2021-11-24 Nr. AB-24908-4-52-3-00531-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4215-815/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00531-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavel Kolosov,

užsieniečiui S. S., jo atstovui advokatei Astai Astrauskienei,

vertėjui Mohammad Rauf Sakhizada,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl S. S. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė pratęsti užsieniečio S. S. (toliau – ir užsienietis) sulaikymo terminą iki 2020 m. sausio 13 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad 2021 m. liepos 8 d. į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pristatė 9 užsieniečius, vienas iš jų prisistatė esantis (duomenys neskelbtini) pilietis S. S., (duomenys neskelbtini), savo asmens tapatybės dokumentus pareiškė pametęs, nesiekė prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. 2021 m. liepos 12 d. šis užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. bei pristatytas į Centrą. Praėjus 12 dienų po sulaikymo, 2021 m. liepos 20 d., užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir jį paklausus apie kelionės tikslą, šis nurodė norįs pasiekti Vokietijos Federacinę Respubliką, kur gyvena giminės. Užsieniečio pateiktą prašymą suteikti prieglobstį Migracijos departamentas nagrinėja skubos tvarka. Gauta šio užsieniečio asmens paso nuotrauka. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, o bendrininkų grupėje neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, asmens dokumentų su savimi neturėjo ir prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik praėjus beveik dviem savaitėms po jo sulaikymo, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, darytina išvada, kad jis gali bandyti savavališkai išvykti pas savo šeimą į Vokietijos Federacinę Respubliką, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Todėl Centras nurodė, kad prašo pratęsti užsieniečio sulaikymo Centre terminą iki 2022 m. sausio 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Teikimą prašyta tenkinti Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatytais pagrindais.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. spalio 13 d. sprendimu teikimą patenkino ir pratęsė užsieniečio sulaikymą Centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. sausio 13 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, ne per pasienio kontrolės punktą, o prieglobsčio pasiprašė tik praėjus beveik dviem savaitėms po jo sulaikymo. Atsižvelgus į tai, tikėtina, kad atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, tačiau galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje dar nepriimtas ir neįvykdytas. Nors užsieniečio atstovė advokato padėjėja teigė, kad nėra pagrindo sulaikyti asmens, kadangi šis yra prieglobsčio prašytojas, tačiau šiuo klausimu pažymėtina, kad sulaikymas, jei yra Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti. Šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį (tokiam sprendimui priimti gali prireikti papildomos informacijos iš prieglobsčio prašytojo), užsienietis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu. Be to, byloje nustatyta ir užsienietis šių aplinkybių neginčija, kad jis Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto neteisėtai, kadangi norėjo patekti į Vokietiją, Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento bei kitų dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Nors vėliau elektroniniu paštu buvo pateikta užsieniečio paso kopija, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką oficialiai nepatvirtinta kopija nelaikytina asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu.

5. Teismas pažymėjo, kad nors šiuo atveju tiek užsienietis, tiek ir jo atstovė prašo teismo taikyti alternatyvias sulaikymui priemonių, tačiau iš teismui pateiktos teikimo medžiagos matyti, kad priežasčių taikyti užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas nėra pagrindo. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), nėra duomenų, jog jis turi ekonominių, socialinių ryšių su Lietuvos Respublika, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, ketino vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, neteisėtai kirsdamas jų vidines sienas, todėl yra didelė tikimybė, kad netęsiant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Nagrinėjamu atveju užsieniečio sulaikymo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę. Todėl teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais sulaikymo pagrindais, pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą.

III. 6. Užsienietis padavė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – Centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

6.1. Užsienietis, siekdamas bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, pateikė jo asmens tapatybės dokumento kopiją, taip pat neslėpė savo tapatybės. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos pateikimas (net ir nepatvirtinto, neišversto) turi būti pripažįstamas asmens bendradarbiavimu ir pagrindu konstatuoti, kad asmens tapatybė yra nustatyta. Todėl nėra pagrindo sulaikyti asmenį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

6.2. Šiuo metu nepriimtas galutinis sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, todėl vertinama, kad vis dar aiškinamasi dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų. Tokiu atveju Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu užsienietis gali būti sulaikytas tik nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, kurioms esant galima pagrįstai manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo į savo kilmės šalį. Vis dėlto nagrinėjamu atveju nenustatytos minėtuose punktuose nurodytos aplinkybės. Teismas nepagrindė nė vienos aplinkybės, liudijančios, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o ir pats užsieniečio elgesys (nėra jokių pažeidimų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu) tokių aplinkybių neindikuoja.

6.3. Šiuo atveju yra visi pagrindai taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 1 d.), t. y. asmens tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui ir kompetentingoms institucijoms nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, anksčiau nėra pažeidęs laikino išvykimo tvarkos, nebandęs išvykti iš Lietuvos. Taigi galima priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – apgyvendinti užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Tarnybos Centras atsiliepimu prašo užsieniečio apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Centras atsiliepime nurodo, kad:

7.1. Užsieniečio asmens tapatybė iki šiol neidentifikuota. Jis ne tik nesiėmė jokių aktyvių veiksmų Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms padėti išspręsti šia problemą, bet apsunkino šia procedūrą pateikdamas tikrovės neatitinkančius asmens duomenis.

7.2. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės išorinę sieną, valstybės sieną kirto ne vienas, o bendrininkų grupėje, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir ketino vykti į Vokietiją, darytina išvada, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos atvykimo (išvykimo) per valstybės sieną tvarkos ir tikėtina, kad, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamų sprendimų dėl užsieniečio teisinės padėties nustatymo.

7.3. Užsieniečio argumentai, kad jis turi būti apgyvendintas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimu, yra tik abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio, todėl nepagrįsti. Asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas kertant valstybės sieną vienareikšmiai traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis. Užsienietis į tarnybinį elektroninį paštą atsiuntė savo asmens paso nuotrauką. Šioje nuotraukoje matyti, kad (duomenys neskelbtini) pasas yra išduotas S. S., kuris (duomenys neskelbtini). Anksčiau užsienietis nurodydavo kitas savo gimimo datas. Taigi matyti aiškus užsieniečio piktnaudžiavimo ir nebendradarbiavimo faktas. Užsienietis slepia savo asmens anketinius duomenis. Tokio užsieniečio elgesio negalima vertinti kaip bendradarbiavimo su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 13 d. sprendimo, kuriuo užsieniečiui pratęstas sulaikymo terminas iki 2022 m. sausio 13 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

9. Užsienietis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje (Centre), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

11. Skundžiamu teismo sprendimu užsieniečio sulaikymo terminas buvo pratęstas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.

12. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę.

13. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog Migracijos departamentas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, dar nebūtų nustatęs (patikrinęs) užsieniečio tapatybės. Be to, užsienietis, kaip prieglobsčio prašytojas, net nebuvo sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3842-492/2021). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. siekiant nustatyti (patikrinti) užsieniečio tapatybę.

14. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3842-492/2021 buvo pripažinta, kad užsienietį yra pagrindas sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Tokia išvadą teismas padarė, be kita ko, įvertinęs aplinkybes, kad užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą (neteisėtai), kartu su kitų migrantų grupe, sulaikymo metu prieglobsčio procedūros Lietuvos Respublikoje atsisakė, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo, kuriuo buvo sulaikytas 3 mėnesiams. Todėl teismas konstatavo, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, dėl to, atsižvelgiant į tai, kad dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį (tokiam sprendimui priimti gali prireikti papildomos informacijos iš prieglobsčio prašytojo), užsienietis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.

16. Pažymėtina, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį vis dar nėra išnagrinėtas, todėl darytina išvada, kad prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra išsiaiškinti. Atsižvelgusi į tai ir įvertinusi šios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokios išvados, nei padarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3842-492/2021, t. y., kad yra pagrindas vertinti, jog užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, dėl to yra užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai, kurie paneigtų minėtą išvadą.

17. Visgi teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, t. y., kad užsienietis iki šiol nėra bandęs pabėgti ar padaręs kitus sunkaus pobūdžio pažeidimus, dėl kurių neabejotinai būtų pagrindas įtarti, kad užsienietis gali siekti bėgti iš Lietuvos Respublikos, taip sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, daro išvadą, kad užsieniečiui taikyti sulaikymą, t. y. griežčiausią judėjimo laisvės apribojimo priemonę, šiuo metu nebėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju užsieniečio sulaikymu siekiami tikslai gali būti pasiekti užsieniečio nesulaikant, bet jam taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinant užsienietį Tarnyboje (Centre) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ši priemonė nagrinėjamu atveju yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamą tikslą – išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikyti užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti jį Tarnyboje (Centre) netaikant judėjimo laisvės apribojimo, nėra pakankamo pagrindo. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad užsienietis į Lietuvos Respublikos pateko nelegaliai, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, užsieniečio su Lietuva nesieja jokie socialiniai ryšiai, darytina išvada, kad šio priemonės taikymo atveju kiltų pernelyg didelė rizika, jog užsienietis, galėdamas laisvai judėti, išėjęs iš apgyvendinimo vietos gali į ją nebegrįžti, siekdamas pabėgti iš Lietuvos Respublikos, ir taip sutrukdyti išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį.

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – nuo šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo užsieniečiui taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė, t. y. iki 2022 m. sausio 13 d. užsienietis apgyvendintinas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio S. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti ir S. S. nuo šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties priėmimo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietį apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. sausio 13 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys