2019-01-03 Nr. AB-203-3-61-3-03763-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-20-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03763-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos architektų rūmų (toliau – ir Architektų rūmai) 2018 m. spalio 8 d. aktą Nr. S18/10/479 ir jame priimtą sprendimą (toliau – ir 2018 m. spalio 8 d. sprendimas) iki Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-4427-1063/2018 teisminio nagrinėjimo pabaigos nevykdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestatų ir (ar) teisės pripažinimo dokumentų išdavimo ar neišdavimo arba galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Skundų komisija) 2018 m. rugsėjo 10 d. akte Nr. D4-177 priimto sprendimo (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas) pripažinti nepagrįsta (neteisėta) Architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. S18/08/359 dalį dėl architekto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Atestatas) galiojimo panaikinimo ir įpareigojimo Architektų rūmus klausimą dėl Atestato galiojimo išnagrinėti iš naujo; 2) įpareigoti Architektų rūmus per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti Atestato galiojimo klausimą pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvusią faktinę būklę; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje sustabdyti Architektų rūmų 2018 m. spalio 8 d. sprendimo galiojimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjo S. G. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, kad Architektų rūmai nepagrįstai vilkina Skundų komisijos 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo vykdymą ir vengia ištaisyti savo klaidą. Teisminis ginčo sprendimas yra ilgas procesas, juo iš esmės nebus vykdomas teisingumas, nes šiuo atveju svarbu nedelsiant atkurti teisinę taiką tarp šalių, juo labiau, kad Architektų rūmai Skundų komisijos 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo neginčijo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje įtvirtintu reikalavimo užtikrinimo priemonių institutu, prašo sustabdyti Architektų rūmų 2018 m. spalio 8 d. sprendimo, kuriuo atsisakoma vykdyti Skundų komisijos 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, galiojimą. Skundo 1–2 reikalavimais pareiškėjas prašo panaikinti minėtą Architektų rūmų 2018 m. spalio 8 d. sprendimą ir įpareigoti vykdyti Skundų komisijos 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, t. y. įpareigoti Architektų rūmus iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjo Atestato galiojimo. Teismas, įvertinęs pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį ir aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, sprendė, kad jos susijusios su ginčo nagrinėjimu iš esmės ir pakartoja skundo reikalavimą tiek, kiek pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą vykdyti Skundų komisijos 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir išnagrinėti iš naujo pareiškėjo Atestato galiojimo klausimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas itin pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Teismas vertino, kad reikalavimo užtikrinimo taikymu pareiškėjas siekia greitesnio kilusio ginčo išsprendimo pareiškėjui palankiu būdu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju pagrįstas ir būtinas, todėl jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje sustabdyti Architektų rūmų 2018 m. spalio 8 d. sprendimo galiojimą – netenkinamas.

III. Pareiškėjas S. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį dėl prašymo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetimo.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarties dalį pagrindė tikrovei prieštaraujančia, faktinės bylos medžiagos neatitinkančia išvada, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė susijusi su ginčo nagrinėjimu iš esmės. Pareiškėjo teigimu, siūloma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė tik laikinai užfiksuotų padėtį, buvusią iki pareiškėjo teisių pažeidimo, kad galutiniu teismo sprendimu minėtą padėtį būtų įmanoma atkurti. Pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemone siekiama užfiksuoti faktinę būklę, buvusią iki atsakovui priėmus skundžiamą sprendimą bei sustabdyti tolesnį faktinės būklės kitimą teisminio ginčo metu, dėl kurio galimybė įvykdyti galimą teismo sprendimą būtų apsunkinta arba taptų neįmanoma, t. y., nebūtų įmanoma atkurti faktinės būklės, buvusios iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. Pavyzdžiui, teismo nagrinėjimui šioje konkrečioje byloje užtrukus iki 2020 m. gruodžio 22 d., kvalifikacijos atestato galiojimo klausimas būtų nagrinėjamas ir sprendžiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies, 14 dalies 2 punkto, 15 dalies 4 punkto pagrindais, nes pareiškėjas, neišsprendus jo atestato galiojimo klausimo, neturi galimybės teisės aktų nustatyta tvarka pateikti atsakovui kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų. Teisminio nagrinėjimo metu pasikeitus faktinėms aplinkybėms, pareiškėjo atestato galiojimas būtų naikinamas kitu teisiniu pagrindu, todėl galimas galutinis teismo sprendimas šioje byloje neatkurtų pažeistų pareiškėjo teisių, bet sukurtų prielaidas turtinės ir neturtinės žalos susidarymui. Toks teismo sprendimas būtų tik formalus, tai nebūtų teisingumo vykdymas.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutarties dalyje iškreipė jo argumentus, todėl darė nepagrįstą bylos medžiaga išvadą, kad pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu siekia greitesnio kilusio ginčo išsprendimo jam palankiu būdu. Bylos teisminis nagrinėjimas be reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atitinka atsakovo siekius vilkinti Skundų komisijos nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimo pašalinimą neteismine tvarka. Taigi pareiškėjo skunde būtinybė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžiama būtent tuo, kad administracinės bylos teisminis nagrinėjimas jos netaikant reikštų, kad teismas de facto a priori (faktiškai iš anksto) pritaria atsakovo veiksmams, kurių neteisėtumą patvirtino kompetentinga institucija (Skundų komisija), o teisingumas būtų vykdomas tik formaliai.

Atsakovas Architektų rūmai atsiliepime į pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, kokiu būdu, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nors tai privaloma pagrįsti tam, kad vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi, būtų pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas itin pasunkėtų ar taptų neįmanomas, o reikalavimo užtikrinimo taikymu iš esmės siekia greitesnio kilusio ginčo išsprendimo jam palankiu būdu.

Atskirajame skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, nebūtų galima atkurti faktinės būklės, buvusios iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., tačiau nenurodo, kokia tai faktinė būklė ir kodėl ją būtų privalu atkurti tuo atveju, jeigu teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad skundžiamu Architektų rūmų 2018 m. spalio 8 d. raštu Nr. S18/10/479 pareiškėjui nebuvo sukurtos jokios teisės ar pareigos, jam tik buvo pateikta atitinkama informacija, t. y. pareiškėjas buvo informuotas, jog jo kvalifikacijos atestato galiojimo panaikinimo klausimas iš naujo bus nagrinėjamas, pasibaigus teisminiams ginčams.

Pareiškėjas skunde įvardijo tik, jo manymu, egzistuojančius rašto formos trūkumus, tačiau nenurodė, kokios teisės ar pareigas ginčijamu raštu jam sukuriamos ar pažeidžiamos. Atsakovo nuomone, pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki galutinio teismo sprendimo šiame ginče sustabdyti Architektų rūmų 2018 m. spalio 8 d. rašto Nr. S18/10/479 ir jame priimto sprendimo galiojimą, yra neįgyvendinama ir būtų beprasmė, nes minėtu raštu buvo tik pateikta informacija, o ne priimtas sprendimas, turintis įtakos pareiškėjo teisėms ar pareigoms.

Minėta reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma ir dėl to, jog pareiškėjas nepateikė argumentų dėl jos taikymo pagrįstumo, taip pat pritaikius tokią reikalavimo užtikrinimo priemonę ginčas būtų išspręstas iš esmės. Taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones teismas nenagrinėja bylos iš esmės, todėl reikalavimo priemonių netaikymas negali reikšti vienos ar kitos šalies palaikymo byloje. Be to, Architektų rūmai pažymėjo, kad nepritaria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) išdėstytiems argumentams bei Aplinkos ministerijos rašto vykdymo privalomumui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Aplinkos ministerija nurodo, kad pareiškėjui su skundu nepateikus įrodymų ir motyvų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nesustabdžius skundžiamo akto galiojimo jam bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti 2018 m. spalio 8 d. rašto galiojimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota, todėl nėra pagrindo jos naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo prašytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje sustabdyti Architektų rūmų 2018 m. spalio 8 d. sprendimo galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas prašė taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą. Pagal suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, arba, kad būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-556/2018).

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-556/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017; 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme pirmosios instancijos teismui išdėstytus bei atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo pateikti argumentai iš esmės yra pagrįsti jo subjektyviu aplinkybių vertinimu, yra hipotetinio pobūdžio, nepagrįsti objektyviais įrodymais. Pareiškėjas, teikdamas prašymą, nepateikė duomenų, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kilsiančių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teisėjų kolegija pastebi, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo S. G. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintas, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė