60e44eb2-4bd2-4622-8e5f-bf8984c63de2 · Marijampolės apylinkės teismas

?Vilkavi?kio rajono Baudžiamoji byla Nr. 1-100-633/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16647-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos : (S) 1.2.4.6.1; 1.2.14.10.3; 2.3.6.4.2 MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 10 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui Ramučiui Mickui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui G. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

S. G., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, tačiau gyvenantis faktinėje Å¡eimoje ir turintis 1 mažametį vaikÄ iÅ¡laikytinį, vidurinio iÅ¡silavinimo, legalaus darbo nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje bedarbiu nesiregistruojantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 3 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. Kaltinamasis S. G. 2022 m. gegužės 12 d. apie 2.30 val. savo Å¡eimos namuose (duomenys neskelbtini) bendrų iÅ¡gertuvių metu kilusio iÅ¡ asmeninių nesutarimų konflikto metu, metaliniu strypu tyčia sudavė G. L. į galvÄ bei dar nemažiau aÅ¡tuonis kartus į deÅ¡inę kÅ«no pusę deÅ¡inės rankos dilbio, alkÅ«nės bei peties srityse, taip pat krÅ«tinę, nugarÄ ir dubens sritį, tuo padarė nukentėjusiajam galvos smegenų sukrėtimÄ , muÅ¡tines žaizdas galvoje ir deÅ¡inės alkÅ«nės srityje, taip pat deÅ¡inio peties sÄ nario, deÅ¡inio dilbio, krÅ«tinės, nugaros ir dubens sumuÅ¡imus bei nubrozdinimÄ deÅ¡inio peties srityje, sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ ., o taip pat tų pačių tyčinių smÅ«gių metaliniu strypu į nukentėjusiojo kÅ«nÄ metu sudaužė nukentėjusiojo vilkėtų kelnių kiÅ¡enėje buvusį jo 200 Eur vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žLG K40S“, taip tyčia sunaikindamas svetimÄ nedidelės vertės turtÄ .

Šiais veiksmais kaltinamasis S. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje (ideali nusikalstamų veikų sutaptis). I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis S. G. teisiamajame posėdyje pareiÅ¡kė prisipažįstantis tikrovėje atlikęs jam inkriminuotus kaltinamajame akte ir nusikalstamais vertinamus veiksmus, kuriais sumušė ir sužalojo nukentėjusįjį (BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika), tačiau tai padarė gindamas nuo nukentėjusiojo užpuolimo savo brolį liudytojÄ A. G. (BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė), be to, jis nesunaikino nukentėjusiojo telefono (BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta veika), kadangi nusikaltimų įvykio metu nukentėjęs jo (telefono) neturėjo.

Toliau dėl bylos esmės kaltinamasis paaiÅ¡kino, jog nusikaltimo įvykio vakarÄ jo Å¡eimos namuose svečiavosi, gali bÅ«ti kad dar ir nuolat gyveno (nebuvo iÅ¡sikėlęs), jo brolis liudytojas A. G., kuris pasakė, jog jam paskambino telefonu jiems pažįstamas nukentėjusysis (jis ir brolio klasiokas) G. L. ir pasiÅ«lė kartu iÅ¡gerti, brolis sutiko, alkoholio atsivežė pats nukentėjusysis (jis su broliu neturėjo), jie trise iÅ¡gėrė 1 ar 2 butelius degtinės, jo sugyventinė liudytoja E. S. buvo nėščia ir alkoholio nevartojo.

IÅ¡gertuvių metu nukentėjęs kelis kartus įžeidžiančiai kibo prie jo, kaltinamojo, sugyventinės, dėl ko jis, kaltinamasis, pyko, be to, G. L. iÅ¡gertuvių pabaigoje ėmė pyktis ir su jo broliu liudytoju A. G., tačiau kambaryje nesimušė, o išėjo parÅ«kyti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti tarpusavio santykių į laukÄ , jis pats nesikiÅ¡o, konfliktÄ nutraukti, susivaidijusius iÅ¡skirti nebandė, su jais į kiemÄ kartu nėjo. Pasilikęs kambaryje iÅ¡girdo, kad nukentėjusysis ir brolis ėmė Å¡aukti vienas ant kito ir susimušė, tuomet jis, kaltinamasis, taip pat išėjęs į kiemÄ pasižiÅ«rėti.

Nukentėjusįjį ir brolį rado susikibusius ir besiraičiojančius ant žemės bei bandančius vienas kitam suduoti kumščiais, jis liepė jiems liautis, tačiau Å¡ie nesureagavo, ar jį girdėjo, nežinantis. Tuomet jis nuėjo į Å«kiniame pastate esantį sandėliukÄ , pasiėmė ir atsinešė į kiemÄ prie susimuÅ¡usių nukentėjusiojo ir brolio apie 1 metro ilgio ir poros centimetrų storio daugiakampį metalinį strypÄ , kuriuo vienÄ po kito sudavė viso gal kokius 8 kartus tuo momentu bandžiusiam atsistoti nukentėjusiajam G.

L. per galvÄ iÅ¡ pakauÅ¡io pusės, per nugarÄ , Å¡onus, liovėsi smÅ«giuoti pats kai pastebėjo, jog prakirto nukentėjusiajam galvÄ ir pamatė iÅ¡ žaizdos bėgantį kraujÄ , nukentėjęs nesiprieÅ¡ino (nesigynė), po smÅ«gių kiek pagulėjęs, atsikėlė ir išėjo, jis su sugyventine iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir policijÄ . Kodėl taip pavojingai ir stipriai bei daugeliu smÅ«gių mušė nukentėjusįjį, teismui negalintis paaiÅ¡kinti. Nukentėjusysis iÅ¡gertuvių metu savo drabužiuose ieÅ¡kojo telefono (norėjo kažkam skambinti), tačiau nerado, todėl jis, kaltinamasis, manantis, jog jo (telefono) su savimi prie stalo bei ir kieme muÅ¡tynių metu nukentėjusysis ir neturėjo, - jo telefonas turėjo bÅ«ti sudaužytas kitu metu ir kitoje vietoje.

3. Nukentėjusysis G. L. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog nusikaltimų įvykio metu jis buvo kaltinamojo ir jo brolio liudytojo A. G. sutikimu atvykęs į jų namus, atsivežė 2 po 0,5 l butelius degtinės, kuriÄ kartu su kaltinamuoju ir liudytoju gėrė, kaltinamojo namuose buvo ir jo sugyventinė, Å¡iuose namuose jis lankėsi bei ir iÅ¡gėrinėjo alkoholį nebe pirmÄ kartÄ . IÅ¡gertuvių metu jiedu su liudytoju A. G. susipyko ir abu išėjo kieman „persimuÅ¡ti“. Kaltinamasis pasiliko kambaryje, juos nuraminti, iÅ¡skirti ar pan. nebandė.

Išėjus į kiemÄ , jis su A. G. susimušė – sugriebė vienas kitÄ už drabužių, pargriuvo ant žemės ir bandė suduoti vienas kitam kumščiais, jų muÅ¡tynės buvo abipusės. Kokiu momentu į kiemÄ išėjo kaltinamasis, jis nepastebėjo, Å¡is jiems nieko nesakė ir į jų konfliktÄ nesikiÅ¡o ir Å¡ioje vietoje. Netrukus jie aprimo, jis, G. L., bandė stotis ir tuo momentu pajuto stiprų smÅ«gį į galvÄ iÅ¡ pakauÅ¡io pusės, po to iÅ¡kart sekė smÅ«giai, kurių galėjo bÅ«ti 8-9, per nugarÄ , Å¡onkaulius, klubus, pagal pojūčius kaltinamasis jam smÅ«giavo metaliniu pailgu daiktu, kuo galėjo bÅ«ti ir įvykio vietoje rastas bei prie bylos paimtas strypas.

Jis pats kaltinamajam nesiprieÅ¡ino, jam atgal nesudavė, nes buvo apsvaigintas smÅ«gio į pakaušį ir gintis nebepajėgė. Kaltinamasis pats liovėsi jį muÅ¡ti, kažkas telefonu iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir policijÄ , jis buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam suteikė medicininę pagalbÄ . Jis į kaltinamojo namus atėjo sveikas, liudytojas A. G. jį taip pat nesužalojo – visus užfiksuotus medicininiuose dokumentuose kÅ«no sužalojimus jam padarė kaltinamasis, įskaitant žaizdas galvoje bei alkÅ«nės srityje.

Jis iÅ¡gertuvių metu Å¡oninėje avėtų kelnių kiÅ¡enėje buvo įsidėjęs savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žLG“, kurį buvo neseniai įsigijęs už 200 Eur, todėl bÅ«tent taip ir įvertinantis, Å¡is telefonas buvo kaltinamojo sudaužytas tuo momentu, kai jis jam kieme sudavė kelis kartus metaliniu strypu per dubenį, kurio zonoje ir buvo kelnių įleidžiama kiÅ¡enė su telefonu viduje, po sudaužymo telefonas kažkur prie muÅ¡tynių vietos iÅ¡krito, tačiau buvo aptiktas policijos pareigÅ«nų ir po kurio laiko jam grÄ Å¾intas, - tokioje pat bÅ«klėje jis jį pateikė ir apžiÅ«rai prie bylos.

4. Liudytoja E. S., kaltinamojo sugyventinė, teisme patvirtino, jog nusikaltimų įvykio vakarÄ buvo namuose, kuriuose kaltinamasis, jos sugyventinis, tuo laiku kartu gyvenęs jo brolis liudytojas A. G. bei jos pirmÄ kartÄ matytas nukentėjusysis gėrė degtinę. Ä® iÅ¡gertuvių pabaigÄ prie stalo susipyko A. G. ir nukentėjusysis, kurie kartu išėjo į kiemÄ , sakė parÅ«kyti, kaltinamasis su jais kartu nėjo (pasiliko kambaryje), tačiau po kurio laiko į kiemÄ išėjo ir jis, kaltinamasis, kur ir ko einantis, nepasakė, į nukentėjusiojo ir A.

G. konfliktÄ kambaryje nei ji, nei kaltinamasis nesikiÅ¡o. Išėjus kieman sugyventiniui (kaltinamajam), ji iÅ¡girdo nukentėjusiojo pagalbos Å¡auksmÄ ir skubiai išėjo pasižiÅ«rėti, kas atsitiko. Kieme ji rado gulintį ant žemės sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį, kuriam stipriai kraujavo iÅ¡ žaizdos galvoje, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ bei policijÄ , į jų namus nukentėjusysis atėjo sveikas. Kaltinamasis jai prisipažino, jog tai jis metaliniu strypu kieme sumušė nukentėjusįjį.

Išgertuvių metu prie stalo kaltinamasis norėjęs kažkam paskambinti, tačiau prie savęs drabužiuose telefono neradęs, todėl ji mananti, jog tokio daikto jis su savimi neturėjęs.

5. Liudytojas A. G. teisme patvirtino, kad su nukentėjusiuoju jie buvę klasiokai, iki įvykio draugavo. Jam paskambinęs telefonu, nukentėjusysis pasiÅ«lė kartu iÅ¡gerti, jam su broliu (kaltinamuoju) sutikus, atsivežė 2 po 0,5 l degtinės, kuriÄ beveik visÄ jie trise brolio Å¡eimos namuose ir iÅ¡gėrę. IÅ¡gertuvių metu jiedu su nukentėjusiuoju pykosi, brolis su sugyventine į tai nesikiÅ¡o. Jiems su G. L. išėjus parÅ«kyti į kiemÄ , jiedu dar labiau susipyko, G. L. jam apdraskė kaklÄ bei nosį, taip pat sudavė kažkur į veidÄ , tuo pat metu jis jam atgal spyrė koja kažkur į veidÄ , taip pat sudavė ir kelis smÅ«gius kumščiais, po Å¡ito jiedu vienas kitÄ sugriebė už drabužių ir nugriuvo ant žemės, netrukus atsistojo, G.

L. jį prispaudė prie medžio, tačiau smÅ«gių daugiau nesudavė. Jų muÅ¡tynės buvo abipusės, nors pradėjo jas (fizinį smurtÄ ) pats nukentėjusysis. Tuo metu, kai jis nuketėjusiojo buvo prispaustas prie medžio, pamatė, kad prie nukentėjusiojo iÅ¡ už nugaros priėjo kaltinamasis, jo brolis S. G., ir metaliniu laužtuvėlio formos strypu sudavė nukentėjusiajam per nugarÄ apie 4-5 kartus, po to dar smÅ«giavo per rankÄ , Å¡onus, smÅ«gio į galvÄ ir kraujuojančios žaizdos teigia nematęs, nukentėjęs nuo smÅ«gių nukritęs ir gulėjęs ant žemės, visus smÅ«gius kaltinamasis jam sudavęs iÅ¡ nugaros pusės, kiek pagulėjęs nukentėjusysis atsikėlęs ir išėjęs, mobilaus ryÅ¡io telefono pas jį Å¡io įvykio metu jis nematęs, ar tokį daiktÄ jis turėjęs prie savęs drabužiuose (kiÅ¡enėje), nežinantis.

6. Liudytojas K. A., policijos pareigÅ«nas, teisme patvirtino, kad policijos įstaigoje gavus praneÅ¡imÄ apie kaltinamojo Å¡eimos namuose įvykusias muÅ¡tynes, jis su porininku pirmieji nuvyko į įvykio vietÄ bei rinko (tikrino) pirminę informacijÄ apie įvykio aplinkybes. Prisimenantis, jog kaltinamojo ir liudytojų įvykio vietoje teikta informacija apie įvykio eigÄ nevisai sutapo, taip pat nevisiÅ¡kai atitiko ir vėliau pakeliui į namus sutikto bei perduoto iÅ¡kviestiems greitosios medicinos pagalbos medikams nukentėjusiojo pateiktÄ versijÄ , tačiau buvo aiÅ¡ku, kad pirmiausiai kambaryje iÅ¡gertuvių metu susipyko ir išėjo kieman pasiaiÅ¡kinti santykių nukentėjusysis ir kaltinamojo brolis (liudytojas A.

G.), ten jie susimušė, jų muštynės buvo abipusės, tuomet priėjęs kaltinamasis su metaliniu strypu sumušė nukentėjusįjį. Jam, kaip pašaliniam stebėtojui, visus išklausius ir apsižiūrėjus įvykio vietoje, susidarė nuomonė, kad tai nebuvo savęs ar brolio gynyba, o kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį kerštaudamas dėl šio priekabiavimo išgertuvių metu prie kaltinamojo sugyventinės bei dėl smurto prieš brolį jų abipusių muštynių metu.

Apie nukentėjusiojo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ su įvykio dalyviais kalbos nebuvo, tokio daikto, o taip pat ir muÅ¡imo įrankio (strypo) jis pats nematė, įvykio vietos apžiÅ«rÄ atliko kiti pareigÅ«nai. 7. 2022 m. gegužės 12 d. atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra nustatyta, jog nusikaltimo įvykis įvykęs (duomenys neskelbtini) esančios kaltinamojo Å¡eimos sodybos (vienkiemio) kieme, kuris yra atviras, įvažiavime iÅ¡ žvyruoto vietinės reikÅ¡mės kelio kairėje pusėje, žiÅ«rint sodybos pastatų ir kiemo kryptimi, stebimos į žemės pavirÅ¡ių įsigėrę į kraujÄ panaÅ¡ios biologinės medžiagos dėmės, sodybos kiemas atviras, jo deÅ¡inėje pusėje, žiÅ«rint nuo įvažiavimo, yra medinis vieno aukÅ¡to gyvenamas namas su priestatu iÅ¡ deÅ¡iniojo galo ir įėjimo vidun durimis iÅ¡ kiemo pusės, prie Å¡ių durų lauke pripilta akmenėlių, ant jų pastatytas staliukas, prie jo sukaltas suolas, prie deÅ¡iniosios priestato sienos priremti du dviračiai, prie pastarųjų iÅ¡ vienos pusės ir akmenėlių iÅ¡ kitos ant žemės rastas aprÅ«dijęs metalinis strypas maždaug 96,5 cm ilgio, vienas jo galas suplotas, strypas paimtas prie bylos (1 t., b. l. 15-27). 8. 2022 m. gegužės 12 d.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariato vyr. patrulio (liudytojo) K. A. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl įvykio aplinkybių“ yra pažymėta reikÅ¡minga bylai nusikaltimų įvykio vietoje pirminiu praneÅ¡imo patikrinimu surinkta informacija, jog kaltinamasis S. G., iÅ¡gertuvių pabaigoje išėjęs į kiemÄ ir ten radęs besimuÅ¡ančius nukentėjusįjį ir liudytojÄ A. G., nubėgo iÅ¡ Å«kinio astato atsineÅ¡ti metalinį strypÄ , grįžęs rado stovintį A.

G. Å¡alia ant žemės nukritusio nukentėjusiojo G. L. (muÅ¡tynės tarp Å¡ių asmenų jau nebevyko), tuomet atsineÅ¡tu strypu apie 10 kartų smogė gulinčiam G. L. į įvairias kÅ«no vietas, - aplinkybę, jog muÅ¡tynės tarp liudytojo A. G. ir nukentėjusiojo G. L. jau buvo pasibaigę (nebevyko), kuomet su metaliniu strypu atbėgo kaltinamasis ir sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam pareigÅ«nams nurodė (tvirtino) tiek liudytojas A. G., tiek pats kaltinamasis S. G.. Liudytojas A. G. taip pat patvirtino, kad vienas iÅ¡ kaltinamojo smÅ«gių nukentėjusiajam buvo suduotas į galvÄ .

Kaltinamasis S. G. pareigÅ«nams nurodė, jog nukentėjusįjį sumušė dėl to, kad tas prieÅ¡ tai iÅ¡gertuvių metu priekabiavo prie jo sugyventinės bei vėliau kieme mušėsi su jo broliu (liudytoju A. G.), - tokiu bÅ«du jis „gynęs savo teritorijÄ â€œ (1 t., b. l. 28-30). 9. 2022 m. spalio 3 d. papildomos apklausos metu nukentėjusiojo G. L. pateiktose jo kÅ«no po nusikaltimų įvykio ir medicininės pagalbos jam suteikimo padarytose fotonuotraukose yra užfiksuotos trauminių poveikių į jo kÅ«nÄ Å¾ymės pakauÅ¡io deÅ¡inėje pusėje, ant deÅ¡inės rankos alkÅ«nės, deÅ¡iniojo peties srityje, ant nugaros ir juosmens iÅ¡ deÅ¡inės pusės, dubens srityje iÅ¡ kairės pusės, kas visiÅ¡kai atitinka duomenis, užfiksuotus nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose (2022 m. gegužės 12 d. vieÅ¡osios įstaigos VilkaviÅ¡kio ligoninės ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat žemiau apraÅ¡omoje teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje (1 t., b. l. 43-48). 10. 2022 m. birželio 3 d. teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) remiantis klinikiniais duomenimis nukentėjusiajam G.

L. konstatuota galvos smegenų sukrėtimas, muÅ¡tinės žaizdos galvoje ir deÅ¡inės alkÅ«nės srityje, deÅ¡inio peties sÄ nario, deÅ¡inio dilbio, krÅ«tinės, nugaros ir dubens kairės pusės sumuÅ¡imas, o taip pat nubrozdinimas deÅ¡inio peties srityje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nagrinėjamo byloje nusikaltimų įvykio 2022 m. gegužės 12 d. metu, artimu vienas kitam laiku, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais kad ir smÅ«giais metaliniu strypu, ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir nežymų jo sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 76-79). 11. 2022 m. gegužės 13 d. teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) remiantis objektyvios apžiÅ«ros duomenimis liudytojui A.

G. konstatuota nubrozdinimai virÅ¡utinės lÅ«poje, ties deÅ¡iniu burnos kampu, taip pat kraujosruva kaklo deÅ¡inėje pusėje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti byloje nagrinėjamo 2022 m. gegužės 12 d. nusikaltimų įvykio metu artimu vienas kitam laiku trimis trauminiais poveikiais, suduodant kumščiais ar suimant rankų pirÅ¡tais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 83). 12. 2022 m. birželio 17 d. reikÅ¡mingo bylai daikto – nusikaltimų įvykio vietoje rasto ir paimto metalinio strypo, apžiÅ«ra nustatyta, jog strypas juodos spalvos aprÅ«dijusiu pavirÅ¡iumi Å¡eÅ¡iomis briaunomis, vienas jo galas yra suplotas smailėjantis, antras – bukas (1 t., b. l. 84-85). 13. 2022 m. spalio 10 d. reikÅ¡mingo bylai daikto savanoriÅ¡ku pateikimu bei jo apžiÅ«ra nustatyta, kad nukentėjusiojo G.

L. pateiktas mobilaus ryÅ¡io telefonas „LG K40S“, IMEI – (duomenys neskelbtini), juodos spalvos plastikiniu korpusu, maždaug 6 cm aukÅ¡tyje aiÅ¡kiai deformuotas (sulinkęs į averso (ekrano) pusę), jo ekranas yra visiÅ¡kai suskilinėjęs, - akivaizdu, kad daiktas negali bÅ«ti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį bei atkurtas (suremontuotas) ekonomiÅ¡kai pagrįstomis sÄ naudomis (1 t., b. l. 88-89, 90-95).

14. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0079, panaudojimo registracijos žurnale yra užfiksuoti duomenys, kad po nusikaltimų įvykio 2022 m. gegužės 12 d., 02:45 val. laiku kaltinamajam S. G. buvo nustatytas artimas vidutiniam 1,36 prom. girtumas, 03:16 val. laiku nukentėjusiajam G. L. – vidutinis 1,92 prom. girtumas, 02:42 val. laiku liudytojui A. G. – lengvas 0,88 prom. girtumas (1 t., b. l. 111-114). II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

15. Dėl kaltinamojo parodymų. Kaltinamasis S. G. byloje nuosekliai neigė nagrinėjamų nusikaltimų įvykio metu ir vietoje, tyčia muÅ¡damas metaliniu strypu nukentėjusįjį per kÅ«nÄ , tame tarpe ir juosmens bei dubens kaulų srityse, kartu sudaužęs ir taip sunaikinęs jam svetimÄ nukentėjusiojo turtÄ â€“ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , nors savo tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusio atžvilgiu atlikimo (smÅ«gių metaliniu strypu sudavimo) faktÄ pripažino. Teismas sprendžia, kad Å¡is kaltinamojo pareiÅ¡kimas (parodymai) neatitinka tikrovės ir tiek, kiek jis prieÅ¡tarauja teismo aukščiau konstatuotoms kaip nustatytoms Å¡ioje byloje faktinėms nusikaltimo įvykio aplinkybėms (punktas 1), atmestini, vertinami labiausiai bylos baigtimi suinteresuoto kaltinamojo siekiu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam prievolės nustatymo.

Kartu kaip Å¡ioje dalyje neatitinkantys tikrovės atmestini ir liudytojų A. G. bei E. S. parodymai, kurie vertintini siekiu padėti iÅ¡vengti bent dalies baudžiamosios atsakomybės bei kartu turtinės žalos atlyginimo prievolės nustatymo kaltinamajam kaip savo Å¡eimos nariui, atitinkamai sugyventiniui ir broliui. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdęs kaltinamasis S. G. turėjo aiÅ¡kų motyvÄ smurtu kerÅ¡tauti nukentėjusiajam ne tik sumuÅ¡ant jį patį, bet ir gadinant ar naikinant jo prie savęs turimÄ turtÄ .

Nuoskaudų dėl bendrų iÅ¡gertuvių metu netinkamo, nemoralaus nukentėjusio elgesio kaltinamojo sugyventinės liudytojos E. S. atžvilgiu, o taip pat nukentėjusio konflikto su kaltinamojo broliu liudytoju A. G. aplinkybes byloje niekuomet neneigė ir pats kaltinamasis, tai patvirtino teisme ir liudytojai A. G. bei E. S., netiesiogiai – ir liudytojas K. A.. Tokias teismo iÅ¡vadas suponuoja be kita ko ir aplinkybės, jog, pirma, nukentėjusiojo parodymus dėl to, kad jis nusikaltimų įvykio metu turėjo prie savęs kelnių įleidžiamoje kiÅ¡enėje mobilaus ryÅ¡io telefonÄ objektyviai jokie bylos duomenys nepaneigia; antra, tokiÄ aplinkybę neigiančio kaltinamojo bei ja abejojusių liudytojų A.

G. ir E. S. pozicija byloje neturi objektyviai pagrindžiamo pagrindo (vien tai, kad iÅ¡gertuvių metu nukentėjusysis nesinaudojo telefonu ar jo atvirai nedemonstravo kitais tikslais, savaime nepatvirtina, jog telefono nukentėjusysis su savimi aplamai neturėjo); trečia, sugretinus duomenis apie nukentėjusiajam smÅ«gių sudavimo lokalizacijÄ , Å¡iems smÅ«giams panaudoto įrankio (strypo) pobÅ«dį ir pavirÅ¡iaus savybes, o taip pat paties daikto (telefono) sugadinimų pobÅ«dį, yra akivaizdu, kad jis (telefonas), bÅ«damas nukentėjusiojo nurodytoje vietoje (priglaustas prie kÅ«no įleidžiamoje dėvėtų kelnių kiÅ¡enėje), tikrai galėjo bÅ«ti sudaužytas nevienkartiniais kaltinamojo maždaug 2 cm diametro Å¡eÅ¡iakampio formos pavirÅ¡iumi metaliniu strypu smÅ«giais į nukentėjusiojo kÅ«nÄ juosmens bei dubens srityse, juolab, kad visa tai vyko judesyje esant ne tik strypui, tačiau ir nukentėjusiojo kÅ«nui bei ant jo vilkėtiems drabužiams, kuriuose buvo telefonas.

Visuma aukščiau apraÅ¡ytų Å¡ios bylos duomenų taip pat teikia pagrindÄ ir iÅ¡vadai, jog aukščiau (punkte 1) apraÅ¡ytus tyčinius smurtinius veiksmus nukentėjusio ir jo turto atžvilgiu kaltinamasis atliko ne gindamas savo brolį liudytojÄ A. G., tačiau tikrovėje kerÅ¡taudamas nukentėjusiajam už jo netinkamÄ , nemoralų elgesį su jo nėščia sugyventine bendrų iÅ¡gertuvių metu bei sukeltas abipuses muÅ¡tynes su A. G., kaltinamojo broliu, jo paties (kaltinamojo) Å¡eimos namuose.

TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmiausiai pagrindžia, teismo vertinimu, pirminiai, neaptarti ir nederinti tarpusavyje, todėl patys teisingiausi, tiek kaltinamojo, tiek liudytojo A. G. paaiÅ¡kinimai apie įvykį atvykusiems į nusikaltimų įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams (punktai 6 ir 8, taip pat 1 t., b. l. 131), kita vertus, tai pagrindžia ir teisme duoti nukentėjusiojo ir liudytojo A. G. paaiÅ¡kinimai, jog jų muÅ¡tynės buvo abipusės, tai yra, jie abu buvo puolančiojo padėtyje ir nebuvo užpultojo, kurį bÅ«tų aplamai buvę teisėto pagrindo kaltinamajam ginti nuo nusikalstamo užpuolimo (kėsinimosi) BK 28 straipsnio požiÅ«riu.

Iš šios bylos faktinės situacijos yra akivaizdu, kad aukščiau nurodyti (punktas 1) kaltinamojo tiesiogiai tyčiniai smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo ne liudytojo A. G. gintis nuo nukentėjusiojo G. L. nusikalstamo kėsinimosi (užpuolimo), o naujas, savarankiškas nukentėjusiojo užpuolimas, nors savo priežastimis ir susijęs su prieš tai įvykusiomis A. G. ir G. L. abipusėmis muštynėmis, be to, tik laimingo atsitiktinumo dėka nesibaigęs sunkesnėmis ar net tragiškomis pasekmėmis nukentėjusiajam.

16. Dėl nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų. Nukentėjusiojo G. L. parodymai dėl esminių, juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų nagrinėjamo byloje nusikaltimų įvykio aplinkybių byloje buvo pakankamai iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, kiek tai leido patirtas fizinis smurtas, įskaitant galvos smegenų sukrėtimÄ , nukentėjusiojo parodymai byloje ne tik dera tarpusavyje, vieni kitus papildydami ir patvirtindami, ir yra logiÅ¡ki, bet ir yra patvirtinti kitų teismo aukščiau apraÅ¡ytų įrodymais pripažįstamų duomenų visuma, tame tarpe liudytojų A.

G. ir E. S. (iÅ¡skyrus aukščiau motyvuotai atmestÄ dalį dėl mobilaus telefono), netiesiogiai – K. A., parodymais, taip pat teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis, nukentėjusiojo medicininių dokumentų duomenimis, daiktiniais įrodymais (metaliniu strypu ir sudaužytu mobiliuoju telefonu), jų bei įvykio vietos apžiÅ«rų rezultatais. Pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, prieÅ¡ingai nei aukščiau motyvuotai atmesta dalimi (punktas 15) kaltinamojo, teismas Å¡ios konkrečios bylos aplinkybių kontekste neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo, todėl nukentėjusiojo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, pripažįstami atitinkančiais Å¡ios bylos faktines aplinkybes ir vertinami teisingais.

17. Visi aukščiau vardinti teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje gauti, patikrinti duomenys, iÅ¡skyrus teismo aukščiau motyvuotai atmestÄ dalį kaltinamojo ir liudytojų A. G. ir E. S. parodymų dėl nukentėjusio mobiliojo telefono (punktai 15 ir 16), teismo pripažįstami įrodymais, jie dėl esminių ir reikÅ¡mingų teismo iÅ¡vadoms aplinkybių nėra prieÅ¡taringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui patikimai konstatuoti, kad kaltinamasis S. G., bendrų iÅ¡gertuvių metu iÅ¡ asmeninių nesutarimų kilus konfliktui, kerÅ¡taudamas nukentėjusiajam už nepagarbų, nemoralų jo elgesį prieÅ¡ tai vykusių bendrų iÅ¡gertuvių metu su buvusia žinomai nėščia jo sugyventine liudytoja E. S. jų Å¡eimos namuose, o taip pat ten pat, jo Å¡eimos namuose, sukeltas abipuses muÅ¡tynes su kitu jo Å¡eimos nariu liudytoju A.

G., šį tyčia užpuolė ir sumušė, suduodamas metaliniu strypu 1 smÅ«gį į galvÄ , bei dar nemažiau 8 smÅ«gius į nugarÄ ir deÅ¡inę kÅ«no pusę, Å¡iuo muÅ¡imu sukėlė fizinį skausmÄ , padarė iÅ¡orinius kÅ«no sužalojimus ir jais nežymiai sutrikė nukentėjusiajam sveikatÄ . Be to, atlikdamas dalį tų pačių tyčinių nukentėjusiojo muÅ¡imo veiksmų (tyčia suduodamas jam strypu smÅ«gius į kÅ«nÄ juosmens ir dubens srityse), kaltinamasis tyčia sudaužė ir taip sunaikino nukentėjusiojo kelnių kiÅ¡enėje buvusį nedidelės 200 Eur vertės jo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ (punktas 1).

18. Aplinkybių, kurios Å¡alintų kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę ar sudarytų pagrindÄ jį nuo tokios atsakomybės atleisti, teismas Å¡ioje byloje nenustatė. Dėl bÅ«tinosios ginties, kaip galinčios Å¡alinti kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę, aplinkybės nebuvimo teismo pasisakyta aukščiau, vertinant kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus (punktai 15-16). III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

19. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 3 dalį (ideali nusikalstamų veikų sutaptis) byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta (punktas 17), jog nukentėjusį fiziniu smurtu užpuolė ir sumušė bÅ«tent kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas intensyvius, pakankamai stiprius ir daugybinius smÅ«gius nukentėjusiajam metaliniu strypu į galvÄ , nugarÄ ir kt. kÅ«no vietas) tiesiogine staigiÄ ja tyčia, nors pasekmių (padarinių nukentėjusiojo sveikatai bei prie savęs (drabužiuose) turėtam turtui (telefonui) atžvilgiu jo tyčia, teismo vertinimu, ir buvo neapibrėžta, todėl kaltinamasis turi atsakyti pagal faktiÅ¡kai kilusias dėl jo muÅ¡imo pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo sukėlimÄ , iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų padarymÄ ir nežymų jais sveikatos sutrikdymÄ , o taip pat ir nedidelės 200 Eur vertės jo turtui – mobilaus ryÅ¡io telefono sunaikinimÄ .

Trečia, daugybiniai smÅ«giai metaliniu strypu, sukėlę nukentėjusiajam ženklų laikÄ trukusį fizinį skausmÄ ir iÅ¡orinius kÅ«no sužalojimus, dėl kurių jam prireikė sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, aiÅ¡kinamos baudžiamojo įstatymo normos (BK 140 straipsnio 1 dalies) prasme neabejotinai turi bÅ«ti traktuojama nukentėjusiojo muÅ¡imu. Ketvirta, nukentėjusiojo sumuÅ¡imo pasekmės Å¡io asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas ir iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų padarymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačio nukentėjusiojo pareiÅ¡kimais, tiek liudytojų E. S., A.

G. ir K. A. parodymais, tiek duomenimis, užfiksuotais nukentėjusio medicininiuose dokumentuose, tiek teismo medicinos specialisto pagal klinikinius duomenis duotomis iÅ¡vadomis, tiek ir paties kaltinamojo bei liudytojų A. G. ir E. S. paaiÅ¡kinimais apie nukentėjusiojo iÅ¡vaizdÄ iki nusikaltimo įvykio (buvęs sveikas, niekuo nesiskundęs, elgęsis natÅ«raliai). Penkta, nukentėjusysis, kaip savininkas, nusikaltimų įvykio metu sudaužytÄ iki tol jo paties kiek naudotÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Ä¯vertino pagal jo naujo įsigijimo kainÄ , kuri, teismo vertinimu, yra protinga ir sÄ Å¾ininga bei nėra paneigta kt. bylos duomenimis, savo ruožtu kaltinamasis Å¡io daikto (telefono) nukentėjusiojo įvertinimo byloje neginčijo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad sunaikinto turto vertė Å¡iuo atveju nustatyta nesÄ Å¾iningai ir neteisingai, ji (200 Eur arba 4 MGL/BBND) baudžiamojo įstatymo požiÅ«riu (BK 190 straipsnio 1 dalis) atitinka „nedidelės“ mÄ stÄ .

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

20. Spręsdamas, kokios rÅ«Å¡ies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, taip pat Å¡ių pavojingumo visuomenei laipsnį ir ja sukeltas pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vienÄ , tiek kitÄ Å¡iuo konkrečiu atveju dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos teismas kvalifikuoja didesniu nei rÅ«Å¡inės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) dispozicijos lygmeniu, kadangi nagrinėjamu atveju fizinis smurtas sukėlė ne tik fizinį skausmÄ , tačiau ir iÅ¡orinius kÅ«no sužalojimus, nors ir nežymiai, tačiau visgi realiai sutrikdė nukentėjusio sveikatÄ , be to, smurtauta buvo suduodant ne pavienius, bet daugybinius (ne mažiau 9), intensyvius bei pakankamai stiprius smÅ«gius kur kas sunkesnes pasekmes galėjusiu sukelti įrankiu – metaliniu strypu (laužtuvėliu), taip pat ir į itin pažeidžiamÄ nukentėjusiojo kÅ«no vietÄ (galvÄ ).

Dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltinamojo veiksmų pobūdis bei pavojingumo laipsnis vertinamas maždaug rūšinės aptariamo baudžiamojo įstatymo sudėties lygmeniu.

21. Kaltės forma ir rÅ«Å¡is Å¡iuo atveju tiesiogiai sÄ lygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikacijÄ , todėl papildomai dar ir bausmių individualizavimo požiÅ«riu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. IÅ¡ esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija - nusikalstamos veikos buvo baigtos nuo pat nusikalstamais pripažįstamais kaltinamojo veiksmais (muÅ¡imu) sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio ir iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų atsiradimo nukentėjusiajam bei jo turto (telefono) sunaikinimo (sudužimo) momento, kas iÅ¡ esmės sutapo ir su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar Å¡velninti skirtinas kaltinamajam bausmes faktinio pagrindo nėra.

22. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimÄ , teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuri vertinama dar teigiamai - kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmÄ jį kartÄ (1 t., b. l. 132), iki 2022 m. lapkričio 11 d. nebuvo baustas ir administracinėmis nuobaudomis ir (ar) administracinio poveikio priemonėmis (1 t., b. l. 133), gyvena faktinėje Å¡eimoje kurioje augina mažametį vaikÄ , alkoholiu ir (ar) kitomis psichikÄ veikiančiomis medžiagomis nepiktnaudžiauja. Kita vertus, kaltinamasis legalaus darbo Å¡iuo metu nedirba ir ieÅ¡kančiu tokio Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja – Å¡eimos pragyvenimo Å¡altiniai nėra aiÅ¡kÅ«s, be to, bylos duomenimis kaltinamasis neturi nei nekilnojamo turto, nei kelių transporto priemonių (1 t., b. l. 134, 135), su Å¡eima gyvena socialiniame bÅ«ste.

23. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis teismas pripažįsta faktines šios bylos aplinkybes, kad:

1) kaltinamasis iÅ¡kart po nusikaltimų įvykio nukentėjusiajam pats iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir tokiu bÅ«du (aktyviais veiksmais) siekė iÅ¡vengti sunkesnių savo nusikalstamų veikų padarinių;

2) kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymui tiesioginės ir lemiamos įtakos turėjo rizikingas ir provokavęs paties nukentėjusio asmens elgesys, nepriimtinai, nemoraliai elgiantis kaltinamojo akivaizdoje ir jo Å¡eimos namuose su žinomai nėščia jo, kaltinamojo, sugyventine liudytoja E. S., o taip pat sukeliant ten pat, kaltinamojo namuose, abipuses muÅ¡tynes su kitu jo Å¡eimos nariu broliu liudytoju A. G. (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta kaltinamojo apsvaigimÄ nuo alkoholio iki jau arimo vidutiniam girtumo (punktas 14), kuris, teismo vertinimu, turėjo tiesioginės įtakos jo apsisprendimui nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančios aplinkybių santykį (tarpusavio lyginamÄ jį svorį bausmių individualizavimo aspektu) teismas vertina labiau lengvinančių naudai.

24. Todėl teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje, veikos pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus didesniu nei rÅ«Å¡inės nusikaltimo sudėties lygmeniu, tačiau kartu teigiama įvertinus kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančių santykį vertinant taip pat labiau lengvinančiųjų naudai, kas visumoje persveria padidinto veikos pavojingumo laipsnio reikÅ¡mę bausmių individualizavimui, atsižvelgiant ir į kaltinamojo amžių, darbingumÄ , Å¡eiminę ir sunkiÄ turtinę padėtį, bus teisinga kaltinamajam paskirti laisvės apribojimo rÅ«Å¡ies bausmes be intensyvios priežiÅ«ros, kurių dydį nustatyti kiek mažesnį nei baudžiamojo įstatymo sankcijų vidurkis : pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 9 mėn., pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 3 mėn. (BK 48 straipsnio 1-3 dalys, 55 straipsnis, 61 straipsnio 1-3 dalys).

Bausmės, paskiriamos už idealiÄ ja sutaptimi įvykdytas nusikalstamas veikas, subendrintinos tarpusavyje apėmimo bÅ«du pagal BK 63 straipsnio 1 dalies bei 5 dalies 1 punkto taisyklę ir tokiu bÅ«du nustatytina galutinė subendrinta bausmė – 9 mėn. laisvės apribojimo be intensyvios priežiÅ«ros. Vietoje intensyvios priežiÅ«ros kaltinamajam per visÄ bausmės vykdymo laikÄ nustatyti jo asmeninę ir turtinę padėtis bei užimtumÄ atitinkantys bei jo realiai galintys bÅ«ti sėkmingai įvykdytais įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte bei 5 dalies 4 punkte.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės rūšį ir dydį individualizavusias aplinkybes, tokia bausmė savo rūšimi ir dydžiu (trukme) bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti – nebus aiškiai nei per švelni, nei per griežta. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų, taip pat negali bÅ«ti mažinama bausmė BK 641 straipsnio nuostatų pagrindu, kadangi teisme nebuvo sÄ lygų atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis). Pagrindo įskaitymams taip pat nėra.

25. Kaltinamajam S. G. paskirta byloje kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 128-129) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ji panaikintina. Daiktinis įrodymas – mobilaus ryšio telefonas „LG K40S“, laikinai saugomas pas nukentėjusįjį G. L. (1 t., b. l. 95), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas toliau laisvai disponuoti savininkui G. L., daiktinis įrodymas – metalinis strypas, laikinai saugomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate (1 t., b. l. 86-87), nuosprendžiui įsiteisėjus kaip nusikalstamų veikų padarymo įrankis konfiskuotinas ir kaip menkavertis sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktai).

Kitas reikšmingas daiktas – lankstusis CD diskas su nukentėjusiojo G. L. kūno sužalojimų vietose fotonuotraukomis (1 t., b. l. 48) - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra.

26. Dėl civilinių ieÅ¡kinių. Nuo nagrinėjamų byloje nusikalstamų veikų nukentėjęs G. L. kaltinamajam, kaip už jam atsiradusiÄ Å¾alÄ atsakingam civiliniam atsakovui, pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti jam : 1) 200 Eur (sunaikinto jo mobilaus ryÅ¡io telefono vertės) dėl nusikaltimo patirtos turtinės žalos atlyginimÄ , taip pat, 2) 1000 Eur dėl nusikaltimo patirtos neturtinės žalos atlyginimÄ (1 t., b. l. 64). IeÅ¡kovas savo materialųjį reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia faktiÅ¡kai patirtais nuostoliais, lygiais jo prarasto dėl nusikaltimų (sunaikinto) turto vertei (savo parodymais, įvykio vietos, daiktinių įrodymų pateikimu/paėmimu bei jų apžiÅ«romis užfiksuotais byloje duomenimis, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada ir kt.).

Savo ruožtu materialųjį reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia jo tvirtinamomis aplinkybėmis, kad kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekmėje patyrė didelį fizinį skausmÄ , kurį jautęs dar kelias savaites po patirto smurto, periodiniai galvos skausmai kartojasi iki Å¡ių dienų, kas riboja jo galimybes dirbti pasilenkus ir pan., neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nesaugumo ir baimės jausmÄ , kurį laikÄ turėjo lankytis sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, kuriam laikui apribotos bendravimo galimybės dėl sužalotos ir buvusios sutvarstytos galvos.

Teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo pareiÅ¡kimas apie jo patirtÄ dėl nusikaltimo neturtinę žalÄ yra pagrįstas, jį be jo paties pareiÅ¡kimų ir parodymų, taip pat teismo medicinos specialisto iÅ¡vadų pagrindžia ir duomenys iÅ¡ jo medicininių dokumentų, todėl konstatuojama, jog nukentėjusysis G. L. dėl nagrinėjamų byloje nusikalstamų veikų iÅ¡ties patyrė neturtinės žalos, kuri jam turi bÅ«ti proporcingai ir teisingai atlyginta (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį už konstatuotÄ jam neturtinę žalÄ ir jos atlyginimÄ yra atsakingas prieÅ¡ jį smurtavęs kaltinamasis (civilinis atsakovas). Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiam G. L. padaryta neturtinė žala įvertintina ir priteistina maždaug vyraujančio teismų praktikoje, nagrinėjant tokio pobÅ«džio (BK 140 straipsnio 1 dalis) bylas, vidurkio dydžiu. Pagal apibendrintÄ Å¡alies kasacinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos už nagrinėjamų nusikaltimų įvykio metu dominavusiÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ dydis varijuoja maždaug nuo 300 Eur iki 1200 Eur, taigi vidurkis sudaro apie 750 Eur, todėl nukentėjusiajam jo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinant dalinai, priteistina 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo vertinimu yra pagrįsta ir reikalavimo dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo dalis, ginčo dėl jos dydžio teisme nekėlė ir civilinis atsakovas (kaltinamasis), todėl Å¡i turtinės žalos dalis priteistina iÅ¡ kaltinamojo visa apimtimi (200 Eur). Tokiu bÅ«du nukentėjusiojo G. L. byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys patenkintinas iÅ¡ dalies (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat yra pareikÅ¡tas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys (1 t., b. l. 99-100) su atgręžtiniu (regresiniu) reikalavimu priteisti kaltinamojo nusikalstama veika padarytos 318,46 Eur netiesioginės žalos privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginimÄ , pastarÄ jÄ sudaro patirtos iÅ¡laidos apmokant sveikatos priežiÅ«ros įstaigai VÅ¡Ä® „VilkaviÅ¡kio ligoninei“ už suteiktas nusikaltimų metu sužalotam nukentėjusiajam skubios medicininės pagalbos paslaugas.

IeÅ¡kovės iÅ¡laidų dydis byloje abejonių nekelia, ieÅ¡kovės reikalavimo teisė kyla iÅ¡ CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, taip pat 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalimis nustatyto deliktinės civilinės atsakomybės teisinio reguliavimo, todėl pripažįstama galiojančia ir vykdytina, kaltinamasis kaip civilinis atsakovas pagal šį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovės reikalavimÄ teisme visiÅ¡kai pripažino, kadangi Å¡is pripažinimo pareiÅ¡kimas visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, jo nepriimti teismas neturi nei faktinio, nei juridinio pagrindo (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalis), todėl Kauno teritorinės ligoninių kasos byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys patenkintinas visiÅ¡kai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Civiliniams ieÅ¡kiniams užtikrinti 2022 m. lapkričio 9 d. Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu paskirto kaltinamojo S. G. nuosavybės teisių apribojimo į 1518,46 Eur vertės turtÄ (1 t., b. l. 136-137) terminas pratęstinas iki visiÅ¡ko Å¡io teismo nuosprendžio dalies dėl žalų atlyginimo priteisimo įvykdymo (BPK 151 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, n u s p r e n d ž i a :

S. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiÅ«ros. S. G. taip pat pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir jį nuteisti 3 (trims) mėnesiams laisvės apibojimo be intensyvios priežiÅ«ros. Paskiriamas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo bÅ«du pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies bei 5 dalies 1 punkto taisykles ir S. G. nustatyti galutinę subendrintÄ bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiÅ«ros.

Vietoje intensyvios priežiÅ«ros S. G. nustatyti tokius įpareigojimus per visÄ paskiriamos jam bausmės vykdymo laikÄ :

1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas bei 5 dalies 4 punktas, 6 dalis). KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę panaikinti. Nukentėjusiojo G. L. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti dalinai ir priteisti jam iÅ¡ nuteistojo S. G. :

1) du šimtus eurų (200 Eur) nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimo;

2) septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų (750 Eur) nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jai iÅ¡ nuteistojo S. G. tris Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų 46 ct. (318,46 Eur) nusikalstamomis veikomis padarytos netiesioginės turtinės žalos atlyginimo pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimÄ . Procesinę prievartos priemonę - civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimui 2022 m. lapkričio 9 d.

Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu paskirtÄ nuteistojo S. G. nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ 1518,46 Eur vertės turtÄ , palikti galioti ir jos taikymo terminÄ pratęsti iki visiÅ¡ko Å¡ios teismo nuosprendžio dalies dėl žalų atlyginimo priteisimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 6 dalis). Daiktinį įrodymÄ â€“ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žLG K40S“, laikinai saugomÄ pas nukentėjusįjį G. L., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti toliau laisvai disponuoti savininkui G.

L.. Daiktinį įrodymÄ â€“ metalinį strypÄ , laikinai saugomÄ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus kaip nusikalstamų veikų padarymo įrankį konfiskuoti ir kaip menkavertį sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktai). KitÄ reikÅ¡mingÄ bylai daiktÄ â€“ lankstųjį CD diskÄ su nukentėjusiojo G. L. kÅ«no sužalojimų vietose fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus. Teisėjas Algis Vieraitis