2024-07-24 Nr. BB-3852-1-02-2-00348-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2800/2024

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00348-2019-2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios O. V. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 15 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 255 straipsnio 1 dalies, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, lėmusius netinkamą O. V. veikų kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakciją), 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakciją). Anot kasatorės, šie pažeidimai suvaržė jos procesines teises į veiksmingą gynybą ir teisingą (sąžiningą) procesą, taip pat sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir neaiškumų dėl galimo kitų asmenų dalyvavimo padarant O. V. inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kasatorė viso proceso metu kėlė klausimą dėl pateiktų kaltinimų pagrįstumo ir vien asmeninės atsakomybės teisėtumo. Kasatorė teismų prašė bylą grąžinti prokurorui dėl nurodytų aplinkybių papildomo ištyrimo, teisinio įvertinimo ir objektyvios tiesos nustatymo. Tačiau žemesnės instancijos teismai šiuos kasatorės prašymus atmetė, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Be to, anot kasatorės, pirmosios instancijos teismas, nustatęs neoficialių atlyginimų mokėjimo faktą UAB „D“ ir prokurorui, pažeidžiant BPK 2 straipsnyje nustatytą įpareigojimą, neprašant perduoti bylą papildyti ikiteisminį tyrimą, pats turėjo pasinaudoti BPK 257 straipsnyje įtvirtinta teise ir imtis aktyvių veiksmų bei savo inciatyva perduoti bylą prokurorui.

Kasatorė pažymi, kad jai inkriminuojant didelės vertės svetimo turto pasisavinimą nebuvo atsižvelgta į pagrindinius BK 183 straipsnio 2 dalies įrodinėjimo reikalavimus ir į taikomą teismų praktiką. Anot kasatorės, byloje yra objektyvūs duomenys (liudytojų G. B., A. B., I. K., A. J. parodymai ir kt.), kad ji UAB „D“ pinigus ne pasisavino, o, veikdama su įmonės vadovų ir akcininkų žinia bei paklusdama jų nurodymams, naudojo išskirtinai įmonės naudai – darbuotojų atlyginimams ir priedų išmokėjimui neapskaitytais grynaisiais pinigais. Todėl kasatorė mano, kad jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Kasatorė taip pat pažymi, kad jos veiksmai nebuvo nukreipti į tyčinį apgaulingos įmonės apskaitos tvarkymą, kadangi visus turimus įmonės finansinės veiklos dokumentus ji oficialiai perdavė įmonės akcininkams ir jų samdytam auditoriui. Kasatorės nuomone, šioje byloje buvo būtina nustatyti jos veiksmų pavojingumą ir nuspręsti, ar būtent dėl jos padarytų veiksmų kilo nurodyti padariniai, taip pat įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013). Kasatorė mano, kad jos veiksmus galima būtų vertinti ne pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl ji dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos turėtų būti išteisinta.

Kasatorė skunde taip pat nurodo argumentus dėl prokurorės ir pirmosios instancijos teismo galimo šališkumo. Anot kasatorės, prokurorė šioje byloje ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį organizavo atsainiai, ne tik nesiekė patikrinti ir paneigti O. V. paaiškinimuose išdėstytą versiją, bet ir netenkino jos gynėjo prašymų. Be to, teisminio proceso metu prokurorė nevykdė pareigos atlikti reikalingus proceso veiksmus ir priimti reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Prokurorės galimą šališkumą patvirtina ir jos ryšiai su UAB „D“ akcininke Ž. P.. Pirmosios instancijos teismo neveikimas, t. y. tiek prokurorės pasyvumo ignoravimas, tiek paties teismo pasyvumas, suteikia pagrindo teigti, kad teismas nepateikė pakankamų garantijų, pašalinančių bet kokią abejonę jo nešališkumu. Kasatorės nuomone, tiek teismas, tiek prokurorė buvo šališki, pažeidė įstatymą ir savo neveikimu prisidėjo prie to, kad UAB „D“ vadovai ir akcininkai liktų nepatraukti atsakomybėn.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K-58-719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistosios O. V. teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu ir apkaltinamojo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties surašymą, reikalavimų pažeidimais, grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su žemesnės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu. Tačiau klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir šio teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo buvo keliami nuteistosios apeliaciniame skunde. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė, pateikęs aiškius ir išsamius motyvus. Nuteistoji O. V. kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Be to, kasaciniame skunde BPK pažeidimai nurodomi iš esmės deklaratyviai, nepateikiant teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad skunde minimi pažeidimai buvo esminiai, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos nuteistosios teisės, ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus. Toks kasacinio skundo argumentavimas, grindžiant jį žemesnės instancijos teismų išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai pareiškiant apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, padarytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir in dubio pro reo principo pažeidimus, teismo šališkumą, nuteistosios teisės į gynybą, teisingą, nešališką ir nepriklausomą teismą suvaržymą, suformuotos teismų praktikos nesilaikymą, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios O. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė