5f7bde02-0a0c-46dd-b3f6-ab4fe4e1a47f · Å irvintų rajono apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-89-522/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12451-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3. (S) ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 21 d. Širvintos              Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant Onai Petniūnienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui,kaltinamiesiems ir civiliniams atsakovams A. K. ir R. M., jų gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. S. ir D.

S. įstatyminei atstovei J. S., jos atstovui advokatui Juozui Kuncai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Å irvintų r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nusikaltimo padarymo metu dirbo UAB Vilniaus betono demontavimo technika, Å¡iuo metu nedirba, teistas 2016 m. sausio 15 d. Å irvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 8 MGL dydžio bauda, teistumas neiÅ¡nykęs,R.

M., gimusi (duomenys neskelbtini)Ukmergės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyrusi, specialaus vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbanti L. R. kalakutų Å«kyje darbininke, neteista,kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė: A. K. muÅ¡damas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .A.

K. 2016 m. kovo 14 d., apie 18 val. 30 min., bÅ«damas daugiabučio namo, esančio Å irvintų r., kieme, smurtavo D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu: tyčia viena ranka paėmęs D. S. už galvos, o kita ranka tyčia paėmęs E. S. už sprando ir, taip laikydamas abu mažamečius, sutrenkė juos galvomis, tuo padarydamas E. S. kaktos deÅ¡inės pusės poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu, deÅ¡inės užausinės srities nubrozdinimÄ , krÅ«tinės lÄ stos priekinės sienos poodinę kraujosruvÄ .

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po to A. K. liepė sėsti D. S. ir E. S. į automobilį ir juos atvežė į savo mamos R. M. namus, esančius Å irvintų r.Toliau tęsdamas savo smurtinius veiksmus A. K., bendrininkaudamas kartu su savo motina R. M., jos namuose, tyčia paėmė D. S. už drabužių ties krÅ«tine, jį pakėlė nuo grindų ir trenkė į sienÄ , po ko D. S. nukrito ant grindų. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ A. K. tyčia gulinčiam D. S. vienÄ kartÄ koja spyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ ties klubu, tuo padarydamas jam deÅ¡inio skruosto, deÅ¡inio dilbio poodines kraujosruvas, deÅ¡inio dilbio, nugaros odos nubrozdinimus.

Å ie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.R. M. muÅ¡dama sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ .R. M. 2016 m. kovo 14 d., apie 18 val. 30 min., bendrininkaudama kartu su savo sÅ«numi A. K., pastarajam pirmiausia panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ D. S., gimusį (duomenys neskelbtini)., ir E. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir vėliau mažamečius atvežus į R. M. priklausančius namus, esančius Å irvintų r., pastaroji tyčia du kartus sudavė ranka E. S. per veidÄ , taip sukeldama jam fizinį skausmÄ .Kaltinamasis A.

K. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. kovo 14 d., apie 18 val. 21 min. jam paskambino jo mama R. M. ir pasakė, kad S. primušė jo sesers dukrÄ A. S.. Jis greit atvažiavo pas mamÄ savo automobiliu, iÅ¡siaiÅ¡kino, kas nutiko, ir nuvažiavo į J. S. kiemÄ . Jis norėjo S. pagauti, kadangi žinojo, kad atvažiuoja policija ir norėjo, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta, kodėl jie primušė mergaitę. Kai įvažiavo į jų kiemÄ , E. ir D. S. pabėgo į tvartÄ .

Pirmiausiai jis pagavo E. S.. Jis berniukÄ apkabino žemiau pečių ir jį pakėlė, o po to griežtesniu balsu pasakė D. S., kad ateitų pas jį. D. S. atėjo pats. Jis E. S. nunešė į savo automobilį, o D. S. atėjo ir atsisėdo pats. Tada jis juos abu nuvežė pas R. M. į kiemÄ . Berniukams pasakė eiti į vidų, jie nesiprieÅ¡ino ir nuėjo. PrieÅ¡ vaikus jis jokių veiksmų neatliko, jų niekas nemušė. Vaikai galėjo susitrenkti galvomis, jam vedant juos į automobilį arba sėdant į automobilį.

Vienas vaikas atidarinėjo dureles, kitas buvo kairėje pusėje. Jam atrodo, kad vaikai susitrenkė galvomis. Jis nuvažiavo ir paėmė iÅ¡ namų mergaitės tėtį S. S. ir jam pasakė, kas atsitiko. Berniukai sėdėdami maldavo nekviesti policijos, atsipraÅ¡inėjo A. S.. R. M. namuose jis jokių veiksmų neatliko, vaikų į sienÄ netėškė. R. M. veiksmų vaikų atžvilgiu nematė. Civilinius ieÅ¡kinius jis pripažino iÅ¡ dalies, sutiko atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį ir 500 Eur neturtinę žalÄ vaikams.

Kaltinamoji R. M. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. kovo 14 d., apie 18 val., į jos namus, adresu (duomenys neskebtini), atbėgo verkdama A. S. ir pasakė, kad E. su D. S. jÄ primušė. Mergaitė buvo labai iÅ¡sigandusi, stipriai verkė. Ji paskambino savo sÅ«nui A. K., iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir greitÄ jÄ pagalbÄ . Po kiek laiko atvažiavo jos sÅ«nus A. K. ir kažkur vėl iÅ¡važiavo. Po 5 min. jis grįžo su abiem S. Jie užėjo į namus ir D.

S., pamatęs jÄ su A. S., kluptelėjo ant kelių ir pradėjo atsipraÅ¡inėti, prašė, kad nekviestų policijos. E. S. atsipraÅ¡inėjo stovėdamas. Ji tikrai nemušė nei vieno vaiko. Abu berniukai atsisėdo Å¡alia A. S. ir visi laukė policijos pareigÅ«nų. A. K. atvežė mergaitės tėvÄ . Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir greitoji pagalba. Medikams apžiÅ«rint A. S., ji iÅ¡girdo, kad į namus įlėkė J. S., kuri pradėjo rėkti ant savo vaikų. Ji matė kaip D.

S. sėdėjo panarinęs galvÄ , o E. S. sėdėjo normaliai. Ji berniukų tikrai nemušė, kad vaikai bÅ«tų sumuÅ¡ti, ji nepastebėjo. Su civiliniais ieÅ¡kiniais ji nesutiko ir prašė juos atmesti. Nukentėjusysis E. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad su D. S. ir A. S. žaidė „Monopolį“ koridoriuje, antrame aukÅ¡te, jų namų laiptinės koridoriuje ir A. S. juos abu su broliu visaip iÅ¡vadino. Kai baigė žaisti, A. S. ėjo pas bobulę, o jis ir D.

S. jÄ pasigavo ir daužė su bokso pirÅ¡tine, kad taip neskaudėtų. A. S. iÅ¡ jų iÅ¡silaisvino ir pabėgo pas bobulę. Po to atvažiavo A. S. dėdė A. K.. D. S. kapojo malkas, o jis stovėjo prie jo. Jie abu pabėgo už tvarto, bet A. K. juos abu vis tiek pagavo. A. K. juos tempė paėmęs už drabužių ir vesdamas juos sutrenkė galvomis. Jis ir D. S. abu apsiverkė, nugriuvo. Nuo smÅ«gio galvomis jam atsirado deÅ¡iniame smilkinyje mėlynė. A. K. juos nuo žemės pakėlė, nuvedė prie maÅ¡inos, sakė sėstis, o jie bijojo ir įsėdo.

Po to A. K. nuvežė juos pas savo mamÄ R. M.. Jiems užėjus į R. M. namus, R. M. kelis kartus trenkė jam per veidÄ su delnu už tai, kad jie primušė A. S.. Jam skaudėjo, jis iÅ¡sigando. Po to A. K. pakėlė D. S. už drabužių ir trenkė į sienÄ . D. S. nugriuvo apsiverkė ir nuėjo atsisėsti. Tada A. K. truputį pakėlė jį, bet netrenkė, paleido. Jie atsiprašė iÅ¡ pat pradžių, kai juos atvežė. Jiems atsipraÅ¡inėti niekas neliepė, jie atsipraÅ¡inėjo patys, bet atsipraÅ¡ymo nepakako, tada pradėjo daužyti.

D. S. klaupėsi ant žemės, kad jo nemuÅ¡tų, o jis sėdėjo ir atsipraÅ¡inėjo. A. K. D. S. „pendelį“ į užpakalį spyrė. A. K. buvo žiauriai įsiutęs. Atvykus policijos pareigÅ«nams, A. K. Jam ir D. S. rodė kumÅ¡tį, kad jie nepasakytų, kad juos primušė. Tada atėjo jų mama, kuri ant jų rėkė dėl to, kad primušė A. S.. Eidami kartu su mama namo, jai papasakojo, kas atsitiko, už tai mama iÅ¡kvietė medikus D. S.. Jis verkė, jam skaudėjo galvÄ (b.l. 29-30).2016 m. kovo 18 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. E. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (padaryta kaktos deÅ¡inės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, deÅ¡inės užausinės srities odos nubrozdinimas, krÅ«tinės lÄ stos priekinės sienos poodinė kraujosruva) (b.l. 25).Nukentėjusysis D.

S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad jis, jo brolis E. S., A. S. ir dar vienas brolis K. S. žaidė „Monopolį“. Žaisdami jie prisiminė, kad A. S. juos dažnai negražiai vadina, ir sugalvojo atkerÅ¡yti. Jis jai spyrė į Å¡onÄ , o E. S. jai davė su bokso pirÅ¡tinėmis du ar tris kartus į nugarÄ . A. S. atsistojo, kažkÄ suburbuliavo, nubėgo prie babos namų ir pradėjo „staugti“, rėkė, verkė. Jos baba iÅ¡kvietė sÅ«nų A.

K. ir jam pasakė, kad jie primušė A. S.. A. K. atvažiavo į jų kiemÄ . Jis skaldė malkas. A. K. liepė jiems ateiti. Jis su E. S. atėjo pas A. K.. Tada A. K. juos abu paėmė už drabužių ir tempė - jį laikė už galvos, o E. S. už sprando ir juos sutrenkė galvomis vienÄ Ä¯ kitÄ . Jam pataikė į smilkinį, o E. S. į kaktÄ . Jam buvo guzai, buvo silpna, nes skaudėjo. Guzas buvo ir pas E. S.. Tada A. K. juos nusivežė pas savo mamÄ Ä¯ namus. Kai jie įėjo į tuos namus, jiems A.

K. mama nieko nesakė, ji E. S. daužė per veidÄ daug kartų, stipriai mušė, o jį jos sÅ«nus paėmė už drabužių krÅ«tinės srityje, pakėlė ir trenkė į sienÄ , po to paleido ir jis nukrito, po to dar jam spyrė į Å¡onÄ , o kai jis atsiklaupė jam vėl spyrė į Å¡onÄ ir jis vėl nukrito. A. K. liepė jam atsipraÅ¡yti A. S., liepė klauptis, bet jis nesiklaupė, o atsisėdo. Atsisėdęs atsiprašė A. S.. Kai A. K. mušė jį, tai matė ir Andriaus mama ir A.

S.. Tada A. S. baba iÅ¡kvietė policijÄ . Policija pradėjo su jais kalbėtis. A. K. jam ir E. S. rodė kumÅ¡tį - taip liepė tylėti, grasino, kad jie nesakytų nieko policijai. Po visko jie nuėjo namo ir mamai papasakojo, kad juos mušė. Mama jam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , jam buvo smegenų sukrėtimas, buvo silpna ir jį nuvežė į SantariÅ¡kes. Po sumuÅ¡imo jam skaudėjo Å¡onÄ , ant smilkinio buvo guzai (b.l. 40-41).2016 m. balandžio 6 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. D. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (padarytas deÅ¡inio skruosto, deÅ¡inio dilbio poodinės kraujosruvos, deÅ¡inio dilbio, nugaros nubrozdinimai) (b.l. 35-36).Nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė J.

S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2016 m. kovo 14 d., apie 18 val., jos sÅ«nÅ«s D. ir E. S. laiptinėje žaidė monopolį su kaimyne A. S.. Po kiek laiko per buto langÄ ji pamatė, kad D. S. skaldo malkas, o E. S. stovi Å¡alia. A. S. tuo metu Å¡alia nebuvo. Vėliau ji matė, kad atvažiavo A. K., kuris DžiugÄ ir E. S. įsisodino į automobilį ir kažkur iÅ¡važiavo. Prievartos vaikų atžvilgiu ji nepastebėjo. Vaikai patys įlipo į automobilį, A. K. vaikų netempė. Po kelių minučių jis vėl grįžo į jų kiemÄ savo automobiliu ir pasiėmė A.

S. tėtį S. S.. Po kokių 5 min. į jų daugiabučio kiemÄ Ä¯važiavo policijos automobilis, kuris nuvažiavo į netoliese gyvenančios R. M. kiemÄ . Ji nuėjo paskui. Įėjus į R. M. namus, pamatė, kaip vienas Å¡alia kito sėdėjo jos sÅ«nÅ«s - E. S. buvo apsiverkęs, o D. S. nulenkęs galvÄ jÄ laikė rankomis. Dar name buvo A. K., greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, R. M., A. S. ir jos tėvai. Jai papasakojo, kad jos sÅ«nÅ«s primušė A. S.. Ji pradėjo barti savo sÅ«nus, kad jie negerai pasielgė.

Ji paėmė abu savo sÅ«nus ir einant namo vaikai papasakojo, kas nutiko. Jiems grįžus namo, kai D. S. nusiėmė nuo galvos rankas, ji pamatė, kad jo smilkiniuose buvo guzai. E. S. nebuvo didelių sužalojimų, skaudėjo kaktÄ , buvo guzas ant kaktos, veide įbrėžimai. Tuo metu pas juos jau buvo atėjusi kaimynė V. D., kuri pamačiusi D. S., iÅ¡kvietė medicinos gydytojus ir jie jos vaikÄ iÅ¡vežė į SantariÅ¡kes. KitÄ dienÄ D. S. atvežė į Å irvintų ligoninę, kur jį paguldė stebėjimui.

Jos abiems vaikams buvo sukeltas didelis fizinis skausmas. BÅ«nant pas R. M. namuose ji nežinojo, kad jos vaikai buvo sumuÅ¡ti. PraÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ solidariai iÅ¡ kaltinamųjų vaikams po 200 Eur. Baigiamųjų kalbų metu ji žalos dydį nurodė po 1800 Eur ir 1500 Eur D. S. ir E. S., ir 800 Eur sau.Liudytojas Rolandas Romanovskis teismo posėdžio metu parodė, kad jam dirbant kartu su kolega Evaldu Juzėnu buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad du nepilnamečiai sumušė savo draugę. Nuvykę rado du nepilnamečius ir nukentėjusiÄ jÄ .

Atvyko greitoji pagalba, kuri mergaitę iÅ¡sivežė į ligoninę. Po to atėjo tų berniukų motina. Ji puolė į isterijÄ , verkė, rėkė ant jų. Paskui motina abu berniukus iÅ¡sivedė. KÅ«no sužalojimų ant berniukų ir mergaitės vizualiai iÅ¡ karto nesimatė. Berniukų veidai buvo natÅ«raliai raudoni, nubrėžimų nesimatė. Berniukai buvo susinervinę, verkė. Paklausus, kas įvyko, jie nebendravo, sėdėjo nuleidę galvas, nieko nepasakojo. Apie vartotÄ smurtÄ jie nieko nepasakojo.Liudytoja V.

D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. kovo mėnesį ji apie 19 val. atvažiavo pas mamÄ pasiimti savo sÅ«naus. Tame pačiame name gyvena J. S. su savo 6 vaikais. BÅ«nant kieme, ji iÅ¡girdo, kaip J. S. savo bute kažko rėkia, verkia, sako, kad pasikars, kad daugiau nebegali ir taip toliau. Ji sunerimo ir nuėjo pažiÅ«rėti, kas atsitiko. J. S. pasakė, kad jos vaikai primušė A. S.. Tada ji nuėjo į vaikų kambarį ir pamatė, kad E. S. žaidė kompiuteriu, jam ant kaktos vienoje vietoje buvo raudona žymė, o D.

S. gulėjo savo lovoje susikniaubęs į pagalvę. Ji vaikų paklausė, kas atsitiko, o E. S. pasakė, kad juos primušė „ūpa“. Ji suprato, kad A. K., kadangi jį kaime pravardžiuoja „ūpa“. Atsikėlęs D. S. pradėjo sakyti, kad jam temsta akyse. Tada ji pamatė, kad jo veidas raudonas ir akys raudonos. Ji J. S. pasakė, kad kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ , jeigu jau vaikui temsta akyse. Ji nėra mačiusi ar girdėjusi, kad J. S. muÅ¡tų savo vaikus, ji už jų blogÄ elgesį tik bara juos.2016 m. kovo 22 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl A.

S. sumuÅ¡imo, kadangi nėra nusikalstamo veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje požymių, nes asmuo neturi amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (b.l. 69-71). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.A. K. ir R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, nes jie muÅ¡dami sukėlė mažamečiams fizinį skausmÄ , o A. K. padarė ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Nusikaltimas įrodytas nukentėjusiųjų E. ir D. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, specialistų iÅ¡vadomis, liudytojų J. S. ir liudytojos V. D. parodymais. Kaltinamasis A. K. kaltu dėl tyčinių smurtinių veiksmų prieÅ¡ vaikus, kuriais jiems buvo padaryti sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas, neprisipažino. Jis pripažino tik tai, kad jis vaikus vedė, nešė prie maÅ¡inos ir juos iÅ¡vežė. Kaltinamasis nurodė, kad smurtas vaikų atžvilgiu galėjo bÅ«ti atsitiktinis, jie galėjo netyčia susidaužti galvomis ir patirti skausmÄ .

Kaltinamoji R. M. savo kaltės nepripažino visiÅ¡kai. Kaltinamųjų teiginius, kad jie vaikų nemušė, paneigia E. ir D. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apklausiami berniukai nurodė visas įvykio aplinkybes, net ir tas, kurios jiems yra nepalankios, tai yra, kad jie mušė A. S., todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. E. ir D. S. parodymai yra iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s ir iÅ¡ esmės sutampa. Berniukai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, tai yra, kad į kiemÄ atvažiavus A.

K. jie abu pabėgo už tvarto, bet A. K. juos pagavo, paėmęs už drabužių tempė ir vesdamas į automobilį juos sutrenkė galvomis. Po to A. K., nuvežęs juos į R. M. namus, namo viduje pakėlė D. S. už drabužių ir trenkė į sienÄ , D. S. nukritus ant žemės, spyrė jam į Å¡onÄ , o R. M. kelis kartus trenkė E. S. per veidÄ delnu. SumuÅ¡tus vaikus, jų sužalojimus matė kaimynė V. D., kuri iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , taip pat mama liudytoja J. S..

Specialistų iÅ¡vadose nurodyta, kad E. ir D. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Duomenų, kad vaikai buvo sužaloti kitų asmenų, ar susižalojo patys nėra. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad A. K. ir R. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų įstatyminės atstovės J. S. atstovas advokatas Juozas Kunca pateikė praÅ¡ymÄ papildyti kaltinimÄ BK 146 straipsnio 2 dalimi.

PraÅ¡ymas netenkintinas. Pagal BK 146 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtÄ arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. IÅ¡analizavus baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuotina, kad tenkinti advokato praÅ¡ymÄ nėra pagrindo, kadangi nebuvo padaryta nurodyta nusikalstama veika. Sutiktina su prokuroro iÅ¡sakyta pozicija, kad berniukai nėra Å¡io nusikaltimo objektas, kadangi jie jaunesni nei 14 metų amžiaus.

Taigi nebuvo Å¡io nusikaltimo sudėties. Teismas nenustatė kaltinamųjų A. K. ir R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinime yra nurodyta, kad kaltinamieji nusikaltimÄ padarė bendrininkaudami, o prokuroras Å¡iÄ aplinkybę praÅ¡o pripažinti sunkinančia. Byloje yra įrodyta, kad R. M. namuose vaikus mušė abu kaltinamieji, beveik tuo pačiu metu ir dėl tos pačios priežasties, todėl darytina iÅ¡vada, kad kaltinamieji nusikaltimÄ padarė bendrininkaudami, kas pripažįstama jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių kaltinamajame akte prokuroras nenurodė ir teismas nenustatė. Bausmių skyrimas.Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).Kaltinamieji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ . Nusikaltimas baigtas. Byloje nėra kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.Kaltinamasis A. K. teistas vienÄ kartÄ už nusikaltimÄ nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis).

Už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus jis nebuvo teistas. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kad A. K. administracine tvarka baustas 27 kartus, paskutinį kartÄ 2016 m. balandžio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124-1 straipsnio 4 dalį (b.l. 94-95), priklausomybės ligų ir psichiatrijos įskaitoje jis nėra įraÅ¡ytas (b.1. 87-88), pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ skundų negauta (b.l. 100). Skirdamas jam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad bÅ«tent Å¡is kaltinamasis atliko daugiausia smurtinių veiksmų vaikų atžvilgių, juos atvežė pas kaltinamÄ jÄ R.

M., kur toliau smurtavo. BÅ«tent jo smurtiniais veiksmais buvo padaryti sužalojimai. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimÄ A. K. padarė po to, kai sužinojo, kad nukentėjusieji sumušė jo mažametę giminaitę, t.y. tai buvo jo reakcija, kuri nors ir buvo neteisėta, buvo į neteisėtus nukentėjusiųjų veiksmus. Kaltinamasis Å¡iuo metu niekur nedirba, ankstesnės baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nėra sumokėjęs. Jam skirtina pati griežčiausia atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis yra darbingas, gali dirbti, jis iÅ¡ esmės suprato savo veiksmų pavojingumÄ , nors ir neiÅ¡drįso jų visiÅ¡kai pripažinti, sutinka atlyginti žalÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėdamas, taikant atitinkamas pareigas (LR BK 75 straipsnis).Kaltinamoji R. M. teisiama pirmÄ kartÄ . Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę, kad ji administracine tvarka nebausta (b.l. ), priklausomybės ligų ir psichiatrijos įskaitoje ji nėra įraÅ¡yta (b.1. 109-110), pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ skundų negauta (b.l. 116).

Savo veiksmais kaltinamoji sukėlė tik fizinį skausmÄ vienam vaikui, sužalojimų jam jį nepadarė. Jos nusikalstami veiksmai taip pat buvo reakcija į nukentėjusiųjų vaikų smurtinius veiksmus prieÅ¡ jos anÅ«kę. R. M. skirtina pati Å¡velniausia bausmė- bauda, kuri skirtina arčiau minimalaus dydžio. Civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimas.Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 237,33 Eur žalos dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginimo, kuriÄ prašė priteisti iÅ¡ A. K.. Nurodė, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa, apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas, įgyja teisęs kreiptis į atsakingÄ asmenį dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo. Teismo posėdžio metu A. K. Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį pripažino. IÅ¡ jo priteisiami 237,33 Eur žalos dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginimo.Nukentėjusiųjų E. ir D.

S. įstatyminė atstovė pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė solidariai iÅ¡ abiejų kaltinamųjų priteisti D. S. 2800 Eur, E. S. 2500 Eur, o J. S. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ji nurodė, kad abu vaikai dėl jų sveikatos sutrikdymo, laisvės suvaržymo patyrė ne tik skausmÄ , bet ir buvo labai iÅ¡gÄ sdinti. Dėl nusikalstamos veikos (smurto, iÅ¡gÄ sdinimo ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, vaikų baimės, pažeminimo, nežinios, kas su jais bus daroma, kai buvo suvaržyta jų laisvė) vaikai patyrė neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta.

Teismo posėdžio metu vaikų įstatyminė atstovė žalos dydį sumažino iki 200 Eur vaikams, o sau žalos atlyginimo atsisakė. Baigiamųjų kalbų metu ji vaikams prašė priteisti po 1800 Eur ir 1500 Eur, ir 800 Eur sau. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.Vaikų įstatyminė atstovė Å¡ioje byloje neturėjo tvirtos pozicijos dėl vaikams ir jai padarytos neturtinės žalos dydžio.

Ä®statyminė atstovė nėra nukentėjęs asmuo Å¡ioje byloje, be to teismo posėdžio metu ji apskritai abejojo dėl neturtinės žalos jai padarymo ir atlyginimo reikalingumo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad įstatyminė atstovė patyrė stresÄ Ä¯vykio metu didesne dalimi dėl savo vaikų elgesio nepilnametės mergaitės atžvilgiu. Dėl iÅ¡vardintų aplinkybių neturtinės žalos atlyginimas įstatyminei atstovei J. S. nepriteistinas. Vaikai buvo sumuÅ¡ti ir patyrė fizinį skausmÄ dėl abiejų kaltinamųjų veiksmų, todėl neturtinės žalos atlyginimas priteistinas solidariai iÅ¡ kaltinamųjų.

Byloje nėra jokių duomenų, kad vaikai jaučia patirto smurto pasekmes. E. S. buvo sukeltas tik fizinis skausmas, po įvykio jis žaidė žaidimus ir buvo ramus, o D. S. visiškai pasveiko dėl padarytų jam sužalojimų. Kaip ir nurodyta aukščiau, vaikai betarpiškai prieš įvykį patys sumušė kaltinamųjų mažametę giminaitę, todėl susijaudinę ir išsigandę buvo ir dėl įvykio, pasekmių dėl savo neteisėtų veiksmų. Turtinė žala padaryta vaikams nebuvo.

Teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį, D. S. priteisia 100 Eur, o E. S. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ solidariai ir kaltinamųjų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Å¡iÄ bausmę subendrinti su 2016 m. sausio 15 d.

Å irvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 MGL dydžio bauda, bausmes visiÅ¡kai sudedant, ir galutinę bausmę A. K. paskirti laisvės atėmimÄ keturiems mėnesiams ir 8 MGL dydžio baudÄ . Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, paskiriant pareigas:- atsipraÅ¡yti E. S. ir D. S. per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;- pradėti dirbti ir dirbti per bausmės vykdymo atidėjo laikÄ ir- dalyvauti elgesio pataisos programoje per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ .R.

M. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti 2 MGL, t.y. 75,32 Eur bauda, kuriÄ ji privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti.Priteisti iÅ¡ A. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 237,33 Eur žalos dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginimÄ .E. S. ir D. S. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti solidariai iÅ¡ A.

K. ir R. M. E. S. 100 Eur, o D. S. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kurį J. S. valdys uzufrukto teise. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. K. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti.6 vienetus DVD-RW laikmenų su apklausos įraÅ¡ais palikti saugoti prie bylos.Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismÄ apeliaciniu skundu. Teisėja                                                                                                                                               Irina Serafin