2023-07-26 Nr. AB-13757-3-64-3-01999-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-413-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01999-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2021 m. liepos 7 d. raštą Nr. (7.9E)-2D-11184 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo prašymus Nr. BIR-07, Nr. BIR-08, Nr. BIR-09, Nr. BIR-10; 3) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. 21R3-(AG3-111/23-2021) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiame rašte nurodyta Inspekcijos išvada, kad visi prašymuose nurodyti prašymai bei keliami klausimai yra susiję su pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), aukščiu ir Inspekcijos darbuotojų vertinimu (įpareigojimais) šiuo aspektu, o taip pat Inspekcijos administraciniais sprendimais, kurie buvo priimti daugiau nei prieš 6 mėnesius, bei pareiškėjui yra žinomi. Todėl prašymuose nurodyti klausimai, nesant tam teisinio pagrindo, Inspekcijoje nagrinėjami nebus. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspekcija atlieka teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Tai reiškia, kad Inspekcijos suteikta konsultacija (ar informacija) jau kitą dieną gali nebeatitikti tikrovės, jeigu per praėjusį laiką Inspekcija surinks naujų dokumentų ar duomenų. Todėl esant tokiai situacijai, statytojas pagrįstai kreipiasi į Inspekciją patikslintos (aktualios) informacijos (konsultacijos ar metodinės pagalbos), ypač kai nuo gautos informacijos jau praėjęs nemažas laiko tarpas, arba jeigu staiga Inspekcija ima vadovautis informacija, neatitinkančia tos, kurią pati ir suteikė.

3. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamame Rašte Inspekcija nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatomis, nurodydama, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Pažymėjo, kad Inspekcijos nurodyto įstatymo dalyje kalbama apie skunde nurodytus pažeidimus, tuo tarpu pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi su prašymais nieko neskųsdamas, o prašydamas tik pagalbos, tikslios ir patikimos informacijos suteikimo.

4. Pareiškėjas nurodė, kad raštu Nr. BIR-07 Inspekcijai uždavė klausimą, ar gali vadovautis tuo, kas jam Inspekcijos pakartotinai buvo išaiškinta (H=2,60m), apie tai pačios Inspekcijos nurodant teismui, ar negali. Nėra ginčo dėl to, kad Inspekcijos jau buvo klausta dėl pastato fasadinės sienos aukščio, kaip nėra ginčo ir dėl to, jog Inspekcija jau ne vieną sykį nurodė, kad pastato fasadinės sienos aukštis yra H=2,60m. Problema tame, kad Inspekcija, skundžiamame Rašte išreiškusi savo poziciją, jog vadovaujasi tuo metu Inspekcijoje surinktų dokumentų ir duomenų visuma, atsisakė patikslinti (nenagrinėjo rašto Nr. BIR-07), ar šiuo metu Inspekcijos kažkada nurodytas sienos aukštis H=2,60 m tebegalioja, t. y. ar Inspekcija per praėjusį laiką nuo suteiktos informacijos momento, kartais nesurinko kitų (naujų) dokumentų ir duomenų, dėl kurių jos suteikta informacija šiuo metu yra neteisinga. Prašymu Nr. BIR-07 pareiškėjas tik norėjo, kad Inspekcija aiškiai ir paprastai atsakytų, gali jis vadovautis jos suteikta teismui (ir pareiškėjui) informacija ar ne, užuot biurokratiškai išsisukinėjusi nuo atsakymų.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad raštu Nr. BIR-08 Inspekcijos paprašė nurodyti, ar Inspekcija teismui pateikė tikrovę atitinkančią informaciją, jog pareiškėjui paaiškinta, kad fasadinės sienos aukštis (sienos vertikalios plokštumos ir stogo karnizo sandūros taškas, esantis stogo konstrukcijos apačioje) yra 2,60 m. Inspekcija, vykdydama jai priskirtas funkcijas (konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimo) galėjo (ir privalėjo) aiškiai ir paprastai atsakyti. Jeigu teismui Inspekcija pateikė teisingą informaciją, vadinasi pareiškėjui buvo paaiškinta, koks yra pastato fasadinės sienos aukštis ir iki kurios vietos šis aukštis matuojamas. Jeigu pareiškėjui buvo taip Inspekcijos išaiškinta, reiškia, kad jis teisingai elgėsi, vadovaudamasis pareiškėjui suteikta informacija, todėl nebuvo pagrindo Inspekcijai vėliau pareiškėją bausti už pastato sienos aukštį H=2,60 m. Pareiškėjo vertinimu, Inspekcija, būtent vengdama atsakomybės už suteiktą informaciją, vengia atsakyti į rašte Nr. BIR-08 pateiktą paprastą klausimą.

6. Pareiškėjas raštu Nr. BIR-09 Inspekcijos prašė nurodyti ar Inspekcija, nurodžiusi Aplinkos ministerijai, kad vadovaujasi šio pastato fasadinės sienos aukščiu H=2,60 m (VĮ Registrų centras duomenimis), nemelavo. Pareiškėjo nuomone, Inspekcijai sudėtinga pripažinti melavus Aplinkos ministerijai, kuriai pavaldi Inspekcija, kitą vertus – ne mažiau sunku Inspekcijai ir pripažinti, kad meluojama nebuvo, nes tokiu atveju iškiltų klausimas, kodėl Inspekcija šiuo metu nesilaiko jos pačios nurodyto pastato sienos aukščio H=2,60 m. Inspekcija nepagrįstai nusprendė nenagrinėti šio rašto ir jame esančių klausimų.

7. Raštu Nr. BIR-10, remdamasis tuo, kad Inspekcijos vadovas siekia, jog Inspekcija taptų patikima patarėja, prašė paaiškinti, ar šis raštas (2D-16058), kaip ir jame nurodyta informacija dėl sienos aukščio H=2.60 m, tebėra galiojanti, t. y., ar Inspekcijos vadovo suteikta informacija yra patikima. Tačiau Inspekcija ir šiuo atveju nepateikė paprasto ir aiškaus atsakymo prašomu klausimu. Lietuvos Respublikos Konstitucija įvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis). Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas.

Gero administravimo principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Pagal formuojamą teismų praktiką geras viešojo administravimo principas apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu. Tai, kad raštais Nr. BIR-07, Nr. BIR-08, Nr. BIR-09 ir Nr. BIR-10 pareiškėją kreiptis į Inspekciją dėl jos suteiktos informacijos patikimumo paskatino būtent pati Inspekcija, įrodo Inspekcijos pakitusi pozicija dėl pastato sienos aukščio H=2,60 m.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų specialistė atlikusi tyrimą nutarime nurodė, kad iš 2020 m. liepos 20 d. konsultacijos metu įrašyto pokalbio konteksto girdėti, jog tarp pareiškėjo ir Inspekcijos specialisto yra kalbama apie sienos aukštį, o ne apie pinigus. L. M. pokalbio metu aiškiai nurodo pareiškėjui, kad sieną reikėtų sužeminti iki 2,55 m, t. y. tyrimas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė, jog Inspekcija, teismams ir pareiškėjui anksčiau teigusi, kad pastato sienos aukštis H=2,60 m, staiga persigalvojo ir vedėjo L.

M. suteiktos konsultacijos metu nurodė, jog sieną reikia sužeminti jau iki 2,55 m. Toks Inspekcijos pozicijos pokytis įrodo, kad pareiškėjas pagrįstai raštais Nr. BIR-07, Nr. BIR-08, Nr. BIR-09, Nr. BIR-10 Inspekcijos pasiteiravo dėl jos suteiktos informacijos patikimumo ir kada Inspekcijos įvairioms institucijoms (teismams, Aplinkos ministerijai) ir pareiškėjui suteikta informacija nustojo (jeigu nustojo) galioti.

8. Pareiškėjas pažymi, kad pagal asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisykles, patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos Inspekcijos viršininko 2017 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės) 31 punkto nuostatas, apie prašymo ar skundo nenagrinėjimą asmeniui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo Inspekcijoje dienos, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde nenurodyta jokių asmens duomenų ryšiui palaikyti. Skundžiamame Rašte nurodytas prašymas Nr. BIR-10 buvo pateiktas Inspekcijai 2021 m. birželio 10 d., tuo tarpu Inspekcijos sprendimas dėl rašto nenagrinėjimo pareiškėjui buvo pateiktas tik 2021 m. liepos 7 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad termino administracinei paslaugai atlikti nesilaikymas nėra suderinami su įstatymų viršenybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei gero administravimo principais. Pareiškėjo vertinimu, Inspekcijos veiksmai tik po mėnesio pareiškėją informavus dėl jo raštų Nr. BIR-07, Nr. BIR-08, Nr. BIR-09 ir Nr. BIR-10 nenagrinėjimo yra nesuderinami su Taisyklių 31 punkto nuostatomis ir įstatymų viršenybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei gero administravimo principais.

9. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog jis neprašė Inspekcijos priimti jokių sprendimų, tik norėjo konsultacijų jo pateiktais klausimais. Tokios konsultacijos turėtų įtakos jo teisėms vertinant ar privalomasis nurodymas įvykdytas tinkamai. Tačiau akivaizdu, kad Inspekcijos teikiamos bendrojo pobūdžio konsultacijos pareiškėjui teisinių pasekmių nesukeltų, nes tokias teisines pasekmes, kokias nurodo pareiškėjas, gali sukelti tik privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas. Akivaizdu, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė ne pateikti Inspekcijos informacinio pobūdžio paaiškinimai dėl teisės aktų nuostatų traktavimo, bet būtent Inspekcijos surašytas privalomasis nurodymas, su kurio turiniu kituose administracinės procedūros ir teisminiuose procesuose sutiko pats pareiškėjas ir kurio teisėtumą iš esmės patvirtino teismai, nagrinėję administracinio nusižengimo ir kitas bylas, todėl šioje byloje pareiškėjo teiginiai, kad skundžiamas Raštas jam sukelia teisines pasekmes – nepagrįsti. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai nesukelia jokių teisinių pasekmių, toks aktas ar veiksmas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Pareiškėjui neįrodžius, kad Inspekcijos Raštas sukelia jam tokias teisines pasekmes, dėl kurių pasikeitė (pasikeis) jo teisių ir pareigų apimtis, jis neįrodo ir savo teisės į teisminę gynybą.

11. Atsakovas pažymėjo, kad Taisyklių 29.1 ir 29.3 papunkčiuose nurodyta, jog asmenų prašymai ir skundai nenagrinėjami VAĮ, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir kitų teisės aktų numatytais atvejais bei jeigu suėję jų padavimo terminai, numatyti Priežiūros įstatyme, VAĮ ar kituose teisės aktuose. Prašymo nenagrinėjimui pakanka bent vieno teisės aktuose numatyto pagrindo. VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. To paties įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas. Taip pat, VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

12. Inspekcija 2020 m. liepos 7 d. raštu Nr. 2D-9061 informavo pareiškėją, kad Inspekcija šiame rašte nurodytų, o taip pat ateityje teikiamų pareiškėjo kreipimųsi dėl pasikartojančių klausimų, susijusių su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), nenagrinės. Pareiškėjas tokio Inspekcijos sprendimo neskundė. Taip pat 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 2D-15694 (bei kitais daugkartiniais Inspekcijos raštais) pareiškėjui buvo pateikti išsamūs informacinio pobūdžio išaiškinimai, susiję su Pastato bei jo dalių aukščiais, jų nustatymo metodika bei galimybėmis juos taikyti ar lyginti. Į pasikartojančius pareiškėjo klausimus buvo teikti daugkartiniai atsakymai bei išaiškinimai. Dėl tų pačių aplinkybių yra pasisakyta kitų institucijų raštuose, teismų sprendimuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-924/2021 aiškiai ir konkrečiai pasisakyta, kad Inspekcija teikė pakankamus daugkartinius išaiškinimus pareiškėjui bei teismo poziciją dėl Pastato dalių aukščių, bei tai, kad pats pareiškėjas, turėdamas abejonių dėl kadastrinių duomenų neatitikimo faktiniams duomenims, nesiėmė priemonių šiems duomenims patikslinti ir jiems atnaujinti. Toks pat teisinis vertinimas pateiktas ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-89-309/2020.

13. Atsakovas dėl pareiškėjo skunde nurodomo motyvo, kad Inspekcijai privalomajame nurodyme nenurodžius skaitmeninių išraiškų, jam nėra aišku kaip įvykdyti privalomąjį nurodymą, nurodė, kad dar 2018 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas pateikė Inspekcijai prašymą Nr. VS100-41 „Dėl privalomajame nurodyme Nr. PNSS-60-170518-00019 surašytų reikalavimų tinkamo įvykdymo sąlygų išaiškinimo“. Pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 2D-12390 buvo pateiktas išaiškinimas, kurį pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjo skundą atmetė bei nurodė, kad Inspekcijos išaiškinimas yra išsamus, pakankamas bei pagrįstas. Pareiškėjo skunde bei patikslintame skunde nurodomos abejonės, kad jam nepagrįstai nurodoma vadovautis 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 2D-12390, o ne privalomuoju nurodymu, turėtų būti vertinamos kaip pareiškėjo siekis išvengti privalomojo nurodymo vykdymo, nes šiuo raštu pateiktas atsakymas į paties pareiškėjo prašymą išaiškinti privalomojo nurodymo įvykdymo tvarką, o teismo sprendimu nustatyta, kad pateiktas išaiškinimas yra tinkamas. Nei LAGK, nei Inspekcija nėra nurodžiusios pareiškėjui nevykdyti privalomojo nurodymo.

14. Atsakovas nurodė, kad LAGK 2018 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 3R-32(AG-377/04-2017) nurodyta, jog pareiškėjas 2017 m. lapkričio 21 d. raštu Inspekcijos prašė įvertinti Inspekcijos specialisto kompetenciją, nesugebėjimą vadovautis Nekilnojamojo turto kadastre įrašytais duomenimis, aiškiai ir tiksliai atsakyti į klausimą, koks turi būti jo garažo išorinių sienų aukštis metrais, nuo kurios vietos bus matuojamas boksų Nr. 1 ir Nr. 2 išorinių sienų aukštis. Pareiškėjas 2017 m. spalio 20 d. prašyme Inspekcijos prašė pateikti atsakymą, koks turi būti boksų Nr. 1 ir Nr. 2 išorinių laikančiųjų sienų (su vartais) aukštis, kuriam esant Inspekcija laikytų, kad privalomojo nurodymo reikalavimas dėl sienų sužeminimo yra įvykdytas, nuo kurios statybvietės vietos iki kurios statinio vietos bus matuojamas fasadinės sienos aukštis, tikrinant privalomojo nurodymo įvykdymą. Inspekcija 2017 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 2D-18055 nurodė, kad į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 21 d. raštą neatsakys, nes į analogiškus klausimus pareiškėjui jau buvo atsakyta Inspekcijos 2017 m. spalio 11 d. raštu Nr. 2D-14247 ir kitais Inspekcijos raštais. LAGK pažymėjo, kad pareiškėjas siekia, jog vertindama pareiškėjo atliktus savavališkos statybos padarinių pašalinimo darbus, Inspekcija vadovautųsi Nekilnojamojo turto registre įrašytais duomenimis, tačiau privalomajame nurodyme yra aiškiai nurodyta, jog savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinti taip, kad pareiškėjo garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 aukštis lygiuotųsi į kitus kaimyninius garažo boksus. LAGK pažymėjo, kad Inspekcijos atsakymai į pareiškėjo paklausimus dėl sienų aukščio yra pakankamas teisės aktų išaiškinimas ir Inspekcija neturi pareigos kartoti pareiškėjui įstatymais nustatytos informacijos.

15. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tais pačiais klausimais atsakymus bei išaiškinimus pareiškėjui yra teikusi ir valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras savo 2019 m. liepos 31 d. Nr. S-47106(9.1E) ir 2021 m. kovo 9 d. Nr. S-27886(1.10E) raštais. Šiuose raštuose pateikti išsamūs paaiškinimai dėl Pastato bei jo dalių aukščių nesutapimų bei juos nulėmusių priežasčių. Pareiškėjas, teikdamas Inspekcijai daugkartinius skundus ir prašymus, galbūt tarp faktinių duomenų patikrinimų dirbtinai sukėlė dangos (žemės paviršiaus) aukštį ties įvažiavimais į savo garažo boksus. Vertindama situaciją ir atsakydama į nuolatinius pareiškėjo paklausimus (skundus), Inspekcija rėmėsi iš VĮ Registrų centro gautais duomenimis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas yra pateikti dėl informacinio pobūdžio Inspekcijos 2021 m. liepos 7 d. rašto, kuris nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių bei, kad pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas yra nepagrįsti, kadangi Inspekcija bei kitos institucijos pareiškėjui atsakymus su Pastatu susijusiais klausimais daugkartiniais raštais jau yra pateikusios, o pareiškėjas 2020 m. liepos 7 d. yra informuotas apie tai, kad jo paklausimai susiję su Pastatu nebebus nagrinėjami.

16. Atsakovas akcentavo, kad pats pareiškėjas savo nurodytus raštus vertina kaip paklausimus. Taip pat išdėstytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjo skunde nurodytais motyvais ir pagrindais LAGK Sprendimo naikinti nėra pagrindo.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad Rašte akcentuojama, jog visi pareiškėjo prašymuose nurodyti prašymai bei keliami klausimai yra susiję su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), aukščiu ir Inspekcijos darbuotojų vertinimu (įpareigojimais) šiuo aspektu, o taip pat Inspekcijos administraciniais sprendimais, kurie buvo priimti daugiau nei prieš 6 mėnesius. Rašte taip pat nurodoma, kad Inspekcijos 2021 m. birželio 14 d. rašte Nr. 2D-9762, 2021 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 2D-6088, 2021 m. spalio 20 d. rašte Nr. 2D-774, 2021 m. sausio 4 d. rašte Nr. 2D-37 bei kituose daugkartiniuose pareiškėjui adresuotuose raštuose atsakovas yra nurodęs (pvz. Inspekcijos 2020 m. spalio 6 d. rašte Nr. 2D-14193, 2020 m. spalio 2 d. rašte Nr. 2D-14034, 2020 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 2D-13700 bei kituose Inspekcijos raštuose), jog Inspekcija 2020 m. liepos 7 d. rašte Nr. 2D-9061 (bei jame nurodytuose ir kituose pareiškėjui Inspekcijos teiktuose raštuose) išdėstė pareiškėjui poziciją, todėl klausimai, jau išnagrinėti Inspekcijoje ir (ar) teisme, susiję su Pastato aukščiu ir darbuotojų vertinimu (įpareigojimais) šiuo aspektu, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, nagrinėjami nebus.

19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Rašte nurodoma, jog pareiškėjo prašymuose nurodyti klausimai, nesant tam teisinio pagrindo, Inspekcijoje nebus nagrinėjami, vertino, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakartotinai atsakyti į pareiškėjo 2021 m. birželio 9 d. prašymuose Nr. BIR-07 ir Nr. BIR-08, 2021 m. birželio 10 d. prašymuose Nr. BIR-09 ir Nr. BIR-10 užduotus klausimus VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjo 2021 m. birželio 9 d. prašyme Nr. BIR-07 buvo klausiama, ar pareiškėjas gali vadovautis tuo, kas jam buvo Inspekcijos pakartotinai išaiškinta (H=2,60m), ar šiuo metu jos kažkada nurodytas sienos aukštis H=2,60 m tebegalioja. Pareiškėjo 2021 m. birželio 9 d. prašyme Nr. BIR-08 nurodoma, kad Inspekcija, vengdama atsakomybės už suteiktą informaciją, vengia atsakyti į rašte Nr. BIR-08 pateiktą paprastą klausimą. Pareiškėjas 2021 m. birželio 10 d. raštu Nr. BIR-09 pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija nepagrįstai nusprendė nenagrinėti šio rašto ir jame esančių klausimų. Pareiškėjas 2021 m. birželio 10 d. raštu Nr. BIR-10 klausė, ar gali vadovautis 2017 m. lapkričio 16 d. Inspekcijos rašte Nr. 2D-16058 pateikta informacija dėl pastato sienos aukščio.

21. Inspekcijos 2017 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 2D-16058 nurodoma, kad sužeminti minėtų garažų boksų išorines laikančiąsias sienas iš vartų pusės iki šalia esančių garažų boksų šlaitinio stogo lygio iki vartų pusės pareikalauta atlikus kompleksinį dokumentų patikrinimą, išanalizavus visus surinktus dokumentus, įvertinus liudininkų parodymus, palyginus foto fiksacijos duomenis (garažų nuotraukas, darytas prieš ir po rekonstrukcijos). Kaip papildomas patvirtinimas yra VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. rugpjūčio 29 d. pateikti Inspekcijai statinio bylos Nr. 40/79499 kadastrinių matavimų duomenys. Minėtame rašte papildomai paaiškinama, kad byloje yra pateikta tik dalis (1/2) garažų pastato, kurio viena boksų eilė su kita analogiškos konstrukcijos ir dvišlaičio stogo konfigūracijos su nuolydžiu į garažų vartų pusę boksų eile sublokuoti vidine skiriamąja siena, kurios aukštis yra 3,0 m, o ties vartais aukštis yra 2,6 m.

22. Inspekcijos 2018 m. balandžio 5 d. rašte Nr. 2D-4537 nurodoma, kad apie statinio matmenų galimus pokyčius (tolerancijos parametrus) ir taikymo kriterijus pareiškėjui išaiškinta eilėje Inspekcijos raštų (2017 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. 2D-12224, 2017 m. spalio 30 d. raštas Nr. 2D-15173, 2017 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. 2D-16132).

23. Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 2D-12390 pareiškėjui buvo pateiktas išaiškinimas, kurį pareiškėjas apskundė administraciniam teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 12 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-702-394/2019 buvo konstatuota, kad atsakovas tinkamai atsakė pareiškėjui į jo klausimą, kaip jis turi aukščiau įvykdyti privalomąjį nurodymą – kaip pareiškėjas turi uždėti naują stogo dangą.

24. Teismas nurodė, kad 2019 m. spalio 14 d. pareiškėjui surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-191014-00040, kuriame nurodyta išardyti ant pastato-garažo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies – garažo bokso Nr.3 (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), šiaurės vakarų fasado laikančiosios sienos pamūrytas dvi plytų eiles, taip sumažinant laikančiosios konstrukcijos – sienos, aukštį apie 0,21 m ir atstatant garažo bokso Nr. 3 išorės matmenį – aukštį šiaurės vakarų fasade iki buvusio aukščio, fiksuoto 2017 m. (pagal 2017 m. gegužės 15 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (kontrolinio klausimyno) Nr. SPA-536-(19.2) ir 2017 m. rugsėjo 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-2513-(19.2) duomenis) bei sutvarkyti statybvietę.

25. Pareiškėjui 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 2D-15694 buvo pateikti išsamūs informacinio pobūdžio išaiškinimai, susiję su Pastato bei jo dalių aukščiais, jų nustatymo metodika bei galimybėmis juos taikyti ar lyginti. Inspekcijos 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (16.17)2D-15694 atkreipiamas pareiškėjo dėmesys, kad 2019 m. spalio 14 d. privalomajame nurodyme nėra reikalavimo, kad garažo bokso Nr. 3 šlaitinio stogo dydis – aukštis ties fasadine siena būtų 7 cm žemesnis.

26. Teismas nurodė, kad 2020 m. birželio 5 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas už administracinį nusižengimą, nurodytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 352 straipsnio 5 dalyje, administracine nuobauda – 1 200 Eur bauda už tai, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d., būdamas bokso Nr. 3 savininkas, statytojas, neturėdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte parengto statinio rekonstravimo projekto ir privalomo statybą leidžiančio dokumento rekonstruoti statinį, savavališkai rekonstravo neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą pastatą – pastato garažo bokse Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atliko rekonstravimo darbus, t. y. esamą bokso Nr. 3 šiaurės vakarų fasado laikančiąją sieną paaukštino apie 0,21 m iki maždaug 2,58 m aukščio, taip pakeisdamas pastato išorės matmenį bokso Nr. 3 dalyje. Dėl to statytojui G. V. dėl savavališkai atliktų rekonstravimo darbų 2019 m. spalio 11 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-191011-00038, privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-191011-00041 bei 2019 m. spalio 14 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-191014-00040.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-942/2021 (toliau – ir Nutartis) nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog G. V., neturėdamas parengto statinio rekonstravimo projekto ir privalomo statybą leidžiančio dokumento rekonstruoti statinį, savavališkai rekonstravo garažo bokso Nr. 3 laikančiąją sieną pamūrydamas 2 plytų eiles, taip paaukštindamas ją apie 0,21 m iki maždaug 2,58 m aukščio, ir taip pakeisdamas pastato išorės matmenį garažo bokso Nr. 3 dalyje.

G. V. prašyme dėl administracinės bylos atnaujinimo nurodoma, kad nustačius, jog išorinis suremontuoto garažo bokso aukštis yra 2,58 m, teismai, vadovaudamiesi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, negalėjo spręsti, kad garažo fasadinė siena yra paaukštinta, lyginant su kadastro byloje užfiksuotais duomenimis (H = 2,60 m), t. y. kad atlikta statinio rekonstrukcija.

Nutartyje nurodoma, kad kadastro duomenys ginčijamuose pirmosios instancijos teismo nutarime ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nei G. V., nei Inspekcijos nebuvo kvestionuojami. Administracinio nusižengimo byloje apylinkės ir apygardos teismai konstatavo, kad iš tiesų 1972 m. kovo 15 d. pastato Nekilnojamo turto kadastro registro dokumentų byloje užfiksuotas garažo aukščio matmuo H = 2,60 m, tačiau, kaip matyti iš VĮ Registrų centro 2019 m. liepos 28 d. rašto, VĮ Registrų centras neturi informacijos, kokiais teisės aktais vadovaujantis 1972 m. kovo 15 d. buvo atliekami statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) ir nustatomi faktiniai pastatų aukščiai.

Be to, rašte pažymėta, kad duomenys, sukaupti Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka neanalizuojant nekilnojamojo turto bylose esančių dokumentų turinio ir netikrinant jų teisėtumo. Nutartyje taip pat daroma išvada, kad G. V., turėdamas abejonių dėl garažo bokso Nr. 3 sienos aukščio, kadangi kadastro duomenų byloje nurodytas garažo sienos aukštis neatitiko faktinio garažo sienos aukščio, t. y. buvo netikslumų dėl kadastrinių duomenų, nesiėmė priemonių šiems duomenims patikslinti ir jiems atnaujinti (nepateikė prašymo atlikti garažo kadastrinių matavimų ir nesudarė sutarties su vykdytoju, kuri yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas), nors toks Institucijos siūlymas jam ir buvo pateiktas.

Taigi pareiškėjas, žinodamas, kad kadastro duomenų byloje nurodytas garažo aukštis neatitinka statinio sienos faktinio aukščio, nesiėmė jokių Statybos įstatyme nurodytų veiksmų, kad atliktų savo, kaip statytojo, pareigas. Nutartyje taipogi nurodoma, kad iš bylos duomenų matyti, jog Inspekcija daugelyje atsakymų G. V. paaiškino, kad statinio kapitalinis remontas yra statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), ir jei būtų parengtas paprastojo remonto aprašas, pagal kurį turėtų būti vykdomi darbai, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 79.2 punktą pastato aukščio nukrypimas iki 0,2 m priskirtinas prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto.

Rašte taip pat konstatuota, kad G. V., neparengęs statinio paprastojo remonto aprašo, pagal kurį turėtų būti vykdomi darbai (projektas ir statybą leidžiantis dokumentas yra privalomi norint atlikti tokius darbus), savavališkai atliko ne remonto, o statinio rekonstravimo darbus, pakeisdamas statinio išorės matmenis. Todėl G. V. atlikus savavališkos statybos darbus be parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento nėra galimybės svarstyti apie leistiną nukrypimą nuo statinio projektinių sprendinių.

28. Teismas, įvertinęs pareiškėjui pateiktų Inspekcijos atsakymų visetą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-942/2021 pateiktus išaiškinimus, pritarė Inspekcijos vertinimui, kad pareiškėjo prašymuose Nr. BIR-07, Nr. BIR-08, Nr. BIR-09 ir Nr. BIR-10 buvo prašoma atsakyti į tuos pačius klausimus, į kuriuos pareiškėjui jau buvo atsakyta ne tik Inspekcijos raštuose, bet buvo pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-942/2021, dėl to Inspekcija teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus Nr. BIR-07, Nr. BIR-08, Nr. BIR-09 ir Nr. BIR-10 VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu.

29. LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, pagrįstai nustatė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti Inspekcijos 2021 m. liepos 7 d. raštą Nr. (7.9E)-2D-11184. LAGK 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendime Nr. 21R3-(AH3-111/23-2021) išdėstytas aktualus teisinis reguliavimas, pateiktas jo vertinimas, taip pat įvertinta situacija teisės aktų kontekste. Teismas sprendė, kad LAGK Sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti.

30. Konstatavęs, kad skundžiamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymus Nr. BIR-07, Nr. BIR-08, Nr. BIR-09 ir Nr. BIR-10.

III. 31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog kadastro duomenys ginčijamuose pirmosios instancijos teismo nutarime ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nei G. V., nei Inspekcijos nebuvo kvestionuojami. Svarbu ir tai, kad pastato kadastrinėje byloje skaitinė reikšmė H=2.60 ties pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) fasadine siena buvo įrašyta VĮ Registrų centro matininko G. M. 2017 m. rugpjūčio 25 d. pastarajam nuvykus į vietą ir apžiūrėjus pastatą, todėl Inspekcijos teiginiai, neva VĮ Registrų centras neturi informacijos, kokiais teisės aktais vadovaujantis 1972 m. kovo 15 d. buvo atliekami statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) ir nustatomi faktiniai pastatų aukščiai yra klaidinantys. Pareiškėjas teigia, kad būtent reikšmė H=2,60 remiantis Kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis privalėjo teismo būti vertinama kaip teisinga ir išsami.

33. Pareiškėjas nurodo, kad Nekilnojamo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, kurios galiojo 2017 m. rugpjūčio 25 d., matininkui G. M. apžiūrint pastatą, 97 punkte buvo reglamentuota, jog nustatant pastato gabaritus, matuojamas pastato ir jo dalių išorės aukštis nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus. Taisyklių 18 priedo 2 punkte buvo pateikti pastatų išorės aukščio nustatymo pavyzdžiai, kuriuose pakankamai aiškiai pavaizduoti atitinkamų pastatų matmenų atidėjimo taškai.

34. Žemės ūkio ministerija 2017 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 31N-1721(8.1E) patvirtino, kad matuojant pastato fasadinės sienos aukštį H, stogo karnizo viršumi laikytinas šios sienos vertikalios plokštumos ir stogo karnizo sandūros taškas, esantis stogo konstrukcijos apačioje, t. y. pagal minėtų Taisyklių nuostatas pastato išorės aukščio H matmuo neapima stogo dangos paviršiaus.

35. Pareiškėjo vertinimu, akivaizdu, kad VĮ Registrų centro matininkas G. M., pastato kadastrinėje byloje ties pastato siena parašęs H=2.60, pagal matininkui keliamus reikalavimus kompetencijai, privalėjo žinoti (ir žinojo), kad pastato kadastrinėje byloje jo įrašyta pastato aukščio skaitinė reikšmė 2.60 ties fasadine siena matuojama iki stogo konstrukcijos apatinio taško. Būtent tokią formuluotę (pastato sienos aukščio matavimą iki stogo konstrukcijos apatinio taško) naudojo Inspekcija savo raštuose, kuriais remiantis pareiškėjas uždavė aiškiai suformuluotus klausimus Inspekcijai raštuose Nr. BIR-07, Nr. BIR-08, Nr. BIR-09 ir Nr. BIR-10. Visais šiais raštais Inspekcijos iš esmės buvo klausta, ar pareiškėjas gali vadovautis šiuo metu (prašymų padavimo momentu) VĮ Registrų centro matininko G. M. pateikta ir Inspekcijos nurodyta informacija dėl sienos aukščio (iki stogo konstrukcijos apatinio taško) H=2,60 m, ar negali. Nurodyti raštai Inspekcijai buvo pateikti laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2021 m. birželio 10 d., todėl pareiškėjui nesuprantama teismo pozicija nurodytu klausimu.

36. Teismas nepagrįstai toleravo Inspekcijos nesilaikymą teisės aktų, aiškiai ir paprastai atsakant į prašyme Nr. BIR-07 pateiktą klausimą būtent dėl šiuo metu esančios Inspekcijos pozicijos.

37. Pareiškėjas pažymi, kad detali skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarka nustatyta Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintose Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse, kurių 25 punkte nurodyta, kad asmenų prašymai išnagrinėjami VAĮ nustatytais terminais, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. VAĮ 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo vertinti, ar Inspekcija, atsisakiusi atsakyti į 2021 m. birželio 9 d. pareiškėjo prašyme Nr. BIR-07 esantį klausimą dėl Inspekcijos pozicijos, egzistuojančios būtent 2021 m. birželio 9 d., tinkamai pasielgė, nurodžiusi, jog jam buvo atsakyta 2020 m. liepos 7 d. rašte Nr. 2D-9061.

38. Pareiškėjas pažymi, kad dėl teismo toleravimo Inspekcijos atsisakymo vadovautis įstatymais ir per 20 darbo dienų nuo prašymo Nr. BIR-07 padavimo datos nurodyti Inspekcijos poziciją būtent prašymo padavimo momentu, jis iki šiol nežino, kodėl Inspekcija nesivadovauja Kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, t. y. pastato kadastrinėje byloje nurodytą fasadinės sienos aukštį iki pastato stogo konstrukcijos apatinio taško H=2.60 nelaiko teisingu ir išsamiu, kol jis nenuginčytas teisės aktais nustatyta tvarka.

39. Vykdydamas teisingumą, teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo. Pareiškėjas vertina, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė bylos iki galo.

40. Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

41. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą.

42. Nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė aplinkybių ar argumentų, kurie leistų manyti, jog Inspekcijos raštas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, kad Inspekcija yra nekompetentingas viešojo administravimo subjektas pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde nurodytais klausimais ar, kad teikiant atsakymą pareiškėjui būtų buvę pažeistos pagrindinės procedūros. Iš esmės pareiškėjas nurodo, kad jis nesutinka su teismo sprendimu, t. y. turi kitokia nuomonę LAGK Sprendime ir Inspekcijos 2021 m. liepos 7 d. rašte išdėstytais klausimais bei, kad teismas jo nuomonės teisingumo nepatvirtino.

43. Inspekcijos vertinimu, teismas 2022 m. vasario 17 d. sprendime, atlikęs visų byloje surinktų įrodymų visapusišką ir objektyvią analizę, priėjo prie pagrįstos išvados, kad įvertinus pareiškėjui pateiktų Inspekcijos atsakymų visetą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-942/2021 pateiktus išaiškinimus, sutiktina su Inspekcijos padaryta išvada, kad pareiškėjo Nr. BIR-07, Nr. BIR-08, Nr. BIR-09, Nr. BIR-10 prašymuose buvo prašoma atsakyti į tuos pačius klausimus, į kuriuos pareiškėjui jau buvo atsakyta ne tik Inspekcijos raštuose, bet buvo pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-942/2021, dėl to Inspekcija teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus Nr. BIR-07, Nr. BIR-08, Nr. BIR-09, Nr. BIR-10 VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu. Teismas įvertino LAGK 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendime Nr. 21R3-(AH3-111/23-2021) išdėstytą aktualų teisinį reguliavimą, pateiktą jo vertinimą, taip pat situacijos vertinimą teisės aktų kontekste ir padarė pagrįstą išvadą, kad LAGK Sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei motyvai teismo padarytų išvadų nepaneigė. Naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2021 m. liepos 7 d. rašto Nr. (7.9E)-2D-11184 teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus Nr. BIR-07, Nr. BIR-08, Nr. BIR-09, Nr. BIR-10 Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu, pareiškėjo skundą atmetė.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei aplinkybes, nepagrįstai toleravo Inspekcijos nesilaikymą teisės aktų, aiškiai ir paprastai atsakant į prašyme Nr. BIR-07 pateiktą klausimą būtent dėl šiuo metu esančios Inspekcijos pozicijos, teismas neišsprendė kilusio ginčo iš esmės.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

48. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai yra būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

49. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

50. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai.

52. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo Inspekcijai pateiktų prašymų turinį, Raštą, Inspekcijos pareiškėjui pateiktus atsakymus, kitus byloje esančius įrodymus, ginčui aktualias VAĮ nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei jų vertinimu. Inspekcijos Rašte pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo prašymuose keliami klausimai yra susiję su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), aukščiu ir inspekcijos darbuotojų veiksmų vertinimu (įpareigojimais), o taip pat Inspekcijos administraciniais sprendimais, kurie buvo priimti daugiau nei prieš 6 mėnesius. Inspekcija Rašte nurodė, kad daugkartiniuose Inspekcijos raštuose Inspekcija yra nurodžiusi, jog išdėstė pareiškėjui savo poziciją dėl raštuose keliamų klausimų ir prašymų, todėl klausimai, jau išnagrinėti Inspekcijoje ir (ar) teisme, susiję su Pastato aukščiu ir darbuotojų vertinimu (įpareigojimais), remiantis VAĮ nuostatomis, nagrinėjami nebus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo prašymuose Nr. BIR-07, Nr. BIR-08, Nr. BIR-09 ir Nr. BIR-10 buvo prašoma atsakyti į tuos pačius klausimus, į kuriuos pareiškėjui jau buvo atsakyta ne tik nurodytuose Inspekcijos raštuose, bet buvo pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-942/2021, dėl to Inspekcija teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti nurodytus pareiškėjo prašymus VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas.

54. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai ir deklaratyviai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz. 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-334-492/2021; 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2026-520/2017; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-635-552/2022).

55. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas.

56. Šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai nekeičia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

57. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

58. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

59. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė