60f4b0b2-12cd-4d9d-9af0-62ade5cce76b · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-124-527/2018                                                                   Teismo proceso Nr. 1-01-1-00767-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RERSPUBLIKOS VARDU 2018 sausio 5 d.Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, kaltinamajam A.

G. ir jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui,nukentėjusiajam V. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 61-1-00767-12, kurioje A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Baltarusijos Respublikos pilietis, baltarusis, iÅ¡situokęs, 9 kl. iÅ¡silavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas 2005-04-20 Jonavos r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 2 m. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs 2007-04-18, teistumas iÅ¡nykęs)kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė: A. G. 2012 m. rugsėjo 29 d. vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju V. S. metu buto tualete buvusiam V. S. tyčia rankų kumščiais bei kojomis sudavė daugybinius smÅ«gius į veido sritį ir kitas kÅ«no vietas, toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , V. S. išėjus iÅ¡ tualeto, jį pastÅ«mė, ko pasėkoje nukentėjusysis nukrito ant grindų, o atsikėlusiam nuo grindų ir atsigulusiam į lovÄ nukentėjusiajam sudavė daugybinius smÅ«gius kumščiais į įvairias kÅ«no vietas bei galvÄ , tuo padarė nukentėjusiajam V.

S. galvos, kaklo, krÅ«tinės sumuÅ¡imus, blužnies plyÅ¡imÄ , lydimÄ kraujo susikaupimo pilvaplėvės ertmėje, tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatÄ .A. G. kaltu neprisipažino nei apklaustas įtariamuoju (2 t., b. l. 6–7; 1 t., b. l. 152–153, nei kaltinamuoju ir teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad su nukentėjusiojo sÅ«numi kartu dirbo miÅ¡ke (nelegaliai). 2012-09-29 atvažiavo iÅ¡ darbo, paėmė ,,bonkę“, kuriÄ iÅ¡gerti V. S. sÅ«nui pasiÅ«lius nuėjo pas jo tėvÄ , pas kurį dienÄ prieÅ¡ tai buvo nakvojęs, o naktį prieÅ¡ tai miegojo pas kitus draugus.

Atėję pas nukentėjusįjį iÅ¡gėrė ,,bonkę“ degtinės. Pinigų tÄ dienÄ jis turėjo, nes jam už darbÄ buvo sumokėta 200 Lt. IÅ¡gėrus butelį, jis išėjo pas draugÄ V. K. į ,,pasiolkÄ â€œ prie baldų kombinato, kur nakvojo. Tai buvo diena, kada jis paskutinį kartÄ buvo pas nukentėjusįjį. Kai jis, bÅ«damas blaivas nuėjo pas nukentėjusįjį, matėsi, kad jis jau buvo iÅ¡gėręs. Pas nukentėjusįjį jis neliko miegoti, nes nenorėjo. Kai jis atėjo pas nukentėjusįjį į namus, jo veidas buvo truputį Å¡viežiai sudraskytas (gal koks nubrozdinimas).

Paklaustas, kas atsitiko, jis jam atsakė, kad ,,ne tavo reikalas“. Nukentėjusiojo sÅ«nus išėjo pas motinÄ , o jis – pas draugÄ . Rytojaus dienÄ jis atėjo pas nukentėjusįjį, užėjo į namus, laukė jo sÅ«naus, nes turėjo kartu važiuoti į darbÄ , į kurį veždavo nuo nukentėjusiojo namų. Kai jis atėjo, nukentėjusysis gulėjo. Atėjus sÅ«nui jie iÅ¡važiavo į darbÄ . Po to jis dirbo apie dvi savaites. Kai rytojaus dienÄ užėjo pas nukentėjusįjį, jis, paklaustas apie veido nubrozdinimÄ , nieko jam neatsakė, o paklaustas ,,Kas į nosį davė?“ atsakė: ,,Tu“.

Nukentėjusysis tÄ vakarÄ minėjo, kad jį kažkokie ,,malalietkai“ sužalojo. BÅ«davo taip, kad jis pas nukentėjusįjį du kartus į savaitę nakvoja, nebÅ«na dvi savaites ir vėl ateina. Apie tÄ Ä¯vykį jis viskÄ gerai prisimena. Nieko nekalbėjo, nesusibarė dėl nieko, ,,bonkę“ gėrė apie 15–30 min. IÅ¡gėrimo metu jis į tualetÄ paskui nukentėjusįjį nėjo, tualete nebuvo, jo netyčia nepastÅ«mė ir nukentėjusysis nebuvo nukritęs. Kai išėjo, nukentėjusysis sėdėjo prie stalo, o kai ryte nuėjo pas nukentėjusįjį, jis gulėjo lovoj ir rÅ«kė, sumuÅ¡tas nebuvo.

Durys buvo atidarytos. Atsakydamas į prokurorės klausimus kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis iÅ¡ jo neprašė nei už niekÄ susimokėti, nebuvo susitarimo, kad jis (kaltinamasis) prisidės prie buto iÅ¡laikymo, bet sakė, kad uždirbęs padės sumokėti skolÄ už butÄ . TÄ vakarÄ iÅ¡gėrę butelį su V. S. iÅ¡ nukentėjusiojo buto išėjo kartu. V. sakė, kad eis namo. Kai išėjo, ar nukentėjusysis užsirakino duris – nežino. Nuo nukentėjusiojo namo atvažiuodavo autobusiukas paimti į darbÄ 7.30–8 val.

Ryte, kaip ir kiekvienÄ dienÄ , jis užėjo pas nukentėjusįjį į butÄ jo sÅ«naus palaukti, parÅ«kyti. Kai atėjo ryte, durys buvo atidarytos, Å¡viesos nereikėjo, nes buvo Å¡viesu. Nukentėjusįjį bute rado vienÄ . Butas atrodė kaip vakare paliktas, ant stalo stovėjo jų paliktas butelis. Nukentėjusysis niekuo nesiskundė dėl sveikatos. Ant deÅ¡iniojo skruosto matė tÄ patį sužalojimÄ (gal nubrozdinimas, gal sumuÅ¡ta, raudona, nedaug buvo). Nukentėjusiojo sÅ«nus atėjo į butÄ po 5 min.

Tėvas nieko sÅ«nui nesakė ir dėl nieko nesiskundė. Jis V. nesakė, kad pastÅ«mė tėvÄ , nes jo ir nestÅ«mė. Po to įvykio niekada nebuvo atėjęs pas nukentėjusįjį nakvoti, pas draugÄ nakvojo. Po vienos–dviejų savaičių su nukentėjusiojo sÅ«numi nedirbo kartu, jo nematydavo ir neužeidavo pas nukentėjusįjį. KiekvienÄ rytÄ eidavo į nukentėjusiojo butÄ ir laukdavo nukentėjusiojo sÅ«naus, bet daugiau bute nenakvojo. Nukentėjusysis jį vadindavo ,,S.“. TÄ rytÄ duris atidarė nukentėjusysis.

Atsakydamas į teisėjos klausimus kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiojo sÅ«nus melavo sakydamas, kad jis paklausė, kodėl jis (A. G.) sumušė jo tėvÄ ir kad jis (A. G.) pasakė, kad tik pastÅ«mė nukentėjusįjį, kuris nugriuvo. Su nukentėjusiojo sÅ«numi jis nėra susipykęs ir nežino, kodėl jis norėjo jį apkalbėti. Sulaukę autobusiuko iÅ¡važiavo į miÅ¡kÄ , po to kartu su nukentėjusiojo sÅ«numi dirbo gal dvi savaites. Dar ir nukentėjusysis dirbo. Jis nieko blogo nėra padaręs nukentėjusiajam, tik gerÄ padarė – ateidavo nakvoti su ,,bonke“, užkandos atsineÅ¡davo.

TÄ vakarÄ nukentėjusysis neprašė jo, kad jis susimokėtų už gyvenimÄ pas jį. Nukentėjusįjį kiekvienÄ rytÄ rasdavo namuose. Gal nuo 7 val. dirbo, todėl pas nukentėjusįjį užeiti galėjo 6 val. ryte. Jam buvo Å¡viesu. Kas galėjo sugadinti elektros jungiklius – nežino. Kai atėjo ryte, durys buvo atidarytos, gal jas pastÅ«mė. Nukentėjusysis gulėjo lovoj ir rÅ«kė. TÄ rytÄ jis pabaladojo į nukentėjusiojo langÄ , jis atėjo ir atidarė duris, ir jis atėjęs laukė nukentėjusiojo sÅ«naus.

TÄ naktį pas nukentėjusįjį nemiegojo, televizorių pas nukentėjusįjį žiÅ«rėjo, bet neprisimena, ar jo prašė iÅ¡jungti televizorių. Pas nukentėjusįjį miegojo ne daugiau savaitės. Po įvykio, kai nuėjo į darbÄ , nebuvo paskutinė jo darbo diena, gal dar 1,5–2 savaites dirbo. Po įvykio pas nukentėjusįjį neužeidavo, nes neturėdavo pinigų ,,bonkei“ atsineÅ¡ti ir nenorėjo, atsibodo kiekvienÄ dienÄ ,,bonkę“ pirkti. Su nukentėjusiojo sÅ«numi ryte prie namo laiptinės susitikdavo.

Nežinojo, kad nukentėjusįjį nuvežė į ligoninę. Mieste kartÄ matė, kitÄ kartÄ prie namų. VisÄ tÄ laikÄ dirbo ir gyveno Jonavoje. Po įvykio miegodavo pas pažįstamus. Nukentėjusysis sakė, kad skolos turi, reikia užmokėti. Jis (kaltinamasis) sakė, kad gerai, kad mokės už butÄ , jei jis gyvens, o pats nukentėjusysis turės susimokėti skolÄ . Nukentėjusysis jam sakė duoti pinigų sumokėti skolÄ , o jis (kaltinamasis) sakė, kad prasiskolinai, tai ir mokėk, taip pat sakė, kad ,,jei pas tave gyvensiu, per pusę mokėsiu“.

Paskutinį vakarÄ apie mokėjimÄ nebuvo kalbos, anksčiau buvo kalba apie apmokėjimÄ , nukentėjusysis norėjo, kad jis (kaltinamasis) pinigų duotų. Jis (kaltinamasis) nebuvo prieÅ¡, bet laukė už butÄ ,,lapo“, kurio dar nebuvo. Kai jis pas nukentėjusįjį nebegyveno, neužėjo paklausti apie ,,lapÄ â€œ ir kiek turi sumokėti už gyvenimÄ , nors kai kažkada, datos neprisimena, buvo užėjęs, pabaladojo, nieko nebuvo. Nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 30–32, 25, 28) paaiÅ¡kino, kad 2012 m. pas jį bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyveno A.

G., kuris prieÅ¡ tai gyveno pas jo kaimynÄ bute Nr. 9, tačiau kaimynui mirus nebeturėjo kur gyventi, todėl jis jį priėmė gyventi į savo butÄ su sÄ lyga, kad A. G. taip pat mokės už komunalines paslaugas. Ä®vykio dienÄ , t. y. 2012-09-29, kai jis buvo sumuÅ¡tas A. G., vakare pas jį į namus atėjo sÅ«nus V. kartu su A. G. (jie kartu dirbo miÅ¡ke). Bute jie kartu vartojo alkoholį, jokių konfliktų tarp jų neįvyko. Kai sÅ«nus V. išėjo, jis A. G. priminė, kad reikia sumokėti už elektrÄ , tačiau A.

G. pradėjo Å¡aukti, kad už niekÄ jis nemokės. Tada jis A. G. pasakė, kad gyvendamas pas diedukÄ (kaimynÄ iÅ¡ 9 buto) jis nemokėjo ir gyvendamas jo bute nemoka, nors dirbo miÅ¡ke ir gaudavo atlyginimÄ . Tai labai supykdė A. G. ir jis, jam buvusiam tualete, pradėjo rankomis ir kojomis sudavinėti smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas. Nuo suduodamų smÅ«gių jis prarado sÄ monę, o kai atsigavo, nusiplovė iÅ¡ nosies bėgantį kraujÄ (bute tualetas ir vonia buvo vienoje patalpoje), išėjęs iÅ¡ tualeto norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ buto, tačiau A.

G. jį pastÅ«mė, po ko jis nukrito ant grindų. Po to jis nuÅ¡liaužė iki lovos ir atsigulė. A. G. atėjo į kambarį ir įjungė televizorių, kurį jis paprašė iÅ¡jungti, tačiau tai A. G. labai supykdė ir jis pradėjo jam, gulinčiam lovoje, sudavinėti smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas. Nuo suduotų smÅ«gių jis vėl prarado sÄ monę. Sudavęs jam daugybinius smÅ«gius, A. G. nuėjo miegoti. KitÄ rytÄ pas jį atėjo jo sÅ«nus V, kuriam jis pasakė, kad jį sumušė A.

G., tačiau pastarasis tai neigė, sakydamas, kad tik jį pastÅ«mė. Po to V su A. G. iÅ¡ buto išėjo ir daugiau pas jį negrįžo. Po kurio laiko pas jį atėjo dukra su kaimyne I, iÅ¡kvietė medikus ir jis buvo dėl patirtų sužalojimų iÅ¡vežtas į Kauno klinikas. Po gydymosi grįžęs namo pamatė, kad bute iÅ¡traukti visi elektros jungikliai. Kada A. G. sugadino jungiklius jis nežino, tačiau dėl jų sugadinimo civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, nes juos pats pataisė. Patvirtina, kad įvykio dienÄ jį sumušė A.

G., nes jokių kitų paÅ¡alinių asmenų įvykio metu bute nebuvo. Nukentėjusiojo V. S. parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad kaltinamasis ateidavo pas jį į namus ir anksčiau, kartu iÅ¡gerdavo. Jis gyveno pas diedukÄ , kurį irgi skriausdavo. A. G. pas jį anksčiau yra nakvojęs gal kokias penkias naktis, kai pradėjo dirbti kartu miÅ¡ke. BÅ«davo iÅ¡eina, jis užmiega, pabeldžia į langÄ ir praÅ¡o įleisti. Jei kaltinamasis bÅ«davo girtas – neįleisdavo. IÅ¡vakarėse prieÅ¡ įvykį kaltinamasis pas jį miegojo.

Kaltinime nurodytÄ dienÄ kaltinamasis atėjo iÅ¡ darbo jau iÅ¡gėręs, vienas, sÅ«nus atėjo vėliau, atsinešė iÅ¡gerti butelį. Jie iÅ¡gėrė po taurelę. A. G. atsinešė butelį 0,5 l talpos, atėjo vienas, sakė sÅ«nus tuoj ateis. Jie palaukė sÅ«naus, kuris atėjo už kelių minučių. Su sÅ«numi iÅ¡gėrė po kokias dvi taureles. SÅ«nus išėjo pailsėt, buvo likęs laÅ¡as, sako: ,,JÅ«s pabaikit“. Jis kaltinamajam pasakė: ,,SÅ«nus tave įdarbino, reikia mokėti už butÄ â€œ ir liepė susimokėti mokesčius už tiek dienų, kiek jis prabuvo, o prabuvo jis kokiÄ savaitę.

MiÅ¡ke kiekvienÄ dienÄ duodavo pinigus. Paprašė, kad nors kiek, kiek gali, sumokėtų už butÄ . A. G. sako: ,,KÄ , aÅ¡ dar mokėti tau turiu už butÄ ?“ Jis (nukentėjusysis) nuėjo į tualetÄ , atsisėdo ant klozeto, kaltinamasis atėjo, pradėjo kumščiuoti į krÅ«tinę, veidÄ , pilvÄ . Jis rėkė: ,,S, nemuÅ¡k, kiek gali?“, sakė jam baigti. Kai jis po smÅ«gio nugriuvo nuo klozeto į priekį, kaltinamasis jį spardė kojomis. Jis keturiomis nuÅ¡liaužė iki lovos, užsiklojo ,,kaldrÄ â€œ, o A.

G. priėjęs dar sudavė į krÅ«tinę. Jis sakė, kad eina iÅ¡kviesti kaimynę, o A. G. pasakė: ,,Dar eisi skųstis?“ Sakė kaltinamajam iÅ¡jungti ,,telikÄ â€œ, nes rytoj į darbÄ reikės. A. G. ,,teliko“ neiÅ¡jungus, jis pats jį iÅ¡jungė. Kaltinamasis išėjo namo, atjungė (iÅ¡suko) elektros saugiklius, kad nebÅ«tų Å¡viesos, galvojo, kad jis (nukentėjusysis) eis į tualetÄ nieko nematydamas ir dar daugiau susižeis. Naktį jis elektros neturėjo, naktį į tualetÄ nėjo.

Nakčiai jis užsirakindavo duris, tÄ naktį durų neužrakino, negalėjo iÅ¡ lovos iÅ¡lipti. Ryte ateina pirma A. G. ir sako: ,,Ko guli?“ Jis (nukentėjusysis) sako: ,,Kaip negulėsi, jei mane sudaužei.“ G sako: ,,Tik sÅ«nui nesakyk“. Kai ryte atėjo sÅ«nus, jis gulėjo sumuÅ¡tas. ,,S“ bijojo, kad jis (nukentėjusysis) apie jo sumuÅ¡imÄ nepasakytų sÅ«nui, kurio, kai kaltinamasis jį mušė, nebebuvo. Atėjusiam sÅ«nui paklausus ,,Kas tau yra?“, jis (nukentėjusysis) atsakė, kad jį sumušė ,,S“.

A. G. tuo metu sėdėjo Å¡alia tame kambaryje, kur jis gulėjo, ir girdėjo tuos žodžius. ,,S“ neigė tai. SÅ«nus pasakė: ,,Viskas, daugiau nedirbsi, jei taip padarei“. TÄ rytÄ abu iÅ¡važiavo į darbÄ . Tai buvo paskutinė darbo diena. SÅ«nus pasakė darbdaviui, kad kaltinamasis sumušė jo tėvÄ , tada kaltinamÄ jį atleido iÅ¡ darbo. Jie išėjo į darbÄ , sÅ«nus pasakė dukrai, kad tėvas turbÅ«t sumuÅ¡tas, kad nueitų pažiÅ«rėti, ar nereikės greitosios.

Atėjo dukra, pabeldė į langÄ , jis (nukentėjusysis) prabudo, pasakė ,,S“, norėdamas atidaryti langÄ ir paduoti raktÄ , kad ji įeitų, gulėdamas lovoj prie lango pasikėlė ir nugriuvo. Durys buvo atviros. Atėjo kaimynė, dukra ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , kuri iÅ¡vežė jį, darė operacijÄ , išėmė blužnį.Atsakydamas į prokurorės klausimus nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad jis neprisimena, ar A. G. po to, kai jį sumušė, liko bute nakvoti, ar išėjo iÅ¡ buto, tačiau po sumuÅ¡imo daugiau pas jį nebegyveno.

Kai jis tualete bandė atsistoti, A. G. jį pastÅ«mė, ir jis nukrito. Ä®vykio dienÄ jis nebuvo sužalotas, jokių sužalojimų nebuvo, veidas nebuvo nubrozdintas. Jis nesakė kaltinamajam, kad jį įvykio dienÄ buvo užpuolę nepilnamečiai ir sumušę. Ä®vykio dienÄ ir naktį į jo butÄ nebuvo atėję jokių paÅ¡alinių žmonių, iÅ¡skyrus A. G. ir sÅ«nų. 2016-02-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas (1 t., b. l. 33–35) patvirtina, kad nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 (A.

G.), kuris sunkiai sutrikdė jo sveikatÄ . 2017-09-12 akistatos protokolas (2 t., b. l. 10–11) nurodyta, kad nukentėjusysis patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus, kad A. G. jo bute adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. jį sumušė, suduodamas daugybinius smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas.Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 77–78, 72-76)paaiÅ¡kino, jog 2012 metais pas jo tėvÄ V. S. bute adresu (duomenys neskelbtini), apie 6 mėnesius gyveno A. G., su kuriuo jis tuo metu kartu dirbo miÅ¡ke.

PrieÅ¡ tai A. G. gyveno tame pačiame name bute Nr. 9 pas jų kaimynÄ , tačiau 2011-12-31 kaimynas mirė ir A. G. neturėjo kur gyventi ir jam buvo pasiÅ«lyta apsigyventi pas jo tėvÄ . 2012-09-29 po darbo kartu su A. G. jis nuėjo pas tėvÄ V. S. į namus, kur visi trys vartojo alkoholį. Po kurio laiko jis išėjo namo, o bute liko tėvas ir A. G.. KitÄ dienÄ apie 06.00 val. jis užėjo prieÅ¡ darbÄ pas tėvÄ , duris atidarė A. G.. Bute buvo labai tamsu, jis norėjo įjungti Å¡viesÄ , tačiau buvo sugadinti visi jungikliai.

Jo tėvas gulėjo lovoje, jis tėvo paklausė, kas nutiko, tėvas jam atsakė, kad jį sumušė S (A. G.), suduodamas smÅ«gius į krÅ«tinę. Jis paklausė A. G., kodėl jis sumušė jo tėvÄ , pastarasis jam atsakė, kad jis tik pastÅ«mė jo tėvÄ V. S., kuris nugriuvo. Taip pat jis A. G. paklausė, kodėl sugadinti bute visi elektros jungikliai, tačiau A. G. jam nieko neatsakė, buvo neramus ir skubino greičiau iÅ¡ buto iÅ¡eiti, nes reikėjo skubėti į darbÄ . Kadangi jam buvo neramu dėl sužaloto tėvo, jis pranešė apie tai savo sesei S, kuri vėliau jam pranešė, kad jų tėvas dėl patirtų sužalojimų iÅ¡vežtas į Kauno klinikas.

Jis vėl teiravosi A. G. dėl tėvo sumuÅ¡imo, tačiau pastarasis tai neigė, sakydamas, kad tik pastÅ«mė jo tėvÄ , kuris nugriuvo. Taip pat A. G. nieko nesakė, kad po to, kai jis (V. S.) vakare (2012-09-29) iÅ¡ tėvo buto išėjo, kad kažkokie paÅ¡aliniai asmenys bÅ«tų atėję į jo tėvo butÄ . Jam nėra žinoma, kad jo tėvÄ bÅ«tų sumušę kada nors kokie nepilnamečiai ar kiti asmenys, jo tėvas sutardavo su visais kaimynais, taip pat lankydamasis pas tėvÄ bute jis niekada nematė jokių paÅ¡alinių asmenų.

A. G. po įvykio daugiau pas tėvÄ bute negyveno, taip pat po įvykio kartu su juo daugiau miÅ¡ke nebedirbo.2016-01-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole (1 t., b. l. 79–81) nurodyta, kad liudytojas V. S. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu atpažino nuotraukoje Nr. 4 A. G., su kuriuo 2012 m. kartu dirbo ir kuris sumušė jo tėvÄ . 2017-09-12 akistatos protokolas (2 t., b. l. 12-13) patvirtina, kad liudytojas V. S. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus, kad A. G., gyvenęs pas jo tėvÄ bute adresu (duomenys neskelbtini), ir ryte po tėvo sumuÅ¡imo rastas tėvo bute, tėvui jam pasakius kad A.

G. jį sumušė, jam prisipažino, kad jis jo tėvÄ tik pastÅ«mė ir pastarasis nugriuvo.           Liudytojo V. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 77–78, 72-76), kuriuos jis patvirtino ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad tÄ dienÄ po darbo pas tėvÄ , kuris nebuvo sumuÅ¡tas ir buvo ramus, jis atėjo su A. G. abu kartu, jis atsinešė alaus bambalį, A. G. atsinešė vynÄ , pirktÄ ,,Maksimoj“. VynÄ gėrė tik A. G. su tėvu. Jis ilgai nebuvo – iÅ¡gėrė alų, atsistojo ir išėjo, nes jam reikėjo pailsėti prieÅ¡ rytojaus darbÄ .

A. G. nesakė, kad eis kitur miegoti. Jis išėjęs laiptinės durų neužrakino. Ryte jį kaimynė I įleido. Tėvas pasakojo, kad nugriuvo, bandė langÄ atidaryti ir nugriuvo. Ryte atėjęs rado A. G. su megztiniu. Važiuodami į miÅ¡kÄ užsidėdavo ir ,,fufaikes“. Saugikliai buvo iÅ¡imti. Bute buvo tamsu, nebuvo elektros. A. G. buvo namuose iÅ¡miegojęs, mano, kad jis niekur nebuvo išėjęs, miegojo pas tėvÄ . Kai atėjo pas tėvÄ , tėvas jam sakė, kad jį labai stipriai sumušė jis ir rodė į A.

G.. Tėvas sakė, kad ,,S“` jį sumušė, kad daužė su ,,bliÅ«du“ per galvÄ ir į krÅ«tinę. Jis pagalvojo, kad tėvas girtas, dėl to nekvietė greitosios, tik paskambino sesei, kad nueitų pas tėvÄ , kuriam blogai (ar girtas, ar sumuÅ¡tas). A. G. sakė, kad kažkokie nepilnamečiai tėvÄ sumušė, nieko neÅ¡nekėjo apie pastÅ«mimÄ . Teisėjai pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas V. S. paaiÅ¡kino, kad neatsimena, kÄ A. G. pasakė, bet teismo pagarsinti tyrėjui duoti parodymai yra teisingi.

Kaltinamasis, jo paklaustas, kodėl sumušė tėvÄ , pasakė: ,,tik pastÅ«miau, o jis nugriuvo.“ Darbe dėl įvykio kaltinamajam jis sakė ,,KÄ pridirbai?“, bet jis nieko neatsakė. A. G. po įvykio miÅ¡ke nedirbo, buvo atleistas. M po kelių dienų jis pasakė apie tai, kad A. G. sumušė tėvÄ ir kad tokio ,,frukto“ negalima leisti dirbti. A. G. pirmÄ kartÄ , kai su juo ėjo, baladojo į langus, kad įleistų, o tėvas buvo ligoninėje. Liudytojos S. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 83–84), patvirtintais ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad jos tėvas V.

S. iki 2013 m. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. pas tėvÄ kurį laikÄ gyveno vyras vardu S, kuris dirbo kartu su jos broliu V. S. miÅ¡ke ir kurį ji matė porÄ kartų. Kaltinamasis anksčiau gyveno 9 bute, kai mirė to buto Å¡eimininkas, tėvas kaltinamÄ jį prisiėmė pas save iÅ¡ geros Å¡irdies. Kaltinamasis kai gyveno pas tėvÄ , tuo metu niekas daugiau negyveno. Tikslios datos pasakyti negali, nes praėjo ilgas laiko tarpas, jai bebÅ«nat namuose paskambino brolis važiuodamas į darbÄ ir pasakė nueiti iki tėvo, nes pas jį kambaryje labai tamsu.

Brolis jai sakė, kad tėvas ar girtas, ar sudaužytas. Ji nuėjo iki tėvo, pabeldė į duris, atidarė kaimynė I, kurios ji paprašė kartu nueiti iki tėvo, nes kažkas negerai. Kartu nuėjusi I stipriai pastÅ«mė buto duris, kurios atsidarė. Kartu su I užėjo į tėvo butÄ , kur buvo tamsu, tačiau ji negalėjo įjungti Å¡viesos, nes bute buvo sugadinti (iÅ¡lupti) visi jungikliai. Ant stalo buvo kraujuotas metalinis ,,bliÅ«das“, tėvas – ant lovos visas sumuÅ¡tas. Tėvas, jos paklaustas, kas jį sudaužė, pasakė ,,S“.

Sakė, kad jį daužė dar ir tualete, skundėsi, kad skauda visÄ kÅ«nÄ . Visas kÅ«nas buvo sužalotas. Metalinis ,,bliÅ«das“, kurio Å¡onas buvo kruvinas, buvo ant stalo. Tėvas sakė, kad jį su ,,bliÅ«du“ dar daužė. I iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , kuri iÅ¡nešė tėvÄ su neÅ¡tuvais. 2017-09-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas (1 t., b. l. 85–87) patvirtina, kad liudytoja S. S. asmens parodymo atpažinti metu nuotraukoje Nr. 2 atpažino A. G., kuris 2012 m. gyveno pas jos tėvÄ V.

S. ir kuris jį sumušė.Liudytojos I. V. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89–90) ir teisiamajame posėdyje nustatyta, kad prieÅ¡ kurį laikÄ , tiksliai nurodyti negali, ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini), vėliau minėtÄ butÄ pardavė. Bute Nr.9 gyveno neįgalus vyras, pas kurį ilgÄ laikÄ gyveno jai nepažįstamas vyras, kuris vėliau apsigyveno pas kaimynÄ iÅ¡ buto Nr. 10, t. y. pas V. S.. Laiptinės durys bÅ«davo užrakinamos. Prisimena, kad vienÄ dienÄ , tikslios datos nurodyti negali, pas jÄ atėjo V.

S. duktė Sonata ir paprašė padėti atidaryti įėjimo į jos tėvo butÄ duris, nes ji pati negalėjo jų atidaryti, o V. S. dėl jai nežinomų priežasčių Sonatai durų irgi neatidarė. IÅ¡ vakaro pas jį buvo triukÅ¡mas, gėrė, ji girdėjo balsus. Jos abi nuėjo iki minėto buto ir ji stipriai patraukusi už durų jas atidarė. Jos abi užėjo į V. S. butÄ , rado jį gulintį lovoje ,,kraujuose“, ,,bliÅ«das“ kruvinas stovėjo. Vitalijus buvo blaivaus proto, neatrodė girtas, jos arba dukters paklaustas sakė, kad jį sumušė nuomininkas.

Ji iÅ¡ karto suprato apie kÄ kalba, kadangi jokių kitokių nuomininkų jis neturėjo. Ji suprato, kad V. S. pasakė apie tÄ patį vyrÄ , kuris prieÅ¡ tai gyveno bute Nr. 9 pas jų neįgalų kaimynÄ senukÄ , kuris vėliau mirė. Tas senukas jos prašė kaltinamÄ jį padėti iÅ¡varyti, iÅ¡ senuko pensijÄ atimdavo. Ji padėjo iÅ¡varyti, vyras užkalė langÄ , nes jis pro langÄ lipdavo. A. G. tuo metu buvo jo nuomininkas, gyveno gal mėnesį, gal daugiau. Nemano, kad kitas kažkas galėjo užeiti į butÄ ir sumuÅ¡ti.

Ä® butÄ ne bet kas galėjo užeiti. SÅ«nus kartais atsivesdavo draugus, bet iÅ¡vakarėse nematė, kad sÅ«nus bÅ«tų atsivedęs draugų. Pas V kas nori ir bet kada neateidavo. IÅ¡gerdavo, bet nebuvo landynė. Nebuvo, kad nukentėjusysis gertų su bent kuo. IÅ¡ vakaro bute buvo girtauta, ji girdėjo triukÅ¡mÄ . Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 3002/12 (02) (1 t., b. l. 44–45) nustatyta, kad V. S. konstatuota galvos, kaklo sumuÅ¡imas, blužnies plyÅ¡imas, lydimas kraujo susikaupimo pilvaplėvės ertmėje.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), kuo galėjo bÅ«ti ranka, koja ar kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio daiktas. Sužalojimai padaryti ne mažiau 4 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų visuma griuvimui nebÅ«dinga, kovai ar savigynai bÅ«dingų sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimai tyčiniam ar atsitiktiniam savęs žalojimuisi nebÅ«dingi. Sužalojimas dėl blužnies plyÅ¡imo, lydimo kraujo susikaupimo pilvaplėvės ertmėje, vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.       Į r o d y m ų  v e r t i n i m a s  i r  v e i k o s  k v a l i f i k a v i m a sLietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 str. 5 d.) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.Teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo kaltė dėl nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo visiÅ¡kai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, teigdamas, jog tÄ vakarÄ nukentėjusiojo veidas jau buvo nubrozdintas, o nukentėjusysis jam prisipažino, kad jį sužalojo nepilnamečiai, bei kad jis iÅ¡ nukentėjusiojo buto iÅ¡gėrus butelį išėjo kartu su V.

S., o ryte su juo susitikęs bute nukentėjusiojo, kuris nebuvo sužalotas ir kuris sÅ«nui nesiskundė, kad jis (kaltinamasis) jį sužalojo, o jis neteigė, jog tėvÄ tik pastÅ«mė ir jis nugriuvo, tačiau pažymėtina, jog Å¡ios kaltinamojo nurodytos aplinkybės nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys, o nukentėjusiojo ir liudytojo V. S. parodymai, kuriuos jie davė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir patvirtino akistatų metu, bei specialisto iÅ¡vada, kurioje nieko nenurodyta apie veido nubrozdinimus, tai paneigia.

Kaltinamasis neprisipažino, kad tÄ vakarÄ , išėjus V. S., tarp jo ir nukentėjusiojo vyko konfliktas dėl to, kad jis (kaltinamasis), gaudamas už darbÄ miÅ¡ke atlyginimÄ ir gyvendamas nukentėjusiojo bute neprisideda prie buto iÅ¡laikymo, nemoka už elektrÄ , nors, teisme duodamus parodymus, vienu momentu pripažino, kad anksčiau buvo sakęs, kad uždirbęs padės sumokėti skolÄ už butÄ , tačiau, atsakinėdamas į teisėjos klausimus, teigė anksčiau sakęs, kad mokės už butÄ , jei gyvens, tačiau pats nukentėjusysis turės susimokėti skolÄ ; nukentėjusysis jam anksčiau sakė duoti pinigų sumokėti skolÄ , o jis (kaltinamasis) sakė, kad prasiskolinai, tai ir mokėk, taip pat sakė, kad ,,jei pas tave gyvensiu, per pusę mokėsiu“.

Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis norėjo, kad jis (kaltinamasis) pinigų duotų. Jis (kaltinamasis) nebuvo prieÅ¡, bet laukė už butÄ ,,lapo“, kurio dar nebuvo, nors, kai jis pas nukentėjusįjį nebegyveno, neužėjo paklausti apie ,,lapÄ â€œ ir kiek turi sumokėti už gyvenimÄ . IÅ¡ viso to yra akivaizdu, jog pagrindas konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo egzistavo ir nebuvo iÅ¡nykęs, tuo labiau, kad pats kaltinamais pripažino, jog jis ir įvykio dienÄ turėjo pinigų, nes jam už darbÄ buvo atsiskaitoma tÄ pačiÄ dienÄ .

Pažymėtina, jog tai, kad bute vyko konfliktas ir buvo triukÅ¡mas, kurį girdėjo ir kaimynė, patvirtino ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytoja apklausta kaimynė I. V. K, kuri nurodė nemananti, kad kitas kažkas galėjo sumuÅ¡ti užėjęs į butÄ , į kurį ne bet kas galėjo užeiti (laiptinės durys buvo rakinamos), ir iÅ¡vakarėse nemačiusi, kad sÅ«nus bÅ«tų atsivedęs draugų. Kaltinamasis nepripažino smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusįjį ir rankomis bei kojomis padaręs jam daugybinius galvos ir kÅ«no sužalojimus, tačiau tai, kad tai padarė bÅ«tent kaltinamasis, patvirtina byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma: prieÅ¡ tai aptarti nukentėjusiojo ir liudytojo V.

S. parodymai, patvirtinti ir akistatų metu, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės įraÅ¡as apie tai, jog ,,Å¡iandien naktį sumušė nuomininkas“ (1 t., b. l. 50), liudytojų S. S. ir I. V. K. parodymai (apie tai, kad nukentėjusysis ryte joms aiÅ¡kiai įvardino kaltinamÄ jį kaip jį sumuÅ¡usį asmenį), kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, specialisto iÅ¡vada Nr. G 3002/12 (02) (1 t., b. l. 44–45), patvirtinanti, jog galvos, kaklo sumuÅ¡imas, blužnies plyÅ¡imas, lydimas kraujo susikaupimo pilvaplėvės ertmėje, padaryti kietu buku daiktu (-ais), kuo galėjo bÅ«ti ranka, koja ar kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio daiktas, padaryti ne mažiau 4 trauminių poveikių pasėkoje ir nebÅ«dingi griuvimui.

Teismas kaip itin svarbiÄ aplinkybę vertina ir tai, jog kaltinamasis 2005-04-20 nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas už kito asmens panaÅ¡aus pobÅ«džio sunkų kÅ«no sužalojimÄ sudavus smÅ«gius į pilvo sritį, ko pasekoje nukentėjusiajai trÅ«ko Å¡lapimo pÅ«slė. Tai, jog nukentėjusįjį sužalojo bÅ«tent kaltinamasis, patvirtina ir kaltinamojo vėlesnis elgesys, kadangi po nukentėjusiojo sužalojimo jis daugiau pas nukentėjusįjį nebenakvodavo, be to, iÅ¡ V. S. sužinojus apie sumuÅ¡imÄ darbdaviui, nebedirbo ir miÅ¡ke, kur iki įvykio dirbdavo kartu su nukentėjusiojo sÅ«numi.

Ta liudytojo V. S. nurodyta aplinkybė, kad anksti ryte po įvykio bute jis rado iÅ¡suktus elektros saugiklius, kas jam trukdė sumuÅ¡tÄ tėvÄ gerai apžiÅ«rėti, nors pats kaltinamasis ir teigė neprisiminantis saugiklių iÅ¡sukimo fakto, teismo nuomone, kitų iÅ¡rodymų visumoje taip pat patvirtina, kad nukentėjusįjį sužalojo bÅ«tent kaltinamasis, V. S. teigimu, tÄ rytÄ itin skubinęs vykti į darbÄ , kad nepaaiÅ¡kėtų sumuÅ¡imo faktas. PrieÅ¡ tai aptartus kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktÄ gynybos taktikÄ , kadangi kaltinamojo kaltę pagrindžia kitų aptartų byloje esančių įrodymų visuma.

Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad nukentėjusysis ar liudytojai bÅ«tų apkalbėję ar bent jau bÅ«tų turėję tikslÄ apkalbėti kaltinamÄ jį. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku buvo kaltinime nurodytoje vietoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju metu buto tualete buvusiam nukentėjusiajam tyčia rankų kumščiais bei kojomis sudavė daugybinius smÅ«gius į veido sritį ir kitas kÅ«no vietas, nukentėjusiajam išėjus iÅ¡ tualeto jį pastÅ«mė, ko pasėkoje nukentėjusysis nukrito ant grindų, o atsikėlusiam nuo grindų ir atsigulusiam į lovÄ nukentėjusiajam sudavė daugybinius smÅ«gius kumščiais į įvairias kÅ«no vietas bei galvÄ , tuo padarė nukentėjusiajam galvos, kaklo, krÅ«tinės sumuÅ¡imus, blužnies plyÅ¡imÄ , lydimÄ kraujo susikaupimo pilvaplėvės ertmėje, tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rÅ«Å¡ys – tiesioginė ir netiesioginė.

Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, tai yra, nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK nustatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Todėl teismai, spręsdami nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, dėl tyčios rÅ«Å¡ies turi pateikti bylos medžiaga pagrįstus argumentus, atitinkančius BK 15 straipsnio nuostatas.

Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veikÄ , suvokė savo daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti įstatyme įtvirtinti pavojingi padariniai ir, nors jų nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems kilti.Teismo nuomone, kaltinamasis privalėjo suvokti pavojingÄ savo veiksmų suduodant daugybinius smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas pobÅ«dį, numatyti, kad dėl jų gali bÅ«ti sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, tačiau byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis to norėjo ir siekė konkrečių padarinių, jis paprasčiausiai buvo abejingas ir leido jiems kilti, todėl konstatuotina, jog jis veikė netiesiogine tyčia, o kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiÅ¡kai atsiradusius padarinius – kaip sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas iki deÅ¡imties metų.B a u s m ė s  s k y r i m a sBausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bausmės paskirties požiÅ«riu teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltinamojo asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ veikÄ bei kaltÄ jį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį. Nors padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), tačiau atsižvelgtina į tai, jog tai vienas nusikaltimas, padarytas netiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog teistumas už ankstesnį nusikaltimÄ yra iÅ¡nykęs. Nusikalstama veika padaryta daugiau kaip prieÅ¡ penkerius metus ir nėra duomenų, jog per tÄ laikotarpį yra padaręs naujų nusikalstamų veikų. kaltinamasis administracine tvarka baustas 2012-04-19 pagal ATPK 177 str. 1 d. 700 litų (203 eurų) bauda, kuri iki Å¡iol nesumokėta (2 t., b. l. 26–27). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje ir neturi pastovios gyvenamosios vietos, į priklausomybės įskaitÄ neįraÅ¡ytas, dėl psichikos ligų pas gydytojÄ psichiatrÄ nesilankė (2 t. b. l. 32).

Ä®vertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, kaltinamasis baustinas straipsnio sankcijoje numatyta vienintele bausme – laisvės atėmimu, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.Kaltinamasis BPK 140 str. nustatyta tvarka Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK buvo laikinai sulaikytas 2017-09-08 (1 t., b. l. 124–125). Kaltinamajam 2017-09-10 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, nustatant terminÄ nuo 2017-09-08 iki 2017-10-08, kuris 2017-10-05 Jonavos r. apylinkės teismo nutartimi buvo pratęstas nuo 2017-10-08 iki 2017-11-08 (1 t., b.l.146–147), o 2017-11-07 nutartimi buvo pratęstas dar dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017-11-08.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio taisyklėmis, į atliktÄ bausmės laikÄ kaltinamajam įskaitytinas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017-09-08 iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomoji priemonė – suėmimas – paliekama galioti (pratęstina) iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kadangi suėmimo pagrindai neiÅ¡nyko.Ž a l o s a t l y g i n i m a sBPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba jį atmesti.

Civilinis ieÅ¡kovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 1 840,68 Eur civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai už nukentėjusiojo gydymÄ atlyginti (1 t., b. l. 61–62). Civilinio ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir įrodytas, kadangi nukentėjusysis buvo gydomas po jo sužalojimo dėl kaltinamojo kaltės, ir tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo visÄ 1 840,68 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro 53,69 Eur dėl nukentėjusiojo gydymo VÅ¡Ä® Jonavos ligoninėje nuo 2012-09-30 bei LSMU ligoninėje Kauno klinikos nuo 2012-09-30 iki 2012-10-05 (CK 6.246–6.249 str., 6.283 str. 1 d., 6.280 str.).P r o c e s o  i Å¡ l a i d o s  i r  k i t i  k l a u s i m a iKaltinamajam Å¡ioje byloje buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka, todėl Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis BPK 297–299, 301–310 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Kaltinamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ palikti galioti (pratęsti) iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti A. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017-09-08 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ A. G. 1 840,68 Eur turtinei žalai atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr.LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus.

Teisėja                                                    Jolita Cirulienė