2021-04-21 Nr. AB-8220-3-61-3-02746-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-300-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02746-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija: 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas) (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 7 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 146, Nr. 154, Nr. 282, Nr. 323, Nr. 331, Nr. 347, Nr. 364 netinkamomis sąlygomis. Kamerų, kuriose jis buvo laikomas su kitais kaliniais, minimalus gyvenamasis plotas buvo per mažas, nes, pasak pareiškėjo, dviem asmenims tenka nuo 7,3 kv. m iki 7,9 m gyvenamojo ploto, įskaitant kamerose esančius gultus, stalą, spinteles ir tualetą bei kitus patalpoje esančius buitinius inventorius. Kiekvienam kalinčiam asmeniui teko 2,5 m laisvo ploto. Sanitarinis mazgas, esantis kameroje, nėra tinkamai atitvertas nuo kitos kameros dalies. Sanitarinis mazgas atitvertas ne aukštesne kaip 1,5 metro aukščio sienele, užuolaida. Dėl nepakankamo privatumo užtikrinimo, pareiškėjas kitų sulaikytųjų atžvilgiu jautė diskomfortą, taip pat patyrė gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepilnavertiškumą. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo jis ne kartą žodžiu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją prašydamas pagerinti privatumo sąlygas, bet jam buvo nurodyta, kad užuolaida yra pakankama apsauga privatumui užtikrinti. Neveikė ventiliacija, todėl kamerose buvo drėgna. Atsakovo atstovas pažeidė tiek nacionalinės teisės, tiek ir tarptautinės teisės aktus, reglamentuojančius kameros ploto normas vienam asmeniui.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K atitinkamose kamerose periodiškai buvo laikomas laikotarpiais nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. gegužės 6 d.; 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. birželio 17 d.; 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.; 2018 m. spalio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., o nuo 2018 m. lapkričio 2 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus. Pareiškėjui tekęs plotas Lukiškių TI-K kamerose visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Teisės aktai nenumato sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu pro langus, kas atitinka higienos normų reikalavimus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – neteisėtų veiksmų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teikė nusiskundimus dėl minimalaus gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo, dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo bei privatumo jame neužtikrinimo, dėl ventiliacijos kamerose nebuvimo. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiai yra nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. gegužės 6 d.; 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. birželio 17 d.; 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.; 2018 m. spalio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. (toliau kartu – ir ginčo laikotarpiai). Periodiškai ginčo laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas kamerose dažniausiai su kitu asmeniu, o vienas buvo laikomas 19 dienų.

7. Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir teisinį reguliavimą, sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, neatitikties teisės aktų reikalavimams yra nepagrįsti.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiais 196 dienas buvo laikomas kamerose su kitu asmeniu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 196 dienas buvo laikomas neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas sutiko su pareiškėju, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neužtikrinant privatumo naudojantis kameroje esančiu sanitariniu mazgu) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų. Tačiau teismas sprendė, kad nėra duomenų, jog iš esmės buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Teismas priėjo išvadą, kad nurodytas pareiškėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl netinkamo vėdinimo, priėjo išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamos kamerų ventiliacijos yra nepagrįsti, nes kamerų langai atsidaro, o kitose patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

10. Teismas pripažino, kad pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo (196 dienas jis buvo kalinamas neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu) galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, kurie viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Todėl sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas kitų pažeidimų nenustatė. Teismo nuomone, pareiškėjo prašoma priteisti 7 600 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Teismas, atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 200 Eur.

III. 11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Vilniaus PN nurodo, kad nors teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvavo, kodėl, teismo manymu, pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Taigi teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais.

13. Vilniaus PN nurodo, kad teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl teismo pozicija yra neargumentuota.

14. Vilniaus PN nurodo, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą aktualią praktiką, į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, jo trukmę ir intensyvumą, byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

15. Pareiškėjas M. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su atsakovo atstovo apeliaciniu skundu. Pareiškėjas atsiliepime iš esmės pakartoja aplinkybes, kurias išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl kilo neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiais: nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. gegužės 6 d.; nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. birželio 17 d.; nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.; nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų valstybės civilinės (viešosios) atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos, dėl to pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nebuvo pagrindo tenkinti. Nepaisant to, kad atsakovo atstovas prašo panaikinti visą teismo sprendimą, iš apeliacinio skundo turinio yra akivaizdu, kad atsakovo atstovas skundžia tik tą teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis (atsakovo atstovo atsiliepime pateiktus duomenis, nuotraukas, b. l. 22–25, 109–111), bylą nagrinėdama apeliacinio skundo ribose, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą ginčui aktualiais laikotarpiais naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės (t. y. buvo atskirtas ne aukštesne kaip 1,5 m pertvara ir užuolaidomis). Toks sanitarinio mazgo (tualeto) atskyrimas neužtikrina asmens, besinaudojančio juo, privatumo tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tiek pagal šio teismo praktika grindžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-875-756/2020).

21. Nustačius, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiais laikotarpiais buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), pripažintina, kad atsakovo atstovas (buvęs Lukiškių TI-K) šiuo aspektu veikė neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pinigais dėl aptartų nustatytų pažeidimų. Įvertinusi padaryto pažeidimo pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priteisė adekvačią sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio (200 Eur) nėra pagrindo mažinti.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo paduotas apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys