Legislator Case Law & Legislation
60ec4d4e-5702-4ca1-ab2a-2fb541218d98 AI generated

60ec4d4e-5702-4ca1-ab2a-2fb541218d98 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 60ec4d4e-5702-4ca1-ab2a-2fb541218d98
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-1136-613/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11921-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Albinos Pupeikienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

Legislator headnote

AI generated

60ec4d4e-5702-4ca1-ab2a-2fb541218d98 · Klaipėdos apygardos teismas: Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, J. N. teismo posėdyje nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas R. T. yra jos sÅ«nėnas. Nurodė, kad atsakovas jos paprašė, kad ji bÅ«tų akcininkė, nes atsakovas ketino atsidaryti įmonę. Pažymėjo, kad niekada jokių piniginių lėšų nenešė į BUAB „Veko“ sÄ skaitÄ , reikalavimų įmonei neturi, niekada nedalyvavo įmonės veikloje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-1136-613/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11921-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Albinos Pupeikienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

T. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-605-991/2020 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Veko“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R. T. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. R., V. S., J. N., A. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 18 833,43 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2011 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes bendrovės turtÄ sudarė 25 307,58 Eur (87 382 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 73 079,24 Eur (252 328 Lt). Vien įsipareigojimai buvusiems akcininkams J. N., A. S. ir V. S. sudarė 43 443,00 Eur (150 000,00 Lt). PaaiÅ¡kino, kad įstatinis kapitalas įneÅ¡us minėtas lėšas nebuvo padidintas, taip pat nebuvo priimti jokie sprendimai dėl įstatinio kapitalo didinimo. IeÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuoti pradelsti įsipareigojimai buvusiems akcininkams J.

N., A. S., V. S. jau nuo 2011 m. gruodžio 31 d. kaip per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Skolos pirmiesiems kreditoriams susiformavo 2014 m. spalio 31 d., kai ieÅ¡kovei vadovavo ir akcininku buvo atsakovas, toliau bendrovės nemokumas tik didėjo. Atsakovas 2011 m. gruodžio mėn. 31 d. turėjo kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, o ne toliau didinti įmonės įsipareigojimus kreditoriams, tačiau atsakovas, buvęs BUAB „Veko“ akcininkas (nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. sausio 6 d.) ir vadovas (nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2015 m. sausio 6 d.), toliau, įmonei esant nemokiai, tęsė nemokios bendrovės veiklÄ , tuo padarydamas žalÄ jos kreditoriams.

Nuo M. R. paskyrimo ieÅ¡kovės direktoriumi momento ieÅ¡kovės veikla jau nebuvo vykdoma, bendrovė iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro. M. R. net neturėjo galimybės vykdyti bendrovės veiklÄ , nes jam nebuvo perduoti BUAB „Veko“ dokumentai ir turtas.

3. Pažymėjo, kad atsakovo vadovavimo ir buvimo akcininku laikotarpiu bendrovei atsirado 2 399,71 Eur žala dėl UAB DK „PZU Lietuva“ (2016 m. balandžio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-2584-618/2016); 10 860,68 Eur žala (2014 m. spalio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-9838-792/2014); 817,35 Eur žala dėl atsiradusio įsiskolinimo kreditoriams I. G., A. B.; 2 255,47 Eur žala Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV); 445,79 Eur žala Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).

4. Atsakovas R. T. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kovės patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka.

5. Nurodė, kad patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir pareikÅ¡ti reikalavimai yra prieÅ¡taringi. NeaiÅ¡ki ieÅ¡kovės pozicija, ar atsakovas turi atsakyti už neva padarytÄ Å¾alÄ vienas ir, jeigu taip, tai kokia apimtimi ir kodėl, ar vis dėlto už žalÄ atsakingi solidariai buvusieji ieÅ¡kovės vadovai ir akcininkai. Klaipėdos apygardos teismui nustačius, kad 2011 metais įmonė nebuvo nemoki, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo, kaip vadovo (nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d.) ir akcininko (nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. sausio 6 d.), įmonei esant nemokiai, dėl to, kad jis laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra nepagrįstas, nes 2011 metais atsakovas nebuvo nei bendrovės vadovu, nei jos akcininku.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepaisė Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties, tinkamai nepatikslino įmonės nemokumo momento ir nepateikė jokių naujų papildomų įrodymų. Atsakovo vertinimu, kad bÅ«tų konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas, turi bÅ«ti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas. IeÅ¡kovė pripažįsta, kad neturi galimybės pagrįsti nei konkrečios nemokumo atsiradimo pradžios momento, nei tikslios pradelstų įsiskolinimų atsiradimo datos, todėl nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis teigiama, kad įmonė buvo nemoki 2011 metais.

6. PaaiÅ¡kino, kad net 2014 metais įmonė nebuvo nemoki, tik dėl embargo buvo pablogėjusi jos finansinė padėtis, nors ir turėjo įsiskolinimų, tačiau jie nebuvo nei tokio dydžio, nei tiek pradelsti, kad įmonei bÅ«tų reikėję skelbti bankrotÄ ir atsakovui bÅ«tų kilusi pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovės nurodytos sumos, mokėtinos UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Ergas“, neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis darbuotojams A. B., I. G., VMI, VSDFV, kurie laikomi padaryta žala, kuriÄ turėtų atlyginti atsakovas, yra visiÅ¡kai skirtingos, nesutampančios, atsiradusios laikotarpiu, kai atsakovas nebuvo nei įmonės vadovu, nei akcininku, todėl atsakovui taikyti civilinę atsakomybę nėra pagrindo.

Nurodė, kad įmonės skoliniai įsipareigojimai labai pradėjo didėti bÅ«tent M. R. tapus tiek įmonės vadovu, tiek savininku. Atitinkamai, jeigu žala ir buvo padaryta, tai bÅ«tent M. R. neteisėtais veiksmais, o ne atsakovo, todėl M. R. turėtų bÅ«ti atsakingas už atsiradusiÄ Å¾alÄ .

7. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. S. tiek atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. buvo BUAB „Veko“ akcininke, jos įmokėta suma sudarė 13 032,90 Eur (45 000,00 Lt) ir Å¡i suma laikytina ne skola, o įnaÅ¡u. Sunkumų įmonėje kilo 2014 metų pirmoje pusėje. Ä®monė patyrė žalÄ dėl objektyvių priežasčių, t. y. UAB DK „PZU Lietuva“ skola atsirado dėl 2014 m. vasario 6 d. eismo įvykio Rusijoje, UAB „Ergas“ skola susidarė iÅ¡ 2014 m. balandžio 28 d. krovinio pervežimo sutarties vykdymo, kiti įsiskolinimai kreditoriams taip pat atsirado 2014 metais ir vėliau, jiems atsirasti įtakos turėjo objektyvÅ«s iÅ¡orės veiksniai – Rusijos Federacijos paskelbtas embargas, o ne įmonės vadovų ar akcininkų veiksmai.

8. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, J. N. teismo posėdyje nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas R. T. yra jos sÅ«nėnas. Nurodė, kad atsakovas jos paprašė, kad ji bÅ«tų akcininkė, nes atsakovas ketino atsidaryti įmonę. Pažymėjo, kad niekada jokių piniginių lėšų nenešė į BUAB „Veko“ sÄ skaitÄ , reikalavimų įmonei neturi, niekada nedalyvavo įmonės veikloje.

9. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. S. tiek atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad 17 377,20 Eur (60 000,00 Lt) suma, kuri buvo įneÅ¡ta į bendrovės sÄ skaitÄ 2008–2009 metais, nebuvo paskola įmonei, Å¡i suma buvo skirta įmonės plėtrai, naujam transportui įsigyti. Pažymėjo, kad įmonės dokumentuose nėra jokių paskolos sutarčių nei su juo, nei su kitais akcininkais, faktiÅ¡kai Å¡ios lėšos buvo skirtos įstatiniam kapitalui didinti. Nurodė, kad nei bÅ«damas akcininku nelaikė, nei dabar Å¡ių piniginių lėšų nelaiko paskola ir nepraÅ¡o jų grÄ Å¾inti.

10. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. R., atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, praÅ¡ymų bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant negauta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu ieÅ¡kovės BUAB „Veko“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo R. T. 16 779,00 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 16 779,00 Eur sumos nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 178,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti ieÅ¡kovei BUAB „Veko“. KitÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo R. T. 378,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ .

12. Teismas nustatė, kad ieškovės vadovais buvo: laikotarpiu nuo 1993 m. birželio 30 d. iki 1996 m. lapkričio 19 d. V. Š., laikotarpiu nuo 1996 m. lapkričio 19 d. iki 2009 m. liepos 7 d. A. S., laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2014 m. vasario 26 d. R. T., laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. R. T., nuo 2014 m. gruodžio 23 d. M. R.. UAB „Veko“ akcininkais buvo: laikotarpiu nuo 1996 m. gruodžio 5 d. iki 2009 m. liepos 8 d. A. S., nuo 2009 m. sausio 7 d. V. S. ir J. N., nuo 2012 m. balandžio 30 d. R. T. ir I. T., nuo 2014 m. gruodžio 29 d. M. R..

13. Teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir balansus, trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad akcininkų A. S., V. S. ir J. N. įneÅ¡tos piniginės lėšos laikytinos suteiktomis paskolomis, tačiau įneÅ¡tos piniginės lėšos laikytinos ilgalaikiais įsipareigojimais, o ne trumpalaikiais įsipareigojimais, ir nagrinėjamo laikotarpio metu jų grÄ Å¾inimo terminai nebuvo suėję.

14. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus buvo nemoki 2012 m. gruodžio 31 d., t. y., pagal 2012 metų balansÄ , finansiniais metais ieÅ¡kovės turtÄ sudarė 21 166,59 Eur (73 084,00 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 21 410,45 Eur (73 926,00 Lt).

15. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, kaip akcininkas, turėjo žinoti apie ieÅ¡kovės finansinę padėtį 2013 m. balandžio 30 d., ir pripažino, kad nuo Å¡ios datos atsakovas turėjo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

16. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovas R. T. laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Veko“ ir dėl jo neveikimo UAB „Veko“ kreditoriams atsirado 16 779,00 Eur dydžio žala.

17. Spręsdamas klausimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovo, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovė ne kartÄ tikslino ieÅ¡kinio reikalavimus, atsakovus, todėl, vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principais, procesinės palÅ«kanos iÅ¡ atsakovo R. T. priteistinos nuo patikslinto ieÅ¡kinio, kuriuo suformuluoti galutiniai reikalavimai, atsakovu nurodant tik R. T., priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 27 d. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 18.

Atsakovas R. T. (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde praÅ¡o teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti arba teismui nusprendus, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio atmesti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, ir pripažinus, kad teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. nenustatė, kurie įsipareigojimai buvo pradelsti, sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 18.1. Ieškovė nepagrindė nemokumo atsiradimo momento. 18.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir iš ieškovės nereikalavo pateikti duomenų apie įmonės pradelstus įsipareigojimus, jų atsiradimo laikotarpį. Taip pat nenustatė ir sprendime nekonstatavo, kad skundžiamu sprendimu priteistos sumos (skolos) buvo pradelstos. Be to, nepagrįstai konstatavo, kad buvusių akcininkų įneštos piniginės lėšos laikytinos paskolomis įmonei. 18.3.

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir visiÅ¡kai nevertino atsakovo pateiktų duomenų dėl pateiktos įmonės ilgalaikio, trumpalaikio, nepaskirstytojo pelno, nuostolio, įsipareigojimų detalizacijos ir argumentų, kad įmonės finansinė bÅ«klė pablogėjo 2014 metais dėl objektyvių priežasčių, t. y. Rusijos federacijos embargo (kuriuo buvo uždrausta importuoti tam tikrÄ produkcijÄ iÅ¡ Vakarų Å¡alių, taip pat ir iÅ¡ Lietuvos), o ne dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. 18.4.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė CPK 177–178 straipsniuose ir 185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, ignoravo apeliacinės instancijos teismo sprendime konstatuotas, turinčias prejudicinės galios aplinkybes, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo, dėl to buvo netinkamai ir neteisingai nustatytos ginčo baigčiai reikÅ¡mingos aplinkybės dėl apelianto iÅ¡dėstytos pozicijos bei ieÅ¡kinyje keliamų reikalavimų. 18.5.

Teigia, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo suformuluotas netinkamai – ieÅ¡kinio pagrindas ne tik neatitiko tikrųjų faktinių aplinkybių, bet ir prieÅ¡taravo ieÅ¡kinio dalykui, nebuvo nustatytas ir nurodytas įmonės nemokumo momentas – pati ieÅ¡kovė pripažino, kad to neįmanoma padaryti, todėl atsakovas negali atsakyti už žalÄ , atsiradusiÄ laikotarpiu, kai jis įmonei net nevadovavo, įsiskolinimai nebuvo pradelsti, įmonė nėra skolinga buvusiems akcininkams, dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui ir t. t..

Atitinkamai skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo tokio turinio ieškinys tenkintas iš dalies, yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas ne tik nesivadovavo įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi, t. y. nenustatinėjo, kurie įsiskolinimai yra pradelsti, visiškai nepagrįstai konstatavo, kad įmonės balansuose nurodyta skola akcininkams laikytina paskola (nors visi akcininkai kategoriškai patvirtino, jog įmonė jiems nėra skolinga), bet ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, iš esmės visiškai nieko nepasisakė dėl atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentų, pateikė daug vienas kitam prieštaraujančių teiginių, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

19. IeÅ¡kovė BUAB „Veko“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas vadovavo nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2015 m. sausio 6 d., o bendrovės akcininku buvo nuo 2012 m. balandžio 30 d. 19.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė buvo nemoki 2011 m. gruodžio 31 d. Teismas dėl vieÅ¡ojo intereso nemokumo bylose gali konstatuoti ir kitÄ bendrovės nemokumo momentÄ . 19.3.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, kad įstatinis kapitalas nebuvo didintas ir nebuvo priimti jokie sprendimai dėl įstatinio kapitalo didinimo, pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad akcininkų įneÅ¡tos piniginės lėšos laikytinos suteiktomis paskolomis. 19.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žinomos skolos kreditoriams susiformavo nuo 2014 m. spalio 31 d., kai ieÅ¡kovei vadovavo ir akcininku buvo atsakovas. 19.5. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad turto (automobilių) perdavime bendrovės vadovai ir (ar) atstovai nedalyvavo, turtÄ antstolis perėmė iÅ¡ aikÅ¡telės kreditoriaus nurodymu.

Ant turto priėmimo–perdavimo akto nėra M. R. paraÅ¡o, M. R. turto neperėmė. M. R. neperėmė ir jokių dokumentų, neteikė jokių duomenų, ataskaitų mokesčių administravimo subjektams. 19.6. Atsakovas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovė 2013 m. veikė pelningai ir kad akcininkų įneÅ¡tomis piniginėmis lėšomis buvo didinamas įstatinis kapitalas. 19.7. Pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡nagrinėjo byloje esančius įrodymus, apklausė liudytojus, trečiuosius asmenis ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Atsakovas deklaratyviais teiginiais, prielaidomis, spėlionėmis bando suklaidinti apeliacinės instancijos teismÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , nepateikė jokių įrodymų, kad 2013 m. bendrovė veikė pelningai ar kad akcininkų J. N., A. S., V. S. 150 000,00 Lt (43 443,00 Eur) lėšomis buvo didinamas įstatinis kapitalas. Atsakovas deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais argumentais tik siekia vilkinti bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡vengti žalos, padarytos bendrovei ir jos kreditoriams, atlyginimo. 19.8.

Nurodytos aplinkybės, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir teisinis reglamentavimas yra pakankamas pagrindas teigti, jog bendrovės vadovas ir akcininkas R. T., esant bendrovei nemokiai, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir toliau didino bendrovės įsipareigojimus (žalÄ ), o tai vertintina kaip Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 ir 4 dalių pažeidimas, dėl to atsakovas R. T. turi atlyginti bendrovės ir jos kreditorių patirtÄ Å¾alÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 20.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

22. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo R. T. ieÅ¡kovei BUAB „Veko“ priteista 16 779,00 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos 16 779,00 Eur sumos nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde suformuluotus faktinius ir teisinius pagrindus. Atsakovas R. T. su minėtu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad byloje nenustatyta, kokie įsiskolinimai buvo pradelsti, netinkamai nustatytas bendrovės nemokumo momentas, taip pat nurodo, kad nėra įrodytos jo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės teigimu, įrodytos visos civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos, teismas dėl jų pasisakė ir priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl bendrovės nemokumo momento ir vadovo atsakomybės 23. Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. liepos 1 d.) apibrėžia, kad įmonės nemokumas – bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®BÄ® 4 straipsnio 1–3, 5 punktai nustato, kad Å¡io įstatymo 5 straipsnyje iÅ¡vardyti asmenys gali pareikÅ¡ti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrÄ Å¾ina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų, neturi turto ar pajamų, iÅ¡ kurių galėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos skolos, ir dėl Å¡ios priežasties antstolis grÄ Å¾ino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Ä®BÄ® 4 straipsnio 4 punkto redakcijoje, galiojusioje iki 2016 m. sausio 1 d., buvo numatyta galimybė pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir tais atvejais, kai įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

24. Pagal Ä®BÄ® nuostatas, galiojusias iki 2016 m. sausio 1 d., pareigÄ inicijuoti bankroto bylÄ , įmonei esant nemokiai, turėjo įmonės vadovas ir jos dalyviai. Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę:

1) kreditorius (kreditoriai);

2) savininkas (savininkai);

3) įmonės vadovas. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

25. Kasacinio teismo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas gali pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams.

Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka.

Žala kreditoriams dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylÄ atsiranda, nes dėl iÅ¡augusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

26. Kaip ne kartÄ pažymėta kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sÄ lygas tokiai pareigai atsirasti, Å¡ios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

27. Nors juridinis asmuo, vykdantis Å«kinę komercinę veiklÄ , gali susidurti su įvairiais finansiniais sunkumais, dėl kurių jam gali bÅ«ti apsunkinta galimybė vykdyti savo prievoles ir atsiskaityti su kreditoriais, juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra siejama ne su bet kokiais įmonės finansiniais sunkumais, bet su įmonės nemokumu, kuris yra suprantamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).

28. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino, kad BUAB „Veko“ buvo nemoki nuo 2012 m. gruodžio 31 d. ir atsakovas R. T., kaip akcininkas, turėjo žinoti apie UAB „Veko“ finansinę padėtį 2013 m. balandžio 30 d., todėl pripažino, kad nuo Å¡ios datos atsakovas turėjo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

30. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bendrovės nemokumo momentÄ , nepagrįstai vertino, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra pradelstos skolos, o akcininkų įneÅ¡tos piniginės lėšos yra bendrovei suteiktos paskolos. Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka.

31. Byloje nustatyta, kad, pagal 2012 metų balansÄ , finansiniais metais ieÅ¡kovės turtÄ sudarė 21 166,59 Eur (73 084,00 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 69 799,29 Eur (241 003,00 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 21 410,45 Eur (73 926,00 Lt), 2011 metais ieÅ¡kovės turtÄ sudarė 23 859,48 Eur (87 382,00 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 73 079,24 Eur (252 328,00 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 774,44 Eur (19 938,00 Lt).

Pagal 2013 metų balansÄ , bendrovės turtÄ sudarė 33 216,23 Eur (114 689,00 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 69 258,57 Eur (239 136,00 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 25 815,57 Eur (89 136,00 Lt). Pagal 2014 metų balansÄ , 2014 m. liepos 31 d. bendrovės turtÄ sudarė 25 256,31 Eur (87 205,00 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 65 574,32 Eur (226 415,00 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 22 131,31 Eur (76 415,00 Lt).

32. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 3 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus.

Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialÅ«s reikalavimai, vienas jų – balansas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas jį sudariusių asmenų. Å ie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumÄ ir teisingumÄ . Jeigu balansas nepasiraÅ¡ytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. NepasiraÅ¡ytas balansas gali turėti tam tikrÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę, t. y. ir balansas, ir jo projektas gali bÅ«ti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasiraÅ¡ytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

33. VÄ® Registrų centro duomenimis, 2012, 2013 ir 2014 metų balansai yra patvirtinti įmonės vadovo – 2012 metų pasiraÅ¡ytas direktoriaus R. T. ir buhalterės A. B., 2013 metų pasiraÅ¡ytas direktoriaus R. T. ir buhalterės A. B., 2014 metų (iki 2014 m. liepos 31 d.) pasiraÅ¡ytas direktoriaus R. T. ir buhalterės A. B., tai rodo, jog balanso pateikimo metu buvęs įmonės vadovas patvirtino, kad iÅ¡vardytuose balansuose nurodyti duomenys atitinka realiÄ padėtį įmonėje.

34. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje pateiktus UAB „Veko“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir balansus, taip pat trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, paaiÅ¡kinimus, laikė, kad A. S., V. S. ir J. N. įneÅ¡tos piniginės lėšos buvo akcininkų UAB „Veko“ suteiktos paskolos, tačiau vertino, kad įneÅ¡tos piniginės lėšos yra ilgalaikiai įsipareigojimai ir nagrinėjamo laikotarpio metu jų grÄ Å¾inimo terminai nebuvo suėję, pripažino, kad BUAB „Veko“ pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus buvo nemoki 2012 m. gruodžio 31 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi į bylÄ pateiktais bendrovės balansais ir juose pateiktais duomenimis apie bendrovės finansinę bÅ«klę. Ä® bylÄ nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad bendrovės balansuose nurodyti duomenys neatitiko realios padėties bendrovėje ir jais vadovautis nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tik bendrovės buvusių akcininkų parodymus, bet ir byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuose akcininkų įneÅ¡tos piniginės lėšos fiksuojamos kaip įsipareigojimai, o ne kaip lėšos skirtos bendrovės plėtrai.

TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs įrodymų visumÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrovės nemokumo momentÄ ir jį pagrindžiančias aplinkybes, nepažeidė Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ .

35. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki.

Å is sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyviÄ galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, o tai gali priklausyti nuo vadovo valdymo laikotarpio, bendrovės dydžio, aplinkybės, ar buvęs vadovas tinkamai perdavė dokumentus, ir pan. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartÄ , kuris reiÅ¡kia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rÅ«pestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

36. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

37. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalÄ , padarytÄ pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, byloje turi bÅ«ti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktÄ , ir tik tokį momentÄ nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumÄ anksčiau už akcininkÄ , tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Å is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

38. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė jo kaip bendrovės vadovo / akcininko pareigos kreiptis dėl bankroto iÅ¡kėlimo momentÄ .

39. Byloje nustatyta, kad UAB „Veko“ akcininkais buvo: laikotarpiu nuo 1996 m. gruodžio 5 d. iki 2009 m. liepos 8 d. A. S., nuo 2009 m. sausio 7 d. V. S. ir J. N., nuo 2012 m. balandžio 30 d. R. T. ir I. T., nuo 2014 m. gruodžio 29 d. M. R.. Laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 30 d. atsakovui R. T. priklausė 75 procentai akcijų, I. T. – 25 procentai.

40. Byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. UAB „Veko“ vadovas buvo atsakovas R. T..

41. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Veko“ pripažintina nemokia nuo 2012 m. gruodžio 31 d. ir į byloje nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, kaip akcininkas, turėjo žinoti apie UAB „Veko“ finansinę padėtį 2013 m. balandžio 30 d., ir pripažino, kad nuo Å¡ios datos atsakovas turėjo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

42. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas kaip akcininkas, kuriam priklausė 75 procentai akcijų, turėjo iÅ¡imtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį (Å¡ios pareigos perimti bendrovės valdymo organai negali), Å¡ios pareigos nevykdė, nuo 2012 m. balandžio 30 d. tapęs pagrindiniu UAB „Veko“ akcininku, pareigos suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ Ä¯statyme nustatytu terminu nevykdė nei 2012, nei 2013, nei 2014 metais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 24 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto iÅ¡kėlimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bendrovės finansinius duomenis, papildomai pažymi, kad atsakovas, turėdamas pareigÄ Ä¯monės atžvilgiu elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, žinojo ir (arba) privalėjo žinoti ir suvokti įmonės finansinę situacijÄ : tai, kad įmonė dirba (pradėjo dirbti) nuostolingai, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai virÅ¡ijo turto vertę, jis nuo 2012 m. balandžio 30 d. turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, tačiau Å¡iÄ pareigÄ pažeidė ir dėl to padidėjo įmonės kreditiniai reikalavimai (apie tai – sprendimo dalyje dėl žalos dydžio) ir jų įmonė nepajėgi įvykdyti (Ä®BÄ®) 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl žalos atlyginimo ir jos dydžio 43. IeÅ¡kovė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovui dėl žalos atlyginimo grindė tuo, kad atsakovas turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis), tačiau Å¡ios pareigos nevykdė, tuo didindamas bendrovės įsiskolinimus ir pažeisdamas kreditorių interesus.

44. Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å i nuostata suponuoja, kad įmonės vadovas ar dalyvis, kurie laiku nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsako tik už tÄ Å¾alÄ , kuri susijusi teisiniu ryÅ¡iu su jų neteisėtais veiksmais – delsimu laiku inicijuoti bankroto bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 ir kt.).

45. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Žala dėl pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pažeidimo pasireiÅ¡kia tuo, kad dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nemokiai įmonei pablogėja jos turtinė padėtis ir tuo pažeidžiami kreditorių interesai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Žala kreditoriams yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos. Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes.

46. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, nevertino, kada susidarė įsiskolinimai; netinkamai nustatė visų bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti buvimÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija.

47. IÅ¡ byloje pateiktų kreditorių skolos atsiradimo datų ir detalizavimo nustatyta, kad 16 779 Eur skola, t. y. ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimai, patvirtinti ieÅ¡kovės BUAB „Veko“ bankroto byloje, susidarė po to, kai atsakovas tapo pagrindiniu ieÅ¡kovės akcininku ir jam atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateikti duomenys, t. y.: 1) 2016 m. balandžio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-2584-618/2016, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas buvo atsakingas už vairuojamos transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, draudimo įmokos pavėluotÄ sumokėjimÄ , dėl to patirtos žalos atlyginimas buvo priteistas iÅ¡ UAB „Veka“ UAB „Gjensidige“ naudai; 2) 2014 m. spalio 27 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-9838-792/2014, iÅ¡ kurio matyti, kad už krovinių pervežimo sutarčių netinkamÄ vykdymÄ buvo atsakingas atsakovas, dėl to iÅ¡ UAB „Veka“ buvo priteista skola UAB „Ergas“ naudai;

3) iš antstolių sistemos vykdomųjų bylų išrašo matyti, kad skolos, susijusios su darbo užmokesčio neišmokėjimu buvusioms UAB „Veko“ darbuotojoms A. B. ir I. G., atsirado atsakovo vadovavimo laikotarpiu; patvirtina, kad kreditorių skolos atsirado būtent tuo metu, kai atsakovas tapo vieninteliu BUAB „Veko“ vadovu.

48. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bylos medžiaga patvirtina, kad po atsakovo R. T. įmonės vadovu tapęs trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. R. iÅ¡ jo bendrovės dokumentų ir turto neperėmė ir bendrovės veiklos faktiÅ¡kai nebevykdė. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 2014 m. gruodžio mėn. buvo atleisti paskutiniai įmonės darbuotojai, nuo 2015 m. kovo 27 d. įmonė nebebuvo PVM mokėtoja. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybes, kad M. R. neperėmė jokio bendrovės turto, patvirtina antstolio A. Selezniovo pateiktas raÅ¡tas, iÅ¡ kurio matyti, kad UAB „Veko“ turtÄ perėmė antstolis kreditoriaus nurodymu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra atsakingas už visÄ Ä¯monei nuo 2013 m. balandžio 30 d. padarytÄ Å¾alÄ .

49. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veiksmas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Tam, kad Å¡iuo atveju bÅ«tų galima taikyti atsakovui, kaip bendrovės vadovui, civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2012).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , akcininkai privalo domėtis įmonės veikla ir atlikti jiems įstatymuose numatytas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 282/2001). Jeigu akcininkai dėl neatsakingumo ar aplaidumo nesidomėjo įmonės veikla, neatliko jiems numatytų pareigų ir buvo laiku nepastebėtas įmonės nemokumas ar padaryta žala tretiesiems asmenims (kreditoriams), akcininkams taikoma civilinė atsakomybė ir jie yra atsakingi už neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 329/2009).

50. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant nagrinėjamÄ ginÄÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Erinija Kazlauskienė Albina Pupeikienė Giedrė Seselskytė