5f784a5c-e892-4ab8-a27d-980c94fcd07a · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-773-852/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20151-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. vasario 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje pagal ieÅ¡kovo P. K. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas P. K. (toliau – ir ieÅ¡kovas, darbuotojas) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. DGKS-3752, priimto darbo byloje Nr. APS-36-7877, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jo praÅ¡ymÄ atsakovui vieÅ¡Ä jai įstaigai „Vilniaus universitetas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui vieÅ¡Ä jai įstaigai (toliau – VÅ¡Ä®) „Vilniaus universitetas“ (toliau – ir darbdavys, atsakovas, VU), kuriuo praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, jog 2018 m. balandžio 9 d. jis buvo atleistas iÅ¡ Vilniaus Universiteto (duomenys neskelbtini) pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 str. 1 d. 1 p., t. y. kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumÄ ir ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažino neteisėtu.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovo neteisėtÄ elgesį, sÄ lygojusį neturtinės žalos padarymÄ , sudarė ne tik neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo, bet kiti, atskiri epizodai. Dar ieÅ¡kovui dirbant pas atsakovÄ ir pastarajam siekiant nutraukti su juo darbo santykius, ieÅ¡kovui buvo daromas psichologinis spaudimas. IeÅ¡kovui be jokių priežasčių ir argumentų buvo nuspręsta nebemokėti visÄ laikÄ mokėto priedo už aukÅ¡tÄ kvalifikacijÄ . Dėl Å¡ių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ .

Darbo ginčų komisija priėmė tris sprendimus, kuriais pripažino atsakovo veiksmus neteisėtais ir priteisė iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui neteisėtai nemokėtÄ priedÄ už aukÅ¡tÄ kvalifikacijÄ už 2017 m. liepos - 2018 m. kovo mėn.. Atlikdamas Å¡iuos neteisėtus veiksmus, atsakovas, ieÅ¡kovo teigimu, siekė finansinėmis priemonėmis paveikti ieÅ¡kovÄ , diskriminuodamas jį kitų darbuotojų atžvilgiu, kadangi kitiems darbuotojams priedas buvo mokamas, ir taip sÄ lygoti galimÄ ieÅ¡kovo išėjimÄ iÅ¡ darbo.

Neskųsdamas Darbo ginčų komisijos sprendimų ir juos įvykdydamas, t. y. iÅ¡mokėdamas priedÄ už aukÅ¡tÄ kvalifikacijÄ ieÅ¡kovui, o taip pat ir ryÅ¡ium su neteisėtu atleidimu konstatuotas iÅ¡mokas, atsakovas pripažino, jog jo veiksmai buvo neteisėti. IeÅ¡kovui taip pat 2018 m. kovo 7 d. buvo skirtas įspėjimas dėl neva padaryto darbo pareigų pažeidimo, buvo reikalaujama atlikti jam nepriskirtus darbus, kuriuos realiai vykdė naujai įsteigtoje struktÅ«roje esantys darbuotojai. Spaudimas dėl minimų užduočių ir darbų atlikimo vyko net kelis mėnesius vis skiriant ieÅ¡kovui tas pačias užduotis ir reikalaujant pasiaiÅ¡kinimų, tačiau nepriimant jokio galutinio sprendimo dėl Å¡ios situacijos iÅ¡sprendimo.

Nesutikdamas su paskirtu įspėjimu, ieÅ¡kovas jį taip pat skundė Darbo ginčų komisijai ir teismui. Teismas, panaikindamas įsakymÄ , kuriuo ieÅ¡kovui buvo skirtas įspėjimas, aiÅ¡kiai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu skiriant įspėjimÄ . 2017 m. gruodžio 20 d. atsakovas įteikė ieÅ¡kovui nurodymÄ atlaisvinti jo darbo vietÄ , kadangi ieÅ¡kovo darbo vieta perkeliama į kitÄ vietÄ . Tačiau ieÅ¡kovo darbo vieta buvo perkelta ne į normalų darbo kabinetÄ , o į pereinamÄ koridorių, kuriame tiesiog buvo pastatytas darbo stalas ieÅ¡kovui, ir tokios sÄ lygos buvo visiÅ¡kai netinkamos darbui.

Å i vieta visiÅ¡kai nebuvo pritaikyta darbui ir tai konstatavo Valstybinė darbo inspekcija. Be to, atsakovas ieÅ¡kovo daiktus perkėlė į koridorių iÅ¡kvietęs antstolį, nelaukdamas, kada tÄ padarys jis pats (ieÅ¡kovas kitÄ dienÄ po nurodymo įteikimo buvo nedarbingas, nebuvo darbe, ir atsakovas tai žinojo, bet sÄ moningai ignoravo). Tokiu diskriminaciniu elgesiu, anot ieÅ¡kovo, atsakovas aiÅ¡kiai pademonstravo, kad ieÅ¡kovas yra nebereikalingas ir norima, kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ darbo savo noru. Atsakovas teigė, jog ieÅ¡kovas buvo perkeltas į kitÄ vietÄ , nes į jo kabinetÄ turėjo bÅ«ti perkeltas archyvas, tačiau kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, archyvas taip ir nebuvo perkeltas, o ieÅ¡kovo kabinetas buvo tiesiog nenaudojamas.

Taip pat atsakovas be jokios priežasties delsė priimti sprendimus dėl ieÅ¡kovo darbo santykių tęstinumo, nes įsteigus (duomenys neskelbtini) ten perkėlus visus ieÅ¡kovo vadovaujamo skyriaus darbuotojus, vienintelis ieÅ¡kovas buvo paliktas nežinioje. Tokia neaiÅ¡ki situacija tęsėsi beveik metus laiko, kol atsakovas nusprendė atleisti ieÅ¡kovÄ . Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo neteisėtumo, konstatavo, jog tokie atsakovo veiksmai buvo neteisėti ir sÄ moningai tikslingai nukreipti prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ .

IeÅ¡kovas pažymi ir tai, kad įspėjus jį apie darbo sutarties nutraukimÄ , atsakovas nesilaikė DK numatytų įpareigojimų dėl kitos darbo vietos siÅ«lymo ir perkėlimo į kitÄ darbÄ , t. y. jo atleidimÄ atliko gana drÄ stiÅ¡kai, apie kÄ pasisakė ir teismas, priimdamas minėtÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovo manymu, tokie atsakovo veiksmai ir toks atsakovo elgesys, kai nesiÅ«loma įspėtam darbuotojui tinkamo darbo, o nurodoma dalyvauti vieÅ¡ose atrankose su visais asmenimis ir taip „pasitikrinti“, ar yra tinkamas darbdaviui, vertintini kaip psichologinis spaudimas.

Apeliuodamas į neturtinės žalos jam padarymÄ , ieÅ¡kovas akcentuoja ir ilgametę darbo patirti VU, taip pat į savo amžių, kuomet rizika neįsidarbinti yra gana didelė, ieÅ¡kovas dėl atleidimo iÅ¡ darbo VU neteko ir galimybės gauti VU senjoro privilegijų kortelę, kuri duodama kiekvienam, išėjusiam į pensijÄ , ir suteikia galimybę iÅ¡laikyti universitetinį elektroninio paÅ¡to adresÄ , naudotis VU bibliotekos paslaugomis, palankiomis sÄ lygomis ilsėtis VU poilsio bazėse Palangoje ir Pervalkoje.

IÅ¡dirbęs VU daugiau kaip 40 metų, ieÅ¡kovas neteko galimybės tapti ir VU senjorų bendruomenės nariu ir patyrė dėl to diskriminacijÄ . IeÅ¡kovo teigimu, visa tai, sudaro pagrindÄ konstatuoti jo teisių pažeidimÄ ir atlyginti patirtÄ neturtinę skriaudÄ . Atsakovo veiksmai ieÅ¡kovui sukėlė itin daug neigiamų iÅ¡gyvenimų, emocijų ir streso. Dėl neteisėtų, sÄ moningų ir tikslingų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas daugiau nei metus laiko nuolat jautė sistemingÄ psichologinį spaudimÄ iÅ¡ darbdavio, kurį buvo galima suprasti tik kaip siekį priversti ieÅ¡kovÄ nutraukti darbo sutartį savo noru.

Tuo labiau nemaloni ir sukelianti neigiamus iÅ¡gyvenimus buvo pati atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ra. Pažymėjo, kad yra prieÅ¡pensinio amžiaus, todėl darbo netekimas jam ypatingai reikÅ¡mingas, kadangi tikimybė įsidarbinti kitur tokio amžiaus asmeniui yra beveik nulinė. Atsakovui įteikus nurodymÄ persikelti į koridorių, ieÅ¡kovui sutriko sveikata, buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) dėl streso darbe, skirti vartoti (duomenys neskelbtini) vaistai (nuo nerimo, įtampos ir kitų su nerimu susijusių sutrikimų), nustatytos ir panikos atakos, iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, nurodyta vengti stresų ir laikytis tausojančio rėžimo, rekomenduota psichiatro konsultacija.

IeÅ¡kovo teigimu, dėl darbdavio taikyto sistemingo psichologinio spaudimo, t. y. dėl darbovietės socialinio palaikymo nebuvimo (palankios darbo atmosferos, nekonfliktiÅ¡kų darbinių santykių, pasikliovimo vadovais ir pan.) bei nuolatinį stresÄ darbe sukeliančių ilgalaikių sistemingų atsakovo veiksmų, ir neteisėto darbo sutarties nutraukimo jis iÅ¡gyveno daug intensyvesnį emocinį sukrėtimÄ nei įprastai patiriama atleidimo iÅ¡ darbo atveju.

3. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos buvo iÅ¡dėstęs savo ieÅ¡kinyje dėl 2018 m. balandžio 9 d. atleidimo pripažinimo neteisėtu ir kuriuos teismas jau vertino priimdamas 2019 m. sausio 3 d. sprendimÄ . Todėl atsakovas laiko, jog teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimu priteista kompensacija yra pakankama satisfakcija, suÅ¡velninanti ieÅ¡kovo nurodytus patirtus negatyvius iÅ¡gyvenimus. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė, jog bÅ«tent atsakovo veiksmai turėjo įtakos suprastėjusiai jo sveikatai ar negalėjimui susirasti kitÄ darbÄ .

IeÅ¡kovo pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ asmens sveikatos istorijos nėra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovo patirti iÅ¡gyvenimai ar sveikatos sutrikimai bei paskirti tam tikri vaistai ar rekomenduota psichiatro konsultacija buvo nulemti bÅ«tent atsakovo veiksmų, o ne paties ieÅ¡kovo elgesio (pvz.: tam tikro gyvenimo bÅ«do, poilsio laiko trÅ«kumo ir pan.) ar individualių charakterio savybių (pvz.: emocinio jautrumo, reakcijų į pokyčius ar patiriamÄ skausmÄ ir kt.). Atsakovas laikė nepagrįstais ieÅ¡kovo teiginius, jog dėl amžiaus ir „beveik nulinės įsidarbinimo galimybės“ dėl jo.

Pažymėjo, jog pagal užimtumo tarnybos duomenis įsidarbina kas antras darbo ieškantis vyresnio amžiaus asmuo, be to, pastebima tendencija, jog darbdaviai vis labiau vertina vyresnio amžiaus darbuotojus dėl jų patirties, stabilumo ir lojalumo. Atkreipė dėmesį, jog priešingai nei nurodo ieškovas, jo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, t.y. jis neturi įtakos ieškovo reputacijai, neapsunkina jo galimybės konkuruoti darbo rinkoje ar įsidarbinti, nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, todėl minėtu teismo sprendimu priteista kompensacija yra pakankama ir teisinga satisfakcija ieškovui už galimus jo neturtinius praradimus.

Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su ieÅ¡kiniu, palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį pateiktus argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino manÄ s, kad ieÅ¡kovas neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas dėl neturtinės žalos atlyginimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti, iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovo P. K. naudai iÅ¡ atsakovo vieÅ¡osios įstaigos „Vilniaus Universitetas“ 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, reikalavimÄ dėl 5 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo nuo priteistos sumos atmesti, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo 67,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

5. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl buvusio darbdavio pareigos atlyginti savo buvusiam darbuotojui jo patirtÄ neturtinę žalÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir darbdavio jo atžvilgiu iki realizuoto tokio atleidimo atliktų eilės veiksmų, sÄ lygojusių darbo santykių nutraukimÄ .

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu (2019 m. sausio 18 d. priimta nutartis dėl aritmetinės klaidos sprendime iÅ¡taisymo) panaikino 2018 m. kovo 7 d. VU kanclerio potvarkį Nr.14600-SR-252 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“, ieÅ¡kovo P. K. atleidimÄ iÅ¡ darbo VÅ¡Ä® „Vilniaus Universitetas“ nuo 2018 m. balandžio 9 d. DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pripažino neteisėtu, laikė, kad ginčo Å¡alių 2004 m. sausio 5 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 04000123 yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 11815,71 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, po 64,85 Eur vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ , laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, priteisė ieÅ¡kovui atsakovo 5421,48 Eur kompensacijÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas į darbÄ VU negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas, nes darbo santykių pabaigoje tarp Å¡alių buvo susiklostę įtempti santykiai, darbdavys ieÅ¡kovui reiÅ¡kė pretenzijas dėl darbo drausmės, pakeitė į darbuotojui nepalankias darbo sÄ lygas darbo vietÄ , iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų pertvarkomo skyriaus darbuotojų vienintelį palikus skyriuje dirbti be tolesnių perspektyvų likti darbe, dėl ko teismas vertino, kad grÄ Å¾inus ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , jam nebÅ«tų sudaryta sÄ lygų toliau dirbti.

Teismas pažymėjo, kad Å¡ioje iÅ¡nagrinėtoje byloje ieÅ¡kovas nekėlė klausimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jokių su tuo susijusių aplinkybių, prieÅ¡ingai nei mano atsakovas, teismas netyrė ir nevertino, todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad buvęs darbuotojas, reikÅ¡damas naujÄ ieÅ¡kinį, piktnaudžiauja turima teise. Buvęs darbdavys Å¡io sprendimo apeliacine tvarka neginčijo, teismo padarytų iÅ¡vadų paneigti nemėgino, priteistas sumas iÅ¡mokėjo, kas rodo, jog sutiko su teismo padarytu teisinių santykių įvertinimu bei pripažino konstatuotÄ savo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismas nurodė, kad minėtame sprendime teismas, be kita ko vertindamas ir atleidimo iÅ¡ darbo faktines aplinkybes bei pačiÄ atsakovo realizuotÄ atleidimo procedÅ«rÄ bei kitus atsakovo ieÅ¡kovo atžvilgiu atliktus veiksmus, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, nutraukdamas darbo sutartį su ieÅ¡kovu pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , pažeidė bendradarbiavimo, konsultavimo pareigas, netinkamai organizavo savo paties patvirtintų struktÅ«rinių pertvarkymų plano priemones, nesilaikydamas jų terminų, direkcijoje likusį dirbti vienÄ patį ieÅ¡kovÄ laikė darbo teisinių santykių prasme nežinioje iÅ¡tisus metus, tuo pažeisdamas pareigÄ siÅ«lyti ieÅ¡kovui kitÄ darbÄ ir, esant jo sutikimui, perkelti jį į Å¡ias pareigas.

Teismas plačiau nepasisakė dėl byloje nustatytų aplinkybių apie ieÅ¡kovo kreipimÄ si į profesinę sÄ jungÄ , taip pat darbo ginčų komisijÄ , darbo inspekcijÄ dėl blogintų darbo sÄ lygų, nepagrįstai neiÅ¡mokėtų darbo užmokesčio priedų ir kt., nes Å¡ios aplinkybės esminės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui, teismo manymu, neturėjo. Tačiau ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo iÅ¡nagrinėjęs teismas pažymėjo, jog įvykęs darbo vietos perkėlimas ieÅ¡kovo nedarbingumo laikotarpiu, nepaisymas įstatyminių reikalavimų mokėti priedus ieÅ¡kovui už aukÅ¡tÄ kvalifikacijÄ , taip pat ir specialistams skirtų darbo užduočių davimas vadovaujančias pareigas užėmusiam ieÅ¡kovui parodė darbdavio neigiamÄ pozicijÄ ir iÅ¡ankstinį nusistatymÄ dėl ieÅ¡kovo darbo santykių baigties.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės nagrinėjant minėtÄ civilinę bylÄ byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo turi prejudicijÄ ir įrodinėjimo prasme jas iÅ¡ naujo vertinti neprivalu (CPK 182 str. 2 p.). Todėl teismas laikė, jog buvusio darbdavio veiksmų neteisėtumas ieÅ¡kovo atžvilgiu yra akivaizdus ir įrodytas. Å ios aplinkybės suponuoja teisines prielaidas ieÅ¡kovui reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ .

7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl ieÅ¡kovo nurodytų kitų faktinių aplinkybių, sudarančių prielaidas neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas neginčijo to, kad sudarė nepalankias sÄ lygas ieÅ¡kovui dėl neva naujai suteiktos, tačiau itin nepatogios ir faktiÅ¡kai darbo vietos sÄ lygų neatitinkančios darbo vietos vestibiulyje suteikimo. Atsakovas faktiÅ¡kai neginčijo ir ieÅ¡kovo sveikatos pablogėjimo fakto ir emocinių sukrėtimų, savaip ir, teismo nuomone, nekorektiÅ¡kai ir nepagarbiai jas aiÅ¡kindamas bei interpretuodamas.

IÅ¡ nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių duomenų matyti, jog jam tuo metu buvo sutrikusi sveikata, buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) dėl streso darbe, skirti vartoti (duomenys neskelbtini) vaistai (nuo nerimo, įtampos ir kitų su nerimu susijusių sutrikimų), nustatytos ir panikos atakos, iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, nurodyta vengti stresų ir laikytis tausojančio rėžimo, rekomenduota psichiatro konsultacija. Tai, teismo nuomone, negali bÅ«ti vertinama kaip sveikatos sutrikimai dėl paties ieÅ¡kovo elgesio, t. y. dėl tam tikro jo gyvenimo bÅ«do, poilsio laiko trÅ«kumo ir pan. ar individualių charakterio savybių - emocinio jautrumo, reakcijų į pokyčius ar patiriamÄ skausmÄ ir pan.

Teismas nurodė, kad nesutinka su tais atsakovo teiginiais, kad ieÅ¡kovo amžius palankus naujam įsidarbinimui, kad jis, bÅ«damas 1956 m. gimimo, turi vienodas galimybes su kitais įsidarbinti naujai. IeÅ¡kovas dirbo pas atsakovÄ daugiau nei 40 metų, neturėjo drausminių nuobaudų, dirbo vadovaujamÄ darbÄ , jo darbas buvo vertinamas gerai, todėl akivaizdu, kad darbdavio veiksmai jo atžvilgiu ieÅ¡kovui buvo itin skausmingi ir sukėlę daug neigiamų iÅ¡gyvenimų, emocijų ir streso. Dėl neteisėtų, sÄ moningų ir tikslingų atsakovo veiksmų, kÄ rodo ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti jam palankÅ«s DGK sprendimai, kurių nuginčyti, kaip pripažino pats atsakovas, jis ir nesiekė, ieÅ¡kovas daugiau nei metus laiko nuolat jautė sistemingÄ psichologinį spaudimÄ iÅ¡ darbdavio, kurį buvo galima suprasti tik kaip siekį priversti ieÅ¡kovÄ nutraukti darbo sutartį savo noru.

Tuo labiau nemaloni ir sukelianti neigiamus iÅ¡gyvenimus buvo pati atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ra, kas konstatuota jau minėtoje ankstesnėje teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje. IeÅ¡kovas yra prieÅ¡pensijinio amžiaus, todėl darbo netekimas jam ypatingai reikÅ¡mingas, kadangi tikimybė įsidarbinti kitur tokio amžiaus asmeniui yra labai menka. IÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų duomenų teismas nustatė, kad jis buvo incijavęs ir laimėjęs ne vienÄ darbo ginÄÄ su VU. DGK 2017 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-5528 darbo byloje Nr. APS-1-19444 tenkino ieÅ¡kovo P. K. praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 1513,90 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius bei 29,30 Eur delspinigių už pavėluotÄ darbo užmokesčio mokėjimÄ .

DGK 2018 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. DGKS-1293 darbo byloje Nr. APS-36-842 tenkino ieÅ¡kovo P. K. praÅ¡ymÄ , nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 1251,88 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, 436,70 Eur neiÅ¡mokėtÄ atostoginių dalį ir 46,58 Eur neiÅ¡mokėtos paÅ¡alpos dalį už dvi pirmÄ sias nedarbingumo dienas bei 51,35 Eur delspinigių už pavėluotÄ darbo užmokesčio mokėjimÄ . DGK 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. DGKS-2652 darbo byloje Nr. APS-36-8427/2018 tenkino ieÅ¡kovo P. K. praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 1983,33 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį už 2018 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesius kartu su neiÅ¡mokėtomis paÅ¡alpos dalimi už dvi pirmÄ sias nedarbingumo dienas.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcija 2018 m. sausio 24 d. Reikalavimu paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1-0751-0242 nustatė atsakovo padarytus pažeidimus įrengiant naujas darbo vietas ir pareikalavo juos paÅ¡alinti iki 2018 m. kovo 30 d. 2017 m. lapkričio 13 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į VÅ¡Ä® Centro poliklinikÄ dėl galvos skausmų, jam nuo 2017-11-14 iki 2017-11-17 nustatytas nedarbingumas, 2017 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į VÅ¡Ä® Centro poliklinikÄ dėl galvos svaigimo, jam nuo 2017-12-21 iki 2017-12-22 nustatytas nedarbingumas, 2018 m. sausio 2 d. kreipėsi į VÅ¡Ä® Centro poliklinikÄ dėl blogos savijautos, jam nuo 2018-01-02 iki 2018-01-08 nustatytas nedarbingumas.

Atsižvelgiant į Å¡ais aplinkybes teismas vertino, jog darbdavys neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdė gana sistemingai ir ilgÄ laiko tarpÄ , kas be jokios abejonės privertė ieÅ¡kovÄ jaustis nesmagiai, nekomfortiÅ¡kai. Visa tai rodo, kad ieÅ¡kovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų iÅ¡gyveno daug intensyvesnį emocinį sukrėtimÄ nei įprastai patiriama darbo santykių buvimo ar atleidimo iÅ¡ darbo momentu.

8. Teismas nurodė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008). Teismo įsitikinimu, nagrinėjamo ginčo kontekstas ir byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡ esmės pripažinti pagrįstu ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo matant visas prielaidas ir sÄ lygas konstatuoti tokios žalos jam padarymÄ .

Tesmas sprendė, kad darbdavio neteisėti veiksmai sistemingai drausmine tvarka baudžiant ieÅ¡kovÄ , tame tarpe ir jam skiriant griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo, kiti virÅ¡ aptarti ir ieÅ¡kovo įvardinti atsakovo veiksmai bei elgesys, neabejotinai sukėlė darbuotojui įtampÄ , stresÄ , nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, paskatino neigiamų psichosomatinių bÅ«senų atsiradimÄ , privertė ilgametį kvalifikuotÄ darbuotojÄ jaustis pažemintu kolegų, draugų, artimųjų akyse, dėl turimo amžiaus realiai sumažino galimybę įsidarbinti.

Dėl išdėstyto teismas mano, jog ieškovo įvardinta ir ieškiniu prašoma priteisti 3000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankamai adekvati ir protinga ieškovo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

9. Teismas nurodė, kad netenkina ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo procesines palÅ«kanas, nes nagrinėjamo ginčo turinys nesusisjęs su netinkamu sutarčių ar prievolių vykdymu, todėl CK 6.210 str., 6.37 str. nuostatos netaikomos. Å is reikalavimas, nors ir savarankiÅ¡kas, bet procesinės teisinės prigimties, todėl Å¡io reikalavimo atmetimas nereiÅ¡kai dalinio ieÅ¡kinio tenkinimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Atsakovas VÅ¡Ä® Vilniaus universitetas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti.

11. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, įvardindamas savo patirtus iÅ¡gyvenimus bei sveikatos sutrikimus (hipertenzinė krizė ir kt.), nors ir pateikė iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ asmens sveikatos istorijos, tačiau pateikti įrodymai, apimantys sÄ lyginai trumpÄ laiko tarpÄ (2017-11-13/11-17; 2017-12-21/12-22; 2018-01-02/01-08 iÅ¡raÅ¡ai), nelaikytini pakankamais priežastiniam ryÅ¡iui tarp Atsakovo veiksmų bei reikalaujamos neturtinės žalos (jos dydžio) pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar ieÅ¡kovas neturėjo tam tikrų funkcinių sveikatos sutrikimų, ar nevartojo kraujospÅ«dį mažinančių ar kitų vaistų (ar nesirgo ligomis), kas galėjo turėti įtakos IeÅ¡kovo nurodomai sveikatos bÅ«klei. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog atsakovas neginčijo ieÅ¡kovo nurodomų sveikatos sutrikimo ryÅ¡io su atleidimu iÅ¡ darbo. Tiesiog atsakovas savo pozicijÄ dėstė neįžeidžiančiai, nežemindamas ieÅ¡kovo.

12. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neobjektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybes, net gi jas iÅ¡kraipant. Teismas nurodė, kad „Nustatyta, jog akivaizdÅ«s darbdavio neteisėti veiksmai sistemingai drausmine tvarka baudžiant ieÅ¡kovÄ , tame tarpe ir jam skiriant griežčiausia drausmine nuobauda atleidimÄ iÅ¡ darbo, kiti virÅ¡ aptarti ir ieÅ¡kovo gardinti atsakovo veiksmai bei elgesys, neabejotinai sukėlė darbuotojui tampÄ , stresÄ , nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, paskatino neigiamų psichosomatinių bÅ«senų atsiradimÄ , privertė ilgametį kvalifikuotÄ darbuotojÄ jaustis pažemintu kolegų, draugų, artimųjų akyse, dėl turimo amžiaus realiai sumažino galimybę įsidarbinti.“.

Pabrėžtina, kad iÅ¡ nagrinėjamoje byloje surinktos medžiagos bei faktinių aplinkybių yra akivaizdu, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo nebuvo atleistas už darbo pareigų pažeidimÄ . Darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta atsakovo iniciatyva be ieÅ¡kovo kaltės, iÅ¡mokant ieÅ¡kovui visas priklausančias iÅ¡mokas.

13. Apeliantas paaiÅ¡kina, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atveju neturtinė žala atlyginama, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kad pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimas neteisėtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. IÅ¡ to seka, jog teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcija reikalauja kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , kadangi kiekvieno asmens teisių pažeidimas turi skirtingÄ poveikį neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį kiekvienu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau Å¡ios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų kaip ir argumentuotai pagrįsti jų įtakÄ teisingos piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimÄ dydžiui konkrečioje situacijoje. Å iuo atveju pasisakydamas dėl ieÅ¡kovui kilusios neturtinės žalos bei nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, mažinančių VU kaip darbdavio atsakomybę, t.y. jog ieÅ¡kovo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis (atleistas ne dėl savo kaltės); neturi įtakos jo reputacijai, nesudaro kliūčių konkuruoti darbo rinkoje, nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės apie ieÅ¡kovÄ .

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo amžius yra nepalankus įsidarbinimui.

14. Apeliantas taip pat pastebi, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis, t.y. net 3000 Eur, neatitinka teismų praktikos ir yra ženkliai didesnis, nei priteisiamas teismų kitose bylose. Tokia kompensacija nėra būtina tam, kad būtų apginta ieškovo neturtinė teisė.

15. IeÅ¡kovas atsiliepimu praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. PaaiÅ¡kina, kad atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumas yra tik vienas iÅ¡ neturtinės žalos atlyginimo pagrindų. Å iuo atveju teismas nustatė, kad buvo ir kitų atsakovo neteisėto elgesio epizodų, nei kad jie buvo įvertinti teismui sprendžiant dėl neteisėto atleidimo. Teigia, kad darbdavio sprendimai reikÅ¡mingai atsiliepė jo sveikatai. Vien atsakovo sprendimas iÅ¡kelti jį į pereinamÄ jį koridorių buvo akivaizdus pažeminimo prieÅ¡ kolegas ženklas, kuris jį labai paveikė.

IeÅ¡kovas pastebi, kad neturtinė žala tai ne tik sveikatos sutrikimai, bet ir patirti neigiami iÅ¡gyvenimai, garbės žeminimas ir kiti panaÅ¡Å«s padariniai. Tai, kad jis buvo neteisėtai atleistas DK 57 str. pagrindu, atleidimo padarinių nesumenkina. Nepagrįstai atsakovas teigia, kad jis sÄ moningai nesiieÅ¡ko kito darbo. Neatitinka realybės atsakovo teiginiai, kad 63 m. asmuo gali be problemų įsidarbinti. PaaiÅ¡kina, kad jis jau metus laiko yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir negavo jokio darbo pasiÅ«lymo.

Apelianto cituojamame teismo sprendimo sakinyje, kuriame minima paskirta drausminė nuobauda, yra padaryta aiÅ¡ki raÅ¡ymo apsirikimo klaida, kuri sprendimo esmės nekeičia. Kita vertus teismo nustatytų aplinkybių visumÄ iÅ¡ tiesų rodo, kad atsakovas sistemingai įvairiomis priemonėmis baudė ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kovo nuomone, priteistas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir teisingas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

16. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis tiek dėl nustatytų faktų, tiek ir dėl jų reikÅ¡mės vertinant neturtinės žalos kompensacijos dydį.

18. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog Vilniaus miesto apylinės teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1083-631/2019, pripažinęs ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo netesėtu, nesprendė dėl neturinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovui (e. bylos t. 1, b.l. 8 - 22).

19. Be to, teismas visiškai pagrįstai, konstatavo, kad tiek minėtoje byloje teismo nustatytos aplinkybės, tiek ir kitos šioje byloje teismo papildomai nustatytos aplinkybės, susijusios su darbdavio elgesiu ir sprendimais, siekiant nutraukti darbo sutartį su ieškovu, leidžia spręsti, kad vien teismo sprendimas ir turtinės žalos priteisimas ieškovui nėra pakankama satisfakcija ir pilnai nekompensuoja ieškovo pažeistų darbo teisių.

20. Vilniaus miesto apylinės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1083-631/2019 yra konstatuotos reikÅ¡mingos prejudicinę reikÅ¡mę turinčios aplinkybės. Teismas yra nustatęs, kad darbdavys savo sprendimais, priimtais 2017 m. kovo 3 d. buvo numatęs panaikinti (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. gegužės 1 d., vietoj jos įsteigiant (duomenys neskelbtini), tačiau numatytu terminu (duomenys neskelbtini) bei jos padalinio (duomenys neskelbtini) nepanaikino, įspėjimo apie skyriaus panaikinimÄ ieÅ¡kovui neteikė ir jį paliko toliau eiti (duomenys neskelbtini) pareigas.

Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. liepos mėnesio ieÅ¡kovo vykdytas funkcijas perėmė naujai įsteigtas padalinys (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 9 d. t.y. kai ieÅ¡kovas buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimÄ , (duomenys neskelbtini) dirbo tik ieÅ¡kovas, o jo darbo funkcijos buvo iÅ¡skirstytos jau įsteigtose darbo vietose naujame padalinyje, kurias realiai vykdė kiti atsakovo paskirti darbuotojai.

21. Apeliantas teisingai pažymi, kad net ir pripažinus neteisėtu darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 57 str. (ar pagal 2003 m. DK 129 str.), paprastai nelaikoma kad toks darbo sutarties nutraukimas sukėlė darbuotojui ir neturtinę žalÄ , kuriÄ galima bÅ«tų įvertinti pinigine kompensacija. Tokios teismų iÅ¡vados siejamos su tuo, kad tokio darbo sutarties nutraukimo procese darbuotojui yra užtikrinamos socialinės garantijos, t.y. jis gali pasiruoÅ¡ti atleidimui (yra iÅ¡ anksto įspėjamas, jam iÅ¡mokama iÅ¡eitinė iÅ¡moka), ir be to toks darbo sutarties nutraukimo pagrindas nelaikomas diskredituojančiu, darbuotojas nėra kaltinamas dėl darbo santykių pabaigos ir dėl to paprastai nepablogėja darbuotojo galimybės susirasti kitÄ darbÄ .

Tačiau Å¡iuo atveju byloje patikimai nustatyta, jog ieÅ¡kovo darbo sutarties nutraukimo procedÅ«ra nebuvo įprasta – realiai ieÅ¡kovo darbo sutarties nutraukimo procedÅ«ra prasidėjo ne nuo jo įspėjimo (2018 m. vasario 9 d.) dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame pagal įstatymÄ iÅ¡dėstomi darbo sutarties nutraukimo pagrindai ir aplinkybės, bet žymiai anksčiau. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1083-631/2019 yra konstatuota, jog ieÅ¡kovo darbo sutarties nutraukimo procedÅ«ra realiai prasidėjo nuo 2017 m. kovo 3 d., kai darbdavys priėmė reikÅ¡mingus sprendimus, susijusius su jo darbo vietos panaikinimu.

22. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad darbdavys nepagrįstai iÅ¡tęsė darbo sutarties nutraukimo procedÅ«rÄ , taip iÅ¡ esmės apribodamas ieÅ¡kovui galimybę pretenduoti užimti kitas pareigas. Be to, paminėtu laikotarpiu darbdavys priėmė visÄ eilę ieÅ¡kovÄ diskriminuojančių ir jo darbo teises varžančių sprendimų. IeÅ¡kovo darbo teisių pažeidimus objektyviai įrodo Å¡iuo laikotarpiu priimti Darbo ginčų komisijos sprendimai, kuriais buvo apgintos ieÅ¡kovo darbo teisės. Byloje nustatyta, kad Darbo ginčų komisija 2017 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-5528 darbo byloje Nr. APS-1-19444 tenkino ieÅ¡kovo P. K. praÅ¡ymÄ dėl 1513,90 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius bei 29,30 Eur delspinigių priteisimo.

Darbo ginčų komisija 2018 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. DGKS-1293 darbo byloje Nr. APS-36-842 tenkino ieÅ¡kovo P. K. praÅ¡ymÄ dėl 1251,88 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius priteisimo, 436,70 Eur neiÅ¡mokėtos atostoginių, 46,58 Eur neiÅ¡mokėtos ligos paÅ¡alpos bei 51,35 Eur delspinigių priteisimo. Darbo ginčų komisija 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. DGKS-2652 darbo byloje Nr. APS-36-8427/2018 tenkino ieÅ¡kovo P. K. praÅ¡ymÄ dėl 1983,33 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už 2018 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesius priteisimo.

Taip pat byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcija 2018 m. sausio 24 d. Reikalavimu paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1-0751-0242 įpareigojo atsakovÄ paÅ¡alinti padarytus pažeidimus įrengiant naujas darbo vietas, įskaitant ieÅ¡kovui įrengtÄ naujÄ darbo vietÄ .

23. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad visi paminėti Darbo ginčų komisijos bei Valstybinės darbo inspekcijos konstatuoti ieÅ¡kovo darbo teisių pažeidimai yra nustatyti kaip tik tuo metu, kai darbdavys vykdė darbo organizavimo pakeitimus, susijusius ir su ieÅ¡kovo darbo funkcijų peržiÅ«rėjimu. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimais, jog tokie darbdavio sprendimai ir veiksmai patvirtina, jog darbdavys siekė daryti neteisėtÄ ir neleistinÄ poveikį ieÅ¡kovui taip įtakodamas darbo santykių pasibaigimÄ . Teismas teisingai vertino, kad tokie pažeidimai tęsėsi ilgÄ laikÄ ir buvo sistemingi.

24. Nors pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdų raÅ¡ymo apsirikimÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo už darbo drausmės pažeidimÄ , tačiau, Å¡i aplinkybė nekeičia teismo sprendimo esmės. Be to, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nustatytos sistemingos darbo užmokesčio nepriemokos, iÅ¡ tikrųjų gali bÅ«ti vertinamos kaip piniginės sankcijos, taikytos siekiant įtakoti ir darbo santykių pasibaigimui reikÅ¡mingus faktus bei paties ieÅ¡kovo apsisprendimÄ . Tokios sankcijos neabejotinai yra asmeninio pobÅ«džio, ir jos akivaizdžiai sukėlė ieÅ¡kovui papildomų iÅ¡gyvenimų, nei įprastai patiriama darbo sutarties pasibaigimo metu, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės.

25. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo darbo sutarties nutraukimo procedÅ«ra truko daugiau kaip metus laiko. Byloje nustatyta, jog per šį laikotarpį darbdavys priėmė ne vien paminėtus sprendimus dėl darbo užmokesčio nepriemokų ieÅ¡kovui, bet taip pat davė ieÅ¡kovui ir kitus nepagrįstus ir nebÅ«tinus nurodymus. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, darbdavys sudarė ieÅ¡kovui nepalankias darbo sÄ lygas suteikdamas darbo vietÄ vestibiulyje, davė ieÅ¡kovui nurodymus atlikti specialistams skirtas užduotis, nors ieÅ¡kovas užėmė vadovaujančias pareigas. IeÅ¡kovas pagrįstai teigia, kad tokia situacija formavo nepalankiÄ darbo atmosferÄ ir neigiamÄ aplinkinių požiÅ«rį į ieÅ¡kovÄ , kaip nelojalų darbuotojÄ .

26. IeÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad tuo metu buvo sutrikusi jo sveikata, jam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) dėl streso darbe, skirti vartoti (duomenys neskelbtini) vaistai (nuo nerimo, įtampos ir kitų su nerimu susijusių sutrikimų), nustatytos ir panikos atakos, iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, nurodyta vengti stresų ir laikytis tausojančio rėžimo, rekomenduota psichiatro konsultacija. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tokie sveikatos sutrikimai negali bÅ«ti vertinami kaip atsiradę dėl paties ieÅ¡kovo elgesio, t.y. dėl tam tikro jo gyvenimo bÅ«do, poilsio laiko trÅ«kumo ir pan. ar individualių charakterio savybių - emocinio jautrumo, reakcijų į pokyčius ar patiriamÄ skausmÄ ir pan.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje nėra sprendžiama dėl ieškovo sveikatai padarytos žalos atlyginimo, tačiau skirtingai nei teigia apeliantas, ieškovui nustatyta sveikatos būklė, pakankamai patvirtina, jog darbdavio veiksmai ir sprendimai buvo intensyvūs ir sukėlė ieškovui didelius dvasinius išgyvenimus.

27. Neturtinės kompensacijos dydžio įvertinimui yra reikÅ¡minga tai, jog ieÅ¡kovas Å¡ioje darbovietėje dirbo labai ilgÄ laiko tarpÄ (40 metų). Taip pat teismas teisingai vertino, kad Å¡iuo metu dėl amžiaus ieÅ¡kovo galimybės įsidarbinti yra mažesnės.

28. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis ir neatitinkantis teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių. Neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, yra nustatomas teismo konkrečioje byloje atsižvelgiant į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Å iuo atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų (duomenų), jog nustačius tokius sistemingus ir ilgalaikius darbuotojo darbo teisių pažeidimus, ir esant kitiems Å¡ioje byloje nustatytiems kriterijams, teismų praktikoje neturtinė žala nepriteisiama arba priteisiamos žymiai mažesnės kompensacijos.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimas visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, proporcingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus. Pastebėtina, jog panaÅ¡iais atvejais, t.y. teismui nustačius sistemingus, ilgalaikius ir itin asmeninio pobÅ«džio pažeidimus, darbo bylose yra priteisiamos ir didesnės neturtinės žalos kompensacijos. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1929-590/2013 buvo patvirtinta darbuotojui priteistina 13487,04 Lt dydžio neturtinės žalos kompensacija.

29. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 6.250 str. nuostatas, ir pagrįsti bei motyvuotai sprendė, jog vien teismo sprendimas ir dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ieškovui priteista turtinė kompensacija šiuo atveju nėra pakankama satisfakcija.

30. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

31. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovo naudai, todėl jis turi teisę gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). IeÅ¡kovas nurodo, kad patyrė 500 Eur iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos įrodymais, jos atitinka rekomenduojamus dydžius, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas tenkinamas. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Atsakovo VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® Vilniaus universitetas, juridinio asmens kodas 211950810, 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Ramunė Mikonienė Andrius Verikas Renata Volodko