2020-10-07 Nr. AB-18822-3-62-3-01276-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1569-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01276-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 18 d. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo patalpoje Nr. 206 netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Kamerų tipo patalpoje pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma, nes patalpoje buvo laikomi 3–4 asmenys, dalį kameros ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas. Gyvenamojoje patalpoje buvo šalta ir drėgna, nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, todėl galėjo suprastėti pareiškėjo regėjimas. Gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis, kratos atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), asmuo verčiamas daiktus pasidėti į nešvarias dėžes. Ligoninės pareigūnai piktnaudžiavo pareigomis, tyčiniais veiksmais sukeldavo konfliktines situacijas, provokavo. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų teigė patyręs pažeminimą, išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, emocinę depresiją.

3. Paaiškinimuose į atsakovo atsiliepimą pareiškėjas pažymėjo, kad prie atsiliepimo atsakovo atstovo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nurodė, kad kameroje Nr. 206 nebuvo stalo, užuolaidų, už kameros lango yra pastatytas generatorius ir jį įjungus būna didelis garsas, į palatą eina dūmai, palatoje nėra ventiliacijos angos. Dušo patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai nėra pritaikyti turintiems judėjimo problemą. Su invalido vežimėliu neįmanoma išvažiuoti į pasivaikščiojimo kiemelį, nes sunku pravažiuoti pro slenksčius, tiltelį. Sunku patekti pas odontologą, nes jo kabinetas yra antrame aukšte. Nebuvo remontuojamas sulūžęs neįgaliojo vežimėlis. Kirpimo paslaugos teikiamos tam nepritaikytoje aplinkoje. Dušo patalpoje nėra turėklų, į jį patekti labai sudėtinga, nes durys siauros ir sunku įvažiuoti su invalido vežimėliu, taip pat sunku pateikti ir į tualetą, nes durys yra siauros. Koridoriuose taip pat nėra turėklų. Nurodė, kad 2018 m. kovo 13 d. nukrito duše ir patyrė traumą.

4. Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė su pareiškėjo skundu nesutiko.

5. Pažymėjo, jog pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 18 d. Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 206, kurios plotas 26,25 kv. m., patalpoje įrengtos trys vieno aukšto lovos. Minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Patalpose, kuriose gydėsi pareiškėjas, natūralus apšvietimas buvo užtikrintas per langą. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų (apšvietimas, drėgmė, temperatūra) nesikreipė. Natūralus apšvietimas, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 135:2015 reikalavimus. Draudimas Ligoninės patalpose rūkyti yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme. Įstaigoje yra iškabinti pranešimai, draudžiantys Ligoninės patalpose rūkyti. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai atliktos kratos yra deklaratyvūs. Ligoninės duomenimis nenustatyta, kad asmeniniai pareiškėjo daiktai buvo netinkamai paimti ir laikomi. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Teigė, kad niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 18 d.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 206, kurios plotas 26,25 kv. m., patalpoje įrengtos trys vieno aukšto lovos, todėl vienam asmeniui patalpoje teko 8,75 kv. m. ploto. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog kamerų tipo patalpoje ginčo laikotarpiu buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų nei nurodyta atsakovo atsiliepime, ar, kad patalpose buvo laikoma daugiau asmenų, nei įrengta miegamų vietų. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimą į kamerą Nr. 206, joje įrengtų miegamų vietų skaičių. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl kameroje laikytų asmenų skaičiaus iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 18 d. pareiškėjui kamerų tipo patalpoje Nr. 206 buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.4 punkte nustatyta minimali 5,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

9. Pareiškėjas nurodė, kad didelę kameros gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai, nebuvo galimybės judėti, tačiau teismas pažymėjo, jog pagal Taisyklių 111.4. punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Nurodė, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas pareiškėjo argumentus dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas iš palatos fotonuotraukų nustatė, kad kameros vėdinamos natūraliai per atveriamus langus, be kita ko, iš dalies išvengiant gyvenamosiose patalpose drėgmės, taip pat nustatė, kad natūralus apšvietimas patenka per langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus. Iš į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. sausio 25 d. patikrinimo akto teismas nustatė, kad 218 m. sausio 9 d. buvo atliktas kamerų tipo patalpos Nr. 206 patikrinimas, nustatyta, jog šioje patalpoje yra įrengti varstomi langai, kurie buvo techniškai tvarkingi ir sudaryta galimybė išsivėdinti gyvenamas patalpas, oro temperatūra matuojant 0,1 m aukštyje nuo grindų buvo 19,6-/+0,1 °C, o matuojant 1,1 m aukštyje nuo grindų buvo 19,7+/- 0,1 °C (norma šaltuoju metų laiku ne mažesnė kaip 18 °C); santykinė oro drėgmė matuojant 0,1 m aukštyje nuo grindų buvo 45,1 +/- 1,1 proc., o matuojant 1,1 proc., o matuojant 1,1 m aukštyje nuo grindų buvo 46,3 +/- 1,1 proc. ir atitiko reglamentuojamus dydžius. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos gyvenamosios patalpos oro temperatūros, nedetalizavo, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad patalpoje buvo šalta. Teismas nustatė, kad byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, jog patalpų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamos gyvenamosios patalpos būklės (oro temperatūra, apšvietimas, drėgmė, vėdinimas) iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.

11. Teismas vertino, kad pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodė, jog rūkantieji Ligoninėje laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Nurodė, kad pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Įstaigoje yra iškabinti pranešimai, draudžiantys Ligoninėje rūkyti. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją rašytiniu prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti įstaigos patalpose (žr. LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją, jog kiti nuteistieji Ligoninėje rūko, teismas priėjo išvadą, kad atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo šioje dalyje nėra.

12. Teismas vertino, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog kratos buvo atliekamos netinkamose patalpose ir, jo manymu, tai duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius dėl netinkamos kratų patalpos, konkrečiai nedetalizavo patalpos numerio ir laikotarpio, kada krata buvo atlikta, pareiškėjo argumentus vertino kaip deklaratyvius. Teismas taip pat pažymėjo, kad minėtos patalpos nėra gyvenamos, o kratos procedūros trunka neilgai, todėl trumpalaikiai pareiškėjo suvaržymai negalėtų sukelti nurodytų neigiamų pasekmių. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl jo laikymo kratų patalpoje netinkamomis sąlygomis.

13. Teismas, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į tai, jog pareiškėjas buvo kamerų tipo patalpose (palatose), kuriose nebuvo teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, pareiškėjo argumentus dėl privatumo kamerose neužtikrinimo, jog nebuvo ant langų užuolaidų, atmetė kaip nepagrįstus.

14. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kirpimo paslaugų teikimo tam nepritaikytoje patalpoje iš dalies patvirtina Ligoninės 2018 m. kovo 14 d. atsakymas Nr. 7-203 pareiškėjui. Minėtame atsakyme Ligoninė pareiškėją informavo, kad nuteistiesiems suteikiama galimybė kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Pastato 9L2p pirmame aukšte įrengta kirpėjo paslaugos teikimo patalpa ir aprūpinta inventoriumi pagal teisės aktų reikalavimus ir atitinka higienos normų reikalavimus. Laikinai, kol minėtoje patalpoje buvo šalinamas trūkusio vamzdyno gedimas ir atliekami patalpos remonto darbai, kirpėjo paslauga pareiškėjui buvo teikiama Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus patalpose, kurios buvo švarios ir tvarkingos. Baigus remonto darbus, nuteistiesiems paslaugos teikiamos tam skirtoje patalpoje. Teismas pažymėjo, kad tik laikinai, kol kirpyklos patalpoje buvo šalinamas trūkusio vamzdyno gedimas ir atliekami patalpos remonto darbai, kirpėjo paslauga pareiškėjui buvo teikiama tam nepritaikytoje aplinkoje. Taip pat pats pareiškėjas patvirtino, kad Ligoninė suteikdavo jam kirpimo paslaugas, kuri, anot Ligoninės, buvo teikiama Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus patalpose, kurios buvo švarios ir tvarkingos, kirpėjas atsinešdavo vienkartinio naudojimo apykakles ir skraistes, dezinfekuotus įrankius. Pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė nurodytos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog negalėjimas pasinaudoti kirpėjo paslaugomis tam pritaikytoje aplinkoje, pareiškėjui būtų sukėlę neigiamus išgyvenimus, prilygstančius neturtinei žalai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme.

15. Pareiškėjas skunde atsakovui reiškė pretenzijas dėl Ligoninės patalpų nepritaikymo neįgaliesiems. Nurodė, kad dušo patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai nėra pritaikyti turintiems judėjimo problemą. Su invalido vežimėliu neįmanoma išvažiuoti į pasivaikščiojimo kiemelį, nes sunku pravažiuoti pro slenksčius, tiltelį. Sunku patekti pas odontologą, nes jo kabinetas yra antrame aukšte. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjui buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis.

Iš pareiškėjo į bylą pateiktų medicinos dokumentų išrašų teismas nustatė, kad pareiškėjas pats nevaikšto, juda neįgaliojo vežimėlio pagalba. Teismas iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į LVAL su skundu dėl pasivaikščiojimo kiemelių. LVAL 2018 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 7-309 informavo pareiškėją, kad judėjimo negalią turintiems pacientams, kurie laikomi 13 korpuse (Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius), įrengtas atskiras pasivaikščiojimo kiemas, kuris sujungtas su gydymo skyriaus pastato pagrindiniu įėjimu antžemine perėja, pritaikyta neįgaliųjų vežimėliams judėti (takas grįstas trinkelėmis su specialiai įrengtu liepteliu per antžeminę šiluminę trasą).

Į pasivaikščiojimus lydi Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas bei judėti su neįgaliojo vežimėliu padeda gydomojo skyriaus tvarkinys. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra kreipęsis į Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas). Departamentas 2018 m. balandžio 4 d. lankėsi Ligoninėje ir vertino fizinės aplinkos pritaikymą bei teikiamas paslaugas nuteistiems neįgaliesiems šioje įstaigoje. Departamento atstovai, įvertinę faktinę situaciją nustatė, kad:

„Fizinė aplinka nuteistiems neįgaliesiems šioje įstaigoje yra pritaikyta pakankamai: įrengtas liftas, pritaikyti vonios / tualeto kambariai su ranktūriais ir pagalbos iškvietimo sistema), yra galimybė pasinaudoti pagalbininkų – įstaigos darbuotojų paslaugomis, ypač sunkiems ligoniams užtikrinamos paslaugos reanimacijoje. Atitinkamuose įstaigos skyriuose budi medikai ir priežiūros personalas <...> Bendrai visa esama aplinka orientuota į įstaigos teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas“. Taip pat Departamentas akcentavo, kad „negalios pobūdis nėra galimybė neįgaliam asmeniui piktnaudžiauti nustatytu neįgalumu (sveikatos, socialinių paslaugų ir kt. srityse), įgyti išimtines teises, siekiant asmeninių interesų“ (Departamento 2018 m. balandžio 16 d. raštas Nr. (1.13.)-SD-763.

Teismo nuomone, aukščiau nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad LAVL patalpos yra pritaikytos neįgaliesiems, todėl paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl tinkamos kalinimo aplinkos neįgaliam nuteistajam nesudarymo.

16. Iš į bylą pateiktų duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į Ligoninę dėl sugadinto neįgaliojo vežimėlio. Ligoninė, reaguodama į pareiškėjo skundą, vėžimėlį sutaisė. Iš į bylą pateiktų duomenų ((Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų 2018 m. kovo 13 d. išrašas / siuntimas teismas nustatė, jog pareiškėjas 2018 m. kovo 13 d. apie 19.30 val. nugriuvo duše, po įvykio pareiškėjas buvo apžiūrėtas Ligoninės medikų, užpildytas tarnybinis lapas dėl susižalojimo ir konvojumi išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas Skubios medicinos kliniką ir buvo apžiūrėtas skubios pagalbos skyriuje, atlikti tyrimai ir paskyrus gydymą bei rekomendacijas, konvojumi gražintas į Ligoninę. Ligoninės Kriminalinės žvalgybos skyriuje priimtas procesinis sprendimas 2016 m. kovo 14 d. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimas (2 t., b. l. 18).

17. Teismas konstatavo, kad nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

III. 18. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašo priteisti 4000 Eur patirtą neturtinę žalą.

19. Pareiškėjas teigia, kad yra laikomas kameroje Nr. 206, kurioje yra neveikiantis dušas, į tualetą negali įvažiuoti, nes nėra kur įsikibti. Kameroje buvo sudėtinga judėti, nes buvo 3 žmonės ir 3 neįgaliojo vežimėliai. Pareiškėjas negali pasinaudoti kirpykla, nes neatitinka keliamų sąlygų – buvo kerpamas nešvarioje patalpoje, koridoriuje ir palatoje. Pasivaikščiojimo kiemelis nevalomas, kai lyja neįmanoma įvažiuoti. Dėl dyzelinio generatoriaus keliamo triukšmo pareiškėjas negali užmigti. Sanitariniame mazge nėra vonios, todėl sunku nusiprausti. Negali patekti pas dantistą, nes jo kabinetas yra įrengtas antrame aukšte. Ne kartą rašė skundus dėl vežimėlio sutaisymo, bet niekas nekreipė dėmesio.

20. Laisvės atėmimo vietų ligoninė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir Ligoninės argumentus, pateiktus įrodymus bei priimtą 2019 m. vasario 27 d. sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 18 d., atlyginimo.

23. Pareiškėjas į bylą pateikė prašymus prijungti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. spalio 7 d. pažymą „Dėl D. M. skundo prieš Laisvės atėmimo vietų ligoninę“ Nr. 4D-2018/1-443 ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 4 d. patikrinimo aktą Nr. (2-22.4.80)PA-8755.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymus prijungti prie bylos naujus įrodymus, pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą.

25. Pareiškėjo pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 4 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22.4.80)PA-8755 yra priimtas iki bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo, taigi jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl šis dokumentas nebuvo pateiktas laiku ar kodėl jo pateikimo būtinybė kilo tik vėlesnėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 4 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22.4.80)PA-8755 nevertinamas.

26. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. spalio 7 d. pažyma „Dėl D. M. skundo prieš Laisvės atėmimo vietų ligoninę“ Nr. 4D-2018/1-443 buvo priimta jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taigi, pareiškėjas objektyviai minėtos pažymos negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl šis įrodymas pridedamas prie bylos.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra viena iš laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų. LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (ginčui aktuali redakcija), 1 punkte įtvirtinta, kad Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Taigi, LAVL dvejopa paskirtis, t. y. sveikatos priežiūros ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo, lemia, kad Ligoninė turi atitikti ir sveikatos priežiūros įstaigoms, ir laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-71-438/2020).

28. Vienas iš teisės aktų, nustatančių reikalavimus pataisos įstaigoms, yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Aprūpinimo normos, įsigaliojusios 2017 m. birželio 8 d. Aprūpinimo normų 10.2 punkte nustatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose įrengiamas stalas.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėją laikant kamerų tipo patalpoje, kurioje nebuvo įrengtas stalas, buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas.

30. Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas Neįgaliųjų reikalų departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. balandžio 16 d. raštas Nr. (1.13)-SD-763, kuriame nurodyta, jog 2018 m. balandžio 10 d. įvertinus faktinę situaciją Ligoninėje nustatyta, kad fizinė aplinka neįgaliems nuteistiesiems šioje įstaigoje yra pritaikyta pakankamai, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėta pažyma yra surašyta ne pareiškėjo kreipimosi pagrindu, be to, iš jos neaišku, ar šio lankymosi metu buvo tikrintos ginčo patalpos, vertintas jų pritaikymas pareiškėjui, atsižvelgiant į jo negalią. 2019 m. spalio 7 d. pažymoje „Dėl D.

M. skundo prieš Laisvės atėmimo vietų ligoninę“ Nr. 4D-2018/1-443, surašytoje atlikus patikrinimą 206 kamerų tipo patalpoje pareiškėjo skundo pagrindu, nurodyta, kad Seimo kontrolieriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. pažymoje Nr. 4D-2018/1-309, surašytoje ištyrus kito Ligoninėje laikomo asmens skundą, konstatuota, jog LAVL palatoje Nr. 206 dušo ir tualeto patalpose fizinės aplinkos pritaikymas akivaizdžiai neatitinka STR reikalavimų, šios patalpos nėra tinkamai pritaikytos neįgaliesiems ir jų specialiesiems poreikiams, neįgalieji negali vaikščioti savarankiškai, tinkamai ir oriai pasirūpinti asmens higiena, yra žeminamas jų orumas. 2019 m. spalio 7 d. pažymoje „Dėl D.

M. skundo prieš Laisvės atėmimo vietų ligoninę“ Nr. 4D-2018/1-443 taip pat konstatuota, kad LAVL palatoje, kurioje yra laikomas pareiškėjas, dušo ir tualeto patalpose fizinės aplinkos pritaikymas akivaizdžiai neatitinka STR reikalavimų, šios patalpos nėra tinkamai pritaikytos neįgaliesiems ir jų specialiems poreikiams, neįgalieji negali savarankiškai, tinkamai ir oriai pasirūpinti asmens higiena, žeminamas jų orumas. Taip pat į bylą pateiktame Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. sausio 25 d. patikrinimo akte Nr. (2-22. 4.80) PA-112 konstatuota, kad Ligoninėje pažeisti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimai, nes 13 korpuso (būrio) gyvenamoji patalpa (palata) Nr. 206 tualete blogai pritvirtintas, techniškai netvarkingas unitazas, įrengtas tik vienas turėklas, todėl negalią turintiems nuteistiesiems kyla grėsmė jais naudotis.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitoje administracinėje byloje (ginčo laikotarpis nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. liepos 12 d.), konstatavo, kad LAVL kamerų tipo patalpose Nr. 205 ir Nr. 206 sanitariniai mazgai bei dušai nebuvo pritaikyti neįgaliems asmenims (žr., LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1649-624/2020). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos pasinaudoti sanitariniais įrenginiais.

31. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numato, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 p.). Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 p.). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 p.). Byloje duomenų patvirtinančių, jog antžeminė perėja, vedanti į pasivaikščiojimo kiemelį įrengta tinkamai ir pareiškėjas galėjo pasinaudoti pasivaikščiojimo kiemeliu, nėra, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo užtikrinama teisė tinkamai pasinaudoti pasivaikščiojimo kiemeliu. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad Ligoninė nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad jis negalėjo patekti pas odontologą, kuris yra antrame aukšte, o pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai. Taigi, Ligoninė, neužtikrinusi tinkamų kalinimo sąlygų, pažeidė pareiškėjo teises.

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, susijusiais su minimalia gyvenamojo ploto norma, netinkamos kratos atlikimo sąlygomis, dėl to, kad kameroje buvo drėgna, šalta, trūko natūralaus apšvietimo, netinkamas vėdinimas, rūkančiųjų laikymo kartu su nerūkančiais, užuolaidų nebuvimo, generatoriaus keliamo triukšmo, kirpimo paslaugų suteikimu, sugadinto neįgaliojo vežimėlio, nes pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas minėtais aspektais.

33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 18 d. t. y. iš viso 408 dienas pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje, kurioje nebuvo įrengtas stalas, neužtikrintos tinkamos sąlygos pasinaudoti sanitariniais įrenginiais, neužtikrinta teisė tinkamai pasinaudoti pasivaikščiojimo kiemeliu ir patekti pas odontologą. Įvertinusi šioje byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl šių pareiškėjo teisių pažeidimų jis galėjo patirti neigiamas pasekmes, neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, todėl yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

34. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

35. Sprendžiant klausimą dėl asmens neturtinės žalos, patirtos LAVL, atlyginimo, svarbu įvertinti šios įstaigos specifiką, jos režimą bei joje laikomų asmenų sveikatos būklę. Šiuo aspektu aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija. EŽTT yra nurodęs, kad sergančio asmens laikymas nepriimtinomis sąlygomis iš esmės gali prilygti elgesiui, kurį draudžia Konvencijos 3 straipsnis, kadangi nuo įvairių sveikatos sutrikimų kenčiantys nuteistieji stipriau išgyvena sunkumus, kuriuos sukelia nepriimtinos kalinimo sąlygos ir į šią aplinkybę svarbu atsižvelgti sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Price prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 33394/96), 2004 m. vasario 10 d. sprendimą byloje N. prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 42023/98).

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje byloje nustatytą kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

37. Nors pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

Pareiškėjo D. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjo D. M. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė