2021-09-15 Nr. AB-18688-3-62-3-00991-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-494-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00991-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) 2021 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 7-781; 2) įpareigoti Pravieniškių PN-AK pareiškėjo prašymą Nr. 71(14)-123 svarstyti iš naujo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. (nurodyti 2020 m. laikytini rašymo apsirikimu) gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo A. K. skundą atsisakė priimti.

Pacitavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio, 18 straipsnio 2 dalies ir 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, teismas nurodė, kad pareiškėjas siekia, jog jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pravieniškių PN-AK 2021 m. kovo 3 d. sprendime Nr. 7-781 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. balandžio 13 d. sprendime Nr. 2S-1461 A. K. prašymas teikti teismui teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nebuvo patenkintas. Pravieniškių PN-AK sprendimas motyvuojamas tuo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjui paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas skaičiuojamas nuo 2005 m. balandžio 24 d., todėl A. K. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1671 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis bausmę vykdančiai institucijai gali pateikti prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teismas pažymėjo, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas siekia, jog jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis prašo panaikinti Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimus, kuriuose konstatuota, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teikti teismui teikimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti jo prašymą. Teismas sprendė, kad šie A. K. skundo reikalavimai yra tiesiogiai susiję su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsnyje, Bausmių vykdymo kodekso 1671 straipsnyje ir Baudžiamojo kodekso 51 straipsnyje įtvirtintais bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos taip pat laikomasi bylose dėl nuteistojo teikimo lygtinio paleidimo komisijai. Remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui išaiškinimais, teismas pažymėjo, kad aptariamas atvejis yra susijęs su laisvės atėmimu iki gyvos galvos, kuriam pagal galiojančio Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio nuostatas lygtinis paleidimas netaikomas, nereiškia, kad ginčas tampa viešojo administravimo srities ginču.

Atsižvelgęs į tai, kad A. K. kelia klausimus, susijusius su baudžiamaisiais teisiniais santykiais, teismas jo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.) ir pareiškėjui išaiškino teisę dėl ginčo nagrinėjimo Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas A. K. atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ištyrus, ar Pravieniškių PN-AK administracija, drausdama jam kreiptis į teismą, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatų, ir Pravieniškių PN-AK įpareigoti pareiškėjo prašymą Nr. 71(14)-123 svarstyti iš naujo.

Aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimu, jo apskundimu Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei kreipimusį į teismą, A. K. paaiškina, kad siekia, jog jam nebūtų draudžiama kreiptis į teismą ir nebūtų pažeidžiamos jo Konstitucijoje įtvirtintos teisės. A. K. nesupranta, kaip taip gali būti, kad administracinis teismas negali vertinti to, kas yra susiję su Baudžiamuoju kodeksu, o pataisos įstaigų administracijos gali. Pareiškėjo nuomone, ne pataisos įstaigos administracija, o tik apygardos administracinis teismas gali konstatuoti, kad jis neatitinka Baudžiamojo kodekso nuostatų, tačiau teismas to negali padaryti, kadangi A. K. negali kreiptis į teismą, jog galėtų apginti savo Konstitucijoje įtvirtintas teises.

Pareiškėjas nurodo, kad administracinis teismas jam jau siūlė kreiptis į Kauno apygardos teismą, tačiau jo prašymas buvo atmestas, kadangi šis teismas svarsto tik administracijos teikimus. A. K. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jam pasiūlė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, tačiau pareiškėjas neabejoja, kad ir šis teismas jo prašymą atmes; A. K. nežino, kur jam reiktų kreiptis dėl pažeistų Konstitucijoje įtvirtintų teisių gynimo ir kokių teismų kompetencijai priklauso jo keliamo ginčo nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo A. K. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reguliuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019, 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų, be kita ko, bendrosios kompetencijos teismams. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reguliuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

A. K. skundo turinys ir jo pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas siekia, jog jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Įvertinusi A. K. pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame pats pareiškėjas suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, bei kartu su juo pateiktų dokumentų turinį, taip pat pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju A. K. siekia inicijuoti ginčą būtent dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimo, t. y. pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o teisiniai santykiai susiklostė ne viešojo administravimo srityje.

Nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK atliko įstatyme nustatytą pareigą įvertinti pareiškėjo prašymą, o pagrindai, kurie buvo nurodyti atsisakant kreiptis į teismą, negali būti vertinami kaip viešojo administravimo subjekto neveikimas; šiuo atveju sprendžiamas su bausmės vykdymo teisiniais santykiais susijęs klausimas. Tolesni A. K. veiksmai, t. y. jo kreipimasis į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Pravieniškių PN-AK sprendimo panaikinimo ir šios institucijos atsakymas pareiškėjui dėl jo skundo atmetimo taip pat buvo susiję su bausmės vykdymo teisiniais santykiais; šis sprendimas taip pat buvo priimtas vykdant šiai institucijai priskirtas funkcijas nuosprendžio vykdymo teisiniuose santykiuose, o ne atliekant viešąjį administravimą, kaip jis yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Specialiosios teisėjų kolegijos bylose dėl rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-104/2014, 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016, 2019 m. birželio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-29/2019).

Pažymėtina, kad A. K. nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog jo keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su Pravieniškių PN-AK veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ne iš viešojo administravimo santykių, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. skundo nagrinėjimas nėra priskirtas administraciniam teismui, ir pagrįstai pareiškėjui išaiškino teisę dėl keliamo ginčo nagrinėjimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo A. K. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė