Legislator Case Law & Legislation
5f7b4a3f-1f72-43f4-b7c8-c8ce44a5fd7c AI generated

5f7b4a3f-1f72-43f4-b7c8-c8ce44a5fd7c · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 5f7b4a3f-1f72-43f4-b7c8-c8ce44a5fd7c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

M., UAB Grinda (buvusi UAB Avarija) dėl žalos atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 58798 Lt žalos atlyginimo, 4130 Lt žalos nustatymo ir įvertinimo iÅ¡laidų, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2008-04-12 9 val. 35 min. UAB Avarija gavo praneÅ¡imÄ , jog pastate, adresu Vytenio g. 50/28, Vilniuje iÅ¡ virÅ¡utinių aukÅ¡tų liejamos patalpos. Specialistai nustatė, kad pastate trÅ«ko Å¡alto vandens tiekimo vamzdis tarp 3 ir 4 aukÅ¡tų.

Legislator headnote

AI generated

5f7b4a3f-1f72-43f4-b7c8-c8ce44a5fd7c · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovo pateikti paaiÅ¡kinimai dėl žalos dydžio nepaneigia ieÅ¡kovo pateiktos iÅ¡vados apie žalos dydį teisingumo. UAB „Orem“ iÅ¡vada suraÅ¡yta nuodugniai apžiÅ«rėjus apgadintas patalpas, kai jų apgadinimo pasekmės buvo aiÅ¡kiai matyti. Todėl UAB „Orem“ iÅ¡vadoje apraÅ¡ytų patalpų apgadinimų nesutapimas su ieÅ¡kovo 2008 04 16 suraÅ¡ytame inventorizacinės komisijos akte nurodytais sugadinimais yra lengvai paaiÅ¡kinamas preliminariu 2008 04 16 akto pobÅ«džiu ir aplinkybe, kad 2008 04 16 aktÄ surašė ne turto vertinimo specialistai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1093-653/2015Proceso Nr. 2-02-3-05829-2009-2Bylos kategorija: 121.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. spalio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, RÅ«tos Petkuvienės, dalyvaujant apelianto atstovei adv. I. K., ieÅ¡kovo atstovui  adv. L. S., žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Paslaugų ratas“ apeliacinį skundÄ dėl 2014-05-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir Å¡okių ansamblio „Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui                                  UAB „Paslaugų ratas“, tretiesiems asmenims UAB „Zeltika“, I.

M., UAB Grinda (buvusi UAB Avarija) dėl žalos atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 58798 Lt žalos atlyginimo, 4130 Lt žalos nustatymo ir įvertinimo iÅ¡laidų, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2008-04-12 9 val. 35 min. UAB Avarija gavo praneÅ¡imÄ , jog pastate, adresu Vytenio g. 50/28, Vilniuje iÅ¡ virÅ¡utinių aukÅ¡tų liejamos patalpos. Specialistai nustatė, kad pastate trÅ«ko Å¡alto vandens tiekimo vamzdis tarp 3 ir 4 aukÅ¡tų.

Ä®vykio metu aplietos ieÅ¡kovo patikėjimo teise valdomos administracinės patalpos, taip pat apgadintas kilnojamasis turtas. Žalos dydį nustatė specialistai. Iki Å¡iol atlikta dalis avarijos padarinių Å¡alinimo remonto darbų. Nurodo, kad bendrų santechninių įrenginių eksploatacijÄ ir priežiÅ«rÄ vykdo atsakovas. Laiko, kad jis turi atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui.                Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB Zeltika 1997-11-11 susitarimu susitarė dėl komunalinių ir kitų paslaugų mokesčio skaičiavimo, tame tarpe dėl mokesčių skaičiavimo už pastato santechninės įrangos eksploatacijÄ ir priežiÅ«rÄ .

Šiuo susitarimu atsakovas neprisiėmė prievolės prižiūrėti trečiųjų asmenų patalpose esančių vandentiekio vamzdžių. Vandens tiekimo ir nukanalizavimo sutartį atsakovas sudarė su UAB „Vilniaus vandenys“, nes įvadinis apskaitos skaitiklis, cirkuliacinis siurblys yra atsakovo patalpose. Mano, kad namo vamzdynai yra patalpų savininkų bendra nuosavybė, todėl jų technine būkle privalo rūpintis patalpų savininkai. Pažymi, kad žalos nustatymas atliktas po 6 mėnesių po įvykio, todėl abejoja jo patikimumu.             II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2014-05-28 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai: priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ - 62 928 Lt, bylinėjimosi iÅ¡laidas-                6 384,42 Lt, 6 % (Å¡eÅ¡ių procentų) dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ - 62 928 Lt nuo 2009 07 02 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas patikėjimo teise valdo 1 464,36 m2 ploto patalpas Vytenio g. 50, Vilniuje, antrajame aukÅ¡te.

Turto patikėjimo teisė apima perduoto turto valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ juo (CK 4.106 str. 1 d., 4.109 str.), todėl ieÅ¡kovas privalo jam perduotu turtu rÅ«pintis kaip nuosavu, užtikrinti, kad turtas bÅ«tų tinkamos bÅ«klės (CK 6.963 str.). Dėl Å¡ių aplinkybių teismas sprendė, kad koncertinė įstaiga valstybinis dainų ir Å¡okių ansamblis „Lietuva“ yra tinkamas ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniui dėl Å¡io juridinio asmens patikėjimo teise valdomam turtui padarytos žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.2008 04 12 Å¡ios patalpos buvo aplietos vandeniu iÅ¡ trÅ«kusio vamzdžio, einančio iÅ¡ trečiojo į ketvirtÄ jį pastato aukÅ¡tÄ (aplietų patalpų apžiÅ«ros aktas, UAB „Paslaugų ratas“ praneÅ¡imas ieÅ¡kovui;

UAB „Zeltika“ paaiÅ¡kinimas). Avarijos vietÄ patvirtino liudytojų D. Å . ir Y. B. paaiÅ¡kinimai (apklausa 2014 02 10 teismo posėdžio metu). Teismas konstatavo, kad įvyko bendrųjų pastato komunikacijų avarija: prieÅ¡gaisrinio vandentiekio vamzdžio trÅ«kimas. Liudytojas E. S., apklaustas 2014 05 23 teismo posėdžio metu, paaiÅ¡kino, kad trÅ«ko, greičiausiai, vandentiekio vamzdis, tačiau liudytojas patvirtino, kad trÅ«kęs vamzdis- bendrųjų namo komunikacijų dalis („stovas“), o vamzdžio trÅ«kimo vieta- tarp trečiojo ir ketvirtojo aukÅ¡tų.

PrieÅ¡gaisrinis vandentiekis priklauso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise.   IÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų sandorių su atsakovu- UAB „Paslaugų ratas“ (I t., b. l. 35,  I t., b. l. 86, 87, 88, I t., b. l. 93, 94) teismas konstatavo, kad atsakovas prisiėmė bendrosios dalinės nuosavybės pastate (duomenys neskelbtini) administratoriaus pareigas ir ėmė užmokestį už Å¡ios nuosavybės priežiÅ«rÄ bei administravimÄ . Nekilnojamojo turto registre atsakovo, kaip pastato (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriaus, statusas neįregistruotas.

Tačiau su patalpų savininkais (taip pat ir su ieškovu, I t., b. l.

35) sudarytos sutartys yra pagrindas nuspręsti, kad iÅ¡ paminėtų sandorių atsakovui kilo turto administratoriaus prievolės (CK ketvirtosios knygos XIV skyrius „Kito asmens turto administravimas“) asmenims, su kuriais tokios sutartys sudarytos. CK 4.242 str. 2 d. įtvirtinta administratoriaus pareiga savo prievoles vykdyti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjo interesais. Teismas vertino, jog akivaizdu, kad vamzdžio avarija įvyko dėl to, kad administratorius- atsakovas- paminėtos pareigos tinkamai nevykdė (netikrino vamzdynų bÅ«klės, laiku nepakeitė susidėvėjusio vamzdžio).

Todėl yra visos atsakovo civilinės atsakomybės už žalÄ , padarytÄ ieÅ¡kovo turtui, sÄ lygos: atsakovas, prisiėmęs prievoles prižiÅ«rėti pastato (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektus, tinkamai Å¡ios prievolės nevykdė, neužtikrino, kad pastato įranga funkcionuotų be gedimų (CK 6.246 str.). IeÅ¡kovo patalpos buvo akivaizdžiai apgadintos iÅ¡ sugedusios visam pastatui aptarnauti skirtos prieÅ¡gaisrinio vandentiekio sistemos iÅ¡siliejusio vandens (CK 6.249 str.,  6.247 str.).

Atsakovas nenuginčijo CK 6.248 str. 1 d. įvirtintos kaltės dėl ieškovo turtui padarytos žalos prezumpcijos, todėl jis pripažintinas kaltu dėl ieškovui padarytos žalos (CK 6.248 str. 3 d.).Ieškovo turtui (taip pat ir valdomam patikėjimo teise) padarytos žalos dydį (nuostolius) apskaičiavo UAB „Orem“, t.y. 58 798 Lt. Netikėti šiuo ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu nėra pagrindo. UAB „Orem“ 2008 10 23 išvada dėl turtinės žalos nustatymo Nr. VPI/2008/10/23-55 pripažintina oficialiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 str. 2 d.), šis įrodymas nepaneigtas kitais rašytiniais įrodymais.

Atsakovo pateikti paaiÅ¡kinimai dėl žalos dydžio nepaneigia ieÅ¡kovo pateiktos iÅ¡vados apie žalos dydį teisingumo. UAB „Orem“ iÅ¡vada suraÅ¡yta nuodugniai apžiÅ«rėjus apgadintas patalpas, kai jų apgadinimo pasekmės buvo aiÅ¡kiai matyti. Todėl UAB „Orem“ iÅ¡vadoje apraÅ¡ytų patalpų apgadinimų nesutapimas su ieÅ¡kovo 2008 04 16 suraÅ¡ytame inventorizacinės komisijos akte nurodytais sugadinimais yra lengvai paaiÅ¡kinamas preliminariu 2008 04 16 akto pobÅ«džiu ir aplinkybe, kad 2008 04 16 aktÄ surašė ne turto vertinimo specialistai.

Taip pat ieÅ¡kovas turėjo pagrįstų iÅ¡laidų, rinkdamas jo turtui padarytos žalos dydžio įrodymus: UAB „Orem“ ieÅ¡kovas sumokėjo 4 130 Lt. CK 6.251 str. įtvirtintas visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas reikalauja priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo ir Å¡ias iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas sumokėjo žyminį mokestį- 996,42 Lt, turėjo iÅ¡laidų advokato ir UAB „Teisiniai patarimai“ suteiktai teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti- 3 500, sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ ir apmokėjo teisinės pagalbos iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme- 1 888 Lt.

Bendra ieÅ¡kovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma- 6 384,42 Lt. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę. Reikalavimas atlyginti nuostolius galimas tik asmeniui patyrus žalÄ . Å iuo atveju žala padaryta turto savininkui – valstybei.

Visos išlaidos, susijusios su remonto patalpose atlikimu, turto vertinimu, apmokėjimu už teisines paslaugas buvo finansuojamos iš valstybės biudžeto pagal ieškovo teiktas paraiškas. Ieškovas kaip turto patikėtinis neturi teisės reikšti ieškinio dėl žalos atlyginimo, nes tokios teisės jam nesuteikia įstatymai: LR CK 4.110 str. ir 6.963 str. 3 d. suteikta teisė pareikti tik ieškinius dėl daiktinių teisių gynimo. Dėl to ieškovas šiuo atveju negali būti valstybės atstovu.

Teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų, nes neįtraukė valstybės ir tuo užkirto valstybei galimybę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Teismas neteisingai vertino įrodymus dėl vamzdžio trÅ«kimo vietos, t.y. neteisingai nustatė, jog vamzdis trÅ«ko tarp trečio ir ketvirto aukÅ¡to. Liudytojai D. Å ., Y. B. patvirtino, kad vamzdis trÅ«ko ne perdangoje tarp aukÅ¡tų, o apie 20 cm nuo lubų, tačiau teismas Å¡ių parodymų nemotyvuotai nevertino.

Liudytojas E. S., kurio paaiÅ¡kinimus teismas vertino, pasakė, jog jis tiksliai negali prisiminti kur trÅ«ko vamzdis, o apžiÅ«rėjęs nuotraukas, kuriose užfiksuota vamzdžio įleidimo į perdangÄ (į lubas) vieta, liudytojas sakė, kad nuotrauka daryta iki avarijos. Taigi, Å¡io liudytojo parodymai nebuvo tikslÅ«s, tik kaip tikėtinos prielaidos, todėl teismas juos vertino netinkamai.Nors vamzdynas yra bendro naudojimo sistemos dalis, tačiau avarija įvyko toje dalyje, kuriÄ valdė ir naudojo vienas konkretus bendraturtis, kuris nesugebėjo naudotis turtu taip, kad nepadaryti žalos bendraturčiams.

IÅ¡ nuotraukų matyti, kad I. M. ir UAB „Zeltika“ patalpose buvo įrengtos pakabinamos lubos, nuo kurių tyÅ¡ko vanduo. Avarija įvyko atkarpoje tarp perdangos ir pakabinamų lubų. Dėl to tretieji asmenys netinkamai vykdė savo pareigÄ prižiÅ«rėti jų patalpose esančius vamzdynus, uždengtus pakabinamomis lubomis, laiku nepastebėjo nesidėvėjusių avarinės bÅ«klės vamzdynų, todėl už avarijÄ atsako UAB „Zeltika“ ir I. M.. Teismas neteisingai aiÅ¡kino tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį.

Sutartys su atsakovu bei trečiaisiais asmenimis buvo sudarytos iki 2001-07-01 LR CK įsigaliojimo, kuomet administratoriaus teisinis institutas dar nebuvo žinomas. Nei teismo sprendimu, nei teisės aktu statinio administravimas nustatytas nebuvo. Iš 1997-11-11 sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir UAB „Zeltika“ 2 p., 3, 3.2, matyti, kad atsakovui nėra numatyta tiesioginės pareigos vykdyti priešgaisrinio vandentiekio vamzdžių priežiūros. Atsakovui priklausančiose rūsio patalpose yra šilumos mazgas, magistralinis vamzdynas, šalto vandens siurblinė, įvadiniai skaitikliai.

IstoriÅ¡kai susiklostė, kad sutartys su energijos tiekėjais visam pastatui buvo sudarytos su atsakovu, o kiti bendraturčiai su energijÄ atsiskaitydavo per atsakovÄ . Todėl atsakovas dėl tokios susiklosčiusios situacijos yra priverstas ne tik skirstyti mokesčius, bet ir prižiÅ«rėti rÅ«sio patalpose esančiÄ inžinierinę įrangÄ , tarnaujančiÄ visų bendraturčių labui. Taip pat pastate kai kurie vamzdžiai praeina koridoriuose arba tualeto patalpose, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovui, bet jomis naudojais ir kiti bendraturičiai.

Dėl to apeliantas teigė, jog reikėjo organizuoti bendro naudojimo patalpose esančių įrenginių priežiÅ«rÄ ir tai pagal sutartį įsipareigojo atlikti atsakovas. 2000-04-01 sutartyje, sudarytoje tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, 4 p. numatyta, kad ieÅ¡kovas dengia nuostolius, padarytus dėl jų patalpose įvykusių vandentiekio ir kitų tinklų avarijų, o 3 p. – kad remontuojant bendro naudojimo patalpas, įrangÄ ar įvykus bendro naudojimo įrangos avarijoms, proporcingÄ iÅ¡laidų dalį padengia ieÅ¡kovas. 1998-01-05 sutartyje su I.

M. 5 p. numatyta, kad remontuojant bendro naudojimo patalpas, įrangÄ ar atsiradus avarinei situacijai, proporcingÄ iÅ¡laidų dalį apmoka I. M.. 2008-01-02 sudarytos tarp I. M. ir UAB „Zeltika“ patalpų nuomos sutarties, už patalpų naudojimÄ , remontÄ buvo atsakingas nuomininkas UAB „Zeltika“, todėl Å¡is asmuo ir turi atlyginti žalÄ . Taigi, atsakovas veikė ne kaip administratorius, o kaip bendraturtis, kuris susitarimu su kitais bendraturčiais organizavo avarijų likvidavimÄ , prižiÅ«rėjo bendro naudojimo patalpose esančiÄ Ä¯rangÄ .

Pareigos prižiÅ«rėti, remontuoti savininkams priklausančios santechnikos ir kitos įrangos, atsakovas neprisiėmė ir atribojo savo atsakomybę nuo patalpų atsakomybės už jo patalpoje įvykusias avarijas. Už bendro naudojimo tikslų kapitalinį remontÄ atsako visi savininkai, o                  UAB „Zeltika“ nebuvo informavęs apie vamzdyno, esančio jo patalpose, susidėvėjimÄ . Teismas neteisingai nustatė žalos dydį. Bylos eigoje ieÅ¡kovas suremontavo patalpas, kÄ ieÅ¡kovas patvirtino 2014-05-23 teismo posėdyje.

Pasikeitus faktinei situacijai, žalos dydis turėjo bÅ«ti nustatomas ne remiantis preliminariais paskaičiavimais, bet teismas turėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius ar visi sÄ matoje nurodyti darbai yra atlikti, ar jie susiję su avarijos padarinių Å¡alinimu, atsižvelgus ir į tai, kad atsakovas pareiÅ¡kė argumentus dėl žalos nepagrįstumo (2 t. b.l. 95-98). Apeliantas teigia, kad bÅ«tent 2008-04-16 akte nurodyti realÅ«s turto sugadinimai, todėl sÄ mata turėjo bÅ«ti lyginama su Å¡iuo aktu.

Toks aplyginimas buvo atsakovo pateiktas (2 t. b.l. 95). Dalies konstrukcijų nusidėvėjimas įvyko natÅ«raliai. Visa tai sudarė pagrindÄ mažinti žalos dydį. UAB „Orem“ ataskaita neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, todėl negali bÅ«ti laikoma oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu. Dėl nurodytų motyvų teismas nepagrįstai priteisė ir iÅ¡laidas už vertinimo paslaugas bei procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teismo posėdyje apeliantas skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad esminis klausimas yra dėl atsakomybės ribų pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį. IeÅ¡kovas atsako už visÄ turtÄ , kuris yra jo patalpoje. Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės, neginčijo žalos dydžio 7750,61 Lt sumoje. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas su apeliaciniu skundu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas įgyvendina savininko teises vadovaudamasis CK 4.106 str., 6.963 str. 1 d. bei LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 str. 3 d.

Nėra reikÅ¡minga kas buvo lėšų, skirtų patalpų remontui, Å¡altinis. Avarijos metu (2008-04-12) jau galiojo 2001 m.                LR CK. Ä®statymai nedraudžia sudaryti sutartis dėl bendrosios nuosavybės objektų valdymo. Prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisės buvimo, trečiojo asmens (valstybės) neįtraukimo į bylÄ , dėl įrodymų vertinimo, nustatant faktines aplinkybes apie trÅ«kusio vamzdžio buvimo vietÄ , taip pat dėl sutarčių aiÅ¡kinimo bei dėl žalos dydžio. Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisės bei valstybės neįtraukimo į bylÄ Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas Koncertinė įstaiga valstybinio dainų ir Å¡okių ansamblio „Lietuva“ (biudžetinė įstaiga, vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio steigėjo funkcijas vykdo LR KultÅ«ros ministerija) patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausančias patalpas Vytenio g. 50, Vilniuje, kurios 2008 04 12 buvo aplietos vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje (ne ieÅ¡kovo patalpose) trÅ«kusio bendros vandentiekio inžinierinės sistemos vamzdžio.

CK 4.106 str., 6.963 str., LR LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 str., leidžia teigti, jog turto patikėjimo teisė yra nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas valstybei įgyvendinant savo funkcijas asmeniškai šio turto nenaudojant. Tokiu būdu, turto patikėjimo teisė yra daiktinė teisė, leidžianti turto savininkui įgyvendinti savo teises per kitus asmenis plačiausia apimtimi, tame tarpe, bet neapsiribojant, kaip teigė apeliantas, daiktinių teisių gynybos priemonėmis (CK 4.110 str., 6.963 str. 3 d.).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, turto patikėtinis, įgyvendindamas turto savininko nuosavybės teises, privalo jam perduotu turtu rÅ«pintis kaip nuosavu, užtikrinti, kad turtas bÅ«tų tinkamos bÅ«klės. Aptartas turto patikėjimo teisės turinys savo esme apima turto savininko turtinių interesų visapusiÅ¡ka gynybÄ ir jo atstovavimÄ per patikėtinį, sprendžiant su patikėto turto valdymu, naudojimuisi bei disponavimu susijusius klausimus, tame tarpe – dėl civilinės atsakomybės taikymo už patikėto turto sugadinimÄ .

Taigi, turto savininkui (Å¡iuo atveju - valstybei) patyrus žalÄ dėl turto sugadinimo, ieÅ¡kovas, įgyvendindamas savininko teises, turėjo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį. Dėl to apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti valstybės, kaip turto savininko, atstovu, atmestini. Å iuo atveju materialinį teisinį suinteresuotumÄ turi valstybė, kuri patyrė žalÄ dėl jai priklausančio sugadinto turto. IeÅ¡kovas, kaip turto savininko atstovas, yra biudžetinė įstaiga. Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas 2 str. biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir iÅ¡laikomas iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų ir kitų lėšų.

Minėto įstatymo 10 str. numato, jog biudžetinės įstaigos savininko jai perduotas ir biudžetinės įstaigos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso biudžetinės įstaigos savininkui, o biudžetinė įstaiga šį turtÄ valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, žalos priteisimas ieÅ¡kovui Å¡iuo atveju reiÅ¡kia, kad Å¡ios lėšos nuosavybės teises priklausys valstybei, kaip biudžetinės įstaigos savininkui. Dėl to atmestinas apelianto argumentas, kad iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui Koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir Å¡okių ansambliui „Lietuva“ negali bÅ«ti priteisimas žalos atlyginimas, nes ieÅ¡kovas žalos nepatyrė.

FaktÄ , kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje turi reikalavimo teisę, įgyvendindamas savininko teises ir jam atstovaudamas, ir kad papildomas valstybės įtraukimas į bylÄ dalyvaujančiu asmeniu nėra bÅ«tinas, netiesiogiai įrodo ir tas faktas, kad už teisines pagalbos paslaugas Å¡ioje byloje, suteiktas ieÅ¡kovo ir teisines paslaugas teikiančių asmenų sutarties pagrindu, buvo apmokėta iÅ¡ valstybės biudžeto. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieÅ¡kovÄ Å¡ioje byloje tinkamu; atsakovas neginčijo, jog valstybė Å¡iuo atveju patyrė žalÄ , todėl dėl aukščiu minėtų motyvų negalima teigti, jog ieÅ¡kovas žalos nepatyrė; taip pat Å¡iuo atveju nenustatyta absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų, nes ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju įgyvendina savininko teises ir atstovauja valstybę.

Dėl įrodymų vertinimo, nustatant vamzdžio trÅ«kimo vietÄ . Apeliantas teismo posėdyje patvirtino, jog jis neginčija, jog trÅ«kęs vamzdis yra bendroji dalinė statinio bendraturčių nuosavybė. Ginčas kilo tik dėl konkrečios vamzdžio trÅ«kimo vietos, nes nuo to priklausytų ar atsakovas turėjo prievolę prižiÅ«rėti inžinierinius tinklus pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį. Nustatant šį faktÄ , apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo liudytojų parodymų vertinimu.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo, iÅ¡vadÄ , jog patalpos buvo aplietos vandeniu iÅ¡ trÅ«kusio vamzdžio, einančio iÅ¡ trečiojo į ketvirtÄ jį pastato aukÅ¡tÄ , teismas padarė ne vien liudytojų parodymų pagrindu, bet ir vertindamas raÅ¡ytinius įrodymus (aplietų patalpų apžiÅ«ros aktas,                UAB „Paslaugų ratas“ praneÅ¡imas ieÅ¡kovui; UAB „Zeltika“ paaiÅ¡kinimas), ko neginčijo apeliantas. Bylos duomenimis, įrodymų neginčijamai patvirtinančių vamzdžio trÅ«kimo vietÄ , byloje nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje             G. Å . prieÅ¡ Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialÄ , bylos Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieÅ¡ J. M., bylos Nr. 3K-3-462, ir kt.).Å iuo atveju trečiojo asmens UAB „Zeltika“ (iÅ¡ jo patalpų vanduo pateko į ieÅ¡kovo patalpas) raÅ¡te, kurio įrodomosios vertės apeliantas neginčija ir kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nurodyta, jog trÅ«ko vamzdis tarp 4 ir 3 aukÅ¡to, o po įvykio UAB „Paslaugų ratas“ Å¡iuos vamzdžius savo lėšomis pakeitė naujais vamzdžiais (1 t. b.l. 100).

Iš nuotraukų nesimato, jog avarija įvyko būtent atkarpoje tarp perdangos ir pakabinamų lubų, kaip nurodė apeliantas, o tai, kad                          I. M. ir UAB „Zeltika“ patalpose buvo įrengtos pakabinamos lubos, nuo kurių tyško vanduo, nepaneigia fakto, jog vamzdys galėjo trūkti tarp 4 ir 3 aukšto, dėl ko iš viršaus per pakabinamas lubas buvo užlietos kaip trečiųjų asmenų patalpos, taip ir žemiau esančios ieškovo patalpos.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas žinojo avarijos aplinkybes, nes 2008-09-30 rašte (b.l.

30) informavo ieÅ¡kovÄ , jog patalpų apliejimas įvyko dėl trÅ«kusio vamzdžio, todėl, teikiant tam tikras bendrų tinklų eksploatacinės priežiÅ«ros paslaugas pagal su patalpų savininkais sudarytas sutartis, atsakovas, veikdamas rÅ«pestingai, taip pat turėjo pasirÅ«pinti avarijos aplinkybių fiksavimu tam, kad apsaugoti savo interesus ir nustatyti atsakomybės ribas. Tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė, be to, suremontavo trÅ«kusį vamzdį, kas leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog avarija įvyko bÅ«tent dėl perdangoje trÅ«kusio vamzdžio.

Liudytojų parodymai gali bÅ«ti netikslÅ«s ir dėl įvykio senumo, ir dėl subjektyvaus vertinimo apie faktÄ kurioje konkrečioje vietoje trÅ«kęs vamzdis sukėlė avarijÄ , todėl vien Å¡ių parodymų netikslumai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, padarytų įvertinus įrodymų visumÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad abu liudytojai – ir Y. B., ir                               D. Å . (2 t. b.l.

89) yra atsakovo darbuotojai, bet ir jie patvirtino, jog tam, kad bÅ«tų likviduota avarija reikėjo kalti lubas, todėl ir Å¡ių liudytojų parodymai neprieÅ¡tarauja iÅ¡vadai, jog avarijos Å¡altinis buvo bÅ«tent statinio perdangoje. Dėl sutarčių vertinimo Vertinant 1997-11-1 sutartį, sudarytÄ tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Zeltika“                   (1 t. b.l. 87), pažymėtina, kad joje nėra nustatyta Å¡alių atsakomybės riba iki patalpų savininko patalpų, taip pat nėra nurodyta kokius konkrečiai inžinierinius tinklus prižiÅ«ri atsakovas; 2 p. nurodyta, jog UAB „Paslaugų ratas“ ima mokestį už suvartotÄ vandenį, bendrų patalpų naudojimÄ ir kitas paslaugas; 3.2 p. taip pat nėra iÅ¡skirta už kokios konkrečios santechninės įrangos eksploatavimÄ ir priežiÅ«rÄ atsakovui mokamas mokestis. Pažymėtina, kad 2008-12-09 atsakyme (b.l.

96) atsakovas pripažino, jog bendro naudojimo patalpose jis nuolat prižiÅ«ri bÅ«tent vandentiekio ir kitus inžinierinius tinklus. Taigi, darytina iÅ¡vada, jog pagal minėtÄ sutartį atsakovas tiekė paslaugas dėl bendro savininkų turto administravimo, apimantį inžinierinių tinklų priežiÅ«rÄ , todėl atmestinas apelianto argumentas, jog Å¡iuo atveju už bendros inžinierinės sistemos, dėl kurios gedimo įvyko avarijÄ , priežiÅ«rÄ buvo atsakingas UAB „Zeltika“. Pažymėtina, kad, net ir tuo atveju, jei avarija įvyktų dėl UAB „Zeltika“ patalpose trÅ«kusio vamzdžio, minėtoje sutartyje nebuvo numatyta, kad tokiu atveju atsako bÅ«tent patalpų savininkas.

AnalogiÅ¡kai atsakovo paslaugos apribrėžtos ir kitose sutartyse. Tai, kad 2000-04-01 sutartyje tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo (1 t. b.l. 35)           4 p. nurodyta, jog ieÅ¡kovas dengia nuostolius, padarytus dėl jų patalpose įvykusių vandentiekio ir kitų tinklų avarijų, o 3 p. – kad remontuojant bendro naudojimo patalpas, įrangÄ ar įvykus bendro naudojimo įrangos avarijoms, proporcingÄ iÅ¡laidų dalį padengia ieÅ¡kovas, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes avarija įvyko ne ieÅ¡kovo patalpose ir, kaip buvo konstatuota, ne trečiojo asmens patalpose, o bendroje pastato konstrukcijoje; tai, kad bendraturčiai prisideda prie bendro turto iÅ¡laikymo yra numatyta ir CK 4.76 str.

Apelianto nurodyta aplinkybė apie tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ praktikÄ , jog prižiÅ«rimi tik bendro naudojimo patalpose esantys įrenginiai, nėra įrodyta. Taigi, įvertinus sutarties tekstÄ , nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog jis neprisiėmė prievolės prižiÅ«rėti pastato bendrų inžinierinių tinklų, tame tarpe ir bendrÄ pastato prieÅ¡gaisrinio vandentiekio sistemÄ , dėl kurios defekto atsirado neigiami padariniai. Pritartina ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimams, kad 2001 m.

LR CK įsigaliojimo momentas neturi teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui, nes ir iki tol galiojantys įstatymai nedraudė šalims sudaryti ir CK tiesiogiai nenumatytas sutartis, tame tarpe ir administravimo paslaugų teikimo sutartis. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino sutarčių turinį ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas buvo prisiėmęs prievoles prižiūrėti pastato Vytenio g. 50, Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės objektus, tinkamai šios prievolės nevykdė, neužtikrino, kad pastato įranga funkcionuotų be gedimų, todėl turi atlyginti nuostolius.

Dėl žalos dydžio IeÅ¡kovas neprieÅ¡taravo dėl fakto, jog bylos nagrinėjimo metu patalpos faktiÅ¡kai buvo suremontuotos. Vien iÅ¡ papildomai ieÅ¡kovo pateiktos 2009-12-15 statybos rangos sutarties                        94 299,73 Lt sumai, patalpų remonto darbų sÄ raÅ¡o ir sÄ skaitų - faktÅ«rų nėra galimybės objektyviai nustatyti ar faktiÅ¡kai atlikti darbai yra susiję tik su avarijos padarinių paÅ¡alinimu. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lyta iki 2015-06-15 pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius nuostolių dydį (3 t. b.l. 144).

Iki nustatyto termino ieÅ¡kovas tokių įrodymų nepateikė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pripažino, jog faktiÅ¡kai buvo atlikti ir nesusiję su avarijos padarinių paÅ¡alinimu darbai, dėl ko dalis įrodymų nebuvo prijungta prie bylos.                                IÅ¡ 2009-12-10 ieÅ¡kovo raÅ¡to (2 t. b.l. 193) taip pat matyti, kad ieÅ¡kovas rengėsi atlikti patalpų kapitalinį remontÄ ir dėl priežasčių nesusijusių su įvykusia avarija.

Pažymėtina, kad apeliantas neginčija žalos fakto, tačiau nesutinka su teismo nustatytu žalos dydžiu. Kasacinio teismo nurodyta, kad tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus. Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas.

Ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015.Šiuo atveju akivaizdu, jog ieškovas patyrė išlaidų dėl įvykusios avarijos, todėl būtina nustatyti šių nuostolių dydį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais dėl UAB „Orem“               2008 10 23 ataskaitos trūkumų, nes iš dalies jie yra formalūs ir nepaneigia turinio pagrįstumo (nenurodytas ataskaitos pavadinimas, neteisingas išvados pavadinsimas ir pan.), iš dalies nesutikimas su ataskaita grindžiamas tik atsakovo, suinteresuoto bylos baigtimi, deklaratyviais teiginiais, kurie nėra patvirtinti kitais įrodymais.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai vadovavosi UAB „Orem“ 2008 10 23 ataskaita, pagrįsta atitinkamos srities specialistų, betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjusių patalpų bÅ«klę, paskaičiavimais, kuriuose įvertintas ir patalpų nusidėvėjimas. Atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovas už faktiÅ¡kai atliktus remonto darbus sumokėjo daugiau, nei buvo priteista Å¡ioje byloje, nesant duomenų, kad su avarijos padarinių likvidavimu susijusių darbų kaina buvo žymiai mažesnė nei teismo nustatyta suma, todėl teisėjų kolegijos vertinimu pagrindo mažinti pirmosios instancijos nustatytÄ Å¾alos dydį nėra.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų, konstatuojant, kad Koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir Å¡okių ansamblio „Lietuva“ Å¡ioje byloje yra tinkamas ieÅ¡kovas, taip pat atmestini apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laidas už vertinimo paslaugas bei procesines palÅ«kanas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovo naudai priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos 659,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r ė 2014-05-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apelianto UAB „Paslaugų ratas“ ieÅ¡kovo Koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir Å¡okių ansamblio „Lietuva“ naudai 659,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                 Jelena Å iÅ¡kina                                                                  Tatjana Žukauskienė              RÅ«ta Petkuvienė             Â