60ee8ccf-db72-4395-9baf-675df24b4e34 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-382/2013Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00293-2011-7                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 36.1.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo P. V. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-958-212/2011 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ ieÅ¡kinį atsakovui P. V. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Klaipėdos mėsinė“ pareikÅ¡tu atsakovui P. V. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 100 000 Lt skolos, 11,28 proc. palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 2008-05-17 iki paskolos sumos grÄ Å¾inimo, 5 proc. palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 2011-06-27 iki paskolos sumos grÄ Å¾inimo, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovui 2008 m. gegužė 17 d. buvo perduota 100 000 Lt suma.

Å ie pinigai jam buvo perduoti kaip UAB „Agaras“ vadovui ir turėjo bÅ«ti apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, tačiau atsakovas jų neapskaitė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje pripažino, jog 100 000 Lt buvo perduoti atsakovui ne kaip juridiniam, bet kaip fiziniam asmeniui. IeÅ¡kovas teigė, kad tarp Å¡alių susiklostė paskoliniai santykiai ir atsakovas, priėmus minėtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, privalėjo grÄ Å¾inti jam 100 000 Lt.

Skola iki Å¡iol negrÄ Å¾inta. PalÅ«kanų praÅ¡o pagal Lietuvos banko skelbiamus duomenis pinigų perdavimo metu – 11,28 procento, todėl iki skolos sumos grÄ Å¾inimo momento už naudojimÄ si pinigais atsakovas privalo mokėti minėto dydžio palÅ«kanas (CK 6.872 str.). O nuo 2011-06-27 iki piniginės prievolės faktinio įvykdymo – paskolos sumos grÄ Å¾inimo, atsakovas privalo mokėti 5 proc. dydžio palÅ«kanas (CK 6.210 str. 1 d.). Nesutiko su atsakovo argumentais dėl pagal sutartį vykdytos statybos techninės priežiÅ«ros.

Å i sutartis buvo formali, nes atsakovas pinigų perdavimo metu buvo įmonės akcininku ir statybinės priežiÅ«ros realiai nevykdė. Atsakovas apeliaciniame teisme pats pripažino, kad susitarimo dėl apmokėjimo už statybos techninę priežiÅ«rÄ nebuvo ir dėl atlyginimo dydžio Å¡alys nesiderėjo. Atsakovas niekada nereikalavo apmokėjimo už statybos techninę priežiÅ«rÄ . Jis nebuvo registravęs tokios veiklos mokesčių inspekcijoje, o jei 100 000 Lt bÅ«tų atsakovo atlyginimas, tai jis privalėjo jį deklaruoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė.

Atsakovas atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog su ieÅ¡kovu nėra sudaręs paskolos sutarties, paskolos sÄ lygų, iÅ¡ kurių galėtų atsirasti prievoliniai teisiniai santykiai, nederino. IeÅ¡kovas paskolinių santykių atsiradimÄ sieja su orderiu, tačiau orderis negali bÅ«ti laikomas sandoriu ar kitokiu juridiniu faktu, kurio pagrindu galėtų atsirasti prievoliniai teisiniai santykiai, nes tai buhalterinės apskaitos dokumentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje nurodė, jog įraÅ¡as orderyje „ūkio iÅ¡laidos“ patvirtina tik ieÅ¡kovo iÅ¡laidas, o ne paskolos suteikimo faktÄ .

Neginčija, kad Å¡ie pinigai jam sumokėti, tačiau jie sumokėti už darbÄ , atliktÄ pagal 2007 m. liepos 2 d. Statybos techninės priežiÅ«ros sutartį. Sutartyje numatyta, jog statybos techninę priežiÅ«rÄ vykdys atsakovas, o priežiÅ«ros darbai bus atliekami už atlygį. Atsakovas minėtos sutarties vykdymo metu buvo atestuotas statinio statybos vadovas ir statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas. Savo pareigas atliko tinkamai, ieÅ¡kovas pretenzijų neturėjo, todėl jam atsirado prievolė sumokėti už suteiktas paslaugas.

Sutartyje imperatyviai nenurodyta, kad papildoma sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas turėjo atsiskaityti su atsakovu, turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos. Å alys dėl apmokėjimo susitarė žodžiu. Atsakovo atlikta paslauga yra vienkartinio pobÅ«džio, todėl tai nelaikoma individualia veikla ir jam nėra pareigos registruoti Å¡iÄ veiklÄ . Gautas atlygis už paslaugas priskiriamas A klasės pajamoms, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ deklaruoti iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokÄ bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Nesant su ieÅ¡kovu paskolinių santykių, nėra pareigos mokėti palÅ«kanas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ P. V. 100 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo 2011 m. birželio 3 d. (bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 3 000 Lt žyminio mokesčio, 6 000 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų – UAB „Klaipėdos mėsinė” naudai bei 60 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas, atlikęs ginčo faktinį kvalifikavimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovui perduotos 100 000 Lt pinigų sumos pagal kasos iÅ¡laidų orderį negalima kvalifikuoti kaip paskolos sutarties.

Nesant tarp Å¡alių paskolinių santykių, atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 11,28 ir 5 proc. dydžio palÅ«kanas, skaičiuojamas iki paskolos sumos grÄ Å¾inimo (CK 6.872 str.). Ä®vertinęs Å¡alių 2007 m. liepos 2 d. sudarytÄ statybos techninės priežiÅ«ros sutartį, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes ir Å¡alių duotus paaiÅ¡kinimus, kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad statybos techninės priežiÅ«ros sutartis buvo formali.

Atsakovo paraÅ¡ai statybos darbų eigos žurnale neįrodo pinigų iÅ¡mokėjimo pagrįstumo, prieÅ¡ingai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sutartį jis vykdė formaliai. Atsakovas dirbo ir gyveno Biržuose, statybos buvo vykdomos Tauragės apskrityje, todėl kiekvienÄ dienÄ prižiÅ«rėti statybos eigos ir pasiraÅ¡inėti žurnale, teismo vertinimu, jis negalėjo. Atsakovo pateikta 2011 m. rugsėjo mėnesį užpildyta elektroninė metinė pajamų deklaracija, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad pinigai jam buvo sumokėti už statinio techninę priežiÅ«rÄ , nes Å¡alys susitarė už techninę priežiÅ«rÄ mokėti pagal papildomÄ susitarimÄ , kuris turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinis ir kurio Å¡alys nesudarė.

Teismas, nesant įrodymų, patvirtinančių 100 000 Lt atsakovui iÅ¡mokėjimo pagrindo, padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo pinigų sumÄ atsakovas gavo be pagrindo, todėl privalo jÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui (CK 6.237 str.), taip pat privalo mokėti 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas P. V. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalyje ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Å¡ių normų aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Byloje nenustatytos sÄ lygos, kurioms esant galima konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo. Å alys buvo sudariusios statybos techninės priežiÅ«ros sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas ir sumokėjo atsakovui ginčijamÄ pinigų sumÄ .

Å i sutartis nėra nuginčyta, atsakovas sutartį vykdė tinkamai, dėl jos vykdymo ieÅ¡kovas pretenzijų nereiÅ¡kė. Todėl nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti vienos iÅ¡ pagrindinių nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo sÄ lygų, t. y. jog nėra sandorio, iÅ¡ kurio atsiranda prievolė.2. Teismas nepagrįstai 2007 m. liepos 2 d. statybų techninės priežiÅ«ros sutarties nelaikė ginčo pinigų sumos perdavimo teisiniu pagrindu, nes Å¡alys nepasirašė papildomos sutarties, kurioje bÅ«tų nustatytas konkretus atlyginimo dydis.

Nors papildoma raÅ¡ytinė sutartis ir nebuvo pasiraÅ¡yta, tačiau Å¡alys žodžiu susitarė, jog už vykdytÄ statybos techninę priežiÅ«rÄ ieÅ¡kovas atsakovui sumokės 100 000 Lt. Å iÄ savo pareigÄ ieÅ¡kovas įvykdė, iÅ¡raÅ¡ydamas 2008 m. gegužės 17 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. KK-269, kuriuo už atliktus pagal sutartį darbus perdavė atsakovui minėtÄ sumÄ (CK 1.71 str. 1 d., 6.2 str.). Aplinkybė, kad orderyje nurodyta mokėjimo paskirtis yra „ūkio iÅ¡laidos“, niekaip nepaneigia fakto, jog pinigai buvo sumokėti už suteiktas statybos techninės priežiÅ«ros paslaugas.

Orderyje kaip buhalterinės apskaitos dokumente nurodoma pinigus iÅ¡duodančio Å«kio subjekto Å«kinė operacija, o ne iÅ¡duodamų pinigų panaudojimo tikslas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad orderį surašė ieÅ¡kovas, mokėjimo paskirties formuluotė nuo atsakovo nepriklausė. Statybos techninės priežiÅ«ros darbai objekte buvo vykdomi nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2008 m. sausio 30 d. Atlikus Å¡iuos darbus, už juos buvo atsiskaityta 2008 m. gegužės 18 d., t. y. per verslo praktikoje įprastÄ laikotarpį.

Å i aplinkybė taip pat patvirtina, kad ginčo pinigų suma buvo sumokėta bÅ«tent už statybos techninės priežiÅ«ros paslaugas. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, jog už atsakovo suteiktas paslaugas pagal 2007 m. liepos 2 d. sutartį jis atsiskaitė su atsakovu kitu laiku ar kitu bÅ«du.3. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.192 straipsnio 4 dalies normÄ . Nagrinėjamu atveju papildoma sutartis galėjo bÅ«ti sudaroma tiek raÅ¡ytine, tiek ir žodine forma (CK 1.72 str.).

Tarp Å¡alių susiklostė atlygintinių paslaugų teisiniai santykiai, o jokiame teisės akte nėra imperatyviai nustatyta, jog tokia sutartis, taip pat ir statybos techninės priežiÅ«ros sutartis, privalo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos. Todėl tokios sutarties pakeitimas ar papildymas taip pat neprivalo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos. Å alių sudarytoje statybos techninės priežiÅ«ros sutartyje taip pat nėra detalizuota kokios formos turi bÅ«ti papildoma sutartis dėl atlyginimo už statybos techninę priežiÅ«rÄ .4.

Net ir tuo atveju, jeigu tarp ginčo šalių nebūtų buvusi sudaryta papildoma sutartis dėl atlyginimo už atliktus statybos techninės priežiūros darbus dydžio, papildomos sutarties nebuvimas negalėtų paneigti ieškovo pareigos atsiskaityti su atsakovu už atliktus darbus (Sutarties 3 p., CK 6.162 str. 2 d.). Konkretaus atlygio dydžio nenustatymas sutartyje nepaneigia ieškovo prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas.5. Teismo išvada, jog šalių sudaryta sutartis buvo formali, nes atsakovas dirbo ir gyveno Biržuose, todėl prižiūrėti Tauragės apskrityje vykusių statybos darbų negalėjo, yra nepagrįsta ir nepaneigia statybos techninės priežiūros darbų realumo.

Å alių sudaryta sutartis nėra nuginčyta, todėl negali bÅ«ti laikoma tariamu sandoriu. Aplinkybę, jog bÅ«tent atsakovas vykdė mėsos perdirbimo cecho statybos techninę priežiÅ«rÄ , patvirtina tiek minėta sutartis, tiek byloje esantis statybos darbų žurnalas, kuriame atsakovas pasirašė kaip minėto statybos objekto techninis prižiÅ«rėtojas. Taigi akivaizdu, kad sutartis buvo realiai vykdoma. Be to, ieÅ¡kovas pats ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad bÅ«tent atsakovas vykdė statinio statybos techninę prižiÅ«rÄ .

Atsiliepimu ieÅ¡kovas UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teigdamas, kad:1. Byloje nėra jokių tinkamų, leistinų bei patikimų įrodymų, kurie patvirtintų faktinę aplinkybę, kad atsakovas bÅ«tų įvykdęs statybos techninės priežiÅ«ros sutartį bei kad Å¡alys bÅ«tų sudariusios susitarimÄ jog už sutarties įvykdymÄ bÅ«tų susitarta sumokėti atsakovui bÅ«tent 100 000 Lt. Pats atsakovas pripažino, kad jis su ieÅ¡kovu dėl atlyginimo pagal minėtÄ sutartį nesiderėjo ir dėl atlyginimo nebuvo susitarta.2.

Atsakovas netinkamai remiasi CK 1.72 straipsnio 2 dalimi. Papildomas susitarimas negalėjo bÅ«ti sudarytas žodine forma, kadangi tai prieÅ¡tarautų CK 6.192 straipsnio 4 daliai. CK 6.192 straipsnis yra specialioji norma CK 1.72 straipsnio atžvilgiu, todėl Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma bÅ«tent Å¡i norma.3. Atsakovas tvirtindamas, kad sutartį vykdė, nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji apskritai buvo įvykdyta. Paslaugų teikimo sutartis yra dviÅ¡alė, todėl vienai sutarties Å¡aliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius sutartyje nustatytÄ Ä¯sipareigojimÄ , kitai sutarties Å¡aliai – klientui – atsiranda pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas.

Jeigu paslauga nesuteikta, neatsiranda ir pareigos jÄ apmokėti. Be to, statybos techninės priežiÅ«ros sutartis, jos vykdymas ir kiti klausimai nėra Å¡ios bylos dalykas. Jei atsakovas mano, kad jis turi reikalavimo teisę, o ieÅ¡kovas turi prievoles iÅ¡ minėtos sutarties, tai Å¡is ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas kitoje byloje, įrodinėjant su tuo susijusias aplinkybes. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylÄ neperžengdama atsakovo P. V. apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Klaipėdos mėsinė“ 2008 m. gegužės 17 d. iÅ¡rašė kasos iÅ¡laidų orderį Nr. KK-269, kuriuo atsakovui P. V. buvo iÅ¡mokėta 100 000 Lt dydžio pinigų suma. Minėtame mokėjimo dokumente pinigų iÅ¡mokėjimo atsakovui pagrindu nurodyta – Å«kio iÅ¡laidos.

Ginčo dėl sumos dydžio bei jos iÅ¡mokėjimo atsakovui faktų byloje nėra. Atsakovas pripažįsta, kad nurodytÄ pinigų sumÄ yra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo.Ginčas byloje kilo dėl minėto kasos iÅ¡laidų orderio pagrindu atlikto mokėjimo paskirties ir tikslo bei atsakovo pareigos grÄ Å¾inti gautÄ sumÄ ieÅ¡kovui egzistavimo.IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį atsakovui dėl 100 000 Lt grÄ Å¾inimo, laikė, jog tarp Å¡alių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, t. y. pinigų atsakovui iÅ¡mokėjimÄ traktavo kaip paskolÄ .Atsakovas, gindamasis nuo pareikÅ¡to reikalavimo, teigė, jog pinigai jam buvo iÅ¡mokėti kaip atlyginimas už jo atliktÄ statybos techninę priežiÅ«rÄ pagal Å¡alių sudarytÄ 2007 m. liepos 2 d. statybos techninės priežiÅ«ros sutartį Nr. 159a.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ , įvertinęs faktines bylos aplinkybes, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir byloje esančius įrodymus bei atlikęs teisinį kilusio ginčo kvalifikavimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad nesant visų bÅ«tinų paskolinių teisinių santykių sÄ lygų, pinigų perdavimo fakto atsakovui pagal ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytÄ kasos iÅ¡laidų orderį negalima kvalifikuoti kaip paskolos sutarties.

Taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡io fakto negalima kvalifikuoti ir kaip ieÅ¡kovo atsiskaitymÄ su atsakovu pagal statybos techninės priežiÅ«ros sutartį. Teismas sprendė, kad ginčo pinigų sumÄ atsakovas gavo be teisinio pagrindo, todėl privalo jÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. Å alių ginčui spręsti taikė CK Å eÅ¡tosios knygos III dalies XX skyriaus normas, reglamentuojančias nepagrįstÄ praturtėjimÄ ir turto gavimÄ .Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius bei nagrinėjamoje byloje kilusį ginÄÄ , netinkamai taikė ir aiÅ¡kino nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos Å¡ių normų aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimais.

Å alys buvo sudariusios statybos techninės priežiÅ«ros sutartį, pagal kuriÄ atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė, todėl ieÅ¡kovas, pagal kasos iÅ¡laidų orderį iÅ¡mokėdamas jam pinigus, įvykdė savo pareigÄ atsiskaityti už atliktus darbus. RaÅ¡ytinio susitarimo ar papildomos sutarties dėl mokėtino atlyginimo pagal minėtÄ sutartį dydžio ir tvarkos nebuvimas nepatvirtina teismo iÅ¡vados dėl lėšų gavimo be teisinio pagrindo, nes Å¡alys žodžiu susitarė dėl atsakovui mokėtino atlygio.

Kaip žinia, ieÅ¡kinio pagrindas yra faktinio pobÅ«džio aplinkybės, o faktinių aplinkybių, ginčo santykio teisinis kvalifikavimas, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, bylÄ nagrinėjantis teismas pagal savo kompetencijÄ tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiÅ¡kai atlieka faktų teisinį kvalifikavimÄ , parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymÄ , teisiÅ¡kai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę.

IeÅ¡kovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimus kildino iÅ¡, jo manymu, tarp Å¡alių susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių, o atsakovas savo atsikirtimus grindė tarp Å¡alių sudaryta statybos techninės priežiÅ«ros sutartimi, sprendžia, kad egzistavo procesinės teisinės prielaidos teismui aiÅ¡kintis, ar pagal ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes Å¡alių ginčui spręsti taikytinas paskolos, atlygintino paslaugų teikimo ar nepagrįsto praturtėjimo institutas.Taigi, kaip minėta, įvertinęs Å¡alių ginÄÄ , teismas sprendė, kad kasos iÅ¡laidų orderio iÅ¡raÅ¡ymas ir pinigų pagal jį iÅ¡mokėjimas atsakovui nepatvirtina, jog tarp Å¡alių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, nes nėra bÅ«tinos paskolos sutarties sÄ lygos – įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus.

Taip pat, teismo vertinimu, mokėjimo dokumente nurodytas įraÅ¡as „ūkio iÅ¡laidos“ patvirtina tik ieÅ¡kovo iÅ¡laidas, o ne paskolos suteikimo faktÄ . Kadangi nei viena iÅ¡ Å¡alių Å¡ios teismo iÅ¡vados neginčija ir apeliacinio skundo dėl to nėra, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2007 m. liepos 2 d. sudarė statybos techninės priežiÅ«ros sutartį Nr. 159a. Å ia sutartimi atsakovas įsipareigojo vykdyti mėsos perdirbimo įmonės rekonstrukcijos – modernizavimo projekto statybos ir rekonstrukcijos darbų techninę priežiÅ«rÄ , o ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už techninę priežiÅ«rÄ pagal papildomÄ sutartį (Sutarties 1 p., 3 p.).

Å i sutartis nėra nuginčyta.Jokios kitos sutartys, iÅ¡ kurių Å¡alims kiltų tarpusavio teisės ir pareigos, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos nebuvo. Å alių nesiejo jokie kiti teisiniai santykiai. Ginčo dėl to byloje nėra, apeliaciniame skunde taip pat neįrodinėjama prieÅ¡ingai. Å alių sudaryta statybos techninės priežiÅ«ros sutartis gali bÅ«ti kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis (CK XXXV skyrius), nes Å¡ia sutartimi viena Å¡alis – atsakovas (paslaugos teikėjas) įsipareigojo vykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbų techninę priežiÅ«rÄ pagal Statybos įstatymÄ , STR 1.09.03.1997 bei kitus normatyvinius dokumentus, t. y. suteikti tam tikras nematerialaus pobÅ«džio paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu, o kita Å¡alis – ieÅ¡kovas (paslaugos gavėjas, klientas) įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal papildomÄ sutartį;

Å¡alių nesaisto darbo ar kitokie pavaldumo (subordinacijos) santykiai (CK 6.716 str. 1 d., 2 d.).BÅ«tinosios atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sÄ lygos yra vienos Å¡alies įsipareigojimas suteikti nematerialaus pobÅ«džio paslaugas bei kitos sutarties Å¡alies įsipareigojimas už jas atsiskaityti. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Å¡alys sutartyje nenustatė konkretaus atsakovui mokėtino atlyginimo dydžio bei jo mokėjimo tvarkos, bet Å¡iuo klausimu specialiai susitarė, jog už paslaugas bus sumokėta sudarius papildomÄ sutartį, įvertinant atliktų darbų apimtį.

Toks susitarimas iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir nėra draudžiamas (CK 6.156 str., 6.182 str.). Per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki teisminio ginčo tarp Å¡alių atsiradimo raÅ¡ytinė papildoma sutartis ar susitarimas dėl atsiskaitymo su atsakovu tarp Å¡alių taip ir nebuvo sudarytas. Å ios aplinkybės Å¡alys neginčija.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, byloje esančius įrodymus, sprendė, kad papildomas susitarimas turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinis.Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, teigia, kad Å¡alys žodžiu derėjosi dėl atlyginimo pagal statybos techninės priežiÅ«ros sutartį, įstatymas nenustato privalomos raÅ¡ytinės tokios sutarties formos, todėl tokios sutarties pakeitimas ar papildymas gali bÅ«ti sudarytas taip pat ir žodžiu.Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodo atsakovas, įstatymas nenustato privalomosios atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sudarymo formos (CK 6.716-6.724 str.).

Tačiau CK 6.192 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys susitarė dėl sudaromos sutarties formos, sutartis laikoma sudaryta tik tuo atveju, kai yra sutartos formos, nors pagal įstatymus tai sutarčių rūšiai tokia forma neprivaloma. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Statybos techninės priežiūros sutarties sudarymo metu ieškovas ir atsakovas, kaip UAB „Agaras“ vadovas, bendradarbiavo, abu juridiniai asmenys buvo per akcininkus susijusios įmonės, kurias siejo sutartiniai teisiniai santykiai.

Atsakovas šių aplinkybių neginčija, be to, jos yra nustatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas ginčas ir dėl ginčo pinigų sumos priteisimo tarp ieškovo nagrinėjamoje byloje UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Agaras“, kurio, kaip minėta, vadovu sutarties sudarymo metu buvo atsakovas P. V. (UAB „Klaipėdos mėsinė“ v. UAB „Agaras“, civilinė byla Nr. 3K-3-256/2011).

Nors minėtÄ sutartį atsakovas sudarė kaip fizinis asmuo, tačiau nagrinėjamuose santykiuose jis, teisėjų kolegijos vertinimu, nepripažintinas silpnesniÄ ja puse. Kaip minėta, atsakovas buvo juridinio asmens vadovu, kuriam yra keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, turintis sutarčių sudarymo bei derybų vedimo patirties, todėl jis suprato ar turėjo suprasti ir žinoti sutartinių teisinių santykių sudarymo bei modifikavimo ne/tinkamo įforminimo pasekmes bei dėl to kylančiÄ rizikÄ .

Å alys, sudarydamos sutartį raÅ¡ytinę formÄ bei numatydamos joje sÄ lygÄ , kad atlyginimas bus mokamas pagal papildomÄ sutartį, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės susitarė, kad tokia papildoma sutartis taip pat turės bÅ«ti raÅ¡ytinė (CK 6.193–6.195 str., CPK 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacine tvarka nagrinėjant pirmiau paminėtÄ kitÄ civilinę bylÄ pats atsakovas P. V. teismo posėdžio metu pripažino, kad tarp Å¡alių derybos dėl atlyginimo pagal sutartį vedamos nebuvo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-472/2010).

Nors sprendžiant nagrinėjamÄ UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir P. V. ginÄÄ minėta nutartimi ir nesivadovaujama, nes jos dalis dėl ginčo pinigų sumos pripažinimo UAB „Agaras“ paskola buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi, tačiau ji patvirtina paties atsakovo prieÅ¡ingas pozicijas bei jo nenuoseklumÄ dėl derybų apie atlygį fakto egzistavimo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ aplinkybę įvertino.IeÅ¡kovas gi, nors ir netinkamai kvalifikuodamas teisinius santykius paskoliniais, abiejų teisinių ginčų metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad kasos iÅ¡laidų orderiu atsakovui iÅ¡mokėti pinigai nėra jo atlygis pagal statybos techninės priežiÅ«ros sutartį, ir iÅ¡sako argumentus, jog atsakovas iÅ¡ viso sutartyje nurodytų darbų neatliko, o įraÅ¡ai statybos eigos žurnale yra tik formalÅ«s. Be to, ieÅ¡kovo kasos knygoje ginčo pinigų suma taip pat nebuvo apskaityta kaip atsiskaitymas su atsakovu pagal sutartį.Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių atsakovo pagal sutartį atliktų darbų apimtį.

O nesant tokių duomenų mažai tikėtina, kad Å¡alys bÅ«tų galėjusios susitarti dėl atlyginimo, kurio dydis ir turėjo priklausyti bÅ«tent nuo atliktų darbų apimties ir kokybės.Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui atsakovo 2009 metais užpildytÄ metinės pajamų mokesčio deklaracijos CPM305 už 2008 metus iÅ¡raÅ¡Ä . Å iame iÅ¡raÅ¡e nei atsakovo iÅ¡ ieÅ¡kovo gauta 100 000 Lt suma, nei jokia kita nurodyto dydžio suma neatsispindi, t. y. deklaruota nebuvo.

Tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, paskutiniame teismo posėdyje atsakovas pateikė 2011 metais elektroniniu bÅ«du užpildytÄ metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už 2008 metus, kurioje 100 000 Lt suma deklaruota kaip kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien nurodyto dydžio sumos deklaravimas nepatvirtina, nei to, kad Å¡ie pinigai gauti bÅ«tent pagal Å¡alių sudaryta statybos techninės priežiÅ«ros sutartį, nei to, kad jie apskritai buvo gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 185 str.).Taigi, nesant papildomo susitarimo dėl bÅ«tinosios atlygintinių paslaugų teikimo sutarties sÄ lygos – atlyginimo dydžio nustatymo bei jo mokėjimo tvarkos, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negalima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo pinigų sumos atsakovui sumokėjimas pagal kasos iÅ¡laidų orderį, kuriame pinigų iÅ¡mokėjimo pagrindas, kaip minėta, nurodytas – Å«kio iÅ¡laidos, buvo ieÅ¡kovo atsiskaitymas su atsakovu pagal statybos techninės priežiÅ«ros sutartį.Kadangi 100 000 Lt atsakovui buvo sumokėti ne pagal statybos techninės priežiÅ«ros sutartį, o Å¡alių jokie kiti teisiniai santykiai nesiejo, teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo pinigų sumÄ atsakovas gavo be teisinio pagrindo, todėl privalo jÄ grÄ Å¾inti, bei pagrįstai ginčui spręsti taikė nepagrįstÄ praturtėjimÄ ar turto gavimÄ reglamentuojančias teisės normas.Apibendrindama tai, kas pasakyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ apelianto P. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl Å¡is sprendimas iÅ¡ esmės paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 263 str. 1 d., 328 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo bÅ«tinumo. BÅ«tinumÄ nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neiÅ¡aiÅ¡kino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡sprendimui ir dėl to jas bÅ«tina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012; 2012 m. rugsėjo mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-318/2012).

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nustatančioje, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai galimas tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas remiantis turimais raÅ¡ytiniais duomenimis, raÅ¡ytinėmis Å¡alių pastabomis ir nėra poreikio bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiÅ¡kimo Nr. 28394/95).

Apeliantas prašė jo skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡io praÅ¡ymo iÅ¡ esmės nepagrindė jokiais argumentais ar motyvais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nėra keliami fakto klausimai, kurie lemtų žodinio proceso bÅ«tinumÄ , Å¡iam teismui nėra pateikta naujų įrodymų, todėl nėra pagrindo nesilaikyti bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 321 straipsnio 1 dalyje ir apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, netenkindama praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, sprendžia, kad raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeidžia Å¡alių teisių ir civilinio proceso principų, o prieÅ¡ingai užtikrina civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .   Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d.)Apeliantas atsakovas P. V. taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias turėjo apeliacinės instancijos teisme.

Å is praÅ¡ymas netenkintinas, nes jo apeliacinis skundas atmestas (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo ieÅ¡kovui UAB „Klaipėdos mėsinė“ priteistinos Å¡io turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 1 800 Lt dydžio iÅ¡laidas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia Å¡aliai iÅ¡laidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas (8.11 p.) ir bylos sudėtingumÄ , į tai, kad apeliacinės instancijos teisme byla buvo iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, nustato, kad bÅ«tinos ir pagrįstos ieÅ¡kovo iÅ¡laidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra mažintinos iki 1 500 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo P. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ (įmonės kodas 177066932) naudai 1 500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus Lt 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.                                        TeisėjaiAlė Bukavinienė Virginija Čekanauskaitė Alvydas PoÅ¡kus