių nepilnamečio vaiko teises ir interesus į tinkamÄ , įprastÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei nuostatas, apeliacinio skundo argumentai, jog teismas parinko neteisingÄ turto padalijimo bÅ«dÄ , yra atmetami.

73. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties 74. Ä®vertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės detaliai iÅ¡tyrė į bylÄ pateiktus įrodymus ir įvertino juos bylos duomenų visumos kontekste, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes, tik nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo R. J. materialinį iÅ¡laikymÄ A. J. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos iki A. J. pilnametystės. Esant nurodytoms aplinkybėms, Å¡i Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis keistina, nurodant, kad iÅ¡ atsakovo R.

J. priteistinas materialinis išlaikymas A. J. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki A. J. pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

75. Apeliantė ir atsakovas nurodo, kad Å iaulių apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nutraukė ieÅ¡kovės R. J. ir R. J. santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau Å¡alių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Dėl to Å¡alys praÅ¡o patikslinti Å¡iÄ teismo sprendimo dalį.

76. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog apeliantė ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutraukė ieÅ¡kovės R. J. ir R. J. santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau iÅ¡ byloje esančio santuokos sudarymo iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Å¡alių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija patikslina Å¡iÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, nurodydama, jog nutraukiama ieÅ¡kovės R.

J. ir atsakovo R. J. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmojoje instancijoje 77. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

78. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytus motyvus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, Å¡alių patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo proporcijos, taip pat į tai, kad apeliacinėje byloje keistina tik sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo dydžio priteisimo, priteistÄ iÅ¡laikymo dydį padidinant nuo 150 Eur iki 170 Eur, sprendžia, jog nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirstytas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 79. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. iš dalies patenkintas vienas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio, padidinant jį 20 Eur suma (nuo 150 Eur iki 170 Eur).

80. Apeliantei byloje teikiama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš 2019-03-25 pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad valstybė byloje patyrė 442 Eur išlaidas.

81. Atsakovas apeliacinėje instancijoje patyrė 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

82. Apeliacinį skundÄ patenkinus tik labai nedidelėje apimtyje (apie 3 procentus), apeliantės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neskirstomos, o atsakovui iÅ¡ apeliantės, nors ji ir atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei, priteisiama 450 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: patikslinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo, ir Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti taip:

Nutraukti ieÅ¡kovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , (duomenys neskelbtini) (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo, ir Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti taip: Priteisti iÅ¡ atsakovo R. J. materialinį iÅ¡laikymÄ A. J. po 170 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos, t. y. 2018-03-14, iki A.

J. pilnametystės, iÅ¡laikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui R. J. iÅ¡ ieÅ¡kovės R. J. 450 Eur (keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Burbulienė Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Birutė Simonaitienė