2021-05-05 Nr. AB-9550-3-61-3-00705-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-27-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00705-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-176-502/2021 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PALINK“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PALINK“ skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. K.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „PALINK“ (toliau – ir Įmonė, UAB „PALINK“) 2019 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 21R-40(AG-504/04-2018) (toliau – ir 2019 m. sausio 16 d. sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) panaikinti 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (18)SN-176)SP-116 (toliau – ir 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas) ir pašalinti padarytą pažeidimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad M. K. 2018 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į parduotuvės, esančios Geležinio Vilko g. 9, Vilniuje (toliau – ir Parduotuvė), vadovę dėl kasininko-pardavėjo darbo ir pateikė dokumentus, patvirtinančius jos neįgalumą, bei paaiškino, kad dėl negalios turės galimybę dirbti 0,5 etato. Per pokalbį darbuotojai buvo pasiūlytas darbo laikas nuo 17.00 val. iki 21.00 val. 5 dienas per savaitę. M. K. dirbti pasiūlytu darbo laiku sutiko. Parduotuvės vadovė, siekdama užtikrinti darbuotojos gebėjimą atlikti kasininko-pardavėjo pareiginiuose nuostatuose įtvirtintas funkcijas ir užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas, M. K. knygelėje įrašė rizikos veiksnius ir faktorius sveikatai dirbant kasininke-pardavėja ir nusiuntė pas gydytoją medicininei patikrai atlikti. M. K. 2018 m. rugsėjo 13 d. nuvyko į Centro poliklinikos filialą į medicininę apžiūrą. Gydytojai, atlikę patikrą, M. K. medicininėje knygelėje pažymėjo, kad „pardavėja dirbti nurodytų kenksmingų veiksnių poveikyje gali ribotai“. Tą pačią dieną M. K. nuvyko pas Parduotuvės vadovę. Ši M. K. nurodė, kad negali priimti jos į darbą dėl gydytojų medicininėje knygelėje nurodytos išvados.

3. M. K. 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė skundą Tarnybai, teigdama, kad kasininko darbą dirbti gali, tačiau tik su tam tikrais apribojimais (negali kelti daugiau kaip 10 kg sveriančių krovinių, dirbti darbų, susijusių su nuolatiniu vaikščiojimu, stovėjimu, priverstiniais liemens palenkimais, viršvalandinių darbų bei darbų didesniame nei 5 m aukštyje). Darbuotojos įsitikinimu, šie apribojimai dirbti kasininko darbo jai netrukdo, ypatingų darbo sąlygų arba darbo priemonių jai dirbant nereikia, o negalia išoriškai nėra pastebima. Papildomai nurodė, kad iki 2018 m. birželio mėnesio kitoje parduotuvėje ketverius metus dirbo kasininke ir savo darbą atliko atsakingai.

4. Tarnyba 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu konstatavo, kad Įmonė turėjo individualiai įvertinti realias darbuotojos galimybes dirbti kasininke, sudaryti realią galimybę susitarti dėl diferencijuotų darbo sąlygų sudarymo. Įmonė, nesutikdama su Tarnybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu, Komisijai 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė skundą, tačiau Komisija 2019 m. sausio 16 d. sprendimu Įmonės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Pareiškėjo nuomone, Komisija, priimdama 2019 m. sausio 16 d. sprendimą, neišsamiai vertino ir aiškino byloje esančius duomenis, nevertino visų kasininko-pardavėjo pareiginiuose nuostatuose numatytų funkcijų galimų rizikų einant kasininko-pardavėjo pareigas ir vadovavosi tik Įmonės generalinio direktoriaus 2010 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 12 patvirtintu Darbuotojų, kurie dirba darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo profilaktinio tikrinimo priimant į darbą, dirbant, sąrašu (toliau – ir Įsakymas). Komisija neanalizavo į bylą pateiktų profesinės rizikos vertinimo kortelių, kuriose kaip vienas iš profesinės rizikos veiksnių nurodytas ne tik krovinių kėlimas, bet ir daugkartiniai priverstiniai liemens palenkimai. M. K. medicininės knygelės įraše nurodoma, kad kenksmingų veiksnių aplinkoje gali dirbti ribotai, negali kelti sunkių krovinių, nuolat lankstytis per liemenį, nuolat stovėti ir vaikščioti. Kasininko-pardavėjo funkcijos susideda iš daugybės įvairaus pobūdžio judesių, kurių vienas dažniausiai pasikartojančių ir yra liemens palenkimai. Nepaisydamas šių nurodymų ir priėmęs darbuotoją į darbą, darbdavys būtų rizikavęs jos sveikata ir nebūtų galėjęs sudaryti vienodų, bendrų sąlygų kaip kitiems kasininkams-pardavėjams.

6. Pareiškėjo įsitikinimu, M. K. teiginiai, kad ji nebuvo įdarbinta dėl to, kad turi negalią, yra nepagrįsti. Apie savo negalią ji Parduotuvės vadovę informavo dar prieš medicininę patikrą. Darbuotoja į darbą nebuvo priimta, paaiškėjus, jog ji kasininko-pardavėjo pareiginiuose nuostatuose įtvirtintas funkcijas gali atlikti tik ribotai. Krovimo darbai numatyti beveik visiems Parduotuvės darbuotojams, išskyrus vadovę. Kasininko-pardavėjo pareiginiuose nuostatuose nurodyta, jog kasininkas dirba ne tik kasoje, kur atliekamos darbo funkcijos yra susijusios su palenkimais bei pasukimais, bet ir salėje, kur atliekami krovos darbai.

7. Pareiškėjo teigimu, jis, atsižvelgdamas į gydytojo nurodymus medicininėje knygelėje ir kasininko-pardavėjo funkcijas, išdėstytas pareiginiuose nuostatuose, įvertinęs kasininko-pardavėjo atliekamas darbo funkcijas bei siekdamas užtikrinti teisės aktų nuostatais darbdaviui privalomą saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų užtikrinimą darbuotojams, M. K. atsisakė įdarbinti pagrįstai.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog minėtos darbuotojos įdarbinimo klausimą sprendė Parduotuvės vadovė, būtent Parduotuvės vadovams Įmonės vadovas yra suteikęs įgaliojimus priimti ir atleisti darbuotojus, organizuoti jų darbą bei tvarkyti kitus su Parduotuvės veikla susijusius klausimus.

9. Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. M. K. siekė įsidarbinti kasininke parduotuvėje „Iki“. 2018 m. rugsėjo 13 d. M. K. nuvyko į Centro poliklinikos filialą, kur buvo atlikta jos medicininė patikra. Gydytojai, atlikę patikrą, konstatavo, jog „pardavėja dirbti nurodytų kenksmingų veiksnių poveikyje gali ribotai“. M. K. šią išvadą pateikė darbdaviui, tačiau Parduotuvės vadovė informavo, jog pagal Įsakymą kasininko-pardavėjo pareigybė yra įtraukta į darbuotojų, kurie dirba sveikatai kenksmingoje darbo aplinkoje, sąrašą, todėl M. K. įdarbinti negalima.

11. Tarnybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu konstatuota, jog darbdavys nepateikė duomenų, kodėl nebuvo imtasi priemonių, jog negalią turinčiai M. K. būtų sudarytos sąlygos gauti darbą ir dirbti. Tyrimo metu nustatyta, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) 2015 m. balandžio 10 d. išvadoje Nr. DPS-858 (toliau – ir NDNT išvada) nurodyti rizikos veiksniai tiesiogiai nedraudžia M. K. dirbti darbdavio siūlytų pareigų.

12. Atsakovo teigimu, galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės darbdaviui pačiam vertinti asmenų, netekusių dalies darbingumo, galimybių dirbti konkretų darbą. Pareiškėjo argumentai, jog M. K. negalėjo būti įdarbinta dėl siūlytų pareigų profesinės rizikos veiksnių, vertintini kritiškai, kadangi NDNT išvadoje nurodyta, jog jai draudžiama dirbti esant šiems rizikos veiksniams: kėlimas daugiau nei 10 kg krovinius; darbai, susiję su nuolatiniu vaikščiojimu, stovėjimu, priverstiniais liemens palenkimais; viršvalandiniai darbai; darbai didesniame nei 5 m aukštyje.

13. Atsakovas nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog darbas, susijęs su stovėjimu (ar kitais veiksmais), tačiau ne nuolatiniu, o su pertraukomis, negali būti laikomas kaip nuolatinis. Remiantis šiuo išaiškinimu, su pertraukomis atliekami periodiniai veiksmai (stovėjimas, liemens palenkimai ir kt.) negali būti laikomi atitinkančiais M. K. NDNT išvadoje išvardytus rizikos faktorius ir draudžiančiais dirbti darbus, susijusius su nuolatiniu vaikščiojimu, stovėjimu, priverstiniais liemens palenkimais.

14. Tarnybos nuomone, atliekamo tyrimo metu buvo išsamiai atsižvelgta į pareiškėjo pateiktą kasininko-pardavėjo darbo pareigybės aprašymą, į Įsakymą bei kitus Įmonės vidaus teisės aktus. Įvertinus tai, buvo konstatuota, jog Įmonė nepateikė įrodymų, kad M. K. negali dirbi kasininko-pardavėjo darbo arba pagal poreikį šiek tiek pakeitus / pritaikius darbo sąlygas. Tyrimo metu buvo surinkti įrodymai, jog M. K., esant tai pačiai sveikatos būklei, kitoje mažmeninės prekybos įmonėje dirbo analogišką darbą, tačiau jai specialios darbo sąlygos sudarytos nebuvo. Įrašas M. K. asmens medicininėje knygelėje, jog ji gali dirbti ribotai, atsižvelgiant į NDNT išvadoje nurodytus pavojingus sveikatai veiksnius, įpareigojo Įmonę įvertinti realias darbuotojos galimybes atlikti kasininko-pardavėjo darbo funkcijas, individualizuotai įvertinti šį atvejį.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti bei nurodė, kad Parduotuvės administracija nepagrįstai atsisakė ją priimti į darbą ir diskriminavo dėl negalios.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo UAB „PALINK“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

17.1 M. K. 2018 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į parduotuvės „Iki“ vadovę dėl kasininko-pardavėjo darbo ir pateikė dokumentus, patvirtinančius jos neįgalumą, bei paaiškino, kad dėl negalios turės galimybę dirbti 0,5 etato. Per pokalbį M. K. buvo pasiūlytas darbo laikas nuo 17.00 val. iki 21.00 val. 5 dienas per savaitę. M. K. dirbti pasiūlytu darbo laiku sutiko.

17.2 Centro poliklinikos gydytojai, 2018 m. rugsėjo 13 d. atlikę patikrą, M. K. medicininėje knygelėje pažymėjo, kad „pardavėja dirbti nurodytų kenksmingų veiksnių poveikyje gali ribotai“. Parduotuvės vadovė nurodė, kad negali priimti jos į darbą dėl gydytojų medicininėje knygelėje nurodytos išvados.

17.3 M. K. 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė skundą Tarnybai, kuriame paaiškino, kad kasininko darbą ji dirbti gali, tačiau su tam tikrais apribojimais (negali kelti krovinių, sveriančių daugiau kaip 10 kg, negali dirbti darbų, susijusių su nuolatiniu vaikščiojimu, stovėjimu, priverstiniais liemens palenkimais, viršvalandinių darbų bei darbų didesniame nei 5 m aukštyje).

17.4 Tarnyba skundžiamu 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (18)SN-176)SP-116 konstatavo, kad Įmonė, atsisakydama įdarbinti M. K. ir nesiimdama priemonių sudaryti jai tinkamas sąlygas, padarė pažeidimus, nustatytus Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 bei 9 punktuose.

17.5 Įmonė, nesutikdama su Tarnybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 21R-40(AG-504/04-2018), 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė skundą Komisijai.

17.6 Komisija 2019 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 21R-40(AG-504/04-2018) UAB „PALINK“ skundą dėl 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. (18) SN-176)S-677 panaikinimo atmetė.

18. Teismas vadovavosi šiais teisės aktais:

18.1 Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija), kurios dalyvė yra Lietuva, 5 straipsnio 1, 2 dalių, 27 straipsnio nuostatomis, Europos Sąjungos Tarybos 2000 m. lapkričio 27 d. direktyvos 2000/78/EB (toliau – ir Direktyva), nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 5 straipsnio nuostatomis.

18.2 Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 bei 9 punktuose nustatyta, jog, įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į negalią, privalo, priimdamas į darbą, į valstybės tarnybą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas; taip pat imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.

18.3 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtintas Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) reglamentuoja darbdavio pareigą užtikrinant darbuotojų su negalia saugias ir sveikas darbo sąlygas bei jų vykdymo tvarką. Aprašo 19.3 punkte nustatyta, jog dėl neįgaliųjų asmenų ar asmenų, netekusių dalies darbingumo, galimybės dirbti konkretų darbą, gavęs NDNT rekomendacijas ir atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą, sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas.

19. Teismas nustatė, kad Įmonėje yra patvirtintas asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje yra galima profesinė rizika, sąrašas. Kasininko-pardavėjo pareigos patenka į šį sąrašą, jame, be kita ko, yra identifikuotos profesinės rizikos, kylančios būtent dėl šių pareigų metu atliekamų darbo funkcijų. M. K. Bendrovei pateiktoje 2015 m. balandžio 10 d. darbingumo lygio pažymoje Nr. 0884168 nurodyta, kad darbuotojai buvo nustatytas 50 proc. darbingumas. NDNT pažyma patvirtina, jog M. K. draudžiama dirbti esant šiems rizikos veiksniams: daugiau nei 10 kg krovinių kėlimas; darbai, susiję su nuolatiniu vaikščiojimu, stovėjimu, priverstiniais liemens palenkimais; viršvalandiniai darbai; darbai didesniame nei 5 m aukštyje.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad darbuotoja dėl sveikatos būklės negali dirbti darbo, kuris susijęs su krovos darbais bei daugkartiniais liemens pasukimais, kaip liudytoją byloje apklausė V. G., kuri paaiškino, kad iš M. K. išduotų medicininių rekomendacijų matyti, kad ji negali atlikti krovos darbų, nes jie susiję su nuolatiniu liemens palenkimu ir nuolatiniu vaikščiojimu. Teismas pažymėjo, kad UAB „PALINK“ generalinio direktoriaus 2010 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 12 patvirtintų kasininko-pardavėjo profesinės rizikos veiksnių sąraše nurodoma, kad kasininko-pardavėjo profesinės rizikos veiksnys yra susijęs su krovinių tvarkymu rankomis, tačiau ne su nuolatiniu vaikščiojimu ar nuolatiniu liemens palenkimu.

21. Teismas akcentavo, kad, nagrinėjant skundus dėl diskriminacijos, skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas (Lygių galimybių įstatymo 4 str.). Todėl, siekdamas pripažinti, jog M. K., sprendžiant priėmimo į darbą klausimą, nebuvo diskriminuojama, pareiškėjas privalėjo įrodyti, jog kasininko-pardavėjo pareigybės aprašymas prieštarauja jos galimybei pagal medicinines išvadas dirbti šį darbą lygiai su asmenimis, kurie neturi negalios, o pareigybės aprašymo nebuvo įmanoma pakeisti taip, kad pareigybės aprašymas neproporcingai neapsunkintų darbdavio pareigos. Todėl pareiškėjas, laikydamas, kad M. K. pagal kasininko-pardavėjo darbo aprašymą tektų dirbti nuolatinai krovos darbus (t. y. dirbti krovos darbus visą darbo dieną kasdien), turėjo įrodyti, kad neturi galimybės pakeisti M. K. darbo aprašymo taip, kad krovos darbai jai visą darbo dieną kasdien nebūtų skiriami.

22. Teismo nuomone, Įmonė, teigdama, jog neturi galimybės pritaikyti darbuotojai darbo vietos ir sąlygų taip, kad ji galėtų dirbti kasininke-pardavėja nekenkdama sveikatai, neįrodė, jog šiek tiek pakeisdama (esant poreikiui) darbo funkcijas, pritaikydama darbo sąlygas prie darbuotojos poreikių, patirtų neproporcingą naštą, apsunkinimą arba kad toks darbo organizavimas Įmonėje būtų neįmanomas.

23. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad darbuotojos įdarbinimo klausimą sprendė Parduotuvės vadovė, todėl Taryba jai turėjo skirti įspėjimą, teismas pažymėjo, kad Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, jog UAB „PALINK“ vardu veikia generalinis direktorius (vienasmenis atstovavimas), Parduotuvės vadovė nėra juridinio asmens atstovė, todėl lygių galimybių kontrolierius įspėjimą pagrįstai paskyrė Įmonės generaliniam direktoriui.

24. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Įmonė, atsisakydama įdarbinti M. K. ir nesiimdama priemonių sudaryti jai tinkamas darbo sąlygas, padarė pažeidimus, nustatytus Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 bei 9 punktuose. Atsakovas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (18)SN-176)SP-116 tinkamai pritaikė Lygių galimybių įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir 2019 m. sausio 16 d. Komisijos sprendimą atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą. Teismas nurodė, kad skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

III. 25. Pareiškėjas UAB „PALINK“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –UAB „PALINK“ skundą tenkinti. Taip pat prašė priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentavo, kad kaip ir bet kurio kito įstatymo pažeidimas Lygių galimybių įstatymo pažeidimas turi keturis sudėties elementus – subjektą, objektą, subjektyvinę pusę ir objektyvinę pusę. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl tinkamo subjekto.

27. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindė šiais argumentais:

27.1 Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjas numatė konkrečias pareigas darbdaviui, siekiančiam tinkamai įgyvendinti lygias galimybes. Remiantis Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, lygių galimybių kontrolierius, tyrimo metu nustatęs, jog darbdavys pažeidė šio įstatymo 7 straipsnyje numatytas pareigas, priima viena iš sprendimų, be kita ko, pradėti administracinių nusižengimų teiseną, įspėti dėl padaryto pažeidimo. Lygių galimybių įstatyme nėra pateikiama jame naudojamų sąvokų „darbdavys“ ir „darbuotojas“ apibrėžimo, t. y. kokie asmenys yra darbdavys ir darbuotojas šio įstatymo prasme, aiškinant šio įstatymo normas turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – ir DK), reglamentuojantį darbo santykius, susijusius su šiame kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba.

27.2 DK 21 ir 32 straipsnių nuostatos aiškiai numato atskirus darbo santykių dalyvius – darbdavį ar darbdavio atstovą, todėl nėra pagrindo aiškinti, kad už Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 ir 9 punktuose nustatytų darbdavio pareigų nevykdymą, vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 6 punktu, gali būti įspėtas ne tik darbdavys, t. y. darbo sutarties šalis, bet ir jo atstovas, tame tarpe juridinio asmens vadovas. Tokią poziciją nurodė ir atsakovas atsiliepime į Įmonės pateiktą skundą teismui: „Pažymėtina, jog Parduotuvės vadovei suteiktos funkcijos atleisti ir priimti darbuotojus iš darbo, tačiau darbdavys, kuriam pagal Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio nuostatas kyla atsakomybė už lygybės principų taikymą, yra Pareiškėja, o ne fizinis asmuo – Parduotuvės vadovė“. Pareiškėjui nėra suprantama, kuo vadovaujantis buvo įspėtas fizinis asmuo – Įmonės vadovas, jei Tarnybos nuomone, būtent darbdavys pažeidė įstatymo nuostatas. Akivaizdu, kad atsakovas savo veiksmais prieštarauja savo paties argumentams.

27.3 Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 81 straipsnis numato, kad moterų ir vyrų lygių teisių ir lygių galimybių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Būtent ši norma suteikia galimybę skirti nuobaudą fiziniam asmeniui, t. y. kaip nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta (Įmonės vadovui). Taigi taikant ANK tinkamu subjektu yra fiziniai asmenys. Tuo tarpu Lygių galimybių įstatymas eksplicitiškai nurodo darbdavio, kaip juridinio asmens, pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo skirtas įspėjimas remiantis būtent šiuo įstatymu, yra nepagrįsta teigti, jog Įmonės vadovas buvo tinkamas subjektas. Jei Tarnyba buvo įsitikinusi, kad už šį pažeidimą turi atsakyti būtent fizinis, o ne juridinis asmuo, tuomet turėjo būti inicijuota procedūra pagal Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir atitinkamai skirta bauda pagal ANK.

27.4 Net jei būtų pripažinta, jog šiuo atveju turėjo būti įspėtas ne pats darbdavys – Įmonė, o fizinis asmuo, akivaizdu, jog įspėjimo subjektas turėjo būti ne Įmonės vadovas, tačiau Parduotuvės vadovė. Pareiškėjas pažymi, kad darbdavio atstovais ir (ar) įgaliotais asmenimis negali būti laikomas tik jos vadovas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. N-62-927-11). Nagrinėjamu atveju būtent Parduotuvės vadovė buvo įgaliota bei atsakinga už asmenų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą (Parduotuvės vadovo pareiginių nuostatų 12.1 p.). Taigi Parduotuvės vadovė, o ne Įmonės vadovas turėjo pareigą sudaryti tinkamas ir lygias sąlygas įsidarbinti asmenims, kas, Lygių galimybių kontrolieriaus nuomone, ir buvo pažeista. Be to, sprendimą nepriimti į darbą priėmė Parduotuvės vadovė, o ne Įmonės vadovas.

28. Pareiškėjo teigimu, iš Lygių galimybių įstatymo, DK bei ANK normų sisteminės analizės, teismų praktikos bei faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu nepagrįstai įspėjo Įmonės vadovą, t. y. nustatė netinkamą įspėjimo bei atsakomybės už nustatytas pareigas subjektą. Todėl Įmonės vadovas negali būti laikomas pažeidęs Lygių galimybių įstatymą ir dėl to, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra nustatytas pažeidimo subjektas. Atitinkamai, atsakovo sprendimas dėl įstatymo pažeidimo bei įspėjimo turi būti panaikintas.

29. Atsakovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

30. Atsakovas nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinės pareigos bei teisinės atsakomybės subjektas (įgyvendinant lygias galimybes darbo santykių srityje) yra darbdavys, o ne jo įgaliotas atstovas. DK 21 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžiama darbdavio sąvoka, pagal kurią darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė.

31. Tyrimo metu nustatyta, kad Parduotuvės vadovė informavo M. K. apie pareiškėjo vidaus teisės aktais (Įsakymu) nustatyta tvarka priimtą darbdavio sprendimą atsisakyti ją įdarbinti kasininke. Asmenims su negalia mažiau palankias įdarbinimo sąlygas nagrinėjamu atveju nustatė darbdavys, o ne Parduotuvės vadovė. Parduotuvės vadovei buvo suteikti įgaliojimai atleisti ir priimti darbuotojus iš darbo, tačiau darbdavys, kuriam pagal Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio nuostatas kyla atsakomybė už lygybės principų taikymą, yra pareiškėjas, o ne fizinis asmuo – Parduotuvės vadovė (DK 21 str. 3 d.). Parduotuvės vadovė, atsisakydama įdarbinti M. K., vadovavosi pareiškėjo (darbdavio) taikoma asmenų su negalia įdarbinimo tvarka, kuri buvo patvirtinta pareiškėjo vidaus teisės aktais, t. y. pareiškėjo (generalinio direktoriaus) 2010 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 12.

32. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalies nuostatas, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Pareiškėjo vardu veikė generalinis direktorius – juridinio asmens vadovas, todėl kontrolierius, konstatuodamas Lygių galimybių įstatymo pažeidimą bei pareiškėjui taikydamas vieną iš Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintų poveikio priemonių – įspėjimą, jį adresavo įmonės vadovui.

33. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčija lygių galimybių pažeidimo bei diskriminacijos fakto, konstatuoto kontrolieriaus sprendime bei patvirtinto Komisijos bei pirmosios instancijos teismo sprendimuose, nors, teikdamas skundus Komisijai bei Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teigė, jog lygių galimybių pažeidimo faktas konstatuotas nepagrįstai. Iš šios pareiškėjo pozicijos darytina prielaida, kad jis sutinka, jog, atsisakydamas įdarbinti asmenį su negalia, pažeidė šio asmens lygias galimybes.

34. Atsakovo teigimu, Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 bei 9 punktų nuostatos įpareigoja darbdavį, kurio sąvoka pateikiama DK 21 straipsnio 3 dalyje, imtis priemonių lygioms galimybėms užtikrinti, o šių pareigų nesilaikymas laikomas lygių galimybių pažeidimu. Tokiu atveju būtent darbdaviui (įmonei) kyla atsakomybė už lygių galimybių pažeidimą bei pastarajam gali būti pritaikomi kontrolieriaus sprendimai, numatyti Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui (darbdaviui) kilo atsakomybė už lygių galimybių pažeidimą bei buvo pagrįstai pritaikyta Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta sankcija – įspėjimas. Atsakovo manymu, pažeidimas adresuotas tinkamam subjektui.

IV. 35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-176-502/2021 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PALINK“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo panaikinimo, 2021 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PALINK“ apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą; panaikino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (18)SN-176)SP-116 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 21R-40(AG-504/04-2018) ir priteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

36. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. (18)SN-176)SP-116 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu priimant į kasininko-pardavėjo pareigas tyrimo“, kuriuo UAB „PALINK“ pripažinta pažeidusia Lygių galimybių įstatymo nuostatas ir nuspręsta įspėti Įmonės vadovą dėl padaryto pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad UAB „PALINK“, atsisakydama įdarbinti M. K. ir nesiimdama priemonių sudaryti jai tinkamas darbo sąlygas, padarė pažeidimus, nustatytus Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 bei 9 punktuose, todėl atsakovas ginčijamu sprendimu tinkamai pritaikė Lygių galimybių įstatymo nuostatas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu bei laikosi nuomonės, kad įspėjimas buvo skirtas netinkamam subjektui, todėl prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

38. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas priimtas, vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 16, 17 straipsniais bei 29 straipsnio 2 dalies 6 punktu. 2018 m. lapkričio 13 d. sprendime konstatuota, kad Įmonė, atsisakydama įdarbinti pareiškėją ir nesiimdama priemonių sudaryti jai tinkamas darbo sąlygas, padarė pažeidimus, nustatytus Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 bei 9 punktuose.

39. Lygių galimybių įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (Įstatymo 1 st. 1 d.).

40. Įstatymo 7 straipsnyje nustatytos konkrečios pareigos darbdaviui, siekiančiam įgyvendinti lygias galimybes darbe, valstybės tarnyboje, t. y. darbdavys, be kita ko, privalo priimdamas į darbą, į valstybės tarnybą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 4 ir 7 punktuose nustatytus atvejus (7 str. 1 p.); imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (7 str. 9 p.).

41. Lygių galimybių kontrolieriui priskirta kompetencija, vadovaujantis teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais, Lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka tirti skundus, atlikti tyrimus savo iniciatyva ir teikti konsultacijas dėl paklausimų (Įstatymo 17 str. 1 d.). Baigus tirti skundą, surašomas sprendimas, kuriame nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, esantys įrodymai ir veiksmų (neveikimo), administracinio akto arba sprendimo teisinis įvertinimas. Sprendimą pasirašo lygių galimybių kontrolierius (Įstatymo 29 str. 1 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti galimi priimti lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai, vienas iš jų – įspėti dėl padaryto pažeidimo (Įstatymo 29 str. 2 d. 6 p.). Toks lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas buvo priimtas nagrinėjamu atveju, t. y. nutarta įspėti Įmonės vadovą dėl padaryto pažeidimo.

42. Pažymėjo, kad, kaip ir bet kurio kito įstatymo pažeidimas, Lygių galimybių įstatymo pažeidimas turi keturis sudėties elementus – subjektą, objektą, subjektyvinę pusę ir objektyvinę pusę (pagal analogiją žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1360/2010). Todėl, nenustačius bent vieno iš šių elementų, darbdavio veiksmai negali būti pripažinti pažeidžiančiais Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio nuostatas.

43. Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnyje nėra tiesiogiai nurodyta, kokiam subjektui taikoma poveikio priemonė – įspėjimas dėl padaryto pažeidimo, tačiau iš Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio nuostatų matyti, kad pareigos, įgyvendinant lygias galimybes, nustatomos darbdaviui, todėl ir atsakomybė už šių pareigų nevykdymą, t.y. lygių galimybių pažeidimą kyla darbdaviui, o ne jo atstovui.

44. Darbdavio apibrėžimas šio įstatymo taikymo prasme nėra pateikiamas, todėl atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą darbdavio sąvoką, pagal kurią darbdavys – tai asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

45. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad darbdaviu laikytinas juridinis asmuo – UAB „PALINK“, t. y. pareiškėja (M. K.) siekė įsidarbinti šioje įmonėje, todėl Lygių galimybių įstatyme numatyta poveikio priemonė (įspėjimas dėl padaryto pažeidimo) galėjo būti taikoma darbdaviui (Įmonei), o ne darbdavio atstovui (Įmonės vadovui). Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas šiuo atveju elgėsi prieštaringai, Tarybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavo Įmonės pažeidimą, tačiau dėl pažeidimo visgi nusprendė įspėti ne Įmonę, o jos vadovą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas Lygių galimybių įstatyme numatytą poveikio priemonę taikė netinkamam subjektui, todėl toks Tarybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Nustačius aplinkybę, kad įspėjimas dėl pažeidimo nagrinėjamu atveju skirtas ne tam subjektui, kiti galimo Įmonės pažeidimo elementai nevertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.

46. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

47. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė ir nagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Komisijos 2019 m. sausio 16 d. sprendimą bei įpareigoti atsakovą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą panaikinti 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir pašalinti padarytą pažeidimą. Tačiau pareiškėjui perkėlus ginčą į teismą, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti ir vertinti, ar Komisijoje priimtas nagrinėti pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo aktą yra pagrįstas ir tenkintinas, atitinkamai pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimus. Todėl byloje nagrinėjamas Komisijai pareiškėjo pateiktas reikalavimas – panaikinti Tarybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą.

48. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas ginčijamu sprendimu tinkamai pritaikė Lygių galimybių įstatymo nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas – panaikinamas Tarybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas ir Komisijos 2019 m. sausio 16 d. sprendimas.

49. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

50. Byloje pateikta 2018 m. gruodžio 13 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas naudojosi advokato Tomo Bagdanskio teikiama teisine pagalba. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame 2019 m. birželio 5 d. prašyme ir kartu pateiktuose dokumentuose nurodė, kad patyrė teismo išlaidų už skundo parengimą ir pateikimą teismui ir išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą (548,15 Eur), taip pat pasirengimą ir atstovavimą administracinėje byloje Nr. eI-2472-244/2019 (5 val.) (525,68 Eur) – viso 1 073,83 Eur. Pareiškėjas 2019 m. birželio 26 d. prašyme ir kartu pateiktuose dokumentuose nurodė, kad išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą administracinėje byloje (2 val.) sudaro 210,27 Eur. Pareiškėjas 2021 m. sausio 14 d. prašyme ir kartu pateiktuose dokumentuose nurodė, kad išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą, taip pat išlaidos už žyminio mokesčio sumokėjimą sudaro 683,39 Eur. Kartu su prašymais pateikti banko mokėjimo nurodymai ir sąskaitos išrašai patvirtina, kad pareiškėjas su advokatu už suteiktas teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atsiskaitė.

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2, 8.10, 8.19 punktuose nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius už skundą, apeliacinį skundą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame, į Rekomendacijų 9 punktą, tai, kad pareiškėjo advokatui sumokėta suma už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjui priteisiama iš atsakovo 1 967,49 Eur bylinėjimosi išlaidų (už skundo, apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui, pasirengimą ir atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose (2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. birželio 27 d.), kurie pagal byloje esančias teismo posėdžių informacines pažymas truko apie 1 valandą), patirtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

V. 52. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2021 m. vasario 25 d. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-176-502/2021 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PALINK“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PALINK“ skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

53. Tarnyba nurodo, kad įsiteisėjusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) yra neužtikrinamas vienodas administracinių teismų praktikos formavimas taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas.

Dėl teismo Sprendimo prieštaravimo suformuotai teismų praktikai nustatant tinkamą subjektą diskriminacijos darbo santykiuose bylose

54. Tarnyba nurodo, kad Sprendime nepagrįstai konstatuojama, kad darbdaviu nagrinėtinu atveju laikytinas juridinis asmuo – UAB „PALINK“, kadangi pareiškėja M. K. siekė įsidarbinti šioje įmonėje, todėl Lygių galimybių įstatyme numatyta poveikio priemonė (įspėjimas dėl padaryto pažeidimo) galėjo būti taikoma darbdaviui (Įmonei), o ne darbdavio atstovui (Įmonės vadovui).

55. Tarnyba pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-162-602/2020, kurioje inter alia (be kita ko) buvo nagrinėjamas teisinis reglamentavimas dėl pareigos sudaryti dėl negalios tinkamas darbo sąlygas, yra konstatavęs, jog pareiga užtikrinti asmeniui tinkamas darbo sąlygas ir laikytis teisės aktų reikalavimų, turinčių užtikrinti vienodo požiūrio taikymą asmens, turinčio negalią, atžvilgiu, yra taikytina juridinio asmens vadovui, kaip darbdavio vadovui. Nutartyje pabrėžiama, jog pareiškėjas (darbdavio vadovas), nevykdydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos dėl saugių ir sveikų negalią turinčios M. S. (diskriminaciją dėl negalios patyrusio asmens) darbo sąlygų bei raštu atsisakydamas tenkinti jos prašymus dėl tinkamų pagal jos negalios pobūdį darbo sąlygų užtikrinimo, pažeidė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 9 punkto reikalavimus.

56. Nurodo, kad minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pagal Europos Tarybos 2000 m. lapkričio 27 d. direktyvos 2000/78/EB (toliau - Direktyva 2000/78/EB), kuri įgyvendinama Lygių galimybių įstatymu, 2 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį, „vienodo požiūrio principo“ tam tikrą negalią turinčių asmenų atžvilgiu laikymosi pareiga taikoma darbdaviui, asmeniui arba organizacijai, kuriems yra taikoma ši direktyva, pagal nacionalinius teisės aktus yra įpareigoti imtis atitinkamų priemonių, atitinkančių 5 straipsnyje išdėstytus principus, kad būtų pašalinti dėl tokių sąlygų taikomų kriterijų ar praktikos susidarę nepatogumai. Tarnybos teigimu, Direktyvoje 2000/78/EB bei Lygių galimybių įstatyme nustatytų pareigų darbo santykių srityje taikymas galimas ir asmeniui (ne tik darbdaviui), jei toks įpareigojimas numatytas pagal nacionalinius teisės aktus.

Dėl pareigos sudaryti tinkamas darbo sąlygas asmenims su negalia taikymo

57. Tarnyba nurodo, kad nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei Asmenų dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas.

58. Pažymi, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, darbdaviui atstovaujantis asmuo yra įmonės vadovas arba darbdavys fizinis asmuo, kuriam, be kita ko, numatomos tokios pareigos:

58.1. įgyvendinti darbdavio pareigą organizuojant prevencines priemones (technines, medicinos, teisines, organizacines ir kitas), skirtas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai (11 str. 2 d.);

58.2. organizuojant darbą įmonėje, nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimų darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (19 str. 1 d.);

58.3. rengti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus) (20 str. 2 d.);

58.4. imtis priemonių kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus (25 str. 1 d. 1 p.).

59. Tarnyba pabrėžia, jog pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punktą darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, privalo užtikrinti darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą vertinimą (nustatant, ar darbo procesas, darbo vietos įrengimas, parinktos darbo priemonės, darbo metodai, nustatytas darbo ar gamybos tempas atitinka darbuotojo galimybes).

60. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Aprašu, kuris nustato siekiančių įsidarbinti asmenų su negalia sveikatos tikrinimo tvarką, darbdavio pareigos numatytos darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui, o ne juridiniam asmeniui (Aprašo 7, 9.2, 9.5, 17, 19.3, 23, 29 punktai ir kt.).

61. Atsižvelgdama į išdėstytą, Tarnyba nurodo, kad minėti nacionaliniai teisės aktai įpareigoja UAB „PALINK“ vadovą užtikrinti Direktyvoje 2000/78/EB bei Lygių galimybių įstatyme nustatytas pareigas sudaryti asmenims su negalia įsidarbinimo bei saugias darbo sąlygas.

Dėl UAB „PALINK“ vadovo veiksmų nustatant įdarbinimo bei darbo sąlygas Įmonėje

62. Tarnyba nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog atsisakymas įdarbinti trečiąjį suinteresuotą asmenį (negalią turinčią M. K.) buvo grindžiamas Įmonės vadovo nustatyta tvarka, t. y. Įmonės vadovo 2010 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 12 „Dėl darbuotojų profilaktinių sveikatos tikrinimų“ bei Įmonės vadovo 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 425-P patvirtintais Įmonės parduotuvės, naudojančios prekinį ženklą „Iki“ ir / ar „Iki Express“ kasininko-pardavėjo pareiginiais nuostatais Nr. 525 (2018 m. spalio 1 d. UAB „PALINK“ raštas Tarnybai „Dėl informacijos pateikimo“).

63. Pažymi, jog aplinkybę, kad UAB „PALINK“ parduotuvės, į kurią siekė įsidarbinti M. K., vedėja privalėjo vadovautis UAB „PALINK“ vadovo nustatyta tvarka ir dėl to negalėjo M. K. dėl turimos negalios įdarbinti Įmonės parduotuvėje, patvirtina Lietuvos administracinių ginčų komisijos surinkti liudytojų parodymai bei kiti įrodymai (Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 21R-40(AG-504/04-2018).

64. Nurodo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog būtent Įmonės vadovas, o ne kitas juridinis ar fizinis asmuo, buvo tiesiogiai atsakingas už M. K. nepalankių įdarbinimo bei darbo sąlygų nustatymą UAB „PALINK“.

Dėl teismo Sprendimo galimo neatitikimo teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams

65. Tarnyba nurodo, kad Sprendimu nėra paneigtas trečiojo suinteresuoto asmens M. K. patirtos diskriminacijos faktas, tačiau dėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai kilusių abejonių dėl už tai atsakingo subjekto tinkamumo, vadovaujantis ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuspręsta panaikinti Tarnybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (18)SN-176)SP-116 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 21R-40(AG-504/04-2018).

66. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotojo praktikoje yra pabrėžiama, jog teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.). Nagrinėjamu atveju, nusprendus bylos neperduoti pirmosios instancijos teismui ją nagrinėti iš naujo (pagal ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 4 punktą), Sprendimu yra neužtikrinami trečiojo suinteresuoto asmens teisėti interesai, jis nėra apginamas dėl patirtos diskriminacijos negalios pagrindu, kas, manytina, nėra suderinama su teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų užtikrinimu ir galimai pažeidžia proceso dalyvių interesų pusiausvyrą.

67. Pareiškėjas UAB „PALINK“ pateiktame atsiliepime į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, bei prašo priteisti šioje byloje patirtų 525,68 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

68. Nurodo, kad atsakovas nepateikia jokių reikšmingų aplinkybių, kurios įrodytų, jog nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja būtinybė užtikrinti vienodą teismų praktikos formavimą, bei pabrėžia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis.

69. Pažymi, jog Tarnybos teigimu, Sprendime pateiktas išaiškinimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai nustatant tinkamą subjektą diskriminacijos darbo santykiuose bylose. Atsakovas ginčija, jog apeliacinės instancijos teismas Sprendime nepagrįstai konstatavo, kad jis Lygių galimybių įstatyme numatytą poveikio priemonę taikė netinkamam subjektui, o būtent nepagrįstai įspėjimą skyrė UAB „PALINK“ vadovui. Šią išvadą atsakovas grindžia pateikdamas tik vieną LVAT nutartį, kurioje, atsakovo teigimu, yra konstatuota, jog pareiga užtikrinti asmeniui tinkamas darbo sąlygas ir laikytis teisės aktų reikalavimų, turinčių užtikrinti vienodo požiūrio taikymą asmens, turinčio negalią, atžvilgiu yra taikytina juridinio asmens vadovui, kaip darbdavio vadovui.

70. Pareiškėjo teigimu, viena teismo nutartis ne tik nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką tam tikro pobūdžio bylose, tačiau ir tuo labiau neįrodo, jog nuo jos buvo nukrypta ar ji yra nevienoda. Vien dėl to mano, kad pateiktas Prašymas yra visiškai nepagrįstas ir dėl turi būti atmestas.

71. Pareiškėjas pastebi, kad nurodytos administracinės bylos Nr. A-162-602/2020 ir bylos, kurioje atsakovas siekia proceso atnaujinimo, faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios ar labai panašios, todėl nėra jokio pagrindo remtis 2020 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-162-602/2020. Nurodo, kad Tarnybos nurodytoje byloje būtent įmonės vadovas atliko aktyvius neteisėtus diskriminacinius veiksmus prieš darbuotoją (nepagrįstai atsisakydamas tenkinti asmens prašymus dėl darbo sąlygų dėl negalios pritaikymo, priekabiavo, įžeidinėjo dėl negalios). Tuo tarpu nagrinėjamoje administracinėje byloje Tarnyba savo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendime nenurodė ir nekonstatavo jokių neteisėtų UAB „PALINK“ vadovo veiksmų. Pabrėžia, jog apeliacinės instancijos teismas Sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad darbdaviu laikytinas juridinis asmuo – UAB „PALINK“, t. y. M. K. siekė įsidarbinti šioje įmonėje, todėl Lygių galimybių įstatyme numatyta poveikio priemonė (įspėjimas dėl padaryto pažeidimo) galėjo būti taikoma darbdaviui (UAB „PALINK“), o ne darbdavio atstovui (Įmonės vadovui). Nurodo, kad teismas taip pat pažymėjo atsakovo prieštaringus veiksmus, Tarybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavus Įmonės pažeidimą, tačiau dėl pažeidimo įspėjus ne Įmonę, o jos vadovą.

72. Pareiškėjas akcentuoja, kad pats atsakovas viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog parduotuvės vadovei suteiktos funkcijos atleisti ir priimti darbuotojus iš darbo, tačiau darbdavys, kuriam pagal Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio nuostatas kyla atsakomybė už lygybės principų taikymą, yra pareiškėjas, o ne fizinis asmuo – parduotuvės vadovė. Pareiškėjo nuomone, tai patvirtina, jog Tarnyba vienareikšmiškai nustatė būtent UAB „PALINK“, o ne jo atstovo, fizinio asmens pažeidimą.

73. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytoje administracinėje byloje aplinkybės yra visiškai skirtingos, netapačios, todėl laikytina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad egzistuoja būtinybė atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje.

74. Pareiškėjo teigimu, atsakovo prašyme atnaujinti bylą nurodomi kiti argumentai akivaizdžiai įrodo, jog Tarnyba iš esmės siekia ne atnaujinti procesą, tačiau pakeisti priimtą procesinį sprendimą, nes su juo nesutinka. Tarnyba prašyme pateikia teisės aktų analizę dėl darbdavio sąvokos, jo pareigų ir įgaliojimų paskirstymo. Pabrėžia, kad siekiant atnaujinti procesą tai inicijuojantis asmuo privalo įgyvendinti vieną reikalavimą – pateikti konkrečius įrodymus, jog nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja bent vienas ABTĮ nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė ir dėl to prašymas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, pateiktas tik siekiant siekia atnaujinti administracinės bylos procesą, nes nesutinkama su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu teisės aiškinimu.

75. Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, o administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Pareiškėjo manymu, iš prašymo turinio matyti, kad atsakovas ginčija faktines aplinkybes, jų teisinį vertinimą, pateiktą apeliacinės instancijos teismo, todėl iš esmės prašo pakartotinai išnagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 76. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (lot. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.

77. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta trylika pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartą administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

78. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2021 m. sausio 27 d. sprendimą, administracinė byla Nr. eA-176-502/2021 buvo užbaigta, minėtas sprendimas įgijo res judicata (lot. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.

79. Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, numatančiu, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

80. Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.), taigi sprendžiant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. P662-19/2010, Nr. P822-81/2010, Nr. P143-154/2011, Nr. P-86-822/2015, Nr. P-97-502/2015, Nr. P-106-525/2015, ir kt.). Atnaujinti procesą remiantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-127/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

81. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-602/2020, kurioje buvo nagrinėjamas teisinis reglamentavimas dėl pareigos sudaryti dėl negalios tinkamas darbo sąlygas, ir teismas konstatavo, jog pareiga užtikrinti asmeniui tinkamas darbo sąlygas ir laikytis teisės aktų reikalavimų, turinčių užtikrinti vienodo požiūrio taikymą asmens, turinčio negalią, atžvilgiu yra taikytina juridinio asmens vadovui, kaip darbdavio vadovui. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje byloje buvo vertinami tiesiogiai pareiškėjo, kaip darbdavio atstovo, vykdyti aktyvūs diskriminaciniai veiksmai neįgalaus darbuotojo atžvilgiu, t. y. buvo nustatyta, kad šiuo konkrečiu atveju darbuotoja kreipėsi tiesiogiai į pareiškėją dėl darbo sąlygų pritaikymo (sumažėjus darbingumo lygiui, negalint dirbti viršvalandžių), ir pareiškėjas (darbdavys) konkrečiu atveju ne tik nesprendė šio savo darbuotojos, turinčios negalią, prašymo, tačiau nurodė, kad griežtai kontroliuos darbuotojos darbo laiką, t. y. šiuo klausimu siekė sukurti bauginančią, priešišką aplinką darbuotojos atžvilgiu, o taip pat priekabiavo prie darbuotojos dėl jos negalios, bei ją pažemino kitų asmenų akivaizdoje. Taigi, skirtingai nei administracinėje byloje, kurioje procesą siekia atnaujinti atsakovas, minėtoje byloje nurodyti Lygių galimybių įstatymo pažeidimai buvo sąlygoti tiesioginių pareiškėjo, kaip darbdavio atstovo, veiksmų, todėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo subjektu pagrįstai buvo pripažinta ne įmonė, o jos vadovas.

82. Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo dvi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuriose teigiama, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Atsakovas pažymi, kad priėmus apeliacinės instancijos teismo Sprendimą ir nusprendus bylos neperduoti pirmosios instancijos teismui ją nagrinėti iš naujo, tokiu Sprendimu yra neužtikrinami trečiojo suinteresuoto asmens teisėti interesai, jis nėra apginamas dėl patirtos diskriminacijos negalios pagrindu, kas, manytina, nėra suderinama su teisingumo, protingumo, protingumo, sąžiningumo principų užtikrinimu ir galimai pažeidžia proceso dalyvių interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 buvo priimtos bylose, kurių nagrinėjimo dalykas buvo visiškai skirtingas, nei byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą (minėtose bylose buvo nagrinėjamas neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus klausimas (byloje Nr. A-500-756/2016), bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priimto sprendimo teisėtumas (byloje Nr. eA-4688-415/2018)), todėl nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad apeliacinės instancijos teismo priimtas Sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų taikymo praktikos nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas.

83. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas prašyme nenurodė nė vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo kitoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, kurioje esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, būtų kilęs tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Atsakovas taip pat nenurodė konkrečių teismų praktikoje suformuotų taisyklių, kurias apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs.

84. Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo teisės aktus (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą bei Aprašą), kuriuose įtvirtintos darbdavio pareigos dėl siekiančių įsidarbinti asmenų su negalia sveikatos tikrinimo tvarkos ir kt., yra skirtos darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui, o ne juridiniam asmeniui (šios nutarties 57-61 punktai), tačiau savo prašymo atnaujinti procesą negrindžia tuo pagrindu, kad buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį; taip pat nenurodo jokių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų, kurie leistų teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos taikant minėtus teisės aktus.

85. Atsakovas prašyme atnaujinti procesą taip pat nurodo, kad atsisakymas įdarbinti trečiąjį suinteresuotą asmenį buvo grindžiamas Įmonės vadovo nustatyta tvarka dėl darbuotojų profilaktinių sveikatos tikrinimų, todėl būtent Įmonės vadovas, o ne kitas juridinis ar fizinis asmuo, buvo tiesiogiai atsakingas už M. K. nepalankių įdarbinimo bei darbo sąlygų nustatymą Įmonėje. Šie prašymo atnaujinti procesą motyvai liudija, kad atsakovas iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir apskritai byla būtų išnagrinėta iš naujo, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalis nenustato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė.

86. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Tarnybos prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) nėra pagrįstas.

87. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-176-502/2021 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

88. Pareiškėjas UAB „PALINK“ prašo priteisti jam 525,68 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinęs pagalbą, rengiant atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

89. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovo Tarnybos prašymas atnaujinti procesą atmetamas, remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, įvertinusi pareiškėjo prašymo pagrįstumą (pateiktą 2021 m. kovo 23 d. atstovavimo sutartį, 2021 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas serija APB Nr. 20405 ir SEB banko 2021 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymą Nr. D001029758) bei pateikto atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo apimtį ir turinį, sprendžia, kad nors UAB „PALINK“ prašomų atlyginti jo patirtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau jis nėra proporcingas pareiškėjui suteiktoms teisinėms paslaugoms (nedidelė atsiliepimo apimtis, pakartotinis dalyvavimas byloje), todėl turi būti mažinamas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą tenkina iš dalies ir UAB „PALINK“ iš atsakovo priteisia 200 Eur pagrįstų bei proporcingų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-176-502/2021 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-176-502/2021 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PALINK“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PALINK“ skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „PALINK“ iš atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos priteisti 200 EUR (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė