Legislator Case Law & Legislation
60ebed3d-c935-4b2c-b243-d47397dd5931 AI generated

60ebed3d-c935-4b2c-b243-d47397dd5931 · Kauno apygardos teismas

Case Number 60ebed3d-c935-4b2c-b243-d47397dd5931
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nustatyti, kad K. B.,(duomenys neskelbtini)., asmeninės nuosavybės teise priklausė pastatas – (duomenys neskelbtini)2) pripažinti ieÅ¡kovei M. Å . nuosavybės teises į 1/6 (vienÄ Å¡eÅ¡tÄ jÄ ) dalį pastato –(duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovių J. O. K. ir J. Č. solidariai 6 950,28 Eur nuostolių atlyginimÄ ;

Legislator headnote

AI generated

60ebed3d-c935-4b2c-b243-d47397dd5931 · Kauno apygardos teismas: P. gyvenimas tėvų valdoje iki tėvo mirties bei tolesnis jos gyvenimas tame name dar apie 30 metų, rÅ«pinimasis namo priežiÅ«ra, reiÅ¡kia faktinį turto valdymÄ po palikėjo mirties, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad po tėvo mirties ji faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti, taigi, ir priėmė jį. Pažymėjo, jog O. B., sudarydama (duomenys neskelbtini) testamentÄ , save laikė tik 1/2 dalies ginčo pastatų savininke, todėl akivaizdu, jog K. B. buvo likusios ginčo pastatų dalies savininkas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-1088-638/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22369-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2 Kauno apygardos teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. Å . ieÅ¡kinį atsakovėms J. Č., J. O. K., trečiasis asmuo G. A. B. dėl turto padalijimo, nuostolių atlyginimo ir neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė, patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė:

1) nustatyti, kad K. B.,(duomenys neskelbtini)., asmeninės nuosavybės teise priklausė pastatas – (duomenys neskelbtini)2) pripažinti ieÅ¡kovei M. Å . nuosavybės teises į 1/6 (vienÄ Å¡eÅ¡tÄ jÄ ) dalį pastato –(duomenys neskelbtini);

3) priteisti iÅ¡ atsakovių J. O. K. ir J. Č. solidariai 6 950,28 Eur nuostolių atlyginimÄ ;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės J. O. K. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

5) už areÅ¡tuoto turto sunaikinimÄ skirti atsakovėms baudÄ ;

6) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė ir paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. E. P. tėvas K. B.. Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1439-358/2009 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. E. P. po jos tėvo K. B. mirties priėmė palikimÄ , pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-601-109/2010 Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. B. 2009 m. gruodžio 21 d. iÅ¡davė atsakovei J. O. K. paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ Ä¯ jos motinos O. B., mirusios(duomenys neskelbtini)., turtÄ - 1/2 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini)M. E. P. (mirusios O. B. duktė) kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu 2009 m. gruodžio 21 d. Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. B. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 7936.

M. E. P. 2012 m. gruodžio 6 d. mirė. Jos teises perėmė ieÅ¡kovė. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-636-413/2014 pripažino 2009 m. gruodžio 21 d. Kauno rajono 2-ojo notarų biuro iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , registro Nr. 7936, negaliojančiu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylas nustatė, kad M. E. P. ir atsakovės J. O. K. tėvai - K. B. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini).) ir O. B. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)gyveno namų valdoje (duomenys neskelbtini).

Po O. B. mirties palikimÄ lygiomis dalimis į 1/2 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, pažymėtų indeksais 2J1/m, 3J1/m, 4J1/m, 5J1/m, 6J1/m su dalimi kiemo įrengimų, pagal O. B. testamentÄ priėmė atsakovės, kurioms 1994 m. balandžio 14 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimas. Dėl kitos paminėto turto dalies palikimo priėmimo įpėdiniai įstatymo nustatytu terminu į notarų biurÄ nesikreipė. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad VÄ® Registrų centras daiktinės teisės į ginčijamÄ 1/2 dalį turto O.

B. nebuvo įregistruotos, įvardijant jÄ daikto naudotoja. Å i aplinkybė taip pat buvo konstatuota ir įsiteisėjusia Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi. Todėl O. B. jos mirties dienÄ nebuvo viso turto savininkė. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-636-413/2014 nustatė, kad Kauno apskrities archyvo 2008 m. gruodžio 2 d. pažyma Nr. (10.6) V10-6632 patvirtina, jog kolÅ«kiečių kiemo teisinis režimas B. Å¡eimai buvo taikomas iki 1960 metų.

Vėlesni įrašai, sudaryti 1971-1972; 1973-1979; 1983-1985; 1986-1990 metų laikotarpiu, liudija, kad B. ūkis buvo priskirtas visuomeninei ūkio grupei, darbininkų - tarnautojų kategorijai, kad ūkis įėjo į (duomenys neskelbtini) miškų tyrimo stotį. Taigi, nuo 1971 metų, dar iki K. B. mirties, kolūkiečių kiemo teisiniai santykiai nutrūko. Todėl ginčo turtas buvo O. B. ir K. B. bendroji nuosavybė. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-601-109/2010, konstatavo, kad M.

E. P. gyvenimas tėvų valdoje iki tėvo mirties bei tolesnis jos gyvenimas tame name dar apie 30 metų, rÅ«pinimasis namo priežiÅ«ra, reiÅ¡kia faktinį turto valdymÄ po palikėjo mirties, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad po tėvo mirties ji faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti, taigi, ir priėmė jį. Pažymėjo, jog O. B., sudarydama (duomenys neskelbtini) testamentÄ , save laikė tik 1/2 dalies ginčo pastatų savininke, todėl akivaizdu, jog K. B. buvo likusios ginčo pastatų dalies savininkas.

K. B. palikimo atsiradimo laiku priklausė nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini).Tai patvirtina 1922 m. rugsėjo 5 d. pirmasis akto iÅ¡raÅ¡as Nr. 1354, kuriame nurodoma, kad O. B.-V. gavo iÅ¡ brolio K. B. deÅ¡imt tÅ«kstančių auksinių už pavestÄ jÄ dalį; 1924 m. sausio 18 d. pirmasis akto iÅ¡raÅ¡as rejestro Nr. 63, kuriame nurodoma, kad O. B. visÄ savo turtÄ , koks tik jai mirties dienÄ liks, be jokios iÅ¡imties paveda savo sÅ«nui K. B.; 1924 m. sausio 18 d. pirmasis akto iÅ¡raÅ¡as rejestro Nr. 64, kuriame nurodoma, kad M.

B. visas priklausančias jai palikimo teises po jos mirties be jokios išimties paveda pilnon nuosavybėn savo broliui K. B.. Iš archyvo išduotų pažymų bei kitų dokumentų matyti, kad K. B. asmeninės nuosavybės teise priklausė turtas(duomenys neskelbtini)., nes jis buvo paveldėtas.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad M. E. P. 2007 m. liepos 25 d. Kauno apskrities sprendimu Nr. 52/22225 buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo K. B. valdytÄ Å¾emės sklypÄ , esantį(duomenys neskelbtini). K. B. vardu nuosavybė VÄ® „Registrų centras“ nebuvo įregistruota. Tai patvirtina VĮ Registrų centro Kauno filialo pažyma. IlgÄ laikÄ tarp M. E. P. ir atsakovės J. O. K. vyko teisminiai ginčai dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo.

Dar vykstant teisminiams ginčams, atsakovės dalį statinių nugriovė. Nugriauta statinio dalis yra 52,02 kv.m. 1 kv. m. kaina yra 283,54 Eur. Nugriauto statinio dalies vertė yra 14 749,65 Eur (283,54 Eur/1 kv.m x 52,02 kv.m = 14749,65 Eur). Atsakovė neturėjo leidimo nugriauti statinį. M. E. P. turėtų priklausyti 1/6 dalis kompensacija už nugriautÄ statinį - gyvenamÄ jį namÄ vertės, t. y. 2458,27 Eur. Likusios 68,20 kv. m ploto gyvenamojo namo dalies vertė Å¡iuo metu yra 9 239 Eur, 1/6 dalies vertė – 1 539,83 Eur.

VÄ® Registrų centras 2009 m. gruodžio 22 d. pažymoje yra nurodyti ir kiti statiniai, taip pat yra nugriauti. M. E. P. turėtų priklausyti 1/6 dalis kompensacijos už Å¡iuos nugriautus statinius vertės. Bendra kompensacija už nugriautų bei likusių nenugriautų statinių dalį, esančių(duomenys neskelbtini), yra 5 570,45 Eur. T. M. E. P. esant gyvai, tiek po jos mirties teises perėmus ieÅ¡kovei, atsakovė J. O. K. visaip trukdė patekti į namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). M.

E. P. mirties metu ginčo turto vertė nėra tiksliai žinoma, t. y. visas turtas realiai neiÅ¡likęs dėl atsakovių kaltės. Tačiau nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. E. P. po jos tėvo K. B. mirties, priėmė palikimÄ , pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, dar buvo visi statiniai ir ji turėjo teisę paveldėti iÅ¡likusį turtÄ . M. E. P. iki jos mirties momento turėjo turtinių teisių į pastatus ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini).Å ios teisės nebuvo nei prarastos, nei perleistos tretiesiems asmenims.

M. E. P. po tėvo K. B. mirties turėjo teisę paveldėti dalį namų valdos, esančios(duomenys neskelbtini)., t. y. 1/6 dalį. 1/2 dalis priklausė O. B., kuri 1993 m. liepos 12 d. testamentu savo dalį paliko atsakovėms. K. B. 1/2 dalį turto turėjo paveldėti įstatyminiai įpėdiniai pagal 1964 m. galiojusio civilinio kodekso nuostatas. Å iuo atveju tai bÅ«tų K. B. sutuoktinė O. B. ir dukterys M. E. P. bei atsakovė J. O. K., kurios teismų sprendimų pagrindu yra priėmę palikimÄ .

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji patyrė pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl atsakovės J. O. K. veiksmų žymiai pablogėjo M. E. P. sveikata. Po ilgo bylinėjimosi su atsakove, negalėjimo naudotis jai priklausančia turto dalimi ieÅ¡kovės mamÄ iÅ¡tiko insultas, dėl ko ji mirė. IeÅ¡kovė labai pergyveno dėl mamos mirties, turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, be to, kaip teisių ir pareigų perėmėja, turėjo pabaigti jos teisminius procesus, į kuriuos buvo įtraukta M. E. P..

5. A. J. O. K. su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė ir paaiškino, kad statiniai buvę (duomenys neskelbtini)negali būti pripažinti buvę K. B. asmenine nuosavybe, nes:

1) gyvenamasis namas buvo priskirtas kolūkiečių kiemo turtui;

2) dalis statinių (lauko virtuvė, tvartas) buvo pastatyti santuokos metu;

3) dalis statinių (kluonas, malkinė, tvartas, kiemo statiniai) buvo pastatyti po K. B. mirties. Gyvenamasis namas buvo faktiÅ¡kai atskirtas ir naudojamas kaip dvibutis. O. B., o vėliau J. O. K. ir J. Č. naudojosi dabar iÅ¡likusia gyvenamojo namo dalimi, o M. E. P. naudojosi sugriuvusia gyvenamojo namo dalimi. Tai rodo, kad tarp gyvenamojo namo naudotojų buvo nusistovėjusi gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. Po 1993 m. M. E. P. apleido jos naudotÄ gyvenamojo namo dalį. Tai lemia, kad dėl M. E. P. neveikimo, jos valdoma gyvenamojo namo dalis, apimanti 1/6 K.

B. palikimÄ , sunyko ir sugriuvo. Dėl juridinio fakto nustatymo ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praėjus daugiau kaip 10 metų po to, kai namo dalis, į kuriÄ ji apsimestinai pretendavo, buvo visiÅ¡kai sunykusi. Atsakovė neatliko faktinio namo dalies griovimo, nes Å¡is jau buvo nugriuvęs, realiai reikėjo tik iÅ¡valyti sklypÄ dėl susikaupusių namo dalies liekanų. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010 m. gegužės 24 d. ieÅ¡kovei iÅ¡davė pažymÄ apie statinio nugriovimÄ .

Atsakovė pastatÄ eliminavo tik gavusi leidimÄ ir tik tada, kai aptariama pastato dalis buvo iÅ¡registruota, todėl laikytina, kad Å¡ie veiksmai buvo atlikti tinkamai ir laikantis įstatymų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų atlikusi neteisėtus griovimo veiksmus. Be to, faktiÅ¡kai neiÅ¡likusių, sunykusių, neeksploatuojamų statinių likučių paÅ¡alinimas negalėjo sukelti ieÅ¡kovei žalos, nes tariami statiniai buvo beverčiai. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti 10 000 Eur neturtinę žalÄ iÅ¡ atsakovės yra nepagrįstas ir perteklinis.

6. A. J. Č. su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti. Atsiliepime nurodė, kad namas priklausė O. B. iki 1993 m. Testamentu paliktas J. K. ir J. Č. lygiomis dalimis. Ieškovė prašo prisiteisti 1/6 dalį namo, kurio bendras plotas 68 kv. m. Tačiau šis plotas testamentu 1993 m. paliktas J. Č. ir J. K.. Pastate nuolatos gyvenama, pastatas prižiūrimas, remontuojamas. Minėtieji ieškinyje pastatai senai nugriuvę ir išregistruoti, dar esant gyvai E. P.. Ji jokių pretenzijų neturėjo.

7. Trečiasis asmuo G. A. B. su ieškiniu sutiko, ieškinį prašė patenkinti. Atsiliepime nurodė, kad K. B. palikimo atsiradimo laiku priklausė nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini)T. M. E. P. ir atsakovės J. O. K. vyko teisminiai ginčai dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo. Dar vykstant teisminiams ginčams, atsakovės dalį statinių nugriovė savavališkai. Trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), ant kurio stovi ginčo statiniai.

M. E. P. įsipareigojo trečiajam asmeniui parduoti jai priklausančiÄ dalį namo, esančio(duomenys neskelbtini). Kadangi nuosavybės teisės VÄ® Registrų centre M. E. P. vardu nebuvo įregistruotos, notaras pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinti negalėjo. Jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas ir ieÅ¡kovei M. Å . bÅ«tų pripažintos nuosavybės teises į 1/6 dalį gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 68,20 kv. m., lauko virtuvės kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esančių(duomenys neskelbtini), pagal susitarimÄ ji Å¡iuos statinius įregistravusi VÄ® Registrų centre perleistų trečiajam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog K. B. pastatai, esantys(duomenys neskelbtini), priklausė bÅ«tent asmeninės nuosavybės teise negali bÅ«ti tenkinamas. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusia ir Å¡ioje byloje prejudicinę reikÅ¡mę turinčia Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 15 d. nutartimi (apeliacinės bylos Nr. e2A-53-254/2019) yra nustatyta, jog nagrinėjamu atveju buvo visai kitokios aplinkybės – nuo 1971 metų iki K.

B. mirties ginčo turtas buvo ne K. B. asmeninė, o O. B. ir K. B. bendroji nuosavybė (nutarties 33 punktas). Jokių naujų įrodymų, kurie patvirtintų buvus kitokias aplinkybes, ieÅ¡kovė į bylÄ po 2019 m. vasario 15 d. nepateikė, nenurodė ir iÅ¡reikalauti neprašė. Be to, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, priimdama 2019 m. vasario 15 d. nutartį rėmėsi ir įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-636-413/2014 jau nustatytomis aplinkybėmis, kurių Å¡alims įrodinėti nebereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

IeÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinimas prieÅ¡tarautų ir Nekilnojamojo turto registro duomenims, kurių ieÅ¡kovė teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Be to, nurodytÄ praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės grindė tik subjektyviais savo pačios ir savo atstovės samprotavimais, kad visi nurodyti ginčo statiniai 1971 metais buvo bÅ«tent tie patys statiniai, kurie minimi prieÅ¡ itin ilgÄ laiko tarpÄ (iki 1940 metų) suraÅ¡ytuose dokumentuose, tačiau jokių ne subjektyvių, o objektyvių tai patvirtinančių įrodymų ieÅ¡kovė ir jos atstovė nepateikė, nenurodė bei neprašė iÅ¡reikalauti.

10. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę, teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 15 d. priimta nutartimi nustatė, kad ieÅ¡kovė 2012 m. gruodžio 28 d. priėmė palikimÄ po savo motinos M. E. P. mirties (nutarties 31 punktas), o M. E. P. ir atsakovės J. O. K. tėvai – K. B. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini).) ir O. B. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)gyveno namų valdoje (duomenys neskelbtini)(nutarties 32 punktas).

Teismas pažymėjo, kad netenkinus ieškovės prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir ieškovei nepareiškus jokio kito reikalavimo dėl palikėjo K. B. palikimo sudėties nustatymo, t. y. reikalavimo nustatyti, koks turtas nuosavybės teise jam priklausė palikimo atsiradimo laiku, pagal Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos šioje byloje 2019 m. vasario 15 d. priimtos ir prejudicinę reikšmę turinčios nutarties išaiškinimus negalima tenkinti ir ieškovės reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. vasario 15 d. nutartimi Å¡ioje byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad K. B. palikimo sudėtis (dalis bendrojoje nuosavybėje) nėra nustatyta (kolegijos nutarties 35 punktas) ir pažymėjusi, jog iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo nebus galima, nenustačius palikėjo K. B. palikimo sudėties, t. y. koks turtas nuosavybės teise jam priklausė palikimo atsiradimo laiku (kolegijos nutarties 36 punktas).Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, reikalavimo nustatyti, koks turtas nuosavybės teise K.

B. priklausė palikimo atsiradimo laiku, nepareiškė.

11. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl nuostolių, atsiradusių dėl to, kad atsakovės nugriovė ginčo statinius, atlyginimo priteisimo, civilinėje byloje privalėjo įrodyti tÄ aplinkybę, jog ginčo statinius nugriovė bÅ«tent atsakovės, o ne Å¡ie statiniai sunyko patys, natÅ«raliai. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė tokių aplinkybių byloje neįrodė (CPK 185 straipsnis). Teismas taip pat netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir dėl baudos skyrimo.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nenurodė, nepateikė ir neprašė iÅ¡reikalauti visiÅ¡kai jokių objektyvių įrodymų, dėl kokio nors priežastinio ryÅ¡io tarp jos mamos M. E. P. mirties (dėl insulto) ir atsakovių veiksmų, taip pat dėl priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovės darbo sutarties nutraukimo savo pačios iniciatyva ir atsakovių veiksmų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. I. M. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 12.1. Tai, kad nuo 1971 metų iki K. B. mirties ginčo turtas buvo O. B. ir K. B. bendroji nuosavybė buvo nustatyta ne Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-53-254/2019, bet Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-363-413/2014. Šiuo sprendimu rėmėsi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priimdama 2019 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-53-254/2019. 12.2.

IeÅ¡kovė įrodinėjo, jog visas turtas iki mirties priklausė K. B., pateikė 1922-1924 m. aktų iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, kad visas ginčo turtas buvo paveldėtas ir negalėjo bÅ«ti bendroji jungtinė nuosavybė. 12.3. Atsakovė, teikdama praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti aktÄ /pažymÄ apie statinio nugriovimÄ , turėjo pateikti leidimÄ statinį nugriauti, nugriovimo projektÄ bei statinio kadastrinių matavimų duomenų bylÄ . Tokio leidimo atsakovė neturėjo ir statinį nugriovė neteisėtai.

Atsakovės ne tik nesaugojo turto, tačiau galimai tyčia jį sunaikino arba neprižiÅ«rėdamos leido jam sunykti. 12.4. Be to, teismas visiÅ¡kai nesigilino ir nevertino, kad turėjo bÅ«ti nustatyta, koks turtas priklausė K. B. jo mirties dienÄ , o ne Å¡iuo metu. 12.5. IeÅ¡kovė patyrė pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl atsakovės J. O. K. veiksmų žymiai pablogėjo M. E. P. sveikata. Po ilgo bylinėjimosi, ieÅ¡kovės mamÄ iÅ¡tiko insultas, dėl ko ji mirė. IeÅ¡kovės, 2009 m. vasario 15 d.

UAB „(duomenys neskelbitni)” direktoriui raÅ¡ytame praÅ¡yme, ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai nurodė, kad praÅ¡o atleisti jÄ iÅ¡ darbo dėl Å¡eimyninių aplinkybių (mamai po sunkios ligos reikalinga priežiÅ«ra).

13. A. J. O. K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 13.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad esant įsiteisėjusiems teismų procesiniams sprendimas ginče tarp tų pačių Å¡alių, kuriais nustatytas prejudicinis faktas, jog gyvenamasis namas ir statiniai buvo bendroji K. B. ir O. B. nuosavybė, negalima tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo, kuriuo praÅ¡oma nustatyti, kad statiniai buvo K.

B. asmeninė nuosavybė. 13.2. Teismas įvertino ieÅ¡kovės pateiktus argumentus ir pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovės nugriovė gyvenamojo namo dalį. 13.3. Atsakovei buvo iÅ¡duota pažyma apie gyvenamojo namo dalies nugriovimÄ ir Å¡ie pakeitimai įregistruoti VÄ® Registrų centre. 13.4. Nėra priežastinio ryÅ¡io tarp M. E. P. ligos ir mirties/ieÅ¡kovės išėjimo iÅ¡ darbo ir atsakovių veiksmų, nes yra daug faktorių įtakojančių insulto rizikÄ .

Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl palikimo turto sudėties (CK 5.1 straipsnio 2 dalis) ir dėl įpėdinių dalių paveldėtame turte nustatymo (CK 5.11 straipsnis).

16. Paveldimi materialÅ«s dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai), taip pat ir kitas turtas, nurodytas CK 5.1 straipsnio 2 dalyje. Paveldint pagal įstatymÄ , įpėdiniai paveldi lygiomis dalimis (CK 5.11 straipsnis).

17. Ieškovė M. Š. yra įpėdinė M. E. P., kuri savo ruožtu yra įpėdinė K. B. kartu su atsakove J. O. K. M.E. P. ir J.O. K. yra seserys, K. B. ir O. B. dukros. K. B. yra miręs(duomenys neskelbtini). O. B. mirė vėliau,(duomenys neskelbtini).

18. Vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimų buvo nustatyti, kad K. B. asmeninės nuosavybės teise priklausė pastatas - gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)esantys (duomenys neskelbtini). Nors ieÅ¡kinio reikalavime ieÅ¡kovė nenurodo, kokiu momentu ji praÅ¡o nustatyti K. B. nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisę, tačiau įvertinant, kad ieÅ¡kovės interesas yra paveldėti turtÄ kaip įpėdinei, spręstina, kad ieÅ¡kovė prašė nustatyti, kad iÅ¡vardinti nekilnojamieji daiktai priklausė K. B. asmeninės nuosavybės teise jo mirties momentu.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad K. B. asmeninės nuosavybės teise turto nevaldė, todėl reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Tačiau su tokia iÅ¡vada kolegija negali sutikti. Nors ieÅ¡kovė ir prašė nustatyti faktÄ , kad jos senelis K. B. buvo visų statinių savininkas jo mirties momentu, tačiau tokia ieÅ¡kovės pozicija teismo nesaisto ir savaime nepaneigia, kad jos senelis nuosavybės teise valdė ne visÄ turtÄ , o jo dalį. Pirmosios instancijos teismas turėjo imtis visų bÅ«tinų priemonių visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes (CPK 185 str., 443 str. 8 d.) ir įvertinti, kad ieÅ¡kovės interesas Å¡ioje byloje yra gauti kaip paveldėjimÄ po K.

B. mirties likusį turtÄ . Kaip nustatyta Å¡ioje byloje ir ankstesnėse civilinėse bylose, nagrinėtose tarp tų pačių Å¡alių, ginčo pastatai nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti O. B. vardu, daiktinės teisės įregistravimo pagrindas buvo 2008 m. gruodžio 2 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Å«kinių knygų ir 2009 m. gruodžio 16 d. apylinkės seniÅ«nijos pažymėjimas (t.1, b.l. 41). Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu ir ankstesne 2009 m. kovo 12 d. įsiteisėjusia Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtas ginčo pastatų nuosavybės teisinis režimas ir nustatyta, kad ginčo statiniai buvo sutuoktinių O.

B. ir K. B. bendroji nuosavybė. Atkreiptinas dėmesys, kad pati ieÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ginčo turtas buvo O. B. ir K. B. bendroji nuosavybė nuo 1971 m. iki K. B. mirties (t.4, b.l. 36). Vadinasi, K. B. mirties momentu jam priklausanti dalis bendroje nuosavybėje buvo ½ dalis ginčo pastatų. IeÅ¡kovės pateikti 1922 m. ir 1924 m. archyviniai dokumentai patvirtina, kad K. B. ginčo sodybÄ paveldėjo iÅ¡ savo tėvų, tačiau vėlesne statinių teisine registracija Å¡io nekilnojamojo turto teisinis statusas buvo pakeistas, vadinasi, nenuginčijus vėlesnės registracijos sutuoktinių bendrosios nuosavybės teise, nėra pagrindo pripažinti K.

B. nuosavybės teisės į pastatus visa apimtimi. Tačiau yra pagrindas nustatyti, kad K. B. nuosavybės teise jo mirties momentu priklausė ½ dalis ginčo pastatų.

20. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti iš dalies- nustatyti, kad K. B. savo mirties momentu turėjo nuosavybės teise ½ dalį ginčo statinių.

21. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad K. B. paliko testamentÄ , todėl po jo mirties atsirado paveldėjimas pagal įstatymÄ , galiojusį K. B. mirties momentu, t. y. (duomenys neskelbtini). Pagal palikimo atsiradimo momentu galiojusio Civilinio kodekso 573 straipsnį, paveldint pagal įstatymÄ , pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). IÅ¡ teismui pateiktų duomenų spręstina, kad mirusio K. B. dalį ( ½ ginčo statinių) paveldėjo lygiomis dalimis sutuoktinė O. B., dukros M.E. P. ir J.O. K., t.y. joms teko po 1/6 dalį ginčo statinių.

22. IeÅ¡kovės antrasis ieÅ¡kinio reikalavimas buvo pripažinti ieÅ¡kovei M. Å . nuosavybės teises į 1/6 (vienÄ Å¡eÅ¡tÄ jÄ ) dalį pastato - gyvenamojo namo 1A1m, kurio bendras plotas 68,20 kv. m., (duomenys neskelbtini).Šį reikalavimÄ teismas atmetė motyvuodamas, kad ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo nustatyti, koks turtas K. B. priklausė palikimo atsiradimo laiku. Tačiau ieÅ¡kovė bÅ«tent to ir prašė pirmuoju savo ieÅ¡kinio reikalavimu - nustatyti K. B. palikimo turto sudėtį, t. y. asmens mirties momentu jo nuosavybės teise valdytÄ turtÄ .

23. Byloje nustačius, kad K. B. nuosavybė jo mirties momentu buvo ½ dalis ginčo pastatų, nustačius įpėdinius ir esant įpėdinių tarpusavio ginčui, palikimas dalinamas teismo sprendimu pagal CK VII skyriaus normas. Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų Å¡ių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, kurioje visų Å¡ių įpėdinių dalys yra lygios (CK 5.68 str.). Kaip minėta 21 pastraipoje, K. B. turtÄ ( ½ dalį pastatų) paveldėjo sutuoktinė ir dvi dukros lygiomis dalimis, t.y. po 1/6 dalį. M.E. P. mirus, jos teises kaip įstatyminė įpėdinė perėmė ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje M. Å . ( t.2, b.l. 81). Todėl ir Å¡ioje dalyje teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieÅ¡kinį patenkinti - pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į 1/6 dalį ginčo pastatų (duomenys neskelbtini)( CK 5.11 str. 1 dalies 1p.).

24. IeÅ¡kovė reiÅ¡kė ir kitus du reikalavimus- dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė teigė, kad K. B. mirties momentu buvęs nekilnojamasis turtas - dalis ginčo pastatų- yra nugriauti bÅ«tent atsakovių, todėl jos turėtų atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ už pastatų nugriovimÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2009 m. gruodžio 22 d. nekilnojamojo turto registro duomenimis, valdoje (duomenys neskelbtini)buvo registruoti tokie pastatai: gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini).Tame pačiame registro pažymėjime nurodyta, kad Å«kiniai pastatai 3I1m, 4I1m, 5I1m ir 6I1m yra nugriauti (t.1, b.l. 48-49).

Vėlesniame Nekilnojamojo turto registro pažymėjime, išduotame 2016 m. gegužės 3 d. nurodyta, kad toje pačioje valdoje yra likęs pastatas- gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini)(t.1, b.l. 40-41). Akivaizdu, kad bendras pastatų skaičius ir gyvenamojo namo dydis yra sumažėję, tačiau tai nekeičia fakto, kad K. B. dalis šiame turte vis tiek sudaro 1/2 dalį, nes iki šiol tarp įpėdinių nėra sudaryta sutartis dėl turto pasidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo, kas leistų spręsti, kurio konkrečiai įpėdinio dalis nugriuvo ar sunyko.

25. IeÅ¡kovė teigė, kad bÅ«tent atsakovės atliko pastatų nugriovimo veiksmus ir tuo padarė žalÄ ieÅ¡kovei, nes sumažino jos paveldėto turto masę. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tent atsakovių atliktų veiksmų, kuriais buvo nugriauta dalis pastatų ir sumažintas gyvenamojo namo dydis. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindė J.O. K. 2010 m. sausio 26 d. praÅ¡ymu Statybos inspekcijai iÅ¡duoti pažymÄ apie gyvenamojo namo dalies nugriovimÄ (t.1, b.l.

45) ir 2010 m. kovo 9 d. Statybos inspekcijos pažyma apie statinio nugriovimÄ , kurioje konstatuota, kad nugriauta dalis gyvenamojo namo ir Å«kio pastatai 3I1m, 4I1m,5I1m,6I1m, teritorija po griovimo darbų sutvarkyta (t.1, b.l. 154). Ä® ieÅ¡kovės atstovo advokato paklausimÄ Kauno rajono savivaldybės administracija 2018 m. kovo 12 d. atsakė, kad informacijos apie galimai iÅ¡duotÄ leidimÄ nugriauti statinį ginčo sklype neturi (t.2, b.l. 18). IÅ¡vardintų įrodymų nepakanka iÅ¡vadai, kad bÅ«tent atsakovė J.O. K. ar atsakovė J. Č. nugriovė ginčo statinius. Atsakovės teigė, kad ginčo statiniai nugriuvo patys dėl nepriežiÅ«ros ir nusidėvėjimo, jos tik sutvarkė teritorijÄ ir įregistravo pasikeitusiÄ padėtį. Å ie atsakovių teiginiai nėra paneigti.

26. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų ir dėl kitų atsakovių atliktų neteisėtų veiksmų, kuriais ieÅ¡kovės motinai M.E. P. bÅ«tų buvusi padaryta neturtinė žala (neįleista į namÄ , sukeltas stresas, pergyvenimai ir pan.). IeÅ¡kovės teikta medžiaga apie skundÄ policijai dėl J.O. K. veiksmų, neįrodo, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti bÅ«tent M.E. P. atžvilgiu, nes skundÄ teikė trečiasis asmuo G. B. dėl elgesio jo atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegija Å¡ioje dalyje sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nesant nustatytų visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, konkrečiai, atsakovių neteisėtų veiksmų, nebuvo pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

27. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo turto nustatymÄ , įpėdinių turto pasidalinimÄ (CK 5.1 straipsnis, 5.69 straipsnis), netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priimtas sprendimas iÅ¡ dalies naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas tenkinti ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies.

28. Panaikinus teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Laikytina, kad ieÅ¡kinys yra tenkinamas 50 proc. (buvo reiÅ¡kiami keturi reikalavimai, iÅ¡ kurių du yra tenkinami). IeÅ¡kovės iÅ¡laidas sudarė 1215 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 1915 Eur. Pusė Å¡ių iÅ¡laidų (957,50 Eur priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės J.O. K.. Atsakovės J.O. K. iÅ¡laidas sudarė 3950 Eur už advokato pagalbÄ . Pusė Å¡ių iÅ¡laidų (1975 Eur) priteistina atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų įskaitymÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dalyje, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1017,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

29. Valstybės iÅ¡laidos už procesinių dokumentų siuntimÄ sudaro 7,26 Eur. Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės M. Å . ir atsakovės J.O. K. po 3,63 Eur iÅ¡ kiekvienos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu n u s p r e n d ž i a: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad K.

B., miręs(duomenys neskelbtini)., mirties momentu nuosavybės teise valdė ½ dalį pastatų(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pripažinti, kad ieškovei M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis pastatų: (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei J. O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 1017,50 Eur ( tūkstantį septyniolika eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės M. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 3,63 Eur (tris eurus ir 63 ct) iÅ¡ kiekvienos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė