60ddceba-0f54-4e75-9bf5-063bd3dfe4e7 · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinė byla Nr. 2A-521-619/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15358-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.2; 2.8.2.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB “Green Hotel” ir atsakovo “Swedbank” AB apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Green Hotel“ ieÅ¡kinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl nuostolių atlyginimo,             n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Green hotel“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė nustatyti servitutÄ , suteikiantį teisę vieÅ¡pataujančio daikto – administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis tarnaujančiuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m.k.v., 0,2027 ha bendro ploto, užstatyta teritorija 0,2027 ha, adresas – (duomenys neskelbtini), tikslu užbaigti vieÅ¡pataujančio daikto statybÄ ir vykdyti vieÅ¡pataujančio daikto eksploatavimÄ : prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie vieÅ¡pataujančio daikto, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti vieÅ¡pataujančio daikto statybos, techninės priežiÅ«ros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su vieÅ¡pataujančio daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį, priteisti iÅ¡ atsakovo „Swedbank“ AB bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimÄ panaikino ir bylÄ gražino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, motyvuodamas tuo, jog nagrinėjamu atveju nenustačius servituto, objektyviai neįmanomas taptų ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto objekto naudojimas ir galimas pastato statybos darbų vykdymas ir ieÅ¡kinys nepagrįstai atmestas tuo pagrindu, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad iÅ¡naudojo visas galimybes įgyvendinti savo nuosavybės teisę, neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovas UAB „Green hotel“ patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus ir praÅ¡o nustatyti servitutÄ pagal UAB „Geokada“ parengtÄ 2014 m. rugsėjo 29 d. servituto nustatymo planÄ , suteikiantį teisę vieÅ¡pataujančio daikto – administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis tarnaujančiuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m.k.v., 0,2027 ha bendro ploto, užstatyta teritorija 0,2027 ha, adresas – (duomenys neskelbtini), tikslu užbaigti vieÅ¡pataujančio daikto statybÄ ir vykdyti vieÅ¡pataujančio daikto eksploatavimÄ : prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie vieÅ¡pataujančio daikto, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti vieÅ¡pataujančio daikto statybos, techninės priežiÅ«ros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su vieÅ¡pataujančio daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį.

Už servituto nustatymÄ nustatyti periodinę, kasmetinę 1287 EUR dydžio kompensacijÄ . Nurodė, kad 2012 m. spalio 4 d. varžytinių aktu ieÅ¡kovas įsigijo nebaigtÄ statyti administracinį pastatÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Å is pastatas yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas kaip hipotekos kreditorius įgijo iÅ¡ UAB „Penkios žvaigždės“. Kad ieÅ¡kovas galėtų toliau vykdyti statybos projektÄ â€“ „Administracinis pastatas skl. Nr. 25 prie T.

Narbuto g. tęsinio“ bei naudotis pastatu, reikalinga teisė naudotis žemės sklypu, kuriame stovi Å¡is pastatas, t.y. servitutas į žemės sklypÄ . IeÅ¡kovas dar UAB „Penkios žvaigždės“ bÅ«nant ginčo sklypo savininku 2013 m. balandžio 3 d. sudarė sutartį dėl neatlygintino servituto nustatymo projekto, tačiau atsakovas bÅ«damas UAB „Penkios žvaigždės“ kreditoriumi, minėtam susitarimui nepritarė. IeÅ¡kovo nuomone, vadovaujantis CK 6.394 str. 3 d. jis turi teisę naudotis žemės sklypu tokiomis pat sÄ lygomis kaip ankstesnis pastato savininkas.

Atsakovas Swedbank AB atsiliepimu į ieÅ¡kinį su juo nesutiko, prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ginčo sklypÄ perėmė iÅ¡ UAB „Penkios žvaigždės“. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė privalomų priverstinio servituto nustatymo sÄ lygų. IeÅ¡kovas ir UAB „Penkios žvaigždės“ neturėjo teisės sudaryti susitarimo dėl servituto, kadangi žemės sklypas buvo areÅ¡tuotas ir vyko priverstinio žemės sklypo iÅ¡varžymo veiksmai.

Ä®sigydamas pastato pamatus ieÅ¡kovas žinojo, kad perka turtÄ be konkrečių teisių į žemės sklypÄ , kad žemės sklypas įkeistas bankui, todėl savo rizika prisiėmė, kad teisių į žemės sklypÄ Ä¯gijimas gali užtrukti. IeÅ¡kovo praÅ¡omos nustatyti periodinės kompensacijos dydis negali bÅ«ti nustatytas, nes tokio dydžio jis galėtų bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, jeigu ginčo servitutas bÅ«tų nustatomas administraciniu aktu. Ginčo situacijoje servitutas administraciniu aktu negali bÅ«ti nustatytas.

Ginčo žemės sklypo savininkas patirtų kitus nuostolius dėl servituto nustatymo. Eksperto iÅ¡vadoje nurodyta, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 215000 EUR, todėl sprendžiant dėl praÅ¡omo nustatyti servituto atlyginimo, teismas turi į tai atsižvelgti.Atsakovas Swedbank AB pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus nurodant projektÄ ir statybos leidimÄ , pagal kuriuos turėtų bÅ«ti statomas administracinis pastatas, kurio statybai ir eksploatavimui praÅ¡oma nustatyti servitutÄ .

UAB „Green hotel“ ieÅ¡kinį atmesti. Teismui atmetus ieÅ¡kinį palikti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Teismui tenkinus ieÅ¡kinį dalyje dėl servituto nustatymo atmesti ieÅ¡kinį dalyje dėl kompensacijos nustatymo, patenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį bei nustatyti 29525,95 EUR kasmetinę periodinę kompensacijÄ už servituto nustatymÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kinys atmestinas visų pirma dėl to, kad ieÅ¡kovas pats pripažino, jog pagal Å¡iuo metu ieÅ¡kovui priklausančio statinio projektÄ ir statybos leidimÄ akivaizdu, kad toks pastatas negalės bÅ«ti pastatytas.

Kadangi Å¡iuo metu nėra žinoma kaip bus pakeistas statinio projektas ir pagal kokį leidimÄ bus statomas administracinis pastatas, kurio statybai ir eksploatavimui praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , todėl reikalavimas tikslintinas. Teismui pripažinus, kad servitutas ginčo sklype bÅ«tinas, atsakovo vertinimu, nustatytina 29525,95 EUR kasmetinė kompensacija. Atsakovas nustačius servitutÄ praras galimybę eksploatuoti žemės sklypÄ pagal jo paskirtį ir gauti pajamas. Ekspertizės metu nustatyta, kad atsakovas iÅ¡ karto patirs 215 000 EUR nuostolių dėl servituto.

Per pastaruosius metus atsakovas vidutiniÅ¡kai uždirba 13,733 proc. pelno, kas skaičiuojant nuo 215000 EUR sudaro 29525,95 EUR. Atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas prašė jį atmesti. Nesutiko su atsakovo argumentais, dėl bÅ«tinumo tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus. Servituto nustatymas visiÅ¡kai nesiejamas nei su statybos projektu, nei su statybos leidimo turėjimu. IeÅ¡kovas negali perregistruoti statybos leidimo savo vardu, kadangi neturi teisės naudotis žemės sklypu. IeÅ¡kovui įsigyjant ginčo pastatÄ , ankstesnis jo savininkas jau nebuvo ginčo žemės sklypo savininku, todėl pagal CK 6.394 str. 3 d. ieÅ¡kovas kaip pirkėjas įgijo teisę naudotis ginčo žemės sklypu.

Pats atsakovas atsakingas dėl susiklosčiusios situacijos ir turėjo žinoti, kad asmuo įgijęs ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ turės teisę į servituto nustatymÄ . IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas apjungė kompensacijÄ ir nuostolius į vienÄ sumÄ taip siekdamas kuo labiau jÄ padidinti, tačiau tai yra dvi atskiros teisinės kategorijos. Reikalavimas dėl periodinės kompensacijos negali bÅ«ti siejamas su dėl servituto nustatymo patirtais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju jokie papildomi nuostoliai nebuvo nustatyti ir joks atitinkamas atsakovo reikalavimas dėl tokių nuotolių nėra pareikÅ¡tas.

Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis nustačius servitutÄ iÅ¡ karto patirs žemės sklypo vertės dydžio nuostolius. Nustačius servitutÄ atsakovas ir toliau liks žemės sklypo savininku. Ekspertizės iÅ¡vadoje nepagrįstai nustatyta žemės sklypo vertė neatitinka tikrovės ir yra ženkliai padidinta, kadangi ji buvo nustatinėjama neatsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas apstatytas, kas sÄ lygoja jo vertę. IeÅ¡kovo nuomone, taip pat nepagrįsti atsakovo argumentai, kad nustačius servitutÄ jis praras galimybes statyti žemės sklype komercinės paskirties patalpas ir gauti už tai pajamas, kadangi tokių galimybių atsakovas neturi ir Å¡iuo metu.

Atsakovas nuostolius bando skaičiuoti nuo viso žemės sklypo, nors servitutas praÅ¡omas nustatyti tik jo daliai. Atsakovo pateikti finansiniai rezultatai niekaip neatspindi jo gaunamų pajamų iÅ¡ žemės sklypų valdymo. Be to absurdiÅ¡ku laikytinas bandymas sieti dėl servituto nustatymo žemės sklypui nuostolius su žemės sklypo savininko užsiimama veikla, kuri nesusijusi su žemės sklypų valdymu.Atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos prašė spręsti bylÄ teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad ginčo iÅ¡sprendimas neturės įtakos trečiajam asmeniui. Pažymėjo, kad siekiant kuo mažiau riboti atsakovo teises ieÅ¡kovas turėtų pateikti servituto nustatymo planÄ , parengtÄ atsižvelgiant į administracinio pastato statybÄ reglamentuojančiÄ dokumentų pokyčius. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė atlygintinį 1431 kv. m. servitutÄ pagal UAB „Geokada“ parengtÄ 2014 m. rugsėjo 29 d. servituto nustatymo planÄ , plane pažymėtÄ Å¾ymėjimu S2, taÅ¡kais 3-4-5-6-7-24-25-3, suteikiantį teisę vieÅ¡pataujančio daikto – administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui UAB „Green Hotel“ naudotis tarnaujančiuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu atsakovui „Swedbank“ AB, tikslu užbaigti vieÅ¡pataujančio daikto statybÄ ir vykdyti vieÅ¡pataujančio daikto eksploatavimÄ : prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie vieÅ¡pataujančio daikto, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti vieÅ¡pataujančio daikto statybos, techninės priežiÅ«ros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su vieÅ¡pataujančio daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Green Hotel“ atsakovo „Swedbank“, AB naudai 151 783,42 EUR vienkartinę piniginę kompensacijÄ kaip atlyginimÄ už atsakovo teisių suvaržymÄ dėl servituto nustatymo. Priteisė iÅ¡ atsakovo „Swedbank“ AB ieÅ¡kovo UAB „Green Hotel“ naudai 20,75 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Green Hotel“ atsakovo „Swedbank“, AB naudai 1481,10 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį, kuria byla grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo bei aplinkybę, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančios ginčo patalpos (1111,91 kv. m. bendro ploto nebaigtas statyti (baigtumas 8 proc.) administracinis pastatas) užima didžiÄ jÄ dalį atsakovui nuosavybės teise priklausančio 2027 kv. m. žemės sklypo, sprendė, kad nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma administracinio pastato savininkui normaliomis sÄ lygomis naudoti pagal paskirtį ir vykdyti pastato statybos darbus.

Atkreipė dėmesį, kad situacija, jog žemės sklypo ir ant jo esančio nekilnojamojo daikto savininkai, yra skirtingi asmenys, susiklostė su atsakovo žinia ir leidimu, ginčo pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas, jam buvo suteiktas unikalus numeris, todėl aplinkybė dėl jo baigtumo negali eliminuoti ieÅ¡kovo teisės naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, įsigydamas žemės sklypÄ , atsakovas žinojo, jog žemės sklypas užstatytas ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiomis ginčo patalpomis ir dėl to atsakovas negalės visa apimtimi įgyvendinti savo kaip žemės sklypo savininko teisių.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį, o ne tai, kokiu bÅ«du jis vykdys nebaigto statyti pastato statybas, ar pakeitė ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio statinio projektÄ ar statybos leidimÄ , kadangi tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Atsižvelgdamas į tai, atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio teiginius, kad turi bÅ«ti patikslintas reikalavimas nurodant pagal kokį konkretų projektÄ ir pagal kokį konkretų statybos leidimÄ bus statomas administracinis pastatas, kurio statybai ir eksploatavimui praÅ¡oma nustatyti servitutÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl žemės servituto nustatymo, atsakovui palikta nevaržomai naudotis tik 596 kv. m sklypo dalimi, servitutas neterminuotas, jo turinys platus, suvaržo atsakovo nuosavybės teisę naudotis didžiÄ ja sklypo dalimi pagal paskirtį, sprendė, kad ieÅ¡kovo nurodomas periodinės kasmetinės kompensacijos dydis 1287 EUR yra nepagrįstas neatitinka teisingo atlyginimo bei neužtikrina Å¡io ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko teisių pusiausvyros.

Be to, tokio dydžio atlyginimas galėtų bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, jeigu ginčo servitutas bÅ«tų nustatomas administraciniu aktu. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dalyje dėl 1287 EUR kasmetinės kompensacijos dydžio.Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas priteisti 29525,95 EUR dydžio kompensacijÄ , konstatavo, kad atsakovo finansiniai veiklos rezultatai neatspindi jo gaunamų pajamų iÅ¡ žemės sklypų valdymo, neįrodo, kad bankas iÅ¡ nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto valdymo kasmet uždirba vidutiniÅ¡kai po 13,733 procentų pelno.

Atsakovo pateikto elektroninio S. V. laiÅ¡ko, teismas nevertino kaip patikimo įrodymo, patvirtinančio atsakovo nurodomus patirsiamus nuostolius, nes tai yra vieno asmens abstraktaus pobÅ«džio nuomonė, pateikta neatsižvelgus į konkrečiÄ Å¡ios bylos situacijÄ ir konkretaus objekto – ginčo žemės sklypo panaudojimo galimybes. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 29252,95 EUR kompensacijos, kaip neįrodytÄ .Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į servituto nustatymo aplinkybes ir pasekmes, tarnaujančio daikto rinkos vertę, tarnaujančio daikto savininkui tenkančius netenkinus ir suvaržymus, vieÅ¡pataujančio daikto savininko gaunamÄ naudÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, ekspertizės metu nustatytÄ 2027 kv. m.

žemės sklypo rinkos vertę (215 000 EUR) bei tai, kad servitutas nustatomas 1431 kv. m. aritmetiÅ¡kai atitinkamai 1431 kv. m. žemės sklypo rinkos vertei priteisė 151 783,42 EUR kompensacijÄ . IeÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, jog atsakovas ir toliau liks Å¡io žemės sklypo savininku, nepaneigia, kad atsakovas dėl tokio pobÅ«džio servituto patirs suvaržymus ir apribojimus, nes neginčijamai nustatyta, kad nustačius ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ servitutÄ , atsakovas negalės savo 1431 kv. m. nuosavybės dalies naudoti pagal paskirtį, nes ji bus užstatyta ieÅ¡kovo statiniais.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo atsakovui kompensuoti už visÄ Å¾emės sklypÄ , nes atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad likusios neužstatytos 596 kv. m. dalies jis negalės panaudoti pagal paskirtį.III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Green Hotel“ prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimÄ dalyje dėl vienkartinės piniginės kompensacijos kaip atlyginimo už atsakovo teisių suvaržymÄ dėl servituto nustatymo priteisimo ir nustatyti ieÅ¡kovo UAB „Green Hotel“ atsakovui AB „Swedbank“ dėl servituto nustatymo mokamÄ periodinę kasmetinę 1287 EUR dydžio kompensacijÄ ; pripažinti teismo ekspertÄ T.

M. Å¡aliÅ¡ku ir priklausomu nuo atsakovo „Swedbank“ AB bei nuÅ¡alinti jį nuo eksperto pareigų Å¡ioje civilinėje byloje; skirti pakartotinę teismo ekspertizę: teismo ekspertui užduoti šį klausimÄ : koks periodinės kompensacijos dydis per kalendorinius metus už žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), servitutÄ pagal UAB „Geokada“ 2014 m. rugsėjo 29 d. servituto nustatymo planÄ (2 t., b.l.168)? Pakartotinės teismo ekspertizės atlikimÄ pavesti teismo ekspertui K.

J.; IÅ¡ atsakovo AB „Swedbank“ priteisti ieÅ¡kovo UAB „Green Hotel“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 1287 EUR periodinės kompensacijos priteisimo. Teismo ekspertizės akte Nr.2-32417-871/2014 Ekspertui T. M. pateiktas klausimas buvo visiÅ¡kai paprastas ir aiÅ¡kus - nustatyti periodinę kompensacijÄ už servitutÄ ir buvo pateiktas atsakymas į šį klausimÄ . Ekspertas turėjo visas galimybes į jį atsakyti, taikydamas tiek vyriausybės patvirtintÄ metodikÄ , tiek ir kitas metodikas ar metodus.

Todėl ekspertizės akte nustatytas periodinės kompensacijos dydis turėjo bÅ«ti taikomas. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad Å¡iuo atveju negalėjo bÅ«ti taikoma vyriausybės patvirtinta metodika. Jei metodika neapėmė visų atsakovo nuostolių, Å¡ie nuostoliai turėjo bÅ«ti papildomai nustatyti ir įvertinti, taip pat įtraukti į periodinės kompensacijos skaičiavimÄ . Jokio pagrindo skirti papildomÄ ekspertizę nebuvo. Eksperto T. M. teismo posėdyje pateiktas paaiÅ¡kinimas, kad buvo blogai suformuluotas klausimas dėl kompensacijos už servitutÄ , vertintinas kaip neobjektyvus ir niekuo nepagrįstas.

Nuostolių dydžio klausimas nėra aktualus Å¡ioje byloje - nėra pareikÅ¡tas joks reikalavimas, susijęs su nuostoliais, jų dydžiu. Å iuo atveju, apelianto nuomone, turėjo bÅ«ti nustatyta periodinė kompensacija, nes ji labiau atitinka susiklosčiusius teisinius santykius ir tarnaujančiojo daikto savininko patiriamų nuostolių pobÅ«dį. Su tuo sutiko abi Å¡alys. Nustačius servitutÄ , visi Å¡ie nuostoliai neatsiranda iÅ¡ karto, o kiekvienÄ naujÄ servituto buvimo laikotarpį patiriami tam tikri nuostoliai.

Todėl iÅ¡mokėjus vienkartinę kompensacijÄ , tarnaujančiojo daikto savininkui gali bÅ«ti kompensuoti ir tie nuostoliai, kurių nebus.Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu kompensacijos dydžiu ir nustatymo bÅ«du. Pažymėjo, kad papildomos ekspertizės tikslas buvo nustatyti žemės savininko dėl servituto nustatymo patiriamus nuostolius, kurie nėra įvertinti Metodikoje ir juos įtraukti į kompensacijos dydį, tačiau tokių ekspertas T. M. nenustatė. Teismo ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad neva dėl servituto nustatymo atsakovas iÅ¡ karto patirs nuostolius, lygius žemės sklypo rinkos vertei.

Tokia iÅ¡vada yra visiÅ¡kai neobjektyvi ir niekuo nepagrįsta ir jokios reikÅ¡mės Å¡ioje byloje negalėjo turėti. Teismas servituto nustatymÄ prilygino žemės sklypo paėmimui visuomenės poreikiams, tačiau tokiu atveju, paėmus žemės sklypÄ visuomenės poreikiams, žemės sklypo savininkas netenka jo nuosavybės teisės. Å iuo atveju žemės sklypo savininkas dėl servituto nustatymo nuosavybės teisės nepraranda. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ esmės žemės sklypo dalis buvo „parduota“ ieÅ¡kovui, tačiau neperduodant nuosavybės teisės, be ko joks pardavimas yra negalimas.IeÅ¡kovas UAB „Green Hotel“ nesutiko tiek su papildomos, tiek su naujos ekspertizės pavedimu ekspertui T.

M. ir pareiÅ¡kė jam nuÅ¡alinimÄ , tačiau teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ . Kyla didelės ir pagrįstos abejonės dėl jo objektyvumo ir nepriklausomumo, kadangi Å¡is ekspertas dirba įmonėje UAB „Resolution valuations“, susijusioje nuolatiniais verslo ryÅ¡iais su atsakovu AB „Swedbank“. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „ieÅ¡kovo teiginius dėl eksperto Å¡aliÅ¡kumo, priklausomumo vertina kritiÅ¡kai“, tačiau savo motyvų nenurodė.

Atsakovui gavus teismo ekspertizės iÅ¡vadÄ ir pradėjus dėl jos kontaktuoti su teismo ekspertu T. M., teismo eksperto elgesys iÅ¡ esmės pakito. Jis pats ėmė neigti savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ , motyvuoti tai pateikto klausimo ydingumu, realiai negalėdamas jam pateikto aiÅ¡kaus ir paprasto klausimo ydingumo paaiÅ¡kinti.Teismo ekspertas T. M. žemės sklypo rinkos vertę nustatė tokiÄ , lyg tai žemės sklypas yra neužstatytas jokiais statiniais – lygindamas panaÅ¡ius neužstatytus žemės sklypus.

Tačiau Å¡is žemės sklypas yra užstatytas ir toks buvo jau jį įsigyjant atsakovui. Å i žemės sklypo ypatybė yra esminė, apribojanti jo panaudojimo galimybę ir atitinkamai sÄ lygojanti jo vertę. Pati žemės sklypo rinkos vertė dėl eksperto ryÅ¡ių ir priklausomumo nuo atsakovo, yra ženkliai padidinta. Dviejų skirtingų kvalifikuotų nekilnojamojo turto vertintojų nustatyta žemės sklypo rinkos vertė ženkliai skiriasi nuo eksperto T. M. nustatytos. Apelianto nuomone, kilus pagrįstų abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo (CPK 219 straipsnio 2 dalis), turėtų bÅ«ti skiriama pakartotinė ekspertizė.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Swedbank AB prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad apelianto praÅ¡omas nustatyti periodinės kompensacijos atsakovui už servituto nustatymÄ dydis, pagrįstai nebuvo nustatytas, nes apelianto praÅ¡yto dydžio periodinė kompensacija galėtų bÅ«ti nustatoma tik tokiu atveju, jeigu ginčo servitutas bÅ«tų nustatomas administraciniu aktu. Kadangi ginčo situacija neatitinka LR Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 4 punkte ir 5 punkte nurodytų atvejų, ginčo situacijoje servitutas administraciniu aktu negali bÅ«ti nustatytas.

Teismo ekspertas T. M. 2015 m. vasario 6 d. nurodė, kad atliekant ekspertizę nebuvo vertinti kiti žemės sklypo savininko nuostoliai dėl servituto nustatymo ir jie nebuvo įskaičiuoti į ekspertizėje nustatytos periodinės kompensacijos dydį, bei nurodė, kad ginčo žemės sklypo savininkas patirtų kitus nuostolius dėl servituto nustatymo, kurie galėtų bÅ«ti nustatyti atlikus ekspertizę. Kaip matyti iÅ¡ pakartotinės ekspertizės akto, atsakovo nuostoliai dėl ginčo servituto nustatymo yra lygÅ«s viso ginčo žemės sklypo apskaičiuotai rinkos vertei ir yra 215 000 EUR.Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teismo diskrecijos teisę, turėjo teisėtÄ pagrindÄ nuspręsti, kad už servituto nustatymÄ apeliantas turi sumokėti ieÅ¡kovui vienkartinę kompensacijÄ .

Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nustatė per didelį kompensacijos dydį atmestini, prieÅ¡ingai – nepagrįstai teismas pripažino, kad nustačius servitutÄ 1431 kv.m. ploto žemės sklypo daliai, atsakovas turės galimybę realiai pagal žemės sklypo paskirtį naudotis 596 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi ir dėl to jam priklauso mažesnė kompensacija.Apelianto argumentai, kad nustačius servitutÄ atsakovas ir toliau liks žemės sklypo savininku ir todėl vienkartine kompensacija jam bus kompensuoti dar nepatirti nuostoliai, nepaneigia to, kad vien tik dėl servituto nustatymo atsakovas patirs tokius suvaržymus ir apribojimus, kokius patirtų ginčo žemės sklypÄ paėmus visuomenės poreikiams ar kitokiu bÅ«du praradus jo nuosavybės teisę, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad nustačius servitutÄ atsakovas negalės naudotis pagal paskirtį žemės sklypu, nes jis bus užstatytas apeliantui nuosavybės teise priklausančiu statiniu, o likusios neužstatyto žemės sklypo dalies panaudojimo paskirtis bus tik apeliantui priklausančio administracinio pastato priežiÅ«rai.Teismas pagrįstai paskyrė papildomÄ ekspertizę, kadangi po pirmosios ekspertizės atlikimo ir teismo eksperto T.

M. apklausos 2015 m. vasario 17 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kėjo, kad ekspertizės akte atsakant į klausimÄ apie periodinės kompensacijos dydį buvo vadovaujamasi Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika. O tai lėmė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinti kiti atsakovo nuostoliai dėl servituto nustatymo ir jie nebuvo įskaičiuoti į aptariamoje ekspertizėje nustatytos periodinės kompensacijos dydį.

Teismas neturėjo pagrindo nuÅ¡alinti eksperto T. M., nes jis dirba UAB „Resolution valuations“, priklausančioje NewSec įmonių grupei. NewSec dirba bent devyni turto vertintojai, o ne tik atsakovo siÅ«lytas ekspertas. Å i įmonių grupė yra priimtina pagrindinėms finansų institucijoms ir bankams ir kitiems verslo subjektams, todėl renkantis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo pasiÅ«lytų ekspertų prioritetÄ turėjo ekspertas, kuris dirba įmonėje atitinkančioje aukščiausius vertinimo ir turto vertintojų standartus.

Todėl ieÅ¡kovo teiginiai dėl eksperto Å¡aliÅ¡kumo yra deklaratyvÅ«s ir nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę. Apeliantas nepateikė argumentų suteikiančių pagrindÄ manyti, kad atliktos ekspertizės yra ydingos, kad jos yra su tokiais trÅ«kumais, kurių egzistavimas leistų abejoti ekspertizių iÅ¡vadomis.Apeliaciniu skundu atsakovas Swedbank AB prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir netenkinti UAB „Green Hotel“ ieÅ¡kinio, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.

Tuo atveju, jeigu bus pripažinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti servitutÄ yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusiÄ su servituto nustatymu ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: „Nustatyti atlygintinį 1431 kv.m. servitutÄ pagal UAB „Geokada“ parengtÄ 2014 m. rugsėjo 29 d. servituto nustatymo planÄ , plane pažymėtÄ Å¾ymėjimu S2, taÅ¡kais 3-4-5-6-7-24-25-3, suteikiantį teisę vieÅ¡pataujančio daikto - administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui UAB „Green Hotel“ naudotis tarnaujančiuoju daiktu - žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu „Swedbank“, AB.“ Tuo atveju, jeigu bus pripažinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti servitutÄ yra teisėtas ir pagrįstas, padidinti atsakovui priteistÄ kompensacijÄ iki 215 000 EUR bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apelianto įsitikinimu ginčo atveju nebuvo jokio pagrindo nustatyti servitutÄ .

IeÅ¡kovas nuosavybės teise turi 8 proc. baigtumo administracinį pastatÄ , esantį apeliantui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau neturi jokių teisių į besiribojančius žemės sklypus, ir viename iÅ¡ jų esančio pastato požeminę aikÅ¡telę, priklausančius bankrutavusiai AB bankui „Snoras“, per kuriuos galėtų patekti iki apeliantui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio ginčo administracinio pastato. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas ginÄÄ tarp ieÅ¡kovo ir bankrutuojančios AB banko Snoras dėl servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklype, netenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymo nustatyti servitutÄ pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog pagal 2008 m. parengtÄ statybos projektÄ ir detalųjį planÄ yra nustatyta tik viena galimybė patekti į IeÅ¡kovui priklausantį administracinį pastatÄ , nepaneigia, kad galimi kiti alternatyvos privažiavimo prie administracinio pastato bÅ«dai, kurie nebuvo vertinti rengiant statybos projektÄ , užtikrinantys ieÅ¡kovui normalias sÄ lygas naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį be esminių atsakovo Å¡ioje byloje nuosavybės teisių suvaržymų“.

Taigi, pagal dabartinį administracinio pastato projektÄ net ir įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, ieÅ¡kovas neturės galimybės privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato, kadangi jis neturi teisės patekti iki apeliantui priklausančio žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes.IeÅ¡kovo reikalavimas turėjo bÅ«ti atmestas ir dėl to, kad atsakovas taip ir nepateikė statybos leidimo, remiantis kuriuo jis galėtų statyti administracinį pastatÄ .

Kasacinis teismas konstatavo, kad įvažiavimas į ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį administracinį pastatÄ per bankrutavusiai AB bankui „Snoras“ nuosavybės teise priklausančio pastato požeminę aikÅ¡telę negalimas ir dėl to turės bÅ«ti keičiamas administracinio pastato projektas. Taigi, Å¡iuo metu nėra žinoma kaip bus pakeistas administracinio pastato projektas, nėra žinomas galimas servituto dydis ir jo dislokacija žemės sklype, todėl ieÅ¡kovo reikalavimai nustatyti servitutÄ pagal UAB „Geokada“ parengtÄ 2014 m. rugsėjo 29 d. servituto nustatymo planÄ turėjo bÅ«ti netenkinti.

Remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, servituto žemės sklypui nustatymo klausimas galėjo bÅ«ti nagrinėjamas tik ieÅ¡kovui įrodžius, kad nustačius servitutÄ jis galės realiai naudotis žemės sklypu.IeÅ¡kovas, bÅ«damas atidus, rÅ«pestingas ir protingas verslininkas privalėjo rÅ«pintis žemės sklypo įsigijimu, dalyvauti varžytinėse ir jį įsigyti, ar bent bandyti jį įsigyti. IeÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes jam kilusias problemas siekia iÅ¡spręsti kitų asmenų sÄ skaita ir vietoj to, kad bÅ«tų įsigijęs 2013 m. gegužės 3 d. duomenimis 405 468,03 EUR vertės žemės sklypÄ , nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl servituto nustatymo.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl servituto apeliantui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatymo, turėjo bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad ieÅ¡kovas nėra iÅ¡naudojęs kitų bÅ«dų savo paties susikurtų problemų sprendimui, todėl ieÅ¡kinio reikalavimai turėjo bÅ«ti atmesti. IÅ¡ Administracinio pastato projekto ir byloje surinktų faktinių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas apeliantui priklausančiame žemės sklype ketino statyti vieÅ¡butį, bei nuomojamas administracines patalpas, todėl nustatytas servitutas iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovui, t.y. ieÅ¡kovo darbuotojams patekti prie administracinio pastato, vykdyti administracinio pastato statybos ir priežiÅ«ros ir kitus darbus nepasieks ieÅ¡kovo siekiamų tikslų.Apelianto įsitikinimu, teismas nustatė per plačiÄ servituto apimtį.

Administracinio pastato statyba ir jo sukÅ«rimas nepatenka į CK 4.111 straipsnyje nurodytÄ servituto turinį. Å ioje konkrečioje situacijoje ieÅ¡kovas neturi teisinės galimybės naudotis vieÅ¡pataujančiu daiktu – administraciniu pastatu todėl, kad jis nėra sukurtas. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas servitutÄ ne vieÅ¡pataujančio daikto naudojimui, bet vieÅ¡pataujančio daikto sukÅ«rimui, t.y. jo statybai, nepagrįstai iÅ¡plėtė įstatyme nustatytÄ servituto sÄ vokÄ , todėl tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręs, kad ginčo servitutas nustatytas pagrįstai, teismo nustatyto servituto apimtis turi bÅ«ti sumažinta iki numatytos įstatyme.Pirmosios instancijos teismas priteisė per maÅ¾Ä vienkartinę kompensacijÄ kaip atlyginimÄ dėl servituto nustatymo.

Å ioje byloje buvo atlikta ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad apelianto nuostoliai dėl servituto žemės sklypui nustatymo pagal UAB „Geokada“ 2014 m. rugsėjo 29 d. servituto nustatymo planÄ yra 215 000 EUR. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nustačiusi servitutÄ 1431 kv.m. ploto žemės sklypo daliai, apeliantas turės galimybę realiai pagal žemės sklypo paskirtį naudotis 596 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi. Ekspertas nustatė, kad žemės sklype nustačius ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ servitutÄ , likusi 596 kv.m. ploto žemės sklypo dalis pagal paskirtį negali bÅ«ti panaudota.

Pirmosios instancijos teismas remdamasis ekspertizės akte nustatyta turto verte, tačiau neatsižvelgamas į minėtas iÅ¡vadas pažeidė procesines teisės normas, todėl sprendimas turi bÅ«ti keičiamas skųstoje apimtyje. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Green hotel“ prašė atsakovo AB „Swedbank“ apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimÄ dalyje dėl servituto nustatymo palikti nepakeistu. Nepagrįstais laikė atsakovo argumentus dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo, kadangi reali ginčo žemės sklypo rinkos vertė yra beveik 2 kartus mažesnė už buvusiÄ pradinę pirmųjų varžytynių kainÄ .

Apeliantas AB „Swedbank“ tiesiogiai savo veiksmais suponavo servituto nustatymo bÅ«tinybę ir jam iki tampant Å¡io žemės sklypo savininku buvo žinoma, kad servitutÄ yra praÅ¡oma nustatyta ir yra pradėtas Å¡is teismo procesas. Atsakovas AB „Swedbank“ turėjo ir privalėjo žinoti, kad asmuo, varžytynėse įgijęs šį nekilnojamÄ jį daiktÄ , vadovaujantis LR CK 6.395 straipsnio 3 dalimi, turės teisę į servituto nustatymÄ siekiant užtikrinti Å¡io nekilnojamojo daikto naudojimÄ .

Visi apelianto argumentai, jog ieÅ¡kovas negali patekti į savo nebaigtÄ statyti pastatÄ , kad ieÅ¡kovas neturi statybos leidimo, kad bÅ«tina koreguoti statybos projektÄ ir pan. yra nepagrįsti ir nesusiję su įstatyme numatytu servituto nustatymo pagrindu. Vadovaujantis LR CK 6.394 straipsnio 3 dalimi, pirkėjas įgijo teisę naudotis Å¡iuo žemės sklypu tokiomis pat sÄ lygomis kaip Å¡io nekilnojamojo daikto pardavėjas, t.y. BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“. BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ prieÅ¡ tai šį žemės sklypÄ perleido UAB „Penkios žvaigždės“.

Taigi, vadovaujantis LR CK 6.395 straipsnio 3 dalimi, BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ turėjo bÅ«ti nustatytas servitutas į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ užima nekilnojamasis daiktas ir kuri bÅ«tina jo naudojimui pagal jo paskirtį. Apeliantas AB „Swedbank“ savo apeliaciniame skunde net ir nebando paneigti nurodyti pagrindo servitutui nustatyti buvimo. Vietoj to apeliantas bando įrodinėti įvairias aplinkybes, su kuriomis įstatymas nesieja servituto nustatymo ir kurios niekaip nepaneigia įstatyme įtvirtintos ieÅ¡kovo kaip nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯sigijusio savininko teisės į servituto nustatymÄ .

Be to, ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas UAB „Green Hotel“ negalės per BAB bankui Snoras priklausančiÄ požeminę aikÅ¡telę įvažiuoti į ieÅ¡kovui UAB „Green Hotel“ priklausančio nebaigto statyti pastato požeminę aikÅ¡telę, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas UAB „Green Hotel“ neturi galimybės patekti į šį pastatÄ ar net visiÅ¡kai naudotis Å¡iuo pastatu. IeÅ¡kovas UAB „Green Hotel“ negali perregistruoti statybos leidimo savo vardu dėl tos aplinkybės, kad jis neturi teisės naudotis žemės sklypu.

BÅ«tent Å¡is klausimas ir sprendžiamas nagrinėjamoje byloje. Nors apeliantas bando teigti, kad ieÅ¡kovas yra neiÅ¡naudojęs kitų bÅ«dų problemos sprendimui, tačiau visi kiti bÅ«dai iÅ¡imtinai priklauso nuo atsakovo valios ir ieÅ¡kovas negali reikalauti jų įgyvendinimo. Tuo tarpu servituto nustatymas yra vienintelis įstatymo reglamentuotas Å¡ios problemos sprendimo bÅ«das, numatantis bÅ«tent ieÅ¡kovo teisę į jo nustatymÄ . Nepagrįstais laikė apelianto argumentus dėl servituto apimties.

Pažymėjo, jog nebaigtas statyti administracinis pastatas nebuvo vieÅ¡ose varžytynėse pardavinėjamas nugriovimui. Å is neužbaigtas statyti administracinis pastatas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas, jam buvo suteiktas unikalus numeris, todėl turi pilnateisį nekilnojamojo daikto statusÄ , kurio naudojimuisi užtikrinti nustatyti servitutÄ jokių kliūčių nėra. Ä®statymai nenumato, kad servitutas negali bÅ«ti nustatomas nebaigto statyti pastato naudojimui užtikrinti.Apeliantas AB „Swedbank“ apeliaciniame skunde kaip vienÄ iÅ¡ reikalavimų nurodo vienkartinės 215000 eurų kompensacijos priteisimÄ .

Tokio reikalavimo atsakovas AB „Swedbank“ nebuvo pateikęs pirmojoje instancijoje - atsakovas AB „Swedbank“ savo prieÅ¡ieÅ¡kiniu buvo pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl periodinės 29525,95 EUR dydžio kasmetinės kompensacijos priteisimo. LR CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.IeÅ¡kovo įsitikinimu, atsakovas nurodydamas, kad kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti viso žemės sklypo rinkos vertės nori likti ir žemės sklypo savininku, ir kartu iÅ¡ karto gauti visÄ Å¾emės sklypo rinkos vertę.

Atsakovas AB „Swedbank“ ir Å¡iuo metu neturi galimybių statyti žemės sklype komercinės paskirties objektus, nes žemės sklypas yra užstatytas ir bÅ«tent tokį žemės sklypÄ atsakovas įsigijo. IeÅ¡kovui pradiniu reikalavimu praÅ¡ant nustatyti servitutÄ visam žemės sklypui, atsakovas AB „Swedbank“ teigė prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde – kad toks nustatymas nepagrįstas kaip neproporcingas žemės sklypo užstatymui ir atima iÅ¡ atsakovo galimybę pasinaudoti neužstatyta žemės sklypo dalimi.

Atsižvelgiant į Å¡iuos atsakovo argumentus, ieÅ¡kovas patikslino savo reikalavimus ir prašė servitutÄ nustatyti ne visam žemės sklypo, o tik jo daliai. Tokie apelianto AB „Swedbank“ veiksmai - pozicijos kaitaliojimas, tik dar kartÄ patvirtina jo nesÄ Å¾iningumÄ . Apeliantas AB „Swedbank“ servituto nustatymÄ prilygina žemės sklypo paėmimui visuomenės poreikiams. Tačiau tokiu atveju, paėmus žemės sklypÄ visuomenės poreikiams, žemės sklypo savininkas netenka jo nuosavybės teisės.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė spręsti bylÄ teismo nuožiÅ«ra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo ir atsakovo pateiktų apeliacinių skundų ribose.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl servituto nustatymo bÅ«tinybės ir teisingos kompensacijos už jį nustatymo.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatavo esant bÅ«tinas sÄ lygas servituto nustatymui ir priteisė atsakovui kompensacijÄ už tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriai nustatomas servitutas, susiedamas jÄ su žemės sklypo verte.

IeÅ¡kovas ir atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. IeÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo kompensacijos dydį ir nepagrįstai rėmėsi papildomos ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo verte. Tuo tarpu atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju iÅ¡ viso nėra bÅ«tinybės nustatyti servitutÄ , o jį nustačius kompensacija turi bÅ«ti apskaičiuojama ir likusiai 596 kv. m. žemės sklypo daliai. Kolegija atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus pasisako dėl Å¡ių esminių bylos aspektų.Dėl sÄ lygų servitutui nustatyti buvimoServituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, reglamentuojamas teisės aktuose.

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis).

Servituto turinį konkrečiu atveju lemia vieÅ¡pataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu:

1) savininkų nesutarimas ir 2) bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar Å¡ios teisės yra susijusios su naudojimusi vieÅ¡pataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.).Apelianto Swedbank AB įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esant bÅ«tinumÄ servituto nustatymui.

Apeliacinį skundÄ Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės grindžia argumentais, jog ieÅ¡kovas neįrodė, jog turi teisę vykdyti statybos darbus ir realiÄ galimybę naudotis ginčo pastatu, patekti prie ginčo pastato ir ginčo sklypo per kitiems asmenims priklausančius besiribojančius žemės sklypus. Kolegija atmeta Å¡iuos argumentus kaip nepagrįstus ir neturinčius teisinės reikÅ¡mės sprendžiant servituto nustatymo bÅ«tinybę ir sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis Å¡ioje dalyje.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra ieÅ¡kovas.

Nors ginčo pastato baigtumas 8 proc., tačiau jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas, jam buvo suteiktas unikalus numeris. Žemės sklypas, ant kurio stovi Å¡is nebaigtas statyti pastatas Å¡iuo metu priklauso atsakovui Swedbank AB. Pagal ginčo sklypo planÄ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančios 1111,91 kv. m. patalpos užima didžiÄ jÄ dalį atsakovui nuosavybės teise priklausančio 2027 kv. m. žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog esant tokiai situacijai kuomet ieÅ¡kovui priklausantys pamatai pastatyti atsakovui priklausančiame sklype ieÅ¡kovas objektyviai neturi jokios galimybės naudotis savo nuosavybe nenustačius servituto ginčo žemės sklypui.

Be kita ko atkreiptinas dėmesys, kad servituto nustatymo sÄ lygų buvimas ir jo bÅ«tinumas nagrinėjamu atveju yra konstatuotas ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi, kuria byla grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog „šiuo atveju nenustačius servituto, objektyviai neįmanomas taptų ieÅ¡kovui nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo turto objekto naudojimas ir galimas pastato statybos darbų vykdymas“.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi įtakos ir reikÅ¡mės nagrinėjamam klausimui atsakovo Swedbank AB apeliacinio skundo argumentai, dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties byloje, kurioje atmestas reikalavimas nustatyti servitutÄ ieÅ¡kovui į žemės sklypus ir požeminę automobilių saugyklÄ , per kuriuos ieÅ¡kovas galėtų patekti į ginčo žemės sklypÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog toje byloje buvo sprendžiamas klausimas ar ieÅ¡kovas turi galimybę kitais bÅ«dais patekti prie ginčo pastato, nesuvaržant kitų asmenų nuosavybės teisių ir konstatuota, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad tokių galimybių neturi. Tuo tarpu Å¡ioje byloje sprendžiama dėl galimybės ieÅ¡kovui naudotis jam priklausančiu pastatu nesant servituto žemės sklypui, ant kurio jis stovi. Taigi, sutiktina su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ dėstomais argumentais, jog aplinkybė ar ieÅ¡kovas turi galimybę patekti iki ginčo sklypo nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neigdamas servituto bÅ«tinumÄ nenurodė kokiu kitu bÅ«du nenustačius servituto, atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas turėtų galimybę naudotis jam priklausančiu pastatu. Kolegija taip pat atmeta atsakovo argumentus susijusius su ginčo pastato statybos leidimu, kadangi kaip minėta, servitutui nustatyti reikalingas dviejų sÄ lygų iÅ¡pildymas, t.y. savininkų nesutarimas ir objektyvi servituto bÅ«tinybė. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas abi Å¡ias sÄ lygas įrodė, o tai sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti servitutÄ ginčo žemės sklypui tenkintinas, kadangi nėra jokio kito bÅ«do iÅ¡spręsti pastato savininko interesų įgyvendinimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovo argumentais dėl pernelyg iÅ¡plėstos servituto apimties, todėl atmeta reikalavimÄ sumažinti servituto turtinį, eliminuojant teisę užbaigti statinį. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis atsakovo logika ir nustatant atsakovui servitutÄ tik naudotis esamu ginčo pastatu, nesuteikiant ieÅ¡kovui teisės toliau vykdyti objekto statybÄ susiklostytų situacija, kuomet nei ieÅ¡kovas galėtų naudoti ginčo pastatÄ pagal paskirtį, nei atsakovas galėtų naudoti ginčo sklypÄ , kitaip tariant ginčas iÅ¡ esmės nebÅ«tų iÅ¡spręstas.Dėl ekspertizėsApelianto UAB „Green hotel“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje atliktos ekspertizės aktu, kadangi jÄ atlikęs ekspertas buvo Å¡aliÅ¡kas ir netinkamai įvertino žemės sklypo vertę.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus.Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir jÄ teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ (jos dalį) gali bÅ«ti tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos dvi ekspertizės – 2014-12-12 -2014-12-19 ekspertizė (akto Nr. 2-32417-871/2014) ir 2015-02-24 – 2015-04-27 papildoma ekspertizė.

Tiek pagrindinę, tiek papildomÄ ekspertizę atliko ekspertas T. M.. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡io eksperto Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ ieÅ¡kovas kėlė dar skiriant ekspertizę ir pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. ir 2015 m. vasario 24 d. nutartimis dėl Å¡io klausimo pasisakė ir nepagrįstomis laikė ieÅ¡kovo abejones dėl eksperto objektyvumo bei atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl eksperto nuÅ¡alinimo. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, jog vienintelis ieÅ¡kovo nurodomas argumentas susijęs su eksperto Å¡aliÅ¡kumu, jog jis dirba įmonėje UAB „Resoliution valuations“ priklausančiai NewSec įmonių grupei, kurios paslaugomis nuolatos naudojasi atsakovas.

Kolegija sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su atsakovo argumentais, kad šie ieškovo argumentai neįrodo eksperto šališkumo, minėtoje įmonėje dirba ne vienintelis turto vertintojas šioje byloje atlikęs ekspertizę. Ši įmonė yra viena iš lyderiaujančių tokias paslaugas teikiančių įmonių šalyje ir atsakovas yra vienas iš daugelio įmonės klientų. Pažymėtina, jog eksperto atlikusio ekspertizę kvalifikacija ir patirtis nekelia abejonių, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad papildomos ekspertizės akto turinys būtų prieštaringas ar neišsamus, ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog šis ekspertas yra priklausomas nuo atsakovo valios.

Be kita ko atkreiptinas ieÅ¡kovo dėmesys, jog kaip teismo ekspertas T. M. yra supažindintas su BPK 235 str. numatyta baudžiamÄ ja atsakomybe už melagingus parodymus. Kolegija taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, dėl neteisingai nustatytos žemės sklypo vertės, kuri ieÅ¡kovo įsitikinimu yra ženkliai padidinta. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovo nurodoma 570000 Lt žemės sklypo rinkos vertė nustatyta ginčo pastato vertinimo ataskaitoje Nr. A-13-1108-D32 yra 2013 m. lapkričio mėn., t.y. 1,5 metų ankščiau nei nagrinėjamoje byloje atliktas turto vertinimas, kas gali turėti reikÅ¡mingos įtakos turto vertei.

Tuo tarpu sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo pateikta 2015 m. birželio 17 d. Turto vertinimo ataskaita Nr. 15-N06-28 nustatyta žemės sklypo 171000 EUR verte, taip pat negalima vadovautis nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi Å¡iuo atveju ginčo žemės sklypas ir ginčo pastatas įvertinti kaip vienas turtinis objektas, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tai du atskiri turtiniai vienetai, be to iÅ¡ minėtos turto iÅ¡vados negalima identifikuoti kokia yra ginčo žemės sklypo vertė, kas yra aktualu nagrinėjamai bylai.Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti papildomos ekspertizės iÅ¡vadomis ir jomis nesiremti, todėl apelianto UAB „Green hotel“ argumentai susiję su ekspertizės objektyvumu ir praÅ¡ymas skirti pakartotinę ekspertizę atmestini.Dėl teisingos kompensacijos už servitutÄ priteisimoTiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu kompensacijos dydžiu.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kasmetinės 1287 EUR kompensacijos. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė kompensacijos už likusiÄ 596 kv. m. žemės sklypo dalį, kuriai nenustatomas servitutas, kadangi jos atsakovas racionaliai ir optimaliai negalės panaudoti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieÅ¡kovo UAB „Green hotel“ apeliacinio skundo argumentus ir iÅ¡ dalies tenkindamas atsakovo Swedbank AB apeliacinį skundÄ sutinka su atsakovo nuomone, jog nagrinėjamu atveju kompensacija nustatytina už visÄ Å¾emės sklypÄ .Kaip pagrįstai nurodė, pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad Å¡iems teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

Turi bÅ«ti nustatoma nuosavybės teisės apribojimui adekvati kompensacija, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis bÅ«tų neproporcingai iÅ¡kreipta, palyginti su vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko teisėmis. Sprendžiant servituto atlygintinumo klausimÄ , kompensacija nustatoma pagal tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, kokia apimtimi bus suvaržomas apeliantų turtas – atsižvelgti į tai, kokiai sklypo daliai nustatomas servitutas, įvertinti, kad jis neterminuotas, jo turinys platus, suvaržo atsakovo nuosavybės teisę naudotis sklypo dalimi pagal paskirtį.Nagrinėjamu bylos medžiaga nustatyta, kad servitutas nustatomas 1431 kv. m sklypo daliai, kas sudaro 70,60 proc. atsakovui priklausančio žemės sklypo bendro ploto. Ginčo žemės sklypas yra komercinės paskirties, strategiškai patogioje vietoje.

IeÅ¡kovas minėtame žemės sklype planuoja statyti 9 aukÅ¡tų administracinį pastatÄ , tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neabejotinai turės ekonominės naudos nustačius servitutÄ . Servitutas nustatomas neterminuotam laikui. Servituto turinys Å¡iuo atveju yra suteikimas teisės vieÅ¡pataujančio daikto – administracinio pastato savininkui naudotis tarnaujančiuoju daiktu – žemės sklypu, tikslu užbaigti vieÅ¡pataujančio daikto statybÄ ir vykdyti vieÅ¡pataujančio daikto eksploatavimÄ : prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie vieÅ¡pataujančio daikto, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti vieÅ¡pataujančio daikto statybos, techninės priežiÅ«ros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su vieÅ¡pataujančio daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį.Esant nurodytoms aplinkybėms, t.y. jog servitutas nustatomas didžiajai sklypo daliai, neterminuotam laikui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius servitutÄ bus plačia apimtimi suvaržytos atsakovo nuosavybės teisės naudotis sklypu pagal paskirtį.

Sutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, kad nustačius servitutÄ , atsakovas formaliai iÅ¡liks žemės sklypo savininku, tačiau Å¡iuo atveju aktualu tai, kad atsakovui esmingai sumažėja galimybė tokį žemės sklypÄ parduoti ar nuomoti, taip pat statyti jame pastatus ir gauti iÅ¡ jo pajamas, neterminuotam laikui. Kitaip tariant atsakovas iÅ¡ jo neturės jokios naudos. Kaip minėta servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo, todėl vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui negali bÅ«ti suteikiamos teisės, neatitinkančios Å¡ių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymÄ .

Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog ieÅ¡kovo siÅ«loma 1287 EUR dydžio periodinė kasmetinė kompensacija neproporcingai iÅ¡kreiptų vieÅ¡pataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų teisių pusiausvyrÄ ir neužtikrintų atsakovo kaip tarnaujančio daikto savininko teisės gauti ekvivalentinę naudÄ už nustatomÄ servitutÄ . Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėta kompensacija paskaičiuota remiantis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541.

Nagrinėjamu atveju servitutas nustatomas ne administraciniu aktu, o teismo sprendimu. Tuo tarpu apelianto argumentai, jog atsakovas manydamas, kad 1287 EUR dydžio kompensacija nepadengia jo nuostolių dėl servituto nustatymo turėtų kreiptis į teismÄ su atskiru ieÅ¡kiniu, nepagrįsti ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo bei proceso koncentruotumo principų. Kolegija taip pat atmeta ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo praradimams atlyginti priteistina vienkartinė, o ne periodinė kompensacija.

Ä®vertinus ankščiau minėtus suvaržymus, kuriuos patirs atsakovas nustačius servitutÄ jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kolegijos vertinimu, žemės sklypo vertės kompensacija labiausiai užtikrina tinkamÄ vieÅ¡pataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų pusiausvyrÄ bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo atveju sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, ieÅ¡kovo galimybę naudotis 596 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi.

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje atlikus papildomÄ ekspertizę, kurios iÅ¡vadoje nustatyta žemės sklypo rinkos verte vadovavosi teismas, taip pat konstatuota, jog Å¡iuo atveju ginčo žemės sklypo savininko nuostoliai yra lygÅ«s viso žemės sklypo apskaičiuotai rinkos vertei, t.y. 215000 EUR. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad likusi 596 kv. m. žemės sklypo dalis, dėl žemės sklypo konfigÅ«racijos, statomo administracinio pastato iÅ¡orinių matmenų geometrijos, žemės sklypui galiojančių juridinių charakteristikų ir fizinės bÅ«klės, taip pat patenka į servituto veikimo zonÄ ir atskirai kažkokiu kitu bÅ«du optimaliai ir racionaliai negali bÅ«ti panaudota, todėl vieÅ¡pataujančio daikto savininkas turėtų atlyginti nuostolius ir už Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį (T. 3 b.l. 137, ekspertizės akto lapas 24), kas nagrinėjamu atveju papildomai prie pirmosios instancijos teismo priteistos sumos sudaro 63216,58 EUR.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Å¡iuos teismo eksperto pastebėjimus ir nepagrįstai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ argumentuodamas, jog atsakovas turėjo pareigÄ Ä¯rodinėti, kad negalės panaudoti likusios žemės sklypo dalies pagal paskirtį. Taip pat byloje esančiais įrodymais nepagrįsti argumentai dėl galimybės atsakovui įrengti mokamÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę minėtame žemės plote. Net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta tokia galimybė, kolegijos vertinimu, toks 596 kv.m.

žemės sklypo panaudojimas neprilygtų galimybėms jį panaudoti, jeigu servitutas nebÅ«tų nustatytas. Byloje nesant jokių tiesioginių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ konstatuoti, kad atsakovas galės panaudoti likusiÄ Å¾emės sklypo ploto dalį pagal paskirtį, t.y. komercinės paskirties objektų teritorijos ir esant minėtai eksperto iÅ¡vadai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais ir siekiant tarnaujančio ir vieÅ¡pataujančio daiktų savininkų pusiausvyros bei teisingo atlyginimo už servituto nustatymÄ , kolegijos vertinimu yra tikslinga Å¡ioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl priteistos kompensacijos dydžio ir priteistÄ kompensacijos dydį padidinti 63216,58 EUR suma.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsakovas Swedbank AB už apeliacinį skundÄ sumokėjo 1196 EUR žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ dalies tenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , proporcingai tenkintų ieÅ¡kovo reikalavimų daliai (50 proc.) iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Green hotel“ atsakovui Swedbank AB priteistina 598 EUR žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundÄ .             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:             „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Nustatyti atlygintinį 1431 kv. m. servitutÄ pagal UAB „Geokada“ parengtÄ 2014 m. rugsėjo 29 d. servituto nustatymo planÄ (2 t., b.l. 168), plane pažymėtÄ Å¾ymėjimu S2, taÅ¡kais 3-4-5-6-7-24-25-3, suteikiantį teisę vieÅ¡pataujančio daikto – administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkui UAB „Green Hotel“ naudotis tarnaujančiuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu atsakovui „Swedbank“, AB, tikslu užbaigti vieÅ¡pataujančio daikto statybÄ ir vykdyti vieÅ¡pataujančio daikto eksploatavimÄ : prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie vieÅ¡pataujančio daikto, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti vieÅ¡pataujančio daikto statybos, techninės priežiÅ«ros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su vieÅ¡pataujančio daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Green Hotel“ atsakovo „Swedbank“, AB naudai 215000 EUR vienkartinę piniginę kompensacijÄ kaip atlyginimÄ už atsakovo teisių suvaržymÄ dėl servituto nustatymo.Priteisti iÅ¡ atsakovo „Swedbank“, AB ieÅ¡kovo UAB „Green Hotel“ naudai 20,75 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Green Hotel“ atsakovo „Swedbank“, AB naudai 1481,10 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.“Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Green Hotel“ atsakovo „Swedbank“, AB naudai 598 EUR iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                        Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                                   Danutė Kutrinė                                                                                                                                   Vytautas Zelianka