5f7bb5ff-98f3-4b8a-ad20-a60aefd5e7c2 · Klaipėdos apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-165-557/2013 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 13 d. KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti ir pirmininkaujančio Lino Pauliukėno, teisėjų Reginos Bertašienės ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,gynėjui Alvydui Kvaščevičiui,nukentėjusiajam S. J. ir jo įgaliotajam atstovui adv.

Sigitui Å taraičiui,nukentėjusiajai R. K.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. O., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, be pastovios gyvenamosios vietos, 8 kl. iÅ¡silavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., n u s t a t ė:kaltinamasis P. O. 2013 m. balandžio 12 d. vakare, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), J. J. gyvenamajame vagonėlyje, buitinio konflikto metu kumščiais sudavė J.

J. ne mažiau dviejų kartų į galvÄ ir keturis kartus į krÅ«tinę bei vienÄ kartÄ batu apauta koja spyrė į krÅ«tinę, pargriovė J. J. ant grindų ir kojomis trypė jo krÅ«tinę, dėl ko nuo stipraus krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo pasekoje padarytų abipusių daugybinių Å¡onkaulių lūžių ir krÅ«tinkaulio lūžio su abiejų plaučių sužalojimais, diafragmos ir kepenų sužalojimais, kurie sukėlė sunkų trauminį hemoraginį Å¡okÄ , J. J. netrukus įvykio vietoje mirė, tyčia nužudė J.

J.. Apklaustas teismo, kaltinamasis P. O. kaltu prisipažino ir parodė, kad su J. J. buvo pažįstami nuo vaikystės, užeidavo pas jį iÅ¡gerti. J. J. gyveno vienas (duomenys neskelbtini), vagonėlyje. 2013-04-12, iÅ¡gėręs taurę vyno ir nusipirkęs du butelius vyno, apie 17 val. nuėjo pas J. J. iÅ¡gerti. J. J. namuose gėrė vynÄ su R. J., jam atėjus, toliau girtavo visi trys. Kuomet R. išėjo iki savo namų atneÅ¡ti užkandos, J. J. paprašė jo nueiti nupirkti dar iÅ¡gerti ir pavalgyti, davė apie 30 litų, nes buvo gavęs pensijÄ .

Nuėjęs į parduotuvę, jis nupirko dar 2 butelius vyno, duonos ir deÅ¡ros, R. atnešė marinuotų grybų. IÅ¡gėrus vynÄ , J. J. vėl davė jam pinigų, ir jis parnešė dar 2 butelius vyno. Po kiek laiko R. išėjo namo (ji gyveno už keliasdeÅ¡imties metrų pas M.), ir jie liko girtauti dviese. Begeriant jis ėmė priekaiÅ¡tauti J. J., kad Å¡is prieÅ¡ keletÄ metų mušė dabar jau mirusiÄ jo mamÄ . Kilus žodiniam konfliktui, J. J. sudavė jam buteliu į kojÄ . Tada jis kumščiu smogė J.

J. 2 kartus į smakrÄ ir 4 kartus į krÅ«tinę. J. J. pagriebė ant stalo buvusį peilį, bet jis peilį iÅ¡mušė J. J. iÅ¡ rankos, peilis nukrito vagonėlio viduje, ir koja spyrė J. J. į krÅ«tinę, po ko Å¡is nugriuvo. Tada gulinčiam J. J. guminiu batu apauta koja smogė iÅ¡ virÅ¡aus žemyn į krÅ«tinę vienÄ kartÄ , lyg patryptų. Po to J. J. suėmęs už rÅ«bų pakėlė, paguldė ant sofos ir ten paliko, J. J. dar kvėpavo, tačiau jokių aktyvių veiksmų jau nebeatliko.

Pamatęs ant lovos gulinčiÄ J. J. piniginę, iÅ¡ piniginės paėmė 100 litų vienoje kupiÅ«roje. J. J. Å¡alia gulėdamas matė, kaip jis paėmė pinigus iÅ¡ piniginės, bet jam nieko nesakė. Piniginėje liko dar pinigų, tačiau daugiau pinigų jis neėmė ir išėjo namo. Grįždamas niekur užsukęs nebuvo, grįžęs iÅ¡ karto nuėjo miegoti, pagrobtus pinigus kitÄ dienÄ iÅ¡leido savo reikmėms, apie pinigų pagrobimÄ niekam nepasakojo. Mintis pagrobti pinigus jam kilo jau po J.

J. sumuÅ¡imo, pamačius ant lovos piniginę. Fizinį smurtÄ pries J. J. jis naudojo ne apiplėšimo tikslu, o dėl kilusio asmeninio konflikto. Apie J. J. mirtį sužinojo tik po kelių dienų, nužudyti J. J. nenorėjo. Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 124-133).Nukentėjusysis S. J. parodė, kad jo tėvas J. J. nuo 1986 m. gyveno vienas (duomenys neskelbtini). KeletÄ paskutinių metų tėvas gyveno jam pačiam priklausančiame vagonėlyje, kadangi namÄ pragėrė.

Tėvas buvo alkoholikas, gyveno asocialiai ir bendravo su asocialiais žmonėmis. Su tėvu paskutinį kartÄ bendravo 2012 m. rudenį. Pas tėvÄ jis lankydavosi retkarčiais, kai reikėdavo padėti arba sudrausminti dėl girtavimo. 2013 m. balandžio 14 d. jo sesuo R. K. pranešė apie tėvo mirtį. IÅ¡ kaimynų sužinojo, kad tėvas prieÅ¡ dvi dienas buvo gavęs pensijÄ , o kai tik gaudavo pensijÄ , pas jį ateidavo kaltinamasis ir R. J.. Kadangi tėvÄ palaidojo savo lėšomis, praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo laidojimo bei kapo sutvarkymo iÅ¡laidas bei dėl tėvo mirties patirtÄ neturtinę žalÄ .Nukentėjusioji R.

K. parodė, 2013 m. balandžio 13 d. jai paskambino jos tėvo J. J. kaimynas L. ir pranešė apie tėvo mirtį. TÄ pačiÄ dienÄ ji nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyveno jos tėvas, sutvarkė vagonėlį, tėvo daiktus sudėjo į maiÅ¡us. Tvarkant vagonėlį, ji nerado tėvo juodos piniginės. Žino, kad tėvas pinigus visuomet laikydavo piniginėje kartu su pasu, o piniginę – kelnių vidinėje kiÅ¡enėje. Kaimynai L. pasakojo, kad pries tėvo mirtį jo vagonėlyje buvo girtaujama, dalyvavo kaltinamasis, R.

J., P. B.. Kaimynai pasakojo, kad tÄ rytÄ rado iÅ¡neÅ¡tÄ dujų balionÄ , kad buvo stiprus dujų kvapas. Tėvo draugai ėjo pastoviai ir kažkÄ nešėsi. Po to kaimynai ėjo žiÅ«rėti ir rado gulintį tėvÄ , kelnės atsagstytos, drabužiai nudraskyti, iÅ¡vartytos kiÅ¡enės. Liudytoja J. A. parodė, kad jos tėvas J. J. gyveno (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame vagonėlyje, girtaudavo. TėvÄ buvo mačiusi prieÅ¡ 3 metus laiko. Liudytoja S. J. parodė, kad jos sutuoktinis J.

J. iÅ¡sikraustė gyventi atskirai prieÅ¡ 25-30 metų. Su J. J. oficialiai nutraukusi santuokos nebuvo, Å¡eima buvo iÅ¡irusi faktiÅ¡kai dėl vyro girtavimo.              Liudytoja G. K. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „Maisto prekės“. 2013-04-12 po pietų į parduotuvę du kartus buvo atėjęs P. O.. Jis pirko kelis butelius vyno „Monikutė“, batono, deÅ¡ros. TÄ dienÄ nei J. J., nei R. J. į parduotuvę nebuvo atėję.

Nuo J. J. vagonėlio iki parduotuvės yra apie pusės kilometro atstumas.Liudytojas R. L. parodė, kad šalia jo sodybos vagonėlyje gyveno J. J.. Su juo palaikė daugiškus santykius, J. J. nuolat girtavo. P. O. gyveno pas R. J., jie pas J. J. lankydavosi, ten dažnai girtaudavo. J. J. bijodavo P. O., bet niekuo neskųsdavo. Balandžio 12 d. nieko įtartino negirdėjo ir nematė, tik pastebėjo, kad pas J. J. lankėsi R. J., P. O. ir P. B.. Kitos dienos ryte pas jį atėjo S. R., kuri ten taip pat dažnai lankydavosi ir gerdavo, pasakė, kad J.

J. negyvas ir pakvietė eiti pažiūrėti. Jis pranešė policijai. Kai nuėjo pažiūrėti, J. J. gulėjo aukštielninkas ant lovos, buvo kruvina viršutinė lūpa, atsegtos kelnės. Buvo nupjauta dujų baliono šlanga, balionas buvo pastatytas lauke. Vagonėlio durys buvo neužrakintos.Liudytoja S. R. parodė, kad J. J. gyveno vagonėlyje, netoli V. M. namų. V. M. iki jį nuteisiant gyveno su R. J.. Kai V. M. nuteisė ir suėmė, R. J. nueidavo pas J. J. ir ten gerdavo alkoholinius gėrimus.

J. J. gyveno asocialiai, pas jį ateidavo P. B. ir P. O., visi girtaudavo. 2013-04-13 apie 9 val., eidama į parduotuvę, nuėjo pas R. J., jÄ rado girtÄ miegančiÄ . Tada nuėjusi prie J. J. vagonėlio, kurio durys buvo atviros, viduje rado aukÅ¡tielninkÄ gulintį mirusį J. J.. Apie įvykį pranešė L..Liudytoja A. L. parodė, kad J. J. gyveno vienas vagonėlyje Å¡alia jos namo. Pas jį ateidavo R. J., P. B. ir P. O.. 2013-04-12 vakare jie visi taip pat girtavo pas J. J.. 2013-04-13 ryte matė, kaip iÅ¡ vagonėlio kažkÄ užsikišęs po drabužiais ėjo P. B..

Po to pas jÄ atėjo S. R. ir pasakė, kad J. J. guli ir kažkas yra jam blogai. Nuėjo pažiÅ«rėti ir matė, kad nebegyvas, jau sustingęs J. J. buvo nuvirtęs aukÅ¡tielninkas, kelnės prasegtos, lova buvo kruvina, ant stalo buvo butelių, deÅ¡ros. Už vagonėlio buvo pastatytas dujų balionas su nupjauta žarna. Po to R. J. sakė, kad P. O. ten kažkÄ â€œpridirbo”, kad P. B. turėjo kruvinÄ peilį ir 300 litų. Mano, jog R. J. matė, kaip buvo nužudytas J. J..Liudytojas P. B. parodė, kad buvo sutaręs su P. O. balandžio 13 d. ryte važiuoti uždarbiauti – pjauti malkų.

Apie 8.30 val. jis atėjo pas R. J., kuri viena buvo M. namuose. R. dar gulėjo lovoje, abu iÅ¡gėrė vyno. R. pasakė, kad O. yra pas J.. Jis nuėjo pas J., vagonėlio durys buvo uždarytos, užėjęs į vidų, rado J. gulintį. Pagalvojęs, kad Å¡is miega, paėmė nuo stalo deÅ¡rÄ , pasikiÅ¡o jÄ po drabužiais, ir grįžo pas R.. R. papasakojo, kad iÅ¡vakarėse jie gėrė pas J., kuris buvo gavęs pensijÄ , po to O. paėmė iÅ¡ J. 100 litų ir išėjo gerti kitur, taip pat paėmė ir dujų balionÄ , kurį ketino parduoti.

R. taip pat pasakė, kad J. vidinėje kiÅ¡enėje turi 200 litų, ir liepė eiti jam paimti pinigus. Nuėjęs dar kartÄ , rado J. gulintį tokioje pat padėtyje, padaužęs J. per veidÄ pamatė, kad jis jau sustingęs, suprato, kad J. miręs, ir iÅ¡sigandęs pabėgo. Å alia vagonėlio matė pastatytÄ dujų balionÄ . Malkų pjauti išėjo vienas. Po to buvo sutikęs O.. Kiek pamena, O. neigė nužudęs J., sakėsi tik paėmęs pinigų, taip pat sake, kad nupjovęs žarnÄ , norėjo iÅ¡neÅ¡ti ir parduoti dujų balionÄ , tačiau dėl girtumo nebepajėgė jo paneÅ¡ti.Liudytojas T.

A. parodė, kad dirba paÅ¡to virÅ¡ininku. J. pažinojo kaip miestelio gyventojÄ . Balandžio 12 d. J. buvo atėjęs pasiimti pensijos ir pasiėmė apie 230-250 litų, jokių sužalojimų ant jo veido nepastebėjo.Prokuroro 2013-04-17 nutarimu, kurio teisėtumas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013-04-22 nutartimi, policijos pareigÅ«nui A. U. buvo leista nuo 2013-04-17 iki 2013-05-17 įtariamojo P. O. laikymo vietose slapta naudoti garso ir vaizdo įraÅ¡ymo priemones, fiksuojant/kontroliuojant P. O. pokalbius, kitokį susižinojimÄ ir veiksmus.

Techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokole užfiksuota, jog pokalbio su policijos pareigÅ«nu A. U. metu P. O. pripažino nužudęs J. J., nurodė, kad ne mažiau 3 kartų smogė jam kumščiais į veidÄ , ne mažiau 3 kartų smogė jam kumščiu į krÅ«tinę, o nugriuvusiam dar du kartus iÅ¡ virÅ¡aus spyrė koja į krÅ«tinę, po to iÅ¡ vagonėlyje padėtos J. J. piniginės dar pasiėmė 100 litų (b. l. 79-84). Liudytojas policijos pareigÅ«nas A.

U. parodė, kad jis atliko ikiteisminio tyrimo teisėjos sankcionuotus slaptus tyrimo veiksmus P. O. atžvilgiu – kaltinamajam nežinant padarė policijos tarnybinėse patalpose vykusio jo pokalbio su kaltinamuoju garso įraÅ¡Ä . Pokalbio metu kaltinamasis žinojo, kad jis yra policijos pareigÅ«nas, pokalbis vyko apklausos forma. Pokalbis vyko iÅ¡ karto po kaltinamojo sulaikymo 2013-04-17, tik atgabenus sulaikytÄ jį į policijos komisariatÄ , dar prieÅ¡ pateikiant jam įtarimÄ . Pokalbio metu kaltinamasis pats laisva valia iÅ¡dėstė įvykio aplinkybes.Liudytoja R.

J. parodė, kad ji dažnai girtaudavo pas kaimynystėje gyvenantį J. J., ten ateidavo girtauti ir kaltinamasis. 2013-04-12 ryte ji taip pat užėjo pas J. J., Å¡is davė jai 11 litų ir liepė nupirkti naminės degtinės. Negavusi naminės degtinės, ji nupirko vyno ir abu su J. J. jį gėrė. Geriant J. J. sakė, kad nuo sÄ skaitos pasiėmė pinigų, tačiau sumos neminėjo. Begeriant buvo užėjęs P. B., kuris atėmė iÅ¡ J. J. cigarečių pakelį ir išėjo. Pavakary pas J.

J. atėjo P. O., J. J. davė jam pinigų ir liepė parneÅ¡ti dar vyno. J. J. gniužulÄ pinigų buvo iÅ¡sitraukęs iÅ¡ vidinės kiÅ¡enės, likusius pinigus įsikiÅ¡o atgal. Toliau pas J. J. jie gėrė P. nupirktÄ vynÄ . Begeriant J. J. užmigo, tada P. O. nupjovė dujų baliono žarnÄ ir iÅ¡nešė balionÄ Ä¯ laukÄ pasakęs, kad jį parduos, nes reikia pinigų. Po to iÅ¡ vidinės kiÅ¡enės, kurioje J. J. laikė pinigus, P. O. miegančiam J. J. iÅ¡traukė ir pasiėmė 100 litų.

Netrukus apgirtusi ji užmigo. Atsibudusi J. J. su P. O. rado begeriančius vynÄ . Pati iÅ¡gėrusi dar stiklinę vyno, išėjo miegoti į V. M. namÄ , kur ji tuo metu gyveno. Iki jai iÅ¡einant, J. J. sumuÅ¡tas nebuvo, jokių ginčų ar konfliktų vagonėlyje taip pat nebuvo. KitÄ rytÄ pas jÄ atėjo P. B. ieÅ¡koti P.. Ji pasakė, kad P. vakarykščiai buvo pas J. J., galimai ten tebėra. P. B. tuoj pat išėjo ir netrukus sugrįžo, parsinešė deÅ¡ros, sakė, kad P. neradęs. Netrukus P. B. išėjo.

Ji P. B. nepasakojo, kad P. O. pavogė iÅ¡ J. J. 100 litų, ir nesiuntė P. B. paimti likusių J. J. pinigų.Specialisto iÅ¡vadose Nr. M 278/13(03) bei Nr. pM 13/13(03) konstatuota, kad J. J. mirė maždaug prieÅ¡ 3 paras iki mirusiojo kÅ«no tyrimo atlikimo 2013-04-16 13.15 val., anksčiau kaip 2013-04-13 apie 11 val., nuo stipraus krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo pasekoje padarytų abipusių daugybinių Å¡onkaulių lūžių ir krÅ«tinkaulio lūžio su abiejų plaučių sužalojimais, diafragmos ir kepenų sužalojimais, kurie sukėlė sunkų trauminį hemoraginį Å¡okÄ .

Mirusiojo J. J. kÅ«no tyrimo metu rasti Å¡viežūs, padaryti neužilgo prieÅ¡ mirtį sužalojimai: daugybinės netaisyklingos formos tarpusavyje susiliejančios poodinės kraujosruvos krÅ«tinėje krÅ«tinkaulio kÅ«no projekcijoje su atitinkamai esančia kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos sienos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, skersiniu krÅ«tinkaulio kÅ«no lūžiu, daugybiniais fragmentiniais abipus visų Å¡onkaulių lūžiais nuo II iki apačios imtinai, iÅ¡sidėsčiusiais tarp abiejų vidurio raktikaulinių ir abiejų priekinių pažastinių linijų, pažeidusiais abipus priesieninę pleurÄ , abu plaučius, kiaurai deÅ¡inį diafragmos kupolÄ ir padarius deÅ¡inės kepenų skilties sužalojimÄ , kraujosruvos abipus diafragmoje iÅ¡ krÅ«tinės pusės. KrÅ«tinės sužalojimai gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais, paveikus kÅ«nÄ iÅ¡ priekio į užpakalį krÅ«tinės lÄ stos atžvilgiu, ir atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Iki kol vystantis trauminiam hemoraginiam Å¡okui J. J. neprarado sÄ monės, jis galėjo atlikti sÄ moningus veiksmus, masyvi poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, iÅ¡sidėsčiusi kairio skruosto, kairio žando, smakro kairės pusės, žandikaulio kairės pusės projekcijos, kairio kramtomojo raumens projekcijos srityse, tiesiogiai kietu buku daiktu daugybę kartų paveikus kairio skruosto, kairio žando, smakro kairės pusės, apatinio žandikaulio kairės pusės projekcijos ir kairio kramtomojo raumens projekcijos sritis, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio antakio iÅ¡orinėje srityje, tiesiogiai kietu buku daiktu paveikus Å¡iÄ sritį ne mažiau kaip vienÄ kartÄ ,netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės akies virÅ¡utinio voko iÅ¡orinėje srityje, tiesiogiai kietu buku daiktu paveikus Å¡iÄ sritį ne mažiau kaip vienÄ kartÄ ,kraujosruva galvos minkÅ¡tuose audiniuose virÅ¡ugalvio kairėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijoje, padaryta ne mažiau kaip vienu tiesioginiu trauminiu kontaktu su kietu buku daiktu, dvi smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos kairio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame pavirÅ¡iuje, padarytos tiesiogiai spaudžiamuoju bÅ«du paveikus kietais bukais smulkiais ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais, tikėtina, spaudžiant rankos pirÅ¡tais, linijinė muÅ¡tinė-plėštinė žaizda deÅ¡inės rankos nykščio pamatinės falangos ir I delninio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje, padaryta nykščio lenkimo-tempimo pasekoje.

Visi kiti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto, neturintys tiesioginės įtakos mirčiai. IÅ¡tyrus mirusiojo J. J. kraujÄ ir Å¡lapimÄ , kraujyje rasta 2,28 ‰ etilo alkoholio, Å¡lapime rasta 2,61‰ etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (b. l. 20-26). Å ioms specialisto iÅ¡vadoms paaiÅ¡kinti ir patikslinti teisme apklaustas iÅ¡vadas davęs teismo medicinos ekspertas G. P. paaiÅ¡kino, kad krÅ«tinės sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje, labiausiai tikėtina, nužudytojo nugarai esant fiksuotoje padėtyje, t. y. galimai trypiant koja iÅ¡ virÅ¡aus gulinčio nukentėjusiojo krÅ«tinę.

Suduodant vien smūgius kumščiu stovinčiam nukentėjusiajam, tokio sunkumo sužalojimai negalėjo būti padaryti. Veido kairės pusės sužalojimai taip pat padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis dar kelių valandų laikotarpyje buvo gyvas.Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) esančiame vagonėlyje ant lovos rastas gulintis J. J. lavonas su smurto žymėmis, lavono kelnės atsagstytos, vagonėlyje betvarkė.

Vagonėlyje rasti 6 tuÅ¡ti plastikiniai buteliai nuo vyno, ant patalynės aptiktos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ (b. l. 6-16).Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ kaltinamojo buvo paimti įvykio metu avėti batai, nustatyta, kad jie yra auliniai, guminiai (b. l. 74-75).  Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 872/13(03) konstatuota, kad 2013-04-18 P. O. apžiÅ«rėjus Å ilutės ligoninės gydytojui traumatologui, rastas smulkus odos nubrozdinimas apatinės lÅ«pos deÅ¡inėje pusėje bei odos nubrozdinimas deÅ¡inės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje tarp IV-V krumplių, kuris galėjo gautis pačiam P. O. suduodant smÅ«gį deÅ¡inės rankos kumščiu, galimai į krÅ«tinės lÄ stÄ ar galvÄ .

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2013-04-12 (b. l. 90).Ä®vertinus kaltinamojo parodymus apie jo pavartoto prieÅ¡ J. J. smurto pobÅ«dį ir apimtį, kuriuos atskirose detalėse patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, liudytojų parodymai, nekyla abejonių, kad tiesioginė J. J. mirties priežastis buvo kaltinamojo P. O. veiksmai – daugybinių smÅ«gių sudavimas kumščiu ir batu apauta koja į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ nukentėjusiojo kÅ«no vietÄ (krÅ«tinės sritį), ko pasekoje nukentėjusysis buvo sužalotas ir nuo patirtų sužalojimų mirė.

Nustatyta, jog kaltinamasis, daugybiniais smÅ«giais kumščiais žalodamas nukentėjusįjį, nepasitenkinęs pasiektu rezultatu – nekeliančių pavojaus gyvybei kÅ«no sužalojimų padarymu, toliau tęsė smurtavimÄ , trypdamas gulinčio nukentėjusiojo krÅ«tinę batu apauta koja, tokiu bÅ«du sulaužydamas krÅ«tinės lÄ stos kaulus ir pažeisdamas gyvybiÅ¡kai svarbius vidaus organus. Kolegijos vertinimu, kaltinamasis duotoje situacijoje veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Esant netiesioginei tyčiai kaltinamasis abejingas padarinių kilimui, jam tas pats, baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai kils ar nekils.

Tuo tarpu Å¡ioje situacijoje baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimas dėl kaltinamojo intensyvių smurtinių veiksmų, žalojant gyvybiÅ¡kai svarbias nukentėjusiojo kÅ«no vietas, buvo neiÅ¡vengiamas. Taigi nagrinėjamu atveju pagrindinis klausimas – kokie padariniai kils dėl kaltinamojo veikos: ar bus padaryti tam tikro laipsnio sveikatos sutrikdymai, ar bus atimta gyvybė. Nėra kalbos apie tokiÄ alternatyvÄ : bus ar nebus padaryti baudžiamajame įstatyme numatyti sužalojimai. Problema yra tik dėl padarinių kiekybinės (kokio laipsnio sveikatos sutrikdymai) ar kokybinės iÅ¡raiÅ¡kos (sveikatos sutrikdymas ar gyvybės atėmimas).

O tai tiesioginės tyčios požymiai. Taigi Å¡ioje byloje kaltės klausimas gali bÅ«ti keliamas tik taip: kaltinamasis norėjo gyvybės atėmimo kaip savo veikos tikslo (apibrėžta tyčia) ar gyvybės atėmimas buvo vienas iÅ¡ jo nusikalstamos veikos tikslų greta sveikatos sutrikdymų (alternatyvi tyčia). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis bÅ«tų siekęs bÅ«tent gyvybės atėmimo. IÅ¡ įvykio situacijos matosi, kad kaltinamojo agresija prieÅ¡ nukentėjusįjį, su kuriuo jis iki įvykio palaikė normalius tarpusavio santykius ir nuolat kartu girtaudavo, buvo iÅ¡Å¡aukta mažareikÅ¡mio preteksto, kaltinamojo tyčia smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį susiformavo staiga, nusikaltimas nebuvo iÅ¡ anksto planuojamas ir rengiamas, nusikaltimui nebuvo naudojami kokie nors žalojantys įnagiai, nepaneigtas kaltinamojo aiÅ¡kinimas, jog smurtavimÄ pries nukentėjusįjį jis nutraukė, Å¡iam dar esant gyvam.

Dėl paminėtų aplinkybių kolegija laiko, kad kaltinamasis nužudė J. J., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, jo veika vertintina kaip tyčinis nužudymas.P. O. buvo kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. tuo, kad nužudė J. J. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų - turėdamas tikslÄ pagrobti J. J. turėtus pinigus. Taip pat P. O. buvo kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d. tuo, jog jis plėšimo bÅ«du pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ aukščiau nurodytomis aplinkybėmis panaudojęs pries J. J. fizinį smurtÄ ir atėmęs galimybę J.

J. prieÅ¡intis, pagrobė iÅ¡ jo 100 litų. Kolegija laiko, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai neduoda pagrindo sutikti su tokia ikiteisminio tyrimo metu duota kaltinamojo veiksmų kvalifikacija.Kaltinamasis visų apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai neigė nužudęs J. J. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, tvirtino pagrobęs iÅ¡ J. J. piniginės 100 litų, jau po smurtavimo pamatęs vagonėlyje J. J. piniginę. IÅ¡ kaltinamojo ir liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nužudytasis buvo seniai pažįstami, palaikė normalius tarpusavio santykius, kaltinamasis dažnai užeidavo pas nužudytÄ jį iÅ¡gerti.

Ä®vykio dienÄ pas J. J. taip pat ilgÄ laikÄ vyko iÅ¡gertuvės, kuriose dalyvavo kaltinamasis ir R. J.. Kaltinamojo teigimu, iÅ¡gertuvių metu tarp jo ir J. J. kilo konfliktas: jam ėmus priekaiÅ¡tauti J. J. dėl jo motinos skriaudimo praeityje, J. J. trenkė jam buteliu į kojÄ , po ko jis sudavė J. J. eilę smÅ«gių kumščiais į veidÄ ir krÅ«tinę, o J. J. griebusis peilio, iÅ¡mušė peilį jam iÅ¡ rankų, jį pargriovė ir toliau nugriuvusį trypė koja į krÅ«tinę. Baigęs smurtauti, pamatė ant lovos gulinčiÄ J.

J. piniginę, iÅ¡ piniginės paėmė 100 litų vienoje kupiÅ«roje. Piniginėje liko dar pinigų, tačiau daugiau pinigų jis neėmė ir išėjo namo.Kaip matyti iÅ¡ apklaustų asmenų parodymų, pagrindinis kaltinamojo lankymosi pas nužudytÄ jį tikslas buvo girtavimas, ypač nužudytajam gavus pensijÄ ir turint lėšų vaiÅ¡inti sugėrovus. Apklaustų asmenų parodymai, įvykio vietoje rasti tuÅ¡ti alkoholinių gėrimų buteliai patvirtina, kad įvykio dienÄ J. J. vagonėlyje taip pat buvo gausiai girtaujama, alkoholinių gėrimų ir užkandos netrÅ«ko, J.

J. dosniai vaiÅ¡ino sugėrovus, siųsdamas juos į parduotuvę už jo pinigus pirkti alkoholio ir užkandos. Taigi įvykio metu P. O., J. J. ir R. J. siejantis bendras alkoholinių gėrimų vartojimo poreikis buvo pilnai patenkintas ir kaltinamajam nebuvo jokio pamatuoto pagrindo mėginti smurtiniu bÅ«du užvaldyti nužudytojo pinigus, kurie ir taip tÄ dienÄ nužudytojo gera valia buvo naudojami bendroms iÅ¡gertuvėms finansuoti. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti kaltinamojo versijÄ , jog tyčia užvaldyti nužudytojo pinigus jam kilo jau po smurto panaudojimo, pamačius vagonėlyje J.

J. piniginę. Kaltinamojo parodymus, jog piniginėje buvo ir daugiau pinigų, kurių kaltinamasis neėmė ir paliko juos piniginėje, iÅ¡ esmės patvirtina ir liudytojų P. B., R. J. parodymai. Akivaizdu, jog naudojant smurtÄ plėšimo tikslu siekiant užvaldyti nužudytojo pinigus, kaltinamasis bÅ«tų pagrobęs visus piniginėje buvusius pinigus, galimai ir su pačia pinigine. Nors likę pinigai bei piniginė įvykio vietoje ir nebuvo rasti, negalima paneigti, jog juos galėjo pasisavinti neužrakintame nužudytojo J.

J. namelyje lankęsi kiti asmenys, bet kuriuo atveju, P. O. piniginės ir didesnės pinigų sumos pagrobimu nėra kaltinamas. Pažymėtina, jog liudytojos R. J. teigimu, kaltinamasis 100 litų iÅ¡ nukentėjusiojo slapta pagrobė, pastarajam iÅ¡gertuvių metu užmigus, dar iki smurto panaudojimo, kurio R. J. teigia apskritai nemačiusi. Akivaizdu, kad R. J. įvykio metu buvo stipriai girta ir gali neprisiminti visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, vienok ir jos dėstoma įvykių versija paneigia kaltinimo teiginius apie pinigų užvaldymÄ plėšimo bÅ«du.Tuo bÅ«du byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kad kaltinamasis, baigęs smurtauti prieÅ¡ J.

J., tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ užvaldė pastarojo pinigus 100 litų sumoje. Vagystė laikoma atvirÄ ja tada, kai kaltininkas veikia vieÅ¡ai, esant turto savininkui, suvokiančiam neteisėto turto pagrobimo faktÄ , žino, kad savininkas supranta jo veiksmų pobÅ«dį, bet ignoruoja Å¡iÄ aplinkybę. Nors kaltinamasis teigia, kad pinigų užvaldymo metu J. J. dar buvo gyvas, byloje nėra įrodymų, kurie galėtų patikimai patvirtinti, jog po pavartoto prieÅ¡ jį fizinio smurto, o taip pat ir dėl didelio girtumo įvykio metu nukentėjusysis buvo pilnai sÄ moningas, stebėjo ir suvokė neteisėto turto pagrobimo faktÄ (eksperto teigimu, nukentėjusysis turėjo springti krauju, kęsti skausmÄ , taigi jo pojūčiai ir aplinkos suvokimas buvo ženkliai apriboti patirtų sunkių kÅ«no sužalojimų).

Beje, kaltinamojo vertinimai dėl nukentėjusiojo gyvybės ir sÄ moningumo požymių rodymo taip pat gali bÅ«ti klaidingi dėl stipraus paties kaltinamojo girtumo įvykio metu. Tuo bÅ«du byloje nepakanka duomenų, kad Å¡iÄ kaltinamojo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. kaip atvirÄ jÄ vagystę. Formaliai kaltinamojo veika (tiek pagal paties kaltinamojo, tiek ir pagal liudytojos R. J. parodymus) dėl 100 litų pagrobimo atitinka BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo – vagystės požymius. Vienok pagrobto turto vertė nesiekia 1 MGL dydžio, todėl veika negali bÅ«ti kvalifikuojama nei pagal BK 178 str. 1 d., nei pagal BK 178 str. 4 d., ir vertintina tik kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 50 str.

Remiantis iÅ¡dėstytu, nenustačius, jog kaltinamasis turėjo tikslÄ tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ užvaldyti nužudytojo turtÄ BK 180 str. numatytais veiksmais, ir nesant pagrindo veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 178 str., P. O. dėl kaltinimo pagal BK 180 str. 1 d. iÅ¡teisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), Å ilutės rajono policijos komisariatui pavedant spręsti klausimÄ dėl P. O. administracinės atsakomybės pagal ATPK 50 str.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 20 p. teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 9 punk­tÄ (dėl sa­va­nau­diÅ¡­kų pa­ska­tų), kai nu­Å¾u­do­ma sie­kiant tu­rė­ti iÅ¡ to ko­kiÄ nors tur­ti­nę nau­dÄ .

Pagal šį punktÄ veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Nu­Å¾u­dy­mas, pa­da­ry­tas plė­Å¡i­mo me­tu, kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 9 punk­tÄ ir ati­tin­ka­mas BK 180 straips­nio da­lis pri­klau­so­mai nuo kva­li­fi­kuo­ja­mų­jų po­Å¾y­mių. Kaip jau minėta, byloje esantys įrodymai neduoda pagrindo pripažinti, jog kaltinamasis P. O. įvykdė plėšimÄ , o tuo pačiu ir teigti, kad J.

J. jis nužudė smurtaudamas plėšimo metu. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad kaltininko sumanymas užvaldyti nukentėjusiojo pinigus kilo iki nužudymo pradžios ar gyvybės atėmimo metu, nepaneigta, kad jau aptartÄ fizinį smurtÄ prieÅ¡ nužudytÄ jį kaltinamasis naudojo iÅ¡gertuvių metu kilusio buitinio konflikto, nesusijusio su savanaudiÅ¡komis paskatomis, metu, o sumanymas užvaldyti pinigus kilo jau po smurtinių veiksmų nutraukimo. Remiantis iÅ¡dėstytu, kaltinamojo veika dėl tyčinio nužudymo kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.

Kaltinamojo P. O. kaltė dėl Å¡io nusikaltimo visiÅ¡kai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino nusikaltęs ir, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duodamas nuoÅ¡irdžius parodymus, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ . Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.Kaltinamasis įvykdė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimÄ , sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingÄ Å¾alÄ visuomenei.

Kaltinamasis dėl menkaverčio preteksto nužudė pažįstamÄ asmenį, su kuriuo eilę metų palaikė draugiÅ¡kus tarpusavio santykius, nusikalto, veikdamas tiesiogine tyčia, intensyviai smurtaudamas. Kaltinamasis nedirba, neturi Å¡eimos ir nuolatinės gyvenamosios vietos, nors jo ankstesni teistumai iÅ¡nykę, yra eilę kartų baustas administracine tvarka (daugiausiai – už girtavimÄ vieÅ¡oje vietoje, disponavimÄ namų gamybos alkoholiniais gėrimais), iÅ¡ paskutinės gyvenamosios vietos seniÅ«nijos charakterizuojamas neigiamai kaip nuolat girtaujantis, triukÅ¡maujantis ir vagiliaujantis asmuo.

Akivaizdu, jog padarytas nusikaltimas buvo dėsninga kaltinamojo pasirinkto asocialaus gyvenimo bÅ«do - nuolatinio girtavimo, teisės pažeidimų darymo ir visuomenei naudingos veiklos vengimo – pasekmė. Atsižvelgiant į Å¡ias ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančiÄ aplinkybes, jam skirtina artima sankcijos vidurkiui sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 50 str. 3 d., BVK 63 str. ir 71 str. nuostatomis, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose, kadangi kolegija laiko, jog neiÅ¡nykusių teistumų neturinčiam kaltinamajam skirti atlikti bausmę kalėjime nėra pakankamo pagrindo.Nukentėjusysis S. J. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti dėl tėvo mirties patirtÄ 80000 litų dydžio neturtinę žalÄ ir 6020 litų 67 ct turtinę žalÄ Â (b. l. 202-210).

Nurodo, kad neturtinę žalÄ sudaro dvasinis skausmas dėl tėvo netekimo, turtinę žalÄ sudaro turėtos tėvo laidojimo ir kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos. Civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Kadangi dėl 100 litų pagrobimo kaltinamasis iÅ¡teisinamas, civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), žalos atlyginimo klausimas Å¡ioje dalyje gali bÅ«ti sprendžiamas, nagrinėjant P. O. administracinio teisės pažeidimo bylÄ arba civilinio proceso tvarka.

Kaip nurodė nukentėjusysis, turtinę žalÄ , minusavus gautÄ 1040 litų dydžio laidojimo paÅ¡alpÄ , sudaro laidojimo iÅ¡laidos 678 lt, kelionės iÅ¡laidos 342,67 lt, kapavietės įrengimo iÅ¡laidos 5000 lt., taip pat 100 litų, kaltinamojo pagrobti iÅ¡ jo tėvo. Å iuo atveju ieÅ¡kinyje pastebima skaičiavimo klaida: dokumentais patvirtintos laidojimo iÅ¡laidos sudaro 1589,40 lt, taigi, atėmus gautÄ 1040 litų dydžio laidojimo paÅ¡alpÄ , neatlyginta jų dalis yra 549,40 lt. Nukentėjusiojo nurodytos jo turėtos ir pateiktais dokumentais pagrįstos laidojimo, kelionių ir kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos 5892 litų 07 ct sumoje atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo Å¡ioje dalyje tenkintinas.Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.).

Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali bÅ«ti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiÅ¡kianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociÅ¡kai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudÅ«s. Ar jie tokie yra, turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime turi bÅ«ti iÅ¡vardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis.

Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų iÅ¡gyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu iÅ¡gyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai iÅ¡gyvenimai yra ypač dideli. ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

Å iuo atveju reikia atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens finansavimo Å¡altinius ir turtinę bÅ«klę, turimÄ turtÄ ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.IÅ¡ nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam S. J. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuriais brutualiai buvo atimta jo tėvo gyvybė.

Nužudytasis mirties metu buvo 69 metų amžiaus, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais nustatyta, jog J. J. jau ilgus metus gyveno asocialiai ir bendravo su asocialiais asmenimis, jo bendravimas su artimaisiais buvo minimalus. Liudytoja S. J. parodė, kad jos sutuoktinis J. J., palikęs Å¡eimÄ , iÅ¡sikraustė gyventi atskirai prieÅ¡ 25-30 metų. Nukentėjusysis pripažįsta, kad su tėvu ilgÄ laikÄ gyveno atskirai ir bendravo tik epizodiÅ¡kai, kai reikėdavo padėti arba sudrausminti dėl girtavimo, su tėvu paskutinį kartÄ bendravo 2012 m. rudenį.

Nors S. J. pasirÅ«pino tėvo laidotuvėmis, dalyvavo baudžiamosios bylos, kurioje P. O. kaltinamas jo tėvo nužudymu, nagrinėjime, akivaizdu, jog S. J. santykiai su tėvu nebuvo labai artimi, jų nesiejo itin glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai. Neginčytina, kad dėl tėvo tragiÅ¡kos žūties S. J. patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , kurie turi bÅ«ti atlyginti. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad jo dvasinis ryÅ¡ys su nužudytuoju nebuvo itin glaudus ir artimas, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinant ir realias asocialiai gyvenančio, jokio turto neturinčio kaltinamojo, kuris nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, galimybes atlyginti žalÄ , S. J. praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 40000 litų.

Pažymėtina, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumÄ , kuri dėl objektyvių priežasčių negalės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lÅ«kesčių. Priimdama sprendimÄ dėl priteistino žalos dydžio, kolegija taip pat atsižvelgia į bendrÄ neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Šiuo atveju nukentėjusiojo atstovo nurodytas argumentas, jog nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį bendru visų nužudytojo artimųjų sutarimu, nėra juridiškai reikšmingas, kadangi visi dėl J. J. mirties patyrę neturtinės žalos asmenys, dėl kokių nors priežasčių nepareiškę civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje, nepraranda teisės tokį ieškinį pareikšti ir neturtinės žalos atlyginimo reikalauti civilinio proceso tvarkaVadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamojo išieškomos nukentėjusiojo turėtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti – 2800 litų.Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiojo ir liudytojos kelionės išlaidos 429 litai 41 ct.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 plastikiniai buteliai, medžiagos gabaliukas, vokai su kraujo, plaukų ir nagų pavyzdžiais, nužudytojo J. J. drabužiai – sunaikintini, guminiai batai, mobilaus ryÅ¡io telefonas, telefono ausinės ir peiliukas grÄ Å¾intini kaltinamajam P. O..Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegijanusprendžia:P. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu vienuolikai metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2013-04-17. KardomÄ jÄ priemonę nuteistajam P. O. palikti suėmimÄ .P. O. dėl kaltinimo pagal BK 180 str. 1 d. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).Nukentėjusiojo S. J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, ir priteisti iÅ¡ nuteistojo P. O. nukentėjusiajam S. J. 5892 litus 07 ct turtinės ir 40000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

S. J. civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl 100 litų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ . Likusioje dalyje nukentėjusiojo S. J. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo P. O. nukentėjusiajam S. J. 2800 litų iÅ¡laidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo P. O. 429 litus 41 ct. proceso iÅ¡laidų valstybei.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:6 plastikinius butelius, medžiagos gabaliukÄ , vokus su kraujo, plaukų ir nagų pavyzdžiais, nužudytojo J.

J. drabužius – sunaikinti, guminius batus, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , telefono ausines ir peiliukÄ grÄ Å¾inti nuteistajam P. O..Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam P. O. – nuo jo nuoraÅ¡o įteikimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ .Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                 Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                                                    Regina BertaÅ¡ienė                                                                                                              Remigijus PreikÅ¡aitis