60e814f8-e42f-482e-8a37-cbd330327a57 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-933-855/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15534-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.9.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovams M. P. ir I. P. dėl atpirkimo teisės pripažinimo, sandorio nuginčijimo, tretieji asmenys - notarė Ona Žurauskienė, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“, G. K., Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti jam teisę iki 2020-04-23 už bendrÄ 133 450,00 EUR sumÄ atpirkti nekilnojamÄ jį turtÄ , perleistÄ atsakovams pagal 2015-04-23 sutartį – butÄ su terasa, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ten pat esančiu garažu (boksu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ten likusį kilnojamÄ jį turtÄ : odinį suolelį batams – 50,00 EUR; spintelę televizoriui – 500,00 EUR;

žurnalinį staliukÄ â€“ 150,00 EUR; odinį minkÅ¡tų baldų kompleksÄ - 6 000,00 EUR; pietų stalÄ su kėdėmis – 500,00 EUR; virtuvės baldus (stalas, kaitlentė, garintuvas, dvi kėdės, balduose integruotas Å¡aldiklis) – 1 500,00 EUR; kriauklę, indaplovę, Å¡aldytuvÄ â€“ 500,00 EUR; indus, spinteles, pakabinamas spinteles – 1 100,00 EUR; vėdinimo sistemas (3 vnt.), dienines užuolaidas, naktines ant visų langų, skalbimo maÅ¡inÄ , vandens Å¡ildymo boilerį, sienoje integruotÄ seifÄ medžiokliniams ginklams – 2 000,00 EUR; dviejų miegamųjų baldus: dvigules lovas su spintelėmis, čiužiniais, patalyne, užtiesalais, spintomis rÅ«bams – 3 000,00 EUR; spintÄ rÅ«bams – 200,00 EUR;

Å¡viestuvÄ â€“ 50,00 EUR; namų apyvokos daiktus, lyginimo lentÄ , lygintuvÄ , stalo įrankius, indus, virdulį, puodus – 1 500,00 EUR; pripažinti negaliojančiu jo sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį – 2015-05-05 pakvitavimÄ dalyje dėl 23 550,00 EUR atsiskaitymo su juo ir G. K.. 1.1. IeÅ¡kinyje nurodė, kad jis ir jo sutuoktinė G. K. iÅ¡ vienos pusės bei atsakovas M. P., veikdamas ir savo sutuoktinės I. P. interesais, iÅ¡ kitos pusės, sudarė 2015-04-27 Pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ jis su sutuoktine pardavė už 157 000,00 EUR sumÄ atsakovams nekilnojamÄ jį turtÄ : butÄ su terasa, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ten pat esančiu garažu (boksu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be baldų.

Nekilnojamasis turtas buvo įsigytas 2004-06-17. 2007-07-20 su AB „Parex bankas“ sudarė kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ jiems buvo suteikta 182 460,61 EUR dydžio kreditas žemės sklypui pirkti ir gyvenamajam namui statyti, tačiau dėl ekonominės krizės, neteisėto sulaikymo ir kt. vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui AB „Parex bankas“ negalėjo, dėl ko buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl 78 201,37 EUR negrÄ Å¾into kredito, palÅ«kanų, delspinigių, bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Antstolis 2014-06-13 aktu areÅ¡tavo ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ . Norint iÅ¡saugoti šį turtÄ 2015-03-26 su AS „Reverta“ (AB „Parex bankas“ teisių perėmėjų) sudarė susitarimÄ dėl paskolos grÄ Å¾inimo, kuriuo įsipareigojo iki 2015-09-01 sumokėti kreditoriui 69 510,00 EUR. Atsakovas M. P. yra jo žentas, o atsakovė I. P. – duktė. 2015 metų pavasarį jis, pasitikėdamas M. P., kuris pasiÅ«lė parduoti butÄ su atpirkimo galimybe, tikėjosi gauti lėšų, pardavęs žemės sklypus, dėl kurių pardavimo vyko intensyvios derybos, arba iÅ¡ nuomos pajamų, darbinės veiklos.

Ä® 2015-04-23 sutartį sÄ lyga dėl daikto atpirkimo nebuvo įtraukta, tačiau analizuojant jo ir M. P. susiraÅ¡inėjimÄ elektroniniu paÅ¡tu matyti, kad nebuvo deramasi dėl kainos, jos mokėjimo terminų, bute liksiančių kilnojamųjų daiktų likimo, sutarties sudarymo iÅ¡laidų apmokėjimo ir kt., kas Å¡alims bÅ«tų aktualu, jeigu jos bÅ«tų ketinusios realiai ir negrįžtamai perleisti turtÄ . Sutartį buvo numatyta tvirtinti Vilniaus rajono 2 – ajame notarų biure. 2015-04-24 buvo gautas buto pirkimo-pardavimo sutarties projektas.

Notarės padėjėjui parašė laiÅ¡kÄ , kuriame nurodė sutarties projekto 7.3 p. iÅ¡braukti paskutinį sakinį bei nurodyti, jog Å¡alys susitarė, jog neperleis daiktų tretiesiems asmenims, bei jog pardavėjai turi teisę naudotis daiktu iki atpirkimo. Notarės padėjėjas nurodė, kad tokios sÄ lygos negali bÅ«ti įtrauktos į sutartį, nes, galimai, netiks bankui, o norint pakeisti projektÄ yra reikalinga atidėti sutarties pasiraÅ¡ymÄ , kuris buvo numatytas 2015-04-27, t. y. tÄ dienÄ , kai baigiasi AS „Reverta“ suteiktos palankios sÄ lygos.

Dėl tokių notaro padėjėjo veiksmų jis buvo klaidinamas dėl sandorio turinio ir buvo pažeistos jo teisės įtraukti į sutartį tinkamas sÄ lygas. M. P. el. laiÅ¡ke nurodė, jog jeigu yra reikalinga – reikia sudaryti atskirÄ susitarimÄ dėl atpirkimo bei, jog dėl Å¡ių aplinkybių pasikalbės Vilniuje. Atsakovas M. P. neatvyko pasiraÅ¡yti sutarties, todėl jis jÄ pasirašė vėliau. PaaiÅ¡kino, jog tikėjosi, kad susitikęs su atsakovu sudarys atskirÄ susitarimÄ dėl atpirkimo, tačiau atsakovas pradėjo jo vengti.

Pažymėjo, kad kilnojamasis turtas pagal sudarytÄ sutartį, yra nekilnojamųjų daiktų priklausinys. 2015-05-05 notarė patvirtino jo vienaÅ¡alį sandorį – pakvitavimÄ , kuriuo jis pareiÅ¡kė, jog atsakovai pilnai atsiskaitė už ginčo turtÄ , tačiau iÅ¡ tiesų atsakovai atsiskaitė tik dalinai. Atsakovas 23 550,0 EUR, kuriuos jis turėjo sumokėti ne iÅ¡ imamos banko paskolos lėšų, iÅ¡ tikro jų nepervedė. Pažymėjo, kad tai nebuvo pirmas atvejus, kai patekęs į sunkiÄ padėtį, kreipdavosi į dukrÄ ir žentÄ dėl analogiÅ¡kos pagalbos su turto atpirkimo galimybes suteikimo.

2. Atsakovai M. P. ir I. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.1. Nurodė, kad ieÅ¡kovas anksčiau teisme atsakovams buvo pateikęs ieÅ¡kinį, kuriuo reikalavo pripažinti ieÅ¡kovo teisę naudotis butu su terasa, esančiais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei garažu; įpareigoti atsakovus perduoti ieÅ¡kovui raktus nuo Å¡io turto, ir Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4795-833/2016 priėmė 2016-12-23 sprendimÄ , kuriuo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmetė.

Pažymėjo, kad nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. gyveno Londone, iki iÅ¡vykimo į LondonÄ atsakovai ir jų mažametis vaikas, ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui geranoriÅ¡kai leidus, keletÄ metų gyveno ginčo bute, mokėjo visus komunalinius mokesčius, rÅ«pinosi buto priežiÅ«ra, darė remontus, pirko įvairius namų apyvokos daiktus ir pan. Atsakovo darbo santykiai Londone buvo terminuoti (iki 2016-04-30). Kadangi tikimybė, jog butas su garažu gali bÅ«ti parduotas iÅ¡ varžytynių buvo reali jau 2015 metais, atsakovai nusprendė įsigyti nuosavÄ , Å¡eimos poreikius atitinkantį, butÄ Vilniuje, kad pasibaigus darbo santykiams užsienyje turėtų kur grįžti gyventi su mažamečiu vaiku. 2015 m. vasario mėn. pabaigoje – kovo mėn. pradžioje atsakovai lankėsi RokiÅ¡kyje ir su ieÅ¡kovu bei trečiuoju asmeniu G.

K. susitarė: už rinkos kainÄ pirkti butÄ su terasa, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, su ten pat esančiu garažu (boksu), o taip pat parduoti ieÅ¡kovui ir G. K. sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Å is sklypas buvo įsiterpęs tarp ieÅ¡kovo sklypų. Be to, nuo 2014-10-25 buvo sudaryta žemės Å«kio paskirties žemės nuomos sutartis, kuria atsakovai iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovui šį žemės sklypÄ . 2015 m. gegužės mėn. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis.

Niekur ir niekada nebuvo tartasi, kada ir už kiek turtas bus atpirktas, kas jame gyvens, kas rÅ«pinsis jo iÅ¡laikymu ir kas juo galės naudotis, kadangi visoms sandorio Å¡alims buvo visiÅ¡kai aiÅ¡ku ir suprantama, kad ginčo butas su baldais ir garažas visam laikui taps atsakovų Å¡eimos turtu. Pažymėjo, kad vien tai, jog elektroniniais laiÅ¡kais likus porai dienų iki sandorio sudarymo datos ieÅ¡kovas vienasmeniÅ¡kai, sukčiaudamas, net neįspėjęs kitų sandorio Å¡alių ir elgdamasis nesÄ Å¾iningai kitų sandorio Å¡alių atžvilgiu, bandė į pirkimo – pardavimo sutartį įtraukti sÄ lygÄ dėl turto atpirkimo, nedaro jokio pagrindo teigti, kad su tokia sÄ lyga sutiko atsakovai ir tretysis asmuo G.

K. bei kreditoriai. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie tokį įtvirtintÄ susitarimÄ , ar dar daugiau – susitarimÄ dėl tokios sutarties dėl turto atpirkimo teisės sudarymo ateityje. IeÅ¡kovas, nesant susitarimo su atsakovu, kaip turto pirkėju, vienasmeniÅ¡kai siekė tokiÄ sÄ lygÄ Ä¯traukti sutartyje, reikalaudamas to notaro padėjėjo likus vos porai dienų iki sutarties sudarymo. SusitarimÄ dėl tokios turto atpirkimo sÄ lygos ieÅ¡kovas grindžia M.

P. elektroniniu laiÅ¡ku, tačiau 2015-04-24 Danske Bank A/S, susipažinęs su ieÅ¡kovo naujai keliamomis sÄ lygomis, tiek telefonu, tiek elektroniniu paÅ¡tu informavo atsakovus, kad dėl tokių sÄ lygų net nebuvo tartasi ir, kad nesutinka su tokiomis sÄ lygomis. M. P. 2015-04-24 tiek telefonu, tiek elektroniniu paÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , G. K. ir I. P., kad Danske Bank A/S nesutiko įtraukti staiga, naujai ieÅ¡kovo iÅ¡keltÄ sÄ lygÄ , dėl kurios nebuvo tartasi nei su banku, nei su pačiu ieÅ¡kovu. Atsakovas 2015-04-24 elektroniniame laiÅ¡ke aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ 2015-04-27 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje neįtvirtinti sÄ lygos dėl turto atpirkimo teisės. Å iuo atveju atsakovo nurodyta frazė „Pakalbėsime Vilniuje“ nepatvirtina jokio ketinimo nei 2015-04-27, nei ateityje su ieÅ¡kovu sudaryti turto atpirkimo sutartį ar susitarimÄ , o tai reiÅ¡kia elgtis nesÄ Å¾iningai prieÅ¡ kreditorių Danske Bank A/S. IeÅ¡kovo teiginiai, kad jis vienas dalyvavo sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, apskritai prasilenkia su protingumu, nes atsakovas M.

P. ne tik, kad dalyvavo sudarant pirkimo pardavimo sutartį, bet ir vienas sumokėjo už sandorio tvirtinimo paslaugas notarei. Sutinka su ieÅ¡kovo pozicija, kad dar gerokai anksčiau ieÅ¡kovas su G. K. finansinius srautus balansuodavo skolindamiesi lėšų iÅ¡ atsakovų. Tačiau galiausiai informavo ieÅ¡kovÄ , kad nori atgauti skolas, kad daugiau pinigų jo įsiskolinimams padengti/srautams subalansuoti neskolins, kadangi per laikotarpį nuo 2011 m. iki 2015 m. buvo pasiskolinę didelę pinigų sumÄ . M. P. ieÅ¡kovui 2015-02-04 pasiÅ«lė parduoti M.

P. ir I. P. ginčo turtÄ vieninteliu tikslu šį turtÄ Ä¯sigyti ir jame gyventi, nes nebeketino skolinti pinigų. Tačiau pats ieÅ¡kovas tÄ pačiÄ dienÄ raÅ¡tu atsisakė ir nurodė, kad toks sandoris jam nereikalingas. Diskusijos dėl sandorio sudarymo, tame tarpe ir galimas susitarimas dėl pardavimo su atsipirkimo teise užsibaigė net neprasidėjusios 2015-02-05 ir tas klausimas daugiau nebuvo sprendžiamas. Derybos dėl sutarties sudarymo vyko ne tik el. paÅ¡tu, bet ir žodžiu. 2015-04-24 M. P. (po to kai parašė laiÅ¡kÄ A.

K. ir G. K.) paskambino A. K. ir pasakė, kad su atpirkimo teise kategoriÅ¡kai nesutinka pirkti buto ir garažo, kad taip nebuvo niekada tartasi ir tai neatitinka atsakovo Å¡eimos lÅ«kesčių. ReikalavimÄ pripažinti negaliojančiu 2015-05-05 pakvitavimÄ supranta kaip siekimÄ be pagrindo praturtėti.

3. Trečiasis asmuo G. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. 3.1.Nurodė, kad 2015-04-27 ieÅ¡kovas, veikdamas už save ir už jÄ , pagal iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , pardavė ginčo turtÄ atsakovams. Turto pardavimas iÅ¡ tiesų buvo susijęs su tuo, jog ji ir sutuoktinis nebegalėjo suvaldyti savo skolinių įsipareigojimų ir grėsė ginčo turto pardavimas iÅ¡ varžytynių. Parduodant ginčo turtÄ iÅ¡ varžytynių, materialiniai praradimai bÅ«tų buvę gerokai didesni, todėl siekė turtÄ parduoti patys.

Kadangi dukros Å¡eimai buvo reikalingas didesnio ploto butas, jiems buvo pasiÅ«lyta įsigyti tėvų valdomÄ turtÄ , kuriame atsakovai kurį laikÄ jau gyveno. Apie jokį atpirkimÄ ieÅ¡kovas su ja niekada nekalbėjo ir, vertinant bendrÄ turtinę padėtį ir turimus įsipareigojimus, net nebuvo realu galvoti ir kalbėti apie turto atpirkimÄ , nes turėjo (ir tebeturi solidarioje atsakomybėje nepaisant nutrauktos santuokos) dideles ilgalaikes pinigines prievoles valstybei už nupirktas žemes. Bute buvęs kilnojamasis turtas buvo pritaikytas bÅ«tent Å¡iam butui, todėl neketino jo iÅ¡sivežti, nes net neturėjo jo kur panaudoti.

Sutarties sudarymo metu turėjo pilnai apstatytÄ savo gyvenamÄ jį namÄ RokiÅ¡kyje ir pilnai apstatytÄ sodybÄ RokiÅ¡kio rajone, todėl nebuvo nei poreikio, nei prasmės iÅ¡vežti iÅ¡ buto jam pritaikytų baldų (kai kurių integruotų) ir kažkur juos sandėliuoti ar pusvelčiui parduoti kažkam kitam atskirai nuo buto. Aplinkybė, kad pirkėjai apmokėjo visas notarines iÅ¡laidas taip pat patvirtina faktÄ , kad jie neketino buto pirkti su atpirkimo teise. Sandoris buvo sudarytas atsakovams siekiant realiai įgyti turtÄ savo poreikiams visam laikui, o ne laikinai iki ieÅ¡kovas įgyvendins atpirkimo teisę, dėl kurios neva buvo sutarta.

IeÅ¡kovas niekada nesakė, kad atsakovai nesumokėjo jam dalies buto pirkimo kainos. Pažymėjo, kad kiek jai žinoma, atsakovai pilnai atsiskaitė už įgytÄ ginčo turtÄ ir ieÅ¡kovas pats pasirašė tai patvirtinantį dokumentÄ , niekada neminėjo, kad vaikai liko skolingi.

4. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ bankas atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ . 4.1. Nurodė, kad AB „Swedbank“ bankas suteikė kreditÄ M. P. ir I. P. buto su terasa ir garažo pirkimui, o kredito sutartyje nėra numatyta perkamo turto atpirkimo teisė. Pabrėžė, kad nesuteikia kreditų nekilnojamojo turto pirkimui su atpirkimo teise. IeÅ¡kovas banko atžvilgiu elgiasi nesÄ Å¾iningai, jo reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti trečiajam asmeniui G. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. 840,00 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, o taip pat valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. 1014,69 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

6. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4795-833/2016, nagrinėjant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus dėl teisės naudotis ginčo turtu pripažinimo, atsakovų įpareigojimo perduoti ieÅ¡kovui raktus nuo buto bei garažo, nustatyta, kad ieÅ¡kinio padavimo metu ieÅ¡kovas nebuvo ginčo turto savininkas ir byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis yra buto savininkas ir kad jo teisės buvo pažeistos, t. y. neįrodė negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygų.

Taip pat teismas, vertinęs tuos pačius kaip ir Å¡ioje byloje pateiktus ieÅ¡kovo įrodymus, prejudiciniu savo galia sprendimu konstatavo, kad „iÅ¡ byloje esančio ieÅ¡kovo 2016 m. kovo 15 d. pasiÅ«lymo dėl 2015 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų papildymo ir pakeitimo matyti, jog ieÅ¡kovas po ginčo buto pardavimo siekė inicijuoti pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimÄ ir įtraukti punktÄ dėl atpirkimo teisės, kas sudaro pagrindÄ manyti, jog Å¡alys, sudarydamos minėtÄ sutartį, neturėjo tikslo susitarti dėl buto atpirkimo teisės. MinėtÄ aplinkybę patvirtino ir trečiasis asmuo G.

K., kuriai kaip ir ieÅ¡kovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ginčo butas, ir kuri pagal įgaliojimÄ pasirašė už ieÅ¡kovÄ 2015 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Trečiasis asmuo nurodė, jog sudarant pirkimo – pardavimo sutartį nebuvo tartasi dėl atpirkimo teisės ir nebuvo tikslo pardavus ginčo butÄ toliau juo naudotis. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, jog notarė, tvirtinusi Å¡alių sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį, 2015 m. balandžio 24 d. el. laiÅ¡ku atsakydama į ieÅ¡kovo užklausÄ , informavo, jog atpirkimo teisė į sutartį negalės bÅ«ti įtraukta, kadangi bankui, kaip hipotekos kreditoriui, netiks minėta sÄ lyga.

Tokiu bÅ«du teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad Å¡alys, sudarydamos ginčo buto 2015 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo tikslÄ taikyti ieÅ¡kovui atpirkimo teisę, todėl toks ieÅ¡kovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.” 7. BylÄ nagrinėjęs teismas taip pat pažymėjo, kad pati ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartis nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia, ieÅ¡kovas jos neginčija nė vienu sandorių negaliojimo pagrindu. 2015 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartyje sÄ lygos dėl atpirkimo teisės nėra, o dėl kilnojamųjų daiktų aiÅ¡kiai susitarta sutartyje (jie lieka pirkėjui).

Tai, kad Å¡alys iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo žodžiu, elektroniniu paÅ¡tu derėjosi dėl pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygų, o tarp diskutuojamų klausimų buvo ir atpirkimo teisė, neduoda pagrindo pripažinti ieÅ¡kovui Å¡iÄ teisę, kai Å¡alys notarine tvarka patvirtinta sutartimi susitarė tik dėl ginčo turto pirkimo – pardavimo. IeÅ¡kovas turi teisinį iÅ¡silavinimÄ , todėl sudarydamas sutartį, jÄ pasiraÅ¡ydamas, turėjo suvokti jos sudarymo pasekmes ir daromų pareiÅ¡kimų reikÅ¡mę, formuluočių turinį, prasmę.

Teismo vertinimu tai, kad ieÅ¡kovas po notarinio sandorio sudarymo persigalvojo ir pageidavo atpirkti perleistÄ pagal pirkimo – pardavimo sutartį ginčo turtÄ , neduoda pagrindo jam tokiÄ teisę pripažinti.

8. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas taip pat neįrodė ir kad sandoris dalyje dėl 23550,00 EUR pinigų gavimo negalioja, kadangi yra sudarytas tik dėl akių. Teismas pabrėžė, kad trečiasis asmuo G. K. turėjo valiÄ pavesti sutuoktiniui nurodyto turinio sandorį sudaryti. Be to, notarine tvarka patvirtintas ieÅ¡kovo vienaÅ¡alis pareiÅ¡kimas apie visiÅ¡kÄ pirkėjo pareigų pagal ginčo sandorį įvykdymÄ ir jokių pretenzijų jam nebeturėjimÄ , negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ir dėl to, kad galiojančios notarine tvarka patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.1 punkte įtvirtintas analogiÅ¡kas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas, kuriame nurodoma, kad 23550,00 EUR, kaip pareiÅ¡kė ieÅ¡kovas, pirkėjas sumokėjo pardavėjui iki sutarties pasiraÅ¡ymo ir notarinio patvirtinimo grynais pinigais.

9. Teismas taip pat laikė, kad atsakovų ir trečiojo asmens G. K. atstovavimo iÅ¡laidų dydis, įvertinus procesinį Å¡alių elgesį, atliktus procesinius veiksmus, kitus civilinės bylos aspektus, nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių, dėl to Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos pilna apimtimi iÅ¡ ieÅ¡kovo. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, sprendė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 50 procentų žyminio mokesčio, mokėtino už Å¡ioje byloje iÅ¡nagrinėtus turtinius ieÅ¡kinio reikalavimus dėl ginčo turto (skaičiuojama nuo ieÅ¡kinyje nurodomos pageidaujamo atpirkti turto vertės), kas sudarytų 987,94 EUR (CPK 80 str. 1 d. 1 p.; (2300 EUR + 33450*0,01)*0,75), 50 procentų mokėtino žyminio mokesčio už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 80 str. 5 d., 50,00*0,75*0,5) ir 50 proc. valstybės byloje patirtų paÅ¡to iÅ¡laidų (16*0,5;

CPK 96 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu apeliantas A. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iÅ¡kviesti liudytojus T. J., L. K., pripažinti bÅ«tinu notarės Onos Žurauskienės ir AB „Swedbank“ atstovo dalyvavimÄ , prijungti pateikiamus naujus įrodymus, iÅ¡reikalauti kreditavimo sutarties ir visų susijusių dokumentų, pagal kuriuos buvo suteiktas bÅ«sto kreditas atsakovams, nuoraÅ¡us, taip pat ikiteisminių tyrimų Nr. 01-1-71742-15, 01-1-61123-15 medžiagas bei medžiagÄ Nr. 50-AP-9657, pagal kuriÄ ikiteisminis tyrimas nepradėtas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. IeÅ¡kinys atmestas ne todėl, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų buvęs neteisėtas ir nepagrįstas, o dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. Å aliÅ¡ki buvo tiek bylÄ nagrinėjusi teisėja, tiek visas Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuriam buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas. Teisėja sistemingai ieÅ¡kojo dingsčių, kuriomis bÅ«tų galima pateisinti ieÅ¡kinio nenagrinėjimÄ , buvo kryptingos pastangos, kad ieÅ¡kinys nebÅ«tų priimtas. Be to, teisėja 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdžio metu nurodė, kad byloje dalyvaujantys asmenys ir jų atstovai turėtų kalbėti ne ilgiau kaip po pusę valandos, toks ribojimas trukdė jam iÅ¡samiai iÅ¡sakyti visus motyvus bei rodo, kad teisėjai jau iÅ¡ anksto buvo aiÅ¡ku, kokį sprendimÄ ji priims.

Å aliÅ¡ka buvo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo c.b. Nr. e2-4795-833/2016 pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl teisės naudotis ginčo turtu pripažinimo nagrinėjusi teisėja, padariusi visÄ eilę proceso pažeidimų, neleidusi ieÅ¡kovui iÅ¡samiai ir motyvuotai pasisakyti, teisėja elgėsi arogantiÅ¡kai, rodė negatyvų nusistatymÄ , pertraukinėjo, skubino. Kadangi teisėja yra atleista iÅ¡ pareigų, nors sprendimas formaliai ir yra įsiteisėjęs, tačiau negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. 10.2.

Teismas aiÅ¡kiai pervertino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4795-833/2016 neva tai nustatytÄ prejudicinį faktÄ , kad ginčo turtÄ atsakovams jis perleido be atpirkimo teisės. Nagrinėtoje byloje negalėjo numatyti, kad turi teikti įrodymus, jog turi atpirkimo teisę, kadangi bylos dalykas skyrėsi. 10.3. Å alių valia buvo tokia, kad ginčo turto pirkimo - pardavimo sutartis sudaroma su atpirkimo teise. VisÄ laikÄ laikėsi pozicijos, kad ginčo turtÄ perleidžia su atpirkimo teise, o atsakovas buvo pareiÅ¡kęs, kad su tokia sutartimi nesutiktų jam bÅ«sto paskolÄ teikiantis bankas.

Tai nebuvo pirmas atvejis, kai kreipėsi pagalbos į dukrÄ ir žentÄ , jam laikinai pritrÅ«kus apyvartinių lėšų, jie imdavo paskolas iÅ¡ kredito įstaigų, už kurias įsigydavo jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o Å¡iuo turto leisdavo naudotis jam. Gavęs reikiamų apyvartinių lėšų, turtÄ atpirkdavo. Å iuo atveju nėra pagrindo manyti, kad galėjo bÅ«ti kitaip. Be to, po sutarties sudarymo 2015 m. balandžio 27 d. dar keletÄ mėnesių iki 2015 m. rugpjūčio 16 d. naudojosi butu, kas nebÅ«dinga atvejams, kai asmenys perka nekilnojamÄ jį turtÄ tam, kad patys galėtų Å¡iuo turto naudotis.

Teismas Å¡ių aplinkybių neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Be to, nurodytas aplinkybes patvirtina ir KupiÅ¡kio rajono apdylinės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2-1005/2017 dėl ieÅ¡kovo ir G. K. santuokos nutraukimo esantys teismo posėdžių protokolai, posėdžiuose duoti ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimai ir kita medžiaga. Pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti tikruosius Å¡alių ketinimus, visas sutarties sÄ lygas aiÅ¡kinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, tuo tarpu teismas visus įrodymus tik formaliai įvertino. 10.4.

Atsakovas 23 550,00 EUR, kuriuos turėjo sumokėti ne iš imamos banko paskolos lėšų, iš tikrųjų jam nepervedė. Dar 2015 m. kovo 13 d. laiške jis buvo pripažinęs, kad nuosavų lėšų pradiniam įnašui neturi, jam reikės tas lėšas pasiskolinti. 10.5. Nesutinka, kad žyminis mokestis būtų skaičiuojamas nuo pageidaujamo atpirkti buto vertės, nes ieškiniu neprašė priteisti jokių pinigų sumų, todėl jo reikalavimai laikytini neturtiniais, o mokėtinas žyminis mokestis nagrinėjamu atveju yra 75,00 Eur. 10.6.

Teikia papildomus įrodymus, kuriuos praÅ¡o prijungti, laiku jų pateikti negalėjo, kadangi buvo kaltinamasis ir turėjo ruoÅ¡tis gynybai, laikinai turėjo neįgalumÄ , buvo nedarbingas, dalyvavo eilėje kitų civilinių bylų. 10.7. Prašė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi tik taip gali bÅ«ti iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai: teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojais notarės Onos Žurauskienės padėjėjÄ L.

K. ir buvusį jo vadovaujamos įmonės darbuotojÄ T. J., taip pat nepripažino bÅ«tinu notarės Onos Žurauskienės ir AB „Swedbank“ dalyvavimo.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai M. P. ir I. P. praÅ¡o bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsisakyti priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus, kaip nesusijusius su byla ir neturinčius reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, ieÅ¡kovo A. K. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno naujo argumento ir nepateikė naujų aplinkybių bei įrodymų, pagrįstai leidžiančių abejoti bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumu bei viso Vilniaus miesto apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumu. IeÅ¡kovui yra charakteringa ir bÅ«dinga piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis tiek reiÅ¡kiant nepagrįstus ieÅ¡kinius, tiek vykstant bylos nagrinėjimui reiÅ¡kiant nuÅ¡alinimus teismui neturint tam jokio pagrindo ir įrodymų. 11.2. Nors apeliantas nurodo, kad vertinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4795-833/2016 prejudicinę galiÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tÄ bylÄ nagrinėjusios teisėjos S. B. elgesį posėdžių metu, tačiau Å¡ie argumentai visiÅ¡kai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo Å¡ioje byloje.

Teisėjos S. B. Å¡aliÅ¡kumo klausimas taip pat ne kartÄ buvo spręstas, tačiau nenustatyta, kad nagrinėdama bylÄ teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka, turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu. 11.3. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje įrodinėja analogiÅ¡kas aplinkybes dėl to paties buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurį atsakovai jau yra nupirkę, kaip ir ankščiau nagrinėtoje byloje. Pirmu atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl teisės naudotis Å¡iuo butu pripažinimo ir raktų perdavimo, o Å¡iuo atveju be kitų reikalavimų – dėl buto atpirkimo teisės pripažinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas visiÅ¡kai pagristai ir teisėtai rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-4795-833/2016 nustatytomis aplinkybėmis ir iÅ¡tirtais įrodymais, nes tiek ieÅ¡kinys, tiek ieÅ¡kovo pasisakymai buvo iÅ¡ esmės vien tik apie tai kaip jis „turi teisę“ atpirkti ginčo butÄ . 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje buvo apskųstas, peržiÅ«rėtas apeliacinės instancijos teismo, o sprendimui įsiteisėjus, aplinkybės dėl 2015 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo be atpirkimo teisės ir visiÅ¡ko atsiskaitymo pagal Å¡iÄ sutarties turi prejudicinio fakto galiÄ , jų įrodinėti nereikia, jos sukelia teisinius padarinius. 11.4.

Nors ir iÅ¡ pateiktų elektroninių laiÅ¡kų, kuriais ieÅ¡kovas stengiasi įrodyti susitarimÄ dėl atpirkimo teisės, matyti, kad vyko derybos dėl nekilnojamojo turto įsigijimo sÄ lygų, tačiau elektroniniai laiÅ¡kai visiÅ¡kai neįrodo, kad atsakovai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯sigyti butÄ su terasa bei garažu su atpirkimu. Atsakovai tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek bylos nagrinėjimo metu iÅ¡samiai yra pasisakę dėl visų sandorio sudarymo aplinkybių, todėl jų nekartoja. 11.5.

Skirtingai nei nurodo ieÅ¡kovas, jie niekada nėra sudarę su ieÅ¡kovu nei vieno turto pirkimo – pardavimo sandorio su atpirkimo teise, niekada nėra ėmę paskolų iÅ¡ kredito įstaigų ieÅ¡kovui pritrÅ«kus apyvartinių lėšų jo finansinių srautų subalansavimui, ieÅ¡kovas niekada nėra atpirkęs jokio nekilnojamojo turto iÅ¡ atsakovų, jie iÅ¡ ieÅ¡kovo niekada nėra gavę lėšų atsiskaitymui su kreditus jiems suteikusiomis kredito įstaigomis. 11.6. IeÅ¡kovo nurodomos stenogramos nepatvirtina, kad sandoris sudarytas su atpirkimo teise, be to KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas prejudicinę galiÄ turinčiu sprendimu, kuris jau yra įsiteisėjęs konstatavo, kad 2015 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi turtas buvo perleistas atsakovams ir už jį buvo pilnai atsiskaityta. 11.7.

IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kurios neva tai sutrukdė ieÅ¡kovui pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, neatitinka tikrovės. Jis procese dalyvavo itin aktyviai – teikė atskiruosius skundus, įvairius praÅ¡ymus, tarp jų ir praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų prijungimo, kas tik patvirtina, jog galėjo laisvai pasinaudoti savo teise pateikti visus raÅ¡ytinius įrodymus. IeÅ¡kovo apeliacinio skundo reikalavimai dėl naujų įrodymų prijungimo ir iÅ¡reikalavimo, liudytojų kvietimo į posėdį ir trečiųjų Å¡alių dalyvavimo pripažinimo bÅ«tinu, nesusiję su apeliacijos objektu, yra už apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos bei apeliacinio skundo ribų.

Visus paaiškinimus ir argumentus bylos šalys išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, o bylos medžiaga leidžia teismui įvertinti apeliacinio skundo argumentus be žodinių paaiškinimų. Ieškovas nenurodė jokių esminių aplinkybių ir argumentų, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo įstatyme numatytos praktikos ir pripažinti žodinio proceso būtinybę.

12. Trečiasis asmuo G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 12.1. Argumentai apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ yra nepagrįsti, o apelianto baigiamoji kalba nebuvo teismo nutraukta, tiek jis pats, tiek jo atstovas pasisakė tiek, kiek patys pageidavo, taip pat pasinaudojo ir replikos teise. 12.2. Apeliantas apie 30 metų yra dirbęs advokatu, todėl puikiai iÅ¡mano civilinio proceso įstatymÄ , kas tik patvirtina, kad ieÅ¡kovo procesinis elgesys, įskaitant nesavalaikiai teikiamus dokumentus, vėlavimus į posėdžius, kalbėjimus ne apie bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir pan., yra tik piktnaudžiavimo teise iÅ¡raiÅ¡ka. 12.3.

ReikÅ¡minga yra sandorio Å¡alies valia bÅ«tent sandorio sudarymo metu, o sandorio sudarymo metu Å¡alių valia buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta pačiame sandoryje. Å alių susiraÅ¡inėjimas bylos medžiagos kontekste buvo įvertintas tinkamai, ir tinkamai nustatyta sandorį sudariusių Å¡alių, tame tarpe ir atsakovų, valia – įgyti iÅ¡ tėvų savo nuosavybėn visam laikui ginčo turtÄ , kuriame atsakovai iki sandorio pasiraÅ¡ymo kurį laikÄ jau gyveno tėvų sutikimu. 12.4. Apeliaciniame skunde cituojami KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo posėdžių protokolai santuokos nutraukimo byloje niekaip neįrodo buvus susitarimÄ dėl atpirkimo teisės. Be paties ieÅ¡kovo nenuoseklių aiÅ¡kinimų apie pretenzijas į butÄ , nei trečiasis asmuo G.

K., nei atsakovė I. P. neteigė, nenurodė, nepasakė nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, kad toks susitarimas buvo. Kaip tik, G. K. patvirtino teismui, kad butÄ Vilniuje su visais baldais sutuoktiniai pardavė vaikams, o pardavimo reikalus su jos įgaliojimu tvarkė A. K., kuriuo ji tuo metu dar visiÅ¡kai pasitikėjo. Pats apeliantas skunde taip pat nepagrindžia, kuo pateiktos garso įrašų iÅ¡traukos įrodo jo dėstomas aplinkybes. 12.5. Pakvitavimas yra pasiraÅ¡ytas dėl visos sumokėtos už turtÄ sumos, o ne tik dėl grynųjų pinigų gavimo, kaip klaidingai bando teigti apeliantas, neva bankui pavedimui už turtÄ padaryti (kreditui suteikti) buvo reikalingas patvirtinimas apie sumokėtus jam grynuosius pinigus.

Ginčijamas patvirtinimas apie galutinį atsiskaitymÄ buvo pasiraÅ¡ytas jau po to, kai bankas pervedė visÄ kredito sumÄ sutartyje nurodytiems gavėjams, tad tariamo ar apsimestinio vienaÅ¡alio sandorio apelianto nurodytais motyvais pasiraÅ¡yti nebuvo prasmės, jeigu atsiskaityta nebuvo iki galo, nes kreditas pirkėjams jau buvo suteiktas. 12.6. IeÅ¡kinio dalis dėl atpirkimo teisės pripažinimo vertintina kaip ieÅ¡kinys dėl sutarties modifikavimo (CPK 80 str. 1 d. 3 p., ieÅ¡kinio padavimo metu buvusi redakcija). 12.7.

Ieškovas nepateikė tų įrodymų, kuriuos teikia kartu su apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismui ir neprašė jų prijungti, skunde nenurodo pateisinamų motyvų, kodėl savalaikiai neteikė prašomų prijungti įrodymų. Aplinkybė, kad apeliantas buvo užimtas kitose bylose, nėra pakankamas pagrindas laiku nepateikti šiai bylai reikalingų įrodymų, juolab, jog šioje byloje jis yra ieškovas, pats teikė ieškinį, tad turėjo įvertinti savo galimybes jį tinkamai parengti.

Be to, ieÅ¡kovas naudojosi advokato pagalba, tad atstovas taip pat turėjo galimybę surinkti laiku reikiamus įrodymus. Nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo posėdžio buvo taip pat pakankamai ilgas laiko tarpas visiems reikiamiems įrodymams surinkti ir pateikti. 12.8. Apeliantas tinkamai nepagrindė ir nemotyvavo žodinio proceso bÅ«tinumo. Apelianto pageidavimas iÅ¡samiai viskÄ paaiÅ¡kinti bei apklausti liudytojus ir trečiuosius asmenis nėra pakankamas pagrįsti tokiÄ bÅ«tinybę, todėl nėra pagrindas žodiniam procesui.

13. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, apeliacinį skundÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka bei netenkinti apelianto reikalavimo pripažinti AB „Swedbank“ atstovo dalyvavimÄ bÅ«tinu, taip pat atsisakyti priimti naujus apelianto pateiktus prie apeliacinio skundo raÅ¡ytinius įrodymus. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 13.1. KreditÄ suteikė atsakovams M. P. ir I. P. buto su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius pirkimui, tačiau Å¡ioje kredito sutartyje nėra numatyta perkamo turto atpirkimo teisė.

Bankas nesuteikia kreditų nekilnojamo turto pirkimui su numatyta atpirkimo teise. Tokia teisė nėra numatyta ir aukščiau minėto turto pirkimo – pardavimo sutartyje. 13.2. IeÅ¡kovas AB „Swedbank“ atžvilgiu elgiasi nesÄ Å¾iningai, jo reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti, prieÅ¡tarauja sutarčių vykdymo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams.

14. Trečiasis asmuo notarė Ona Žurauskienė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nustatytu terminu nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Apeliacinis skundas atmestinas.

15. Dėl absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami CPK 329 str. nurodyti atvejai, vienas kurių – byla iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Apelianto vertinimu, teismas sistemingai ieÅ¡kojo dingsčių, kuriomis bÅ«tų galima pateisinti ieÅ¡kinio nenagrinėjimÄ , buvo kryptingos pastangos, kad ieÅ¡kinys nebÅ«tų priimtas, ribojo jo baigiamÄ sias kalbas, ieÅ¡kinys buvo atmestas bÅ«tent dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos ir viso Vilniaus miesto apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumo, o ne dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo. Teisėjų kolegija su nurodyta apelianto pozicija nesutinka.

17. Nors apeliantas apeliaciniu skundu ir kvestionuoja bylÄ nagrinėjusio teismo sudėties teisėtumÄ , nurodydamas tiek teisėjos, tiek viso Vilniaus miesto apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , tačiau aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo, atsisakymo priimti ieÅ¡kinį buvo panaikintos apeliacine tvarka, rodo tik netinkamÄ procesinės teisės normų taikymÄ konkrečiu atveju, ir, nesant kitų objektyvių apelianto teiginius apie viso Vilniaus miesto apylinkės teismo ar bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtinančių įrodymų, savaime neleidžia spręsti apie jų Å¡aliÅ¡kumÄ , suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Be to, instancinė teismo nutarčių peržiÅ«rėjimo tvarka yra įprasta ir natÅ«rali civilinio proceso dalis.

18. Pažymėtina, kad apelianto reikÅ¡ti nuÅ¡alinimai dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos J. E. ir viso Vilniaus miesto apylinkės teismo, kuriuose buvo nurodomi iÅ¡ esmės identiÅ¡ki argumentai, kaip ir apeliaciniame skunde, jau buvo vertinti kompetentingų spręsti nuÅ¡alinimo klausimÄ subjektų, ir atitinkamomis nutartimi atmesti, kaip nepagrįsti. Kitaip vertinti tų pačių, jau iÅ¡tirtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

19. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad apeliantui ar jo atstovui, taip pat ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylÄ nagrinėjęs teismas iÅ¡ tiesų faktiÅ¡kai bÅ«tų ribojęs teisę į teisminę gynybÄ , nėra duomenų ir apie tai, kad apeliantas nebÅ«tų galėjęs teikti paaiÅ¡kinimų, praÅ¡ymų, prieÅ¡tarauti kitų proceso dalyvių paaiÅ¡kinimams, praÅ¡ymams, negalėtų pasakyti baigiamosios kalbos, reikÅ¡ti replikų ir pan. BylÄ nagrinėjančio teismo vienas ar kitas dėl proceso įstatymo nuostatų iÅ¡sakytas netikslus ar netinkamas pastebėjimas apelianto teisių faktiÅ¡kai niekaip nepažeidė ir teismo Å¡aliÅ¡kumo nerodo.

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad byla buvo išnagrinėta šališko, t. y. kartu ir neteisėtos sudėties teismo. Kitų absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

21. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų iÅ¡kvietimo, trečiųjų asmenų dalyvavimo pripažinimo bÅ«tinu. Apeliaciniame skunde be kita ko praÅ¡oma apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iÅ¡kviesti liudytojus T. J., L. K., pripažinti bÅ«tinu notarės Onos Žurauskienės ir AB „Swedbank“ atstovo dalyvavimÄ .

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui neprivalomas.

23. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pakanka byloje esančių duomenų, įskaitant Å¡alių ir trečiųjų asmenų procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme, kurių pagrindu bÅ«tų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinio skundo ribose bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai. Apeliantas apeliaciniame skunde iÅ¡samiai iÅ¡dėstė motyvus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinis skundas yra itin plačios apimties, todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliantas neturėjo galimybės pagrįsti savo pozicijos ar iÅ¡dėstyti visų reikÅ¡mingų bylos nagrinėjimui aplinkybių.

PraÅ¡ymai iÅ¡kviesti liudytojus T. J., L. K., pripažinti bÅ«tinu notarės Onos Žurauskienės ir AB „Swedbank“ atstovo dalyvavimÄ nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrįsti. Å ių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinas, trečiųjų asmenų pozicijÄ galima matyti iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, o liudytojų kvietimas tik apsunkintų civilinės bylos nagrinėjimÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad faktines bylos aplinkybes detaliai iÅ¡analizavo bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

Taip pat pažymėtina, kad šių apelianto prašymų tenkinimas tik didintų šalių bylinėjimosi išlaidas, prieštarautų proceso koncentruotumo principui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nurodyti apelianto prašymai atmestini.

25. Dėl naujų įrodymų priėmimo ir išreikalavimo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, apeliaciniame procese gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teisme priimami nauji įrodymai, proceso Å¡alims turi bÅ«ti sudarytos galimybės suformuluoti bei iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ apie naujai pateiktÄ Ä¯rodymÄ , jame nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

26. Nagrinėjamoje byloje apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė darbingumo lygio pažymÄ , epikrizes, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas, UAB „Teisinių žinių centras“ pažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, turto areÅ¡to aktÄ , antstolės I. B. raÅ¡tÄ , baldų įsigijimo dokumentus, nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir atsisakymo ikiteisminį tyrimÄ pradėti, ieÅ¡kovo ir atsakovės su Danske Bank AS Lietuvos filialu sudarytas sutartis, Danske Bank AS Lietuvos filialo raÅ¡tÄ . 2019-05-28 apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ prijungti 2007-06-12 įgaliojimÄ , 2008-07-16 praÅ¡ymÄ sutikimÄ VÄ® „Registrų centras“, 2008-07-17 įgaliojimÄ , Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019-03-06 raÅ¡tÄ , 2019-02-18 notarės Onos Žurauskienės paaiÅ¡kinimÄ . 2019-05-30 apeliantas taip pat pateikė posėdžių protokolus (įraÅ¡us) jo santuokos su G.

K. nutraukimo byloje, 2004-06-17 buto ir garažo pirkimo pardavimo sutartį, Danske Bank AS Lietuvos filialo raÅ¡tÄ , 2016-03-15 pasiÅ«lymÄ atsakovams dėl 2015-04-24 pirkimo pardavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo ir papildymo, 2008-07-17 įgaliojimÄ , praÅ¡ymÄ pakeisti registro duomenis, praneÅ¡imÄ apie sprendimÄ parduoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , 2015-05-07 preliminariÄ sutartį, 2019-02-05 skundÄ dėl notarės Onos Žurauskienės veiksmų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019-03-06 raÅ¡tÄ , 2019-02-18 notarės Onos Žurauskienės paaiÅ¡kinimÄ . 2019-05-31 apeliantas pateikė antstolės raginimÄ ieÅ¡kovui ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡sikelti su visu priklausančiu turtu iÅ¡ G.

K. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini): žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio – kontoros su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitu inžinieriniu statiniu – kiemo statiniu (kiemo aikÅ¡teles), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-06-05 apeliantas pateikė 2019-05-31 praneÅ¡imÄ dėl elektros tiekimo nutraukimo. 2019-06-11 prieÅ¡ pat teismo posėdį apeliantas pateikė AB ‚Telia“ 2017-01-02 raÅ¡tÄ dėl ryÅ¡io teikimo (duomenys neskelbtini), RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2018-12-28 pažymÄ apie kelio KM-31 bÅ«klę bei 2017-12-21 raÅ¡tÄ dėl sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), 2019-05-14 kelio ir automobilio nuotraukas, RokiÅ¡kio miesto seniÅ«nijos 2019-04-18 pažymÄ - charakteristikÄ apie A.

K. deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir darbÄ bei 2019-05-07 raÅ¡tÄ dėl G. K. praÅ¡ymo dėl apelianto gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, antstolės I. B. 2019-01-14 vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0115/19/00072; 2019-05-31 praneÅ¡imÄ A. K. apie įsiskolinimÄ už suvartotÄ elektros energijÄ pastate (duomenys neskelbtini), RokiÅ¡kio poliklinikos 2010-12-13 Medicininį pažymėjimÄ apie A. K.. Jau pradėjus nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės raÅ¡ytinio proceso tvarka A.

K. pateikė teismui dar papildomų dokumentų – pažymÄ apie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), plotÄ , Å¡ių patalpų planus. Apeliantas praÅ¡o prijungti visus Å¡iuos pateikiamus naujus įrodymus, o taip pat iÅ¡reikalauti kreditavimo sutarties ir visų susijusių dokumentų, pagal kuriuos buvo suteiktas bÅ«sto kreditas atsakovams, nuoraÅ¡us, taip pat ikiteisminių tyrimų Nr. 01-1-71742-15, Nr. 01-1-61123-15 medžiagas bei medžiagÄ Nr. 50-AP-9657, pagal kuriÄ ikiteisminis tyrimas nepradėtas. 27. 2018-06-10 trečiasis asmuo G.

K., o taip pat ir atsakovai M. P. ir I. P. pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl aukščiau nurodytų ieÅ¡kovo papildomai pateiktų dokumentų ir juose iÅ¡reikÅ¡tų procesinių praÅ¡ymų, taip pat pateikė papildomas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija trečiojo asmens G. K. ir atsakovų paaiÅ¡kinimus priima, kadangi jie susiję su naujai apelianto pateiktais praÅ¡ymais, ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims turi bÅ«ti suteikta teisė dėl jų pasisakyti.

Atsakovų pateikta 2016 m. spalio 31 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-26-1005/2016 prie bylos nėra prijungtina, kadangi tokio prašymo atsakovai nepareiškė, ši nutartis neabejotinai galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teisme, ir atsakovai nenurodė, kodėl negalėjo ankščiau pateikti prašymo dėl jos prijungimo, be to, kaip ir didelė dalis ieškovo pateiktų dokumentų, ši nutartis yra susijusi su A. K. ir G. K. santuokos nutraukimo byla ir joje spręstais klausimais ir tiesioginės reikšmės šiuo metu nagrinėjamai bylai neturi.

28. Ä®vertinusi gi apelianto A. K. praÅ¡ymų pagrįstumÄ , susipažinusi su visais naujai pateiktais apelianto dokumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad absoliuti dauguma įrodymų neabejotinai galėjo bÅ«ti pateikti ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitų tiek civilinių, tiek baudžiamųjų bylų, kuriose dalyvavo apeliantas, nagrinėjimas, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu, nurodomos sveikatos problemos negali bÅ«ti laikomos svarbia priežastimi, sutrukdžiusia apeliantui pateikti Å¡iuos įrodymus, kadangi pats apeliantas yra teisininkas, pirmosios instancijos teisme jį atstovavo advokatas, kuris turėjo galimybę tokius dokumentus pateikti, reikÅ¡ti teismui atitinkamus praÅ¡ymus dėl jų prijungimo, o procesas truko ilgÄ laikÄ (ieÅ¡kinys gautas pirmosios instancijos teisme dar 2017-04-13, o skundžiamas sprendimas priimtas 2018-08-14).

Apelianto argumentų dėl laiko trÅ«kumo ir galimybės pateikti reikalingų įrodymų nebuvimo nepatvirtina ir tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas savo procesinėmis teisėmis naudojosi itin aktyviai, dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė įvairius praÅ¡ymus, reiÅ¡kė nuÅ¡alinimus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dauguma apelianto pateiktų įrodymų nesusiję su nagrinėjama byla (pvz., susiję su kitais turtiniais bei asmeniniais tarpusavio apelianto ir jo buvusios sutuoktinės bei trečiųjų asmenų santykiais, apelianto ir jo buvusios sutuoktinės nesutarimais dėl santuokoje įgyto, o vėliau ir teismo padalinto turto valdymo, disponavimo, kito, ne Å¡ioje byloje vertinamos pirkimo pardavimo sutarties objektu esančio nekilnojamojo turto, bÅ«klę, statusÄ , apelianto sveikatos bÅ«kle ir kt.), kai kurie įrodymai apeliacinio proceso metu teikiami ne vienÄ kartÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, pavyzdžiui, raginimas jam išsikelti iš kito turto, ar elektros atjungimo faktas, atitinkama kelio, privažiuojant iki kito turto būklė su nagrinėjama byla apskritai nėra susiję, jie neturi reikšmės vertinant, ar egzistavo šalių susitarimas dėl aprikimo teisės konkrečioje pirkimo – pardavimo sutartyje bei sprendžiant dėl kitų apelianto iškeltų klausimų, o atpirkimo teisės svarba apeliantui ir taip daugiau nei akivaizdi, kadangi kitu atveju ieškinys apskritai nebūtų pareikštas.

Be to, bÅ«sto reikalingumo apeliantui klausimas (atitinkamai jo iÅ¡keldinimo iÅ¡ kito turto procesai ir pan.) apskritai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. IÅ¡ apeliacinio skundo ir vėlesnių praÅ¡ymų turinio darytina iÅ¡vada, jog apeliantas nenurodė svarbių priežasčių, kodėl jo įrodymai pateikti nebuvo, nėra duomenų, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai atsisakė pateiktus įrodymus priimti, nenurodoma ir jokių naujų reikÅ¡mingų aplinkybių, kurių buvimÄ ar nebuvimÄ patvirtintų pateikiamų įrodymų buvimas nagrinėjamoje byloje.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas prašė pripažinti bÅ«tinu notarės Onos Žurauskienės dalyvavimÄ , apklausti liudytoju notarės Onos Žurauskienės padėjėjÄ L. K., o praÅ¡omas prijungti prie bylos notarės 2019-02-18 paaiÅ¡kinimas LR Teisingumo ministerijai pateiktas po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, jame iÅ¡dėstytos aplinkybės susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku ir jų vertinimas gali bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant dėl apelianto įrodinėjamų aplinkybių, yra pagrindas jį prijungti prie nagrinėjamos bylos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, apelianto pateiktus įrodymus, iÅ¡skyrus Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Žurauskienės 2019-02-18 paaiÅ¡kinimÄ dėl pareiÅ¡kėjo A. K. skundo, teiktÄ LR Teisingumo ministerijai, atsisakytina priimti, o minėtas notarės paaiÅ¡kinimas prijungtinas prie bylos.

29. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo iÅ¡reikalauti apelianto praÅ¡omų įrodymų, kadangi viena vertus, nagrinėjamoje byloje raÅ¡ytinių įrodymų jau yra surinkta pakankamai, kita vertus, apeliantas nepagrindė Å¡ių įrodymų iÅ¡reikalavimo bÅ«tinybės. Nėra aiÅ¡ku, kokias reikÅ¡mingas aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti Å¡ių įrodymų buvimas byloje. Pavyzdžiui, nėra aiÅ¡ku, kokias aplinkybes gali byloje patvirtinti ar paneigti visų su paskolos buto pirkėjams suteikimu susijusių dokumentų iÅ¡reikalavimas iÅ¡ banko, kadangi byloje nėra ginčo dėl to, jog nekilnojamojo turto pirkimui atsakovai ėmė iÅ¡ banko paskolÄ , nėra ginčo dėl tokios paskolos sumos ir/ar kitų sÄ lygų, kad paskola buvo panaudota bÅ«tent taip, kaip numatyta turto pirkimo – pardavimo sutartyje ir pan.

Be to, Å¡ių ir kitų praÅ¡omų dokumentų iÅ¡reikalavimas nepagrįstai užvilkintų civilinės bylos nagrinėjimÄ apeliacine tvarka, todėl praÅ¡ymas dėl papildomų dokumentų iÅ¡reikalavimo atmestinas.

30. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir jų teisinio vertinimo pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2015-04-27 buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis tarp apelianto A. K. ir trečiojo asmens G. K., atstovaujamos veikiančio pagal įgaliojimÄ tuometinio sutuoktinio A. K., iÅ¡ vienos pusės ir atsakovų M. P. ir I. P. iÅ¡ kitos pusės. Pagal Å¡iÄ sutartį atsakovams buvo parduotas apeliantui ir trečiajam asmeniui G. K. priklausęs nekilnojamasis turtas, t. y. butas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) g. 27, Vilnius.

Sutartyje nurodyta bendra daiktų pardavimo kaina 157 000,00 EUR, iÅ¡ kurių 148 000,00 EUR už butÄ su terasa ir 9 000,00 EUR už garaÅ¾Ä (boksÄ ). Sutarties 4.1.1. punkte nurodyta, kad 23 550,00 EUR kaip pareiÅ¡kė pardavėjas, pirkėjas sumokėjo pardavėjui iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo ir notarinio patvirtinimo grynais pinigais. Pardavėjai sutartyje patvirtino, kad gavo ir pirkėjo 23550,00 EUR ir pardavėjas neturi jokių pretenzijų pirkėjui dėl Å¡ios sumos sumokėjimo. Pagal sutarties 4.1.2. punktÄ 63940,00 EUR iki 2015-05-15 turėjo bÅ«ti pervesti į G.

K. banko sÄ skaitÄ , o pagal sutarties 4.1.3. punktÄ turėjo bÅ«ti padengta 69 510,00 EUR dydžio apelianto ir G. K. skola AS „Reverta“, pinigus pervedant į kreditoriaus banko sÄ skaitÄ . Sutarties 4.2. punktas numato, kad bus laikoma, kad visiÅ¡kai atsiskaityta, kai sutarties 4.1. punkte nurodyta nesumokėtoji kaina bus įskaityta į pardavėjo nurodytas sÄ skaitas banke, o atsiskaitymas patvirtinamas pakvitavimu. Sutarties 7.3. punktas numato, kad daiktÄ pardavėjas yra atlaisvinęs, o visi daiktai, kurie liko parduodame daikte sutarties sudarymo dienÄ yra laikomi daikto priklausiniais, priklausančiais pirkėjui, nebent Å¡alys raÅ¡tu susitartų kitaip. 2015-05-05 pakvitavime A.

K., veikdamas savo vardu ir už G. K., nurodė, jog M. P. yra visiÅ¡kai atsiskaitęs pagal sutartį dėl ginčo nekilnojamųjų daiktų pirkimo, jokių materialinių ar kitokio pobÅ«džio pretenzijų jam neturi. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo butas su terasa bei garažas (boksas) nuo 2015-04-27 yra įregistruoti kaip atsakovų M. P. ir I. P., kurie be kita ko yra apelianto ir trečiojo asmens G. K. duktė ir žentas, nuosavybė. Pažymėtina, kad 2015-04-27 pirkimo – pardavimo sutartyje apelianto ar kito asmens atpirkimo teisė nenurodyta, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų, kad pagal sutarties 7.3. punktÄ buvo sudarytas raÅ¡ytinis susitarimas dėl bute likusių daiktų.

31. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė šalių tikrosios valios sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi šalių valia buvo tokia, kad ginčo turto pirkimo pardavimo sutartis sudaroma su atpirkimo teise.

32. Teisėjų kolegija sutinka, kad esminę reikšmę kvalifikuojant šalių teisinius santykius turi tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties šalių elgesys po sutarties sudarymo ir kitos reikšmingos aplinkybės. Kita vertus, tikrieji sutarties šalių ketinimai, susitarimo dėl atpirkimo teisės buvimas ar nebuvimas, kaip ir kitos apelianto nurodomas aplinkybės bet kuriuo atveju turi būti įrodytos. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v.

UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai vertino apelianto, atsakovo, notarės Onos Žurauskienės (jos padėjėjo L. K.) elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ ir teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklės įrodymų pakankamumo, tikėtinumo prasme. Ä®vertinusi Å¡iuos įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡ tiesų prieÅ¡ 2015-04-27 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymÄ tarp apelianto ir atsakovo buvo susiraÅ¡inėta, galimai ir kalbėta susitikus, apie ginčo turto atpirkimo galimybes; matyti, kad atsakovas M.

P. 2015-02-04 apeliantui siųstame elektroniniame laiÅ¡ke aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai pasiÅ«lė apeliantui parduoti atsakovams butÄ su „iÅ¡pirkimo/atpirkimo galimybe“ ir paprašė informuoti kuo skubiau jeigu to reikia, tačiau apeliantas į šį pasiÅ«lymÄ atsakė 2015-02-05 nurodydamas „nereikia“. Vėlesniuose susiraÅ¡inėjimuose atsakovas tik siuntė informacijÄ apeliantui ir trečiajam asmeniui apie tai, kad „Danske bankas nesutiko su atpirkimo sÄ lygoms. Jeigu reikalinga – reikia sudaryti atskirÄ susitarimÄ â€œ (2015-04-24 siųstas elektroninis laiÅ¡kas), tačiau derėtasi dėl atpirkimo teisės Å¡iuose susiraÅ¡inėjimuose nebuvo.

Matyti, jog buvo derinti tik apelianto ir G. K. paskolos grÄ Å¾inimo, hipotekos klausimai bei kitos pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygos. Nagrinėjamu atveju ypač svarbu ir tai, kad notarės padėjėjas L. K. nurodė apeliantui, kad „JÅ«sų paminėtos sÄ lygos dėl atpirkimo teisės į pirkimo pardavimo sutartį negalės bÅ«ti įtrauktos“ (2015-04-24 siųstas elektroninis laiÅ¡kas). Be to, kaip pažymėjo notarė Ona Žurauskienė naujai prijungtame 2018-02-18 paaiÅ¡kinime Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, nei pirkėjas, nei pardavėjas iki 2015-04-24 neužsiminė apie tai, jog norima sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį su atpirkimo teise, o apeliantui iÅ¡reiÅ¡kus tokį praÅ¡ymÄ padėjėjas L.

K. tÄ pačiÄ dienÄ informavo apeliantÄ apie sÄ lygos dėl atpirkimo teisės įtraukimo į pirkimo – pardavimo sutartį negalimumÄ . Pateiktame paaiÅ¡kinime notarė taip pat nurodė, kad tik apeliantas prašė į pirkimo pardavimo sutartį įtraukti sÄ lygÄ dėl turto atpirkimo bei mano, kad sudarydamas pirkimo pardavimo sutartį apeliantas visiÅ¡kai suprato atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes bei sÄ moningai sudarė pirkimo pardavimo sutartį, o ne pirkimo – pardavimo sutartį su atpirkimo teise.

35. IÅ¡ nustatytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad apeliantas, apsvarstęs pirminį atsakovo pasiÅ«lymÄ dėl ginčo turto pardavimo su atpirkimo teise, galimai persigalvojo ir norėjo pasinaudoti Å¡ia teise, tačiau tai nereiÅ¡kia pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alių susitarimo dėl atpirkimo teisės egzistavimo, neleidžia spręsti apie pirkimo - padavimo sutarties Å¡alių suderintos valios dėl atpirkimo teisės nustatymÄ , nes toks susitarimas nebuvo įtrauktas į pirkimo - pardavimo sutartį, ir byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui daryti pakankamai aukÅ¡to tikėtinumo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo, kaip pardavėjo, pasiÅ«lymas dėl atpirkimo teisės, bÅ«tų buvęs akceptuotas atsakovų, kaip pirkėjų.

36. Apelianto teiginiai, kad jis visÄ laikÄ nuosekliai laikė, jog ginčo turtÄ perleidžia su atpirkimo teise, yra nepagrįsti, kadangi atsakovo pasiÅ«lymo dėl atpirkimo teisės elektroniniu laiÅ¡ku jis atsisakė, o savo veiksmais, t. y. pasiraÅ¡ydamas 2015-04-27 pirkimo – pardavimo sutartį, jÄ vykdydamas, pripažindamas atsiskaitymÄ ir pretenzijų nebuvimÄ , po sutarties sudarymo ilgÄ laikÄ neteikdamas pretenzijų dėl ginčo turto atpirkimo, taip pat neginčydamas pačios pirkimo – pardavimo sutarties, rodė sutikimÄ su sudarytos pirkimo pardavimo sutarties sÄ lygomis, kuriose atpirkimo teisė nenumatyta.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog apeliantas keletÄ mėnesių po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo naudojosi butu taip pat neįrodo susitarimo dėl atpirkimo teisės, kadangi dažnai sudarant pirkimo – pardavimo sutartis Å¡alys susitaria dėl iÅ¡kraustymo praėjus tik tam tikram laikui po sutarties sudarymo, o nagrinėjamu atveju ginčo turto pirkėjai, be kita ko, yra ir apelianto bei G. K. dukra ir žentas, todėl iÅ¡sikėlimo laikotarpis galėjo bÅ«ti ir ilgesnis.

38. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamos bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad savo finansines problemas apeliantas buvo linkęs spręsti padedamas atsakovų, tačiau pagrindo teigti, kad atpirkimo teisės nustatymas apelianto ir atsakovų susitarimuose būtų buvęs įprasta praktika, pagrindo teigti taip pat nėra. Šių aplinkybių nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kupiškio rajono apylinkės teisme nagrinėta apelianto bei G. K. santuokos nutraukimo byla Nr. e2-2-1005/2017 buvo užvesta dar 2015-09-28, nagrinėta iš esmės tuo pačiu metu, kaip ir ši civilinė byla, o kaip nurodo trečiasis asmuo G. K., ji ir atsakovė I. P. laikėsi nuoseklios pozicijos dėl atpirkimo teisės nebuvimo. Be to, net ir iš paties apelianto pateiktų teismo posėdžių stenogramų santuokos nutraukimo byloje, nėra matyti G. K. ar I.

P. pripažinimas, kad ginčo turtas buvo parduotas su atpirkimo teise. IÅ¡ pateiktų stenogramų taip pat akivaizdu, jog paties apelianto pozicija prieÅ¡taringa, kadangi jis vienoje vietoje apskritai nurodė, kad nepardavė nei buto nei baldų, t. y. įrodinėjo, kad valios parduoti butÄ apskritai niekada nebuvo, nors Å¡iame procese sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties neginčija, neneigia, kad sudarydamas sutartį iÅ¡sprendė savo finansines problemas; kitoje vietoje kalba apie susitarimÄ dėl atpirkimo teisės buvimÄ , dar kitoje – net kelis kartus nurodo, jog nesutiko su žento pasiÅ«lymu dėl atpirkimo teisės ir pan.

40. Kasacinio teismo praktikoje teigiama, jog esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v.

UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011: kt.). Kita vertus, Å¡ios ir apelianto nurodomos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės galėtų bÅ«ti taikomos atskiroms sutarčių sÄ lygoms aiÅ¡kinti (neaiÅ¡kioms, prieÅ¡taringoms, nevienareikÅ¡miÅ¡kai suprantamoms ir pan.), o nagrinėjamu atveju pirkimo - pardavimo sutartyje apskritai nėra jokių sÄ lygų dėl atpirkimo teisės, t. y. sÄ lygų, kurias reikėtų vienaip ar kitaip aiÅ¡kinti.

41. IÅ¡ priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad sprendimas motyvuotas ir iÅ¡samus, tikroji Å¡alių valia sutartiniuose santykiuose nustatyta tinkamai, todėl apelianto argumentai apie tai, kad priimtas sprendimas nėra motyvuotas, yra tik deklaratyvÅ«s. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4795-833/2016, kurioje apeliantas, be kita ko, turėjo įrodyti negatorinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygas, įskaitant teisę naudotis ginčo turtu.

Nurodytoje byloje apeliantas taip pat įrodinėjo atpirkimo teisės buvimÄ , o M. P. ir I. P. laikėsi tapačios pozicijos kaip ir Å¡ioje byloje, t. y. kad dėl atpirkimo teisės susitarta niekada nebuvo. IÅ¡ aptariamo teismo sprendimo matyti, kad teismas turėjo įvertinti ir įvertino atpirkimo teisės nagrinėjamu atveju nebuvimÄ , pateikė dėl to motyvus. Å iuo atveju apelianto argumentai dėl minimo teismo sprendimo nepagrįstumo, bylÄ nagrinėjusios teisėjos elgesio, atleidimo ir pan. (Å¡ioje byloje teismas apskritai neturi nei kompetencijos, nei pagrindo spręsti apie kitÄ bylÄ nagrinėjusios teismo sudėties teisėtumÄ , Å¡aliÅ¡kumÄ ir pan.), taip pat yra deklaratyvÅ«s, nereiÅ¡kia aptariamo teismo sprendimo neteisėtumo.

Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu prejudicinis faktas nebÅ«tų buvęs nustatytas, Å¡ioje civilinėje byloje taip pat nėra pakankamai įrodymų, rodančių susitarimÄ dėl ginčo turto atpirkimo teisės, kadangi apeliantas neįrodė susitarimo dėl atpirkimo teisės sudarymo.

42. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė ir kad sandoris dalyje dėl 23550,00 EUR pinigų gavimo negalioja, kadangi yra sudarytas tik dėl akių. Minėta, kad tiek 2015-04-27 pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.1. punkte apeliantas pats patvirtino, kad pinigai jam buvo sumokėti iki sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo, tiek 2015-05-05 pakvitavime apeliantas nurodė, jog atsakovas M. P. yra visiškai atsiskaitęs pagal sutartį dėl ginčo nekilnojamųjų daiktų pirkimo, jokių materialinių ar kitokio pobūdžio pretenzijų jam neturi, o jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad 23550,00 EUR sumokėti apeliantui nebuvo, nagrinėjamoje byloje nėra.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 str. 1 d., negalioja toks sandoris, kuris sudarytas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), tuo tarpu Å¡iuo konkrečiu atveju buvo siekiama konkrečių teisinių tikslų – apeliantas siekė turto pardavimo, atsiskaitymo su kreditoriais, todėl pagrindo spręsti, kad sandoris dalyje dėl 23550,00 EUR pinigų gavimo negalioja, nes yra sudarytas tik dėl akių, taip nėra ir atsižvelgiant į šį motyvÄ .

Be to, pinigų nesumokėjimo faktas, net jei toks ir būtų buvęs įrodytas, nereiškia visos pirkimo – pardavimo sutarties nevykdymo, negaliojimo ir neįrodo susitarimo dėl atpirkimo teisės buvimo.

43. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

44. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. priteisė 1014,69 EUR iÅ¡laidų, kurias sudaro 987,94 EUR už materialiuosius ieÅ¡kinio reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio dalis, 18,75 EUR už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtina žyminio mokesčio dalis ir 8,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų dalis. Teisėjų kolegijos vertinu, apeliaciniame skunde apeliantas pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju žyminis mokestis apskaičiuotas neteisingai.

Matyti, kad ieÅ¡kovo reikalavimai nagrinėjamu atveju iÅ¡ tiesų yra neturtiniai, t. y. praÅ¡oma pripažinti teisę atpirkti nekilnojamÄ jį turtÄ ir pripažinti negaliojančiu jo sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį – 2015-05-05 pakvitavimÄ dalyje dėl 23 550,00 EUR atsiskaitymo su juo ir G. K.. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas neprašė priteisti jokių sumų. Tai, jog ginčas yra neturtinio pobÅ«džio, atitinkamai ir teismingas apylinkės (ne apygardos) teismui, nagrinėjamoje byloje jau konstatavo ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ Å¡iuo klausimu iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2018-02-20 nutartyje c.b.

Nr. e2S-155-258/2018. Atsižvelgiant į tai, A. K. mokėtinas žyminis mokestis už materialiuosius ieÅ¡kinio reikalavimus, turint omenyje, kad jis 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, o ieÅ¡kinys pateiktas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, yra 75,00 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ viso iÅ¡ jo valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudaro 101,75 Eur, kas sudaro pagrindÄ Å¡ioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

45. Vadovaudamasi tuo, kad iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, todėl dalyje dėl materialiųjų ieÅ¡kinio reikalavimų priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), keičiant (tikslinant) tik teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei priteisimo iÅ¡ apelianto, Å¡ias iÅ¡laidas sumažinant iki 101,75 Eur.

46. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantui jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamo sprendimo pakeitimas dalyje dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo nesudaro pagrindo dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti iÅ¡ atsakovų, kadangi apeliaciniame skunde Å¡ie argumentai nebuvo pagrindiniai, o apeliantas teismo sprendimÄ ginčijo iÅ¡ esmės dėl materialiųjų ieÅ¡kinio reikalavimo atmetimo.

47. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme atsakovai turėjo 484,00 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir 242,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų už paaiÅ¡kinimų, susijusių su apelianto teiktais procesiniais praÅ¡ymais, parengimÄ ; trečiasis asmuo G. K. turėjo 800,00 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų už susipažinimÄ su apeliaciniu skundu ir teikiamais papildomais dokumentais ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ bei 200,00 Eur iÅ¡laidų už susipažinimÄ su papildomai ieÅ¡kovo teiktais procesiniais praÅ¡ymais bei raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų dėl jų pateikimÄ .

Nurodytos iÅ¡laidos yra pagrįstos, jas patvirtina pateikiami įrodymai, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos atsakovų ir trečiojo asmens G. K. naudai iÅ¡ apelianto. 48. 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė atidėti apeliantui A. K. 987,94 EUR dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimÄ iki galutinio procesinio sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad žyminis mokestis už materialiuosius ieÅ¡kinio reikalavimus yra turtinis, todėl ir Å¡ioje nutartyje nepagrįstai sprendė, kad apelianto už apeliacinį skundÄ mokėtina žyminio mokesčio suma yra net 987,94 EUR.

Atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes dėl ieÅ¡kinio materialiųjų reikalavimų neturtinio pobÅ«džio, taip pat į apelianto atleidimÄ nuo 50 proc. žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, iÅ¡ apelianto valstybei priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas, už pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ . Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ dalyje dėl materialiųjų ieÅ¡kinio reikalavimų ir ginčo esmės palikti nepakeistÄ .

SprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ A. K. valstybės naudai priteisimo pakeisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo rezoliucinės dalies 4 pastraipÄ iÅ¡dėstyti taip: „Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 101,75 EUR (vienÄ Å¡imtÄ vienÄ eurÄ 75 ct) iÅ¡laidų, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad valstybei priteistos sumos mokamas į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo kvitÄ pateikiant teismui.“ Priteisti atsakovams M.

P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ apelianto A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 726,00 EUR (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Priteisti trečiajam asmeniui G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ apelianto A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 EUR (vienÄ tÅ«kstantį eurų 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Priteisti iÅ¡ apelianto A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 75,00 EUR (septyniasdeÅ¡imt penkis eurus 0 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660).

Teisėjai Ramunė Mikonienė Andrius Verikas Renata Volodko