2021-11-17 Nr. AB-24418-3-63-3-01865-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2348-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01865-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 18.4.2; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašto Nr. (4.17)-D3-2687 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) dalį, kurioje nurodyta, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) negali būti teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyrius (toliau – ir Skyrius) 2019 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 16SD-105-(14.16.104) pakvietė pareiškėją 2019 m. birželio 27 d. 8 val. atvykti į Skyrių dėl naujo iki 0,2000 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo nuosavybėn neatlygintinai A. K. vardu. Minėtame rašte buvo nurodyta, kad susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Palangos mieste galima iš anksto, atvykus į Skyrių.

2.2. Pareiškėjas Skyriui 2019 m. birželio 26 d. pateikė prašymą (registracijos Nr. 16FP-481) su fotonuotraukomis, iš kurių aiškiai matyti, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas ir kiti duomenys 2019 m. birželio 26 d. buvo eksponuojami pretendentų pasirinkimui ir nurodytas žemės sklypas nebuvo pažymėtas kaip užimtas.

2.3. Nesulaukęs atsakymo į 2019 m. birželio 26 d. prašymą Nr. 16FP-481, pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą Nr. 16FP-635, prašydamas informuoti apie 2019 m. birželio 26 d. prašymo Nr. 16FP-481 nagrinėjimo eigą bei atsakyti į jį. Tą pačią dieną pareiškėjo atstovui buvo įteikta NŽT 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 16SD-1588-(14.16.104.) (toliau – ir NŽT Raštas) kopija. Prie šio dokumento buvo pridėta Rašto kopija, kurioje nurodyta, kad, pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-31 „Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo“ (toliau – ir Tarybos Sprendimas), žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, jis reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl minėto sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise.

2.4. Raštu pareiškėjui trukdoma realizuoti teisę į žemės sklypo iki 0,20 ha ploto pasirinkimą pagal eilę dėl nacionalizuotos nuosavybės atkūrimo; Raštu pažeistos pareiškėjo teisės ir įstatymu saugomi interesai, nes juo Skyrius motyvuoja aplinkybę dėl palikimo eilėje iki 0,2000 ha dydžio naujo žemės sklypo pasirinkimui (pozicijos Nr. eilėje – (duomenys neskelbtini)), nors pareiškėjo atstovas, tinkamai vykdydamas įgalinimus, 2019 m. birželio 26 d. pasirinko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, kuriam Tarybos Sprendimu patvirtintu detaliuoju planu (pagrindiniu brėžiniu) nustatyta triguba paskirtis, t. y. visuomeninės, komercinės ir rekreacinės paskirties teritorija.

2.5. Raštas prieštarauja Tarybos Sprendimu patvirtinto detalaus plano pagrindinio brėžinio ir kitiems sprendiniams, todėl naikintinas. Panaikinus Raštą pareiškėjui neliktų kliūčių įgyvendinti savo teisę, t. y. atkurti nuosavybės teises į žemę, priimant pasirinktą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį.

2.6. Tarybos Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinių tikslas – nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas. Detaliojo plano pagrindinis brėžinys, kuriame fiksuotas ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) viešai eksponuotas Skyriuje, todėl pareiškėjo atstovas 2019 m. birželio 26 d. turėjo teisę rinktis bei pagrįstai pasirinko, kad pareiškėjui būtų perduota 0,2000 ha dalis iš bendro ploto 1,5485 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Tarybos Sprendimo 2.4 punkte reglamentuota, kad žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas naudojimo būdas pagal detaliojo plano sprendinius – visuomeninės paskirties teritorijos.

2.7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (toliau – ir Aprašas) V skyriaus 18 punkto nuostatomis, išimtinai tik tokioje suplanuotoje teritorijoje pareiškėjui negalėtų būti atkurta nuosavybė į žemę. Tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano aiškinamajame rašte, kuris yra sudėtinė patvirtinto detaliojo plano dalis, nurodyta, jog žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) skirtas mokslo, kultūros, gydymo, viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, sporto, poilsio ir kitų žemės sklypo naudojimo būdus atitinkančių pastatų statybai; esant poreikiui, siūloma sklypą palikti savivaldybės reikmėms; sklype galėtų atsirasti vaikų darželis, bendruomenės namai ar rajono pocentriui reikalingas traukos objektas su komercine, aptarnavimo ir pramogų veiklomis. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas trimis spalvomis, t. y. kaip rekreacinės teritorijos dalis; komercinės paskirties objektų teritorijos dalis; visuomeninės paskirties teritorijos dalis; nurodyta, jog žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) – tai mišri centro teritorija (GC).

2.8. Mišrios centro teritorijos (kitos paskirties žemė) žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (rekreacinės ir komercinės paskirties objektų teritorijos), kuris faktiškai analogiškas gretimybėje suformuotam žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškusiems valią pretendentams jau atkurta nuosavybė į žemę, todėl pareiškėjui taip pat gali ir turi būti atkurta nuosavybė į mišrios centro teritorijos (kitos paskirties žemė) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (rekreacinės ir komercinės paskirties objektų teritorijos) dalį.

2.9. Teritorijos visuomeninis poreikis turi būti aiškiai išreikštas bei pagrįstas Palangos miesto savivaldybės administracijos priimtais normatyviniais dokumentais. Tokių duomenų Palangos miesto savivaldybės administracija Rašte nepateikė. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) iki šiol, nors po detalaus plano patvirtinimo praėjo jau keturi metai, teisės aktų reglamentuota tvarka nėra perduotas Palangos miesto savivaldybei. Sprendimus dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Palangoje kompetentinga priimti tik NŽT, todėl Rašte nepagrįstai teigiama, kad žemės sklypas yra reikalingas savivaldybės reikmėms. Įstatymų leidėjas nėra suteikęs teisės pačioms savivaldybėms pasilikti suformuotus žemės sklypus; Palangos miesto savivaldybė detaliuoju planavimu nepagrindė ir nenustatė, kad visas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti visuomeninės paskirties, net sklypo dalies visuomeninis poreikis iki šiol nekonkretizuotas ir nenustatytas, o pareiškėjas turi teisę į nuosavybės atkūrimą rekreacinės bei komercinės paskirties objektų teritorijose. Tokie Tarybos Sprendimu patvirtintu detaliuoju planu patvirtinti reglamentai žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyti, todėl nėra jokių kliūčių atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę į žemės dalį minėtame sklype.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Administracija atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Raštas vertintinas kaip pakartotinės informacijos suteikimas. Ginčo sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, buvo nustatytas Tarybos Sprendimo 2.4. punktu, o pirminis Administracijos raštas Nr. D3-303 Skyriui buvo siųstas 2018 m. sausio 31 d.

4.2. Pareiškėjas nereiškė pastabų teritorijų planavimo procedūrų metu, neskundė Tarybos Sprendimo 2.4. punkto, taip pat neskundė ir pirminio Administracijos 2018 m. sausio 31 d. rašto Nr. D3-303.

4.3. Rašte tik buvo pakartota Administracijos pozicija, kuri buvo išdėstyta Administracijos 2018 m. sausio 31 d. rašte Nr. D3-303. Tiek Tarybos Sprendimas, tiek pirminis 2018 m. sausio 31 d. raštas Nr. D3-303 buvo pateikti į administracinę bylą Nr. eI-6374-583/2018, kurioje pareiškėjo A. K. reikalavimai dėl to paties sklypo buvo atmesti kaip nepagrįsti, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad apie priimtus ankstesnius sprendimus jam nieko nėra žinoma.

4.4. Ne NŽT, bet advokatas A. J. siūlo skirtingiems asmenims rinktis visuomenės reikmėms paliktą visuomeninės paskirties sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėliau siūlo kreiptis į teismą bei atstovauja tuos skirtingus asmenis administracinėse bylose, pvz.: skirtingų pareiškėjų reikalavimai administracinėse bylose Nr. I-4548-243/2018 ir Nr. eI-6374-583/2018, taip pat šioje byloje, yra beveik identiški.

4.5. Tarybos Sprendimo 2.4 punktas yra galiojantis, nenuginčytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas yra kitoks. Kai buvo rengiamas detalusis planas, pareiškėjas, viešinimo proceso metu, turėjo teisę reikšti pastabas ir pasiūlymus, tačiau jokių pasiūlymų dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planavimo proceso metu nebuvo gauta. Pagal detaliuoju planu nustatytą ir Tarybos Sprendimo 2.4 punktu patvirtintą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą, žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmės, todėl jo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise. Sklypą galės būti naudojamas tik visuomenės poreikiams tenkinti ir tik taip, kaip numato Aprašo 18 punktas. Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra buvusioje pretendento posesijoje, todėl šiuo atveju netaikomos teisės normos, kurios reglamentuoja žemės grąžinimą natūra, kai ji yra turėtos posesijos vietoje.

4.6. Nėra pagrindo pareiškėjui perduoti visuomeniniams tikslams paliktą žemę, kuri yra ne pareiškėjo turėtos žemės vietoje ir yra numatyta naudoti visos visuomeninės interesams tenkinti: valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams (mokslo paskirties pastatams, kultūros paskirties pastatams, gydymo paskirties pastatams) ir jų funkcijoms vykdyti, socialinei infrastruktūrai – sporto paskirties pastatams ir inžineriniams statiniams; specialiosios paskirties statiniams.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė įvertinti skunde išdėstytus reikalavimus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.

6. NŽT nurodė, kad vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas, jų kompetenciją, funkcijas apibrėžia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, pagal kurio 6 straipsnio 1 dalies 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Pagal nuosavybės teisų atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, kai kurių dokumentų parengimas, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priklauso kitų institucijų, o ne sprendimą priimančios institucijos kompetencijai. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 106 punktą, savivaldybės administracijos direktoriui yra suteiktos tam tikros funkcijos, tai yra kartografinės informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę žemėtvarkos skyriui teikimas, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų formavimas, šių žemės sklypų kadastrinių matavimų organizavimas ir jų planų tvirtinimas. Naujų žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija ir pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus NŽT nepriskirta teisė ir (ar) pareiga vertinti savivaldybių tarybų veiklos.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra.

8. VĮ Registrų centras nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. spalio 14 d. duomenimis, žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei daiktinės teisės į jį nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, taip pat VĮ Registrų centras nurodė teisės aktus, reglamentuojančius Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo, kurio funkcijų registruojant nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, teikiant oficialią informaciją apie sukauptus registro duomenis įgyvendinimą.

9. VĮ Registrų centras akcentavo, kad jo priimti sprendimai šioje byloje neginčijami, o teismo sprendimas dėl Rašto dalies panaikinimo neturės įtakos VĮ Registrų centro teisėms ir pareigoms.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą tenkino.

11. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Rašto, kuriame nurodyta, jog žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl negali būti keičiamas ar teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise, pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šioje byloje neginčija to, kad perduoti žemės sklypą, kuriam yra nustatytas visuomenės poreikis, atkuriant nuosavybės teises negalima, tačiau jis pabrėžia, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti naudojamas ne tik visuomeninei paskirčiai, bet ir rekreacijai bei komercijai.

13. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis (3 str. 1 d., 8 str. 1 d.) ir šias nuostatas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

14. Teismas pažymėjo, kad Raštas priimtas vadovaujantis Tarybos Sprendimu, kuriuo žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) pagal detaliojo plano sprendinius yra nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Tarybos Sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, 2.4 punkte nustatyta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal detaliojo plano sprendinius naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos (V). Tačiau iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad žemės sklypui taip pat nustatyti naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos ir rekreacinės teritorijos (Aprašo 20 ir 23 p.), o detaliojo plano aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad žemės sklypas skirtas žemės sklypo naudojimo būdus atitinkančiai pastatų statybai. Iš Rašto turinio matyti, jog jame nevertinta ta aplinkybė, kad žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat yra nustatyti naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos ir rekreacinės teritorijos. Teismas pripažino, kad Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Raštas nurodytos teisės normos požiūriu surašytas ydingai, nes jame nėra pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kurių pagrindu pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė visų pagrindinių faktų (aplinkybių) ir argumentų, dėl to ir Rašte išdėstyti motyvai negali būti vertinami kaip aiškūs ir pakankami, t. y. priimant Raštą turėjo būti įvertinta ne tik tai, kad žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos (žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės poreikiams), bet ir tai, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija.

15. Teismas pabrėžė, kad, tik įvertinus aplinkybes dėl visų galimų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdų aktualių teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, kontekste, galėjo būti priimtas sprendimas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas nurodė, kad tokio vertinimo administracija neatliko, todėl Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl to pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad analogiškos išvados buvo padarytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1141-756/2020.

16. Atsakydamas į atsakovo argumentus, kad Raštas vertintinas kaip pakartotinės informacijos suteikimas ir Tarybos Sprendimas bei 2018 m. sausio 31 d. raštas Nr. D3-303 buvo pateikti į administracinę bylą Nr. eI-6374-583/2018, kurioje pareiškėjo reikalavimai dėl to paties sklypo buvo atmesti kaip nepagrįsti, todėl pareiškėjas negali teigti, kad apie priimtus ankstesnius sprendimus jam nieko nėra žinoma, teismas pabrėžė, kad, vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir pateikė į jį konkretų atsakymą, teismas padarė išvadą, kad atsakymo teisėtumas ir pagrįstumas turi būtį įvertinti VAĮ 3 ir 8 straipsnių kontekste. Teismas akcentavo, kad jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1141-756/2020 (apeliacinė instancija atsakovo nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI-6374-583/2018) panaikino atsakovo 2018 m. kovo 23 d. sprendimą, nurodydamas, kad jame, be kita ko, turėjo būti įvertinta ne tik tai, kad žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos (žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės poreikiams), bet ir tai, kad žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija.

17. Teismas pabrėžė, kad atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyti Rašto priėmimo argumentai, siejami su atitinkamų teisės normų reikalavimais, nagrinėjamoje byloje negali būti vertinami pareiškėjo ginčijamo administracinio akto faktiniu bei teisiniu pagrindimu, kurį atsakovas privalėjo išdėstyti pačiame individualiame administraciniame akte, atlikusi pareiškėjo prašymo pagrįstumo vertinimą. Ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas.

18. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas privalėjo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, atsakydamas dėl jame iškelto reikalavimo, motyvuoti savo poziciją taip, jog motyvų išdėstymas būtų adekvatus, aiškus ir pakankamas, pagrįsdama jį objektyviais duomenimis (faktais), konkrečiomis teisės normomis. Vadovaudamasis iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiu teisinės valstybės principu, VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga motyvuoti individualius administracinius aktus, teismas nurodė, jog priimtas individualus administracinis aktas nelaikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atsakovas adekvačiai, aiškiai ir pakankamai nemotyvavo, kodėl pareiškėjo prašymas atmestas. Teismas pripažino, kad nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai ir ribojantys pareiškėjo teises tiek į teisminę gynybą, tiek ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

III. 19. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo teiginio, kad Raštas yra NŽT skirtas neskųstinas informacinio pobūdžio raštas (informacijos suteikimas), kuriame yra išreikšta Administracijos nuomonė; tai nėra nei individualus teisės aktas, nei sprendimas, kuris butų priimtas vykdant kokį nors Tvarkos punktą.

20.2. Administracija neprivalo ir neprivalėjo priimti jokio sprendimo pagal Tvarką. NŽT kreipėsi su 2019 m. liepos 22 d. raštu į Administraciją dėl nuomonės pateikimo, o Administracija Raštu išreiškė nuomonę, kad sklypo naudojimo būdas visuomeninės paskirties teritorijos ir jis reikalingas savivaldybės reikmėms, todėl negalėtų būti teikiamas pasirinkti pagal eilę kaip kompensacinis sklypas.

20.3. Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs atsakymą, nenurodė, kokio Tvarkos punkto pagrindu Administracija turėtų priimti kažkokį sprendimą, jei tai yra sprendimas – individualus teisės aktas.

20.4. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo teiginio, kad tas pats žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pripažintas kaip atitinkantis kompensacinio sklypo kriterijus bylose Nr. 1-4548-243/2018 ir Nr. eI-6374-583/2018.

20.5. Tarybos Sprendimo 2.4 punktu žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas naudojimo būdas –visuomeninės paskirties teritorijos. Tarybos Sprendimo Nr. 2.4 punktas yra galiojantis ir nenuginčytas.

20.6. Vadovaujantis Aprašo 18 punktu, visuomeninės paskirties teritorijose jokia parduotuvių ar prekybinė veikla negali būti vykdoma, nes tokiu atveju sklypo naudojimo būdas turėtų būti komercinė, o ne visuomeninė. Be to, savivaldybės gali vykdyti tik tas funkcijas, kurio numatytos Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 7 straipsniuose. Savivaldybė negalėtų pažeidinėti ultra vires (viršijant įgaliojimus) principo ir (duomenys neskelbtini), visuomeninio naudojimo būdo sklype pradėti vykdyti komercinę veiklą. Kaip minėta, sklypą savivaldybė galės naudoti tik visuomenės poreikiams tenkinti ir tik taip, ką numato Aprašo 18 punktas. Rengiant detaliuosius planus yra paliekamos vietos viešajai infrastruktūrai: mokykloms, vaikų darželiams, sporto paskirties pastatams ir sporto inžineriniams statiniams. Palangoje suplanuoti naujų gyvenamųjų namų kvartalai, todėl ateityje visuomenei reikės papildomai ir vaikų darželių, ir mokyklų, ir sporto paskirties pastatų, ir inžinerinių statinių bei specialiosios paskirties statinių.

20.7. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo teiginio, kad, aiškinant sistemiškai, pagal Tvarkos 34 punktą piliečiams kaip kompensacija yra perduodami daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų bei komercinės paskirties objektų statybai numatyti žemės sklypai, bet ne visuomeninės paskirties teritorijos. Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra buvusioje pretendento posesijoje, todėl šiuo atveju netaikomos teisės normos, kurios reglamentuoja žemės grąžinimą natūra, kai ji yra turėtos posesijos vietoje.

20.8. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“, kuris, atsakovo vertinimu, turėjo būti taikomas, aiškinimo. Pagal nurodytu nutarimu patvirtintą sąrašą, Palangoje naujas sklypas turi būti iki 0,2 ha individualiai statybai (sodams ir daržams Palangoje iš vis nenumatyta), o ginčo sklypas yra ne 0,2 ha, bet virš 1,54 ha, todėl neturėtų būti suteikiamas individualiai statybai. Atidavinėjant dalimis būtų išdalinti visi mokyklų sklypai.

20.9. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1141-756/2020 ir teisės aktų reikalavimų, nes pirmosios instancijos teismas nenurodė teisės akto, pagal kurį Administracija turėtų pasisakyti dėl kompensacinio sklypo.

20.10. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad „nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, atsakydama dėl jame iškelto reikalavimo, motyvuoti savo poziciją taip, jog motyvų išdėstymas būtų adekvatus, aiškus ir pakankamas“ yra klaidinga, nes atsakovas Raštu atsakė ne į pareiškėjo prašymą, bet į NŽT 2019 m. liepos 22 d. raštą, kuriuo NŽT prašė suteikti informaciją. Šiuo atveju 2019 m. liepos 22 d. raštu į Administraciją dėl informacijos suteikimo (išaiškinimo) kreipėsi ne pareiškėjas, bet NŽT, kuri Rašto neskundė ir nėra šioje byloje pareiškėju.

21. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Pareiškėjas nurodo, kad ginčas administracinėje byloje kilo dėl NŽT Sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo pakartotinis prašymas neatlygintinai suteikti jam nuosavybėn dėl buvusio žemės savininko Palangoje valdytos ir nacionalizuotos žemės pagal NŽT sudarytą eilę naują 0,2000 ha ploto sklypo dalį bendrame 1,5485 ha ploto žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Sprendimas grindžiamas Raštu. Pareiškėjas teigia, kad šie faktiniai duomenis patvirtina, jog Raštas pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes.

23. Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas ir panaikino Skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 16SD-232-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ bei NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 1SS-596-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigojo Skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi NŽT įsiteisėjusio teismo sprendimo gera valia nevykdo, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. birželio 25 d. išdavė pareiškėjui teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) bei dėl nurodyto šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme, aukštesnės instancijos teismui panaikinus ankstesnį sprendimą, atnaujintas civilinės nagrinėjimas.

24. Pareiškėjas teigia, kad dar 2018 metais pradėtą administracinę procedūrą dėl žemės sklypo dalies, (duomenys neskelbtini) suteikimo pareiškėjui pradėjus nagrinėti teismams būtent NŽT nenutraukė administracinės procedūros ir 2019 metais kvietė pareiškėją pasirinkti žemės sklypą. Pareiškėjas, būdamas nuoseklus, vėl pasirinko to pačio žemės sklypo dalį. Būtent iš to ir kilo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. el3-374-342/2020, bei dar nagrinėjama administracinė byla Nr. el3-602-609/2020. Šios bylos yra antrinės administracinei bylai, kurioje priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas bei išduotas vykdomasis raštas. Būtent Administracija pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamose administracinėse bylose Nr. el3-374-342/2020; el3-602-609/2020 buvo inicijavusi administracinių bylų sustabdymą, iki kol įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. el-6374-583/2018. Būtent atsakovo buvo akcentuotas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiamomis nutartimis patvirtintas tarp šių bylų esantis prejudicinis ryšys. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvada, kad atsakovas apeliaciniu skundu siekia vilkinti administracinės bylos išnagrinėjimą ir sprendimų dėl pareiškėjo nuosavybės atkūrimo priėmimą.

25. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo teiginys, jog žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybei reikalingas visuomeninei paskirčiai, prieštarauja aplinkybei, kad Tarybos Sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindinio brėžinio ir aiškinamojo rašto sprendiniais šiam žemės sklypui be visuomeninės paskirties yra nustatyti ir kiti naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos ir rekreacinės teritorijos. Administracija šio esminio prieštaravimo apeliacinio skundo argumentais nepaneigė, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, palaiko Administracijos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei motyvus ir prašo šį apeliacinį skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašto Nr. (4.17)-D3-2687 „Dėl informacijos pateikimo“ dalį, kurioje nurodyta, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) negali būti teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise.

28. Pareiškėjo atstovas prašė prijungti NŽT Palangos skyriaus 2021m. spalio 11 d. į kitą administracinę bylą teiktus dokumentus, kurie, kaip teigiama, patvirtina Palangos miesto savivaldybės administraciją 2015 m. gruodžio 31 d. dokumentu perdavus NŽT prie ŽŪM Palangos skyriui žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, iš jų – ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 3-is egzempliorius kadastrinių matavimų bylų, o NŽT prie ŽŪM Palangos skyrių` 2016 m. sausio 8 d. nusprendus šį žemės sklypą (jo komercinės ir rekreacinės paskirties teritorijos dalį) teikti piliečiams, kuriems, atkuriant nuosavybės teises į žemę, perduotinas nuosavybėn neatlygintinai naujas žemės sklypas ar jo dalis.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi aspektus, kurie apibrėžia ginčo nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme, t. y. kad atsakovo raštas skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikintas iš esmės tik dėl to, kad neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, mano, kad prašomi prijungti įrodymai nepavirtina aplinkybių, reikšmingų šioje bylos proceso stadijoje, todėl juos priimti atsisako (Administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 142 str. 3 d.).

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, be kita ko, konstatavęs, kad: atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir pateikė į jį konkretų atsakymą, todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas turi būtį įvertinti VAĮ 3, 8 straipsnių kontekste; atsakovo priimtas ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl laikytinas neteisėtu ir naikintinu.

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismas sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su išvadomis dėl Administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašto Nr. (4.17)-D3-2687 „Dėl informacijos pateikimo“: bylos duomenimis, pareiškėjas siekia, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būtų atkurtos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu būdu, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, t. y. Palangos mieste.

32. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtina Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Maksimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose.

33. Minėtų Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatų įgyvendinamą reglamentuojantis Tvarkos 106 punktas, be kita ko, nustato: sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę; perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujų žemės sklypų individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius; piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančius žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi: šios Tvarkos 12 punkte nurodytais dokumentais; nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byla, kai piliečiai prašo grąžinti šį žemės sklypą natūra turėtoje vietoje arba perduoti nuosavybėn neatlygintinai; savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotų privatizuotinų žemės sklypų miestuose detaliaisiais planais, žemės sklypo planais, prilyginamais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ar žemės valdos projektais; savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.

34. Taigi, kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančius žemę Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu būdu žemėtvarkos skyriai nagrinėja vadovaudamiesi Tvarkos 12 punkte, reglamentuojančiame kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamus dokumentus, nurodytais dokumentais, ir savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotų privatizuotinų žemės sklypų miestuose detaliaisiais planais, žemės sklypo planais, prilyginamais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ar žemės valdos projektais. Taigi, jokie papildomi savivaldybės administracijos ir (ar) jos direktoriaus administraciniai aktais nėra numatyti.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad Administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštas Nr. (4.17)-D3-2687 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pagal detaliuoju planu patvirtintą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą šis žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl minėto žemės sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise, priešingai nei skundžiame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra nei skirtas (adresuotas) pareiškėjui, nei priimtas atsakant į pareiškėjo prašymą ar skundą – juo atsakyta į NŽT Palangos skyriaus 2019 m. liepos 22 d. raštą Nr. 16SD-1429-(14.16.7.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pakartotinai prašoma įvertinti ir atsakyti, ar žemės Tarybos Sprendimu patvirtintu detaliuoju planu suformuotas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise, o ne dėl sprendimo priėmimo, todėl išvada, kad šis raštas yra pareiškėjui adresuotas administracinis aktas, turintis atitikti individualiam administraciniam aktui keliamus turinio reikalavimus, padaryta netinkamai vertinant byloje pateiktus įrodymus bei šalių santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

36. Kadangi tokie raštai, kaip siekimas ginčyti Administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštas Nr. (4.17)-D3-2687 „Dėl informacijos pateikimo“, nėra nei numatyti, nei būtini nagrinėjant prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančius žemę Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu būdu, Raštu teikiama tik informacija apie nuomonę (vertinimą) dėl administracinių aktų nuostatų turinio, jis (Raštas) laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, nesukuriančiu pareigų ir teisių nei NŽT Palangos skyriui, kuriam jis ir yra adresuotas, nei, juo labiau, pareiškėjui, todėl negali būti ginčo dalyku administraciniam teisme, kur sprendžiami viešojo administravimo srities ginčai (ABTĮ 3 str. 1 d.).

37. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų plačiau pasisakoma.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimas yra naikintinas, o byla – nutrauktina kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Netenkinti pareiškėjo A. K. atstovo pagal pavedimą advokato A. J. prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo.

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti.

Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonės Registrų centras) dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašto Nr. (4.17)-D3-2687 „Dėl informacijos pateikimo“ dalies panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė