Legislator Case Law & Legislation
5f72d77d-2750-429c-ba85-d447e5ca35da AI generated

5f72d77d-2750-429c-ba85-d447e5ca35da · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 5f72d77d-2750-429c-ba85-d447e5ca35da
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1934-251/2013 pagal ieÅ¡kovės E. P. ieÅ¡kinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, byloje institucija, teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir            n u s t a t ė:                                                                    I.

Legislator headnote

AI generated

5f72d77d-2750-429c-ba85-d447e5ca35da · Å iaulių apygardos teismas: Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui palikus Å¡eimÄ vaikas visÄ laikÄ gyveno su motina, todėl vaiko interesais, jo gyvenamoji vieta teismo nustatyta su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė nurodė, kad santuokoje turto neįgijo, kreditorių neturi, tarpusavio iÅ¡laikymo nepraÅ¡o, todėl Å¡ie klausimai teismo nebuvo sprendžiami. Atitinkamai teismas iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ .                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-730-357/2013                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01004-2013-3                                               Procesinio sprendimo kategorija 75.4.2;78.2.1;3.2.12.;121.21. (S)                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 25 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo M.

P. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1934-251/2013 pagal ieÅ¡kovės E. P. ieÅ¡kinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, byloje institucija, teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir            n u s t a t ė:                                                                    I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė E. P. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ praÅ¡ydama Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Å iaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 643, nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti pavardę – P.; nustatyti nepilnametės Å¡alių dukros L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su jos motina ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus; vaiko iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieÅ¡kovę, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra.

Gimus dukrai, atsakovas nustojo rūpintis šeima, dažnai nebūdavo namuose, neprisidėjo prie namų išlaikymo, nebedirbo, nepadėjo auginti dukters, neprisidėjo prie bendro gyvenimo, gyveno pats sau. Kai dukrai buvo 6 mėnesiai, atsakovas išvyko į užsienį ir nuo to laiko atsakovė jokių pinigų iš jo negauna, gyvena tėvų bute, kurį paveldės, nes tėvas mirė. Ieškovė, supratusi, kad atsakovas nenori su ja ir vaiku gyventi, kreipėsi į advokatę dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suruošė dokumentus ir perdavė atsakovo patėviui nuvežti.

Dokumentų atsakovas nepasirašė, nes nenori mokėti vaikui iÅ¡laikymo, nors jau trejus metus nesirÅ«pina vaiku, neteikia materialinės paramos. IeÅ¡kovė buvo registruota darbo biržoje, todėl gavo motinystės paÅ¡alpÄ . Å iuo metu dirba pardavėja, į rankas gauna apie (duomenys neskelbtini) Lt darbo užmokesčio. Gautas pajamas skiria: mokesčiams už butÄ - žiemÄ apie 600 Lt, vasarÄ apie 150 Lt; mokesčiui už darželį 220 Lt; papildomoms iÅ¡laidoms už spektaklius, renginius. Be to, ieÅ¡kovė perka maistÄ , rÅ«bus, t. y. viena rÅ«pinasi visais vaiko poreikiais         Atsakovas M.

P. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du specialiame interneto tinklalapyje. Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.SantuokÄ tarp E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M.

P. (a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Å iaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 643, nutraukė dėl atsakovo M. P. kaltės.Paliko ieÅ¡kovei P. pavardę.Nustatė nepilnamečio vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su jos motina E. P., motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ laikant nepilnamečio vaiko gyvenamÄ ja vieta.Priteisė iÅ¡ atsakovo M. P. nepilnamečiam vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ kiekvienÄ mėnesį mokant po 400,00 Lt periodinių iÅ¡mokų nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2013-02-27 iki jos pilnametystės.Priteisė iÅ¡ atsakovo M.

P., vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), 14400,00 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .Nustatė ieÅ¡kovei E. P. uzufrukto teisę tvarkyti gaunamÄ iÅ¡laikymÄ .Priteisė iÅ¡ atsakovo M. P. valstybei 719,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė E. P. ir atsakovas M. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ , (duomenys neskelbtini) gimė L. P., kurios gyvenamoji vieta nuo 2008-12-03 yra deklaruota su motina (duomenys neskelbtini) .

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuokÄ Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, nes gimus dukrai atsakovas nustojo rÅ«pintis Å¡eima, jo dažnai nebÅ«davo namuose, nuo tada, jis neprisideda prie namų, vaiko iÅ¡laikymo. Kai dukrai buvo 6 mėnesiai, atsakovas iÅ¡vyko į užsienį, t. y. nuo tada sutuoktinio pareigų nevykdė, paliko Å¡eimÄ , ja nesirÅ«pino. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas teismui įrodė, kad atsakovas daugiau kaip ketveri metai savo, kaip sutuoktinio pareigų, nevykdo.

Atsakovas po viešų skelbimų specialiame interneto tinklalapyje, teismui praÅ¡ymų nepateikė, į posėdį neatvyko. Teismas iÅ¡ turimų byloje duomenų padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas ir, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, todėl ieÅ¡kinį tenkino ir santuokÄ nutraukė dėl atsakovo kaltės, palikdamas ieÅ¡kovei santuokinę pavardę.Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įskolinimo priteisimoIÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad sutuoktinis neskiria lėšų vaiko iÅ¡laikymui, todėl ji viena iÅ¡laiko savo nepilnametę dukrÄ , teikia jai gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio iÅ¡ dalies pagrindė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kindama, kad jai vienai tenka iÅ¡laikyti bÅ«stÄ mokant komunaliniams mokesčiams ir už dukros iÅ¡laikymÄ lopÅ¡elyje – darželyje. IeÅ¡kovė nurodė, kad papildomai turi mokėti už spektaklius, renginius vaikui. Teismas vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius sprendė, jog akivaizdu, kad be Å¡ių iÅ¡vardintų iÅ¡laidų vaikui reikalingos lėšos maistui, aprangai, ugdymui.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės vidutinės pajamos siekia (duomenys neskelbtini) Lt atskaičius mokesčius, ieÅ¡kovės vardu įregistruoto nekilnojamo turto nėra, tačiau ji pateikė 2012-12-17 paveldėjimo liudijimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė priėmė tėvo palikimÄ , transporto priemonės neturi. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, turimÄ turtÄ . Teismas nustatė, kad nuo santuokos įregistravimo (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamo turto.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, teismui nepateikti įrodymai, kad jo sunki turtinė padėtis, taip pat byloje nėra įrodymų, kad atsakovas prisideda prie vaiko iÅ¡laikymo. Nors ieÅ¡kovė nepateikė detalios vaiko iÅ¡laikymui skirtų iÅ¡laidų sÄ matos, tačiau teismo nuomone praÅ¡oma iÅ¡laikymui priteisti vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt suma yra reali, neužaukÅ¡tinta, todėl praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo dydis teismo laikytas pagrįstu ir protingu. IeÅ¡kovė pagrindė, kad ji viena auginÄ vaikÄ ir tenkina bÅ«tiniausius vaiko poreikius, todėl iÅ¡ atsakovo teismas priteisė 400 Lt iÅ¡laikymÄ kas mėnesį, mokant jį nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2013-02-27) iki vaiko pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę ieÅ¡kovei tvarkyti nepilnametės dukters iÅ¡laikymÄ .IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad atsakovas iÅ¡ viso su Å¡eima nebendrauja daugiau nei ketverius metus, neteikia iÅ¡laikymo, o byloje nėra kitokių įrodymų, todėl, atsižvelgiant į priteisto vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt iÅ¡laikymo sumÄ , iÅ¡ atsakovo vaikui teismas priteisė 14 400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui palikus Å¡eimÄ vaikas visÄ laikÄ gyveno su motina, todėl vaiko interesais, jo gyvenamoji vieta teismo nustatyta su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė nurodė, kad santuokoje turto neįgijo, kreditorių neturi, tarpusavio iÅ¡laikymo nepraÅ¡o, todėl Å¡ie klausimai teismo nebuvo sprendžiami. Atitinkamai teismas iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ .                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu M.

P. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ dalyje:dėl santuokos nutraukimo – nuspręsti, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės;dėl priteisimo iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam vaikui L. iÅ¡laikymÄ kiekvienÄ mėnesį mokant po 260,00 Lt periodinių iÅ¡mokų nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, t.y. 2013-02-27;dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo – priteisiant iÅ¡ atsakovo 1560,00 Lt nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-07-01;nepriteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo.           Dėl kitos sprendimo dalies apeliantas sutinka ir praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje iÅ¡ ieÅ¡kovės.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovė žinojo, kad teismo metu buvau įkalinimo įstaigoje už muÅ¡tynes, bet teismui to nenurodė ir taip apribojo atsakovui teisę tinkamai ginti savo interesus.2. Apeliantas teigia, kad grįždavo į LietuvÄ mažiausiai kartÄ Ä¯ metus ir visada grįžęs vaikui atveždavo daug reikalingų drabužių ar kitų daiktų. Duodavo pinigų vaiko ir jos poreikiams. Anksčiau kartu su ieÅ¡kove gyveno Anglijoje, bet vėliau grįžo į LietuvÄ . Neturi iÅ¡silavinimo, baigė tik 6 klases, o 7 klasės kursÄ tik iÅ¡klausė ir neturi jokios specialybės. Čia ieÅ¡kosi darbo be specialios kvalifikacijos.

IeÅ¡kovė buvo atsiuntusi dokumentus iÅ¡situokti tarpusavio sutarimu, tačiau atsakovas negalintis mokėti 400 Lt vaiko iÅ¡laikymui. Yra bedarbis, gauna bedarbio paÅ¡alpÄ , stovi darbo biržoje. IeÅ¡kovė klaidina teismÄ , kad atsakovas neprisidėjo prie vaiko iÅ¡laikymo.

3. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovė taip pat kalta, nes atsisakė kartu važiuoti gyventi į AnglijÄ ir gyventi kaip Å¡eima.

4. Apeliantas savo jokio nekilnojamojo turto neturi, o ieškovė turi, todėl jos skiriama vaiko išlaikymo dalis gali būti ir didesnė. Apeliantas įsitikinęs, kad vaikui turi pakakti 520 Lt absoliučiai visiems poreikiams tenkinti, todėl mano, kad būtu tikslinga priteisti iš tėvo po 260 Lt dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Šildymo kaina yra kompensuojama pagal ieškovės gaunamas pajamas ir tokios sumos jai mokėti tikrai nereikia, be to šildymas būna ne visus metus.

Dukrai eiti į darželį liko tik vieneri metai, o vėliau už darželį tokios sumoms mokėti nebereikės. Apeliantas prisipažįsta kaltu, kad nesugebėjo mokytis ir baigti mokyklos, nes negali dabar rasti darbo ar baigti kokių nors kursų. Å iuo metu intensyviai mokosi anglų kalbos, kad galėtų pamėginti baigti pagrindinę mokyklÄ . Apeliantas pripažįsta, kad visiÅ¡kai Å¡eimos neberėmė nuo Å¡ių metų sausio mėnesio, todėl sutinka, kad iÅ¡laikymo skola bÅ«tų priteista nuo tos dienos – nuo 2013 metų sausio mėnesio l d.

Apeliantas Å¡iuo metu stovi darbo biržoje ir gauna tik paÅ¡alpÄ , kurios dydis yra (duomenys neskelbtini) svaras į savaitę. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Gaunamos bedarbio paÅ¡alpos vos pakanka savo minimalių poreikių patenkinimui. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ E. P. praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti ir Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovas turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigÄ rÅ«pintis savo byla, apie kurios iÅ¡kėlimÄ jam buvo žinoma, bei sužinoti teismo datÄ ir laikÄ .

Atsakovas yra darbingas, neturi jokių priežasčių dėl kurių negalėtų dirbti, neturi sveikatos negalavimų. Gaunama atsakovo paÅ¡alpa (duomenys neskelbtini) svaro leidžia vaikui teikti priteistÄ iÅ¡laikymÄ . Mano, kad atsakovas teismui pateikė netikrÄ nuomos sutartį. Atsakovas nededa visiÅ¡kai jokių pastangų, kad dirbtų ir sÄ Å¾iningai atliktų prievolę dėl vaiko iÅ¡laikymo. Taip pat pastebėti, kad atsakovas dirbtinai menkina savo turtinę padėtį. Atsakovas niekada nei vieno daikto ar drabužio iÅ¡ užsienio vaikui neparvežė, pinigų nei vaiko iÅ¡laikymui nei žmonos poreikiams nedavė.

Atsakovas dirbdavo legaliai, tačiau Å¡iuos duomenis nuo teismo nuslėpė. Atsakovas prie vaiko auginimo neprisidėjo, o jo motina kelis kartus dovanas anÅ«kei siuntė. Atsakovo noras vadovautis Vaikų globos namų nuostatomis atrodo makabriÅ¡kas, lygiai taip pat kaip atsakovo noras vaikÄ Ä¯sprausti į minimalias vaiko aprÅ«pinimo normas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, apeliantas turėjo galimybę iÅ¡dėstyti savo apeliaciniame skunde. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl atsakovo teisės tinkamai ginti savo interesus Apeliantas nurodo, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylÄ , ieÅ¡kovei buvo žinoma apie atsakovo buvimÄ Ä¯kalinimo įstaigoje nuo 2013-02-02 iki 2013-06-02, bet teismui to nenurodė ir taip apribojo atsakovui teisę tinkamai ginti savo interesus.Sutinkamai su CPK 42 str. 5 d.

Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Visų pirma, pats apeliantas pripažįsta, kad ieÅ¡kovė jam siÅ«lė nutraukti santuokÄ bendru sutikimu. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovui buvo žinoma apie ieÅ¡kovės siekį ir ketinimÄ nutraukti santuokÄ .

Be to, apeliaciniame skunde paties apelianto nurodoma, kad „žinojau apie galimas skyrybas, todėl tik grįžęs iÅ¡ laisvės ribojimo įstaigos, iÅ¡ karto su ieÅ¡kove susisiekiau ir klausiau, kaip su tom skyrybos (84 b. l). Apeliantas grįžo į LietuvÄ ir atvykęs į teismÄ sužinojo apie priimtÄ teismo sprendimÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad teismas 2013-06-03 nutartimi nutarė atsakovui apie 2013-06-17 d. teismo posėdžio datÄ praneÅ¡ti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du specialiame interneto tinklapyje (65 b. l.).

Todėl nustatytas terminas nors ir trumpesnis, nelaikytinas esminiu proceso pažeidimu ir laikytinas pakankamu siekiant apelianto interesų gynimo, juolab, kad apeliantas per šį terminÄ ir per sprendimo paskelbimo atidėjimo terminÄ nepateikė savo nuomonės dėl bylos nagrinėjimo. Pažymėtina ir tai, kad teismas savo nuožiÅ«ra sprendžia klausimÄ dėl bÅ«tinumo užtikrinti Å¡alies dalyvavimÄ nagrinėjat bylÄ , atsižvelgdamas į tai, ar be nepateisinamų priežasčių nedalyvaujančios Å¡alies neatvykimas ar atsiliepimo nepateikimas trukdo teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Akivaizdu, jog prioritetas yra teikiamas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir bÅ«tinumui nepažeisti nedalyvaujančios Å¡alies interesų. Tačiau civiliniame procese ne mažiau svarbÅ«s yra ir proceso ekonomiÅ¡kumo bei koncentracijos principai bei bÅ«tinybė užkirsti keliÄ Å¡aliai piktnaudžiauti procesu ir vilkinti bylos nagrinėjimÄ (CPK 7 str.). Tokiu bÅ«du yra užtikrinamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas bei rungimosi, teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principai. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis yra pagrindas iÅ¡vadai, kad atsakovas turėjo procesinę teisę ir pareigÄ spėti laiku pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei galimybę dalyvauti teismo posėdyje, esant svarbiomis priežastimis praÅ¡yti bylos nagrinėjimÄ atidėti, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Antra, nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad jis ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekdamas pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kad nurodytu laikotarpiu tikrai buvo laisvės ribojimo įstaigoje. IÅ¡ iÅ¡dėstytų duomenų darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ atsakovui nedalyvaujant, nes jam apie bylÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, atsakovas nepateikė savo neatvykimÄ patvirtinančių duomenų, nepateikė praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimo, todėl laikytina, kad atsakovo procesinės teisės pažeistos nebuvo.

Dėl sutuoktinių kaltės nustatymo            Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ , jo neiÅ¡tikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, palikimas Å¡eimos ir nesirÅ«pinimas ja daugiau kaip vienerius metus.

Teismas, spręsdamas dėl kurio sutuoktinio kaltės iÅ¡iro santuoka, turi atsižvelgti į nurodytas teisės normose sÄ lygas bei į tai, kuris iÅ¡ sutuoktinių įrodė kito kaltę. Å iuo atveju Å¡aliai pakanka įrodyti tik faktÄ , su kuriuo siejama kitos Å¡alies kaltės prezumpcija. Ä®rodžius tokį faktÄ , pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. Tačiau Å¡i prezumpcija yra nuginčijama, todėl kita Å¡alis turi teisę įrodinėti, kad sutuoktinio nurodytų faktų iÅ¡ tikrųjų nebuvo arba, nors ir buvo, yra kitokių aplinkybių, kurios jo kaltę arba apskritai paneigia, arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

          Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad santuoka nutrÅ«ko dėl jo kaltės. Laiko, kad ieÅ¡kovė taip pat kalta, nes atsisakė kartu važiuoti gyventi į AnglijÄ ir gyventi kaip Å¡eima.           Bylos duomenimis, Å¡alys susituokė (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai kartu nebegyveno nuo 2009 m. gegužės mėnesį, kai atsakovas iÅ¡vyko uždarbiauti į užsienį. Pažymėtina, kad Å¡ių faktinių aplinkybių neginčija ir atsakovas. Byloje nepaneigtos aplinkybės, kad gimus dukrai, atsakovas nustojo rÅ«pintis Å¡eima, jo dažnai nebÅ«davo namuose, nuo tada, jis neprisideda prie namų, vaiko iÅ¡laikymo.

Kai dukrai buvo 6 mėnesiai, atsakovas iÅ¡vyko į užsienį, t. y. nuo tada sutuoktinio pareigų nevykdė, paliko Å¡eimÄ , ja nesirÅ«pino. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad iÅ¡laikymÄ dukrai teikdavo grįžus į LietuvÄ , ypač dovanomis, tačiau šį teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Taigi, apeliantas nepateikė įrodymų pagrindžiančių lėšų pervedimÄ ar perdavimÄ skirtÄ dukros iÅ¡laikymui, dovanų pirkimo kvitų, pagaliau atsakovo nenurodoma net teikto iÅ¡laikymo suma.

Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡laikymo pareiga yra asmeninio pobÅ«džio ir negali bÅ«ti deleguota kitam asmeniui. Tai, kad anÅ«kei siuntinius siųsdavo apelianto mama, negali bÅ«ti vertinama kaip tinkamas iÅ¡laikymo teikimas. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, kad Å¡eimÄ paliko ir nesirÅ«pino ja daugiau kaip vienerius metus. Teismo kolegijos akcentuotina ir tai, kad iÅ¡laikymas vaikui turi bÅ«ti teikiamas pastoviai ir ne dalinis, ar dovanomis. Apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovės kaltę įrodo jos atsisakymas vykti gyventi į užsienį kartu su Å¡eima, nelaikytinas tinkamu nustatant ieÅ¡kovės kaltę santuokos nutraukimo byloje.           Byloje nėra nei duomenų, kurie paneigtų atsakovo kaltės dėl santuokos nutrÅ«kimo prezumpcijÄ , įtvirtintÄ CK 3.60 straipsnio 3 dalyje, nei įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė netinkamai vykdė CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sutuoktinių pareigÄ bÅ«ti lojaliems vienas kitam, gerbti, moraliai remti ir rÅ«pintis vienas kitu, todėl, atsakovui neįvykdžius jam tenkančios įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis), pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo pripažinta, jog Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės, pagrįsta ir paliktina nepakeista.

Dėl vaiko poreikių pagrindimo ir turtinės padėties vertinimo Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ . Tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Å ios abiejų tėvų pareigos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje. Pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis).

Tėvų pareiga iÅ¡laikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Å ios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali bÅ«ti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų Å¡eiminių ryÅ¡ių susiformavimu, iÅ¡vykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iÅ¡ tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiÅ«rėti vaikÄ ir įgyvendinti tėvų valdžiÄ (inter alia materialiai iÅ¡laikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sÄ lygos.

Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo Å¡ias pareigas vykdyti tinkamai. Pagrindiniai priteistino vaiko iÅ¡laikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1-2 dalys). Å ių kriterijų pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų iÅ¡laikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

Apeliantas įsitikinęs, kad vaikui turi pakakti 520 Lt absoliučiai visiems poreikiams tenkinti, todėl mano, kad bÅ«tu tikslinga priteisti iÅ¡ tėvo po 260 Lt dukros iÅ¡laikymui periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį. Tokį vaiko poreikių dydį apeliantas grindžia Lietuvos higienos normomis, kurios skirtos vaikų globos įstaigoms. Visų pirma, apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos higienos normomis, kurios skirtos vaikų globos įstaigoms. Teisėjų kolegija pritaria ieÅ¡kovės argumentui, kad atsakovo noras vadovautis Vaikų globos namų nuostatomis yra neteisingas, taip, kaip ir atsakovo noras vaikÄ Ä¯sprausti į minimalias vaiko aprÅ«pinimo normas.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nesutikdamas su ieÅ¡kovės nurodytu vaiko poreikių patenkinimo dydžiu, savo detalaus vaikų poreikių pagrindimo nepateikė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, yra ne kartÄ konstatavęs, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant nepilnamečiams vaikams priteistino iÅ¡laikymo dydį, gali bÅ«ti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Nagrinėjamu atveju, priteistas iÅ¡laikymo dydis abiejų tėvų teiktinas Å¡alių dukrai, yra mažesnis už minimaliÄ mėnesinę algÄ . Tėvo, privalančio teikti iÅ¡laikymÄ , sunki turtinė padėtis negali bÅ«ti pagrindinis kriterijus sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , nes, pripažįstant šį argumentÄ pagrįstu, bÅ«tų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinamo vaiko poreikių pagrindimo.                    Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad abiems tėvams tenka pareiga aprÅ«pinti vaikus gyvenamuoju plotu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad į aplinkybę, jog vaikui gyvenamÄ jį bÅ«stÄ užtikrina vienas iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, turi bÅ«ti atsižvelgiama priteisiant iÅ¡laikymÄ vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintÄ tėvų turtinės padėties proporcingumo principÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Bylos duomenimis nustatyta, kad dukra gyvena su ieÅ¡kove jos paveldėtame bute, todėl neiÅ¡vengiamai mokami ir komunaliniai mokesčiai tenkantys vaiko iÅ¡laikymui. Teismui akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, pareiga aprÅ«pinti vaikÄ gyvenamuoju plotu ir tenkanti komunalinių mokesčių dalis, nepagrįstai perkelta tik ieÅ¡kovei. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad Å¡ildymo kaina yra kompensuojama pagal ieÅ¡kovės gaunamas pajamas ir tokios sumos jai mokėti tikrai nereikia.

Apeliantas nepaneigė ieÅ¡kovės už dukros iÅ¡laikymÄ lopÅ¡elyje – darželyje sumokėtos sumos dydžio, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad dukrai eiti į darželį liko tik vieneri metai, o vėliau už darželį tokios sumos mokėti nebereikės, laikytinas prielaida. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio priteisimo klausimÄ yra bÅ«tina atsižvelgti į tai, pas kurį iÅ¡ tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu bÅ«du jam ir taip neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010).           Tai, kad apeliantas savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturi, o ieÅ¡kovė turi po tėvo mirties paveldėtÄ butÄ , nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės skiriama vaiko iÅ¡laikymo dalis gali bÅ«ti ir didesnė.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės vidutinės pajamos siekia (duomenys neskelbtini) Lt atskaičius mokesčius. Atsakovas Anglijoje gauna (duomenys neskelbtini) svarų sterlingų kas savaitę mokamos bedarbio paÅ¡alpos. Vertinant abiejų tėvų gaunamas pajamas teigtina, kad jos yra panaÅ¡aus dydžio, todėl apelianto gaunama bedarbio paÅ¡alpa (duomenys neskelbtini) svaro kas savaitę, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia vaikui teikti teismo priteistÄ 400 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ dukrai. Apeliantas apeliaciniame skundė detaliai iÅ¡dėsto savo motyvus, kad nesugebėjo mokytis ir baigti mokyklos, o dabar negali rasti darbo ar baigti kokių nors kursų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais apelianto argumentais negali būti grindžiamas privalomo teikti išlaikymo dydis. Argumentui, kad šiuo metu intensyviai mokosi anglų kalbos, apeliantas įrodymų nepateikė, galėjimas siekti mokslo neįtakoja pareigos vykdymo, todėl nevertintas. Dėl išlaikymo įsiskolinimo Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį skola gali būti priteisiama.Apeliantas pripažįsta, kad visiškai šeimos neberėmė nuo šių metų sausio mėnesio, todėl sutinka, kad išlaikymo skola būtų priteista nuo tos dienos – nuo 2013 metų sausio mėnesio l d.LR CPK 178 straipsnis numato, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, todėl apeliantui nepakanka nurodyti tik argumentus, o būtina juos pagrįsti įrodymais.

Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad iki 2013 m. sausio mėnesio, atsakovas teikė kokį nors iÅ¡laikymÄ dukrai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡laikymÄ vaikui priteisė nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos – 2013-02-27 d. iki vaiko pilnametystės.Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).            Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje Å alys duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos.

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                             Rasa BartaÅ¡ienė Teisėjai                                                                                       Egidijus Mockevičius                                                                                                            Vilija Valantienė