60e1bd45-7aa5-4228-bbfc-bd5423f742ff · Lietuvos apeliacinis teismas

Pirmosios instancijos teismas                                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-386/2012                                                            Proceso Nr. 1-28-1-00336-2011-8        Procesinio sprendimo kategorija         1.2.14.1.2.; 1.2.14.10.; 1.2.22.3.;         2.4.6.2.2. (S)LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),teisėjų:

Viktoro Kažio, Lino Žukausko, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Ksendzovai,nuteistajam M. B.,gynėjui Konradui Pabijanskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (dėl Č. B. turto pagrobimo, įsibraunant į patalpÄ ) - 20 parų areÅ¡to;- pagal BK 187 str. 1 d. (dėl Č.

B. turto sugadinimo ir sunaikinimo) - 25 parų areÅ¡to, - pagal BK 254 str. 1 d. (dėl Č. B. Å¡aunamojo ginklo pagrobimo) - 30 parų areÅ¡to, - pagal BK 178 str. 2 d. (dėl J. V. turto pagrobimo, įsibraunant į patalpÄ ) - 10 parų areÅ¡to, - pagal BK 187 str. 1 d. (dėl J. V. turto sunaikinimo ir sugadinimo) - 20 parų areÅ¡to.              Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1, 2 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė paskirta keturiasdeÅ¡imt parų areÅ¡to.             Vadovaujantis BK 49 str. 5 d., paskirtÄ bausmę – areÅ¡tÄ nustatyta atlikti poilsio dienomis.

Procesas dėl civilinių ieÅ¡kinių nutrauktas, nes žala atlyginta.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. K., tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : M. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., įsibrovęs į gyvenamÄ jį namÄ , pagrobė Č. B. priklausančius daiktus (meÅ¡kerę su rite ir valu) bei Å¡aunamÄ jį ginklÄ , o bÅ«tent:jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., 2011 m. birželio 20 d., apie 20 val., atėjo prie Č.B. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur, M.

B. likus stebėti aplinkÄ , kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, V. K. išėmus lango stiklÄ , abu įsibrovė į gyvenamojo namo vidų, kur pagrobė Č. B. priklausančius daiktus - meÅ¡kerę su rite ir valu, 180 Lt vertės, bei Å¡aunamÄ jį ginklÄ ÄŒekijos pramoninės gamybos 6 mm kalibro lygiavamzdį revolverį „Koro Brno“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 6 mm kalibro Floberto Å¡oviniais, priskiriamÄ C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, 700 Lt vertės, t.y. už tai, kad padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d. ir 254 str. 1 d.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, įsibrovę į Č. B. priklausantį namÄ , sunaikino ir sugadino jos turtÄ , 1250 Lt vertės, o bÅ«tent: jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., 2011 m. birželio 28 d., apie 20 val., įsibrovęs į Č. B. priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tyčia bendrais veiksmais iÅ¡pylė namo viduje rastus maisto produktus (4 Lt vertės ryžius, 12 Lt vertės kavÄ , 4 kg 15 Lt vertės cukrų, 4 Lt vertės majonezÄ , 2 pakelius 6 Lt vertės makaronų, 4 Lt vertės pomidorų padaÅ¾Ä ), iÅ¡tepliojo 15 Lt vertės skystį odiniams batams valyti, iÅ¡barstė 20 Lt vertės vaistus ir taip juos sunaikino, po to name rastÄ tepalÄ iÅ¡pylė ant 3 kėdžių bei Å¡iuo tepalu ir name rastu raÅ¡alu iÅ¡piešė bei iÅ¡tepliojo namo sienas, lubas, grindis, duris, langus, pečių, lovos užtiesalus, taip sunaikino 10 Lt vertės batų tepalÄ , 5 Lt vertės raÅ¡alÄ bei sugadino bendros 600 Lt vertės 3 kėdes, namo sienas, lubas, grindis ir pečių, bendros 500 Lt vertės, ir 40 Lt vertės lovos užtiesalus, suplėšė name buvusiÄ drobę, sulaužė nuotraukos rėmÄ , taip sunaikino 10 Lt vertės drobę ir 5 Lt vertės nuotraukos rėmÄ , t. y. už tai, kad padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 str. 1 d.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., įsibrovė į J. V. priklausantį namÄ ir pagrobė turto bendros 70 Lt vertės, o bÅ«tent:jis, 2011 m. liepos 23 d., apie 20 val., veikdamas bendrininkų grupe su V. K., valtimi (duomenys neskelbtini) upe atplaukė prie J. V. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur, M. B. likus stebėti aplinkÄ , kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimÄ , V. K. išėmė lango stiklÄ ir įlipęs į namo vidų iÅ¡spyrė namo duris, pro kurias į vidų pateko M.

B.. Ä®sibrovę į namo vidų jie pagrobė prožektorių „Philips“, 20 Lt vertės, 20 Lt vertės spintos spynÄ ir 30 Lt vertės dviračio užraktÄ , tuo padarydami nukentėjusiajam J. V. 70 Lt žalÄ ., t. y. už tai, kad padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 str. 2 d.Taip pat jis nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku tyčia sunaikino bei sugadino J. V. priklausantį 1778 Lt vertės turtÄ , o bÅ«tent:jis, 2011 m. liepos 23 d., apie 20 val., valtimi (duomenys neskelbtini) upe atplaukė prie J.

V. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur, M. B. likus stebėti aplinkÄ , kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamÄ veikÄ , V. K. išėmė ir sudaužė, taip jį sunaikindamas, lango stiklÄ , 35 Lt vertės, įlipo į namo vidų ir iÅ¡spirdamas namo duris sugadino įėjimo durų spynÄ , 60 Lt vertės. Tokiu bÅ«du M. B. ir V. K. įsibrovė į namo vidų ir bendrais veiksmais tyčia iÅ¡pylė ant grindų namo virtuvėje rastus 1 kg miltų, 8 Lt vertės, 1 l aliejaus, 20 Lt vertės, 1 kg druskos, 5 Lt vertės, 5 kg vaismedžių balinimo miltelius, 20 Lt vertės, ir taip juos sunaikino.

Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , prie namelio stovinčioje metalinėje spintoje dalį rasto tepalo (be vertės) iÅ¡pilstė ant grindų, taip sugadindami grindis, 25 Lt vertės, kita dalimi rasto tepalo (be vertės) apipylė name buvusiÄ sofÄ -lovÄ , 200 Lt vertės, antklodę „Dormeo“, 200 Lt vertės, 2 medines kėdes, bendros 100 Lt vertės, drabužius, 200 Lt vertės, 4 rankÅ¡luosčius, bendros 160 Lt vertės, 4 pagalves, bendros 200 Lt vertės, 10 kv.m. kiliminės dangos, 200 Lt vertės, 2 vnt. lovos užtiesalų, bendros 20 Lt vertės, paklodę, 10 Lt vertės, tapetus, 100 Lt vertės, apipylė bei peiliuku subadė pripučiamÄ Äiužinį, 85 Lt vertės, ir taip tepalÄ sunaikino (be vertės) bei sugadino grindis ir minėtus daiktus, bendros 1530 Lt vertės, po ko iÅ¡situÅ¡tino į 2 vnt. moteriÅ¡kų skrybėlių, bendros 100 Lt vertės, taip jas sugadindami, t.y. už tai, kad padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 str. 1 d.Nuteistasis M.

B. apeliaciniu skundu praÅ¡o apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl veikos pagal BK 254 str. 1 d. panaikinti ir Å¡ioje dalyje jį iÅ¡teisinti. KitÄ skundžiamo nuosprendžio dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje bylÄ perduoti prokurorui. Apelianto nuomone, teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas dėl ginklo pagrobimo. Skundžiamame nuosprendyje tik formaliai nurodoma, kad apeliantas veikė bendrininkų grupe, tačiau teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar Å¡i veika gali bÅ«ti priskiriama bendrininkams, ar turi bÅ«ti vertinama kaip nuteistojo V.

K. ekscesas. Å ioje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas buvo paėmęs, lietęs ar iÅ¡sinešęs aptariamÄ ginklÄ iÅ¡ Č. B. sodybos, kad apeliantas siekė ar turėjo tikslÄ tyčia pagrobti šį ginklÄ , kad jis ir V. K. turėjo iÅ¡ankstinį susitarimÄ jį pagrobti. Tai, kad šį ginklÄ iÅ¡sinešė bÅ«tent V.K., patvirtina Å¡io nuteistojo ir apelianto parodymai, abiejų nuteistųjų akistatos metu ir daiktų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys. Skundo autorius mano, kad teismas nepagrįstai atmetė gynybos praÅ¡ymÄ skirti daktiloskopinę ekspertizę ir nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika, suformuota kasacinėje byloje Nr. 2K-571/2004.Be to, skundžiamame nuosprendyje nėra iÅ¡analizuoti apeliantui inkriminuotų visų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai bei jo tyčia.

Aptardamas kasacinės nutarties Nr. 2K-55/2012 motyvus, teigia, kad apeliantui nepagrįstai inkriminuotas bendrininkavimas.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad abu nuteistieji atsakingi už atsiradusius padarinius, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto ir V. K. susitarimÄ pagrobti kokį nors turtÄ . Be to, byloje nėra nustatyta į kÄ buvo nukreipta abiejų nuteistųjų tyčia. Apeliantas mano, kad, Å¡iuo atveju, jų tikslas, tyčia ir susitarimas galėjo apimti tik veikÄ , numatytÄ BK 187 str. 1 d., tačiau ir tai nėra nustatyta Å¡ioje byloje.

Tai, kad apeliantas, įsibraudamas į patalpas, neturėjo tikslo pagrobti svetimÄ turtÄ , patvirtina apelianto ir nuteistojo V. K. apklausose bei Å¡ių nuteistųjų akistatos metu užfiksuoti duomenys. Tokiu bÅ«du, byloje nenustatyta, koks buvo bendrininkų susitarimas. Todėl apeliantas teigia, kad, Å¡iuo atveju, svetimo turto, taip pat ir Å¡aunamojo ginklo, pagrobimas turi bÅ«ti vertinamas kaip nuteistojo V. K. ekscesas.Teismas nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiųjų parodymais apie jiems padarytos žalos dydžius.

Todėl apeliantas mano, kad Å¡i žala nustatyta neteisingai ir teismas nepagrįstai atmetė gynybos praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos dydžio nustatymo. Be to, skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė jokių motyvų, patvirtinančių bÅ«tent tokį žalos dydį, atitinkantį BK 187 str. 1 d. požymius. Skundo autorius teigia, kad tokiu bÅ«du teismas nesilaikė teismų praktikos, suformuotos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose Barbera, Messeguė ir Jabardo v.

Ispanijos karalystė, 1988-12-06 sprendimas, A serija, Nr. 146; Telfner v. Austrija, 2001-03-20 sprendimas Nr. 33501/9620 ir kt. bei kasacinėje byloje Nr. 2K-185/2010. Todėl apeliantas teigia, kad jis pagal BK 187 str. 1 d. nuteistas nepagrįstai ir baudžiamoji byla Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti grÄ Å¾inta prokurorui, nes kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės neatitinka BPK 219 str. 3, 4, 5 ir 7 p. reikalavimų.Apelianto nuomone, Å¡ios bylos kaltinamasis aktas yra neiÅ¡samus bei nepagrįstas bylos aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti visi bylai reikÅ¡mingi duomenys, dėl ko priimtas baudžiamojo įstatymo nuostatų neatitinkantis apkaltinamasis nuosprendis.

Vadovaudamasis kasacinių nutarčių Nr. 2K-250/2009, 2K-441/2004, 2K-413/2010, 2K-414/2010, 2K-387/2011, 2K-513/2011, 2K-575/2011 motyvais ir BPK 254 str. 3 d. nuostatomis, teigia, kad Å¡i byla turi bÅ«ti perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Be to, Å¡iame kaltinamajame akte buvo klaidingai nurodyta, kad byloje nenustatyta apelianto baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala yra pilnai atlyginta. Tokiu bÅ«du, apeliantas negalėjo tinkamai ginti savo pozicijos byloje pirmosios instancijos teisme, ir tokio kaltinamojo akto pagrindu priimtas nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu.

Skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyti iÅ¡samÅ«s motyvai dėl apelianto pirmosios instancijos teismui nurodytų kaltinamojo akto trÅ«kumų. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė ir BPK 305 str. reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. B. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokurorė – atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis, veikdamas bendrininkų grupe su V.

K., padarė skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir 254 str. 1 d.Apeliacinio skundo argumentai apygardos teismo iÅ¡vadų dėl nuteistojo kaltės, įrodymų vertinimo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo nepaneigia.Pagal BPK 320 str. 3 d., teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.Apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo metu apeliantas savo apeliacinį skundÄ palaikė tik iÅ¡ dalies, t. y. jis nebeginčijo skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadų dėl jo (M.

B.) pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 187 str. 1 d. ir prašė Å¡ioje dalyje jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės bei nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ . Taip pat jis nebeprašė skirti daktiloskopinę ekspertizę dėl rankų pirÅ¡tų pėdsakų suradimo ant skundžiamame nuosprendyje nurodyto ginklo bei nustatyti sugadinto turto vertę. IÅ¡ to seka, kad apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl bendrininkavimo instituto nuostatų taikymo pagrobiant svetimÄ turtÄ bei Å¡aunamÄ jį ginklÄ , t. y. ginčija jo padarytų nusikalstamų veikų juridinį vertinimÄ pagal BK 178 str. 2 d. ir 254 str. 1 d. bei tyčios turinį.Su tokiais apelianto teiginiais sutikti negalima, nes jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 str. 1 d.).

Taigi, bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

BÅ«tinas Å¡io instituto požymis yra bent dviejų bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamÄ veikÄ galimas žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.) ir jis galimas visose nusikalstamos veikos stadijose iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas. Konstatuojant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-630/2011, 2K-10/2012).

Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009). Todėl apelianto teiginys, kad jis nepagrobė svetimo turto nei iÅ¡ Č.

B., nei iš J. V. gyvenamųjų patalpų (tai, neva, padarė tik jo bendrininkas V. K.), neleidžia daryti išvados, jog jis nedalyvavo nusikalstamų veikų padaryme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog teisiamajame posėdyje M. B. neprisipažino bendrais veiksmais padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir atsisakė duoti parodymus, nepaneigia jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti visi teismo procese patikrinti įrodymai, tarp jų tiek apelianto, tiek ir nuteistojo V.

K. parodymai, atlikta šių parodymų analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, motyvuotai paneigti įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms prieštaraujantys nuteistojo parodymai.Iš tiesų, ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti įtariamųjų, nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai neturi būti vertinami kaip turintys įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį. Tačiau tai nereiškia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, į juos neturi atsižvelgti.

Å ie parodymai turi reikÅ¡mės vertinant kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, tarp jų ir kaltinamųjų ar nuteistųjų teisme duotus parodymus. Jei ikiteisminio tyrimo metu duoti įtariamųjų parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste turi reikÅ¡mės teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi. TokiÄ teismų praktikÄ dėl įtariamųjų parodymų įrodomosios vertės formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-554/2006, 2K-7-198/2008).Kolegijos nuomone, bÅ«tent taip nuteistojo M.

B. paaiÅ¡kinimus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, vertino apygardos teismas. IÅ¡ M. B. „Atvirų prisipažinimų“, raÅ¡ytų (duomenys neskelbtini) PK virÅ¡ininkui (1 t. 27, 86 b. l.) seka, kad Å¡aunamÄ jį ginklÄ ÄŒ. B. sodyboje po lovos užtiesalu rado bÅ«tent jis. M. B. taip pat patvirtino, kad sodyboje už lovos rado meÅ¡kerę. J. V. sodyboje matė, kad V. K. paėmė prožektorių.Å ie M. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodyti duomenys iÅ¡ esmės sutampa su viso proceso metu nuosekliais V.

K. parodymais apie tai, kad „<...M. irgi nešė ginklÄ , apžiÅ«rinėjome, galvojome, kad ginklÄ reikėtų parduoti...>“, „<...M. sakiau, kad jei parduosiu (ginklÄ ) ir pinigus pasidalinsime...>“, „<...iÅ¡ namo su savimi paėmėme revolverį ir meÅ¡kerę...>“, „<...stalčiuje radau prožektorių ir jį padaviau M., o einant namo M. man atidavė prožektorių...>“, „<...su M. B. iÅ¡ sodybos nešėm pavogtus daiktus...>“, „<..M. buvo iÅ¡metęs meÅ¡kerę pro langÄ , iÅ¡eidamas paėmė meÅ¡kerę, eidami apžiÅ«rinėjome daiktus...>“ (1 t. 28, 56-57, 85, 95-96, 114-116, 130 b. l.; 2 t. 34 b. l.). Kolegijai nekyla jokių abejonių, kad abu nuteistieji, kartu įsibraudami į Č.

B. ir J. V. gyvenamÄ sias patalpas, neabejotinai suvokė bendrai daromų veikų pavojingumÄ ir norėjo taip veikti, t. y. abu siekė sugadinti ir sunaikinti bei neteisėtu bÅ«du užvaldyti nukentėjusiesiems priklausančius daiktus.Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamų veikų metu nuteistieji M. B. ir V. K. veikė kartu ir jų bendrais veiksmais padarytus nusikaltimus teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d., 254 str. 1 d. ir 187 str. 1 d.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamieji (nuteistieji) ir (ar) jų gynėjai, gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir nuteistojo M. B. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, bei nuteistojo V. K. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, vertino visų bylos duomenų visete ir ne taip kaip norėtų nuteistasis ir (ar) jo gynėjas, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas.

Be to, apeliantas savo skunde nenurodo, kad jo kaltė pagrįsta ne įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, o teismas įrodymais bÅ«tų pripažinęs duomenis, kurių nebuvo galima patikrinti BPK numatytais veiksmais. Taigi, teigti, kad apygardos teismas pažeidė BPK 20 ar (ir) 305 str. reikalavimus, nėra jokio pagrindo.Tokiu bÅ«du kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi byloje surinktų ir Å¡ioje nutartyje aptartų duomenų visetu, nuosprendžio iÅ¡vados yra pagrįstos patikimais įrodymais, tinkamai įvertinus jų tarpusavio ryšį ir loginę sekÄ .Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto skunde nurodyta bei nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teisme dar kartÄ pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-571/2004 nėra žemesnių instancijų teismus saistantis precedentas, nes nagrinėjamos ir paminėtos bylos, kuriÄ iÅ¡nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Å¡ios bylos kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytu teismo argumentu dėl kaltinamojo akto atitikimo paminėtai baudžiamojo proceso normai, todėl plačiau jo neanalizuoja. Atmestini ir apelianto teiginiai apie neva nepagrįstai nepripažintÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (nukentėjusiesiems padarytis žalos atlyginimÄ ). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė bÅ«tent tokiÄ nuteistojo M.

B. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 3 p.), todėl dar kartÄ revizuoti šį sprendimÄ nebėra prasmės.Kartu kolegija atkreipia skundo autoriaus dėmesį ir į tai, kad baudžiamojo įstatymo taikymas, o tuo pačiu ir kaltininko atsakomybę lengvinančių ar (ir) sunkinančių aplinkybių pripažinimas, yra tik teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad teismas nėra saistomas tokių duomenų apie aptariamas aplinkybes nurodymu (ar jų nenurodymu) kaltinamajame akte. Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis M.

B. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 str. 1 d. bei protokolus dėl susitaikymo, pasiraÅ¡ytus apelianto bei nukentėjusiųjų Č. B. ir J. V..Baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės esmės, humanizmo principo kyla bÅ«tinybė individualizuojant atsakomybę atsižvelgti ir į aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bei kad tokios pozicijos turi bÅ«ti laikomasi ir taikant BK 38 str. nuostatas.Pagal pastarojo baudžiamojo įstatymo reikalavimus, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi teisę atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. TokiÄ teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau iÅ¡vardintos sÄ lygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 d. (negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡iuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai).BK 38 str. 1 d. nustatytas sÄ lygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti Å¡ių sÄ lygų įvykdymo tinkamumÄ .

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, nuteistasis M. B. savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d. ir priskiriamo nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), padarymo pripažino visiškai. Jis neturi nepanaikintų ir neišnykusių teistumų (1 t. 161 b. l.) ir, atitinkamai, nėra pripažintas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Administracine tvarka nebaustas (1 t. 164 b. l.) ir nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. Minėtuose protokoluose dėl susitaikymo nukentėjusieji Č.

B. ir J. V. pareiÅ¡kė, kad jie susitaiko su M. B., bei dar kartÄ patvirtino, kad nereiÅ¡kia reikalavimų atlyginti jiems žalÄ ir tokia žala jiems nėra padaryta.Nuteistasis M. B. atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų ir Lietuvos apeliaciniame teisme pasižadėjo daugiau nebenusikalsti bei iÅ¡reiÅ¡kė labai kritiÅ¡kÄ savo požiÅ«rį į savo elgesį, buvusį praeityje. Å iuo metu jis studijuoja (duomenys neskelbtini) pirmos pakopos (bakalauro) nuolatinių studijų programoje visiÅ¡kai valstybės finansuojamoje vietoje (1 t. 21 b. l.).

Å ios aplinkybės neabejotinai leidžia kolegijai daryti iÅ¡vadÄ apie nuteistojo dabartinį teigiamÄ ir pozityvų socialinį elgesį. Taigi, minėtų duomenų visetas rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylÄ pagal BK 187 str. 1 d. dėl minėtų proceso dalyvių susitaikymo, nėra. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, darytina iÅ¡vada, jog M. B. bÅ«sima gyvensena ir elgesio pobÅ«dis ateityje nebus nusikalstami.

AukÅ¡tesnysis teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, daro iÅ¡vadÄ , kad, Å¡iuo atveju, yra visos BK 38 str. 1 d. numatytos sÄ lygos atleisti M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 str. 1 d. ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡ioje dalyje jam nutraukti. TokiÄ teismų praktikÄ dėl BK 38 str. nuostatų taikymo formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2012, 2K-589/2011, 2K-490/2011, 2K-291/2011).Tačiau apelianto praÅ¡ymas neskirti jam laisvės atėmimo bausmės negali bÅ«ti svarstomas, nes pirmosios instancijos teismas minėtos rÅ«Å¡ies bausmė jam net nepaskyrė.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad M. B. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 3, 4 ir 5 d.). Sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 254 str. 1 d., sankcijoje yra nustatytos tik dvi bausmių rÅ«Å¡ys – areÅ¡tas ir laisvės atėmimas iki septynerių metų. Å ioje byloje nėra nustatyta visuma BK 62 str. nurodytų sÄ lygų, leidžiančių skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę bei iÅ¡imtinių aplinkybių, įgalinančių taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas.Todėl, prieÅ¡ingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismas, už vieno sunkaus ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymÄ , parinkdamas jam (M.

B.) negriežčiausiÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , BK 41, 49 str., 54 str. 2 d. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir Å¡ių veikų skaičių, kaltininko asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai (2 t. 22, 24-25 b. l.), yra jauno amžiaus, studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete (2 t. 21, 23 b. l.)), nustatytÄ po vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ (BK 59 str. 1 d. 3 p.) ir sunkinančiÄ (BK 60 str. 1 d. 1 p.) aplinkybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės rÅ«Å¡ies nustatymui. Pagal BK 49 str. 3 d. nuostatas, minėtos bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis yra Å¡iek tiek daugiau nei penkiasdeÅ¡imt dvi paros.

Be to, Å¡iÄ bausmę, jei jos dydis nevirÅ¡ija aptariamo baudžiamojo įstatymo 5 d. nustatyto termino, teismas gali nustatyti jÄ atlikti poilsio dienomis. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes bei į tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu nuteistasis M. B. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 str. 1 d. ir jam baudžiamoji byla Å¡ioje dalyje nutrauktina, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam M. B. pagal BK 254 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. paskirtos bausmės turi bÅ«ti bendrinamos dalinio sudėjimo bÅ«du.

Subendrinta bausmė M. B. skirtina ženkliai mažesnė už BK 49 str. 3 d. numatytÄ tokios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį.Kolegijos nuomone, tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir atitinka teisingumo principÄ . Todėl dar labiau jÄ Å¡velninti ar skirti kitÄ jos rūšį, kaip to praÅ¡o apeliantas, nėra teisinio pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį, kuria M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. (dėl Č. B. turto sugadinimo ir sunaikinimo) bei pagal BK 187 str. 1 d. (dėl J. V. turto sugadinimo ir sunaikinimo), panaikinti. Vadovaujantis BK 38 str. 1 d., M. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 str. 1 d. (dėl Č. B. turto sugadinimo ir sunaikinimo) bei pagal BK 187 str. 1 d. (dėl J. V. turto sugadinimo ir sunaikinimo) ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡ioje dalyje M.

B. nutraukti.Panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. B. paskirtų bausmių bendrinimo BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1, 2 p., 6 d. pagrindu.Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., M. B. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ir 254 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti trisdeÅ¡imt parų areÅ¡to. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                          Valdimaras Bavėjanas Teisėjai                                                                      Viktoras Kažys                                                                       Linas Žukauskas