60f253cd-355d-4174-ac4d-fe80b211acf1 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-6589-422/2018 Proceso Nr. 3-62-3-01538-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 22 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. B. (R. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 39 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 9–10) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. kalėjo Marijampolės PN 22 bÅ«rio 223 brigadoje (2 sekcijoje) pažeidžiant reglamentuotÄ vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ .

Tvirtino, kad dėl patalpos perpildymo buvo didelis triukšmas, todėl negalėjo tinkamai pailsėti. Gyvenamoji patalpa nebuvo remontuojama, langai išpuvę, joje buvo šalta, didelė drėgmė, dėl kurios ant sienų ir lubų buvo pelėsis, grybelis, šlapo čiužiniai, veisėsi buitiniai parazitai (tarakonai, blakės), kurie neleido tinkamai išsimiegoti, turėjo kęsti jų įkandimus. Dėl patalpos perpildymo joje trūko oro, todėl dažnai pykindavo. Laiptinė buvo netvarkinga, joje buvo pelėsis, grybelis, nuo sienų byrėjo tinkas, todėl eidamas galėjo paslysti.

Nuteistųjų prausykloje buvo įrengtas dušas, tačiau jame nebuvo karšto vandens, todėl negalėjo po juo išsimaudyti, išsiskalbti apatinių drabužių. Būriui skirta viena skalbimo mašina, kuri netinkamai veikė, nes pastoviai reikėjo pripilti vandens, keisti programas. Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl virtuvės baldų, teigė, kad stalas buvo mažas, spintelė, kriauklė, stalas, dujinė viryklė buvo techniškai netvarkingi, vandens boileris per mažas, langas nekokybiškas, senas, sunkiai atsidarydavo, per jį pūtė vėjas.

Virtuvėje buvo didelė drėgmė, pelėsis, buvo buitinių parazitų. Sanitariniame mazge trūko sanitarinių įrenginių, jie vienas nuo kito neatitverti, todėl, atliekant gamtinius reikalus, buvo stebimas kitų nuteistųjų, taip buvo pažeistas jo privatumas, orumas. Sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, todėl jame tvyrojo smarvė. Prausykloje plautuvės maišytuvai dažnai buvo sugedę, nebuvo padėta jokių higienos priemonių, tik muilo gabaliukas, nebuvo lentynėlių higienos priemonėms susidėti, pakabų, kilimėlių.

Prausykloje (tualete) buvo Å¡alta, drėgna, todėl galėjo susirgti plaučių uždegimu, tuberkulioze. Kalėdamas, tokiomis sÄ lygomis patyrė didelių iÅ¡gyvenimų, buvo pažeidžiama ramybė, garbė ir orumas, patyrė sveikatos sutrikimų, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 39 500 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 18–21) ir patikslintame atsiliepime (b. l. 47–52) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN 22 bÅ«ryje 2 gyvenamojoje patalpoje kalėjo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d.

Tvirtino, kad reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. 22 būrio patalpos tvarkingos, atitinka teisės aktų reikalavimus, tai patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Ventiliacija, drėgmė, oro temperatūra ir apšvietimas atitiko teisės aktuose nustatytas normas. Su trečiaisiais asmenimis sudaryta buitinių kenkėjų kontrolės sutartis, kurios pagrindu stebimos ir prižiūrimos patalpos, esant reikalui atliekami parazitų naikinimo darbai.

PareiÅ¡kėjas nei į Marijampolės PN administracijÄ nei į kompetentingas institucijas, turinčias teisę tikrinti patalpų atitiktį teisės aktų reikalavimams, nesikreipė. 22 bÅ«rio sanitariniame mazge yra 3 tualetai ir 2 pisuarai, todėl sanitarinių įrenginių tam tikrais laikotarpiais trÅ«ko nežymiai. Sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje, unitazai atskirti vienas nuo kito pertvaromis, todėl pareiÅ¡kėjo privatumas, naudojantis jais, nebuvo pažeistas. Marijampolės PN Ūkio skyriaus specialistai atlieka patalpų patikrinimus ir, esant poreikiui, atlieka planinius patalpų einamus remontus, sudaro avarinių gedimų Å¡alinimo ir atliktų darbų aktus.

Sanitariniame mazge yra įrengtos pakabos, teisės aktuose nenustatytas privalomas reikalavimas aprÅ«pinti sanitarinius mazgus kilimėliais, kiekvienas nuteistasis muilu aprÅ«pinamas asmeniÅ¡kai. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokios konkrečios higienos priemonės jam nebuvo iÅ¡duotos, tokių praÅ¡ymų nebuvo gauta. Nuteistiesiems sudaryta galimybė kartÄ per savaitę iÅ¡simaudyti po Å¡iltu duÅ¡u, karÅ¡tas vanduo į bendrabučio tipo patalpas neprivalo bÅ«ti tiekiamas, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens nebuvimo sanitariniame mazge (prausykloje) yra nepagrįstos.

Teisės aktai nereikalauja aprÅ«pinti nuteistuosius skalbimo maÅ¡ina. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamai veikiančios skalbimo maÅ¡inos susiję su jo paties socialinių įgÅ«džių stoka. Virtuvėlėje esantis stalas, plautuvė nėra sulūžę, tinkami naudojimui. PareiÅ¡kėjas dėl sulūžusio virtuvėlės inventoriaus nėra kreipęsis. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sÄ lygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, atstovas, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su atsakovės atstovo veiksmais, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. jį kalinant Marijampolės pataisos namų 22 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje, neužtikrinant vienam nuteistajam tenkančios reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, pažeidžiant higienos bei buitinio aprÅ«pinimo normų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto.

Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant patalpos gyvenamÄ jį plotÄ , iÅ¡ jo neiÅ¡skaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 19, 22, 37) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. paskirtas gyventi į 22 bÅ«rio 2 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios gyvenamasis plotas 144,92 kv. m, minimu laikotarpiu joje buvo iki 46 nuteistųjų, todėl, esant visoms joms užimtoms, vienam nuteistajam Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,15 kv. m gyvenamojo ploto. Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie ginčo patalpos plotÄ , joje kalėjusių asmenų skaičių neginčijo, skunde tvirtino, kad ginčo gyvenamojoje patalpoje buvo 40-44 nuteistieji, tai iÅ¡ esmės atitinka atsakovės atstovo pateiktus duomenis, todėl teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant ginčo patalpoje, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei Å¡iame kontekste kilti.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl sanitarinių įrenginių sanitariniame mazge trūkumo, tvirtino, kad sanitariniame mazge buvo 3 sėdimi tualetai, 2 pisuarai ir praustuvė su 5 maišytuvais. Teigė, kad naudojantis sanitariniais įrenginiais (atliekant gamtinius reikalus) buvo pažeistas jo privatumas, nes jis buvo stebimas kitų nuteistųjų. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir AprÅ«pinimo apraÅ¡as), buvo nurodyta, kad tualete prausykloje turi bÅ«ti po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų, pisuarÄ â€“ dvylikai asmenų, praustuvę - deÅ¡imčiai asmenų. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusioje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), nurodyta, kad prausykloje tualete numatytas vienas klozetas arba pisuaras penkiolikai nuteistųjų, viena praustuvė – ne daugiau kaip penkiolikai asmenų.

Ä® bylÄ pateikti patikrinimo aktai patvirtina, kad tualeto patalpoje, kuria naudojosi 22 bÅ«rio nuteistieji, įrengtos 5 praustuvės, trys unitazai, du pisuarai ir duÅ¡as (b. l. 56–60). Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis 22 bÅ«ryje ginčo laikotarpiu nuteistųjų skaičius kito, maksimalus nuteistųjų skaičius 22 bÅ«ryje 2016 m. III ketvirtį buvo 78 nuteistieji, 2016 m. IV ketvirtį – 63 nuteistieji, 2017 m. I ketvirtį – 64 nuteistieji, 2017 m. II ketvirtį – 62 nuteistieji, 2017 m.

III ir IV ketvirtį – 63 nuteistieji, 2018 m. I ketvirtį ir II ketvirtį – 62 nuteistieji, 2018 m. III ketvirtį – 63 nuteistieji (b. l. 53). Taigi, atlikus aritmetinius skaičiavimus nustatyta, jog iki Aprūpinimo normų įsigaliojimo (2017-06-07), 22 būrio sanitarinio mazgo aprūpinimas sanitariniais įrenginiais neatitiko galiojančio teisinio reglamentavimo - Aprūpinimo aprašo nuostatų, tačiau nuo 2017 m. birželio 7 d. iki vertinamojo laikotarpio pabaigos (2018 m. rugpjūčio 9 d.) 22 būrio sanitariniame mazge įrengtų sanitarinių įrenginių skaičius atitiko Aprūpinimo normų reikalavimus.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad sanitariniai įrenginiai (klozetai ir pisuarai) nebuvo atskirti, todėl buvo pažeistas jo privatumas. Iki 2017 m. birželio 7 d. galiojančiame teisminiame reglamentavime reikalavimo bendrabučių tipo patalų sanitariniuose mazguose atskirti sanitarinius įrenginius pertvaromis nebuvo nustatyta. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusių Aprūpinimo normų 7.9 punkte nurodyta, jog klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Reikalavimo atskirti sienelėmis pisuarus nėra įtvirtinta.

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 22 bÅ«rio sanitariniame mazge pisuarai pertvaromis neatskirti, klozetai atskirti dalinėmis pertvaromis (b. l. 67–69 ), duomenų apie 22 bÅ«rio sanitariniame mazge esančių pertvarų aukÅ¡tį į bylÄ nepateikta, todėl teismo nuomone, klozetų ginčo bÅ«rio sanitariniame mazge atskyrimas neatitiko AprÅ«pinimo normų (galiojančių nuo 2017-06-07) reikalavimų. Dėl privatumo, naudojantis sanitariniais įrenginiais, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje (žr. pvz.

LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje A-886-662/2018) nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad vertinant, ar nebuvo virÅ¡yta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99).

Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimÄ naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindÄ pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sÄ lygos virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumÄ ) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiÅ¡kai ar visiÅ¡kai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12).

Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiÅ¡kai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir Å¡iems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, klozetai vieni nuo kitų buvo atskirti dalinėmis pertvaromis.

Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, prieÅ¡ingai nei kamerų atveju, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, Å¡ios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui 22 bÅ«ryje naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y.

Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje dėl perpildymo trÅ«ko oro, jos langai buvo iÅ¡puvę, todėl buvo Å¡alta, drėgna, ant sienų ir lubų veisėsi pelėsis, grybelis, buitiniai parazitai. ReiÅ¡kė pretenzijas dėl netinkamos oro temperatÅ«ros prausykloje, dažnai sugedusių plautuvių maiÅ¡ytuvų, techniÅ¡kai netvarkingos laiptinės, virtuvėje buvusios drėgmės, pelėsio, techniÅ¡kai netvarkingų baldų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C (Higienos normos HN 134:2015 16 p.). Pagal Higienos normos 12 punktÄ , laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.

Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 35 p.). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normos HN 134:2015 37 p.).

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka [10.5] (Higienos normos HN 134:2015 20 p.).

Atsakovės atstovas pateikė teismui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo aktus, iÅ¡ kurių matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. atlikus 22 bÅ«rio 2 gyvenamosios patalpos patikrinimus, buvo nustatyta, kad ginčo gyvenamojoje patalpoje sudaryta galimybė jÄ iÅ¡vėdinti per langus, patalpos oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ , ginčo patalpoje esantys įrenginiai (įranga) yra techniÅ¡kai tvarkingi.

Kontrolės metu nustatyta, kad 22 nuteistųjų bÅ«ryje yra įrengtos penkios praustuvės bei trys unitazai, su pisuarai ir vienas duÅ¡as, kurie tikrinimo metu, buvo veikiantys (b. l. 23–24, 56–60). IÅ¡ į bylÄ pateiktų 22 bÅ«rio nuteistųjų virtuvėlės nuotraukų (pateiktų per Elektroninių paslaugų portalÄ EPP, o ne iÅ¡ jų atspausdintų kopijų (b. l. 33–36)) matyti, kad virtuvėlės patalpa ir joje esantys baldai, langas yra techniÅ¡kai tvarkingi. PareiÅ¡kėjas jo nurodytų aplinkybių dėl supuvusių langų rėmų, netinkamos oro temperatÅ«ros, didelės oro drėgmės, pelėsio bei nepakankamos ventiliacijos gyvenamojoje patalpoje, pelėsio bei techniÅ¡kai netvarkingos 22 bÅ«rio virtuvėlės patalpos ir baldų, dažnai neveikiančių praustuvių maiÅ¡ytuvų sanitariniame mazge (prausykloje) ginčo laikotarpiu nekonkretizavo, t. y. nenurodė, konkrečių galimų Å¡ių pažeidimų atvejų.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl nurodytų galimų pažeidimų kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas, byloje nėra, todėl, nesant tokių duomenų, o atsakovės atstovui pateikus įrodymus apie 22 bÅ«rio 2 gyvenamosios patalpos, virtuvėlės bei sanitarinio mazgo įrenginių atitiktį Higienos normos HN 134:2015 12, 16, 17 ir 39 punktų reikalavimams, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl netinkamos langų bÅ«klės, oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės ir ventiliacijos gyvenamojoje patalpoje, pelėsio ir techniÅ¡kai netvarkingos virtuvėlės, joje esančių baldų bei sugedusių praustuvių maiÅ¡ytuvų prausyklos patalpoje atmestinos.

PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ ventiliacijos nebuvimo 22 bÅ«rio sanitariniame mazge. Nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82, nei ginčui aktualioje Higienos normoje HN 134:2015 nėra nustatyta, kokia ventiliacija turi bÅ«ti įrengta reikalavimų bendrabučio tipo patalpų sanitarinio mazgo patalpoje. Byloje esančios nuotraukos (b. l. 67–68) patvirtina, kad 22 bÅ«rio tualete, prausykloje įrengtas langas, jis atsidaro, todėl per jį užtikrinamas Å¡ios patalpos vėdinimas.

Duomenų apie pareiÅ¡kėjo reikÅ¡tas pretenzijas dėl blogo kvapo, negalėjimo iÅ¡vėdinti 22 bÅ«rio sanitarinį mazgÄ byloje nėra, todėl, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , atsakovės atstovo neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu nenustatyti. Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių duomenų, apie oro temperatÅ«ros prausyklos patalpoje atitiktį Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimams, taip pat apie laiptinės, kuria naudojosi 22 bÅ«rys, techninę bÅ«klę, taip pat nepateikė duomenų apie su trečiaisiais asmenimis sudarytÄ sutartį dėl buitinių parazitų kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo, vykdomus sutartinius įsipareigojimus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos oro temperatÅ«ros prausyklos patalpoje, techniÅ¡kai netvarkingos laiptinės ir buitinių parazitų patalpose lieka nepaneigti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).

PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kė pretenzijas dėl netinkamo patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi. Nurodė, kad stalas virtuvėje buvo per mažas, prausykloje nebuvo lentynų higienos priemonėms susidėti, pakabų, kilimėlių, higienos priemonių (tik vienas muilo gabaliukas). Pagal ginčo metu galiojusį AprÅ«pinimo apraÅ¡Ä (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir AprÅ«pinimo normas (galiojančias nuo 2017 m. birželio 7 d.), bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje pagal poreikį ir plotÄ turi bÅ«ti stalas.

Ä® bylÄ pateiktose nuotraukose matyti, kad stalas 22 bÅ«rio virtuvėlėje buvo įrengtas (b. l. 33,36), duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl stalo dydžio keliamų nepatogumų bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas Marijampolės PN administracijai byloje nėra, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl per mažo virtuvėlės stalo atmestini kaip nepagrįsti. Aukščiau minėtose nuteistųjų buitinį aprÅ«pinimÄ reglamentuojančiose normose buvo nustatyta, kad prausyklos, tualeto patalpoje turi bÅ«ti lentynėlė asmens higienos priemonėms (virÅ¡ kiekvienos praustuvės), sieninė drabužių pakaba (Pagal AprÅ«pinimo apraÅ¡Ä â€“ 1 vnt. 10 asmenų, pagal AprÅ«pinimo normas – bendras kabliukų skaičius ne mažesnis už praustuvių skaičių), sieninis veidrodis (virÅ¡ kiekvienos praustuvės), praustuvė (Pagal AprÅ«pinimo apraÅ¡Ä â€“ 1 vnt. 10 asmenų, pagal AprÅ«pinimo normas – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vnt. prie kiekvieno klozeto ar unitazo) ir pan.

Reikalavimo prausykloje, tualete įrengti kilimėlius arba groteles, aprÅ«pinti higienos priemonėmis (kÅ«no ir plaukų prausiklių dozatoriais) nėra nustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jų nebuvimo tualeto, prausyklos patalpoje, laikomi nepagrįstais. Ä® bylÄ pateikta tualeto, prausyklos patalpos nuotrauka (b. l. 64) (kokybiÅ¡ka nuotrauka pateikta per Elektroninių paslaugų portalÄ EPP) patvirtina, kad prausyklos patalpoje įrengta pakaba, iÅ¡ penkių kabliukų, lentynėlės higienos reikmenims pasidėti neįrengtos.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , akivaizdu, kad iki AprÅ«pinimo normų įsigaliojimo (2017 m. birželio 7 d.) Å¡i patalpa nebuvo tinkamai aprÅ«pinta pakabomis bei visÄ ginčo laikotarpį joje nebuvo įrengtos lentynėlės higienos reikmenims pasidėti, todėl Å¡uo aspektu konstatuotini neteisėti Marijampolės PN veiksmai. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su aplinkybe, jog prausyklos patalpoje nebuvo karÅ¡to vandens, todėl jis negalėjo po Å¡iuo duÅ¡u iÅ¡simaudyti, iÅ¡siskalbti drabužių.

Teigė, kad jo bÅ«rio nuteistiesiems buvo skirta viena skalbimo maÅ¡ina, kuri buvo techniÅ¡kai netvarkinga. Pagal Higienos normos HN 134:2015 18 punktÄ , karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas dėl karÅ¡to vandens netiekimo į duÅ¡Ä , esantį tualeto, prausyklos patalpoje, tačiau, pagal aukščiau nurodytÄ teisės normÄ , karÅ¡tas vanduo į prausyklos patalpÄ neturi bÅ«ti tiekiamas, todėl jo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens prausykloje nebuvimo yra nepagrįstos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistiesiems skirtoje dušų patalpoje yra tiekiamas karÅ¡tas ir Å¡altas vanduo, sudaryta galimybė praustis kartÄ per savaitę, tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 18 punkto reikalavimus (b. l. 23–24, 58–60). Pagal Higienos normos HN 134:2015 40 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Atsakovės atstovas pateikė teismui Avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, duÅ¡inės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarkÄ , patvirtintÄ Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 4/07-48 (b. l. 29-29B), kurioje nustatyta nuteistųjų patalynės, rankÅ¡luosčių, apatinių drabužių bei tam tikrais atvejais virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslaugų teikimo tvarka. Kad Å¡ios tvarkos yra laikomasi, patvirtina į bylÄ pateikti anksčiau minėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento patikrinimo aktai (b. l. 23–24,58–62).

Viename iÅ¡ patikrinimo aktų nurodyta, kad 22 bÅ«rio nuteistieji turi skalbimo maÅ¡inÄ ir mobiliÄ džiovyklÄ (b. l. 23–24), Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir pareiÅ¡kėjas, todėl, akivaizdu, kad virÅ¡utinius drabužius 22 bÅ«rio nuteistieji galėjo iÅ¡siskalbti savo drabužius naudodamiesi Å¡iam bÅ«riui skirta skalbimo maÅ¡ina bei, kaip ne kartÄ yra pažymėta teismų sprendimuose tokio pobÅ«džio bylose, maudymosi metu. Taigi, akivaizdu, jog Marijampolės PN buvo tinkamai užtikrinamas Higienos normos HN 134:2015 40 punkto reikalavimų laikymasis.

Duomenų dėl ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui kilusių sunkumų skalbiant drabužius, skalbimo maÅ¡inos gedimų atvejus ir pan. į bylÄ nepateikta, todėl deklaratyvių, abstrakčių, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstų pareiÅ¡kėjo pretenzijų pagrindu Å¡iuo aspektu atsakovės atsakomybė negalima. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. pažeidžiant higienos bei buitinio aprÅ«pinimo normų reikalavimus (neužtikrinta Å¡vari nuo buitinių parazitų aplinka, techniÅ¡kai netvarkinga laiptinė, netinkama oro temperatÅ«ra prausyklos patalpoje, sanitariniame mazge trÅ«ko sanitarinių įrenginių ir kito inventoriaus).

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia dvasiniais iÅ¡gyvenimais, ramybės, garbės ir orumo pažeidimu, patirtais sveikatos sutrikimais. Teismui pateiktuose Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. ir 2018 m. rugsėjo 19 d. iÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 32, 70) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl pablogėjusios sveikatos dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė.

Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 23 d. pažymoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, kreipęsis nebuvo (b. l. 31). Taigi, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų galimai sukeltų sveikatos sutrikimų nesikreipė. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Ä®vertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę, nenustatęs, kad dėl Å¡ių pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ , ar kitas kompetentingas institucijas, nesant duomenų apie nustatytų pažeidimų galimÄ poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. pareiÅ¡kėjui kalint Marijampolės pataisos namų 22 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimÄ atitinkančias kalinimo sÄ lygas, buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. B. (R. B.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo R. B. (R. B.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sÄ lygas. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Janina Vitunskienė