Legislator Case Law & Legislation
5f715659-3488-421c-b25a-6f8ea7cdaf2c AI generated

5f715659-3488-421c-b25a-6f8ea7cdaf2c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 5f715659-3488-421c-b25a-6f8ea7cdaf2c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) yra ne mažiau kaip dvi Å¡io kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 39 straipsnio formuluotė įpareigoja teismÄ , net ir esant visuose trijuose Å¡ios normos punktuose nurodytoms sÄ lygoms, savo sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės motyvuoti. Tai reiÅ¡kia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių Å¡ioje normoje iÅ¡vardytų sÄ lygų nepakanka – teismas turi iÅ¡samiai įvertinti bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Legislator headnote

AI generated

5f715659-3488-421c-b25a-6f8ea7cdaf2c · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. kovo 31 d. praneÅ¡imo duomenimis, vyro kraujo, rasto ant trijų tamponų su nuoplovomis, genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (priedo b. l. 47). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. rugpjūčio 11 d. specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad ant trijų tamponų su nuoplovomis, automobilio stovėjimo bilieto ir stiklo Å¡ukių, vyro kraujo genotipas sutampa su G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. e1-2411-1133/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32100-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.4.; 1.2.14.1.2.2; 2.12.1.8.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, sekretoriaujant Ilonai Okunevičienei, dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei, kaltinamajam G. K. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Kibildai, nukentėjusiajai A. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį ir profesinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, 2019 m. lapkričio 27 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 40 straipsnį, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d.

įstatymo Nr. XII-500 redakcija), n u s t a t ė : G. K., nuo 2016 m. liepos 8 d. 22 val. iki 2016 m. liepos 9 d. 9 val., (duomenys neskelbtini), iÅ¡daužęs A. P. priklausančio automobilio „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) priekinių deÅ¡inės pusės durelių stiklÄ , įsibrovė į automobilio vidų ir pagrobė magnetolÄ , kurios vertė 30 Eur. Tokiu bÅ«du įsibrovęs į automobilį – saugyklÄ , pagrobė svetimÄ , A. P. priklausantį, 30 Eur vertės turtÄ ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d.

įstatymo Nr. XII-500 redakcija). Kaltinamasis G. K. teisme savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo nepilnametis, jam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų. Apie vidurnaktį išėjo iÅ¡ namų pasivaikščioti, eidamas pro Å¡alį pamatė stovintį automobilį. Priėjęs arčiau pastebėjo, kad viduje yra magnetola. Eidamas pasivaikščioti tikslo iÅ¡daužti automobilio stiklÄ neturėjo, to iÅ¡ anksto suplanavęs nebuvo, tai sugalvojo spontaniÅ¡kai priėjęs prie automobilio.

Suradęs akmenį jį metė į automobilio priekinį keleivio pusės stiklÄ , tačiau iÅ¡ pirmo karto jam iÅ¡daužti minėtÄ stiklÄ nepavyko. Kiek pamena, stiklÄ iÅ¡daužė iÅ¡ trečio karto. Ranka iÅ¡stÅ«mė stiklus, kad patektų į automobilio vidų. Galėjo su stiklais susipjaustyti rankÄ , dėl to automobilio viduje buvo jo kraujo. Tada, įlindęs į automobilio vidų, iÅ¡lupo magnetolÄ ir jÄ pasiėmė su savimi. Eidamas suprato kÄ padarė, labai iÅ¡sigando ir iÅ¡metė jÄ Ä¯ konteinerį.

Tėvams nepasakė, nes tuo metu su tėvais buvo labai įtemti santykiai, todėl bijojo. Labai gailisi dėl savo padarytos veikos. Teisme atsiprašė nukentėjusiosios. ŽalÄ atlygino. Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pripažino visiÅ¡kai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis davė parodymus, prokurorei ir gynėjui sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, buvo iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: Nukentėjusios A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog ji yra automobilio „BMW 520“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) savininkė. 2016 m. liepos 8 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), užrakinusi paliko jai priklausantį automobilį automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje Å¡alia kitų automobilių ir nuėjo namo. 2016 m. liepos 9 d., apie 9 val., pastebėjo, kad iÅ¡daužtas automobilio deÅ¡inės pusės priekinių durelių lango stiklas ir pavogta magnetola, kurios priekinė dalis buvo juodos spalvos su sidabrinės spalvos garso reguliatoriumi.

Jai padaryta 60 eurų turtinė žala, nes iÅ¡daužtas automobilio stiklas, kurį reikėjo pakeisti, kainavo 30 Eur ir pavogta magnetola kainavo 30 Eur (priedo b. l. 34, 36). A. P. 2016 m. liepos 9 d. protokolas-pareiÅ¡kimas, Bendrojo pagalbos centro duomenys, kuriuose nurodytos aplinkybės sutampa su nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (priedo b. l. 1-2, 20-22). 2020 m. rugpjūčio 4 d. A. P. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, kuriame ji nurodė, kad už padarytÄ Å¾alÄ automobiliui, t. y. iÅ¡daužtÄ langÄ ir pavogtÄ magnetolÄ , G.

K. visiÅ¡kai atsiskaitė – atlygino 60 Eur žalÄ , pretenzijų neturi (priedo b. l. 41). Teisme patvirtino, kad žala atlyginta, ji pretenzijų kaltinamajam neturi, atleidžia jam. 2016 m. liepos 9 d. apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiÅ«ros objektas yra automobilis „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) stovintis automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini). Automobilio deÅ¡inės pusės keleivio durelių stiklas iÅ¡daužtas, ant sėdynės pabirusios stiklo Å¡ukės. Priekinėje automobilio panelės dalyje, kur turėtų bÅ«ti magnetola – jos nėra, yra kabantys laidai.

Bendras automobilio vidus be pažeidimų. Visi daiktai savo vietose. Aptikti galimai kraujo pėdsakai: tarp priekinių sėdynių esančioje daiktinėje aptikto bilieto; ant bėgių perjungimo svirties paviršiaus; ant priekinės dešinės pusės sėdynės aptiktų stiklo šukių; Aptiktos galimai kraujo dėmės: ant priekinio prietaisų skydelio paviršiaus, šalia vairo; ant to paties skydelio paviršiaus už angos (kurioje buvo magnetola) (priedo b. l. 23-30). Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. lapkričio 18 d. specialisto išvados Nr. 140-(3440)-IS1-6263 matyti, kad ant tirti pateiktų trijų tamponų su nuoplovomis, automobilio stovėjimo bilieto ir stiklo šukių, paimtų 2016 m. liepos 9 d. apžiūrint automobilį „BMW 520“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (priedo b. l. 45-46).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. kovo 31 d. pranešimo duomenimis, vyro kraujo, rasto ant trijų tamponų su nuoplovomis, genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (priedo b. l. 47). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant trijų tamponų su nuoplovomis, automobilio stovėjimo bilieto ir stiklo šukių, vyro kraujo genotipas sutampa su G.

K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų G. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 4×10-20 (priedo b. l. 53-54). Dėl kaltinimo, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas <...> pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , <...>. Teismų praktikoje laikoma, kad standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iÅ¡ mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklÄ .

Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. K., iÅ¡daužęs A. P. priklausančio, kaltinime nurodyto automobilio priekinių deÅ¡inės pusės durelių stiklÄ , įsibrovė į automobilio vidų ir pagrobė magnetolÄ , t. y., kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įsibrovęs į saugyklÄ pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtÄ . Å i iÅ¡vada grindžiama ne tik kaltinamojo visiÅ¡ku prisipažinimu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiosios A.

P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu; protokolu-pareiÅ¡kimu; bendrojo pagalbos centro duomenimis; apžiÅ«ros protokolu; specialisto iÅ¡vadomis, kurie vieni kitus papildo ir neprieÅ¡tarauja tarpusavyje. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti Å¡ių įrodymų objektyvumu. Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad G. K. savo tyčiniais veiksmais pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į saugyklÄ â€“ automobilį, todėl G. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. nagrinėjamÄ nusikaltimÄ padarė bÅ«damas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. BaudžiamÄ jÄ bylÄ perduodant nagrinėti teismui jis jau buvo sulaukęs pilnametystės. Nagrinėjama nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, padaryta pirmÄ kartÄ , nusikaltimu padaryta žala atlyginta, nukentėjusiosios kaltininkas atsiprašė. G. K. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai dėl savo veiksmų iÅ¡gyvena.

Å iÄ aplinkybę teismas pripažįsta kaltininko atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta ir visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ nukentėjusiajai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Å ios aplinkybės teismui leidžia svarstyti galimybę nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktikÄ , nepilnamečio asmens bylos nagrinėjimo metu, kai nepilnametis pirmÄ kartÄ padaro nusikalstamÄ veikÄ , teismas privalo svarstyti galimybę atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 93 straipsnį.

Tačiau, Å¡is straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik jeigu teismo procesinio sprendimo priėmimo metu asmuo vis dar yra nepilnametis, nes tik tokiam asmeniui galima skirti priverčiamÄ sias auklėjamojo pobÅ«džio priemones. Nagrinėjamu atveju, G. K. jau sulaukė pilnametystės, todėl BK 93 straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos. Kita vertus, aplinkybė, kad asmuo, kuris procesinio sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės, neturi bÅ«ti suprantama, kad teismas jam turi priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, nors teismas mato, kad toks sprendimas neatitiktų teisingumo.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai taip pat numatyti BK VI skyriuje. Proceso dalyviai neprašė taikyti BK 38 ar 40 straipsnių, todėl dėl jų teismas nepasisako. Tačiau, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas svarstyti dėl G. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 39 straipsnį. Pagal BK 39 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , teismo motyvuotu sprendimu gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) yra ne mažiau kaip dvi Å¡io kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 39 straipsnio formuluotė įpareigoja teismÄ , net ir esant visuose trijuose Å¡ios normos punktuose nurodytoms sÄ lygoms, savo sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės motyvuoti. Tai reiÅ¡kia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių Å¡ioje normoje iÅ¡vardytų sÄ lygų nepakanka – teismas turi iÅ¡samiai įvertinti bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

NusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas suponuoja nuostatÄ , kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai tai neprieÅ¡tarauja teisingumo įgyvendinimui. ??? ??? G. K. pirmÄ kartÄ padarė baudžiamojo įstatymo draudžiamÄ veikÄ , yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam inkriminuota nusikalstama veika priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta 2016 m. liepos 8 d., G.

K. bÅ«nant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. 2019 m. spalio 5 d. jis neteisėtai disponavo nedideliu kiekio narkotinės medžiagos be tikslo jÄ platinti. Už Å¡io baudžiamojo nusižengimo padarymÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnį. Prokurorė teigė, kad Å¡i aplinkybė rodo, kad G. K. nesugeba ir nesugebės ateityje nedaryti nusikalstamų veikų. Tačiau teismas su Å¡ia prokurorės nuomone nesutinka.

Visų pirma, pirmoji ir antroji nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumÄ ir pobÅ«dį. Baudžiamasis nusižengimas, susijęs su neteisėtu nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu, neturint tikslo jų platinti, didžiausiÄ Å¾alÄ daro pačiam kaltininkui, o ne kitiems asmenims. Antra, G. K. teisiamas nuo veikos (vagystės) padarymo praėjus daugiau nei 4 metams. Teistumo ir administracinių nusižengimų registrų duomenimis, per 4 metus G. K. nėra padaręs teisės pažeidimų, susijusių su neteisėtu svetimo turto užvaldymu, nėra teistas.

G. K. teisme paaiÅ¡kino, kad vagystę padarė spontaniÅ¡kai, kad iÅ¡ karto supratęs savo impulsyvaus poelgio neigiamÄ pobÅ«dį, iÅ¡sigando ir iÅ¡plėštÄ magnetolÄ iÅ¡metė. Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais kaltinamojo žodžiais. Vagystė padaryta jauno, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus žmogaus, kuriam iki tol nebuvo bÅ«dingas deviantinis elgesys. Taip pat byloje nėra duomenų, liudijančių, kad G. K. iÅ¡vadų nėra padaręs ir iÅ¡ esmės linkęs gyventi nusikalstamai, nepaisyti įstatymų, kitų žmonių teisių, nes, kaip minėta, vėliau padarytas baudžiamasis nusižengimas žalÄ daro ne kitiems asmenims, o pačiam kaltinamajam.

Visa tai laidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ 4 metus padaryta vagystė yra atsitiktinio pobÅ«džio, sÄ lygota gyvenimo patirties, socialinės atsakomybės suvokimo stokos. G. K. tik žengia į suaugusio žmogaus gyvenimÄ , baigė mokslus, ieÅ¡ko darbo, suvokia savo padaryto nusikaltimo neteisėtumÄ , ir dėl Å¡io praeities įvykio labai gailisi, iÅ¡gyvena gėdos jausmÄ . Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vykęs ikiteisminis ir teisinis tyrimas, buvo pakankami baudžiamojo proceso tikslams pasiekti.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visų sÄ lygų visuma taikyti G. K. BK 39 straipsnio nuostatas ir kad jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neprieÅ¡tarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių priimtas sprendimas atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnis) jam neskirtinos. Kiti klausimai G. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (priedo b. l. 70-71), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje nepareikÅ¡tas, žala atlyginta. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas, kuriame yra trys tamponai, automobilio stovėjimo bilietas, stiklo Å¡ukės ir vokas Nr. 1 su stiklo Å¡ukėmis, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje pagal kvitÄ B, serija BBB Nr. 6PK002122 – sunaikintini (priedo b. l. 47-49). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3030 straipsnio 4 dalis, 307 straipsnio 5 dalis, n u s p r e n d ž i a :

G. K. vadovaujantis BK 39 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti. G. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. VokÄ , kuriame yra trys tamponai, automobilio stovėjimo bilietas, stiklo Å¡ukės ir vokÄ Nr. 1 su stiklo Å¡ukėmis– nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė