2022-12-08 Nr. AB-30004-3-61-3-04275-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-843-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04275-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo ir pareiškėjo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 29 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Init“, uždaroji akcinė bendrovė „Creditinfo Lietuva“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 3R-1019 (2.13-1) (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. liepos 20 d. skundą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

2.1. Pareiškėjas 2017 m. birželio 19 d. su uždarąja akcine bendrove „Init“ (toliau – ir Bendrovė, UAB „Init“) sudarė kabelinės televizijos paketo teikimo sutartį (toliau – ir Sutartis) metams laiko, paslaugų įkainis buvo 13,25 Eur. Po metų Bendrovė, neįspėjusi pareiškėjo dėl padidėjusios paslaugų kainos, toliau teikė paslaugas dvigubai brangesniu įkainiu – 26,45 Eur. 2019 m. sausio mėnesį pareiškėjas, sužinojęs apie taikomą dvigubai didesnį tarifą, informavo UAB „Init“, kad nesutinka po tiek mokėti. UAB „Init“ sutiko pareiškėjo permoką sumažinti tik 6,30 Eur. Pareiškėjas nesutiko su tokiu pasiūlymu ir nutraukė Sutartį.

2.2. 2020 metais pareiškėjas sužinojo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Creditinfo Lietuva“ skelbia jo asmens duomenis apie (duomenys neskelbtini) skolą. 2020 m. birželio 3 d. pareiškėjas kreipėsi į UAB „Creditinfo Lietuva“, prašydamas pašalinti melagingą informaciją. UAB „Creditinfo Lietuva“ tinkamai su juo nekontaktavo ir į bandymus susisiekti nereagavo. Praėjus nustatytam vieno mėnesio laikotarpiui, pareiškėjas, siekdamas apginti savo teisėtus interesus, pateikė skundą Inspekcijai dėl neteisėto asmens duomenų viešinimo. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė Sprendimą skundą atmesti.

2.3. Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. 2017 m. birželio 19 d. Sutarties galiojimas baigėsi 2018 m. birželio 18 d., Sutartis buvo įvykdyta ir nepratęsta. Sutarties 2.3.2 punkte nebuvo nustatytas pareiškėjo asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims, taigi UAB „Init“ neteisėtai jo asmens duomenis perdavė UAB „Creditinfo Lietuva“.

2.4. Sprendime Inspekcija rėmėsi UAB „Creditinfo Lietuva“ 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakymu (toliau – ir Atsakymas), kad UAB „Creditinfo Lietuva“ yra atlikęs teisėto intereso vertinimą ir nustatęs, jog teisėtas kreditoriaus / potencialaus kreditoriaus interesas nusveria turtinių prievolių nevykdančio duomenų subjekto interesus, ir atitinkamos duomenų bazės egzistavimas gali būti grindžiamas teisėtu interesu. Pareiškėjas nesutiko su šiais argumentais, kadangi UAB „Init“ nuo 2019 m. sausio mėn. iki šiol neįrodė, kad jo, kaip kreditoriaus, interesas yra teisėtas. Pareiškėjas neprieštarauja dėl teisėtos ir įrodytos skolos skelbimo, tačiau šiuo konkrečiu atveju jis neprašė UAB „Init“ teikti paslaugų dvigubai didesniu tarifu (už 26,45 Eur), UAB „Init“ paslaugas teikė savo iniciatyva, neturėdamas pareiškėjo prašymo. UAB „Init“ pareiškėjui neteisėtai priskaičiavo skolą, tačiau jos iki šiol neįrodė.

2.5. Sprendime Inspekcija rėmėsi Atsakymu, kad „šiuo atveju UAB „Init“, remiantis tarpusavio sudaryta sutartimi, turėjo pareigą informuoti duomenų subjektą apie Creditinfo perduodamus jo asmens duomenis, todėl Creditinfo, remiantis BDAR 14 straipsnio 5 dalies a punktu, duomenų subjekto papildomai apie jo asmens duomenų tvarkymą neinformavo“. Tokie Inspekcijos Sprendimo motyvai ir argumentai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 2016 m. balandžio 27 d. dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) preambulės 42 punktas reikalauja aiškaus informavimo ir aiškaus atsakymo (sutikimo) apie asmens duomenų viešinimą. UAB „Creditinfo Lietuva“ neturi pareiškėjo sutikimo viešinti jo asmens duomenis.

2.6. Inspekcija Sprendime rėmėsi Atsakyme nurodyta informacija, kad „Pareiškėjas į Creditinfo kreipėsi el. paštu, pateikė pretenzijas dėl tikrovės neatitinkančios informacijos viešinimo ir prašė šią informaciją panaikinti, tačiau ši pareiškėjo komunikacija buvo pripažinta kaip netinkama, nes pareiškėjas nepatvirtino savo tapatybės. Creditinfo informavo pareiškėją, jog duomenų subjektų prašymai nagrinėjami tik tinkamai patvirtinus tapatybę, tačiau pareiškėjas to nepadarė“, tačiau šie motyvai ir argumentai yra melagingi ir neatitinka tikrovės. Sprendimas yra naikintinas, nes Inspekcijai ir tyrimą atlikusiems pareigūnams buvo pateikti UAB „Creditinfo Lietuva“ atsakymą paneigiantys įrodymai, kuriuos Inspekcija ignoravo, o Sprendimą motyvavo melagingais atsakymais.

2.7. Pareiškėjas skundė tik UAB „Creditinfo Lietuva“ atliekamą asmens duomenų tvarkymą, tačiau Inspekcija nurodė, kad siekiant įvertinti, ar UAB „Creditinfo Lietuva“ pareiškėjo asmens duomenis tvarko teisėtai, būtina nustatyti, ar UAB „Init“ teisėtai asmens duomenis perdavė UAB „Creditinfo Lietuva“. UAB „Init“ nurodė, kad pareiškėjo asmens duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“ perdavė siekdamas įvykdyti su duomenų subjektu sudarytą sutartį ir valdyti įsiskolinimą, t y. remdamasis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu. Tačiau šie argumentai yra visiškai neteisėti, nes UAB „Init“ neturi jokios su pareiškėju sudarytos sutarties dėl paslaugų teikimo už 26,45 Eur, o Sutarties galiojimas pasibaigė 2018 m. birželio 18 d. BDAR preambulės 47 punktas reikalauja atidžiai įvertinti, ar esama teisėto intereso. Tačiau nei UAB „Creditinfo Lietiva“, nei Inspekcija netikrino UAB „Init“ reikalavimų teisėtumo. UAB „Init“ reikalavimai yra neteisėti, nes, pasibaigus Sutarčiai, jis, pareiškėjo neinformavęs ir nesuderinęs, vienašališkai pakeitė (padvigubino) savo paslaugų kainą, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.353 straipsnio reikalavimus. Sutartyje nebuvo nustatyta galimybė UAB „Init“ pareiškėjo asmens duomenis perduoti ir viešinti UAB „Creditinfo Lietuva“.

2.8. Inspekcijos Sprendimas neatitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto, nes nuo 2019 metų sausio mėnesio iki šiol UAB „Init“ neįrodė, kad jo priskaičiuota skola yra teisėta, todėl pareiškėjo asmens duomenų viešinimas niekaip nesusijęs su UAB „Init“ teisėtais interesais. Inspekcijos Sprendimas taip pat neatitinka BDAR preambulės 47 punkto reikalavimų, nes nei UAB „Creditinfo Lietuva“, nei Inspekcija nevykdė BDAR preambulės 47 punkto reikalavimų ir neatidžiai įvertino, ar esama teisėto UAB „Init“ intereso, UAB „Init“ savo intereso teisėtumo iki šiol neįrodė teisme. UAB „Creditinfo Lietuva“ ir Inspekcija neatidžiai įvertino, ar tarp pareiškėjo ir UAB „Init“ esama teisėto intereso. Inspekcija neatidžiai įvertino pareiškėjo ir UAB „Init“ santykius, iškraipė faktines aplinkybes, nes pareiškėjo užsakyta Sutartis, kurioje numatyta 13,25 Eur kaina, baigėsi 2018 m. birželio 18 d.

2.9. Inspekcijos Priežiūros skyriaus patarėja A. J. skolos įrodinėjimo naštą neteisėtai ir nepagrįstai, prieštaraujant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnyje įtvirtintam rungimosi principui, perkėlė pareiškėjui. Jeigu UAB „Init“ pareiškėjui reiškė 50 eurų pretenziją, tai jis, pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, ir turi įrodyti reikalavimų teisėtumą. BDAR preambulės 42 punktas ir 6 straipsnio 1 dalies a papunktis reikalauja aiškaus pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, sutikimo. BDAR nenustato ir pareiškėjas neprivalo reikšti nesutikimo, nutylėjimas pagal BDAR taip pat nėra tinkama valios išreiškimo forma. UAB „Init“ elektroninis laiškas pareiškėjui buvo atsiųstas be galimybės atsakyti, iš noreplay elektroninio pašto, todėl įmonė pažeidė BDAR reikalavimus, nesudarė galimybės pareiškėjui atsakyti ir išreikšti savo valią pagal BDAR preambulės 42 punktą ir 6 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus.

2.10. Inspekcijos Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, motyvuotas melagingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis, todėl yra naikintinas, nes pareiškėjas el. paštu kreipėsi į UAB „Creditinfo Lietuva“, pateikė asmens tapatybės kortelės kopiją, tačiau ši į pareiškėjo pretenziją nereagavo. Būtent UAB „Creditinfo Lietuva“ vengė kontakto su pareiškėju, komunikacijai nurodė vienintelį telefono numerį, tačiau jis yra neveikiantis. Pareiškėjas tris kartus elektroniniu paštu kreipėsi į UAB „Creditinfo Lietuva“, prašydamas suderinti jo atvykimo (vizito) laiką, tačiau įmonė vengė su juo bendrauti.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. UAB „Init“, nagrinėjant pareiškėjo skundą Inspekcijoje, pažymėjo, jog pareiškėjo asmens duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“ perdavė remdamasis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu, t. y. siekdamas vykdyti sutartį su duomenų subjektu ir valdyti įsiskolinimą, tačiau rėmėsi ir Sutarties 2.3.2 punktu, kuriame nustatyta, kad pareiškėjo asmens duomenis, be kita ko, Bendrovė tvarkys siekdama valdyti įsiskolinimą. Pareiškėjas klaidingai suprato Inspekcijos Sprendimą, kadangi Inspekcija nenustatė, jog pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas buvo teisėtas remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies b punktu, o nustatė, kad pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas buvo teisėtas remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, nors UAB „Init“ klydo, pareiškėjo asmens duomenų tvarkymui taikydamas teisinį pagrindą, tačiau nurodytos faktinės aplinkybės leido Inspekcijai nustatyti egzistuojant kitą teisinį pagrindą. Sutikimas nėra vienintelis teisėtas pagrindas, kuriuo remdamasis duomenų valdytojas gali tvarkyti duomenų subjekto asmens duomenis, BDAR 6 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta keletas asmens duomenų tvarkymo sąlygų, kurioms esant, asmens duomenų tvarkymas pripažintas teisėtu. Nagrinėjamu atveju Inspekcija nustatė, kad pareiškėjo asmens duomenys UAB „Creditinfo Lietuva“ buvo perduoti remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, taigi pareiškėjo sutikimas, kad UAB „Creditinfo Lietuva“ tvarkytų jo asmens duomenis, nebuvo reikalingas, ir pareiškėjo skundo teismui argumentai ir cituojamos BDAR nuostatos nėra susijusios su Sprendimu ir pareiškėjo duomenų tvarkymo teisėtumu.

3.2. Atsižvelgus į pareiškėjo argumentus, kad Inspekcija netikrino UAB „Init“ reikalavimų teisėtumo, todėl skola jam priskaičiuota nepagrįstai, o mokestis už paslaugas buvo skaičiuojamas netinkamai, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės ginčija jam priskaičiuotą skolą. Inspekcija pagal jai nustatytą kompetenciją neturi įgaliojimų tirti ir spręsti skolos buvimo (nebuvimo) fakto, taip pat vertinti, ar mokestis už paslaugas buvo skaičiuojamas pagrįstai, todėl Sprendime šių pareiškėjo argumentų Inspekcija nenagrinėjo ir nenagrinės.

3.3. Inspekcija nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie skolos perdavimą, kadangi UAB „Init“ pareiškėjui pranešimą apie skolą, kuriame buvo nurodyta, jog jis yra skolingas už paslaugas ir įsiskolinimo nepadengus iki 2019 m. rugpjūčio 9 d., skolos duomenys bus perduoti, be kita ko, UAB „Creditinfo Lietuva“, išsiuntė pareiškėjo ir paslaugos teikimo adresu, ir Sutartyje nurodytu el. paštu. Inspekcija nusprendė, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie įsiskolinimą ir tai, jog įsiskolinimo nepadengus skolos duomenys bus perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis laiško neperskaitė, negali būti vertinama kaip UAB „Init“ pareigos informuoti apie jo asmens duomenų tvarkymą nevykdymas.

3.4. Nagrinėjant skundą buvo nustatyta, kad pareiškėjas el. paštu 2020 m. birželio 3 d. kreipėsi į UAB „Creditinfo Lietuva“ dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis įgyvendinimo. Kartu su šiuo prašymu jis pateikė asmens tapatybės kortelės kopiją. UAB „Creditinfo Lietuva“ atsakė į pareiškėjo prašymą, nurodydamas keletą būdų, kaip jis gali nustatyti savo tapatybę, tačiau pareiškėjas į siųstus laiškus atsakydavo tik nurodydamas, kad juos grąžina, o savo tapatybės tinkamu bendrovės nurodytu būdu nepatvirtino, todėl Inspekcija, atsižvelgdama į BDAR 12 straipsnio 6 dalį, padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė reikalauti ištrinti duomenis nebuvo įgyvendinta pagrįstai, duomenų valdytojui tinkamai nenustačius duomenų subjekto tapatybės. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis prie el. paštu pateikto ir elektroniniu parašu nepasirašyto prašymo UAB „Creditinfo Lietuva“ pridėjo savo tapatybės kortelės kopiją, nereiškia, kad jis tinkamai patvirtino savo tapatybę.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Init“ atsiliepime į pareiškėjo skundą pažymėjo, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad sutartiniai santykiai su UAB „Init“ buvo pasibaigę ir jis nėra skolingas UAB „Init“, neatitinka tikrovės. Su pareiškėju buvo sudaryta terminuota Sutartis. Jai pasibaigus, šalys toliau tęsė sutartinius santykius. Sutartyje buvo nustatyta, kad „jei iki trumpiausio naudojimosi paslauga laikotarpio pabaigos nei viena iš šalių nepareiškia noro nutraukti sutartį, pasibaigus šiam laikotarpiui sutartis tampa neterminuota. Tolimesniam laikotarpiui visi mokesčiai nustatomi pagal tuo metu galiojantį operatoriaus kainyną“. Nė viena iš šalių po Sutarties pasibaigimo neišreiškė valios nutraukti sutartinius santykius, todėl paslaugos buvo teikiamos. Pareiškėjas prisipažino, kad neprieštaravo, jog paslaugos būtų toliau teikiamos. UAB „Init“ atkreipė dėmesį, jog 2018 m. gegužės 28 d. raštu informavo pareiškėją, kad, pasibaigus terminuotai sutarčiai, Sutartis taps neterminuota, baigs galioti pareiškėjui suteikiamos nuolaidos ir bus taikomi standartiniai įkainiai. Pareiškėjas buvo kviečiamas pratęsti sutartį naujam terminui, kad būtų galima taikyti nuolaidas, tačiau jis naujos terminuotos sutarties nepasirašė, be to, neišreiškė valios ir nutraukti Sutartį, taigi, sutartiniai santykiai tarp pareiškėjo ir UAB „Init“ nenutrūko.

4.2. Ginčas su pareiškėju kilo tuomet, kai jis pradėjo gauti didesnes sąskaitas už suteiktas paslaugas ir ėmė neatsiskaityti. Pareiškėjas nesutikimo dėl didesnių kainų neišreiškė iš karto, tai leido Bendrovei manyti, kad jokio ginčo su vartotoju nėra. Pareiškėjas pats nurodė, kad nekreipė dėmesio į paslaugos kainas iki to laiko, kai gavo informaciją iš Bendrovės, kad yra skolingas. Klientas grąžino Bendrovės įrangą tik 2019 m. kovo 1 d., todėl šis faktas patvirtina, kad iki tos datos Bendrovė neturėjo teisinio pagrindo nutraukti vartotojui paslaugų teikimo. Bendrovė už tą laikotarpį pagrįstai teikė sąskaitas apmokėti, pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 7 d. bendrovei už teikiamas paslaugas nemokėjo ir liko skolingas (duomenys neskelbtini). Skundo motyvai, kad pasibaigus terminuotai Sutarčiai pareiškėjas nebeturėjo sutartinių santykių su UAB „Init“ ir Bendrovė negalėjo tvarkyti jo asmens duomenų, yra nepagrįsti.

4.3. UAB „Init“ suteikė visas galimybes pareiškėjui tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, 2019 m. liepos 9 d. Bendrovė pareiškėjui siuntė priminimą padengti įsiskolinimą, informavo, kad, nesumokėjus skolos per 30 dienų nuo laiško išsiuntimo, jo duomenys bus perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“. Pareiškėjas tinkamai neatsiskaitė su Bendrove, todėl ji turėjo teisę kreiptis dėl įsiskolinimo išieškojimo.

4.4. UAB „Init“ tvarkė pareiškėjo asmens duomenis pagal BDAR 6 straipsnio reikalavimus. Sutartyse buvo įtvirtinta, kad kliento asmens duomenis UAB „Init“ valdys siekdama nustatyti kliento tapatybę, sudarydama paslaugų teikimo sutartį, taip pat siekdama įvertinti kliento mokumą ir valdyti įsiskolinimą. Šalys, sudarydamos Sutartis, susitarė ir dėl Paslaugų teikimo taisyklių nuostatų, kurių 6.9 punkte nustatyta, kad operatorius, pateikęs klientui paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis priminimą apie skolą ir klientui nepadengus skolos per 30 dienų po priminimo išsiuntimo ir nesutarus dėl mokėjimo termino atidėjimo, turi teisę informaciją apie klientą ir jo įsiskolinimą įtraukti į asmenų skolų registrus. Operatorius turi teisę pavesti trečiajam asmeniui atlikti su skolos išieškojimu susijusius veiksmus bei perleisti visą reikalavimą ar jo dalį. Pasirašydamas Sutartį bei Paslaugų teikimo taisykles, pareiškėjas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi keliais konkrečiais tikslais, taip pat suteikė teisę UAB „Init“ pavesti trečiajam suinteresuotam asmeniui, šiuo atveju UAB „Creditinfo Lietuva“, atlikti su skolos išieškojimu susijusius veiksmus. Pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies a, b ir f punktais.

4.5. Pareiškėjo argumentai, kad jis neperskaitė el. laiško, teisiškai yra nereikšmingi, nes pareiškėjui teisės aktai ir Sutartis nustato pareigą tinkamai vykdyti sutartis, t. y. sumokėti už gautas paslaugas tinkamai ir laiku. Inspekcija savo Sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neišreiškė bendrovei UAB „Init“ nesutikimo dėl jo asmens tvarkomų duomenų, susijusių su skola, perdavimo UAB „Creditinfo“.

4.6. UAB „Init“ sutinka su Inspekcijos Sprendimu, nes jis yra teisiškai teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad jo asmens duomenys buvo paviešinti. Teisės aktuose informacijos viešinimas suprantamas kaip informacijos padarymas viešai prieinama neapibrėžtam asmenų ratui, tačiau nei UAB „Creditinfo“, nei UAB „Init“ to nedarė.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo R. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą, o 2021 m. lapkričio 29 d. papildomu sprendimu priteisė iš R. D. trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Init“ naudai 847 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad 2020 m. birželio 3 d. pareiškėjas kreipėsi į UAB „Creditinfo Lietuva“, prašydamas pašalinti informaciją apie jo (duomenys neskelbtini) skolą UAB „Init“. 2020 m. liepos 20 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Inspekciją dėl asmens duomenų viešinimo. 2020 m. lapkričio 23 d. Inspekcija išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jį atmetė.

7. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio, BDAR 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 5, 6 ir 28 straipsnių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatomis.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neigia šiuo konkrečiu atveju prašęs UAB „Init“ teikti paslaugas dvigubai didesniu tarifu už 26,45 Eur, UAB „Init“ paslaugas teikė savo iniciatyva, neturėdama pareiškėjo prašymo, ir nors AB „Init“ pareiškėjui priskaičiavo skolą, tačiau jos iki šiol neįrodė. Teismas nesutiko su tokia pareiškėjo nuomone, kadangi iš byloje pateiktos jo ir UAB „Init“ sudarytos Sutarties 5.2 punkto nustatė, kad „jei iki trumpiausio naudojimosi paslauga laikotarpio pabaigos nei vieną iš šalių nepareiškia noro nutraukti Sutartį, pasibaigus šiam laikotarpiui sutartis tampa neterminuota. Tolimesniam laikotarpiui visi mokesčiai nustatomi pagal tuo metu galiojantį operatoriaus kainyną“. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nereikėjo prašyti UAB „Init“ teikti paslaugas dvigubai didesniu tarifu, ir pažymėjo, kad nei pareiškėjas, nei paslaugos teikėjas neišreiškus valios nutraukti sutartinius santykius, paslaugos pareiškėjui buvo teikiamos. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2018 m. gegužės 28 d. raštu buvo informuotas, kad, pasibaigus Sutarties terminui, Sutartis taps neterminuota, baigs galioti jam suteikiamos nuolaidos ir bus taikomi standartiniai įkainiai. Pareiškėjas buvo kviečiamas pratęsti Sutartį naujam terminui, tai leistų jam taikyti nuolaidas, tačiau jis naujos terminuotos sutarties nepasirašė, taip pat neišreiškė valios nutraukti Sutartį, todėl santykiai tarp pareiškėjo ir UAB „Init“ nenutrūko. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo skola UAB „Init“ yra įrodyta.

9. Teismas, vertindamas skundo argumentus, kad Inspekcijos Sprendimo motyvai ir argumentai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes BDAR Preambulės 42 punktas reikalauja aiškaus informavimo ir aiškaus atsakymo (sutikimo) apie asmens duomenų viešinimą, o UAB „Creditinfo Lietuva“ neturi jo sutikimo viešinti asmens duomenis, išanalizavo BDAR 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija nustatė, jog pareiškėjo asmens duomenys UAB „Creditinfo Lietuva“ buvo perduoti remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, todėl pareiškėjo sutikimas, kad UAB „Creditinfo Lietuva“ tvarkytų jo asmens duomenis, nėra reikalingas.

10. Teismas padarė išvadą, kad teisinis reglamentavimas leidžia teigti, jog duomenų subjekto teisė nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu nėra absoliuti, o nagrinėjamu atveju negali būti taikoma apskritai, kadangi pareiškėjo asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies b punktu.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, jog jis, kreipdamasis į UAB „Creditinfo Lietuva“ su pretenzijomis dėl tikrovės neatitinkančios informacijos pašalinimo, tinkamai įrodė savo tapatybę, elektroniniu paštu pridėdamas asmens dokumento kopiją, sutiko su Inspekcijos pozicija, jog tai, kad pareiškėjas prie prašymo pridėjo savo tapatybės kortelės kopiją, nereiškia, kad jis tinkamai patvirtino savo tapatybę. Teismas pažymėjo, kad UAB „Creditinfo Lietuva“ atsakydamas į pareiškėjo prašymą, nurodė kitus būdus, kuriais jis tinkamai galėtų patvirtinti savo tapatybę, tačiau jis nurodytais būdais to nepadarė, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė reikalauti ištrinti duomenis nebuvo įgyvendinta pagrįstai, kadangi duomenų valdytojas, t. y. UAB „Creditinfo Lietuva“, remdamasis BDAR 12 straipsnio 6 dalimi, pagrįstai pareiškėjo prašė pateikti papildomos informacijos, kuri reikalinga norint patvirtinti duomenų subjekto tapatybę, tačiau pareiškėjas to nepadarė.

12. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog Inspekcijos Sprendimas neatitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto ir BDAR preambulės 47 punkto reikalavimų, ir pažymėjo, kad Sutarčiai tarp pareiškėjo ir Bendrovės tapus neterminuota, visi mokesčiai tolesniam laikotarpiui buvo nustatomi pagal tuo metu galiojantį operatoriaus kainyną. Kadangi pareiškėjo skola UAB „Init“ yra įrodyta ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas buvo taikomas siekiant apsaugoti teisėtus UAB „Init“ interesus, Inspekcija ir UAB „Creditinfo Lietuva“ tinkamai vykdė BDAR preambulės 47 punkto reikalavimus ir atidžiai, išsamiai ir motyvuotai įvertino pareiškėjo ir UAB „Init“ santykius.

13. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra aiškus, išsamus, pagrįstas faktais bei argumentais. UAB „Init“ teisėtai ir pagrįstai perdavė pareiškėjo asmens duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“, kadangi operatorius turi teisę pavesti trečiajam asmeniui atlikti su skolos išieškojimu susijusius veiksmus, UAB „Creditinfo Lietuva“ turėjo pagrindą pareiškėjo asmens duomenis įtraukti į asmenų skolų registrus, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą, bei netenkino išvestinio reikalavimo įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. liepos 20 d. skundą ir prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 29 d. papildomu sprendimu (toliau – ir Papildomas sprendimas) priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Init“ naudai 847 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo bendrovė „Init“ bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl pareiškėjo iniciatyva iškeltos administracinės bylos, teismui bendrovė „Init“ įtraukus į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir tuo pripažinus, kad pareiškėjo skunde reikšti reikalavimai buvo susiję su bendrovės „Init“ teisėmis ir pareigomis. Trečiasis suinteresuotas asmuo bendrovė „Init“ su pareiškėjo reikalavimais atsiliepime į skundą nesutiko ir jo skundą prašė atmesti. Pareiškėjo skundą atmetus, laikytina, kad bendrovės „Init“ teisės ir teisėti interesai šioje byloje teismo sprendimu yra apginti, teismo sprendimas yra priimtas jų naudai, todėl jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 3 dalį.

16. Teismas, įvertinęs byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį, ir tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, įrodyta byloje pateiktais mokėjimo dokumentais ir yra akivaizdžiai mažesnė už teisės aktuose nustatytą maksimalų priteistiną užmokesčio dydį, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo 847 Eur bylinėjimosi išlaidų.

IV. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti neteisėtą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 3R-1019 (2.13-1) dėl R. D. 2020 m. liepos 20 d. skundo ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad, Sutarčiai tapus neterminuota, ir Bendrovei toliau teikiant paslaugas pareiškėjui, pareiškėjo skola UAB „Init“ yra įrodyta, ir pažymi, jog ši išvada prieštarauja Civilinio kodekso 6.353 straipsnio nuostatoms dėl pirkėjo informavimo apie prekės kainą. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Init“ paslaugų kaina (26,45 Eur) niekur neužfiksuota, UAB „Init“ siųstuose pranešimuose kaina nenurodyta. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „Init“ už permokos laikotarpį siūlė kompensuoti 6,30 Eur per mėnesį, ir tai patvirtina, kad Bendrovės teiktų paslaugų kaina niekur nebuvo užfiksuota ir nebuvo sutarta, o nesant sutartos kainos, skolos negalėjo būti skaičiuojamos. Kadangi tarp pareiškėjo ir Bendrovės nėra jokių sutartinių ir turtinių santykių, Bendrovė negalėjo viešinti pareiškėjo skolos. UAB „Init“ pareiškėjo skolą neteisėtai pardavė administruoti UAB „Legal balance“, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų.

18.2. Pareiškėjas nurodo, kad esant analogiškoms aplinkybėms (t. y. tarp pareiškėjo ir UAB „Bitė Lietuva“ esant analogiškai situacijai dėl neįrodytos skolos) Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija priėmė palankų pareiškėjui sprendimą, todėl nesuprantama, kodėl skundžiamas Inspekcijos Sprendimas nagrinėjamu atveju yra nepalankus pareiškėjui.

18.3. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis, kreipdamasis į UAB „Creditinfo Lietuva“, tinkamai neįrodė savo tapatybės, ir pažymi, jog jis tris kartus prašęs paskirti vizito laiką ir UAB „Creditinfo Lietuva“ patiems patikrinti dokumentus ir nusistatyti jo tapatybę, tačiau UAB „Creditinfo Lietuva“ sukūrė dirbtinę biurokratinę kliūtį nustatyti pareiškėjo asmens tapatybę.

19. Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

19.1. Inspekcija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad Sutartis tarp pareiškėjo ir Bendrovės nutrūko, be to, paslaugų teikimo kaina niekur nebuvo fiksuota, todėl pareiškėjo skola Bendrovei neįrodyta, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai konstatavo, kad pareiškėjo ir Bendrovės Sutartis, abiem pusėms nepareiškus noro jos nutraukti, tapo neterminuota. Inspekcija nurodo, kad pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad Inspekcija neturėjo įrodinėti pareiškėjo skolos, be to, pagal Įstatymo ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 nustatytas kompetencijos ribas, Inspekcija neturi įgaliojimų tirti ir spręsti dėl skolos buvimo / nebuvimo fakto, taip pat vertinti, ar mokestis už paslaugas buvo skaičiuojamas pagrįstai ir pan. Pareiškėjas, nesutikdamas su skola ir manydamas, jog UAB „Init“ ar UAB „Creditinfo Lietuva“ jo atžvilgiu pažeidė CK nuostatas, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka.

19.2. Inspekcija nurodo, kad pareiškėjo minimas Inspekcijos sprendimas, priimtas, pareiškėjo teigimu, analogiškoje situacijoje, kurioje UAB „Bitė Lietuva“ viešino jo asmens duomenis apie neįrodytą skolą, buvo priimtas esant kitokioms faktinėms aplinkybėms (pareiškėjas minimu atveju ginčijo skolą, todėl Inspekcija sprendė, kad UAB „Bitė Lietuva“ neturėjo teisės vienasmeniškai nuspręsti dėl skolos pagrįstumo ir pareiškėjo duomenis apie įsiskolinimą perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“). Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjui neatsiskaičius už paslaugas, jam buvo išsiųsti panešimai apie įsiskolinimą, tačiau pareiškėjas per nustatytą laiką neišreiškė prieštaravimo, todėl Inspekcija sprendė, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie įsiskolinimą ir tai, jog įsiskolinimo nepadengus, skolos duomenys bus perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“.

19.3. Inspekcija, pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl jo tapatybės patvirtinimo kreipiantis į UAB „Creditinfo Lietuva“, nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas su prašymu pateikė savo asmens tapatybės kortelės kopiją, nereiškia, jog jis tinkamai patvirtino savo tapatybę, be to, jis nepatvirtino tapatybės šios įmonės nurodytu būdu, todėl Inspekcija pagrįstai, atsižvelgdama į BDAR 12 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad kai duomenų valdytojas turi pagrįstų abejonių dėl prašymą pateikusio fizinio asmens tapatybės, duomenų valdytojas gali paprašyti pateikti papildomos informacijos, reikalingos norint patvirtinti duomenų subjekto tapatybę, sprendė, kad pareiškėjo teisė reikalauti ištrinti duomenis nebuvo įgyvendinta pagrįstai, pareiškėjui tinkamai nepatvirtinus savo tapatybės.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Init“ pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, bei prašo priteisti UAB „Init“ iš pareiškėjo 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. UAB „Init“ atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Bendrovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skola bendrovei „Init“ yra įrodyta“, prieštarauja CK 6.353 straipsnio nuostatoms, nes UAB „Init“ teiktų paslaugų kaina – 26,45 Eur – niekus neužfiksuota, ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl Sutarties tapimo neterminuota ir pareiškėjo prievolės mokėtu už teikiamas paslaugas. Bendrovė pažymi, jog operatoriaus kainynai yra skelbiami viešai ir pareiškėjas juos žinojo ne tik iš gaunamų sąskaitų, bet ir turėjo žinoti iš viešai prieinamos informacijos Bendrovės tinklapyje.

20.2. UAB „Init“ taip pat atkreipia dėmesį, kad R. D. skolos pagrįstumo faktas yra konstatuotas ir 2021 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos rašte Nr. (64.3Mr)lB- 383, kuriame minėta tarnyba nurodė, jog neturi pagrindo spręsti, kad bendrovės „Init“ pareikalauta skola iš R. D. būtų nepagrįsta, bei nenustatė jokių UAB „Init“ padarytų pažeidimų, susijusių su kainos nustatymu, standartinių įkainių paskelbimu ar CK 6.353 straipsnio nuostatų laikymusi, ir šis minėtos tarnybos raštas nebuvo skundžiamas teismui.

20.3. Bendrovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad bendrovei „Init“ perdavus skolą UAB „Legal Balance“, UAB „Init“ neturėjo teisės viešinti pareiškėjo įsiskolinimo, ir pažymi, jog bendrovė „Init“ R. D. duomenis apie įsiskolinimą perdavė įmonei „Creditinfo Lietuva“ dar iki reikalavimo teisių perleidimo UAB „Legal Balance“ (jos perleistos 2021 m. rugsėjo 17 d.), be to, Sutartyje buvo nustatyti atvejai, kada Bendrovė valdys pareiškėjo asmens duomenis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skola UAB „Init“ yra įrodyta ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas buvo taikomas siekiant apsaugoti teisėtus UAB „Init“ interesus. Reikalavimo teisės perleidimas bendrovei „Legal Balance“ įvyko po skolininko R. D. įsiskolinimo perdavimo išieškojimui įmonei „Creditinfo Lietuva“, todėl reikalavimo teisės perleidimas nėra reikšmingas ginčo nagrinėjimui, nes pareiškėjas savo tariamą teisių pažeidimą sieja su įsiskolinimu UAB „Init“ bei skolos perdavimu UAB „Creditinfo Lietuva“.

20.4. Bendrovės nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai nevertino pareiškėjui palankaus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo, kuriame pasisakyta dėl UAB „Bitė Lietuva“ veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, kadangi šis dokumentas neturi jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi tarp pareiškėjo ir UAB „Bitė Lietuva“ buvo susiklostę visiškai kitokie santykiai nei nagrinėjamoje byloje, be to, šio sprendimo priėmimo metu dar nebuvo taikomos BDAR nuostatos.

20.5. Bendrovė pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo teisė reikalauti ištrinti duomenis nebuvo įgyvendinta pagrįstai, kadangi duomenų valdytojas, t. y. UAB „Creditinfo Lietuva“, remdamasis BDAR 12 straipsnio 6 dalimi, pagrįstai pareiškėjo prašė pateikti papildomos informacijos, kuri reikalinga norint patvirtinti duomenų subjekto tapatybę, tačiau pareiškėjas to nepadarė, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl minėtų aplinkybių nepagrįsti.

V. 21. Pareiškėjas R. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 lapkričio 29 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bei prašo priteisti iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos visas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Creditinfo Lietuva“ viešinamų duomenų apie pareiškėjo skolą, kuri nėra įrodyta, ir šios įmonės atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą būti pamirštam, dėl kurio pareiškėjas teikė skundą Inspekcijai, o šiai priėmus pareiškėjui nepalankų Sprendimą – kreipėsi į teismą. Pareiškėjas nurodo skunde teismui nekėlęs jokių reikalavimų UAB „Init“, todėl jiems nereikėjo ir nebuvo jokio pagrindo pasitelkti advokato pagalbą, todėl Bendrovės išlaidos advokatui nebūtinos ir nepagrįstos.

23. UAB „Init“ pareiškėjo skolą perdavė UAB „Legal balance“, taigi, tarp pareiškėjo ir Bendrovės nebėra jokių santykių. UAB „Init“ pažeidė ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateikė po bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti šio prašymo. UAB „Init“ papildomai vilkino procesą, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, todėl dėl kreipimosi dėl papildomo sprendimo priėmimo iš pareiškėjo papildomai buvo priteistos 242 Eur išlaidos. Toks UAB „Init“ prašymas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo Papildomas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio 1 dalies nuostatų.

24. Atsakovas Inspekcija pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu dėl Papildomo sprendimo panaikinimo, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

24.1. Inspekcija nurodo, kad skundžiamame Sprendime vertino tiek UAB „Creditinfo Lietuva“, tiek UAB „Init“ veiksmus tvarkant pareiškėjo asmens duomenis ir, nenustačiusi neteisėto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo, pareiškėjo skundą atmetė.

24.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2021 m. spalio 19 d. sprendimą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, kurias Bendrovė patyrė dėl pareiškėjo iniciatyva iškeltos administracinės bylos, teismui UAB „Init“ įtraukus į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir tuo pripažinus, kad pareiškėjo skunde reikšti reikalavimai buvo susiję su UAB „Init“ teisėmis ir pareigomis. Teismui nustačius, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Init“ laiku, t. y. iki bylos išnagrinėjimo, pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, teismas skundžiamu Papildomu sprendimu pagrįstai priteisė iš pareiškėjo UAB „Init“ naudai 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad UAB „Init“ perdavė jo skolą UAB „Legal balance“ ir tarp UAB „Init“ ir pareiškėjo nebėra jokių teisinių santykių, neturi teisinės reikšmės, nes skundo Inspekcijoje nagrinėjimo metu buvo vertinamas būtent UAB „Init“ atliekamas pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas (perdavimas UAB „Creditinfo Lietuva“).

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Init“ pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu dėl Papildomo sprendimo panaikinimo, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, bei prašo priteisti bendrovei „Init“ iš pareiškėjo R. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas už šio atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (363 Eur). Bendrovė nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

25.1. Pareiškėjas pateikė skundą pirmosios instancijos teismui, kaip trečiuosius suinteresuotus asmenis nurodydamas tiek UAB „Init“, tiek UAB „Creditinfo“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir įpareigojo atsakovą bei trečiuosius suinteresuotus asmenis pateikti atsiliepimus į pareiškėjo skundą. Bendrovė „Init“, rengdama atsiliepimą teismui, naudojosi advokato paslaugomis, šias paslaugas ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti kartu su atsiliepimu ir vėlesniu (2021 m. vasario 22 d.) Bendrovės prašymu, taigi, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

25.2. Pirmosios instancijos teismui 2021 m. spalio 19 d. sprendimu atmetus pareiškėjo skundą, Bendrovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau teismo sprendime šio klausimo neišsprendus, Bendrovė ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tarka ir terminais kreipėsi dėl papildomo sprendimo priėmimo. Prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo rengimas taip pat sąlygojo bylinėjimosi išlaidų patyrimą, šias išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti teismui, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas Papildomu sprendimu pagrįstai priteisė bendrovei „Init“ tiek patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į skundą surašymą, tiek už prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo surašymą.

25.3. Pareiškėjo teiginiai, kad bendrovė „Init“ neinformavo teismo, kad pareiškėjo skola yra parduota UAB „Legal balance“ nagrinėjamu atveju neturi jokios įtakos sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumą. Pareiškėjas neginčija Papildomu sprendimu Bendrovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, be to, visos Bendrovei priteistos išlaidos buvo būtinos, ir jos nėra per didelės.

25.4. Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2021 m. gruodžio 9 d. nuvyko į UAB „Creditinfo Lietuva“, ir tinkamai patvirtino savo tapatybę, prašydamas pašalinti UAB „Legal balance“ viešinamus duomenis apie pareiškėjo skolą, kuri iki šiol nėra įrodyta, tačiau pareiškėjo teisė būti pamirštam iki šiol nėra realizuota, nors jo su UAB „Init“ nebesieja turtiniai santykiai. UAB „Creditinfo Lietuva“ viešinami duomenys apie pareiškėją kaip atsiskaityti vėluojantį asmenį neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 3R-1019 (2.13-1) teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad skundžiamas Sprendimas yra aiškus, išsamus, pagrįstas faktais bei argumentais, UAB „Init“ teisėtai ir pagrįstai perdavė pareiškėjo asmens duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“, o UAB „Creditinfo Lietuva“ turėjo pagrindą pareiškėjo asmens duomenis įtraukti į asmenų skolų registrus. Papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Init“ naudai 847 Eur bylinėjimosi išlaidų

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, o apeliaciniame skunde dėl Papildomo sprendimo nurodo, kad nebuvo teisinio pagrindo tenkinti Bendrovės prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

29. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymi, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio (ginčui aktualios įstatymo redakcijos 56 straipsnio atitiktis) taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tuo pagrindu patikrino ginčijamo Inspekcijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, jog „Init“ pardavus skolą UAB „Legal Balance“, UAB „Init“ neturėjo teisės viešinti pareiškėjo įsiskolinimo, pažymi, jog minėtas skolos perdavimas įvyko jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti minimų įrodymų, taip pat pareiškėjo papildomai nurodytos informacijos apie pareiškėjo asmens duomenų viešinimą po skundžiamo Inspekcijos Sprendimo priėmimo.

34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų dėl tarp pareiškėjo ir UAB „Init“ sudarytos Sutarties tapimo neterminuota, pažymi, jog byloje nėra ginčo, jog 2017 m. birželio 19 d. pareiškėjas su UAB „Init“ sudarė paslaugų teikimo sutartį, kurios 5.2 punkte buvo nustatyta, kad jei iki trumpiausio naudojimosi paslauga laikotarpio pabaigos nei viena iš šalių nepareiškia noro nutraukti sutartį, pasibaigus šiam laikotarpiui sutartis tampa neterminuota ir tolimesniam laikotarpiui visi mokesčiai nustatomi pagal tuo metu galiojantį operatoriaus kainyną. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nei vienai iš šalių nepareiškus valios nutraukti Sutartį, ji nuo 2018 m. birželio 19 d. tapo neterminuota, ir pareiškėjui toliau buvo teikiamos paslaugos, be to, pareiškėjas sutikimą su tolimesniu jau neterminuotos Sutarties tęsimu išreiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. apmokėdamas sąskaitas už jam suteiktų paslaugų teikimą. Pažymėtina, kad pareiškėjo ir UAB „Init“ sutartiniai santykiai šiam ginčui yra reikšmingi tik tiek, kad tarp šių subjektų buvo sudaryta Sutartis, ir šios Sutarties pagrindu buvo tvarkomi pareiškėjo asmens duomenys. Todėl į apeliacinio skundo argumentus dėl minėtos Sutarties pratęsimo aplinkybių (netinkamo CK 6.353 straipsnio nuostatų taikymo) bei įsisiskolinimo atsiradimo, kylančio iš Sutarties, neatsakoma. Minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai galėtų būti civilinės bylos, kuri galėtų būti kildinama iš galimo civilinių teisinių santykių pažeidimo, nagrinėjimo dalykas, bet nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

35. BDAR preambulės 40 punkte nustatyta, kad duomenų tvarkymas būtų teisėtas, asmens duomenys turėtų būti tvarkomi gavus atitinkamo duomenų subjekto sutikimą arba remiantis kitu teisėtu teisiniu pagrindu, nustatytu šiame reglamente <...>, įskaitant būtinybę, kad duomenų valdytojas vykdytų jam tenkančią teisinę prievolę, arba būtinybę vykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis priemonių duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį. BDAR 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR 5 straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. BDAR 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nedarant poveikio 11 straipsniui, kai duomenų valdytojas turi pagrįstų abejonių dėl 15–21 straipsniuose nurodytą prašymą pateikusio fizinio asmens tapatybės, duomenų valdytojas gali paprašyti pateikti papildomos informacijos, reikalingos norint patvirtinti duomenų subjekto tapatybę.

36. Šios bylos nagrinėjimo ribose nesant pagrindo paneigti, kad pareiškėją ir UAB „Init“ siejo sutartiniai paslaugų tiekimo santykiai, konstatuotina, kad Inspekcija pagrįstai nustatė, jog UAB „Init“ asmens duomenis tvarkė remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytu pagrindu. Taip pat nėra pagrindo vertinti kaip nepagrįstos Inspekcijos išvados, kad pareiškėjo teisė būti informuotam apie jo asmens duomenų tvarkymą (informacijos apie skolos perdavimą) buvo įgyvendinta tinkamai. Inspekcija pagrįstai nustatė, kad sutikimas nėra vienintelis teisėtas pagrindas, kuriuo remdamasis duomenų valdytojas gali tvarkyti duomenų subjekto asmens duomenis, todėl nagrinėjamu atveju, kai pareiškėjo asmens duomenys UAB „Creditinfo“ buvo perduoti remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, pareiškėjo sutikimas, kad UAB „Creditinfo“ tvarkytų jo asmens duomenis, nebuvo reikalingas. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Init“ pareiškėjui siuntė pranešimą apie skolą, kuriame buvo nurodyta, jog įsiskolinimo nepadengus iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. skolos duomenys bus perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“.

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados dėl pareiškėjo UAB „Creditinfo Lietuva“ teikto prašymo būti pamirštam, taip pat sutinka su Inspekcijos išvada, kad, vadovaujantis BDAR 12 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo teisė reikalauti ištrinti duomenis nebuvo įgyvendinta pagrįstai, duomenų valdytojui tinkamai nenustačius duomenų subjekto tapatybės, ir pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jis bandė susisiekti su minima įmone dėl savo tapatybės patvirtinimo, nagrinėjamu atveju nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas, kreipdamasis į UAB „Creditinfo Lietuva“, tinkamai nepatvirtino savo tapatybės. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 9 d., t. y. jau po skundžiamo Sprendimo priėmimo, nuvyko į įmonę „Creditinfo Lietuva“, ir patvirtino savo tapatybę, tačiau jo asmens duomenys nebuvo pašalinti, neturi įtakos sprendžiant dėl Inspekcijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes byloje turi būti vertinamos aplinkybės, buvusios skundžiamo Sprendimo priėmimo metu.

38. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas Sprendime pagrindė, dėl ko, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nenustatė asmens duomenų tvarkymo pažeidimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skundžiamas Sprendimas yra aiškus, išsamus, pagrįstas faktais bei argumentais, UAB „Init“ teisėtai ir pagrįstai perdavė pareiškėjo asmens duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“, kadangi operatorius turi teisę pavesti trečiajam asmeniui atlikti su skolos išieškojimu susijusius veiksmus, UAB „Creditinfo Lietuva“ turėjo pagrindą pareiškėjo asmens duomenis įtraukti į asmenų skolų registrus. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Inspekcija, esant analogiškoms aplinkybėms (t. y. nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl UAB „Bitė Lietuva“ veiksmų teisėtumo pareiškėjo atžvilgiu) priėmė kitokį, pareiškėjui palankų sprendimą, kadangi iš Inspekcijos 2021 m. kovo 9 d. sprendimo matyti, jog skundo aplinkybės nebuvo tapačios.

39. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo užtikrinti BDAR numatytą teisę būti užmirštam, t. y. užtikrinti, kad UAB „Creditinfo Lietuva“ neviešintų pareiškėjo duomenų, pažymi, jog pagal BDAR 17 straipsnio 1 dalį, duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ištrintų su juo susijusius asmens duomenis, o duomenų valdytojas yra įpareigotas nepagrįstai nedelsdamas ištrinti asmens duomenis, jei tai galima pagrįsti viena iš šioje straipsnio dalyje nurodytų priežasčių. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija.

40. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3447-662/2021). Taigi, teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, šiuo atveju – Inspekcijos, – kuriai pagal teisės aktus pavesta užtikrinti BDAR taikymą, bei teismo sprendimo rezoliucine dalimi, neatlikus tyrimo, įpareigoti trečiąjį asmenį neviešinti pareiškėjo duomenų.

41. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl papildomo sprendimo

42. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 29 d. papildomu sprendimu priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Init“ naudai 847 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis skunde nekėlė reikalavimų UAB „Init“, todėl Bendrovės išlaidos advokato pagalbai nebuvo būtinos, be to, UAB „Init“ prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateikė po bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl jos negalėjo būti atlygintos.

44. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal šio straipsnio 3 dalį – kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

45. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, UAB „Init“ Bendrovę skunde nurodė trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi skundžiamame Inspekcijos Sprendime, be kita ko, buvo nagrinėjamas klausimas dėl UAB „Init“ vykdyto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas Papildomą sprendimą, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju UAB „Init“ bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl pareiškėjo iniciatyva iškeltos administracinės bylos, teismui uždarąją akcinę bendrovę „Init“ įtraukus į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir tuo pripažinus, kad pareiškėjo skunde reikšti reikalavimai buvo susiję su uždarosios akcinės bendrovės „Init“ teisėmis ir pareigomis. UAB „Init“ nesutikus su pareiškėjo skundo reikalavimais, pirmosios instancijos teismui atmetus pareiškėjo skundą, buvo pagrįstai vertinama, kad šioje byloje teismo sprendimu yra apginti ir UAB „Init“ teisės ir teisėti interesai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Bendrovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį.

46. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

47. Teisėjų kolegija nesutinka, kad UAB „Init“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo padavė jau išnagrinėjus bylą iš esmės, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „Init“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikė 2021 m. vasario 18 d., kartu su atsiliepimu, bei su 2021 m. vasario 22 d. prašymu.

48. ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Šio straipsnio 2 dali nustato, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė dėl papildomo sprendimo priėmimo kreipėsi 2021 m. spalio 26 d., t. y. nepraleidus ABTĮ 97 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino. Tai, kad Bendrovė, teikdama prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kartu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už šio prašymo parengimą, nelaikytina prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pateikimu bylą išnagrinėjus iš esmės, kadangi, minėta, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo surašymą buvo pateiktas laiku.

50. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo Papildomu sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo Papildomas sprendimas priimtas įvertinus byloje esančius duomenis, teisingai pritaikius teisės normas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, ir jo keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo Papildomą sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

51. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Init“ prašė atlyginti jo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 968 Eur (605 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl 2021 m. spalio 19 d. sprendimo panaikinimo surašymą ir 363 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Papildomo sprendimo panaikinimo surašymą). Kadangi šis procesinis sprendimas priimamas atsakovo naudai, tai trečiasis suinteresuotas asmuo, dalyvavęs atsakovo pusėje, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Nustatydama atlygintinų išlaidų dydį, teisėjų kolegija vertina tiek Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus kriterijus, tiek tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Init“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytos aplinkybės ir argumentai panašūs nurodytiems jo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, be to, abiejų atsiliepimų į apeliacinius skundus apimtis nėra didelė. Tai rodo, kad atsiliepimams į pareiškėjo apeliacinius skundus parengti nereikėjo įdėti daug laiko ir pastangų. Dėl šių priežasčių atlygintinų išlaidų suma mažintina iki 500 Eur ir priteistina iš pareiškėjo R. D., kurio apeliacinis skundas atmestas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. D. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą ir 2021 m. lapkričio 29 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Init“ iš pareiškėjo R. D. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė