2019-09-04 Nr. AB-17156-3-64-3-00008-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1500-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00008-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI) 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. gegužės mėnesio antros pusės, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jis buvo laikomas kamerose, kuriose ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima į grindis įtvirtinti baldai, todėl nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė. Šiaulių TI kameroje Nr. 104 buvo atsiradęs pelėsis, o kameroje Nr. 76 tualetas neatskirtas nuo gyvenamos patalpos, todėl kartu laikomi asmenys turėjo gamtinius reikalus atlikti matant kitiems sulaikytiesiems, kameroje skisdavo nemalonūs kvapai. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė diskomfortą, psichologinę įtampą, išgyvenimus. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad patyrė neturtinę žalą ir prašė už visą laikotarpį, praleistą Šiaulių TI, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. gegužės 22 d. Šiuo laikotarpiu, kameroje Nr. 16 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,55 iki 3,82 kv. m ploto, kameroje Nr. 96 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,9 iki 3,79 kv. m ploto, kameroje Nr. 104 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 4,72 kv. m ploto, kameroje Nr. 40 buvo laikomi 4–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,73 iki 3,82 kv. m ploto, kameroje Nr. 13 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,29 iki 3,97 kv. m ploto, kameroje Nr. 90 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,65 iki 3,99 kv. m ploto, kameroje Nr. 81 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,35 iki 3,68 kv. m ploto, kameroje Nr. 76 buvo laikomi 2 asmenys ir vienam iš jų teko 4,62 kv. m ploto, kameroje Nr. 72 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,88 iki 4,44 kv. m ploto.

Atsakovas nurodė, kad pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai, atsakovo teigimu, nereiškia, jog sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, kadangi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas), 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 kv. m viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma. Atsakovo nuomone, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, o ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Kadangi pareiškėjui teko nuo 3,68 kv. m iki 18,9 kv. m gyvenamojo kameros ploto, todėl atsakovas padarė išvadą, jog visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus ir minimalaus ploto normos pažeidimas nebuvo nenustatytas, o baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Atsakovo teigimu, Šiaulių TI kamerose, tarp jų ir pareiškėjo nurodomoje 76 kameroje, yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Atsakovo teigimu, Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos higienos normų įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsakovo nuomone, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris), mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Atsakovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktą Nr. PA 6-447, kuriame nurodyta, jog kameroje Nr. 104 pelėsio nebuvo. Atsakovas pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose.

Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Atsakovas informavo, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planu 2016–2017 m.

Taip pat atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. Minėto straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais, t. y. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. sausio 12 d. pažyma Nr. 60/09-1577 „Dėl R. G.“, iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. vasario 22 d. (222 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 222 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 222 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

7. Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 16 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,91 kv. m) teko nuo 3,58 kv. m (kameroje 5 asmenys) iki 4,48 kv. m (kameroje 4 asmenys), 5,97 kv. m (kameroje 3 asmenys), 8,96 kv. m (kameroje 2 asmenys), Nr. 96 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,77 kv. m) teko nuo 3,55 kv. m (kameroje 5 asmenys) iki 4,44 kv. m (kameroje 4 asmenys), 17,77 kv. m (kameroje 1 asmuo), Nr. 104 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,83 kv. m) teko 4,21 kv. m (4 asmenys), Nr. 40 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 20,44 kv. m) teko nuo 3,41 kv. m (6 asmenys) iki 4,09 kv. m (5 asmenys), 5,11 kv. m (4 asmenys), Nr. 13 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 13,95 kv. m) teko nuo 3,59 kv. m (4 asmenys) iki 4,65 kv. m (3 asmenys), Nr. 81 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 5,72 kv. m) teko nuo 2,86 kv. m (kameroje 2 asmenys, 3 dienos) iki 5,72 kv. m (kameroje 1 asmuo), Nr. 90 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 18,13 kv. m) teko nuo 3,63 kv. m (kameroje 5 asmenys) iki 4,53 kv. m (kameroje 4 asmenys), Nr. 76 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,39 kv. m) teko 4,20 kv. m (kameroje 2 asmenys), Nr. 72 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,12 kv. m) teko nuo 4,06 kv. m (kameroje 2 asmenys) iki 8,12 kv. m (kameroje 1 asmuo). Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjui 3 dienas (kamera Nr. 81) buvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kameros ploto, tačiau visą kitą laiką pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Teismas iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ nustatė, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, buvę baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės.

8. Dėl sąlygų kameroje Nr. 104 atsiradusio pelėsio ir drėgmės, teismas nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-447 (19.4.1.6.12) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 16, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. vasario 9 d., Nr. 104, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 11 d., ir pažeidimų nenustatyta. Taigi, teismo vertinimu, iš paminėto patikrinimo akto nustatyta, jog pareiškėjo teiginys dėl kameroje Nr. 104 esančio pelėsio ir drėgmės nepasitvirtino, bei kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, galimybė išvėdinti kameras per langus buvo sudaryta. Iš Šiaulių TI 2017 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62108-8 teismas nustatė, kad Šiaulių TI per 2016 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 16 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, sanitarinio mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba (2016 m. sausio mėn.). Pareiškėjas šioje kameroje buvo nuo 2016 m. spalio 13 d. Kameroje Nr. 90 atliktas pelėsio valymas, nuvalytų plotų dažymas (2016 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn.), pareiškėjas šioje kameroje buvo nuo 2017 m. kovo 7 d. Kameroje Nr. 104 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, sanitarinių mazgų aptvėrimų gamyba ir montavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, kriauklės sumontavimas (2016 m. rugsėjo mėn.), pareiškėjas šioje kameroje buvo nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 11 d. Taigi, teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo suremontuotose paminėtose kamerose.

9. Teismas nustatė, kad kameroje Nr. 81 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra plokštė ir užuolaida, o kameroje Nr. 76 – plokštė, tačiau kokios atitvarinės konstrukcijos yra iš priekio (ar yra durys ir kokio dydžio), atsakovas nenurodė. Kitose, be paminėtų, kamerose esančių tualetų ar sanitarinių mazgų pareiškėjas neskundė, tad teismas jų nevertino. Vertinant skundžiamose kamerose tualetų įrengimą, teismas pažymėjo, jog nors tualetai kamerose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl ventiliacijos tualete nebuvimo vertinama kaip pagrįsta. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kameroje Nr. 76 buvo 4 dienas, o kameroje Nr. 81 pareiškėjas buvo 3 dienas.

10. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo sveikatos istorija nustatė, jog pirminės gydytojų apžiūros metu 2016 m. spalio 14 d. pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholis. Pareiškėjas 2016 m. spalio 18 d. ir 2017 m. sausio 25 d. nusiskundimų neturėjo, tačiau į Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybą po kartą kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini). Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, teismas nurodė, kad nėra galimybės konstatuoti, jog dėl Šiaulių TI sąlygų pareiškėjas patyrė jo skunde nurodytus nepatogumus, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi vieną kartą (dėl negalėjimo pasinaudoti dušu), į pareiškėjo skundą buvo atsakyta, daugiau skundų pareiškėjas nebuvo pateikęs.

12. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas, tačiau spręsdamas dėl priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, teismas atsižvelgė į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, buvo nustatyta, jog pareiškėjui 3 dienas buvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kameros Nr. 81 ploto, pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo kamerose Nr. 76 ir Nr. 81 pripažinti pagrįstais, tačiau pareiškėjas kameroje Nr. 76 buvo 4 dienas, o kameroje Nr. 81 pareiškėjas buvo 3 dienas. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

13. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina 50 Eur suma, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudarė faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 5 000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

III. 14. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 14 d. sprendimą ir priteisti didesnę jo prašomą neturtinės žalos sumą.

15. Pareiškėjo nuomone, teismas vertindamas kameroje laikomam asmeniui tenkantį plotą, nepagrįstai neišskaičiavo iš bendro ploto, baldais užimamo ploto, kadangi kamerose buvęs baldų kiekis sumažino kameros erdvę ir trukdė judėti. Pareiškėjas nurodo, kad nors teismas nustatė pažeidimus ir pripažino, jog valstybė neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, tačiau priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka patirtų išgyvenimų.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas įstaigoje visą laiką buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, jam teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Be to, kaip nurodė teismas, nors teisės aktai nenumato sanitarinio mazgo ploto išskaičiavimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinio mazgo ir baldų buvimas, esant minimaliai užtikrintam kameros plotui, taip pat sukelia papildomus nepatogumus, net ir atėmus sanitarinio mazgo plotą iš viso kameros ploto ir padalinus iš asmenų, esančių kameroje skaičiaus, vis tiek pareiškėjui teko daugiau nei 3,6 kv. m, o toks plotas pagal EŽTT pripažįstamas tinkamu. Atsakovo teigimu, nors pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino baldų užimamo ploto, kadangi neišsireikalavo nuotraukų, tokie jo argumentai atmestini, kadangi teismui buvo pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažyma Nr. 62/265, iš kurios matyti ne tik kameroje esantys baldai, bet ir jų užimamas plotas. Šiaulių TI nurodo, kad ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, jokių aplinkybių, jog kalinimo sąlygos iš esmės pakenkė jo sveikatai, nebuvo nustatyta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, pareiškėjui R. G. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. gegužės 22 d.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nustatęs, kad pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma buvo nežymiai pažeista 3 dienas laikant jį kameroje Nr. 81, nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais kamerose Nr. 76 ir Nr. 81, kuriose pareiškėjas buvo laikomas 4 ir 3 dienas, kitas pareiškėjo skunde nurodytas pretenzijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų pripažino nepagrįstomis ir neįrodytomis. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad priteistos neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas ir nekompensuoja jo patirtų išgyvenimų, be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino baldais užimto ploto, kuris varžė jo judėjimo laisvę.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui priteista per maža kompensacija už patirtą neturtinę žalą, pirmiausia pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

23. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

24. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją).

25. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui būnant Šiaulių TI 7 dienas nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, nes sanitariniai mazgai kamerose Nr. 76 ir Nr. 81 buvo nevisiškai atitverti nuo likusio kameros ploto, be to, nustatė, kad pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma buvo nežymiai pažeista 3 dienas laikant jį kameroje Nr. 81.

26. Pareiškėjas prašė priteisti jam 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

27. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, į tai, kad pareiškėjo laikymas Šiaulių TI truko ilgą laiką (222 dienas), tačiau pažeidimai buvo tik trumpalaikiai ir nežymūs, ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas (50 Eur) yra adekvatus padarytam pažeidimui ir patirtai žalai.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, tinkamai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, iš esmės nustatė visas bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė